Byla 2A-426/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Blažiui, atsakovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arsenalas-EHG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2157-479/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vigrima“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arsenalas-EHG“ dėl prekių grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Vigrima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą BUAB „Arsenalas-EHG“ grąžinti ieškovui priklausančias 4 188,80 Lt vertės prekes, esančias pas atsakovą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2008 m. liepos 17 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą tiekti prekes, o atsakovas – priimti šias prekes ir už jas sumokėti sutartą kainą. Sutarties 4.4 p. šalys nustatė, kad neapmokėtos prekės lieka pardavėjo nuosavybė, kurias pardavėjas gali bet kada atsiimti. Taigi šalys sutartį sudarė su išlyga dėl nuosavybės teisės, pagal kurią numatė, kad pirkėjas (atsakovas) neturi disponavimo parduodamu daiktu teisės tol, kol neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų. Kadangi ieškovas atsakovui perdavė prekes, už kurias atsakovas neatsiskaitė, atsakovas nėra ieškovo perduotų prekių savininkas, atsakovas prekių nerealizavo, už jas nesumokėjo, todėl ieškovas turi teisę išreikalauti turtą iš atsakovo neteisėto valdymo.

4Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą BUAB „Arsenalas-EHG“ grąžinti ieškovui UAB „Vigrima“ prekes, nurodytas BUAB „Arsenalas-EHG“ 2009-05-25 ataskaitoje Nr. P00103, prekių vertė 2 584,78 Lt, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo BUAB „Arsenalas“ ieškovui UAB „Vigrima“ 600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teismas nurodė, kad tarp šalių sudaryta prekių tiekimo sutartimi šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į prekes atsakovui pereis tik pardavus jas tretiesiems asmenims. Tuo būdu, nepardavus prekių, nuosavybės teisė į prekes išlieka ieškovui (CK 4.49 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad atsakovui nepardavus ieškovui priklausančių prekių per sutartyje nustatytą terminą, ieškovas turi teisę šias prekes išreikalauti iš atsakovo (CK 4.95 str.). Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas atsakovui reiškia ir nuosavybės teisių perdavimą į prekes, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nereglamentuoja nuosavybės teisinių santykių prekių perdavimo metu, pagal šį įstatymą yra apmokestinamas tik tam tikrų ūkinių operacinių atlikimas. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.345 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog prekių pardavėjas negali išreikalauti perduotų prekių, jeigu pirkėjo administratorius įsipareigoja įvykdyti prievolę, atsakovas pripažino negalintis sumokėti prekių kainos, sprendė, kad ieškovas turi teisę prekes išreikalauti. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovo interesai yra apginti įtraukus ieškovą į kreditorių sąrašą. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė prašymą dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, nes ieškovas kreditinį reikalavimą galėjo pareikšti tik per teismo nustatytą terminą. Be to, pareiškiant kreditinį reikalavimą, ieškovui nebuvo žinoma apie tai, kiek prekių yra parduota ir koks prekių kiekis gali būti išreikalautas iš atsakovo sutartyje nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog turi neparduotų ieškovo prekių už 2 584,78 Lt, konstatavo, kad šios prekės ir turi būti perduotos ieškovui.

5Atsakovas BUAB ,,Arsenalas-EHG“ apeliaciniu skundu prašo civilinę bylą nutraukti arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Teismas neteisingai aiškino šalių 2008 m. liepos 17 d. pasirašytos sutarties Nr. 2008/07 sąlygas. Sutarties 4.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovas su ieškovu už pateiktas prekes apmoka pardavėjui (ieškovui) mokamuoju pavedimu iki 45 kalendorinių dienų nuo prekių ir PVM sąskaitos faktūros gavimo. Iš šios sąlygos seka, kad sudarydamos sutartį šalys apmokėjimą siejo ne su nuosavybės perėjimu, o su nustatytu periodiniu mokėjimu, t. y. iki 45 kalendorinių dienų, Sutarties 4.4 punkte numatyta sąlyga, kad neapmokėtos prekės lieka ieškovo (pardavėjo) nuosavybė, kurias pardavėjas gali bet kada atsiimti. Ši sąlyga aiškintina tame kontekste, kad pirkimo-paradavimo sutartis yra laikoma konsensualiniu sandoriu, o atsakovas vykdė mažmeninę statybinių-pramonės paskirties prekių prekybą. Taigi sektų, kad pirkėjas (atsakovas) faktiškai negalėdavo įsigyti nuosavybės teisų, kai už prekes būdavo apmokama, nes iš atsakovo nupirktas prekes apmokėję pirkėjai tiesiogiai įgydavo nuosavybės teisę. Atsakovo iš ieškovo įgytos prekės dalyvavo civilinėje apyvartoje, t. y. neribotas asmenų kiekis, pirkėjai, jas įsigydavo savo nuosavybėn iš atsakovo, kaip mažmeninės statybinių medžiagų prekybos veiklą vykdančio verslininko. Pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį daiktą gali parduoti tik parduodamo daikto savininkas. Atsakovas, neįgijęs nuosavybės teisių į perkamas prekes, ir nebūdamas tų prekių savininku, iš esmės nebūtų galėjęs vykdyti mažmeninės prekybos, nes mažmeninėje prekyboje atsakovas veikė kaip pardavėjas. Ieškovą ir atsakovą siejo pirkimo-pardavimo santykiai, nuosavybės teisę į prekes perduodant iš ieškovo atsakovui, pastarajam turint tikslą prekes parduoti mažmeninėje prekyboje. 2008 m. liepos 17 d. sutartis nustatė bendrąsias prekių tiekimo sąlygas bei būdus ir buvo pagrindas daugkartiniam prekių tiekimui. Todėl neteisingai aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas nėra galima nustatyti aplinkybės, ar 2009 m. gegužės 25 d. prekių likučių sąraše nurodytos prekės buvo apmokėtos ar ne.

