Byla 3K-3-90/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Hoja ekspedicija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Hoja ekspedicija“ ieškinį antstoliui Giedriui Jonauskui, tretiesiems asmenims UAB „BTA draudimas“, UAB „Hofa“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nurodė, kad 2004 m. birželio 22 d. antstolis Giedrius Jonauskas gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 941,46 Lt išieškojimo UAB „Hofa“ naudai iš UAB „Hoja ekspedicija“. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 23 d. UAB „Hoja ekspedicija“ iškėlė bankroto bylą. Pranešimą apie iškeltą įmonei bankroto bylą antstolis gavo 2004 m. liepos 9 d., tačiau kitą dieną, t. y. 2004 m. liepos 10 d., iš depozitinėje sąskaitoje sukauptų lėšų 2389,10 Lt nurašė į vykdymo išlaidas, o 13 799,46 Lt pervedė bankrutuojančios įmonės kreditoriui UAB „Hofa“, taip pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir CPK 626 straipsnio 3 punktą, padarydamas įmonei ir jos kreditoriams 16 188,56 Lt žalą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 188,56 Lt žalos atlyginimą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė iš antstolio Giedriaus Jonausko bankrutuojančiai UAB „Hoja ekspedicija“ 16 188,56 Lt žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį išieškojimas ir turto realizavimas sustabdomas, o pagal 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudžiama vykdyti visas neįvykdytas finansines prievoles bei išieškoti skolas. CPK 626 straipsnyje nurodytas įpareigojimas antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Piniginės lėšos, patekusios į antstolio depozitinę sąskaitą, nebepriklauso skolininkui ir pagal CPK 753 straipsnio reikalavimus turi būti paskirstomos išieškotojams, tačiau šioje byloje nustatyta, kad teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu vykdomoji byla dar nebuvo užbaigta, todėl antstolis neturėjo įstatyminio pagrindo išieškotas sumas pervesti išieškotojui, o privalėjo vykdomąją bylą sustabdyti ir vykdomąjį raštą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo pažeisti kreditorių, turėjusių pirmumo teisę prieš UAB „Hofa“ gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą, interesai, taip bankrutuojančiai įmonei padaryta 16 188,56 Lt žala, todėl ieškinį tenkino.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 27 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad skolininkas netenka nuosavybės teisių į iš jo išieškotas ir pervestas į antstolio depozitinę sąskaitą lėšas, nes Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išskiriamos sąvokos „išieškojimas“ ir „išieškotų sumų paskirstymas“. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas tik išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės draudimas, bet ne draudimas paskirstyti iš įmonės išieškotas lėšas. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei atsirasti.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas bankrutuojanti UAB „Hoja ekspedicija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą argumentuoja, nurodydamas, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, pradeda veikti ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, draudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas, turto realizavimas, sustabdomas išieškojimas, visų kreditorių reikalavimai tenkinami tik ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsiskaičius su vienu kreditoriumi nesilaikant šios tvarkos, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės. Aplinkybė, kad atsakovas žinojo apie bankroto bylos iškėlimą ieškovui, byloje įrodyta. Pervedęs bankrutuojančios įmonės lėšas į išieškotojo sąskaitą, jis pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas.

10Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas antstolis Giedrius Jonauskas prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Atsakovas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo paskirstė lėšas, bet neatliko išieškojimo ar turto realizavimo veiksmų, todėl nepažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1379/2002, išaiškino, kad, iškėlus skolininkui bankroto bylą, CPK 626 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį sustabdyti vykdomąją bylą, o ne lėšų paskirstymą.

122. Antstoliui buvo pateikta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo be žymos apie jos įsiteisėjimą, ji nebuvo įregistruota nei areštų, nei juridinių asmenų registruose. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimą patvirtina jos nuorašas su žyma apie įsiteisėjimą arba administratoriaus skelbimas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tokių įrodymų, patvirtinančių antstolio kaltę dėl įstatymo pažeidimo, byloje nėra.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

152004 m. birželio 22 d. antstolis G. Jonauskas gavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 941,46 Lt išieškojimo UAB „Hofa“ naudai iš UAB „Hoja ekspedicija“. Antstolis 2004 m. liepos 7 d. priėmė patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 23 d. priėmė nutartį iškelti UAB „Hoja ekspedicija“ bankroto bylą. Ši nutartis kartu su administratoriaus pranešimu antstoliui G. Jonauskui buvo įteikta 2004 m. liepos 9 d. Tą pačią dieną UAB „Hofa“ kreipėsi į antstolį su prašymu kuo skubiau imtis priemonių užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą. Antstolis G. Jonauskas 2004m. liepos 10 d. patvarkymu iš depozitinėje sąskaitoje esančių 16 723,28 Lt vykdymo išlaidoms paskyrė 2 389,10 Lt, išieškotojui UAB „Hofa“ – 14 259,46 Lt ir Vilniaus apskrities VMI – 49 Lt.

16Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17

18Bankroto procedūrų paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, kreditorių teises ir teisėtus interesus. Priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas praneša raštu ne tik kreditoriams, bet ir teismui, nagrinėjančiam kitas bylas, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto. Po to, kai įsiteisėja nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, taikomi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatyti draudimai, tarp kurių – draudimas vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tokių draudimų tikslas – užtikrinti, kad pagal įstatyme nustatytą eilę ir tvarką būtų patenkinami visų, o ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, reikalavimai. Imperatyvios įstatymo normos dėl finansinių prievolių nevykdymo taikomos, jeigu atitinkamos finansinės prievolės nebuvo įvykdytos iki įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Tokiais atvejais reikšmingas veiksmų, įvykdytų siekiant gauti patenkinimą iš skolininkų turto, atlikimo momentas – iki ar po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2004 m. birželio 22 d. gavo prašymą priimti vykdomąjį dokumentą, po trijų dienų laikraštyje „Klaipėdos birža“ paskelbė raginimą vykdyti sprendimą geruoju. Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. birželio 23 d. priėmė nutartį iškelti bankroto bylą skolininkui. Nutartis įsiteisėjo 2004 m. liepos 3 d., todėl 2004 m. liepos 7 d. antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą negalima pripažinti veiksmu, kuriuo finansinė prievolė buvo vykdoma iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Kasaciniame skunde antstolio nurodoma aplinkybė, kad jam pateikta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo be žymos apie jos įsiteisėjimą, nesudarė pagrindo ignoruoti jos priėmimo faktą. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje antstolis įpareigojamas ginti išieškotojo interesus, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, todėl, kilus abejonių dėl nutarties įsiteisėjimo, privalėjo imtis priemonių šiai aplinkybei išsiaiškinti. Bankrutuojančios įmonės – skolininkės – administratorius 2004 m. liepos 9 d. antstoliui pranešė apie bankroto bylos iškėlimą, jo datą ir šio fakto pasekmes, tolesnį kreditorių reikalavimų pateikimą administratoriui. Tą pačią dieną, t. y. 2004 m. liepos 9 d., išieškotojas prašė antstolio imtis priemonių ir apginti jo interesus. Antstolis įvykdė finansinę prievolę UAB „Hofa“ naudai 2004 m. liepos 10 d., kai jis jau buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą ir žinojo arba privalėjo sužinoti, kad jau 2004 m. liepos 7 d. jo patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į depozitinę sąskaitą priimtas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo reikalavimams. Apygardos teismo išvadą, kad patvarkymas dėl lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei šių lėšų pervedimas į išieškotojo sąskaitą yra finansinės prievolės įvykdymo veiksmai, atlikti po nutarties dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo įsiteisėjimo, kolegija patvirtina kaip pagrįstą ir atitinkančią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto prasmę. Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kada buvo atliktas patvarkymas dėl skolininko lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, vertino tik lėšų paskirstymo išieškotojui veiksmus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad antstolio priimtas patvarkymas iš antstolio depozitinės sąskaitos paskirstyti lėšas išieškotojui teisėtas ir nepažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimų.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1379/2002, nurodyti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomi, nes yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės, t. y. minėtoje nutartyje nustatyta, kad skolininko turto realizavimo veiksmai buvo atlikti iki nutarties iškelti bankroto bylą skolininkui įsiteisėjimo. Apeliacinio teismo sprendimas neatitinka ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimų bei šios normos taikymo praktikos, todėl turi būti panaikintas, o apygardos teismo sprendimas pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl paliktinas galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

21Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 18 d. sprendimą.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai