Byla 2A-1569-275/2012
Dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretysis asmuo UAB „Paribys“

1Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lit-Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretysis asmuo UAB „Paribys“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Lit-Invest” ieškiniu prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-12-06 priimtą Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-101206-00085 ir 2010-12-07 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-542. Nurodė, kad ieškovas yra pastato - degalinės su plovykla ir kitų statinių, įskaitant ir suskystintų dujų rezervuaro, esančių valstybiniame žemės sklype, adresu Ukmergės g. 130, Vilniuje, savininkas. Degalinės darbuotojai 2010-10-21 informavo, jog šalia dujų rezervuaro jaučiamas dujų kvapas, todėl buvo sustabdytas šio rezervuaro darbas. Dujų rezervuaro antžeminėje dalyje dujų nutekėjimo nebuvo nustatyta, kiti įrenginiai degalinės teritorijoje dirbo normaliu režimu. Dujų rezervuaras yra priskiriamas prie potencialiai pavojingų įrenginių. Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad šių įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką. Siekdamas užtikrinti saugų dujų rezervuaro naudojimą ir nustatyti juntamo dujų kvapo priežastį, ieškovas 2010-11-09 pateikė prašymą Nr. 155 vykdyti avarinius atkasimo darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamentas 2010-11-11 ieškovui išdavė leidimą Nr. 1834/42/2010 dėl kasimo ir avarijos likvidavimo. Atkasus dujų rezervuarą buvo nustatyta, jog eksploatacijos metu dujų rezervuaro pamato plokštumoje susidarė nukrypimas, dėl kurio dujų rezervuaro sujungimo vamzdžiuose galėjo atsirasti nehermetiškumas. Pagal Statybos įstatymo 25 str. 1 d. tokia situacija yra įvardijama kaip statinio avarija. Įvykus statinio, avarijai, ieškovas yra imperatyviai įpareigotas imtis skubių priemonių, kad būtų išvengta tolesnių avarijos pasekmių (Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 2 p.). Todėl iš karto, kai tik buvo gautas leidimas atlikti avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbus, ieškovas ėmėsi priemonių lokalizuoti avariją pašalinant dujų rezervuaro pamato nuokrypį, kuris sukėlė dujų nuotėkį bei kuriuos atsakovas Savavališkos statybos akte nepagrįstai įvardijo kaip dujų rezervuaro rekonstrukciją ir Reikalavimu nurodė pašalinti šių darbų padarinius. Atsakovas remdamasis Savavališkos statybos aktu bei Reikalavimu 2011-02-24 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-110224-00001, kuriuo už ieškovo veiksmus atsakingam asmeniui (vadovui I. N.) nusprendė skirti 3 500 Lt baudą. Kadangi jokie savavališki darbai nebuvo atliekami, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateiktas skundas prašant panaikinti nutarimu paskirtą baudą už tariamai savavališka statyba pripažinus avarijos lokalizavimo bei likvidavimo darbus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą 2011-06-21 nutarimu panaikino atsakovo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimuose, turinčiuose prejudicinę galią šiai bylai, konstatuota, jog ieškovo atlikti darbai, remontuojant dujų rezervuaro pamatą, laikytini paprastuoju remontu, nepriskirtinu rekonstrukcijai.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisti iš UAB „Lit-Invest“ 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Paribys“ naudai. Teismas nurodė, kad Ūkio ministro 2008-07-18 įsakymu Nr. 4-331 patvirtintų „Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių“ (toliau Taisyklės) 6 p. 2 d. numato, kad avarijų likvidavimas, tai darbai, atliekami lokalizavus avarijas ir sutrikimus suskystintų naftos dujų sistemose (toliau SNDS), siekiant iš dalies arba visiškai atkurti SNDS ir (arba) jos sudedamųjų dalių būklę, techninius parametrus, veikimo režimus, kad ją būtų galima saugiai ir patikimai eksploatuoti. Taisyklių 306, 307 ir 308 p. apibrėžia, kas priskiriama rezervuarų rekonstravimo darbų sričiai, kas priskiriama kapitalinio bei paprastojo remonto darbams. Senų (susidėvėjusių) rezervuarų pakeitimas naujais, nedidinant bendros (suminės) rezervuarų talpos priskiriama kapitalinio remonto darbams (307.1 p.), o naujų (papildomų) rezervuarų įrengimas arba senų (susidėvėjusių) pakeitimas naujais, didinant bendrą rezervuarų talpą laikoma renkontravimo darbais (306.1 p.). Remiantis Taisyklių 310 p. rezervuarų ir dujų balionų įrenginių rekonstravimui priskiriamų remonto darbų techniniai veiksmai, įskaitant statybos leidimų gavimą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, atliekami vadovaujantis Taisyklių 5 priedo 5 punkte nurodytu teisės aktu, t.y. Statybos įstatymu, pagal kurio 2 str. 71 d. (2010-10-01 – 2011-05-23 redakcija) savavališka statyba, tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio sprendinius. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 p., statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas bet kuriomis kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengimas naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinimas dalies esančių laikančiųjų konstrukcijų laikytinas statinio rekonstrukcija. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2 p., tokiems darbams yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Antstolio 2009-06-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atstumas nuo UAB „Paribys“ administracinio pastato Ukmergės g. 128, Vilniuje, iki degalinės Ukmergės g. 130, Vilniuje, dujų rezervuaro antžeminės dalies yra 38,3 m. Fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovas vykdė rezervuaro perkėlimo į kitą vietą ir sumontavimo ant naujo pamato darbus. Tą patvirtina ir 2010-11-16 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovas pateikė teismui eksperto L. U. 2010 m. ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovo atlikti darbai priskiriami prie avarijų ir sutrikimų lokalizavimo bei likvidavimo darbų, kurie turėjo būti atlikti nedelsiant. Taip pat ekspertas nurodė, jog reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius galima interpretuoti kaip reikalavimą atstatyti avarinę situaciją degalinės teritorijoje. Ekspertizės akte nurodyta, jog jaučiasi dujų kvapas prie suskystintų dujų rezervuaro, tačiau antžeminėje rezervuaro dalyje dujų nutekėjimo nenustatyta. Kartu akte nurodyta, kad nustatytas 0,7 % rezervuaro pamato nuokrypis nėra pakankama reikšmė avarinei situacijai atsirasti (4 p.), bet dėl jo rezervuaro sujungimo vamzdžiuose galėjo susidaryti tam tikras nedidelis nehermetiškumas. Eksperto nuomone, reikėjo įrengti naują pamatą rezervuarui, o montavimo darbus atlikti įvertinant galiojančių STR bei darbo saugos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ekspertizė atlikta ieškovo UAB „Lit-Invest“ prašymu, o jos išvados, teismo nuomone, tik patvirtina tai, kad dėl dujų nuotekio ieškovo nurodytame rezervuare nesusidarė tokia avarinė situacija, kurios padarinius ieškovas turėjo neatidėliotinai ir labai skubiai šalinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jų nėra ir ekspertizės akte apie tai, kokioje konkrečioje vietoje (susisiekiančiame su rezervuaru vamzdyno sujungime, sklendėje ir pan.) susidarė dujų nuotekis, t.y. nustačius konkretų nuotekio tašką galimai buvo galimybė tai suremontuoti neperkėlinėjant rezervuaro į kitą vietą, tuo labiau, kad ir naujojoje vietoje galėjo susidaryti rezervuaro pamato nuokrypis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas atliko skubius avarijos šalinimo darbus, dėl ko turėjo ir galėjo gauti reikiamą leidimą. Teismas nesutiko ir su eksperto L. U. išvada, kad vykdant 2010-12-07 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius vėl gali būti sukelta avarinė situacija, nes ieškovas turi imtis priemonių leidimui gauti, turi teisę prašyti atsakovo nustatyti naują terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nes nurodytas 2010-12-07 reikalavime terminas baigėsi. Pagal visas aplinkybes ieškovas siekė ne tiek pašalinti konkrečiai nustatytos avarijos padarinius ir atkurti SNDS (Taisyklių 6 p. 2 d.), kiek siekė sukurti naują situaciją siekiant ieškovo tikslų ginčuose su trečiuoju asmeniu UAB „Paribys“. Tą patvirtina ir tai, kad ieškovas prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-893/2010, kurioje buvo patenkintas UAB „Paribys“ skundas. Prašydama atnaujinti procesą UAB „Lit-Invest“ nurodė, jog 2010 m. lapkričio mėn. paaiškėjo, kad anksčiau netiksliai buvo nustatyta suskystintų dujų rezervuaro vieta, nes dabar atstumas iki UAB „Paribys“ administracinio pastato yra ne 37,92 m, o 42,39 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-15 nutartyje pažymėjo, jog 2010-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 93/10/54 buvo nustatyta, kad atliekant avarijos likvidavimo darbus suskystintų dujų rezervuaras buvo iškastas iš ankstesnės vietos ir perkeltas į kitą, dėl ko padidėjo atstumas iki UAB „Paribys“ pastato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog vykdant nelegalios suskystintų dujų rezervuaro pamato statybos darbus rezervuaro atstumas iki UAB „Paribys“ pastato padidėjo, ką teismas laikė naujai sukurta, o ne paaiškėjusia aplinkybe, dėl ko proceso neatnaujino. Teismas sprendė, kad ieškovas, naudodamasis situacija dėl galimos avarijos suskystintų dujų rezervuare, nors avarija konkrečiai nebuvo nustatyta, siekė pakeisti padėtį bylose su UAB „Paribys“ palankesne ieškovui linkme. UAB „Lit-Invest” 2010-11-09 raštu Nr. 155 prašė leidimo vykdyti pavojingo įrenginio atkasimo darbus ir tam ieškovui 2010-11-11 buvo išduotas leidimas vykdyti kasimo darbus avarijos likvidavimui, tačiau jame nebuvo numatyta teisė atlikti kitus veiksmus, tokius kaip dujų rezervuaro perkėlimo į kitą vietą, ant kito pamato ir pan. Pagal nustatytas aplinkybes ieškovas atliko daugiau darbų, nei buvo numatyta 2010-11-11 leidime kasimo darbams. Ieškovo atlikto rezervuaro sumontavimo ant naujo pamato ir kitoje vietoje nenumato nei vienas iš Taisyklių 308 p. 1-13 papunkčiuose išvardintų paprastojo remonto atvejų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, perkeldamas rezervuarą į kitą vietą akivaizdžiai pakeitė statinio išorinius parametrus ir tuo atliko rekonstrukcijos darbus, kuriems yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 2 str. 18 p., 23 str. 1 d. 2 p.). Statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento laikytina savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Todėl atsakovas pagrįstai ieškovui surašė 2010-12-06 Savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą likviduoti savavališkos statybos padarinius.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovas UAB „Lit-Invest“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš atsakovo bei trečiojo asmens UAB „Paribys“ visas UAB „Lit-Invest“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Savavališkos statybos akto 6.1.2.1. p. konstatuota, jog nėra statybą leidžiančio dokumento, tačiau atsakovas neatsižvelgė ir skundžiamame akte nenurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar 2003-04-16 buvo išdavusi statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS statyti degalinę su plovykla bei dujų rezervuarą. UAB „Paribys“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-17 sprendimu panaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, dujų rezervuaras įgijo nebaigtos statybos statusą, todėl ieškovas turėjo teisę atlikti visus suskystintų dujų rezervuaro projekte numatytus statybos darbus, juo labiau, kad ieškovas gavo papildomą leidimą kasimo ir avarijos likvidavimo darbams, kurį 2010-11-11 išdavė Vilniaus miesto savivaldybė. Kadangi rezervuaras likvidavus avarijos padarinius šiuo metu įrengtas pagal projektinę dokumentaciją atsakovas neturėjo pagrindo teigti, jog yra kokie nors savavališkos statybos padariniai, kadangi dujų rezervuaras įrengtas pagal projektinę reikiama tvarka suderintą medžiagą. Atliktiems avarijos lokalizavimo darbams leidimą 2010-11-11 išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Po Savavališkos statybos akto ir Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo ieškovas siekė įvykdyti atsakovo reikalavimą, tačiau kai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl dujų rezervuaro statybos darbus leidžiančio dokumento išdavimo, ieškovas buvo informuotas, jog atlikti darbai nėra priskirtini rekonstrukcijos darbams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtos departamentas 2011-03-16 raštu Nr. A51-5629-(2.15.2.47-MP6) patvirtino, jog pritarimas tokiam projektui nėra privalomas, t.y. pagal įstatymus atliktiems dujų rezervuaro avarijos likvidavimo darbams leidimas nėra reikalingas, ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2011-08-31 sprendime, t.y. jokių rekonstrukcijai priskirtų darbų ieškovas neatliko. Savavališkos statybos akte nenurodyta jokių savavališkos statybos padarinių, kuriuos įpareigojo atsakovas pašalinti Reikalavimu. Aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ 39.1.2. punktas įpareigoja reikalavime pateikti vieną iš alternatyvių Statybos įstatymo 28 str. nurodytų įpareigojimų: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Reikalavime nei vieno iš Statybos įstatymo 28 str. nurodytų įpareigojimų nenurodyta, o tik pateikta abstrakti nuoroda pašalinti padarinius, nurodytus Savavališkos statybos akte. Kaip jau minėta, šiame Savavališkos statybos akte jokių savavališkos statybos padarinių nėra užfiksuota, taigi atsakovo surašyti ir šioje byloje prašyti panaikinti administraciniai individualaus pobūdžio teisės aktai yra objektyviai neįgyvendinami ir nelogiški, kadangi iš esmės reikalaujama sukelti avarinę situaciją, pakreipti dujų rezervuaro gelžbetoninę plokštę, dėl ko ir susidarė vamzdžių nehermetiškumas bei kas sukėlė dujų nuotėkį. Šie atsakovo priimti neteisėti sprendimai daro ypatingai didelę žalą ieškovui UAB „Lit-Invest“, kadangi nepaisant to, jog visi statybos darbai atlikti pagal 2003-04-16 išduotą statybos leidimą, atsakovas savo paties surašytų sprendimų pagrindu atsisako išduoti visos degalinės su dujų rezervuarų statybos užbaigimo aktą. Dėl to atsakovo veikla yra ribojama bei kasdien patiriami nuostoliai, dėl ko nukenčia ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas, kadangi ieškovas priverstas išjungti suskystintų dujų rezervuarą bei negauna iš jo pajamų. Kadangi Reikalavimo objektyviai įvykdyti neįmanoma, teismui atsisakius ieškinį tenkinti ieškovas neturi jokios galimybės ginti savo pažeistas teises, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas. Teismas netinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekso 182 str., nes nesivadovavo prejudicinę galią turinčiais sprendimais, kuriuose konstatuota, jog atlikti avarijos lokalizavimo darbai nėra laikomi statinio rekonstrukcija. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nesivadovavo prejudicinę galią turinčiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-00-110224-00001 bei Vilniaus apygardos teismo 2011-08-31 nutartimi, kuria šis sprendimas paliktas nepakeistu. Teismas nurodė, jog prejudiciniais sprendimais nesivadovaus vien dėl to, kad administracinėje byloje atsakovas rekonstrukciją už tariamą baudą skyrė ne ieškovui, o už ieškovo veiklą atsakingam asmeniui direktoriui. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka, kadangi ieškovo direktorius pats asmeniškai jokių savavališkos statybos darbų neatliko, o administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas būtent dėl tų pačių ieškovo atliktų avarijos lokalizavimo ir likvidavimo darbų. Teismas šioje byloje iš viso netyrė ir nenustatinėjo tikrųjų faktinių aplinkybių, tačiau išimtinai vadovavosi trečiojo asmens UAB „Paribys“ atstovo paaiškinimus, kurie yra subjektyvūs bei paremti vien prielaidomis, todėl pažeidė įrodymų tyrimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas be pagrindo vadovavosi 2010-11-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotu trečiojo asmens UAB „Paribys“ vadovo V. A. paaiškinimu, kuris neatitinka tikrovės, kadangi ši bendrovė yra suinteresuota teisminiais ginčais sužlugdyti UAB „Lit-Invest“ veiklą. Teismas privalėjo argumentuoti, kodėl UAB „Paribys“ direktoriaus V. A. paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią nei prejudiciniams teismo sprendimams, kuriuose jau nustatytos ir visapusiškai buvo ištirtos faktinės aplinkybės, paneigiančios šias V. A. prielaidas. UAB „Paribys“ atstovai neturėjo jokių įgaliojimų nustatinėti ar fiksuoti aplinkybes už atsakovą, ar juo labiau teisiškai vertinti ieškovo atliekamų darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams bei išduotiems leidimams, kadangi tai yra atsakovo kompetencija ir prerogatyva, juo labiau, kad atsakovas, įgyvendindamas Civilinio proceso kodekso 12 str. įtvirtintą rungimosi principą, privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo atsikirtimų pagrindu. Atsakovas, kuris surašė skundžiamus sprendimus, nefiksavo atliekamų darbų, nematavo atstumų prieš avarijos lokalizavimo darbus ir po jų ir byloje neįrodė, kurie atlikti darbai galėtų būti priskirti rekonstrukcijos darbams, tad tai patvirtina, jog Savavališkos statybos aktas bei Reikalavimas priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat be pagrindo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-15 nutartyje nurodytomis nuorodomis apie „nelegalias“ statybas, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas tik proceso atnaujinimo, o ne statybų teisėtumo klausimas, nes byloje buvo pateikti tik šioje byloje skundžiami atsakovo sprendimai, o ne reali informacija apie ieškovo atliktus darbus.

10Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas, nepripažindamas savavališkos statybos fakto, nurodo, jog visi statybos darbai buvo atlikti vykdant pareigą įvykus statinio avarijai imtis skubių priemonių, jog būtų išvengta tolimesnių avarijos pasekmių ir turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento išduotą 2010-11-11 leidimą kasti Nr. 1834/42/2010. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo susidaręs realus nehermetiškumas, sąlygojęs dujų nuotėkį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas netgi nepateikė duomenų apie tai, kokioje konkrečioje vietoje susidarė dujų nuotėkis ir, kad jo pašalinti nebuvo galimybės kitaip, negu kad perkeliant rezervuarą ir įrengiant naują pamatą. Nagrinėjant Inspekcijos surašyto savavališkos statybos akto teisėtumą ir ieškovo argumentus, kad jis atliko visus būtinus veiksmus statinio avarijai likviduoti, pažymėtina ir tai, jog įvykus statinio avarijai (kaip nurodo ieškovas) turėjo būti taip pat vadovaujamasi Aplinkos ministro 2002-05-07 įsakymu Nr. 232 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.10.01:2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“. Reglamento 8 punktas nustato, kad avarijos tyrimas privalomas visais statybinių konstrukcijų griūčių atvejais nepriklausomai nuo nugriuvusių konstrukcijų kiekio bei patirtų nuostolių dydžio, nuosavybės formos, griūties priežasčių bei pasekmių. Ieškovui įrodinėjant, kad buvo įvykusi statinio avarija, pats ieškovas turėjo pareigą apie ją pranešti ir nustatyta tvarka turėjo būti atliktas avarijos tyrimas bei surašytas avarijos tyrimo aktas. Nagrinėjamos bylos atveju neatlikus šių imperatyviai teisės aktais nustatomų veiksmų, pagrįstai laikytina, kad tai nebuvo statinio avarija, nes nėra jos faktą patvirtinančių tinkamų dokumentų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad visi kasimo darbai, suskystintų dujų rezervuaro pamato įrengimo darbai buvo vykdomi turint Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento išduotą 2010-11-11 leidimą kasti Nr. 1834/42/2010, kadangi neįrodyta, jog minėtas leidimas buvo išduotas ne tik kasimo darbams, bet ir kitiems statybos darbams atkasus dujų rezervuarą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas atliko daugiau darbų, negu buvo leista atlikti leidime kasimo darbams. Apeliantas klaidingai teigia ir tai, kad Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti savavališkos statybos fakto, nes dar 2003-04-16 jam buvo išduotas statybos leidimas Nr. 429/03-0355/NS statyti degalinę su plovykla bei dujų rezervuarą. Nurodydamas šį motyvą, apeliantas nutyli kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101) 11.4-2585 degalinė su plovykla, baigus statybos darbus pagal 2003-04-16 išduotą statybos leidimą, buvo pripažinta tinkama naudoti. Tai reiškia laikyta, kad statyba buvo atlikta pagal išduotą statybos leidimą bei atitiko statinio techninį projektą, jame nustatytus techninius parametrus. Tik vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A23-893-2010 panaikino minėtą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nustatęs, kad suskystintų dujų rezervuaras nuo trečiojo asmens UAB „Paribys“ administracinio pastato yra nutolęs 37,92 metrus, t.y. pastatytas neišlaikant normatyvinių atstumų, nustatytų teisės aktuose. UAB „Lit-Invest“ neginčijo, kad tarp dviejų objektų buvo būtent toks atstumas. 2010-09-17 prašymu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t.y. buvo nurodyta, kad suskystintų dujų rezervuaras jau yra ne 37,92 atstumu, o 42,39 metrų atstumu nuo trečiojo asmens administracinio pastato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-15 nutartimi Nr. P525-85/2011, išnagrinėjęs visus UAB „Lit-Invest“ naujai pateiktus įrodymus ir kitas bylos aplinkybes, 2011-07-15 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, konstatuodamas, kad pateiktas įrodymas - Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto inžinerinio statinio topografinio plano kopija, kurioje nurodyta, kad šiuo metu faktiškai nuo suskystintų dujų rezervuaro iki UAB „Paribys“ priklausančio pastato atstumas yra 42,39 metrai, patvirtina dirbtinį, sąmoningą naujų aplinkybių byloje sukūrimą iškasant suskystintų dujų rezervuarą iš ankstesnės vietos ir perkeliant jį į kitą vietą. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigti, kad statinio vieta kai jis buvo nutolęs 37,42 metrus nuo trečiojo asmens pastato ir statinio vieta, kai jis nutolęs 42,39 metrus nuo trečiojo asmens pastato, atitinka projektą, kurio pagrindu buvo išduotas 2003 metais statybos leidimas, nėra pagrindo. Šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus faktus, kad buvo vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai atitinkantys Statybos įstatymo 2 str. 18 d., kuriems būtinas statybą leidžiantis dokumentas.

11Tretysis asmuo UAB „Paribys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti UAB „Paribys“ naudai iš UAB „Lit-Invest“ apeliacinės instancijos procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neužtikrino avarijos vietos apsaugos nuo poveikio, jog vėliau būtų ištirtos jos priežastys (kaip reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 4 p.), neįrodė, jog pranešė apie avariją Inspekcijai (kaip reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 5 p.), neaprašė statinio būklės po avarijos, statinio pakitimų ir jų atsiradimo vietų (kaip reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 7 p.), neįrodė, jog buvo sudaręs avarijos degalinėje lokalizavimo planą (kaip to reikalauja Degalinių eksploatavimo taisyklių 25-26 p.) ir perkėlė rezervuarą į kitą vietą ant naujo pamato, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Todėl akivaizdu, kad Inspekcija pagrįstai jo veiksmus įvertino kaip savavališką statybą. Apeliantas teigia, kad turėjo dar 2003-04-16 išduotą statybos leidimą, kuris leidžia statyti degalinę ir rezervuarą, todėl tariamai turėjo teisę atlikti projekte numatytus darbus ir įrengė rezervuarą būtent pagal projektinę dokumentaciją. Apeliantas negali teigti, kad ir tuo metu, kai rezervuaras buvo vienoje vietoje, nutolęs nuo UAB „Paribys“ pastato 37,42 m atstumu, ir vėliau jį perkėlus į kitą vietą taip, kad jis nutolo nuo UAB „Paribys“ pastato 42,39 metro, abiem atvejais rezervuaro padėtis atitinka tą patį projektą, kurio pagrindu išduotas 2003 m. degalinės statybos leidimas. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 apeliantui uždraudė vykdyti degalinės statybos darbus pagal tą patį 2003 m. statybos leidimą. Ši nutartis galioja iki šiol, o jos pagrindu 2006-05-11 buvo surašytas Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento statinio statybos sustabdymo aktas, todėl apeliantas, net ir turėdamas 2003 m. išduotą statybos leidimą, pagal jį atlikti statybos darbų negalėjo ir negali iki šiol. Anot apelianto, nuoroda pašalinti pasekmes abstrakti ir netgi nelogiška. Toks įpareigojimas visiškai nereiškia, kad reikia ankstesnėje rezervuaro buvimo vietoje pakreipti pamatą ir sudaryti dujų nuotėkį, tačiau akivaizdu, jog ir senojoje rezervuaro vietoje pamatą galima tinkamai įrengti. Jeigu negalima, tai tik patvirtina UAB „Paribys“ poziciją, jog nuo pat pradžių degalinė toje vietoje negalėjo būti statoma, o tai leidęs 2003 m. statybos leidimas išduotas nepagrįstai ir neteisėtai. Apeliantas laikosi pozicijos, jog pačiam pranešus apie buvusią ypatingame statinyje avariją ir prisidengiant jos lokalizavimu bei pasekmių šalinimu, galima nepaisyti statybos aktų reikalavimų ir atlikti bet kokius darbus. Tiek atkasti, tiek ir įrengti naujus pamatus kitoje vietoje ir ant jų užkelti rezervuarą, apeliantui tariamai leido Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-11-11 išduotas leidimas kasti. Tretysis asmuo su tokia pozicija nesutinka, nes jeigu tokiame leidime nenurodomi tokie darbai, kuriems Statybos įstatymas reikalauja savarankiškų statybą leidžiančių dokumentų, jų atlikti prisidengiant avarijos lokalizavimu negalima. Tai pagrįstai pripažintina savavališka statyba. Apelianto nurodomi teismų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai. Minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje asmuo buvo atleistas nuo administracinės atsakomybės tik todėl, kad teismui nepakako toje administracinio teisės pažeidimo byloje buvusių įrodymų, o šioje byloje nagrinėjama eilė kitokių įrodymų ir teismas turi teisę juos vertinti ir padaryti kitokias išvadas. Apeliantas bando įrodyti, kad rezervuaras yra tik įrenginys, kurio įrengimui ar perkėlimui ar kitiems darbams su juo netaikytini statybos darbus reglamentuojantys teisės aktai. Tai neteisinga pozicija, nes iki rezervuaras sumontuojamas tam tikroje vietoje (ginčo atveju degalinės teritorijoje jis buvo įkastas į žemę), jis gali būti laikomas įrenginiu, kurį vėliau neatsiejamai susiejus su žeme, jis pripažintinas statiniu statybos teisės aktų prasme. Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ akivaizdžiai nurodo, kad statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių, laikytini ypatingais (5.2 punktas).

12Ieškovas UAB „Lit-Invest“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo naudai priteisti 5 023,24 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Skundas atmestinas.

15Dėl prejudicinio teismo sprendimo

16Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad panašios aplinkybės, kaip šioje civilinėje byloje, buvo nagrinėjamos ir administracinėje byloje Nr. ATP-461-195/2011, kuri buvo baigta, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai priėmus 2011 m. rugpjūčio mėn. 31 d. nutartį. Teismo sprendime nurodytas motyvas, jog negalima pilnai sutikti su šia apygardos teismo nutartimi bei ja paliktu galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio mėn. 23 nutarimu, kadangi administracinėje byloje buvo sprendžiamas I. N. administracinės atsakomybės klausimas. Iš esmės tuo teigiama, kad administracinėje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, kurie dalyvauja šioje civilinėje byloje, todėl CPK 182 straipsnio 2 dalies pagrindu negali būti pripažinta, jog šioje civilinėje byloje ieškovas nebeturėjo įrodinėti tokios aplinkybės, kaip savavališkos statybos fakto nebuvimo. Pagal informacinė sistemos :“Liteko“ duomenis, šalimis adminitarcinėje byloje, t.y. bylos dalyviais buvo fizinis asmuo I. N. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Atleidžiamas nuo įrodinėjimo ieškovas šioje byloje būtų tuo atveju, jei administracinės bylos dalyviais būtų tie patys asmenys, kurie yra dalyviais šioje byloje. Tai, kad šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Paribys“, jo pareikštas prašymas ( b. l. 44-45, t. I) įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje buvo patenkintas ir ši bendrovė dalyvavo trečiuoju asmeniu byloje, teikė įrodymus, turi interesą bylos baigtimi dėl to, kad jos nuosavybės teisėmis valdomas žemė sklypas, ribojasi su ieškovo valdomu žemės sklypu, kuriame ir buvo vykdomi statybos darbai, kurių teisėtumas nagrinėjamas šioje byloje, dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog administracinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniais faktais šiai bylai.

17

18Dėl įrodymų vertinimo

19Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus apie tai, kad ieškovas neužtikrino avarijos vietos apsaugos nuo poveikio, nesudarė galimybių ištirti avarijos priežastis, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 4 p., nepranešė apie avariją Inspekcijai, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 5 p., neaprašė statinio būklės po avarijos, statinio pakitimų ir jų atsiradimo vietų, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 25 str. 2 d. 7 p., nesudarė avarijos degalinėje lokalizavimo plano, kaip to reikalauja Degalinių eksploatavimo taisyklių 25-26 p. , perkėlė rezervuarą į kitą vietą ant naujo pamato, neturint šią statybą leidžiančio dokumento, ir tai leido daryti išvadą apie ginčijamo akto teisėtumą, nebuvimą pagrindo jį naikinti. Atsakovas pagrįstai ieškovo veiksmus įvertino kaip savavališką statybą. Ieškovas turėjo dar 2003-04-16 išduotą statybos leidimą, kuris leidžia statyti degalinę ir rezervuarą, todėl turėjo teisę atlikti projekte numatytus darbus ir įrengė rezervuarą būtent pagal projektinę dokumentaciją, tačiau ar ginčijami darbai atitiko projektui, ieškovas neįrodė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tuo metu, kai rezervuaras buvo vienoje vietoje, nutolęs nuo UAB „Paribys“ pastato 37,42 m atstumu, ir vėliau jį perkėlus į kitą vietą taip, kad jis nutolo nuo UAB „Paribys“ pastato 42,39 metro, abiem atvejais rezervuaro padėtis atitinka tą patį projektą, kurio pagrindu išduotas 2003 m. degalinės statybos leidimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-04-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 apeliantui uždraudė vykdyti degalinės statybos darbus pagal tą patį 2003 m. statybos leidimą. Ši nutartis galioja iki šiol, o jos pagrindu 2006-05-11 buvo surašytas Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento statinio statybos sustabdymo aktas, todėl apeliantas, net ir turėdamas 2003 m. išduotą statybos leidimą, pagal jį atlikti statybos darbų negalėjo ir negali iki šiol. Atsakovo duotas įpareigojimas ieškovui nereiškia, kad reikia ankstesnėje rezervuaro buvimo vietoje pakreipti pamatą ir sudaryti dujų nuotėkį, tačiau senojoje rezervuaro vietoje pamatą galima tinkamai įrengti.

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai