Byla 2S-2266-881/2018
Dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-21951-1012/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Sertona“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) vienašališką nutraukimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 11 d. pranešimą Nr. A51-38615/18/3.3.15.3-EM4 neteisėtu.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nutraukti 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ar (ir) apsunkinti ieškovės teisę naudotis 1687,61 kv. m ploto patalpomis, esančiomis ( - ), Vilniuje, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo pateikimą ieškovei, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perleidimą tretiesiems asmenims. Nurodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei nebus padaryta reali žala, o ieškinio išsprendimas ateityje netaps tik deklaratyviu sprendimu, neužtikrinančiu realios asmens teisių apsaugos. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad kils negrįžtamų padarinių, pavyzdžiui, patalpos bus neteisėtai perduotos naudotis tretiesiems asmenims ir ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės bus nebeįmanomas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo taikyti itin plačios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės būtų ribojama atsakovės kaip turto savininkės teisė spręsti klausimus, susijusius ne tik su ginčo patalpų nuomos sutarčių nutraukimu, sudarymu, vykdymu, bet ir ribojama atsakovės teisė naudotis ginčo patalpomis, jas valdyti ir disponuoti. Teismas pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima atsakovo teisių varžyti labiau nei tai būtina sprendimo vykdymui užtikrinti. Ieškovės prašymas uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ar (ir) apsunkinti ieškovės teisę naudotis 1687,61 kv. m ploto patalpomis, esančiomis ( - ), Vilniuje, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo pateikimą ieškovei, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perleidimą tretiesiems asmenims, teismo vertinimu, neatitinka proporcingumo principo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sprendimus dėl jai priklausančio turto perdavimo nuomos, panaudos ar kitais pagrindais turi priimti laikydamasi procedūrų, sprendimų projektai skelbiami viešai, todėl, nustačius aplinkybes, jog atsakovė rengiasi ginčo patalpas išnuomoti kitam asmeniui (ne ieškovei), laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo. Ieškovė nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti žalos grėsmę.
  3. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovė savo reikalavimo tikėtinai nepagrindė, taip pat negalima daryti išvados, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Sertona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos nuoseklios ir vieningos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2012; 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-424-236/2016; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-618-186/2016).
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai yra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pareiškimas tėra ieškovės teisės į teisminę gynybą realizavimas, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus, ir tai negali būti vertinama kaip spaudimo priemonė kitai šaliai. Atvirkščiai, atsakovė siekia kuo greičiau, nenustačiusi jokių konkrečių ir esminių nuomos sutarties sąlygų pažeidimų, nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti ieškovę iš nuomojamų patalpų. Taip atsakovė, bandydama kuo greičiau atgauti išnuomotas patalpas, ieškovei daro spaudimą ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra esminė sąlyga ieškovės teisei į teisminę gynybą užtikrinti.
    3. Ieškovė prašo taikyti tik tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš esmės nebūtų ribojama ieškovės, kaip nuomininkės, teisės pagal nuomos sutartį; ieškovė reiškiamu ieškiniu neprašo daugiau teisių ir/ ar kitokių privilegijų, kurios nebūtų numatytos su atsakove sudarytoje nuomos sutartyje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nesukels atsakovei jokių ribojimų ar nepatogumų, atvirkščiai, užtikrins tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, nes toliau bus mokamas nuomos mokestis, o nuomos sutartis galios tik joje nustatytą terminą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus sukeltos neišvengiamos pasekmės, kurių panaikinimas bus įmanomas tik inicijuojant naujas ilgai trunkančias civilines bylas, kas dar labiau sąlygos didžiulius ieškovės nuostolius.
  2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
  1. Ieškovės reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, ką konstatavo ir teismas skundžiamoje nutartyje. Ieškovei jau nuo 2015 metų siunčiami pranešimai apie netinkamą nuomos sutarties vykdymą – įsiskolinimus už patalpų nuomą, nesumokėtus kitus mokesčius. Tačiau ieškovė, siekdama išvengti atsakomybės už nuomos sutarties pažeidimus, prašo itin plačios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas laikytina ieškovės piktnaudžiavimu ir vengimu atsakyti už netinkamą nuomos sutarties nuostatų vykdymą bei trukdymu atsakovei, kaip patalpų savininkei, įgyvendinti savo teisę laisvai disponuoti nuosavybės teisės objektu.
  2. Ieškovės atskirajame skunde minimos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, todėl jomis negali būti vadovaujamasi.
  3. Atsakovei sudarius ginčo patalpų nuomos ar kitokią valdymo bei naudojimo teisių perdavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis, ką ieškovė mato kaip grėsmę savo interesų patenkinimui, nėra jokių objektyvių prielaidų teigti, kad tokia nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta kitais nuomos sutartyje bei įstatymuose nustatytais pagrindais, net ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tariamas tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pasiekiamas ir netaikant atsakovei tokios apimties apribojimų, dėl kurių bet kokie sprendimai, susiję su ginčo patalpų tolesniu naudojimu, atsakovei tampa draudžiami.
  4. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, kaip jos teisės bei interesai būtų pažeisti, jeigu ginčo patalpos bylos nagrinėjimo metu būtų perduotos naudoti tretiesiems asmenims. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam terminui būtų užkirstas kelias nutraukti atsakovės interesus pažeidžiančią sutartį, sudaromos sąlygos skolai už savivaldybės patalpų nuomą ir kitus mokesčius tik didėti. Dėl šios priežasties yra pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės turto valdymo, visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo viešosios teisės principai. Taigi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, kadangi, be kita ko, užkerta kelią viešojo intereso įgyvendinimui.
  5. Teismai, spręsdami klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma uždrausti nutraukti nuomos sutartį iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, taikymo, formuoja praktiką netenkinti tokių prašymų (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1458-275/2017; 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-826-585/2018).

