Byla 3K-3-439-219/2017
Dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovei D. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. Ž., dėl testamento ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 24-ojo notaro biuro notaro 2012 m. rugsėjo 19 d. patvirtintą V. K. testamentą ir 2013 m. liepos 9 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), esančių ( - ), dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti šalis į buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo padėtį, nekilnojamąjį turtą įregistruojant V. K. vardu.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gruodžio mėnesį V. K., tuo metu turėjusiai 80 metų, nustatytas smegenų infarktas kairės vidurinės smegenų arterijos baseine ir kitos ligos. Atsakovė gyveno kartu su motina V. K., tačiau ja rūpinosi kitos dukterys – ieškovė ir A. J.. Šiai dukteriai 2012 m. mirus nuo 2012 m. spalio 3 d. atsakovė, siekdama perimti motinos turtą, atsisakė leisti ieškovei ir kitiems artimiesiems bendrauti ir matytis su motina. Ginčas dėl V. K. priklausiusio gyvenamojo namo ir žemės sklypo kilo jau 2003 m., kai atsakovė pareikalavo, kad motina parduotų gyvenamąjį namą ir nupirktų butą, tačiau ši nesutiko. Po V. K. mirties ieškovė ir A. J. įpėdiniai sužinojo, kad nekilnojamasis turtas atsakovei padovanotas 30 dienų iki palikėjos mirties.
  4. V. K. 1984 m. rugsėjo 19 d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo po savo mirties visą turtą lygiomis dalimis paliko visoms trims dukterims, sutarus atsisakyti tėvo J. K. turto dalies motinos V. K. naudai. Tiek 2012 m. rugsėjo 19 d. testamentas, tiek 2013 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis buvo sudaryti apgaulės būdu, nes motina seniai sirgo ir sutarties pasirašymo metu tikrai nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad perleidžia nuosavybės teisę į pastatus, taip atimdama teisę į palikimą iš kitos savo dukters ir mirusios dukters įpėdinių. V. K. buvo apgauta dėl senyvo amžiaus (gimusi 1923 m.) ir sveikatos būklės, kuri sutarties pasirašymo metu buvo itin prasta. Atsakovės veiksmai, žinant, kad pablogėjo motinos sveikata, ji nesugeba suvokti aplinkos, prieštarauja gerai moralei.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto 24-ojo notaro biuro notaro 2012 m. rugsėjo 19 d. patvirtintą V. K. testamentą ir 2013 m. liepos 9 d. gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), ūkinių pastatų (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ir namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - ), esančių ( - ), dovanojimo sutartį, taikė restituciją – grąžino šalis į buvusią iki ginčijamo sandorio sudarymo padėtį, nekilnojamąjį turtą įregistruojant V. K. vardu.
  2. Teismas nurodė, kad bylos šalių tėvų V. K. ir J. K. šeimoje buvo trys dukterys: ieškovė, A. J., mirusi 2012 m. gegužės 2 d., ir atsakovė; trečiasis asmuo R. Ž. yra atsakovės duktė. J. K. mirė 1984 m. sausio 2 d., o V. K. – 2013 m. rugpjūčio 9 d., būdama 90 m. V. K. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei namų valdos žemės sklypas ( - ). 1989 m. rugsėjo 19 d. V. K. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko visoms savo dukterims. 2012 m. rugsėjo 19 d. V. K. dėl jai priklausančio turto sudarė testamentą atsakovės ir anūkės R. Ž. naudai. 2013 m. liepos 9 d. buvo sudaryta nurodyto turto dovanojimo sutartis atsakovės naudai.
  3. V. K. sveikatos būklė užfiksuota ligos istorijoje, iš kurios matyti, kad ji gydėsi sveikatos centre nuo reaktyvinės depresijos. Po smegenų infarkto V. K. sveikata nepagerėjo, jai 2012 m. diagnozuotas lėtinės galvos smegenų išemijos pablogėjimas, kraujagyslinė demencija, nurodoma, kad, persirgus išeminiu insultu, jos psichologinė būklė kasmet blogėjo, ji prastai orientavosi aplinkoje. 2008 m. balandžio 7 d. V. K. nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis dėl senatvinio neįgalumo. Nustačius tokią slaugą, buvo skirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija.
  4. 2015 m. balandžio 28 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-285/2014 nustatyta, kad V. K. 2012 m. rugsėjo 10 d. testamento ir 2013 m. liepos 9 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. 2016 m. kovo 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-7/2016 padaryta išvada, kad komisija negali duoti konkretaus atsakymo apie testatorės gebėjimą konkrečių sandorių sudarymo dienomis suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl padaryta prielaida, kad V. K. testamento ir dovanojimo sandorio sudarymo metu, tikėtina, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šiame ekspertizės akte nurodoma priežastis, dėl kurios komisija negali duoti kategoriško atsakymo, – trūksta medicininių duomenų, be to, nurodyta, kad psichinei būklei nustatyti V. K. turėjo būti tiriama stacionare. Komisija neatmetė galimybės, kad sandorių sudarymo metu V. K. galėjo būti geriau, todėl tikėtina, kad tokiu atveju ji galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tačiau V. K. ambulatorinėje gydymosi istorijoje nuo 2004 m. nuolat žymimi ligonės būklės pablogėjimai, aprašomi požymiai, rodantys kraujotakos sutrikimus – galvos svaigimas, skausmas, trinkanti kalba. Dėl išvardytų priežasčių nurodyto ekspertizės akto atsakymas vertintinas kaip nepagrįstas.
  5. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad V. K. sveikata pablogėjo po 2003 m. patirto galvos smegenų infarkto. Galvos smegenų kompiuterinės tomogramos (2003 m.) išvada: galvos smegenų infarktas ir atrofija. 2004 m. nuolat žymimi ligonės būklės pablogėjimai, nuo 2008 m. balandžio 7 d. (o nuo 2011 m. kovo 21 d. – neterminuotai) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kas rodo, kad V. K. liko visiškai priklausoma nuo kitų asmenų slaugymo ir globos.
  6. Testatorė ir dovanotoja sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra didelė tikimybė, kad jai įtaką darė kartu gyvenančios atsakovės.
  7. Tai, kad V. K. sandorių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, be ekspertizės išvadų galima spręsti iš liudytojų V. J., O. P., J. M., J. B., I. Š., P. J. parodymų. Liudytojai paaiškino, kad V. K. ketino visą savo turtą palikti dukterims po lygiai, o ne vienai atsakovei. Liudytoja I. Š. nurodė, kad po to, kai buvo pasirašytas testamentas ir dovanojimo sutartis, ji klausė, kodėl V. K. taip padarė, o ši atsakė, kad ji nesuprato, kokius dokumentus pasirašė, jaudinosi, buvo sutrikusi.
  8. Liudytoja S. K. teigė nepastebėjusi, kad V. K. nesuprastų savo veiksmų, liudytoja J. V., gim. 1929 m., nurodė, kad V. K. visą laiką buvo protinga, tą patį teigė ir liudytojas J. M.. Šių liudytojų parodymai prieštarauja į bylą pateiktiems objektyviems rašytiniams įrodymams, kad V. K. sveikatos būklė nuolat blogėjo jau po 2003 m.
  9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimą.
  10. Kolegija nurodė, kad pirmąją ekspertizę atlikusiam ekspertui nušalinimų nebuvo pareikšta, byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti atliktos ekspertizės objektyvumu ar ekspertizę atlikusio eksperto šališkumu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir kitus į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi eksperto išvada.
  11. Nors 2016 m. kovo 15 d. ekspertizę atlikę ekspertai negalėjo duoti konkretaus atsakymo apie testatorės ir dovanotojos gebėjimą konkrečių sandorių sudarymo dienomis suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tačiau iš šios ekspertizės akto turinio matyti, kad jie padarė priešingą nei pirmosios ekspertizės išvadą, tik – prielaidos forma. Ekspertai nurodė, kad kategoriškos išvados duoti negali dėl to, jog trūksta medicininių duomenų. Šioje išvadoje komisija nurodė, jog 2012 m. rašoma atskirais mėnesiais kraujagyslinės demencijos diagnozė nepatikima, nes negali būti, kad demencijos sindromai atsirastų ir išnyktų, tai panašiau į praeinantį smegenų išemijos priepuolį ar į delyrinius intarpus. Taip pat ekspertai nurodė, kad nėra aprašyta tokia simptomatika sandorių sudarymo metu. Taigi, medicininiuose dokumentuose nėra nustatyta, kad praeinantis smegenų išemijos priepuolis ar delyrinis intarpas buvo ginčijamų sandorių sudarymo dieną. Ekspertai taip pat nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo dienomis V. K. dėl šių sutrikimų nebuvo tirta.
  12. Įvertinusi atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių aktus, kitus byloje esančius įrodymus, aplinkybę, jog 2016 m. kovo 15 d. ekspertizės akte išvada padaryta prielaidos forma, nesant pakankamai medicininių duomenų, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą vertino kaip nepagrįstą, savo išvadą grindė kitais bylos įrodymais.
  13. V. K. buvo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų slaugymo ir globos, nes nuo 2008 m. balandžio 7 d. (o nuo 2011 m. kovo 21 d. – neterminuotai) jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, dėl to didelė tikimybė, kad jai įtaką darė kartu gyvenanti atsakovė. Labiau tikėtina, kad V. K. būklė, negalėjimas apsitarnauti, priklausymas nuo kartu gyvenančios atsakovės, jos kontaktų su kitais asmenimis ribojimas galėjo turėti įtakos formuojant V. K. valią.
  14. Liudytojų V. J., J. M., O. P., P. J., I. Š., J. B. parodymai nebuvo įvertinti atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamoje situacijoje dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienareikšmiškai įsitikinti tam tikrų faktų buvimu, todėl ir šių liudytojų paaiškinimai, jog V. K. orientacija buvo pablogėjusi, ji nepažindavo kai kurių žmonių, yra logiški, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
  15. Liudytojai V. G., V. Č., P. (P.) P., V. S. yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir specialistai, atlikę V. K. apklausą, tačiau neturintys specialių medicininių žinių. Be to, jie atliko apklausą vieną kartą, šios apklausos tikslas nebuvo susijęs su V. K. sveikatos būkle ar jos įvertinimu, todėl V. K. parodymai nėra pakankami pirmojo ekspertizės akto išvadai paneigti.
  16. Notaras neturi specialių žinių, kad tiksliai ir neklystamai nustatytų asmens psichinę būklę, todėl vien aplinkybė, kad notaras patvirtino tokios būklės testatorės ir dovanotojos sandorius, negali paneigti kitų byloje esančių rašytinių įrodymų ir ekspertizės išvadų.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visų byloje turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, vertindami abu ekspertizės aktus, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmajame ekspertizės akte nurodytos aplinkybės neatitinka V. K. ligos istorijos duomenų ir faktinių aplinkybių. Ekspertui K. M. buvo pateikti policijos pareigūno V. S. vaizdo įrašai su V. K. 2012 m. apklausomis. Ekspertas konstatavo, kad medžiaga jam pasirodė mažai informatyvi. Tačiau vaizdo įrašai buvo tirti kitose bylose ir jų įrodomąja galia nesuabejojo net keturi teisėjai, nagrinėdami administracines bylas. Jie šiuos įrodymus vertino kaip patvirtinančius V. K. būklę 2012–2013 m., apklausti du policijos pareigūnai ir policijos psichologas nurodė, kad V. K. buvo psichiškai sveika po 2012 m. rugsėjo 19 d. testamento sudarymo.
    2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-315-195/13 konstatuota, kad nėra duomenų, jog V. K. dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl nėra pagrindo netikėti D. Ž. ir V. K. paaiškinimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-249-270/13 konstatuota, kad, apklausus V. K., paaiškėjo, jog ji nenori, kad ją lankytų giminės, nes kyla konfliktų. Tai nufilmuota V. K. apklausos su policijos psichologu metu. Tiriant, ar V. K. įtaką darė kiti asmenys, ar ji gali atsakyti už savo veiksmus, buvo gauta pažyma, kad ji yra adekvati ir savo valią išreiškia pati, niekas įtakos jai nedaro. Teismas nurodė, kad nors B. Z. teigia, jog V. K. yra garbaus amžiaus ir turi senatvinį neįgalumą, dėl ko fiziškai ir psichologiškai priklauso nuo D. Ž., tačiau byloje nėra duomenų, kad V. K. turi silpnaprotystę, o teismui, kai šis susipažino su vaizdo įrašais, tokių abejonių nekilo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-492-195/13 konstatavo, kad nėra duomenų, jog V. K. dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų G. M. ir V. S. paaiškinimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą Nr. 11-81-843/13, 2013 m. sausio 25 d. nutarimu konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, jog V. K. dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, teismui, kai šis susipažino su byloje esančiais vaizdo įrašais, tokių abejonių neliko, todėl nėra pagrindo nesiremti jos paaiškinimais.
    3. Atliekant antrąją ekspertizę ekspertams vaizdo įrašai nebuvo pateikti, jų nevertino ir teismai. Taigi byloje nebuvo ištirti visi įrodymai. Ekspertas K. M., nustatydamas V. K. socialinę dezadaptaciją, tai siejo su 2008 m. paskirtu slaugymu. Tačiau slaugymas nustatytas dėl dubens organų funkcijos sutrikimų, o ne dėl psichikos sveikatos problemų. V. K. niekada nebuvo gydoma psichiatro, negulėjo psichiatrijos ligoninėje. Ligos istorijoje pažymėta, kad 2012 m. spalio 12 d. ir 2013 m. vasario 11 d. komisija, vertindama V. K. būklę, orientacijos ir gebėjimo suprasti sutrikimų nenustatė.
    4. Teismai nevertino ligos istorijoje esančio 2012 m. dokumento (forma F027/a), kur su klaustuku nurodyta – kraujagyslinė demencija, taip pat nevertino, ar galėjo ne specialistas psichiatras nustatyti tokią diagnozę, kodėl dokumentas be tikslios datos, ar jis nėra suklastotas. Ekspertas K. M. nurodė, kad tokia diagnozė buvo nustatyta, kol V. K. gydė gydytoja B. B.. Nuo 2012 m. lapkričio 23 d. palikėją gydžiusi gydytoja Z. B. konstatavo, kad ligonė palaiko kontaktą, suvokimo sutrikimo išaiškinti nepavyko, atminties sutrikimo nekonstatuota. 2012 m. spalio 12 d. ir 2013 m. vasario 12 d. V. K. lankiusi slaugytoja nepažymėjo, kad pacientė be orientacijos. Ekspertas K. M. nepasisakė, ar kraujagyslinė demencija galėjo ir kaip daryti įtaką veiksnumui. Antrą ekspertizę atlikusios ekspertės nurodė, kad 2012 m. rašoma atskirais mėnesiais kraujagyslinės demencijos diagnozė nepatikima, nes negali būti, kad demencijos simptomai atsirastų ir išnyktų. Tokia simptomatika nėra aprašyta sandorių sudarymo metu. Taigi kraujagyslinė demencija negalėjo lemti neveiksnumo. Antros ekspertizės metu kraujagyslinės demencijos diagnozė nepasitvirtino, todėl eksperto K. M. išvada, kad dėl nuolatinės slaugos V. K. prastai orientavosi, yra klaidinga. Dėl dubens organų sutrikimo ji negalėjo būti be orientacijos, be to, gydytojos Z. B. ir slaugytojos padaryti įrašai ligos istorijoje apie V. K. būseną leidžia spręsti priešingai.
    5. Teismai nekreipė dėmesio į tai, kad kartu su K. M. ekspertizėje dalyvavo bylos baigtimi suinteresuota ieškovės giminaitė A. Z.. Atsakovė tai nurodė savo apeliaciniame skunde. A. Z. palaiko ieškovės poziciją, todėl turėjo nuo dalyvavimo ekspertizėje nusišalinti.
    6. Pagal kasacinio teismo praktiką teismai turėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių V. K. pakeitė savo valią ir nusprendė palikti turtą ne trims dukterims, kaip nurodyta 1984 m. testamente, o tik vienai atsakovei; ar V. K. pakeista valia atitiko jos tikrąją 2012 m. susiformavusią valią. Tai atitiktų kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011). Remiantis administracinių bylų duomenimis, 2012 m. ieškovė kartu savo ir mirusios sesers vaikais nusprendė V. K. apgyvendinti senų žmonių globos įstaigoje, nors V. K. turėjo nuosavą namą, kuriame gyveno su atsakove daug metų. V. K. su tuo kategoriškai nesutiko, todėl 2012 m. kilo nesutarimų su seserimi ir anūkais. Vykdydama motinos valią atsakovė darė viską, kad motina nebūtų išvežta į senų žmonių globos įstaigą ir nekiltų konfliktų. Ieškovė ir ją palaikantys asmenys lankėsi motinos ir atsakovės gyvenamojoje vietoje ir konfliktavo. Atsakovė, siekdama apsaugoti motiną nuo nepageidaujamų lankytojų, pakeitė durų spyną. Administracinėse bylose dėl savavaldžiavimo atsakovė buvo išteisinta. Atsakovė buvo sumušta ir apkaltinta sumušimu; privataus kaltinimo byloje buvo išteisinta. Be to, atsakovė dalyvavo privatizuojant žemės sklypą, sumokėjo už pusę sklypo savo investiciniais čekiais. Dėl šios priežasties ir, esant komplikuotiems santykiams su ieškove ir anūkais, logiška, kad motina nusprendė palikti visą turtą testamentu atsakovei, o vėliau jai turtą ir padovanojo.
    7. Vilniaus apygardos teismo išvada, kad didelė tikimybė, jog globodama motiną atsakovė galėjo daryti įtaką jos sprendimui, yra neteisinga. Apklausos metu motina pabrėžė, kad 2012 m. pradėję intensyviai ją lankyti giminaičiai anksčiau jos nelankė, todėl ji pareiškė, kad ir dabar nereikia. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-249-270/13 teisėjo apklausta G. M. nurodė, kad ji su policijos pareigūnu V. S. du kartus apklausė V. K., ši pasakė, jog nenori, kad lankytų dukterys, nurodė, kad anūkės ateina, kelia konfliktus, kad nelankė anksčiau, nereikia ir dabar. Policijos pareigūnas V. S. paaiškino, kad V. K. priėmė sprendimus pati, be kitų asmenų įtakos. Siekiant išsiaiškinti, ar V. K. gali atsakyti už savo veiksmus, buvo gauta pažyma, kad ji yra adekvati ir savo valią išreiškia pati; per apklausą artimieji nedalyvavo. Taigi teismų padaryta išvada, kad V. K. galimai įtaką padarė kiti asmenys, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-249-270/13 nustatytoms aplinkybėms.
    8. Byloje nėra įrodymų, kad V. K. nepažindavo kai kurių žmonių. Teismas nenurodo, kokių žmonių V. K. nepažino, nenurodo šaltinio, kuris tai patvirtina. V. K. ligos istorijoje, ekspertizės aktuose nurodoma priešingai, kad po testamento sudarymo gydytoja Z. B., apžiūrėjusi V. K., nustatė, jog ši palaiko kontaktą, suvokimo sutrikimų išaiškinti nepavyko, atminties sutrikimų nenustatyta. Slaugytoja apie tai, kad V. K. prastai orientavosi, nepažymėjo.
    9. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl policijos pareigūnų ir specialistų apklausų prieštarauja bylos įrodymams, kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Teismai neteisingai konstatavo, kad buvo tik viena V. K. apklausa, 2012 m. V. K. apklausų nevertino ir dėl jau išnagrinėtose bylose nustatytų faktų, kurie turi prejudicinę galią šioje byloje (nutarties 21.2 punktas), nepasisakė. Visose išnagrinėtose bylose buvo vertinama V. K. psichikos būklė ir konstatuota, kad abejonių dėl psichinės sveikatos nėra. V. K. būklę tikrino ne tik policijos pareigūnai, bet ir teismai.
    10. Tarp testamento ir dovanojimo sutarties sudarymo praėjo 10 mėnesių. Kur, kada ir kam dalyvaujant V. K. kalbėjo su liudytoja I. Š. apie savo testamentą ir dovanojimo sutartį, nenustatyta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad anūkės niekada nelankė V. K., ji pati nurodė šį faktą savo apklausos metu.
  2. Trečiasis asmuo pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti.
  3. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. 2012 m. gegužės 31 d. atsakovė pateikė pareiškimą policijai nepagrįstai teigdama, kad ieškovė skriaudžia ir vagina motiną dėl siekio perimti jos turtą, todėl nori per prievartą išvežti motiną į senų žmonių globos įstaigą (medžiaga Nr. 13-AT-02826-12). 2012 m. liepos 5 d. buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-02831-12 yra 2012 m. spalio 1 d. V. K. namuose jos anūkės L. M. filmuoti konflikto vaizdo įrašai ir jų stenogramos, kur užfiksuota, kad V. K. norėjo, jog jos visas turtas būtų paliktas visoms dukterims. Tai patvirtina, kad V. K. 2012 m. spalio 1 d. nežinojo ir nesuprato, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. pasirašė kitą testamentą. Nagrinėdami skundus dėl administracinėse bylose priimtų sprendimų teismai neturėjo jokių duomenų apie V. K. sveikatos būklę ir jos gebėjimą duoti parodymus.
    2. Policijos pareigūnų atlikta apklausa pirmosios ekspertizės metu buvo įvertinta. Administracinėse bylose buvo konstatuota, kad nėra pateikta duomenų apie V. K. sveikatos būklę. Antrąją ekspertizę atlikę ekspertai neišsireikalavo vaizdo įrašų, nes nemanė, kad jie reikalingi. Ieškovės nurodyti asmenys nėra psichiatrai, todėl negali nustatyti asmens veiksnumo, neturėdami objektyvių medicininių duomenų apie asmens būklę, matydami jį pirmą kartą. Nė vienoje administracinėje byloje V. K. nebuvo apklausta psichologo. Atsakovės dalyvavimas policijos pareigūnų daromose V. K. apklausose patvirtina, kad ši buvo visiškai priklausoma nuo atsakovės, kuri, neturėdama išskirtinės teisės į motinos globą, siekė ją globoti, izoliuodama nuo kitų giminaičių.
    3. Nuo 2008 m. V. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir tai rodo, kad ji savimi dėl sveikatos būklės pasirūpinti negalėjo visiškai ir buvo priklausoma nuo kitų asmenų. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. P.S-8713 paneigia atsakovės teiginį, kad V. K. nebuvo gydoma psichiatro, patvirtina, kad V. K., net ir būdama jaunesnė, sirgo depresija, dėl kurios buvo gydoma dvi savaites ligoninėje, nes sąmoningai pavartojo didelį kiekį medikamentų, t. y. apsinuodijo vaistais. Atliekant pakartotinę ekspertizę ekspertams buvo pateikta bylos medžiaga apie V. K. gyvenimą iki 2012 m. spalio 1 d. ir medicininiai dokumentai, tačiau ekspertai visiškai nepasisakė apie socialinę V. K. dezadaptaciją.
    4. Kasaciniame skunde nurodyta diagnozė su klaustuku reiškia tikslintiną diagnozę pas tos srities specialistą, jei nėra tikslios datos – nežinoma, kuriuo metu pacientas užregistruotas pas tos srities specialistą. Atsakovė faktines aplinkybes vertina jas atsietai, o teismas įvertino įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
    5. V. K. ligos istorijos duomenimis, B. B. gydė pacientę ilgą laiką, V. K. nustatytos galvos smegenų išemija ir atrofija fiksuojamos po 2003 m. patirto insulto. Naujai paskirtos gydytojos Z. B. 2012 m. lapkričio 23 d. įraše nėra kasaciniame skunde nurodytų žodžių (nutarties 21.8 punktas). Pakartotinė ekspertizė atmetė psichiatrės apsilankymo pas V. K. medicininius įrašus, kuriuose, anot antrosios ekspertizės akto, neatmesta kraujagyslinės demencijos diagnozė, tačiau vertino penkių slaugytojos apsilankymų pas V. K. įrašus, nors slaugytojos kompetencija negali būti prilyginama kvalifikuoto gydytojo psichiatro kompetencijai. Bet kokiu atveju gydytoja Z. B. nenurodė kitokios V. K. diagnozės. Antrosios ekspertizės ekspertai, nurodydami, kad vietoj kraujagyslinės demencijos, kuriai tiksliai diagnozuoti trūksta medicininių duomenų, V. K. galėjo būti smegenų išemijos priepuolis ar delyrinis intarpas, dėl pastarųjų diagnozių įtakos veiksnumui nepasisakė.
    6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nušalinimo ekspertui nepareikšta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ekspertizės objektyvumu ar ją atlikusio eksperto šališkumu. Ieškovės giminaitė A. Z. yra ir atsakovės giminaitė, kuri, kaip matyti iš pirmosios ekspertizės akto, yra registratorė. Atsakovė nenurodo, kaip administracinį darbą dirbančios registratorės dalyvauja atliekant ekspertizę, kokią įtaką gali padaryti ekspertui ir iš kur atsakovė žino A. Z. poziciją ir kad ši suinteresuota bylos baigtimi, taip pat nenurodoma, kodėl ši giminaitė turėjo nusišalinti, nes jos nepažinojo nei V. K., nei šios artimieji.
    7. Administracinėse bylose procesai vyko dėl to, kad atsakovė neleido kitiems artimiesiems lankyti V. K. ir bendrauti su ja. Atsakovės teiginiai, kad konfliktai vyksta tik dėl V. K. turto ir jos atidavimo į senų žmonių globos įstaigą, niekuo nepagrįsti, nes apie nekilnojamojo turto dovanojimą ar pakeistą testamentą ieškovei nebuvo žinoma. Artimieji V. K. bandė įkalbėti pagulėti slaugos ligoninėje, tačiau netikėtai mirė jos duktė A. J., o ieškovei buvo iš anksto suplanuota rankos operacija.
    8. Iš civilinėje byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad už V. K. žemę mokėjo tiek ieškovė grynais pinigais (1992 m. rugsėjo 30 d. ieškovė perdavė savo motinai 25 280 rub.), tiek mirusi duktė A. J. investiciniais čekiais.
    9. Aplinkybes, kuriomis V. K. nepažindavo artimųjų, civilinėje byloje nurodė apklausti liudytojai.
    10. Nagrinėdami skundus dėl administracinėse bylose priimtų sprendimų teismai neturėjo duomenų apie V. K. sveikatos būklę.
    11. Iš bylos duomenų matyti, kad I. Š. paskutinį kartą matė V. K. 2012 m. spalio 1 d., nes po to atsakovė nieko iš artimųjų pas V. K. neįleido. I. Š. parodymus patvirtina kitų liudytojų parodymai, kiti įrodymai.
    12. V. K. nebuvo tinkamai ir laiku suteikta medicininė pagalba, nors medikai rekomendavo tiek psichiatro konsultacijas, tiek stacionarinį gydymą, neatsižvelgta į slaugos rekomendacijas. V. K. buvo izoliuota nuo pačių artimiausių asmenų, siekiant sudaryti ginčijamus sandorius. Dėl šių priežasčių V. K. ligos istorijoje nėra tikslių medicininių duomenų ar medikų išvadų.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl sandorių, kurie neatitinka jų sudarytojo valios, pripažinimo negaliojančiais

  1. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžiami dviem pagrindais: kad testamento sudarytoja ir dovanotoja V. K., mirusi 2013 m., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis) ir kad juos sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis). Dispozityvumo principas garantuoja ir užtikrina proceso dalyviui teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, tarp jų – pasirinkti vieną ar kelis pažeistų teisių gynimo būdus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas iš ieškinyje nurodytų pagrindų sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais. Pirmasis – kai sandoris, kurį sudarė asmuo, negalintis suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prieštarauja teisės normoms ir gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.89 straipsniai); antrasis – kai sandoris, sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, gali būti nuginčytas ir teismo tvarka pripažintas negaliojančiu (CK 1.78, 1.91 straipsniai). Abu pagrindus nulemia sandorio sudarytojo laisvos valios jį sudaryti pažeidimai.
  3. Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).
  4. CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
  5. CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai nustatoma, kad sandorį sudaręs asmuo buvo fiziškai ir (ar) ekonomiškai priklausomas nuo asmens, kurio naudai sudarė sandorį, ir sudariusio sandorį asmens priklausomybė nuo kito asmens lėmė sandorio sudarymą; asmuo, nebūdamas priklausomas nuo asmens, kurio naudai sudarytas sandoris, tokio sandorio nebūtų sudaręs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažintinas negaliojančiu toks sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004).
  6. Teismai, spręsdami ginčą, padarė išvadą, kad byloje įrodytos abi ieškinio pagrindais nurodytos aplinkybių grupės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su teismų išvadomis.
  7. Byloje, siekiant nustatyti, ar V. K., sudarydama testamentą ir dovanojimo sutartį, suprato savo veiksmus, buvo atliktos dvi pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Pirmosios ekspertizės, atliktos 2014 m., metu nustatyta, kad V. K., sudarydama testamentą ir dovanojimo sutartį atsakovės naudai, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Antrosios ekspertizės, atliktos 2016 m. dviejų ekspertų, akte nurodyta, kad ekspertai negali duoti konkretaus atsakymo apie testatorės gebėjimą konkrečiomis sandorių sudarymo dienomis suprasti savo veiksmus, todėl duota išvada, kad tikėtina, jog ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byloje apklausti liudytojai mirusiosios sveikatos būklę vertino nevienodai: vieni teigė, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų, kiti – kad buvo visiškai sąmoninga ir abejonių, jog ji supranta savo veiksmus, nekilo. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. K. sveikata buvo bloga, tačiau jų nepakanka vienareikšmiškai išvadai, jog sudarydama sandorius mirusioji nesuprato savo veiksmų.
  8. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl testamento teisėtumo, be kita ko, pažymi, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims (CK 5.18, 5.19 straipsniai). Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams (CK 5.17 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
  9. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą teisės taikymo aspektu, yra saistoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl negali nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, aplinkybių. Vertindama teismų nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija nurodo, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo daryti patikimas išvadas, kad sudarydama ginčijamus sandorius V. K. nesuprato savo veiksmų esmės, todėl teismai, nesant pakankamo teisinio pagrindo, pripažino, jog V. K. sandorių sudarymo metu nesuprato ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų nustatytos aplinkybės rodo, kad V. K. psichinės sveikatos būklė buvo paveikta bendros sveikatos būsenos, testatorė buvo priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų.
  10. Teismai nustatė, kad V. K. su vyru J. K., mirusiu 1984 m. sausio 20 d., turėjo tris dukteris: ieškovę, atsakovę ir A. J., pastaroji mirė 2012 m. gegužės 2 d. Po J. K. mirties dukterys susitarė, kad jo turto dalį paveldės motina, o po jos mirties turtą paveldės visos seserys lygiomis dalimis. Dėl to motina 1984 m. rugsėjo mėn. sudarė testamentą, kuriuo turtą paliko visoms trims dukterims. Motina gyveno su atsakove, o ja rūpinosi visos dukterys. V. K. sveikatos būklė nuo 2008 m. blogėjo, likus keleriems metams iki mirties jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Byloje nėra duomenų, kad V. K. sveikata blogėjo ir slauga nustatyta dėl psichikos sutrikimų, tačiau šie faktai rodo, jog jos sveikata dėl amžiaus ir ligų buvo bloga, minėta, ji buvo visiškai priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų.
  11. Ieškovės teigimu, nuo 2012 m. atsakovė pradėjo drausti ieškovei ir jos bei mirusios sesers vaikams (testatorės anūkams) lankyti V. K.. Dėl to ieškovė su atsakove nuolat nesutarė, konfliktavo, tarp jų netgi įvyko muštynės. Jų ginčus administracine ir baudžiamąja tvarka nagrinėjo teismai.
  12. Atsakovė nurodė, kad V. K. nepageidavo matyti ieškovės ir jos vaikų, todėl atsakovė draudė šiems lankytis jos namuose. Byloje esantys duomenys – pareigūnų, tyrusių šalių konfliktus, parodymai – patvirtina, kad V. K. nepageidavo, jog ją lankytų ieškovė ir anūkai, tačiau vienam iš pareigūnų (V. S.) paaiškino, kad nenori ieškovės ir anūkų matyti ne dėl to, kad jų nemyli ar kad jie blogi žmonės, kažką daro, o dėl to, kad seserys, kai susitinka, tarpusavyje pešasi.
  13. Teismai, remdamiesi liudytojų parodymais, be kita ko, nustatė ir tai, kad V. K. jau po testamento sudarymo yra teigusi, jog nežino, kokius dokumentus yra pasirašiusi, tačiau savo turtą nori palikti dukterims ir anūkams.
  14. Teisėjų kolegija nurodo, kad neturi teisinio pagrindo spręsti, jog teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą). Nustatytos faktinės aplinkybės suteikė teismams teisinį pagrindą konstatuoti, kad V. K. dėl sveikatos būklės buvo priklausoma nuo atsakovės ir dėl šios įtakos sudarė atsakovei naudingus sandorius – testamentą ir dovanojimo sutartį.
  15. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad ieškovė kartu su savo ir mirusios sesers vaikais nusprendė V. K. apgyvendinti senų žmonių globos įstaigoje, tačiau motina su tuo kategoriškai nesutiko (nutarties 21.6 punktas). Ieškovė pripažino, kad artimieji bandė V. K. įkalbėti pagulėti slaugos ligoninėje (nutarties 23.7 punktas). Taigi nurodyta aplinkybė patvirtina, kad V. K. buvo priklausoma nuo atsakovės ne tik dėl sunkios sveikatos būklės, bet ir dėl to, kad artimieji ketino ją išvežti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos ir apgyvendinti globos (slaugos) įstaigoje, nors ji to nenorėjo.
  16. Taigi šioje konkrečioje byloje yra pagrindas pripažinti, kad V. K. dėl susiklosčiusių sunkių sąlygų, t. y. sunkios sveikatos būklės ir grėsmės būti apgyvendintai globos (slaugos) įstaigoje, sudarė ginčijamus sandorius, naudingus atsakovei, kuri, žinodama susiklosčiusią situaciją, ja pasinaudojo, taip pažeisdama V. K. laisvą valią (nutarties 28 punktas) (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
  17. Dėl nurodytų priežasčių teismai, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovės įtakos ir neatitiko V. K. laisvos valios, todėl pagrįstai pripažino juos negaliojančiais.
  18. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniame teisme patirta 12,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. pažyma). Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės D. Ž. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei iš atsakovės D. Ž. (a. k. ( - ) 12,17 Eur (dvylika Eur 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo.

17Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai