Byla 2A-408-124/2013
Dėl laidojimo išlaidų ir skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. G. ir V. E. bei atsakovės K. S. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-284/2013 pagal ieškovių J. G. ir V. E. ieškinį atsakovei K. S. dėl laidojimo išlaidų ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3I. J. G. ir V. E. ieškiniu (1 t., 1–5 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t., 56–60 b. l.) prašė priteisti iš atsakovės K. S. 1784,91 laidojimo išlaidų ieškovės J. G. naudai, 2340,00 Lt laidojimo išlaidų bei 2695,87 Lt palikėjo skolos ieškovės V. E. naudai, atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2695,87 Lt palikėjo skolos iš atsakovės priteisimo V. E. naudai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje ieškovės nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. mirė atsakovės tėvas R. S., po jo mirties kaip įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, mirusiojo palikimą – vieno kambario butą, esantį ( - ), priėmė atsakovė K. S.. Mirusysis R. S. 2012 m. gegužės mėnesį po darbo valandų patyrė traumą, buvo paguldytas į VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, o vėliau ieškovės J. G. lėšomis - už 106,29 Lt pervežtas tolimesniam gydymui į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Mirus R. S. ieškovės rūpinosi laidotuvėmis, jų organizavimu, atsakovė savo lėšomis neprisidėjo. Ieškovė J. G. sumokėjo 1700,00 Lt už gedulingus pietus, už 113,74 Lt pirko vaišes atvykusiems su velioniu atsisveikinti asmenims pašarvojimo metu, 570,00 Lt sumokėjo už laidojimo paslaugas, 100,00 Lt – už šarvojimo salės nuomą, 132,00 Lt – už mirusiojo aprengimą ir paruošimą šarvojimui, patyrė 102,88 Lt išlaidas kurui pervežant mirusįjį iš Patologinės anatomijos skyriaus Šiauliuose į šarvojimo salę ( - ), atvežant gėles iš Šiaulių į šarvojimo salę, vežant maistą iš Joniškio miesto į ( - ). Ieškovė J. G. turėjo 2824,91 Lt išlaidų, savivaldybė išmokėjo 1040,00 Lt dydžio socialinę išmoką, todėl faktiškai patirtų išlaidų dydis sudaro 1784,91 Lt, kuriuos ir prašo priteisti.

5Ieškovė V. E. nurodo buvusi mirusiojo R. S. sugyventinė ir prašo priteisti patirtas laidojimo išlaidas: 550,00 Lt už pirktas gėles karsto papuošimui, 1090,00 Lt už mirusiojo rūbus, karstą, žvakes, išlaidas fotografui, 550,00 Lt už ritualines apeigas: mišios bažnyčioje ir kunigui – 200 Lt, giesmininkams 250,00 Lt, duobkasiams – 150 Lt. Viso ieškovė V. E. patyrė 2340,00 Lt laidojimo išlaidų. Be to, ieškovė V. E., gyvenant kartu su mirusiuoju R. S., mirusiajam nuosavybės teise priklausančiam butui 2006 metais iš savo asmeninių lėšų pirko plastikinius langus ir patyrė 1060,00 Lt išlaidų, o taip pat iš savo asmeninių lėšų sumokėjo komunalinius mokesčius už R. S. nuosavybės teise priklausantį butą laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-05-31 sumoje 1635,87 Lt. Kadangi atsakovė priėmė palikimą, ji už palikėjo skolas atsako visu savo turtu ir turi atsakyti palikėjo kreditoriams, t. y. V. E..Kaadngi [piniginę prievolę įvykdė už skolininką, tai jai pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku(CK 6.50 str.3 d., 5.52str., 5.63 str.1 d.).Laidojimo, slaugymo išlaidas turi atlyginti , taikant CK 5.59 straipsnio analogiją,CK 1.4,1.5 str.

6Kadangi pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, todėl ieškovės V. E. reikalavimui dėl 2695,87 Lt palikėjo skolos priteisimo prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

7Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 90 b. l.) atsakovė K. S. prašė perduoti bylą nagrinėti pagal atsakovės gyvenamąją vietą, ieškinį atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas ir nurodė, kad tėvo R. S. 2012 m. gegužės mėnesį pervežimas iš VšĮ Anykščių ligoninės į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę nebuvo būtinas, ieškovės elgėsi savo nuožiūra, su atsakove tokių veiksmų nederino, todėl atsakovė neprivalo šių išlaidų atlyginti. Ieškovės neturėjo jokio pagrindo organizuoti laidotuvių, pažeidė nesikišimo į privačius santykius principą ir atsakovės teisę pačiai spręsti dėl laidotuvių organizavimo ir su tuo susijusių išlaidų apimties. Ieškovių nurodytos laidotuvių išlaidos yra neprotingai didelės, be to, nėra patvirtinančių dokumentų, laidotuvėms būtų pakakę 1500 litų, iš kurių 1040 Lt būtų sudariusi laidojimo pašalpa, o pati ieškovė būtų patyrusi 460 Lt išlaidų. Darbdavys išmokėjo V. E. žalos atlyginimą, todėl ieškovėms buvo kompensuotos laidotuvių išlaidos. Dėl komunalinių mokesčių už R. S. butą, nurodė, kad mirusysis su V. E. buvo sugyventiniai, vedę bendrą ūkį, ir nors mokėjimai atlikti ieškovės V. E. vardu, minėtą butą ieškovė ir mirusysis valdė savo interesais. Būtinybės keisti lango nebuvo, neaišku, ar tai buvo padaryta gavus mirusiojo sutikimą.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (1 t., 149–170 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės K. S. 2290,00 Lt laidojimo išlaidų ieškovei V. E., paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. mirė R. S.. Ieškovė V. E. buvo mirusiojo R. S. sugyventinė, o ieškovė J. G. – mirusiojo sesuo, R. S. iki mirties valdė jam nuosavybės teise priklausantį 17,88 kv. m. butą su 5,94 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpomis, esantį ( - ) Po R. S. mirties dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, be apyrašo, į Šiaulių miesto antrąjį notarų biurą kreipėsi mirusiojo dukra atsakovė K. S..

11Lietuvos Respublikos CK 5.59 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

12Ieškovės nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį pervežė R. S. į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę tolimesniam gydymui, dėl ko ieškovė J. G. patyrė 106,29 Lt išlaidų kurui. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog 2012 m. gegužės 16 d. R. S. buvo hospitalizuotas ir gydytas Anykščių ligoninės reanimacijos skyriuje, atvykęs dėl traumos, tačiau jis tolimesnio gydymo Anykščių ligoninėje atsisakė, todėl išrašytas 2012 m. gegužės 19 d., taigi, duomenų, kad dėl objektyvių ir svarbių priežasčių R. S. gydymas turėjo būti tęsiamas VšĮ Respublikinėje Šiaulių, o ne VšĮ Anykščių rajono, ligoninėje, byloje nėra. R. S. buvo pervežtas ieškovių patogumui, todėl teismas 106,29 Lt pervežimo išlaidas nepripažino būtinomis slaugos ir gydymo išlaidomis, kurias privalo atlyginti atsakovė.

13Teismas atmetė atsakovės K. S. argumentus, jog ieškovės, organizuodamos R. S. laidotuves, pažeidė nesikišimo į privačius santykius principą (CK 1.2 str. 1 d.), nes ieškovės buvo artimai susijusios su mirusiuoju, atsakovė R. S. mirties momentu gyveno ir dirbo užsienyje, yra labai jauno amžiaus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės turėjo teisę pasirūpinti mirusiojo laidojimo reikalais, todėl ieškovės turi teisę iš paveldėtojos atsakovės K. S. atgauti būtinas ir pagrįstas R. S. laidojimo išlaidas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto.

14Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog R. S. patyrus traumą, sugyventinei ieškovei V. E. jo darbdavys išmokėjo žalos atlyginimą ir tokiu būdu buvo kompensuotos laidotuvių išlaidos, nurodydamas, kad byloje jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra.

15Teismas nurodė, kad R. S. laidotuvės organizuotos išimtinai ieškovių nuožiūra, nesuderinus su atsakove nei jų organizavimo, nei išlaidų, todėl, teismo nuomone, ieškovės neturi pagrindo reikalauti iš įpėdinės K. S. padengti nebūtinas laidojimo išlaidas.

16Teismas laikė pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais 132,00 Lt mirusiojo palaikų sutvarkymo (asmens higienos ir aprengimo) paslaugų išlaidas, 25,48 Lt mirusiojo pervežimo išlaidas, 1040,00 Lt išlaidas karstui, rūbams ir žvakėms, 550,00 Lt išlaidas gėlėms, bei ieškovės J. G. patirtos 25,00 Lt išlaidos kurui, pervežant gėles A. G. transporto priemone, 570,00 Lt išlaidos katafalkui, juostoms, žvakėms bei 100,00 Lt šarvojimo salės nuomai. Nors ieškovė V. E. ir nepateikė rašytinių įrodymų dėl patirtų išlaidų ritualinėms paslaugoms bei duobkasiams, tačiau šias išlaidas teismas pripažino įrodytomis ieškovių, atsakovės atstovės bei liudytojo A. G. parodymais, nurodydamas, kad šių paslaugų išlaidos nėra didelės ir atitinka protingumo kriterijus. Teismas atmetė ieškovės V. E. reikalavimą dėl paslaugų apmokėjimo fotografui – 50,00 Lt sumai, nurodydamas, kad byloje nepateikta įrodymų.

17Teismas pažymėjo, jog asmenų, atvykusių į velionio šarvojimo vietą, maitinimas nėra laidojimo ar ritualinė paslauga, todėl jos negali būti pripažintinos būtinomis laidojimo išlaidomis. Ieškovės nurodytas 50,00 Lt maisto vežimo (3 kartai) išlaidos bei 113,74 Lt išlaidos už pirktas vaišes (maisto produktai) teismas nepriteisė. Dėl ieškovės J. G. patirtų 1700,00 Lt išlaidų gedulingiems pietums, teismas nurodė, jog šios išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo būtinos, neatitinkančios teisingumo bei protingumo kriterijų, todėl iš atsakovės K. S. nepriteisė. Teismas nurodė, kad ieškovės J. G. ieškinio reikalavimas dėl 1784,91 Lt laidojimo išlaidų priteisimo tenkintinas bendrai 852,48 Lt sumai, tačiau jai išmokėta 1040,00 Lt laidojimo pašalpa, kuri viršija teismo tenkintą laidojimo išlaidų sumą, todėl laidojimo išlaidų ieškovei J. G. teismas nepriteisė, o ieškovės V. E. naudai iš atsakovės K. S. priteistos 2290,00 Lt laidojimo išlaidos.

18Ieškovė V. E. prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2695,87 Lt palikėjo skolos priteisimo, teismas šį prašymą tenkino, nurodydamas, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas labai nežymiai ir dėl svarbių priežasčių.

19Vertindamas ieškovės nurodytas plastikinio lango užsakymo ir nupirkimo R. S. butui aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovės ir UAB „Bodesa“ sudarytas sandoris atsirado R. S. bei ieškovės žodinės pavedimo sutarties pagrindu (CK 6.756-6.757 str.). Tačiau byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, jog už šiuos langus ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, o ne pavedimo vykdymui perduotomis R. S. lėšomis. 2006 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, R. S. dirbo UAB „N.“, jo darbo užmokestis kas mėnesį vidutiniškai sudarė apie 1550,00 – 1665,40 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė V. E. neįrodė, jog ji už plastikinius langus sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, kad pats R. S., būdamas dirbančiu asmeniu neperdavė ieškovei lėšų sumokėti už langą. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad toks pavedimas buvo, o tuo pačiu, kad R. S. įsipareigojo ieškovei kompensuoti išlaidas, kai ji asmeninėmis lėšomis apmokės už plastikinį langą jo butui. Nuo 2006 metų R. S. butą nuomojosi liudytoja E. B., jame pragyveno apie 3-4 metus, taigi, buto savininką R. S. ir liudytoją E. B. laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2010 metų siejo panaudos bei gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, nes iš pradžių liudytoja neatlygintinai naudojosi butu, vėliau buvo pareikalauta nuomos mokesčio – 100 litų. Paminėtų sutarčių pagrindu panaudos gavėjo ar nuomininko pareiga yra apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2012-05-31 už R. S. buto suteiktas paslaugas buvo priskaičiuota 994,81 Lt mokesčių, tačiau per minėtą laikotarpį V. E. sumokėjo 1635,87 Lt. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kodėl už minimą laikotarpį sumokėta mokesčių suma yra didesnė, nei priskaičiuota. Teismas padarė išvadą, jog byloje esanti langų įdėjimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitai dėl 1060,00 Lt sumos už plastikinį langą bei UAB „Bendrabutis“ raštas dėl ieškovės V. E. šios įmonės kasoje sumokėtos 1635,87 Lt sumos negali būti laikomi pakankamais įrodymais ieškovės V. E. reikalavimui dėl 2695,87 Lt skolos priteisimo iš palikėjo R. S. įpėdinės atsakovės K. S..

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21I. J. G. apeliaciniu skundu (1 t., 172–175 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už gedulingus pietus priteisimo ir ieškovės J. G., naudai priteisti 1564,88 laidojimo išlaidų už gedulingus pietus, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Nepagrįstas Pakruojo rajono apylinkės teismo argumentas, kad teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos tik karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kapo sutvarkymo, kitų ritualinių paslaugų išlaidos, nes teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos ne tik teismo nurodytos laidojimo išlaidos, bet ir išlaidos gedulingiems pietums (LAT Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teismas pripažino, kad mirusysis palaidotas pagal krikščioniškus papročius, todėl gedulingi pietūs, vaišės palaidojus mirusįjį, yra krikščioniškųjų papročių elementas, kuris iki šiol funkcionuoja kaip tradicinės kultūros vientisumo faktorius.

232. Ieškovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad maitinimo įstaigą, kurioje buvo užsakyti gedulingi pietūs, ieškovės rinkosi pagal kainą, kad vienam asmeniui skaičiuota kaina - 18,00 Lt. Pateiktas I. R. IĮ „Irgeka“ raštas patvirtina, kad gedulingų pietų metu dalyvavo 94 asmenys, todėl laikytina, kad ieškovių paaiškinimus apie kainą vienam asmeniui šioje byloje patvirtina kiti objektyvūs duomenys. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino, jog šios išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo būtinos. Pažymėtina, kad įrodymų, jog šios išlaidos buvo pernelyg didelės ir neprotingos, atsakovė teismui nepateikė.

243. Pakruojo rajono apylinkės teismas ieškovių ieškinį tenkino 46 proc., tačiau neproporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patyrė 1000,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 205,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimui. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., nepagrįstai nepriteisė 460,00 Lt (1000 Lt x 46 proc.) išlaidų už teisinę pagalbą ir 94,3 Lt už sumokėtą žyminį mokestį (205 Lt x 46 proc.).

25I. V. E. apeliaciniu skundu (1 t., 182–185 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą iš dalies ir ieškovės V. E. naudai iš atsakovės priteisti 2695,87 Lt palikėjo R. S. skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

261. Teismas sprendime tas pačias faktines aplinkybes bei tarp ieškovės V. E. ir R. S. susiklosčiusius teisinius santykius dėl langų pirkimo ir sumontavimo bute vertino ir pasisakė nevienodai. Byloje esantys duomenys: 2006-09-20 Sutartis Nr. 06/09/E359, sudaryta tarp UAB „Bodesa“ ir V. E., dėl plastikinio lango pirkimo, montavimo, 2006-09-20 Pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 400,00 Lt avanso už plastikinį langą sumokėjimą, 2006-10-30 Pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 660,00 Lt mokėjimą už plastikinį langą, 2006-10-27 PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti, kad viso už langą turėjo būti sumokėta 1060,00 Lt ir prekę priėmė V. E., ieškovės V. E. paaiškinimai, aplinkybė, kad po lango sumontavimo, t. y. po 2006 metų spalio mėnesio, R. S. jokių pretenzijų V. E. dėl jo daikto (buto) pagerinimo nereiškė, patvirtina, kad langas bute, adresu Tilžės g 44-104, Šiauliai buvo sumontuotas žodinės pavedimo sutarties pagrindu. CK 6.761 str. 3 d nustato, kad įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad būtent pinigus už langus mokėjo ne kas kitas, o ieškovė V. E.. Duomenų, kad buto savininkas R. S. perdavė V. E. pinigus arba pats būtų sumokėjęs už langus, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikta.

272. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kodėl už minimą laikotarpį sumokėta mokesčių suma yra didesnė, nei priskaičiuota (994,81 Lt). 2012-06-26 UAB „Bendrabutis“ išduota pažyma Nr. 66, paneigia teismo padarytą nepagrįstą išvadą dėl tokių įrodymų nebuvimo. Skola už butą 2010-04-01 dienai - 641,06 Lt; o dar už butą papildomai per laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2012-05-31 priskaičiuota mokesčių už komunalines paslaugas 994,81 Lt. V. E. už komunalines paslaugas sumokėjo 1635,87 Lt (t.y. skolą, kuri buvo susidariusi iki 2010-04-01 (641,06 Lt) + priskaičiuotus mokesčius nuo 2010-04-01 (994,81 Lt). R. S. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. nedirbo, t. y. dvejus metus negavo pajamų, todėl galimybės sumokėti mokesčius už butą neturėjo.

28A. K. S. apeliaciniu skundu (1 t., 188–190 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

291. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos norminiai aktai nereglamentuoja, kas privalo laidoti mirusįjį ir patirti laidojimo išlaidas, tokiu būdu nėra ir normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, paminėtus teisinius santykius reglamentavo Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Minėto įstatymo 21 str. 2 d. 2 p. pagrindu ieškovės, iš kurių viena yra mirusiojo sesuo, kita – sugyventinė, teisės organizuoti mirusiojo laidotuves neįgyja. Pirmosios instancijos teismas minėtos teisės normos netaikė ir todėl ją pažeidė. Tinkamai pritaikęs ŽPLĮ 21 str. 2 d. 2 punktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo padaryti išvadą, kad ieškovė V. E. neturėjo teisės organizuoti R. S. laidotuvių, ir priešingai, organizuoti laidotuves turi R. S. vaikai, tame tarpe atsakovė. Pirmosios instancijos teismas pažeidė nesikišimo į privačius santykius principą (CK 1.2 str. 1 d.), t. y. iš atsakovės buvo atimta galimybė spręsti dėl laidotuvių organizavimo ir išlaidų dydžio.

302. Teismas, konstatuodamas, kad egzistuoja visuotinai žinomi papročiai, tačiau neatskleisdamas papročių turinio ir nepagrįsdamas papročių egzistavimo fakto įrodymais, faktiškai pripažino papročius visiems žinomomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 p.). Nenurodydamas pripažintų visiems žinomais papročių turinio, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi teismo išvada, jog mirusiojo sugyventinė arba sesuo turi teisę organizuoti mirusiojo laidotuves, neatsižvelgdamos į pilnamečių mirusiojo vaikų valią, yra ne tik nelogiška, bet ir pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.

313. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kurio nereglamentuoja teisės normos ir dėl to egzistuoja teisės spraga. Priešingai, teisės spraga neegzistuoja, kadangi šalių santykius reglamentuoja CK 6. 249 str. 1 d., kur nustatyta pareiga atlyginti nuostolius dėl neteisėtų veiksmų, o taip pat CK 6. 242 str. 1 d., kur nustatyta be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjusio kito asmens sąskaita asmens pareiga atlyginti tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taip pat šalių santykius reglamentuoja CK 6.229 str. 2,3 d., 6.230 str. 3 dalis.

324. Nustačius, kad atsakovė privalėjo organizuoti R. S. laidotuves (ŽPLĮ 21 str. 2 d. 2 p.), tačiau jų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neorganizavo ir dėl to ieškovė V. E. patyrė nuostolių, atsakovės veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip žalos padarymas. Analogiškais argumentais atsakovės veiksmai gali būti kvalifikuoti ir kaip nesąžiningas praturtėjimas. Tačiau abiem atvejais nenustatyti nesąžiningi, neteisėti atsakovės veiksmai, ieškovės jų neįrodinėjo.

335. Ieškovės neįrodinėjo, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovių organizuoti R. S. laidotuves arba kad ieškovės būtų gavusios iš atsakovės leidimą tai daryti, todėl CK 6.229 str. 2 d., 6.230 str. 3 d. aspektu ieškovių veiksmai yra neteisėti. Atsakovė turėjo galimybę pati organizuoti R. S. laidotuves, kadangi R. S. palaikai galėjo būti išsaugoti iki atsakovės atvykimo. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovė, būdama užsienyje, perėmė palikėjo reikalų tvarkymą, nurodydama neorganizuoti R. S. laidotuvių iki atsakovės grįžimo.

346. Pirmosios instancijos teismas pagal analogiją taikydamas CK 5.59 str. 2 d. 1 p., pažeidė imperatyvias teisės normas, nustatančias, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų (CK 1.8 str. 3 d.). Visus tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius išsamiai reglamentuoja bendrosios teisės normos CK 6.229 str. 2, 3 d., 6.230 str. 3 d., 6.242 str. 1 d., 6.249 str. 1 d. Įpėdinio su paveldimo turto valdymu ir palikėjo laidojimu bei kapo sutvarkymu prievolės kitiems asmenims atsiranda bendrų teisės normų pagrindu, todėl CK 5.59 str. 2 d. taikymas įpėdinio ir mirusiojo arba paties įpėdinio kreditorių santykiams nepagrindžiamas nei analogijos, nei kokiu nors kitu loginiu ryšiu.

357. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 pateiktais išaiškinimais, kadangi cituojamos kasacinio teismo bylos ir civilinės bylos, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, aplinkybės yra skirtingos.

36Atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą (1 t., 196–197 b. l.) ieškovė V. E. nurodė, kad visiškai sutinka su J. G. apeliaciniu skundu, R. S. buvo palaidotas laikantis visų ritualinių apeigų ir papročių, ieškovės rūpinosi laidotuvių organizavimu, nes R. S. vaikai neišreiškė valios organizuoti tėvo laidotuves. Jokių pretenzijų dėl laidotuvių organizavimo atsakovė nereiškė. Atsakovė, priėmusi savo tėvo palikimą, turėjo moralinę pareigą palaidoti tėvą, o jei to nepadarė, turi pareigą atlyginti ieškovių patirtas išlaidas.

37Atsiliepimu į ieškovių J. G. ir V. E. apeliacinius skundus (1 t., 199–200 b. l.) atsakovė K. S. prašė apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės neturėjo teisės organizuoti mirusiojo laidotuves, neatsižvelgdamos į pilnamečių mirusiojo vaikų valią. Ieškovė J. G. ieškinyje nenurodė, kodėl buvo reikalingos, būtent, tokio dydžio išlaidos už gedulingus pietus bei žmonių skaičiaus. Pateiktas naujas įrodymas – 2012-06-04 UAB „Irgeka“ raštas neturėtų būti priimamas. Ieškovėms priimant sprendimą dėl gedulingų pietų išlaidų buvo pažeistas nesikišimo į privačius santykius principas t. y. iš atsakovės buvo atimta galimybė spręsti dėl laidotuvių organizavimo ir išlaidų dydžio. Bylos duomenimis nenustatyti nesąžiningi, neteisėti atsakovės veiksmai, kas leistų konstatuoti, kad atsakovė nevykdė savo pareigų organizuoti R. S. laidotuves, ieškovės tokių atsakovės veiksmų neįrodinėjo.

38Ieškovės pateiktoje sutartyje su UAB „Bodesa“ nenurodyta, kad ieškovė V. E. veikia kaip R. S. įgaliotinė ir kad teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda R. S., tokiu būdu lango savininku tapo ne R. S., bet ieškovė V. E.. Net ir pripažinus, kad ieškovė V. E. asmeniniais, o ne R. S. jai perduotais pinigais sumokėjo už nupirktą langą ir už buto komunalines paslaugas, ieškovė neturi teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo. Tai nustato CK 6.241 str. 1 d. 3 punktas.

39Atsiliepimu į atsakovės K. S. apeliacinį skundą (2 t., 2–4 b. l.) ieškovė V. E. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą dalyje dėl 2290,00 Lt laidojimo išlaidų priteisimo V. E. palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas reglamentuoja žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką, asmenų, galinčių ir turinčių teisę organizuoti laidotuves, sąrašas nėra baigtinis, įstatymo norma imperatyviai neapibrėžia asmenų rato, turinčių teisę organizuoti laidotuves, taip pat įstatymas nenustato asmenų, turinčių teisę organizuoti laidotuves ir eilių. Ieškovės, o ne atsakovė K. S. rūpinosi R. S. jo stacionarinio gydymo laikotarpiu, jį slaugė, savo lėšomis pervežė iš VšĮ Anykščių rajono ligoninės į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ligos laikotarpiu kokiu nors būdu prie R. S. slaugymo būtų prisidėjusi atsakovė K. S.. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių artimus, glaudžius atsakovės K. S. santykius su tėvu R. S., todėl kritiškai vertintinas atsakovės motyvas, jog ji pati norėjo organizuoti tėvo laidotuves. Atsakovės K. S. argumentai, kad ji prašė ieškovių neorganizuoti laidotuvių, sulaukti jos grįžtant, kad ji pati galėtų imtis šių veiksmų, nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovė remiasi civilinės atsakomybės bei kito asmens reikalų tvarkymą reglamentuojančio instituto normomis, kurios tarp proceso šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikytinos. Teismas tinkamai ginčo teisiniams santykiams taikė CK 5.59 str. 2 d. l p., laikė, kad asmuo, palaidojęs mirusįjį savo lėšomis, laikytinas kreditoriumi palikimą priėmusio asmens, įpėdinio, atžvilgiu, todėl ieškovės turi teisę reikalauti laidojimo išlaidų atlyginimo.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

41teisiniai argumentai ir išvados

42Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovių J. G., V. E. ir atsakovės K. S. apeliacinių skundų ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

43Šioje byloje nustatyta, kad 2012-06-01 mirus R. S. (1t.,6 b. l.) palikimą pagal įstatymą (CK 5.11 str.) priėmė jo dukra atsakovė K. S..Ieškovės-mirusiojo sesuo J. G. ir V. E. mirusįjį palaidojo savo lėšomis, o paveldėtoja savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovės byloje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės jų patirtas laidojimo, slaugymo išlaidas bei ieškovė V. E. prašė priteisti kreditorinius reikalavimus - mirusiojo skolas. Todėl ieškovės turi teisę iš paveldėtojos atgauti laidojimo ir kitas išlaidas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto kaip nuostoliai atsiradę dėl būtinų išlaidų.

44Dėl atsakovės K. S. apeliacinio skundo

45Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos ieškovei V. E. buvo priteista 2 290 Lt laidojimo išlaidų bei pripažintos pagrįstomis ieškovės J. G. patirtos laidojimo išlaidos 852,48 Lt sumai, teigia, kad teismas netinkamai byloje taikė materialinės teisės normas, su kuo iš dalies sutiktina. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymas reglamentuoja žmonių palaikų laidojimo sąlygas ir tvarką (1straipsnio 1 str. 1 dalis).Šio įstatymo 21 str.2d nustato, kad mirus asmeniui, kuris įstatymo nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens, laidojimą organizuoja mirusio sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai),tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra-kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Taigi šiame įstatyme nėra imperatyviai apibrėžtas asmenų ratas, turinčių teisę organizuoti laidotuves. Bylos duomenimis mirusysis buvo nutraukęs santuoką, 8 metus gyveno su ieškove V. E., ieškovė J. G. buvo mirusiojo sesuo, taigi mirusiajam buvo artimi asmenys( ieškovė J. G. ir artima giminaitė), galintys ir turintys moralinę pareigą palaidoti mirusįjį. Be to ieškovės rūpinosi mirusiuoju ir jo ligos laikotarpiu, jį slaugė. Nustatyta, kad mirusiojo vaikai buvo užsienyje, paveldėtoja-atsakovė K. S. gyveno ir dirbo Anglijoje. Bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantę su tėvu būtų sieję glaudūs santykiai , kad ji domėjosi , siekė gauti informaciją apie tėvo sveikatą, jo gydymosi eigą. Įvertinus faktines aplinkybes kritiškai vertintinas apeliantės motyvas, kad ji pati norėjo organizuoti tėvo laidotuves, o ieškovės, suorganizavusios laidotuves, tenkino savo interesus. Byloje atsakovė pateikė tik vieną įrodymą, jog ji informavo ieškovę apie grįžimo į Lietuvą laiką (1t.,138 b. l .).Tuo tarpu apeliantės argumentai, kad ji prašė neorganizuoti laidotuvių ar pati ėmėsi konkrečių veiksmų organizuoti tėvo laidotuves, ar kad prašė išsaugoti tėvo palaikus iki atsakovės grįžimo, pasižadėjo apmokėti už šią paslaugą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais(CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovei nesiėmus vykdyti tiek teisinės, tiek moralinės pareigos, tokios moralinės pareigos vykdymą prisiėmė ieškovės. Mirusysis buvo palaidotas 4 dienų laikotarpyje, kas atitinka Lietuvoje susiformavusią praktiką (tradiciją). Byloje esantis faktinių aplinkybių protokolas patvirtina tik tai, kad atsakovė, sužinojusi apie tėvo mirtį, pranešė ieškovei J. G. tik apie parvykimo laiką( 1t.,38b.l.) Mirusiojo laidojimo laikas buvo priderintas prie atsakovės ir jos brolio grįžimo laiko, t.y. mirusysis buvo palaidotas 2012-06-04d.15 val., kaip ir nurodė atsakovė SMS žinutėje. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad ieškovės įsikišo į jos privačius reikalus, kadangi vaikams, tame tarpe ir paveldėtojai–atsakovei nesiėmus veiksmų organizuoti laidotuves, ieškovės kaip artimi mirusiajam asmenys įvykdė moralinę pareigą, kurios nedraudžia ir įstatymai. Nors atsakovės atstovė aiškino, kad atsakovė ieškojo galimybių laiku parvykti, tačiau tai nepatvirtina jokie įrodymai.

46Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos priteista dalis laidojimo išlaidų, nurodė, kad ieškovės veikė prieš jos ir brolio valią , tam neturėjo jos sutikimo ir pritarimo, kuris būtinas tvarkant kito asmens reikalus , kuriais apeliantė galėjusi pati pasirūpinti (CK 6.229 str. 2 ir 3 d., 6.230 str.),todėl ieškovės neturi jokio teisinio pagrindo iš apeliantės reikalauti atlyginti laidojimo išlaidų.

47CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė nebūtų laiku įvykdyta. Kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovės, nors ir iš anksto negavusios aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo, įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kuri atsakovei gyvenant užsienyje, bei nesiėmus jokių priemonių dėl laidotuvių organizavimo, apeliantės-paveldėtojos lėšomis ir pastangomis nebūtų buvusi laiku įvykdyta.

48CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims. Pažymėtina, jog atsakovė, sužinojusi iš ieškovių apie tėvo mirtį ir apie tai, kada ir kur bus laidojamas, turėjo visas galimybes šiems ieškovų veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pati. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, nedavė jokių nurodymų, tik pranešė apie atvykimo laiką, neišreiškė savo nesutikimo dėl laidotuvių organizavimo. Akivaizdu, jog tokiu būdu atsakovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, atliktų ieškovės. Be to ieškovė J. G. teisme patvirtino, kad pranešus atsakovei apie tėvo mirtį, bendravo su kitu galimu paveldėtoju, su juo tarėsi dėl laidotuvių t.y. su atsakovės broliu, K. S., kuris išreiškė ne tik savo, bet ir atsakovės valią, prašė surinkti čekius, su jais derino laidojimo datą (1t., 128-129 b.l.). Savo nesutikimą atsakovė išreiškė, kai nespėjo grįžti į laidotuves. Taigi atsakovė turėjo visas galimybes įspėti ieškoves, kad pati apsirūpins laidotuvėmis ir kad to nedarytų ieškovės savo iniciatyva.

49CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y. jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovės atsakovės tėvą palaidojo prieš atsakovės-paveldėtojos valią ir tą žinodamos, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog vienintelė mirusiojo turtą paveldėjusi atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovėms (kreditoriams) būtinas ir įrodymais pagrįstas palikėjo laidojimo išlaidas( CK 6.50 str.3 d.).Šiuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja prievolių teisės normos. Palaidojusios mirusįjį, ieškovės tapo įpėdinės-atsakovės kreditoriais.

50Kolegijos nuomone, atsakovė, nenorėdama prisidėti prie tėvo laidojimo išlaidų, galėjo nepriimti mirusiojo palikimo. Atsakovės tėvas nusipelnė būti palaidotas oriai, su derama pagarba, pagal papročius ir tradicijas, ką ir atliko ieškovės.

51Nors teismas vadovavosi Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 Nr.3K-3-482/2010 nutartimi, kurios faktinės aplinkybės nebuvo tapačios, tačiau teisingai vadovavosi nuostata, kad asmenys reikalaujantys laidojimo išlaidų padengimo ir nesantys įpėdiniais, tampa paveldėjimą priėmusio įpėdinio kreditoriumi. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2012-04-18 nutartimi Nr.3K-3-171/2012 nutartimi, joje pateiktais išaiškinimais, nes nurodytoje bylose faktinės aplinkybės buvo kitos ir ginčas buvo sprendžiamas tarp kelių paveldėtojų.

52Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo ieškovėms (V. E., o J. G. pripažinta teisė į atitinkamo dydžio išlaidas) priteistos laidojimo išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Jų dydis (išskyrus mokėjimą kunigui, duobkasiams ) yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl, įvertinus, jog jos nėra neprotingos ar perteklinės, teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino pagrįstomis. Apeliantė skunde dėl jų dydžio ir nepasisakė. Teismas jų priteisimo pagrįstumą išsamiai motyvavo, šiems motyvams kolegija pritaria ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61) Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.)..

53Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų-papročių neatskleidimo, kas yra visuotinai žinoma, nelaikytina bylos esmės neatskleidimu. Detalus papročių aprašymas pernelyg apsunkintų sprendimą .

54Dėl ieškovės J. G. apeliacinio skundo

55Apeliantė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų už gedulingus pietus priteisimo netenkinimo, prašo panaikinti šioje dalyje teismo sprendimą bei įvertinus teismo sprendimu atmestą ieškinio dalį, jai priteisti 1564,88 Lt laidojimo išlaidų. Taip pat ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

56Kolegija sutinka su apeliantės J. G. skundo argumentais dėl išlaidų už gedulingus pietus priteisimo. Bylos duomenys patvirtina, kad mirusysis buvo palaidotas pagal krikščioniškus papročius, laikantis lietuvių laidojimo papročių. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, kad po laidotuvių gedulingi pietūs buvo surengti. Kaip teisingai nurodo apeliantė, šis paprotys–vaišės mirusiojo garbei yra istoriškai susiklosčiusi tradicija, kai palaidoję mirusįjį lydintieji grįždavo šermenų puotos į mirusiojo namus, gedulingi pietūs reiškia valgio dalijimąsi su gyvaisiais ir mirusiaisiais bei į šermenis sukviestomis dievybėmis. Senieji rašytiniai šaltiniai kalba apie lietuvių šermenis kaip apie vėlės vaišinimą, organizuojamą mirusiojo garbei, mirusiojo garbei. Ši tradicija išlikusi iki šiol. Teismų praktikoje išlaidos gedulingiems pietums priskiriamos prie atlygintinų, ką yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2006).Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės, atitinkančios protingumo kriterijus išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Ieškovės patirtos gedulingų pietų išlaidos, kurių dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, nurodytus kriterijus atitinka. Teisėjų kolegija pripažįsta apeliantės patirtas išlaidas protingomis pagal skirtą lėšų kiekį asmeniui, šias patirtas išlaidas nelaiko pernelyg didelėmis, gedulingų pietų kaina neviršija tokių paslaugų brangumo. Ieškovių paaiškinimai patvirtina, kad jos ieškojo ir pasirinko pigiausią maitinimo paslaugą teikiančią maitinimo įmonę. Šių suteiktų paslaugų dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(1t.12-15,13-14b. l.).Atsakovės atstovė A. V. irgi pripažino šermenyse dalyvavus didelį kiekį laidojusių asmenų. Pagal krikščioniškas tradicijas šermenyse dalyvauja asmenys, laidoję mirusįjį, o ne vien giminaičiai. Atsakovė neteikė įrodymų, duodančių pagrindą spręsti apie atlygintinų išlaidų mažinimą, nes ji gyvena dirba užsienyje, priėmė palikimą, paveldėdama nekilnojamąjį turtą.

57Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą priteisti laidojimo išlaidas už gedulingus pietus. Apeliantė nurodė patyrusi dėl mirusio brolio laidojimo 2718,62 Lt bei jo pervežimo į kitą ligoninę 106,29 Lt, t.y. viso 2824,91 Lt išlaidų, iš kurių išminusuotina 1040 Lt gauta iš savivaldybės išmoka. Teismas pripažino pagrįsta ir tenkintina 852,48 Lt laidojimo išlaidų sumą. Tokiu būdu pripažinus ieškovės teisę į gedulingų pietų išlaidų apmokėjimą ,apeliantei pripažintina pagrįsta 2552,48 Lt(1700+852,48 Lt išlaidų suma). Minusavus gautą iš savivaldybės pašalpą, priteistina 1512,48 Lt(2552,48-1040),kuri priteistina keičiant šioje dalyje teismo sprendimą(CPK 185str.1 d.,197 str.1 d., 326 str.3 p.).

58Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas(CPK 93 str. 5 dalis).

59Dėl V. E. apeliacinio skundo

60Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jos kaip palikėjo kreditorės (CK 5.52,5.63 str, 6.50 str. 1 d., 3 d.) reikalavimas dėl 2 695,87 Lt palikėjo R. S. skolos priteisimo, t.y. 1060 už sumokėtą plastikinį langą, sumontuotą palikėjui nuosavybės teise priklausančiame bute adresu Tilžės 44-104, Šiaulių m., ir 1635,87 Lt už jos sumokėtus už šį butą komunalinius mokesčius. Teismas sprendė, kad ieškovė šioje ieškinio dalyje neįrodė ieškinio. Apeliantė mano, kad teisiniai santykiai ir tos pačios faktinės aplinkybės yra vertinamos skirtingai. Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011, yra pasisakęs, kad palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., byla Nr. 3K-3-151/2009;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK ,,ZU Lietuva“ v. D. V., byla Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

61Teismas aiškindamasis faktines sandorio sudarymo, jo vykdymo aplinkybes, nustatė, kad apeliantės V. E. ir UAB „Bodesa“ sudarytas sandoris dėl asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo-plastikinių langų pagaminimo, jų sumontavimo atsirado R. S. žodinio pavedimo sutarties pagrindu (CK 6.756-6.757 str.), ką patvirtino pati apeliantė, ieškovė J. G., iš dalies–rašytiniai įrodymai-sutartis su UAB „Bodesa“ dėl langų pagaminimo, sumontavimo, apmokėjimo kvitas. Pati ieškovė nurodė, kad ji 8 metus gyveno kartu su palikėju. Apeliantė teigė, kad už langą mokėjo asmeninėmis lėšomis, tačiau kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji mokėjo už šiuos langus savo asmeninėmis lėšomis, o ne pavedimo vykdymui perduotomis R. S. lėšomis. Kaip patvirtina rašytiniai duomenys apie palikėjo darbo užmokesčio dydį, ką analizavo ir pirmosios instancijos teismas, palikėjo darbo užmokestis sutarties sudarymo metu-2006 metų rugsėjo mėn., bei sekančiais mėnesiais sudarė 1550,00-1665,40 Lt, o 2007 metais net žymiai didesnis. Atsižvelgiant į apeliantės ir mirusiojo tarpusavio santykius, į tai, kad E. disponavo mirusiojo banko mokėjimo kortele, kad ilgą laiką nereikalavo sumokėti už langą esant gyvam R. S. ir jam gaunant pastovias pajamas, didesnė tikimybė, kad prievolė buvo įvykdyta R. S. sąskaita (CPK 178 str.).Nors ieškovė apeliaciniame skunde remiasi ieškovės J. G. paaiškinimais, tačiau jie visiškai nekonkretūs laiko atžvilgiu, tik patvirtina aplinkybę, kad langų įgijimo ir montavimo metu mirusysis turėjo finansinių problemų ir žadėjo ateityje grąžinti skolą ( 128 str.). Iš paaiškinimo turinio matyti, kad šis pokalbis vyko tik sumontavus langus, t.y. 6 metai iki R. S. mirties. Kitų įrodymų apie skolinius palikėjo įsipareigojimus ieškovė nepateikė.

62Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos sumokėtus už mirusiojo butą komunalinius mokesčius. Atmetant šį reikalavimą, teismas laikė šį reikalavimą neįrodytu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.. Pateikta UAB „Bendrabutis“ pažyma(1t., 32 b.l.) yra prieštaringa, nepagrįsta mokėjimo dokumentais. Kolegija pritaria teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė sumokėjus iš savo asmeninių lėšų. Pateikta UAB „Bendrabutis“ pažyma dar neįrodo ieškovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Teikdama kreditorinį reikalavimą įpėdinei, ieškovė neatskleidė, kokiu pagrindu apmokėjo šias išlaidas už mirusiojo buto išlaikymą. Sutiktina su teismo išvadomis dėl ieškovės bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo su mirusiuoju, ką patvirtina visuma byloje nustatytų aplinkybių, t.y. bendrai išgyventas ilgas laikotarpis, R. S. gyvenimas ieškovės bute, slaugos faktas jam sergant, R. S. darbdavio perduoto jai darbo užmokesčio naudojimas, naudojimasis R. S. mokėjimo kortele, ieškovės aktyvus rūpinimasis laidotuvėmis, nuolatinis reikalų, susijusių su R. S. nuosavybės teise priklausančio buto, tvarkymas ir kt. faktai bei byloje esantys įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad tarp ieškovės V. E. ir R. S. susiklostė sutuoktiniams būdingi teisiniai santykiai turto tvarkymo bei naudojimo klausimais, kad buvo bendrai naudojamos šeimos lėšos. Mokesčiai sumokėti iki R. S. mirties fakto, ieškovės bendro gyvenimo su palikėju laikotarpiu. Tarp ieškovės ir palikėjo susitarimo dėl piniginių mokėjimų sudaryta nebuvo, pareigą mokėti mokesčius už palikėjo butą, ieškovė V. E. prisiėmė geranoriškai savo iniciatyva ir tokie veiksmai atitiko geros moralės nuostatas. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad ieškovė privalėjo įrodyti, jog R. S. buvo įsipareigojęs ginčo pinigus grąžinti. Neesant byloje jokių įrodymų apie mirusiojo jos valią dėl šių pinigų grąžinimo, atsižvelgiant į bendrą gyvenimą, ūkio tvarkymą, vien pažyma apie sumokėtus mokesčius yra nepakankamas įrodymas ieškiniui patenkinti(CPK 178 str.,185 str.1 d.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas, atmesdamas ieškovės V. E. ieškinį šioje dalyje.

63Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kurios perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2d., 93 str. 5 d .).

64Byloje šalys teikė įrodymus apie jų turėtas išlaidas. Nors apeliantė J. G. nurodo sumokėjusi 205 Lt žyminį mokestį, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad šį mokestį už abi ieškoves sumokėjo ieškovė V. E. (1t., 37 b.l.).Ieškovių reikalavimai pareikšti 6820,78 Lt sumai,patenkinti 3802,48 Lt sumai,t.y.55,74 % , todėl ieškovei V. E. priteistinas 114,29 Lt žyminis mokestis.

65Taip pat šalys patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.2d.)

66Ieškovė J. G. patyrė šias išlaidas:1000 Lt atstovavimo išlaidų (1t., 114 b.l.), 50 Lt antstoliui sumokėtų už faktinių aplinkybių konstatavimą (1 t., 139 b.l.).Jos reikalavimai tenkintini 1512,48 Lt arba 84,73 proc., todėl atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei J. G. iš atsakovės K. S. priteistinos 889,66 Lt (1050 Lt x 84,73 % ) bylinėjimosi išlaidos.

67Atsakovė K. S. patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 118-119 b. l.). Ieškovių atmesti reikalavimai sudaro 44,26 %, todėl atitinkamai atmestų reikalavimų daliai atsakovei priteistinos 398,34 Lt (900 Lt x 44,26 % ) bylinėjimosi išlaidos, kurios paskirstytinos atsižvelgiant į ieškovių atmestų reikalavimų dalį.Iš ieškovės J. G. K. S. priteistina 111,54 Lt , iš V. E. K. S. priteisina 286,80 Lt .

68Atlikus ieškovėms ir atsakovei priteistų sumų įskaitymus, ieškovei J. G. iš atsakovės K. S. priteistina 778,12 Lt(889,66-111,54), iš V. E. priteistina atsakovei K. S. 172,51 Lt(286,80-114,29) bylinėjimosi išlaidų.

69Vadovaujantis CPK 88 str.1d.3 p.,92,93,96 straipsniais į valstybės pajamas priteistinos 49,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (1 t., 148 b. l.), kurios paskirstomos sekančiai: iš J. G. priteistina 7,59 Lt suma (49,70 Lt x 15,27 % (atmestų reikalavimų dalis). Kadangi ši suma yra mažesnė nei 10 Lt, atsižvelgiant į CPK 92 str. nuostatas, ji nėra išieškotina į valstybės pajamas.Iš V. E. priteistina 27,10 Lt (49,70 Lt x 54,53 % (atmestų reikalavimų dalis) , iš K. S. - 15,00 Lt.

70Apeliacinėje instancijoje šalys apeliantė J. G. patyrė 400 Lt atstovavimo išlaidų ir 72 Lt žyminio mokesčio išlaidų, viso 472 Lt (1 t., 178-179 b. l.). Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės K. S. priteistinos 456,18 Lt bylinėjimosi išlaidos (472 Lt x 96,65 %).

71Apeliantė V. E. apeliacinėje instancijoje turėjo 300 Lt atstovavimo ir 81 Lt žyminio mokesčio išlaidų, viso 381 Lt (1 t., 186, 2 t.,9-10 b. l.). Pagal pateiktą atstovavimo išlaidų apskaičiavimą jas sudaro 150 Lt už apeliacinio skundo paruošimą ir 150 Lt už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimo išlaidos.Atmetus atsakovės K. S. skundą, iš jos ieškovei V. E. priteistina 150 Lt atstovavimo išlaidų.Nepatenkinus atsakovės K. S. apeliacinio skundo, atsakovei nepriteistinos turėtos 72 Lt žyminio mokesčio išlaidos (1 t., 193 b. l.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72Apeliantės J. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, ieškovės V. E. ir atsakovės K. S. apeliacinius skundus atmesti.

73Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti iš dalies J. G. laidojimo išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje.Rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

74„Priteisti iš atsakovės K. S. 2290,00 Lt (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt litų) laidojimo išlaidų ieškovei V. E..

75Priteisti iš atsakovės K. S. 1512,48 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų ir 48 ct.) laidojimo išlaidų,778,12 Lt(septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 12 ct.) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. G..

76Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti

77Priteisti iš V. E. 172,51 Lt(vieną šimtą septyniasdešimt du litus ir 51 ct.) bylinėjimosi išlaidų atsakovei K. S..

78Priteisti iš ieškovės V. E. 27,10 Lt (dvidešimt septynis litus ir 10 ct.), iš atsakovės K. S. 15,00 Lt(penkiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

79Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“

80Priteisti iš atsakovės K. S. 456,18 Lt(keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 18 ct.) ieškovei J. G. ir 150 Lt(vieną šimtą penkiasdešimt litų )ieškovei V. E. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

81.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. I. J. G. ir V. E. ieškiniu (1 t., 1–5 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t.,... 4. Ieškinyje ieškovės nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. mirė atsakovės... 5. Ieškovė V. E. nurodo buvusi mirusiojo R. S. sugyventinė ir prašo priteisti... 6. Kadangi pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per 3... 7. Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 90 b. l.) atsakovė K. S. prašė perduoti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (1 t.,... 10. Teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. mirė R. S.. Ieškovė V. E. buvo... 11. Lietuvos Respublikos CK 5.59 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdinis, kuris... 12. Ieškovės nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį pervežė R. S. į VšĮ... 13. Teismas atmetė atsakovės K. S. argumentus, jog ieškovės, organizuodamos R.... 14. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog R. S. patyrus... 15. Teismas nurodė, kad R. S. laidotuvės organizuotos išimtinai ieškovių... 16. Teismas laikė pagrįstas ir įrodytas rašytiniais įrodymais 132,00 Lt... 17. Teismas pažymėjo, jog asmenų, atvykusių į velionio šarvojimo vietą,... 18. Ieškovė V. E. prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui... 19. Vertindamas ieškovės nurodytas plastikinio lango užsakymo ir nupirkimo R. S.... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 21. I. J. G. apeliaciniu skundu (1 t., 172–175 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo... 22. 1. Nepagrįstas Pakruojo rajono apylinkės teismo argumentas, kad teismų... 23. 2. Ieškovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad maitinimo įstaigą,... 24. 3. Pakruojo rajono apylinkės teismas ieškovių ieškinį tenkino 46 proc.,... 25. I. V. E. apeliaciniu skundu (1 t., 182–185 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo... 26. 1. Teismas sprendime tas pačias faktines aplinkybes bei tarp ieškovės V. E.... 27. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai,... 28. A. K. S. apeliaciniu skundu (1 t., 188–190 b. l.) prašo panaikinti Pakruojo... 29. 1. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos norminiai aktai... 30. 2. Teismas, konstatuodamas, kad egzistuoja visuotinai žinomi papročiai,... 31. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp... 32. 4. Nustačius, kad atsakovė privalėjo organizuoti R. S. laidotuves (ŽPLĮ 21... 33. 5. Ieškovės neįrodinėjo, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovių... 34. 6. Pirmosios instancijos teismas pagal analogiją taikydamas CK 5.59 str. 2 d.... 35. 7. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos... 36. Atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą (1 t., 196–197 b. l.)... 37. Atsiliepimu į ieškovių J. G. ir V. E. apeliacinius skundus (1 t., 199–200... 38. Ieškovės pateiktoje sutartyje su UAB „Bodesa“ nenurodyta, kad ieškovė... 39. Atsiliepimu į atsakovės K. S. apeliacinį skundą (2 t., 2–4 b. l.)... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 41. teisiniai argumentai ir išvados... 42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 43. Šioje byloje nustatyta, kad 2012-06-01 mirus R. S. (1t.,6 b. l.) palikimą... 44. Dėl atsakovės K. S. apeliacinio skundo... 45. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos ieškovei V.... 46. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su sprendimu, kuriuo iš jos priteista... 47. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad... 48. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko... 49. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus... 50. Kolegijos nuomone, atsakovė, nenorėdama prisidėti prie tėvo laidojimo... 51. Nors teismas vadovavosi Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 Nr.3K-3-482/2010... 52. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo ieškovėms (V. E., o... 53. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų-papročių neatskleidimo, kas yra... 54. Dėl ieškovės J. G. apeliacinio skundo ... 55. Apeliantė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl išlaidų už gedulingus... 56. Kolegija sutinka su apeliantės J. G. skundo argumentais dėl išlaidų už... 57. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia esant... 58. Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų... 59. Dėl V. E. apeliacinio skundo... 60. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkintas jos... 61. Teismas aiškindamasis faktines sandorio sudarymo, jo vykdymo aplinkybes,... 62. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jos sumokėtus už mirusiojo... 63. Pakeitus teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas,... 64. Byloje šalys teikė įrodymus apie jų turėtas išlaidas. Nors apeliantė J.... 65. Taip pat šalys patyrė kitas bylinėjimosi išlaidas, kurios perskirstytinos... 66. Ieškovė J. G. patyrė šias išlaidas:1000 Lt atstovavimo išlaidų (1t., 114... 67. Atsakovė K. S. patyrė 900 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., 118-119 b. l.).... 68. Atlikus ieškovėms ir atsakovei priteistų sumų įskaitymus, ieškovei J. G.... 69. Vadovaujantis CPK 88 str.1d.3 p.,92,93,96 straipsniais į valstybės pajamas... 70. Apeliacinėje instancijoje šalys apeliantė J. G. patyrė 400 Lt atstovavimo... 71. Apeliantė V. E. apeliacinėje instancijoje turėjo 300 Lt atstovavimo ir 81 Lt... 72. Apeliantės J. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, ieškovės V. E.... 73. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti iš... 74. „Priteisti iš atsakovės K. S. 2290,00 Lt (du tūkstančius du šimtus... 75. Priteisti iš atsakovės K. S. 1512,48 Lt(vieną tūkstantį penkis šimtus... 76. Likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti... 77. Priteisti iš V. E. 172,51 Lt(vieną šimtą septyniasdešimt du litus ir 51... 78. Priteisti iš ieškovės V. E. 27,10 Lt (dvidešimt septynis litus ir 10 ct.),... 79. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo... 80. Priteisti iš atsakovės K. S. 456,18 Lt(keturis šimtus penkiasdešimt šešis... 81. ....