Byla A-662-1483-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Pajūrio regioninio parko direkcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. Ž. skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Pajūrio regioninio parko direkciją (toliau – ir Direkcija) per teisės aktų nustatytą terminą pakartotinai išnagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr. (12.13)Ar.5-353 ir išduoti planavimo sąlygas A. Ž. valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., Klaipėdos r. sav., detaliojo plano rengimui su tikslu pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

5Teigė, jog Direkcija, atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nevykdo teismo sprendimo ir ignoruoja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Paaiškino, kad jam priklausantis žemės sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, todėl jam taikomos Saugomų teritorijų įstatymo bei Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamento nuostatos. Nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pagal kurį gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir/ar sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą. Nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad A. Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ) k., Klaipėdos r. sav., XX a. I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Atkreipė dėmesį, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodoma, jog šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti A. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą. Darė išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas vienareikšmiškai konstatavo, jog A. Ž. žemės sklype yra buvusi sodyba.

6Atsakovas Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į skundą (b. l. 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Pabrėžė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvusio gyvenamojo namo faktas nebuvo nustatytas. Nurodė, kad A. Ž. žemės sklypas ( - ) kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje (kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,9800 ha) yra pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo zonoje, kurioje pagal aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendinius statinių statyba nenumatyta. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Nurodė aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.38 punktą, pagal kurį sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniai, verslo pastatais ir įrenginiais), ir darė išvadą, kad šiuo atveju būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimu nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, ( - ) kaime, unikalus Nr. ( - ), XX amžiaus I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti A. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą. Pažymėjo, kad Saugomų teritorijų įstatymas leidžia draustiniuose (valstybiniuose parkuose) esamose ir buvusiose sodybose statyti su draustinio tikslais nenusijusius pastatus. Nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pagal kurį statybos buvusiose sodybose galimos, kai yra išlikę statinių ir (ar sodų) liekanų arba kai sodybos pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustačius juridinį faktą. Teigė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmuo, norėdamas įsigyti teisę statyti draustinyje ar valstybiniame parke pastatą, privalo įrodyti, jog toje vietoje buvo sodyba, t. y. juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu ir jo priklausiniais. Pagrindinis sodybos elementas – gyvenamasis namas. Nustačius, kad konkrečiame žemės sklype buvo ūkinis pastatas, bet neįrodžius gyvenamojo namo buvimo, teismo nuomone, negalima teigti, kad yra įrodytas buvusios sodybos faktas. Darė išvadą, kad juridinio fakto apie ūkinio pastato buvimą nustatymas nesukuria teisinių pasekmių, nes ūkinio pastato buvimas neįrodo sodybos buvimo.

11III.

12Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 44-45) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

13Teigia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime nurodė, jog juridinio fakto nustatymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes – pagal Valstybinių saugomų teritorijų įstatymą, Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentą, Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių nuostatas pareiškėjui atsirado teisė atstatyti jo žemės sklype buvusią sodybą. Pažymi, kad atsakovas minėto teismo sprendimo neginčijo, todėl preziumuoja, kad su juo sutiko. Nurodo Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, 42 straipsnio 3 dalį ir daro išvadą, kad Institucijai sutikus su minėtu teismo sprendimu, atsisakymas išduoti planavimo sąlygas yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį, kad juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas 2006 m. liepos 14 d., o atsakovas vadovavosi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rekomendacijomis, parengtomis 2008 m. rugpjūčio 12 d. Be to, šiose rekomendacijose minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2006 m. gruodžio 11 d.

14Atsakovas Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad nustatinėjant buvusios sodybos faktą, būtina nustatyti ir buvusio gyvenamojo namo faktą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Direkciją pakartotinai išnagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr. (12.13)Ar.5-353 ir išduoti planavimo sąlygas pareiškėjo valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., Klaipėdos r. sav., detaliojo plano rengimui su tikslu pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pareiškėjas nurodė, kad Direkcija, atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nevykdo teismo sprendimo ir ignoruoja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą.

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia jo 1 ir 2 dalyse) įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimas).

20Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ( - ) k., Klaipėdos r. sav. (kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,9800 ha). Šis žemės sklypas yra pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, ekosistemas išsaugančio ūkininkavimo zonoje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX–628 redakcija) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintais ribojimais ir draudimais siekiama užtikrinti, kad nebūtų statomi statiniai, pakeičiantys kraštovaizdžio estetinę vertę, mažinantys atskirų atitinkamose vietovėse esančių objektų vertę, taip pat statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas galėtų sudaryti prielaidų gamtinei aplinkai užteršti ar kitaip gamtai pakenkti.

21Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte inter alia nustatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 5.38 punkte nustatyta, kad sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais).

22Aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008). Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

23Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2006 m. liepos 14 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, unikalus Nr. ( - ), XX amžiaus I pusėje buvo vėjinis malūnas su prie jo buvusiais dviem pastatais. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu atkurti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusią sodybą (b. l. 6-7). Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

24Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra suformavęs taisyklę, jog pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-179/2009, Nr. 3K-3-259/2008, Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.), o atskirų ūkinių pastatų buvimas neduoda pagrindo laikyti, kad pareiškėjo žemės sklype buvo išlikusi sodyba: pamatų buvimas įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu jie būtų žemės sklype, kuriame yra buvęs gyvenamasis namas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimu konstatuotas vėjinio malūno su prie jo buvusiais dviem pastatais egzistavimo pareiškėjui priklausančiame žemės sklype faktas nepatvirtina, jog minėtame žemės sklype buvo sodyba. Taigi, neįrodžius sodybos buvimo fakto, remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, su draustinio steigimo tikslais nesusijusių statinių statyba pareiškėjo žemės sklype, patenkančiame į Pajūrio regioninio parko Šaipių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, yra draudžiama. Dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti Direkciją pakartotinai išnagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus paraišką Nr. (12.13)Ar.5-353 ir išduoti planavimo sąlygas A. Ž. valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ) k., Klaipėdos r. sav., detaliojo plano rengimui.

25Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Pareiškėjo A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

28Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. Ž. skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 5. Teigė, jog Direkcija, atsisakydama išduoti planavimo sąlygas, nevykdo teismo... 6. Atsakovas Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į skundą (b. l. 24)... 7. Pabrėžė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvusio... 8. II.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimu... 10. Nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d.... 11. III.... 12. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 44-45) prašo pirmosios... 13. Teigia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendime... 14. Atsakovas Pajūrio regioninio parko direkcija atsiliepimu į apeliacinį... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Direkciją... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia jo 1 ir 2... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso... 21. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8... 22. Aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9... 23. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės... 24. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra suformavęs... 25. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 27. Pareiškėjo A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.... 28. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą... 29. Nutartis neskundžiama....