Byla A-525-1460-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lit-Invest“ dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paribys“ su skundu (I t., b. l. 1?6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284 (toliau – ir Aktas).

6Teigė, kad UAB „Lit-Invest“ žemės sklype, kurį naudoja nuomos sutarties su valstybe pagrindu, buvo gavęs statybos leidimą statyti degalinę. Degalinė buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti, tačiau degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Nepaisant to, UAB „Lit-Invest“ kreipėsi į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) dėl degalinės statybos užbaigimo akto išdavimo. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo potvarkiu sudaryta Statybos užbaigimo procedūras atlikusi komisija (toliau – ir Komisija) priėmė skundžiamą statybos užbaigimo Aktą. Jame Komisija, patikrinusi šių statinių: pastato – degalinės su plovykla (paskirtis – prekybos, kategorija – neypatingas statinys, nauja statyba); kiti statiniai (inžineriniai) – stoginė, paskirtis – kita (degalinės), kategorija – neypatingas statinys, nauja statyba); kiti statiniai (inžineriniai) – degalinės technologinė įranga (dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras), kategorija – ypatingas statinys, nauja statyba); kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, paskirtis – kiemo statiniai, kategorija – neypatingas statinys, nauja statyba (toliau – ir statiniai) atitiktį statinio projektui ir pateiktus dokumentus, nustatė, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius (7.1 punktas), Komisijai buvo pateikti visi privalomi dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus (7.2 punktas), bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai (7.3 punktas). Pareiškėjas teigė, kad Aktas negalėjo būti išduotas pripažįstant atskirų degalinės statinių ir pastatų statybą baigta, nes Akto 5 punkte nurodyti statiniai negalėjo būti pripažinti baigtais atskirai nuo dujų kolonėlės ir talpyklos. Pagal degalinės projektą, dujinė degalinės dalis (dujų kolonėlė ir talpykla) yra integruota ir neatsiejama nuo visos degalinės. Pažymėjo, kad degalinės projekte nebuvo numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu. Pareiškėjas teigė, kad Aktas išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-828 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 15.1 punktą, nes degalinės dujinė dalis pastatyta savavališkai ir dėl jos 2010 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Kadangi degalinė pagal projektą yra vientisas statinys, nustačius, kad jos dujinė dalis pastatyta savavališkai, savavališkai pastatyta laikytina ir visa degalinė. Be to, skundžiamas Aktas priimtas remiantis taip pat ir negaliojančiu Dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma Nr. 767. Be to, Aktas negalėjo būti išduotas, nes UAB „Lit-Invest“ nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 nustatytų trūkumų, nes tai, kad UAB „Lit-Invest“ suskystintų dujų rezervuarą perkėlė į kitą vietą, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nelaikytina tinkamu nustatytų trūkumų pašalinimu. Taip pat paaiškino, kad Akto 7.3 punkte nurodyta, jog statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai, tačiau iš Statinių bendrųjų rodiklių atitikties faktiniams duomenims lentelės matyti, kad bendras statinių plotas faktiškai 30 kv. m didesnis, nei buvo numatyta projekte, o faktinis statybos tūris nuo numatyto projekte skiriasi 919,6 kv. m. Pareiškėjo nuomone, tokie nukrypimai nuo projekto negali būti laikomi neesminiais. Be to, buvo pažeistas Reglamento 31 punktas. Komisija neįvertino, kad degalinė pastatyta, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Lit-Invest“ iki šiol galioja draudimas vykdyti bet kokius degalinės su plovykla statybos darbus, nes pagal pareiškėjo prevencinį ieškinį 2006 metais buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą nesvarstyti statybos užbaigimo klausimo be jo žinios. Įrašai degalinės statytos darbų žurnale taip pat patvirtina, kad buvo atliekami degalinės statybos darbai. Pareiškėjo nuomone, ginčo statyba iš esmės pažeidžia jo teises ir apriboja galimybes naudotis jam priklausančiu turtu, nes pareiškėjas suinteresuotas savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų šalia degalinės plėtra, o degalinės neatitiktis teisės aktų reikalavimams, sukuria papildomus apribojimus. Be to, degalinės apsaugos zona mažina sklypo užstatymo intensyvumo rodiklius. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo atstovas taip pat pažymėjo, kad esant savavališkai statybai darbai negali būti baigti ir įforminti statybos užbaigimo aktu, nes situacija, kai dalis degalinės veikia, o dalis dar statoma, negalima. 2011 metais atlikta Projekto aiškinamojo rašto korektūra negali leisti daugiau, nei leidžia 2003 metų statybos dokumentai. Pažymėjo, kad visiems degalinės įrenginiams ir sutvarkytai teritorijai išduodamas vienas statybos leidimas. Šiuo metu yra tik degalinės dalis, nes nėra dujų rezervuaro ir sutvarkytos teritorijos.

7Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime (I t., b. l. 81) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

8Nurodė, kad pagal Darbo inspekcijai suteiktą kompetenciją patikrinus UAB „Lit-Invest“ priklausančią degalinę, darbo saugos ir sveikatos aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl Aktas įgalioto Darbo inspekcijos atstovo buvo pasirašytas.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) atsiliepime (t. 1, b. l. 86) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad prieš pasirašydami Aktą, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros pareigūnai atliko UAB „Lit-Invest“ patikrinimą, kurio metu nenustatė neatitikties tarp pastatyto statinio ir techninio projekto aplinkos apsaugos dalies.

11Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (I t., b. l. 91–93) nurodė, kad medžiagos, susijusios su Akto priėmimu neturi.

12Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) atsiliepime (II t., b. l. 1–9) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, panaikindamas 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, sudarė tokią situaciją, kad turėjo būti atlikti dujų rezervuaro statybos (perkėlimo) darbai, kurių užbaigimas negalėjo sutapti su kitų pagal 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimą Nr. 429/03-0355 NS UAB „Lit-Invest“ leistų statyti statinių statybų užbaigimu. Pažymėjo, kad dėl dujų rezervuaro nehermetiškumo buvo atliekami jo perkėlimo darbai, teisminiai ginčai dėl jų teisėtumo nėra pasibaigę, tad šie darbai negali būti pripažinti baigtais. Tokia situacija atitinka Reglamento 30 punkte nurodytą situaciją, t. y. statinių statybos užbaigimą ne vienu metu. Taip pat paaiškino, kad dėl degalinės dujinės dalies vyksta teisminiai procesai, tad Komisija nesprendė klausimo dėl degalinės dujinės dalies pripažinimo baigta. Teigė, kad 2006 m. gruodžio 11 d. degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktas bei Dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma nebuvo būtini pateikti pagal Reglamento 3 priedą, nes Komisija nesprendė dėl degalinės dujinės dalies pripažinimo baigta. Šie dokumentai buvo vertinti tik kaip papildoma informacija. Iš esmės pasikeitus faktinei situacijai bei atsižvelgus į pareiškėjo poziciją, projektavimo sąlygų sąvado sąlygų dėl laiptų įrengimo bei servituto įforminimo įgyvendinimas tapo nebereikalingas ir dėl pačio pareiškėjo veiksmų faktiškai ir teisiškai neįmanomas. Degalinės teritorija yra vieša, praėjimas pro ją laisvas, todėl servituto teisės pareiškėjui yra įgyvendintos. Patekimas į pareiškėjui priklausantį sklypą numatytas ir suprojektuotas iš ( - ) gatvės pusės. Atsižvelgus į tai, kad statybos pripažinimo baigtu procedūra iš esmės atitinka statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, nesant draudimo vykdyti tokią procedūrą, Aktas priimtas, nepažeidus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ginčijamu Aktu degalinės dujinė dalis nebuvo vertinama ir nebuvo pripažinta baigta. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra formalūs, neįrodo jo teisių pažeidimo, be to, Reglamento 30 punkte nustatyta galimybė užbaigti statinius ne vienu metu. Paaiškino, kad projekto dokumentuose buvo kalbama ne apie servitutą, o tik apie laisvą praėjimą. Šlaitas buvo sukastas laiptams įrengti, tačiau pats pareiškėjas ginčija šlaito sukasimą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, teisių pažeidimas turi būti įrodytas, o šiuo atveju degalinės dujinė dalis nepripažinta baigta, todėl šioje byloje pažeidimai neaktualūs.

14Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) atsiliepimą pateikė taip pat ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vardu (II t., b. l. 12?17), prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Paaiškino, kad informaciją apie nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones Energetikos inspekcija gavo 2012 m. balandžio 25 d., t. y. po Akto pasirašymo. Energetikos inspekcijos viršininko 2011 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 1V-11 „Dėl 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių (tiekimų sistemų dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo akto-pažymos Nr. 767 pripažinimo netekusiu galios“ ir patikrinimo aktas-pažyma Nr. 767 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2095-602/2011 buvo panaikinti. Energetikos inspekcija 2011 m. lapkričio 11 d. UAB „Lit-Invest“ išdavė energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 12.1Įp-4567, kuria patvirtino, kad degalinės skystojo kuro 49 kv. m rezervuaras su kolonėlėmis atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Akto 5.3 punkte nurodyta, kad statinio statybos užbaigimo aktas įformintas dviem kuro kolonėlėms, požeminio skystojo kuro rezervuarui. Aktu Energetikos inspekcija nepatvirtino, kad užbaigiama visos degalinės statyba, t. y. nepatvirtino dujų įrenginių statybos užbaigimo, nes dėl degalinės dujų įrenginių akto-pažymos Nr. 767 vyko teisminis procesas. Teismo posėdžio metu Energetikos inspekcijos atstovai papildomai paaiškino, kad buvo tikrinamas energijos įrenginių saugumas, buvo atkreiptas dėmesys, kad dėl degalinės dujinės dalies vyksta ginčai. Aktą pasirašė, nes prieš tai buvo išduota pažyma, kuria Energetikos inspekcija patvirtino, kad degalinės skystojo kuro 49 kv. m rezervuaras su kolonėlėmis atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.

16Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime (II t., b. l. 47–49) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad su Aktu Komisijai buvo pateikta statybos techninio projekto aiškinamojo rašto korektūra, suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Joje nurodyta, kad degalinėje suprojektuotas požeminis 10 kv. m talpos rezervuaras su dujų užpildymo kolonėle nėra technologiškai susijęs su benzino užpildymo kolonėlėmis, t. y. atskirai funkcionuojantis statinys, tad degalinės statyba gali būti užbaigta ir eksploatuojama be dujinės kolonėlės įrenginių. Pasirašydamas Aktą Komisijos narys nevertino ir neturėjo pareigos vertinti suskystintų dujų rezervuaro statybos atitikties teisės aktų reikalavimams.

18Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Statybos inspekcijos Vilniaus skyrius), teikdamas atsiliepimą ir Inspekcijos vardu (II t., b. l. 50?53), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė, kad Komisija, vadovaudamasi Reglamente nustatyta tvarka, išnagrinėjusi statytojo UAB „Lit-Invest“ prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą Nr. PUA-1918, patikrino kartu su juo pateiktus reikiamus dokumentus, ir nenustačiusi, kad statiniai neatitiktų projekto sprendinių, sprendė, kad statinių (degalinės su plovykla, stoginės, degalinės technologinės įrangos, kiemo aikštelės) statyba baigta, ir priėmė Aktą. Paaiškino, kad UAB „Lit-Invest“ 2010 m. gruodžio 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-101206-00085 neturi įtakos ginčijamo Akto teisėtumui, nes priimtas Aktas neapima savavališkos statybos. Su prašymu išduoti Aktą Komisijai buvo pateikta statybos techninio projekto aiškinamojo rašto korektūra, suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (derinimo data 2011 m. rugpjūčio 9 d.), kuria remdamasi Komisija nevertino ir neturėjo pareigos vertinti suskystintų dujų rezervuaro statybos atitikties teisės aktų reikalavimams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime administracinėje byloje A822-893/2010 jokių kitų pažeidimų, išskyrus pažeidimus dėl norminių atstumų iki gretimame sklype esančio pastato, nenustatė. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad vykdydamas minėtą teismo sprendimą trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pareigą atlikti papildomus statybos darbus, o Komisija, priimdama degalinės su plovykla komplekso be suskystintų dujų modulio statybos užbaigimo aktą, vertinti, ar tokie darbai buvo atlikti. Pabrėžė, kad Aktas buvo išduotas savarankiškiems bei funkciškai nuo suskystintų dujų modulio atskirtiems statiniams, o Energetikos inspekcijos pažyma išduota statiniui, kurio užbaigimo Komisija nesvarstė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog degalinėje, išskyrus suskystintų dujų rezervuarą, nebuvo atliekami statybos darbai, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad statybos užbaigimo akte galima pripažinti tai, kam išduotas leidimas, eliminuojant tai, kas savavališkos statybos akte pripažinta kaip savavališka statyba. Joks privatus ginčas negali būti statinio pripažinimo užbaigimo akto nuginčijimo priežastimi. Nurodė, kad sanitarinė zona nėra statinio užbaigimo akto objektas. Pažymėjo, jog pagal Reglamento nuostatas, statybos darbai gali būti užbaigti ne vienu metu. Nagrinėjamu atveju nuo 2006 iki 2012 metų statybos darbai nebuvo atliekami.

20Atsakovas Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra (II t., b. l. 59).

21Nurodė, kad dalyvavo Komisijos veikloje ir pagal suteiktą kompetenciją atliko jai pavestas funkcijas.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lit-Invest“ atsiliepime (I t., b. l. 96–111) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Taip pat pateiktas prašymas priteisti UAB „Lit-Invest“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24Teigė, kad degalinės be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo aktą Komisija išdavė pagrįstai. Atkreipė dėmesį, kad iš bendrojo aiškinamojo rašto, suderinto su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, korektūros matyti, jog degalinės statyba gali būti užbaigta ir eksploatuojama be dujinės kolonėlės įrenginių. Pareigą lokalizuoti bei likviduoti avarijos padarinius nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331 patvirtintų Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 patvirtintų Degalinių eksploatavimo taisyklių nuostatos, kuriomis vadovaudamasis UAB „Lit-Invest“ atliko skubius avarijos lokalizavimo darbus. Nesutiko su argumentu, kad atliekami darbai laikytini rezervuarų ir dujų balionų įrenginių rekonstrukcijos darbais. Teigė, jog kadangi UAB „Lit-Invest“ neprašė išduoti statybos užbaigimo akto dėl suskystintųjų dujų modulio, nebuvo nei savavališkos statybos fakto ir nei Reglamento 15.1 punkte įtvirtinto pagrindo stabdyti Akto išdavimo procedūrą. Pažymėjo, kad Akto 6 punkte pateikti 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir 2006 m. liepos 1 d. dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 767 susiję su suskystintųjų dujų moduliu, dėl kurio statybos užbaigimo aktas nebuvo prašomas išduoti, jie buvo pateikti kaip papildomi dokumentai. Pažymėjo, jog Komisija nenustatė jokių esminių statinių nukrypimų nuo projekto, o vertinamuosius kriterijus, nustatant, ar nukrypimai yra neesminiai nustato Reglamento 31 punktas. Pabrėžė, jog Komisijos nariai vienbalsiai patvirtino, kad statinių nukrypimai yra neesminiai. Teigė, kad Aktas nepažeidžia pareiškėjo teisių. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-5057-258/2011, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad dėl degalinės statybos sumažėjo šalia esančių pareiškėjo sklypų užstatymo intensyvumo rodikliai. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas taip pat paaiškino, kad Reglamentas ir Statybos įstatymas nustato galimybę užbaigti statybą dalimis. Dėl savavališkos statybos akto yra priimtas teismo sprendimas, todėl suskystintų dujų modulis neveikia ir neturi ryšio su kita degalinės teritorija. Pažymėjo, jog degalinė dirba 8 metus, jos veikla nebuvo sustojusi ar nutraukta. Pabrėžė, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. aiškinamasis raštas buvo patikslintas. Padaryta korektūra leido degalinę užbaigti be dujų dalies. Taip pat pažymėjo, kad dėl 30 m didesnio stoginės pastato Statybos inspekcija jokių pretenzijų nepareiškė, tad 1/6 ploto nukrypimas negali būti laikomas esminiu. Aktas išduotas degalinės daliai, kuri nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip pažeidžiami jo interesai. Pareiškėjas su prevenciniu ieškiniu yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą ir byla dar neišnagrinėta. Pabrėžė, jog laikinosios apsaugos priemonės draudžia atlikti statybos darbus, tačiau nedraudžia priimti jau užbaigtų statinių. Šiuo atveju Aktas buvo surašytas tik dėl skystojo kuro degalinės, be dujų dalies. Pareiškėjas į trečiąjį suinteresuotą asmenį nei dėl servituto, nei dėl gruntinių vandenų niekada nesikreipė. Pažymėjo, kad anksčiau abu sklypai buvo valstybiniai. Pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 15 d. sklypą nupirko po to, kai jau buvo išduotas leidimas. Servitutas buvo nustatytas dėl praėjimo į kavinę, kurios nėra, todėl ir jo reikalingumas išnykęs. Be to, pareiškėjui buvo padarytas priėjimas nuo ( - ) gatvės. Taip pat pažymėjo, kad laiptų įrengimas nesusiję su Aktu, nes jų įrengti neleido pats pareiškėjas. Teigė, kad degalinė gali dirbti ir dirba be Akto, jis reikalingas statiniui įregistruoti.

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu (IV t., b. l. 7?20) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas, kuriuo buvo tenkintas UAB „Paribys“ apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 7 d. sprendimo ir panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2585, darytina išvada, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę ginčyti ir Aktą.

28Dėl skundo argumento, kad degalinės statyba negalėjo būti užbaigta dalimis, kad Aktas priimtas, pažeidus Reglamento nuostatas, nes nustatyti bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra esminiai, teismas, remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir Aplinko ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto Reglamento 8.2 punktu, pažymėjo, jog šiuo atveju vertintina, ar Komisija surašė Aktą nepažeisdama Reglamento nuostatų. Komisija įvertinusi Akto turinį, nustatė, kad jame nurodyti statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, Komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, atitinkantys jiems nustatytus reikalavimus, o statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai. Kaip matyti iš Akto, jame nebuvo tikrintas ir vertintas degalinės suskystintų dujų modulis. Taigi, Aktas surašytas tik dėl jo 5 punkte nurodytų statinių, bet ne dėl suskystintų dujų modulio.

29Dėl pareiškėjo argumento, kad degalinės suskystintų dujų modulis yra integruotas ir neatsiejama visos degalinės dalis, todėl negali būti išduodami atskiri statybos užbaigimo aktai atskiriems degalinės kompleksą sudarantiems statiniams, teismas, remdamasis Reglamento 30 punktu, darė išvadą, kad Reglamentas iš esmės nedraudžia pripažinti atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigta ne vienu metu, esant nustatytoms sąlygoms, t. y. jei tai numatyta statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir jei jų dalys gali būti naudojamos pagal statinio projekte numatytą paskirtį, neatsižvelgiant į kitų statinio dalių užbaigimą. Teismas taip pat rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 ir 92 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.8.1 punktu. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, konstatavo, kad bendrasis projekto aiškinamasis raštas yra projekto tekstinis dokumentas, kuriame aprašoma ir paaiškinama viso projekto ir jo sprendinių esmė. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr. 429/03-0355/NS vykdyti degalinės su plovykla statybos darbus UAB „Lit-Invest“, adresu: ( - ) g. / ( - ) g., Vilniaus m. (( - )), buvo patvirtintas 2003 m. balandžio 16 d. Taip pat remtasi statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas” 17 punktu, kuris teismui leido daryti išvadą, kad projekto vadovas turi teisę projekte daryti atitinkamus pataisymus ir yra atsakingas už šių pataisymų atitiktį teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, teismas vertino, kad bendrojo aiškinamojo rašto korektūra 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, kurio vedėja raštu pritarė atliktai techninio projekto korektūrai. Šiuo atveju projekto vadovui atlikus bendrojo aiškinamojo rašto techninio projekto technologinės dalies korektūrą, kuri buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriumi, t. y. kuriam pritarė kompetentingas subjektas, laikytina, kad projekte galimybė degalinės statybą užbaigti ir eksploatuoti be dujinės kolonėlės įrenginių buvo įforminta tinkamai, padarius išvadą, kad degalinės statiniai gali būti pripažinti užbaigtais statyti be suskystintų dujų modulio, nes pastarojo technologija nėra neatsiejamai susijusi su benzino užpildymo kolonėlėmis ir šios degalinės dalys gali būti eksploatuojamos atskirai. Esant išduotam statybos leidimui, tokio pobūdžio projekto aiškinamojo rašto koregavimas laikytinas pakankamu ir atitinkančiu teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad kadangi įrodyta, kad suskystintų dujų modulis nėra integruota ir neatsiejama visos degalinės dalis, pareiškėjo teiginiai, kad degalinės statyba negalėjo būti pripažinta baigta dalimis, atmestini kaip nepagrįsti.

30Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad Komisija pažeidė Reglamento 15.1 punktą, nes dėl degalinės dujinės dalies statybų 2010 m. gruodžio 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas, teismas nurodė, kad savavališkos statybos aktas surašytas dėl degalinės dalies, t. y. dujų cisternos pamato rekonstravimo, o iš anksčiau byloje esančių įrodymų matyti, kad degalinės dujų modulis yra savarankiška degalinės dalis. Taigi, savavališkos statybos aktas dėl skundžiamame Akte išvardytų statinių surašytas nebuvo. Be to, nėra įrodyta, kad Akto 5 punkte nurodyti statiniai laikytini savavališka statyba dėl kurios buvo surašytas minėtas savavališkos statybos aktas. Tai, kad dėl dujų dalies buvo surašytas savavališkos statybos aktas, neturi įtakos vertinant Akto teisėtumą ir pagrįstumą.

31Dėl pareiškėjo teiginio, kad buvo pažeistas Reglamento 31 punktas, nes Akte nustatyti statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių negali būti laikomi neesminiais, teismas rėmėsi Reglamento 31 punktu ir konstatavo, kad Reglamente pateikiamas nebaigtinis neesminių nukrypimų sąrašas ir statybos užbaigimo komisijai yra suteikiama teisė savo nuožiūra spręsti, kokie statinio projekte nurodytų bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių laikytini esminiais ir kurie – ne. Be to, ši komisija vertina ne tik, ar nustatyti nukrypimai yra esminiai, bet ir, ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams. Teismas vertino, kad atsakovais į bylą įtraukti visos Akte pasirašiusios institucijos, kurių įgalioti atstovai jame pasirašė ir atsiliepimuose patvirtino, kad pagal jiems suteiktą kompetenciją patikrino Akte užbaigtų statinių statybą ir pateiktus dokumentus bei jame pasirašė. Teismas atsižvelgė, kad pareiškėjas teigia, kad statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai laikytini esminiais, nes bendrasis statinių plotas faktiškai 30 kv. m didesnis, nei buvo numatyta projekte, o faktinis statybos tūris nuo numatyto projekte skiriasi 919,6 kv. m, ir remdamasis Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Statinių bendrųjų rodiklių atitikties faktiniams duomenimis lentele ir pažymėjo, kad Komisija vienbalsiai nusprendė, kad tokie nukyrimai nuo projekto yra neesminiai, o esminių statinio reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją, laikydamasi Reglamento 31 punkte nustatytų reikalavimų, pagrįstai pripažino, kad statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai yra neesminiai. Vien tik abstraktus pareiškėjo teiginys, kad nustatytos neatitiktys yra esminės, tačiau nenurodyta konkrečiai, kokių projekto esminių reikalavimų šie pažeidimai neatitinka, negali paneigti nustatytų aplinkybių visumos ir Komisijos kompetencijos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Komisijos diskrecijos teisė yra nuspręsti, kad tam tikri statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai yra neesminiai, bei neįrodžius, jog statinių bendrųjų rodiklių atitikties faktiniams duomenimis lentelėje nustatyti nukrypimai nuo faktinių yra esminiai, pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

32Dėl skundo argumento, kad Aktas priimtas remiantis negaliojančiu dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma Nr. 767, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012 ir padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, kad dujų įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma Nr. 767 yra negaliojantis, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad Reglamento 3 priede nurodytas dokumentų sąrašas, kuriame tokia pažyma neįtraukta prie privalomų pateikti dokumentų, be to, Aktu nebuvo priduota degalinės dalis – suskystintų dujų modulis (dujų kolonėlės, suskystintų dujų rezervuaras), dėl kurio buvo surašytas minėtas aktas-pažyma, taigi šiuo atveju tai negali turėti esminės įtakos, vertinant skundžiamo Akto teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi vertinami tik Akto 5 punkte nurodyti statiniai, kurių statyba Aktu buvo užbaigta, o Komisija nustatė, kad visi reikiami dokumentai buvo pateikti.

33Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime išdėstytais argumentais, nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Aktas yra neteisėtas dar ir todėl, kad jis išduotas UAB „Lit-Invest“ nepašalinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime nustatytų trūkumų. Teismas taip pat pažymėjo, kad sanitarinė zona nepatenka į pateiktą degalinės sąvoką, todėl ir pareiškėjo argumentai dėl netinkamai sutvarkytos sanitarinės degalinės zonos neturi įtakos, vertinant skundžiamo Akto teisėtumą ir pagrįstumą.

34Dėl argumento, kad UAB „Lit-Invest“ vykdė statybos darbus degalinėje, pažeisdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 nustatytus laikinųjų apsaugos priemonių ribojimus, teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, prašydama išaiškinti, ar 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 apima ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros inicijavimą, taip pat, ar esant tokiai nutarčiai galima vykdyti degalinės su plovykla pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Teismas išaiškino, kad, sprendžiant laikinosios apsaugos priemonės taikymą, nebuvo vertinamos aplinkybės dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros galimo inicijavimo. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas statybos darbų žurnalas rodo, jog statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų pastabose nurodyta, kad „2004 m. spalio 25 d. statinio statyba sustabdyta“, esminiai statybos darbai nutraukti, o degalinėje buvo atlikti tik konservavimo ir saugumą užtikrinantys darbai. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes ir neįrodė, kad UAB „Lit-Invest“ vykdė savavališkos statybos darbus. Pareiškėjo teiginiai dėl UAB „Lit-Invest“ vykdomų statybos darbų, likviduojant avarijos padarinius, nepatenka į savavališkos statybos sąvoką, nes, kaip minėta anksčiau, tik Inspekcija turi teisę konstatuoti, kad vykdomi savavališki darbai. Tokių duomenų teismui nebuvo pateikta, todėl ši aplinkybė laikyta įrodyta.

35Pasisakydamas dėl pareiškėjo savo teiginiams pagrįsti pateikto antstolio D. K. 2012 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/12/09, teismas nurodė, kad jame neatsispindi jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog Komisija (atsakovai) nesilaikė Reglamento, lemiančio statybos užbaigimo aktui keliamus reikalavimus, nuostatų. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertinamas laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje nuostatų. Kaip minėta anksčiau, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepaneigia, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai surašė Aktą. Komisijos kompetencija apibrėžta Reglamento 1 priede. Pareiškėjas neįvardijo, kokius konkrečiai Komisijos nariams suteiktus įgaliojimus atsakovai pažeidė, surašydami Aktą.

36Įvertinęs ištirtas ir sprendime aptartas aplinkybes bei įrodymus, teismas darė išvadą, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją, surašydama Aktą, neturėjo pareigos vertinti suskystintų dujų modulio statybos atitikties teisės aktų reikalavimams ir su šia degalinės dalimi nustatytų pažeidimų. Atsakovai, surašydami Aktą dėl jo 5 punkte nurodytų statinių, nustatė, kad statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai yra neesminiai. Taigi, Komisija nepažeidė Statybos įstatymo bei Reglamento reikalavimų, todėl teismas konstatavo, kad Aktas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

37III.

38Pareiškėjas UAB „Paribys“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 35?39), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284.

39Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais, skunde išdėstytais, argumentais, nurodant:

401) degaline laikytina specialiai įrengta teritorija su įrenginių ir statinių kompleksu, jos statybai išduodamas vienas statybos leidimas, todėl ji negali būti pripažinta baigta dalimis.

412) Kadangi degalinė – vientisas statinys, nustačius, kad vienos jos dalies statyba savavališka, laikytina, kad savavališkai pastatyta visa degalinė, todėl Aktas jai negalėjo būti išduodamas.

423) Degalinės dujinė dalis negalėjo būti perkelta į kitą vietą nepatvirtinus naujų brėžinių ir tam negavus naujo statybos leidimo. Norėdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, UAB „Lit-Invest“ privalo paruošti naują degalinės projektinę dokumentaciją, gauti statybos leidimą ir tik tuomet pradėti pagal juos vykdyti statybos darbus.

434) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-5057-258/2011, nes šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas ir galutinis sprendimas byloje dar nepriimtas.

445) Degalinės statyba vykdyta pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių nustatytus apribojimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Aktu baigtais pripažinti statiniai, kurie buvo pastatyti iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, be to, tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų buvęs netikslingu, tačiau jos galioja iki šiol.

456) Nesutinka su teismo argumentu, kad sanitarinės apsaugos zonos nepatenka į degalinės sąvoką, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo jų sutvarkymo neturi įtakos vertinant Akto teisėtumą ir pagrįstumą. Teigia, kad degalinės sanitarinės zonos atsiranda teisės aktų pagrindu.

467) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 panaikinus degalinės pripažinimo tinkama naudoti aktą ir UAB „Lit-Invest“ nepašalinus teismo nustatytų pažeidimų, degalinė negalėjo būti pripažinta baigta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad nustatyti pažeidimai buvo ištaisyti.

47Atsakovas Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 46) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Pateikė analogiškus, atsiliepime į skundą išdėstytus, argumentus.

48Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 47–54) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą.

49Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 56?57) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

50Atsakovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. pagal kompetencija atlikus UAB „Lit-Invest“ ( - ), Vilnius neplaninį specifinį patikrinimą, neatitikimo tarp pastatyto statinio ir techninio projekto aplinkos apsaugos dalies nenustatyta. Nesutinka su apeliaciniame skunde akcentuojamomis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išvadomis, kad aiškiai matyti, jog nesutvarkyta degalinės lietaus nuotekų sistema ir neužtikrinta, kad užterštas vanduo nepatektų į gretimai esančius sklypus. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir teisingai vertino, kad minėtas protokolas surašytas praėjus beveik septyniems mėnesiams po Akto surašymo, jame neatsispindi jokios aplinkybėms kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Komisija nesilaikė Reglamento nuostatų.

51Atsakovas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 58) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

52Nurodė, kad yra Vilniaus RAAD padalinys, todėl visiškai sutinka su Vilniaus RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais ir juos palaiko.

53Atsakovas Energetikos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 59?62) prašo apeliacinį skundą atmesti.

54Be atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, pažymi, kad šioje byloje turi būti įvertinta, ar teismo sprendimu nėra sukuriama situacija, kai galiojančiais institucijų ir teismų sprendimais nustatyti teisės aktų pažeidimai (dėl savavališkų statybų ir statybos užbaigimo akto panaikinimo) nėra ištaisomi ir pašalinami, o išsprendžiami priimant sprendimą, kurio neigiamos pasekmės ir pažeidimai „atskiriami“ nuo viso objekto. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, nurodydamas, kad byloje vertintina, ar Komisija Aktą surašė nepažeisdama Reglamento nuostatų. Energetikos inspekcijos nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimas suponuoja, kad degalinės užbaigimas gali būti forminamas tik pašalinus jame nustatytus pažeidimus, o nagrinėjamu atveju motyvų ir argumentų, kad pažeidimai buvo pašalinti priėmus sprendimą priduoti dalį statinio, kurio pripažinimas tinkamu naudoti buvo nuginčytas, skundžiamame teismo sprendime nėra.

55Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 63?64) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime į skundą, mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

56Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 65?67) prašo bylą nagrinėti savo nuožiūra. Informuoja, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl apeliacinio skundo motyvų nevertina. Mano, kad teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir aplinkybes. Pažymi, kad medžiagos, susijusios su Aktu neturi.

57Atsakovas Statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 68?71) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

58Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

591) apeliacinio skundo argumentas, kad degalinės statyba negalėjo būti pripažinta baigta iš tikrinamų statinių eliminavus suskystintų dujų modelį, paneigtas teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus byloje esančius dokumentus ir statybos techninių reglamentų nuostatas. Pažymi, kad Miesto plėtros departamento pritarimas projekto korektūrai galioja, o apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė aplinkybės, kad degalinė gali būti eksploatuojama be suskystinų dujų modelio. Teisės aktai, kuriais remiasi apeliantas, neįtvirtina draudimo degalinės komplekso statybos vykdyti ir užbaigti dalimis, ar draudimo baigus degalinės statybą, jos teritorijoje vykdyti naujus statybos darbus, plėsti kompleksą.

602) Argumentas, kad nustačius savavališkos statybos faktą viename iš savarankiškai funkcionuojančių degalinės teritorijos statinių, savavališkai pastatyta turėtų būti laikoma visa degalinė, nepagrįstas jokiais teisės aktais.

613) Sutinka su teismo argumentu, kad sanitarinės apsaugos zonos į degalinės, kuri buvo vertinta Komisijos, sąvoką nepatenka. Sanitarinės apsaugos zona – speciali teritorija, nustatoma aplink statinius, kurioje galioja specialios žemės naudojimo sąlygos, tačiau ji nepatenka į statinio, kuris vertinamas statybos užbaigimo komisijos darbo metu, sąvoką. Be to, apeliantas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad degalinės sanitarinė apsaugos zona nėra tinkamai sutvarkyta, neaišku, kokie teisės aktai, apelianto nuomone, pažeidžiami.

624) Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Akto priėmimo metu nebuvo sutvarkyta degalinės nuotekų sistema, ji neatitiko statinių techninio projekto.

635) Teismas nustatė, kad degalinės teritorija yra vieša, neaptverta, praėjimas pro ją laisvas, todėl argumentai, kad statytojas neįvykdė pareigos suformuoti servitutą, įrengti praėjimą ir laiptus į jo sklypą, nepagrįsti.

64Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV.

66Apeliacinis skundas tenkintinas.

67ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). ABTĮ 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Remdamasi įstatymo suteiktais įgaliojimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrins visą bylą, pasisakys taip pat ir dėl pirmosios instancijos teismo aptartų ir įvertintų įrodymų.

68Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos užbaigimo Komisijos, sudarytos iš atsakovų atstovų, išduoto statybos užbaigimo Akto, kuriuo nuspręsta, kad statinių, išvardintų Akto 5 punkte, statyba baigta. Pareiškėjo nuomone, Aktas naikintinas kaip neteisėtas dėl keleto aspektų. Siekdama teisingo ir nuoseklaus bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl visų esminių skundo argumentų.

69Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2003 m. balandžio 16 d. trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Lit-Invest“ išdavė statybos leidimą degalinės su plovykla statybai, pagal 2003 m. parengtą projektą Nr. P 02/67. Degalinė buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti 2006 m. gruodžio 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Tačiau pastarasis statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 pagal UAB „Paribys“ skundą Statybos inspekcijai.

702010 m. spalio 27 d. UAB „Lit-Invest“ kreipėsi dėl naujo statybos užbaigimo įforminimo ir statybos užbaigimo akto išdavimo visam degalinės su plovykla kompleksui, tačiau jis nebuvo išduotas dėl 2010 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. gruodžio 7 d. Statybos inspekcija išduotų atitinkamai Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl degalinės su plovykla dalies – suskystintų dujų modulio (dujų kolonėlės ir suskystintų dujų rezervuaro).

712011 m. rugsėjo 12 d. „Lit-Invest“ pateikė prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl pastato – degalinė su plovykla; kitų statinių – stoginė; degalinės technologinės įrangos (dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras), t. y. be degalinės dalies – suskystintų dujų modulio.

722012 m. vasario 14 d. Statybos užbaigimo komisija, sudaryta Statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo potvarkiu, priėmė skundžiamą Aktą.

73Akto 5 punkte nurodyti šie statiniai: pastatas – degalinė su plovykla; kiti statiniai – stoginė; degalinės technologinė įranga (dvi kuro kolonėlės, požeminis skysto kuro rezervuaras); kiemo aikštelė.

74Prieš pradėdama nagrinėti bylą iš esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtas pripažinimo tinkamu naudoti aktas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-893/2010 pagal UAB „Paribys“ skundą Statybos inspekcijai, laikytina, kad pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą šios bylos dėl Akto teisėtumo baigtimi (Statybos įstatymo 24 str. 6 d.).

75Vienas pagrindinių pareiškėjo argumentų, dėl Akto neteisėtumo yra tai, jog pareiškėjo teigimu Aktas dėl nurodytų statinių statybos užbaigimo negalėjo būti išduotas, nes Akto 5 punkte nurodyti statiniai yra viso statinių komplekso – degalinės, kurios statybai ir buvo išduotas statybos leidimas – dalis, tačiau ne visas statinio kompleksas, todėl Aktas negalėjo būti išduotas tik dėl Akto 5 punkte nurodytų statinių.

76Vertinant šio argumento pagrįstumą, aktualus Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 30 punktas, nustatantis, kad jeigu statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatyta atskirų statinių ar jų dalių statybą užbaigti ne vienu metu, gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių ar jų dalių aktai ar surašomos deklaracijos, jei šie statiniai ar jų dalys gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį, nepriklausomai nuo to, ar kitų statinio projekte suprojektuotų statinių ar jų dalių statyba užbaigta. Minėtos nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad Reglamente nėra numatytas absoliutus draudimas pripažinti atskirų statinių (jų dalių) statybą užbaigta ne vienu metu ir išduoti atskirus statybos užbaigimo aktus, tačiau tai padaryti galima tik esant dviems minėtoje nuostatoje nustatytoms sąlygoms: pirma, tokia galimybė turi būti numatyta statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, antra, konkretus statinys (jo dalis) gali būti naudojama pagal statinio projekte numatytą paskirtį, neatsižvelgiant į kitų statinio dalių užbaigimą.

77Pirmosios instancijos teismas minėtą nuostatą aiškino iš esmės analogiškai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nurodytos sąlygos buvo įgyvendintos.

78Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, degalinės projekto vadovas atliko bendrojo aiškinamojo rašto techninio projekto technologinės dalies korektūrą, kuriai pritarė kompetentingas subjektas ? Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius, tai savaime neleidžia daryti išvados, kad yra išpildytos minėtos Reglamento 30 punkte numatytos sąlygos.

79Šiuo aspektu pažymėtina, pirma, minėta korektūra padaryta tik projekto bendrajame aiškinamajame rašte, tuo tarpu duomenų, kad buvo keistos kitos projekto dalys (architektūrinė, konstrukcinė, technologinė, kt.), skaičiavimai, brėžiniai, byloje nėra. Kadangi visas statinio projektas yra vientisas dokumentas, turi būti nuoseklus ir neprieštaraujantis sau, vien tai, kad aiškinamojo rašto korektūroje nurodyta, kad degalinėje suprojektuotas požeminis 10 kub. m talpos rezervuaras su dujų užpildymo kolonėle, kurios technologija nėra susijusi su benzino užpildymo kolonėlėmis; degalinės statyba gali būti užbaigta ir eksploatuojama be dujinės kolonėlės įrenginių (I t., b. l. 129) ? vienintelis aiškinamojo rašto skirtumas lyginant su pirminiu projektu ? neleidžia sutikti su išvada, kad išpildyta pirmoji iš minėtų sąlygų – galimybė užbaigti atskirų statinių statybą ne vienu metu numatyta statinio projekte. Antra, nors minėtoje korektūroje nurodyta, kad degalinės statyba gali būti užbaigta ir eksploatuojama be dujinės kolonėlės įrenginių, tačiau tai prieštarauja projekto daliai, apibūdinančiai suskystintų dujų rezervuarą ir kolonėlę (prijungtos bylos I t., b. l. 54), kurioje nurodyta, kad užpildymo kolonėlė numatyta įrengti atskirai nuo rezervuaro, po bendra stogine; nuo rezervuaro iki kolonėlės projektuojamas suskystintų dujų dujotiekis; dujinė degalinė aprūpinama nuo pagrindinės degalinės įvadinio paskirstymo skydo; operatorius rasis bendroje degalinės operatorinėje, jis naudosis pagrindinės degalinės sanmazgu. Konstatuotina, kad po ta pačia stogine, kaip ir skysto kuro kolonėlės, esanti dujų kolonėlė, jos bei suskystintų dujų rezervuaro aprūpinamas nuo pagrindinės degalinės įvadinio paskirstymo skydo, administruojamas to paties operatoriaus, negali būti vertinamas kaip savarankiškas, atskiras statinys, nesusijęs su visa degaline ir galintis būti pripažintu baigtu atskirai nuo viso degalinės komplekso. Tai leidžia daryti išvadą, jog suskystintų dujų modulis yra architektūriškai bei technologiškai susijęs su kitais degalinės statiniais, todėl negali būti eksploatuojamas atsikirai nuo visos degalinės, o projekte nėra numatyta galimybė statinius naudoti atskirai. Vertintina, jog šiuo atveju visi degalinės komplekso statiniai dėl kurių išbuvo išduotas statybos leidimas nėra savarankiški, todėl gali būti pripažinti baigtais tik visi kartu (jei atitinkamai nebus keičiamas visas degalinės projektas).

80Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, Reglamento 30 punktas, numatantis atvejus, kai gali būti išduodami atskiri statinių užbaigimo aktai, negalėjo būti taikomas ir Aktas, dėl tam tikrų, tačiau ne visų projekte numatytų statinių, užbaigimo negalėjo būti išduotas.

81Aukščiau išdėstyti motyvai, kad suskystintų dujų kolonėlė nėra savarankiška visos degalinės dalis, kad ji negali būti eksploatuojama atskirai nuo visos degalinės, jai nebuvo išduotas atskiras statybos leidimas ir projekte nenurodyta, kad jo statyba gali būti užbaigiama ne vienu metu, leidžia sutikti su pareiškėjo argumentu, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl šios dalies yra priimtas Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1569-275/2012 UAB „Lit-Invest“ apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo skundas dėl Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo panaikinimo atmestas, atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą), savavališka statyba laikytinas visas degalinės kompleksas. Todėl, remiantis Reglamento 15.1 punktu (prašymas neregistruojamas arba prašymo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu, jei prašyme nurodytas statinys pastatytas ar statomas savavališkai ir yra nustatyta tvarka surašytas savavališkos statybos aktas ) bei Reglamento 25 punktu (procedūrų metu (statybos užbaigimo procedūros – Reglamente nustatytos procedūros, kurias atlikus surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą) nustačius, kad tikrinamas statinys pastatytas ar statomas savavališkai, Komisijos pirmininkas nutraukia procedūras), Akto išdavimo klausimas negalėjo būti svarstomas, Statybos inspekcija negalėjo registruoti UAB „Lit-Invest“ prašymo dėl statybos užbaigimo akto išdavimo arba turėjo prašymo registravimą paskelbti negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad dėl dujų dalies buvo surašytas savavališkos statybos aktas, neturi įtakos vertinant Akto teisėtumą ir pagrįstumą, neteisinga ir nepagrįsta.

82Pareiškėjas nurodo, kad Aktas neteisėtas ir tuo aspektu, jog išduotas nepašalinus statybos trūkumų, nustatytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime, dėl praėjimo užtikrinimo, laiptų įrengimo bei servituto nustatymo. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime, kaip minėta, buvo sprendžiamas klausimas dėl 2006 m. gruodžio 11 d. degalinės statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2585 teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad jis nepagrįstas ir priimtas nesilaikant priimant tokį aktą nustatytų įpareigojimų, todėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą panaikino.

83Atsakant į argumentus dėl Akto neteisėtumo šiuo aspektu, pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002 m. liepos 10 d. išduotose specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai ir statybos sklypui tvarkyti (prijungtos bylos I t., b. l. 84), kurios yra projektavimo sąlygų sąvado dalis, nurodyta, kad statytojas privalo įgyvendinti žemės nuomos sutartyje įvardintą sąlygą: užtikrinti laisvą praėjimą ir įrengti laiptus į kaimynystėje esančią kavinę (2 p.); taip pat numatyta sąlyga laisvam patekimui į gretimą sklypą nustatyta tvarka įforminti servitutu (9 p.).

84Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas (kalbant apie Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime) konstatavo, kad iš esmės pasikeitus faktinei situacijai bei atsižvelgiant į pareiškėjo poziciją (iš esmės kurio interesais buvo nustatytos minėtos sąlygos), nagrinėjamų projektavimo sąlygų įgyvendinimas tapo nebetikslingas ir neįmanomas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo konstatuojamoje dalyje tai nebuvo pasakyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime konstatavo, kad specialiose projektavimo sąlygose nurodytos sąlygos trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė. Tai buvo viena iš priežasčių statinio pripažinimo tinkamu naudoti neteisėtumui konstatuoti.

85Tai, kad šios sąlygos nėra įgyvendintos ir šiuo metu, t. y. neužtikrintas laisvas praėjimas, įrengtų laiptų bei nustatyto servituto ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismo argumentus, kad degalinės teritorija yra vieša, ji nėra aptverta jokia tvora, praėjimas pro degalinę yra laisvas, todėl servituto suteikiamos teisės pareiškėjai yra įgyvendintos, be to, patekimas į pareiškėjai priklausantį sklypą yra numatytas ir suprojektuotas iš ( - ) gatvės pusės, teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais dėl keleto aspektų.

86Pirma, kaip minėta, tai, kad statytojas turi užtikrinti laisvą praėjimą, įrengti laiptus į kaimynystėje esančią kavinę, bei įforminti servitutą, numatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2002 m. liepos 10 d. išduotose specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai ir statybos sklypui tvarkyti (prijungtos bylos I t., b. l. 84), kurios yra projektavimo sąlygų sąvado dalis, laiptų įrengimas numatytas ir projekto brėžiniuose (prijungtos bylos I t., b. l. 88?92). Kadangi nei praėjimas, nei laiptai nebuvo įrengti, servitutas nenustatytas, akivaizdu, jog statytojas nukrypo nuo statinio projekto. O pagal Reglamento 8.2 punktą, statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Antra, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aptariamame 2010 m. rugsėjo 17 d. Sprendime pažymėjo, kad tuo atveju, kai statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad sąlygų, numatytų specialiosiose projektavimo sąlygose įgyvendinimas yra nebeaktualus ir todėl gali būti nevykdomas, laikytini nepagrįstais. Vien tai, kad aukščiau aptartos sąlygos nebuvo įgyvendintos, lemia tai, kad statytojas nukrypo nuo statinio projekto, o nukrupus nuo projekto, statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas.

87Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvadą, jog Aktas negalėjo būti išduotas ir yra išduotas nepagrįstai.

88Minėtame 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nurodytų sąlygų neišpildymas ? pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra pagrįstas ir priimtas nesilaikant priimant tokį aktą nustatytų įpareigojimų pagal STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“.

89Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės taip pat sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad Aktas priimtas pažeidžiant jo priėmimo tvarką, nustatytą Reglamente, todėl jis neteisėtas ir naikintinas.

90Kitas pareiškėjo nurodomas Akto trūkumas – nustatyti bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo numatytų statinio projekte nepagrįstai pripažinti neesminiais.

91Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamo statinio bendras plotas pagal statinio projektą – 154 kv. m, o tuo tarpu pagal kadastro bylos ar geodezinės nuotraukos duomenis (faktiniai) – 184,07 kv. m; atitinkamai statybos tūris pagal statinio projektą – 1 757,6 kub. m, faktiniai – 838 kub. m (I t., b. l. 34 II pusė). Taigi bendras ploto skirtumas pagal projektą ir faktinę padėtį skiriasi 30,07 kv. m, o tūrio skirtumas – 919 kub. m, t. y. tūris daugiau nei perpus mažesnis nei buvo numatyta.

92Šiuo metu galiojanti Reglamento 31 punkto redakcija (2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo redakcija Nr. 96-4935) numato, kad jei statinio projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai skiriasi nuo faktinių, Komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams. Neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nežymių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos statinio faktiniams rodikliams ir pan. Aktas pasirašomas, Komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad faktinių statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra neesminiai. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekte nurodytų statinio bendrųjų rodiklių priskiriami: 31.1. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; 31.2. pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; 31.3. pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) – iki 0,3 m, išskyrus atvejus, kai šie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.“

93Tačiau Akto surašymo metu galiojusi Reglamento 31 punkto redakcija numatė, kad jei statinio projekte nurodyti statinio bendrieji rodikliai skiriasi nuo faktinių, Komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams. Neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nežymių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos statinio faktiniams rodikliams ir pan. Aktas pasirašomas, Komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad faktinių statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra neesminiai.

94Atsižvelgiant į šias nuostatas, vertinant jas istoriškai besikeičiančio įstatymų leidėjų ketinimo aspektu, manytina, jog įstatymų leidėjas statybos užbaigimo komisijai nustatė diskrecijos teisę spręsti dėl to, ar konkretūs nukrypimai laikytini nuo bendrųjų rodiklių esminis ar ne, tačiau kartu iš dalies detalizavo, kas yra (abiejose redakcijose) ir kas nėra (naujesnėje redakcijoje) laikoma esminiais faktiniais nukrypimais. Taigi, nors statybos užbaigimo komisijai suteikta teisė spręsti, kokie statinio projekte nurodytų bendrųjų rodiklių nukrypimai laikomi esminiais, kurie ne, tai turi būti daroma atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią ir atitinkamai motyvuojant.

95Nagrinėjamu atveju, pagal šiuo metu galiojančią Reglamento 31 punkto redakciją, nustatyti nukrypimai, manytina, turėtų būti laikomi esminiais. Tačiau, kaip minėta, Akto priėmimo metu ši redakcija dar negaliojo, todėl ji, kaip sugriežtinanti reikalavimus tuo aspektu, jog numato konkrečius dydžius kurie nelaikomi esminiais nukrypimais, tačiau kartu didesnius dydžius, manytina, leidžianti pripažinti esminiais nukrypimais, negali būti taikoma. Kadangi ginčui aktualios redakcijos Reglamento 31 punkte buvo nurodyta, kad neesminiais nukrypimais laikomi nukrypimai dėl matavimo paklaidų, nežymių reljefo pasikeitimų statybos metu, statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos statinio faktiniams rodikliams ir panašiai, o šiuo atveju nukrypimai atsirado ne dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija neturėjo pripažinti, kad nukrypimai neesminiai. Vis dėlto, atsižvelgiant į Komisijai suteiktą diskreciją ir aiškiai neapibrėžtas jos ribas, vien šis argumentas negalėtų būti laikomas pagrindu Aktą pripažinti neteisėtu, tačiau jis vertintinas visų nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų kontekste.

96Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto 2012 m. rugsėjo 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/12/09, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šio įrodymo vertinimu, teismui akcentavus, kad protokolas surašytas praėjus beveik septyniems mėnesiams po Akto surašymo, todėl jame neatsispindi jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog Komisija (atsakovai) nesilaikė Reglamento, lemiančio statybos užbaigimo aktui keliamus reikalavimus, nuostatų, šis įrodymas vertinamas laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje.

97Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aktas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl yra naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos sprendimas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, naikintinas, priimant naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir skundžiamą Aktą panaikinti (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

98Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

99pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ apeliacinį skundą tenkinti.

100Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

101Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą tenkinti.

102Panaikinti Statybos užbaigimo komisijos, sudarytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo A. K. 2011 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. P3-1998-(23.1), 2012 m. vasario 14 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.45) SUA-284.

103Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Paribys“ su... 6. Teigė, kad UAB „Lit-Invest“ žemės sklype, kurį naudoja nuomos sutarties... 7. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo... 8. Nurodė, kad pagal Darbo inspekcijai suteiktą kompetenciją patikrinus UAB... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 10. Nurodė, kad prieš pasirašydami Aktą, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto... 11. Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime (I t., b. l.... 12. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 13. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17... 14. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos... 15. Paaiškino, kad informaciją apie nutartį taikyti laikinąsias apsaugos... 16. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime... 17. Nurodė, kad su Aktu Komisijai buvo pateikta statybos techninio projekto... 18. Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 19. Nurodė, kad Komisija, vadovaudamasi Reglamente nustatyta tvarka,... 20. Atsakovas Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija... 21. Nurodė, kad dalyvavo Komisijos veikloje ir pagal suteiktą kompetenciją... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lit-Invest“ atsiliepime (I t., b. l.... 23. Taip pat pateiktas prašymas priteisti UAB „Lit-Invest“ patirtas... 24. Teigė, kad degalinės be suskystintų dujų rezervuaro statybos užbaigimo... 25. II.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu (IV... 27. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs Lietuvos... 28. Dėl skundo argumento, kad degalinės statyba negalėjo būti užbaigta... 29. Dėl pareiškėjo argumento, kad degalinės suskystintų dujų modulis yra... 30. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad Komisija pažeidė Reglamento 15.1... 31. Dėl pareiškėjo teiginio, kad buvo pažeistas Reglamento 31 punktas, nes Akte... 32. Dėl skundo argumento, kad Aktas priimtas remiantis negaliojančiu dujų... 33. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m.... 34. Dėl argumento, kad UAB „Lit-Invest“ vykdė statybos darbus degalinėje,... 35. Pasisakydamas dėl pareiškėjo savo teiginiams pagrįsti pateikto antstolio D.... 36. Įvertinęs ištirtas ir sprendime aptartas aplinkybes bei įrodymus, teismas... 37. III.... 38. Pareiškėjas UAB „Paribys“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 39. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais, skunde... 40. 1) degaline laikytina specialiai įrengta teritorija su įrenginių ir... 41. 2) Kadangi degalinė – vientisas statinys, nustačius, kad vienos jos dalies... 42. 3) Degalinės dujinė dalis negalėjo būti perkelta į kitą vietą... 43. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos... 44. 5) Degalinės statyba vykdyta pažeidžiant laikinųjų apsaugos priemonių... 45. 6) Nesutinka su teismo argumentu, kad sanitarinės apsaugos zonos nepatenka į... 46. 7) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. rugsėjo 17 d.... 47. Atsakovas Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į... 48. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 49. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 56?57)... 50. Atsakovo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi,... 51. Atsakovas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra atsiliepime į apeliacinį... 52. Nurodė, kad yra Vilniaus RAAD padalinys, todėl visiškai sutinka su Vilniaus... 53. Atsakovas Energetikos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b.... 54. Be atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, pažymi, kad šioje byloje... 55. Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į... 56. Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime į apeliacinį... 57. Atsakovas Statybos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l.... 58. Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:... 59. 1) apeliacinio skundo argumentas, kad degalinės statyba negalėjo būti... 60. 2) Argumentas, kad nustačius savavališkos statybos faktą viename iš... 61. 3) Sutinka su teismo argumentu, kad sanitarinės apsaugos zonos į degalinės,... 62. 4) Nepagrįsti apelianto argumentai, kad Akto priėmimo metu nebuvo sutvarkyta... 63. 5) Teismas nustatė, kad degalinės teritorija yra vieša, neaptverta,... 64. Teisėjų kolegija... 65. IV.... 66. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 67. ABTĮ 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas... 68. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl statybos užbaigimo Komisijos,... 69. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2003... 70. 2010 m. spalio 27 d. UAB „Lit-Invest“ kreipėsi dėl naujo statybos... 71. 2011 m. rugsėjo 12 d. „Lit-Invest“ pateikė prašymą išduoti statybos... 72. 2012 m. vasario 14 d. Statybos užbaigimo komisija, sudaryta Statybos... 73. Akto 5 punkte nurodyti šie statiniai: pastatas – degalinė su plovykla; kiti... 74. Prieš pradėdama nagrinėti bylą iš esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad... 75. Vienas pagrindinių pareiškėjo argumentų, dėl Akto neteisėtumo yra tai,... 76. Vertinant šio argumento pagrįstumą, aktualus Statybos techninio reglamento... 77. Pirmosios instancijos teismas minėtą nuostatą aiškino iš esmės... 78. Nors, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, degalinės projekto... 79. Šiuo aspektu pažymėtina, pirma, minėta korektūra padaryta tik projekto... 80. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju,... 81. Aukščiau išdėstyti motyvai, kad suskystintų dujų kolonėlė nėra... 82. Pareiškėjas nurodo, kad Aktas neteisėtas ir tuo aspektu, jog išduotas... 83. Atsakant į argumentus dėl Akto neteisėtumo šiuo aspektu, pažymėtina, jog... 84. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismas (kalbant apie... 85. Tai, kad šios sąlygos nėra įgyvendintos ir šiuo metu, t. y. neužtikrintas... 86. Pirma, kaip minėta, tai, kad statytojas turi užtikrinti laisvą praėjimą,... 87. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvadą, jog Aktas negalėjo... 88. Minėtame 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendime Lietuvos vyriausiasis... 89. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju aptartos aplinkybės... 90. Kitas pareiškėjo nurodomas Akto trūkumas – nustatyti bendrųjų rodiklių... 91. Bylos duomenimis nustatyta, kad vertinamo statinio bendras plotas pagal... 92. Šiuo metu galiojanti Reglamento 31 punkto redakcija (2012 m. rugpjūčio 13 d.... 93. Tačiau Akto surašymo metu galiojusi Reglamento 31 punkto redakcija numatė,... 94. Atsižvelgiant į šias nuostatas, vertinant jas istoriškai besikeičiančio... 95. Nagrinėjamu atveju, pagal šiuo metu galiojančią Reglamento 31 punkto... 96. Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto 2012 m. rugsėjo 4 d. antstolio... 97. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas,... 98. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88... 99. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ apeliacinį skundą... 100. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą... 101. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ skundą tenkinti.... 102. Panaikinti Statybos užbaigimo komisijos, sudarytos Valstybinės teritorijų... 103. Sprendimas neskundžiamas....