72. Analogiškus ieškovo ir atsakovo santykiams, susiklosčiusiems šioje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-346/2009 įvertino kaip pirkimo-pardavimo santykius su nuosavybės teisių perdavimo nuo prekių perdavimo pirkėjui momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka 2009 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. 3K-3-475/2009 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

83. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, numatytas Įmonių bankroto įstatyme. Šiuo atveju kreditoriaus patvirtintas reikalavimas bankroto byloje yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka tenkintam ieškiniui. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kuris yra nagrinėjimas ir šioje byloje, ši byla turėtų būti nutraukta.

9Ieškovas UAB „Vigrima“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti administravimo išlaidomis ir priteisti iš atsakovo. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

101. Neteisingas apelianto argumentas, kad šalių sudaryta sutartis atitinka pirkimo-paradavimo sutarties požymius. Sutartinių santykių kvalifikavimas šioje byloje būtų svarbus tuo atveju, jeigu šalys nebūtų numačiusios atsiskaitymo sąlygų, sutarties dalyko perėjimo įgijėjui sąlygų ir kt. Šalys laisva valia sukūrė sutartinius santykius, numatė sutartinių santykių įgyvendinimo sąlygas ir tokios sąlygos šalims turi įstatymo galią.

112. Ieškovas vadovaudamasis sutartimi ir įstatymu turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti šiam perduotas dar nerealizuotas prekes. Tokią galimybę civiliniuose pirkimo-paradavimo santykiuose numato CK 6.349 straipsnio 2 dalis suteikianti pardavėjui teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Apelianto argumentai, kad jis ieškovo perduotas prekes perpardavinėjo tretiesiems asmenims, todėl pagal tai reikia vertinti ir nuosavybės perėjimo faktą, yra nepagrįsti, kadangi ieškovas pagal sutartį perdavė prekes apeliantui, suteikė 45 dienų mokėjimo atidėjimą apeliantui gauti apyvartinių lėšų bei tinkamai atsiskaityti ir šalys sutarties 4.4 p. susitarė , jog apeliantas įgis nuosavybę į prekes, tik po visiško atsiskaitymo su pardavėju. Apelianto argumentai, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius reikia vertinti pagal CK 6.305 straipsnį ir kitas bendrąsias pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatas, todėl laikytina, jog apeliantas prekes įgijęs nuosavybės teises, yra nepagrįsta, kadangi tai paneigtų sutartinių santykių reikšmę šalims (CK 6.189 str.) ir sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.).

123. Atsakovui, atstovaujamam profesionalaus bankroto administratoriaus, pateikus nepagrįstą apeliacinį skundą, ieškovas būdamas priverstas ginti savo teises patiria išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurios pripažintinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme.

13Apeliacinis skundas netekintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą bankrutuojančią įmonę grąžinti ieškovui priklausančias prekes, esančias pas atsakovą.

16Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma negali būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių ar trečiųjų asmenų teisę susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo. Kitoks įstatymo aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, pagal kurį nuosavybės teisė negali būti ribojama kitaip negu įstatymu. Draudimas kreditoriams ar tretiesiems asmenims susigrąžinti (išsireikalauti) jiems nuosavybės teise priklausantį turtą iš bankrutuojančios įmonės valdymo nei expressis verbis (pažodžiui), nei numanomai nėra įtvirtintas ĮBĮ normose ar kituose galiojančiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis UAB ,,Daisotra“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-91/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar išliko ieškovo nuosavybės teisė į atsakovui bankrutuojančiai įmonei perduotus daiktus.

17Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.).

18Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008 m. liepos 17 d. sudarė sutartį, kuri pagal turinį yra pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą tiekti prekes, o atsakovas – priimti šias prekes ir už jas sumokėti sutartą kainą. Sutarties 4.4 punktu šalys nustatė, kad neapmokėtos prekės lieka pardavėjo nuosavybė, kurias pardavėjas gali bet kada atsiimti. Iš nurodytos sutarties turinio matyti, kad šalys atsakovo nuosavybės teisės į perduotas prekes įgijimą siejo ne su prekių perdavimo momentu, o su apmokėjimu už jas. Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kazlų Rūdos metalas“ v. UAB „ Deltima“, AB Kredyt Bank S.A., bylos Nr. 3K-3-535/2004). Tai suponuoja, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka. Kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties šalims įstatymas nedraudžia numatyti, kad nuosavybės teisę pirkėjas įgis ne nuo daiktų perdavimo momento, o vėliau, pavyzdžiui, pirkėjui visiškai atsiskaičius už gautus daiktus (CK 6.349 str. 1 d.). Be to, pardavėjas su pirkėju gali susitarti, kad perduotais daiktais pirkėjas galės disponuoti ir iki nuosavybės teisės į juos įgijimo (CK 6.349 str. 1 d.). Dėl nurodyto atmestinas apelianto argumentas, kad nuosavybės teisę į ieškovo prekes atsakovas įgijo nuo jų perdavimo momento, nes šias prekes parduodavo mažmeninėje prekyboje, o pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį daiktą gali parduoti tik parduodamo daikto savininkas.

19Atmestinas ir apelianto argumentas, kad analogiškus ieškovo ir atsakovo santykiams, susiklosčiusiems šioje byloje, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-346/2009 įvertino kaip pirkimo-pardavimo santykius su nuosavybės teisių perdavimo nuo prekių perdavimo pirkėjui momento. Tačiau minėtoje byloje kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Metos“ v. BUAB „ Modus Vitae“, bylos Nr. 3K-3-475/2009).

20Nustačius, kad ginčo prekės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne bankrutuojančiai įmonei, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyti draudimai ir įstatyme nustatytos disponavimo bankrutuojančios įmonės turtu taisyklės šiam turtui netaikytinos. Kai neįvykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.349 str. 2 d.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikalauti bankrutuojančią įmonę grąžinti neapmokėtas prekes.

21Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad atsakovo nerealizuotų prekių atsargos likutis ieškinio sumai nėra įtrauktas į ieškovo kreditorinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas UAB Arsenalas-EHG“ bankroto byloje (b. l. 72). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kuris yra nagrinėjimas ir šioje byloje, ši byla turėtų būti nutraukta.

22Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

23Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė kasos pajamų orderį Nr. ADP 0000085, kuriame nurodyta, kad už teisines paslaugas pagal sąskaitas VTO Nr. 0001271 it VTO Nr. 0001272, ieškovas turėjo 1089 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Tačiau byloje pateikta tik 2010 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0001271 653,40 Lt sumai, kuri ir priteistina ieškovui iš atsakovo. Be to, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat įvertinant advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliaciniame bylos procese (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas, dalyvavimas viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje), teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir sąžininga priteisti ieškovui minėtą sumą turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str. 2 ir 3 d.).

24Atmestinas ieškovo UAB „Vigrima“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti administravimo išlaidomis. Ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos negali būti priskiriamos prie atsakovo BUAB ,,Arsenalas-EHG“ administravimo išlaidų, nes pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, kitų subjektų patirtos išlaidos dėl įmonėje vykdomos bankroto procedūros nėra tiesioginės išlaidos administravimo procedūrai vykdyti.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti iš atsakovo UAB ,,Arsenalas-EHG“ (į. k. 110623025) ieškovui UAB ,,Vigrima“ (į. k. 270532150) 653,40 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt tris litus, 40 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas UAB „Vigrima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį... 5. Atsakovas BUAB ,,Arsenalas-EHG“ apeliaciniu skundu prašo civilinę bylą... 6. 1. Teismas neteisingai aiškino šalių 2008 m. liepos 17 d. pasirašytos... 7. 2. Analogiškus ieškovo ir atsakovo santykiams, susiklosčiusiems šioje... 8. 3. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka... 9. Ieškovas UAB „Vigrima“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. 1. Neteisingas apelianto argumentas, kad šalių sudaryta sutartis atitinka... 11. 2. Ieškovas vadovaudamasis sutartimi ir įstatymu turi teisę reikalauti iš... 12. 3. Atsakovui, atstovaujamam profesionalaus bankroto administratoriaus, pateikus... 13. Apeliacinis skundas netekintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą... 16. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10... 17. Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2008 m. liepos 17 d. sudarė sutartį,... 19. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad analogiškus ieškovo ir atsakovo... 20. Nustačius, kad ginčo prekės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne... 21. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad atsakovo... 22. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi... 24. Atmestinas ieškovo UAB „Vigrima“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti iš atsakovo UAB ,,Arsenalas-EHG“ (į. k. 110623025) ieškovui UAB...