Byla 2-479-328/2020
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,P.“

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ atstovui advokato padėjėjui E. K., atsakovui A. A. (A. A.), jo atstovui advokatui A. S.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ ieškinį atsakovui A. A. (A. A.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,P.“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,( - )“ ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašo iš atsakovo priteisti 4 000 Eur skolą, 740,85 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog pagal 2014 m. gegužės 26 d. sutartį tarp UAB ,,P.“ ir Klaipėdos apskrities VPK, UAB ,,P.“, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku turi nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. 2015 m. lapkričio 28 d. atsakovo valdyta transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. ( - ) po pažeidimo, pagal 2015 m. lapkričio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB ,,P.“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos AVPK informavo ieškovę, jog transporto priemonę vairavo atsakovas. Nurodė, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atsakovo solidariai. Todėl atsakovas už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. skolingas 7 137,98 Eur. Atsižvelgiant į saugojimo laikotarpį ieškovė reikalavimą mažina iki 4 000 Eur. Nurodė, jog pagal 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus pradinis kreditorius UAB ,,P.“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą naujajam kreditoriui – ieškovei.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime nurodė manantis, kad reikalavimai jam iškelti be teisinio pagrindo. Nurodė, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas niekada nebuvo ir nėra šio automobilinio teisėtas savininkas ar jo atstovas, todėl atsiimti automobilio saugojimo aikštelės teisės neturėjo ir iki šiol neturi. Pažymėjo, jog neužilgo po to, kai gavo teismo nutarimą (2016 m. sausio mėn. pradžioje), su juo buvo nuvykęs į automobilio saugojimo aikštelę pasidomėti, ar gali atsiimti automobilį, tačiau atsakingas aikštelės darbuotojas paaiškino, jog automobilio jam grąžinti negali, nebent būtų pateiktas automobilio savininko notaro patvirtintas įgaliojimas. Mano, jog šiuo atveju atsakovu turėtų būti automobilio savininkė ar jos įpėdiniai, priėmę palikimą. Papildomai nurodė manantis, jog 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartis negali būti teisėtu pagrindu reikti jam reikalavimus, kadangi Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo momentu automobilis ,,Renault 19“ nebuvo minėtos sutarties dalyku, sutarties priede Nr. 1 šio automobilio nėra. Nurodė, jog prie šios sutarties yra pridėtas priedas Nr. 3, kuriame jau yra nurodytas automobilis Renault 19, tačiau šis priedas sudarytas 2018 m. kovo 27 d., todėl negali būti laikomas 2015 m. spalio 12 d. sutarties dalyku, nes šios sutarties sudarymo ir įsigaliojimo metu net neegzistavo pradinio kreditoriaus teisė į reikalavimą. Pastebėjo, jog 2015 m. spalio 12 d. sutartis nėra sąlyginė. Mano, jog Reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas Nr. 3 atsakovo atžvilgiu yra niekinė, todėl negali būti teisiniu pagrindu tenkinti ieškinį. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad skolininkui buvo pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, jos kopija ar bent išrašas. Atsakovas taip pat mano, automobilio saugojimo išlaidų suma pripažintina neatitinkančia protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principų, yra mažintina, kadangi pradinis kreditorius akivaizdžiai ignoravo kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą – byloje nėra pateikta įrodymų, kad pradinis kreditorius iki priedo Nr. 3 pasirašymo dienos būtų ieškojęs ar reiškęs pretenzijas dėl automobilio savininkui ar jo įpėdiniams, o visą tokį laiką saugojo mažos vertės, iš esmės bevertį automobilį.

8Byloje pateiktas el. ryšių priemonėmis gautas UAB ,,P.“ vardu atsiliepimas į ieškinį, kuriuo nurodoma, jog trečiasis asmuo su ieškiniu sutinka, palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodo, jog automobilis aikštelėje saugomas iki šiol; net ir padavus teismui ieškinį, nei šio automobilio savininkas, nei valdytojas nieko nedaro siekdami išspręsti susidariusią situaciją.

9Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Mano, kad ieškinys yra visiškai įrodytas, prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidos.

10Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Prašo ieškinį atmesti.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais. Mano, kad ieškinys pareikštas be teisinio pagrindo, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,P.“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta, byloje yra UAB ,,P.“ raštas, kuriuo prašoma bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

13Teismas konstatuoja:

14bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) ir UAB ,,P.“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo, kuria UAB ,,P.“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo tam pritaikytoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugą (sutarties 1 punktas, 2 punktas) sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2015 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. ( - ) buvo priverstinai nuvežta į aikštelę, esančią ( - ); transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas įteiktas atsakovui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) atsakovui už padarytus pažeidimus (vairavo automobilį Renault 19, valst. Nr. ( - ) neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė transporto priemonės dokumentų) skirta administracinė nuobauda; nutarta automobilį Renault 19, valst. Nr. ( - ), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, nedelsiant grąžinti teisėtam savininkui arba jo atstovui. Klaipėdos apskrities VPK KPT 2018 m. balandžio 28 d. raštu ieškovei pateikti duomenys, jog 2015 m. lapkričio 28 d. transporto priemonę Renault 19, valst. Nr. ( - ) vairavo ir kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė atsakovas. VĮ ,,Regitra“ 2018 m. balandžio 16 d. duomenimis transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. ( - ) išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro mirus valdytojui (savininkui); transporto priemonės valdytoja – savininke buvo registruota J. K..

152015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,P.“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kuria UAB ,,P.“ (pradinis kreditorius) perleido ieškovei (naujajam kreditoriui) visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko prievolių (Sutarties 1 punktas), šalys sudarė priedą Nr. 1 prie Sutarties, kuriame nurodomos perleidžiamos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės, kylančios iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones (sąraše atsakovo vairuotos transporto priemonės nėra). 2018 m. kovo 27 d. tarp ieškovės ir UAB ,,P.“ pasirašytas priedas Nr. 3 prie Sutarties, kuriuo UAB ,,P.“ perleidžia ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones, tarp kurių yra ir atsakovo vairuota transporto priemonė Renault 19, valst. Nr. ( - ) 2018 m. balandžio 18 d. pranešimu J. K. ieškovė informavo automobilio savininkę apie reikalavimo perleidimą, pareikalavo iki pranešime nurodytos datos atvykti atsiimti transporto priemonę bei padengti susidariusį įsiskolinimą. 2018 m. balandžio 26 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą pagal Sutartį, pareikalavo iki pranešime nurodyto termino atsiimti transporto priemonę bei padengti įsiskolinimą. 2018 m. gegužės 23 d. pranešimu atsakovui ieškovė pakartotinai pareikalavo atsiimti automobilį bei padengti įsiskolinimą. Ieškovė byloje pateikė skolos už automobilio Renault 19, valst. Nr. ( - ) saugojimą ir nuvežimą apskaičiavimą, iš kurio matyti, kad apskaičiuota 7 137,98 Eur suma už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., iš kurių 69,51 Eur sudaro išlaidos už automobilio transportavimą bei 5 829,65 Eur išlaidos už saugojimą.

16Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti atsakovui tokio pobūdžio reikalavimą, Sutartis ir priedas Nr. 3 yra niekinės atsakovo atžvilgiu.

17Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis).

18Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

19Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip naujasis kreditorius, siekdama įgyvendinti reikalavimo teisę, grindžiamą 2015 m. spalio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (Sutartimi) ir 2018 m. kovo 27 d. priedu Nr. 3, kuriuo pradinis kreditorius UAB ,,P.“ perleido teisę reikalauti iš atsakovo kaip skolininko sumokėti už priverstinai nuvežto automobilio transportavimą ir saugojimą, kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė Sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo pradiniam kreditoriui UAB ,,P.“ mokėtinas sumas.

20Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams, sprendžiant iš jų kylančius ginčus, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015).

21Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad, šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu.

22Iš byloje pateikto Sutarties turinio matyti, jog ieškovė ir UAB ,,P.“ susitarė, kad pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises (netesybas ir kt.) kylančias iš skolininkų prievolių (Sutarties 1 punktas). Pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė kyla iš pradinio kreditoriaus pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktus ir/arba sutartį (-is) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo (Sutarties 2 punktas). Cesijos sutartimi šalys taip pat sutarė, jog pradinio kreditoriaus nuvežtos ir/ar saugomos transporto priemonės nurodytos šios Sutarties Priede Nr. 1 (Sutarties 3 punktas), o sutartis įsigalioja ir reikalavimas laikomas perleistu nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4 punktas). Taigi cesijos sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo sutarties objektu įvardijo pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į skolininkų prievoles, nurodytas Sutarties priede Nr. 1 (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tarp priede Nr. 1 nurodytų skolinių įsipareigojimų, atsakovas nėra įvardintas. Nors įstatymas numato, jog galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis) ir tokiu atveju reikalavimo perleidimo sutartis yra sąlyginė (CK 6.30 – 6.32 straipsniai), tačiau remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinus cesijos sutarties turinį teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB ,,P.“ Sutartimi tarėsi ir dėl būsimų reikalavimo teisių perleidimo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir UAB ,,P.“ sudarė ir/ar atliko Sutarties pakeitimus šalių sudarytoje cesijos sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 17 punktas), tokių duomenų neteikė ir ieškovė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje pateiktas 2018 m. kovo 27 d. priedas Nr. 3 nelaikytinas cesijos sutarties šalių susitarimu dėl Sutarties pakeitimo ir/ar papildymo, kadangi neatitinka tokiam susitarimui keliamų reikalavimų, yra neapibrėžtas, be to, šalys Sutartyje aiškiai įvardijo Sutarties objektą ir nenumatė periodinių reikalavimo teisių perleidimo sąlygų galimybės, o naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių nei jų turi pradinis kreditorius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnis, 6.196 straipsnis). Priešingas aiškinimas neatitiktų sutarčių aiškinimo taisyklių, teisingumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo principų (CK 1.5 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai yra draudžiamas reikalavimo perleidimas. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, o vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu pradinis kreditorius reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu neturėjo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Iš cesijos sutarties turinio matyti, jog ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš trečiojo asmens pareigos nuvežti ir saugoti transporto priemones (Sutarties 2 punktas), tačiau perleistų teisių apimtis (kiekis) buvo konkrečiai įvardintos Sutarties priede Nr. 1, o cesijos sutarties šalys nesitarė dėl tęstinio Sutarties galiojimo, taip pat nenumatė galimybių perleisti būsimą reikalavimo teisę (CK 6.193 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Sutarties pagrindu ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinas sumas pagal 2015 m. lapkričio 28 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovė neįgijo reikalavimo teisės į atsakovo pradiniam kreditoriui mokėtinas sumas pagal Sutartį. Cesijos sutartimi ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo prievolę perleista nebuvo, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog 2018 m. kovo 27 d. priedu Nr. 3 cesijos sutarties šalys susitarė pakeisti Sutartis objektą, priedas Nr. 3, atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, nelaikytinas sudėtine Sutarties dalimi, negali būti savarankiškas pagrindas ieškovės reikalavimui pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Be to, priedas Nr. 3 sudarytas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo cesijos sutarties, iš Sutarties turinio nėra pagrindo išvadai, jog šalys sudarė tęstinę cesijos sutartį, sutarė dėl būsimų reikalavimų perleidimo. Nors byloje nėra pateiktas priedas Nr. 2, numatantis atsiskaitymo tvarką, tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis, cesijos sutarties turinį, labiau tikėtina, jog Sutartis yra įvykdyta (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog ieškovei cesijos sutarties pagrindu buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo prievolę pradiniam kreditoriui, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, ieškovės reikalavimai atsakovui atmestini.

25Byloje nustačius, jog ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo prievolę perleista nebuvo, teismas dėl reikalavimo pagrįstumo nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

28Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 142 Eur žyminį mokestį, patyrė 850 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

29Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

30Teismui netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovui iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 500 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 98 straipsnis).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

32netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ ieškinio.

33Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. A. (A. A.).

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,( - )“ ieškiniu,... 5. Ieškinyje nurodė, jog pagal 2014 m. gegužės 26 d. sutartį tarp UAB ,,P.“... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė manantis, kad reikalavimai jam iškelti be teisinio... 8. Byloje pateiktas el. ryšių priemonėmis gautas UAB ,,P.“ vardu atsiliepimas... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais... 10. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,P.“... 13. Teismas konstatuoja:... 14. bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apskrities... 15. 2015 m. spalio 12 d. tarp ieškovės ir UAB ,,P.“ sudaryta Reikalavimo... 16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo transporto priemonės nuvežimo ir... 17. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina... 18. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip naujasis kreditorius, siekdama įgyvendinti... 20. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams... 21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 22. Iš byloje pateikto Sutarties turinio matyti, jog ieškovė ir UAB ,,P.“... 23. CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kai yra draudžiamas reikalavimo... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 25. Byloje nustačius, jog ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo prievolę... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 28. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo... 29. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai... 30. Teismui netenkinus ieškinio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 32. netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ ieškinio.... 33. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,( - )“ 500 Eur... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...