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas šalies prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ar (ir) apsunkinti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo pateikimą ieškovei, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perleidimą tretiesiems asmenims.
  3. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Nagrinėjamu atveju apeliantė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės vienašališko nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą. Apeliantė teigia, kad, priešingai nei tvirtinama atsakovės rašte, kuriuo ši vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, apeliantė vykdė įsipareigojimus mokėti nuomos ir kitus mokesčius pagal sutartį ir jokių esminių nuomos sutarties pažeidimų nepadarė, o atsakovės rašte nurodomos aplinkybės apskritai nesusijusios su nuomos sutarties sąlygų pažeidimu.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šiuos apeliantės argumentus bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, sprendžia, kad apeliantė įvykdė pareigą tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingai, t. y. kad apeliantė savo reikalavimo tikėtinai nepagrindė, šios savo išvados teismas plačiau nemotyvavo, o atsakovė, toliau tvirtindama, kad apeliantė nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų, jos nurodomų nuo 2015 metų apeliantei siunčiamų pranešimų apie netinkamą nuomos sutarties vykdymą nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  6. Atsisakymą taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad tokios priemonės yra itin plačios apimties ir jomis būtų ribojama atsakovės kaip turto savininkės teisė spręsti klausimus, susijusius ne tik su ginčo patalpų nuomos sutarčių nutraukimu, sudarymu, vykdymu, bet ir ribojama atsakovės teisė naudotis ginčo patalpomis, jas valdyti ir disponuoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad tokiomis priemonėmis apeliantei nebūtų suteikta daugiau teisių, nei jai priklausytų pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, todėl spręsti, kad jos neproporcingai suvaržytų atsakovės teises, nėra pagrindo.
  7. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas, nors ir nereikalautų priverstinio vykdymo, tačiau efektyviai neapgintų galimai pažeistų apeliantės teisių. Tai, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, įrodo atsakovės 2018 m. gegužės 11 d. raštas, kuriuo apeliantė įpareigota per 30 dienų grąžinti nuomojamas patalpas, o apeliantės pateiktos subnuomos sutartys patvirtina, kad toks išankstinis nuomos sutarties pasibaigimas sukeltų apeliantei realių neigiamų pasekmių.
  8. Kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, kaip nurodyta pirmiau, sukeltų apeliantei realių neigiamų pasekmių, o kad jų taikymas sukeltų tokių pasekmių atsakovei, byloje nenustatyta. Įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos skolai už patalpų nuomą ir kitus mokesčius didėti, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
  9. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad teismai nagrinėjamos kategorijos bylose netenkina prašymų dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Taigi kitose bylose teismų priimtos nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu kito teismo savaime nesaisto.
  10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, netinkamai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (iš dalies) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  11. Šalių sudaryta nuomos sutartis yra terminuota, todėl, remiantis šios sutarties 7 punktu, apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki nuomos sutartyje nustatyto jos termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. balandžio 23 d., bet ne ilgiau kaip iki įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės „Sertona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.

14Ieškovės UAB „Sertona“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. balandžio 23 d. ir (ar) įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono, nutraukti 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ar (ir) apsunkinti ieškovės teisę naudotis 1 687,61 kv. m. ploto patalpomis, esančiomis ( - ), Vilniuje, įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo pateikimą ieškovei, ieškovei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perleidimą tretiesiems asmenims.

15Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti vykdyti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

16Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai