Byla e2A-1088-436/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 pagal pareiškėjų T. P., V. D., I. A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, M. M., S. K., R. D., L. E. M., J. K., G. T., Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjai T. P., V. D., I. A. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas B. K., miręs ( - ) nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai bei atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Nurodė, jog B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 5,8252 ha žemės sklypą ( - ). Tuometinė statybos inspekcija leido B. K. padalinti žemės sklypą, projektas buvo suderintas su gatvių tinklu ir parceliacijai kliūčių nustatyta nebuvo. Be to, 1939 m. lapkričio 20 d. Statybos komisijos rašte nurodyta, kad „viso ( - ) kaimo rajonas turėtų būti parceliuojamas pagal Miestų žemių tvarkymo įstatymą prisitaikant prie Statybos Inspekcijos paruoštos šio rajono g-vių schemos“. Tuometinis 1938 m. liepos 5 d. Miestų žemių tvarkymo įstatymas reglamentavo būtent gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą. Aplinkybę, kad žemė buvo naudojama kitai paskirčiai, patvirtina ir 1952 m. gegužės mėn. Deputatų Tarybos pažymėjimas kuriame nurodyta, kad žemės sklype ( - ), stovėjo gyvenamasis namas, pastatai. Be to, žemės sklypui buvo suteiktas pilnas adresas su gatvės pavadinimu, paties B. K. prašymas Statybos komisijai leisti statyti priestatą prie daržinės ( - ), bei suteiktas leidimas minėtam veiksmui atlikti. Pareiškėjas T. P. 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė palikimą po testatoriaus L. K., mirusio ( - ), mirties. L. K. buvo B. K. įpėdinis (anūkas). 2015 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas T. P. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, pateikdamas prašymą dėl žemės vertės perskaičiavimo, kuriame nurodė, jog visa B. K. priklausiusi žemė buvo statybinė, t. y. kitos paskirties, todėl 2015 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. 8IP-213 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo neteisingai apskaičiuota nominali žemės vertė. Kauno miesto skyrius minėto prašymo netenkino. Sprendimą apskundus, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismo tvarka. Pareiškėjas T. P. į nuosavybės teisių atkūrimo bylą įstojo tik 2015 m. liepos 18 d. (mirus palikėjui L. K.), todėl objektyviai neturėjo galimybės gauti dokumentų, kuriuos teikia teismui, ir pateikti jų iki įstatyme numatyto termino - 2003 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, prašė atnaujinti praleistą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius nurodė, jog neprieštaraus patikslinto pareiškimo tenkinimui, jeigu pareiškėjai pateiks pakankamai įrodymų, patvirtinančių reikalavimų pagrįstumą. Atsiliepime nurodoma, kad valstybės išperkamos žemės vertė skaičiuojama pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo melodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau - Metodika) ir atsižvelgiant žemės savininko turėto nekilnojamojo turto vietą 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu. Metodikos 3 punkte nurodyta, kad pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais. Apskaičiuojant iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų valdytos žemės vertę pagal išlikusius archyvinius dokumentus (nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus) svarbu nustatyti, ar valdyta žemė buvo suskirstyta rūšimis, ar apaugusi mišku, ar naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.). Šiuo atveju archyvinėje byloje esanti įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad duomenų, jog buvusio savininko B. K. valdyta žemė buvo išskirstyta rūšimis, nėra. Vertinant ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo planą, nustatyta, kad šio plano eksplikacijoje nurodyta, jog buvęs savininkas iš bendro valdytos žemės ploto 5,8252 ha, valdė 0,87 ha ploto sodybų. Prie pareiškimo pridėti dokumentai nepatvirtina fakto, kad buvusio savininko B. K. visa valdyta žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į archyvinėje byloje esančius dokumentus, 0,87 ha ploto priskyrė kitai paskirčiai. Nacionalinė žemės tarnyba preziumuoja, kad visas 5,8252 ha žemės sklypas, kuris priklausė B. K. galimai nebuvo reikalingas priestatui prie daržinės statyti. Suinteresuoti asmenys L. E. M., J. K., M. M., S. K., G. T., R. D. su pareiškimu sutiko. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, jog neprieštarautų pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins pareiškėjų reikalavimų pagrįstumu.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad buvęs savininkas B. K., miręs ( - ) nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai. Sprendimą teismas grindė šiais esminiais argumentais: Aplinkybę, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmęs palikimą aktyviai pats ir/ar per atstovą įstojo į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, patvirtina byloje nustatyti faktai: pareiškėjas kreipėsi į valstybės archyvus dėl nuosavybės teisių atkūrimui reikalingų dokumentų išdavimo, ėmėsi papildomų priemonių gauti dokumentais patvirtintą informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą. Iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. įvykusio palikimo priėmimo pareiškėjas neabejotinai objektyviai neturėjo galimybės realizuoti savo teises (išreikšti savo valią dėl dokumentų paieškos) iki įstatymu nustatyto termino. Byloje nėra duomenų, jog B. K. valdyta žemė buvo išskirstyta rūšimis. Pateikti įrodymai apie ketinimą suskaidyti žemės sklypą dalimis pagal Miesto žemių tvarkymo įstatymą teismo vertinimu patvirtina aplinkybę, kad B. K. nuosavybės teise valdyta visa 5,8252 ha žemė nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai, tai buvo miesto ar jai prilyginta žemė.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neturėjo pakankamai duomenų apie prašomo nustatyti juridinio fakto egzistavimą priėmė prielaidomis grįstą sprendimą. Teismas iš esmės vadovavosi vieninteliu dokumentu – Nacioanlinės žemės tarnybos 2016 m. vasario 10 d. raštu, kuriame nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, jog B. K. valdyta žemė buvo išskirstyta rūšimis. Tačiau nėra pagrindo remtis tik raštu, kuriame nurodyta, jog nėra duomenų apie žemės išskirstymą rūšimis, todėl spręsti apie žemės paskirtį vien dėl to, kad pati žemė buvo mieste, duomenų nepakanka. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepimo argumento, jog iš ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo planą nustatyta, kad buvęs savininkas iš bendro valdytos žemės ploto 5,8252 ha valdė 0,87 ha ploto sodybų. Pareiškėjai T. P., V. D. ir I. A. B. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į pačios Nacionalinės žemės tarnybos poziciją ir įvertinęs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, kad visą žemę B. K. valdė kitai paskirčiai. Ginčo dėl 0,87 ha ploto sodybų byloje nebuvo, todėl teismui atskirai pasisakyti dėl šios žemės sklypo dalies nebuvo pagrindo.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė teismo sprendimą skundžia dėl netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

13Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Byloje nustatyta, kad B. K., miręs ( - ), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 5,8252 ha žemės sklypą ( - ). B. K. turėjo tris vaikus: L. K., K. K. ir A. K.. Visi trys vaikai mirę, prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtų žemę, pateikė jų vaikai, B. K. anūkai: I. A. B., L. K., V. D., L. D., M. M., K. K., L. E. M., J. Z. A., B. K., M. K. ir marti, sūnaus L. K. žmona, E. K.. B. K. sūnaus K. K. vaikams: L. D., M. M., K. H. K. nuosavybės teisės į 1,9329 ha žemę atkurtos pilnai, atkūrimo byla baigta. B. K. sūnaus A. K. vaikams: L. E. M., J. Z. A., B. K., M. K., nuosavybės teisės į 1,9594 ha žemę atkurtos pilnai, atkūrimo byla baigta. B. K. sūnaus L. K. įpėdiniams (vaikams ir žmonai) priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,9329 ha: žmonai E. K. - 0,4832 ha, vaikams I. A. B. - 0,4832 ha, V. D. - 0,4832 ha ir L. K. - 0,4833 ha. Pareiškėjas T. P. 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė palikimą po testatoriaus L. K., mirusio ( - ), mirties ir įstojo į dar nepasibaigusį nuosavybės teisių atkūrimo į B. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę procesą. Pareiškėjų T. P., V. D. ir I. A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byla nėra baigta, sprendžiamas klausimas dėl valstybės išperkamos žemės vertės. Pareiškėjai teigia, kad B. K. valdyta žemė buvo kitos (statybinės) paskirties, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos netinkamai nustatė valstybės išperkamos žemės vertę, priskirdami ją IV rūšiai. 2015 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, pateikdamas archyvinius dokumentus, jo manymu patvirtinančius kitą žemės paskirtį prašydamas perskaičiuoti 2015 m. kovo 24 d. išvadoje Nr. 8IP-213 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ valstybės išperkamos žemės vertę ir pakeisti išvadą Nr. 8IP-213 dalyje dėl valstybės išperkamos žemės vertės. Nacionalinė žemės tarnyba laiko, kad pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, kad B. K. visa valdyta žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjų prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas B. K., miręs ( - ) nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai bei atnaujinus praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, su tokiu sprendimu nesutinka suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėjo nepagrįstos išvados dėl iki nacionalizacijos B. K. valdytos žemės paskirties. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su suinteresuoto asmens pozija, padarė išvadą, kad išlikę archyviniai dokumentai (nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai) nepatvirtina aplinkybės, jog B. K. iki nacionalizacijos valdytas 5,8252 ha žemės sklypas ( - ), buvo suskirstytas rūšimis. Nors dėl to ginčo byloje nekyla, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas ir apeliantė vertina skirtingai. Apeliantė, vadovaudamasi Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir atsižvelgdama į žemės savininko turėto nekilnojamojo turto vietą 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos metu vertina, kad nepakanka duomenų apie turėto žemės sklypo vertę, todėl turi būti atsižvelgiama į žemės sklypo plotą ir ploto įvertinimą rūšimis (Metodikos 3 punktas), nesant pakankamai tokių duomenų (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami IV rūšiai. Kadangi nagrinėjamu atveju žemės rūšiavimo duomenų nėra, sprendžiant dėl žemės vertės, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (vidutinė žemės vertė Kauno mieste – 312,79 Eur/ha). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kitus rašytinius duomenis (B. K. 1940 m. birželio 28 d. prašymą Kauno apskrities statybos komisijai, žemės sklypo parceliacijos projektą derinančius įgaliotų institucijų raštus, plano eksplikaciją ir kt.) pripažino, kad labiau tikėtina, jog visa B. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė buvo naudojama kitai paskirčiai. Sutiktina su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. vasario 10 d. rašte pažymėjo, jog ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo plane, padarytame 1932 metais matininko A. S., nėra duomenų, jog B. K. valdyta žemė buvo išskirstyta rūšimis. Šis valstybinės institucijos išduotas dokumentas laikytinas oficialiu ir aukštesnę galią turinčiu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, tai, kad šiame rašte nurodyta informacija yra teisinga, byloje patvirtina ir kiti tiesioginiai archyviniai duomenys. Iš Parceliacijos planų eksplikacijos matyti, kad dalis parceliuojamos žemės buvo užimta ( - ) ir ( - ) gatvių teritorija, dalis priskirta perleisti privatiems asmenims. Lenino rajono apylinkės deputatų tarybos komiteto pažymėjime nurodoma, kad L. K. pagal tėvo paskyrimą valdo 2700 kv. m. žemės, ant kurios yra pasistatęs gyvenamąjį namą. Šiame pažymėjime nurodoma, kad L. K. tėvas valdė 6 ha, dalį tos žemės pardavė dirbantiesiems individualiai statybai prieškariniu laiku. 1939 m. lapkričio 20 d. Statybos ir sauskelių inspekcijos raštas patvirtina aplinkybes dėl B. K. prašymo leisti suskaidyti žemės sklypą, esantį ( - ) pagal Miestų žemių tvarkymo įstatymą prisitaikant prie Statybos inspekcijai paruoštos šio rajono gatvių schemos. Iš 1938 m. liepos 5 d. Miestų žemių tvarkymo įstatymo turinio matyti, kad šis įstatymas reglamentavo žemių tvarkymo darbus, vykdomus miestuose, miesteliuose, kurortuose, vasarvietėse ir kitose miestinio pobūdžio trobesiais užstatytose bei užstatytinose vietose. 1940 m. balandžio 28 d. statybos komisijos pirmininkas užvizavo B. K. prašymą patvirtinti patikslintą parceliacijos planą kartu pripažįstant sklypo dalį statybiniu sklypu, nurodydamas, kad „Statyb. prašymas. Kliūčių nėra“. Tai, kad parceliacijos planas buvo patvirtintas, taip pat yra duomenys padarant prierašą šiame prašyme (atkūrimo bylos 2 t. b. l. 652). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad visa ( - ) kaime B. K. valdyta žemė buvo kitos paskirties, t. y. nenaudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai. Šios išvados nepaneigia apeliantės nurodomi ( - ) žemės vienkiemiais išskirstymo plano eksplikacijos duomenys, jog iš bendro valdytos žemės sklypo ploto 5,8252 ha, B. K. valdė 0,87 ha ploto sodybų, kadangi kokios paskirties likusi žemės sklypo ploto dalis šioje eksplikacijoje nėra nurodyta. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą dėl naudotos žemės paskirties, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjų pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Suinteresuoti asmenys iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai