Byla e2A-1647-524/2016
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., V. Ž., D. P., ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., V. Ž., D. P., ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3224,48 Eur (11133,50 Lt) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-12 trūkus gyvenamojo namo, adresu ( - ), kuris nuosavybės teise įvykio metu priklausė trečiajam asmeniui M. K., šildymo sistemos vamzdynui vandeniu užpiltos ir sugadintos patalpų Nr. 1–9 grindys, sienos, patalpų Nr. 1–8 grindys, patalpų Nr. 1–6 lubos, sienos, patalpų Nr. 1–2 siena (keraminės plytelės išdaužytos keičiant peršalusius vamzdžius), pati šildymo sistema (vamzdynai, radiatoriai, šildymo katilas „Kalvis“, hidroforas, siurblys ir boileris). Įvykio metu gyvenamasis namas buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė remdamasi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apskaičiavo ir išmokėjo M. K. 9556,50 Lt (2767,75 Eur) draudimo išmoką ir 2012-09-12 papildomai išmokėjo 1577 Lt (456,73 Eur) draudimo išmoką, iš viso ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 11133,50 Lt (3224,48 Eur). Ieškovė paaiškino, kad jos atstovas nustatė, jog gyvenamojo namo šildymo sistemos avarija įvyko dėl šildymo sistemos peršalimo. Įvykio metu gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ), 2011-09-20 nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas atsakovui, todėl atsakovas turėjo pareigą prižiūrėti gyvenamąjį namą ir tinkamai juo naudotis. Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdė, jis turi pareigą atlyginti per įvykį atsiradusią žalą.
  2. Atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal ieškovės būsto draudimo taisykles nuomininkui taip pat kaip ir būsto savininkui yra taikoma draudimo apsauga, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti žalą regreso teise iš atsakovo, kuris buvo teisėtas trečiajam asmeniui priklausančio apdrausto būsto nuomininkas. Pažymėjo, jog ginčas kilęs iš draudimo santykių, todėl turėtų būti taikomas trumpesnis vienerių metų senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškinys turėtų būti atmestas. Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo M. K. neįvykdė jam kaip nuomotojui keliamų pareigų ir perdavė atsakovui naudoti netinkamos kokybės daiktą, neįspėjęs apie daikto trūkumus, tai yra kad tinkamai neveikia šildymo sistema, prasta namo izoliacija, neveikia drenažas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog remiantis Būsto draudimo taisyklių 13, 18 p. įvykis turėjo būti nedraudžiamasis, kadangi dėl netinkamos ir nekokybiškos šildymo sistemos namas negalėjo būti tinkamai šildomas šildymo sezono metu. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes ieškovės pateikiami duomenys prieštaringi, į lokalines sąmatas įtraukti daiktai, kurie nebuvo pakeisti, daiktų ir darbų kainos nurodomos neįvertinus šių daiktų nusidėvėjimo. Be to, pats atsakovas sudaręs nuomos sutartį atliko dalį išnuomoto namo remonto darbų – perdažė sienas, išklojo grindis kilimine danga, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti šias sumas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

53.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-29 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovės 1370,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2011-05-14 iki 2012-05-13 būstui, esančiam ( - ), galiojo draudimo apsauga. Taip pat nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. K. 2011-09-20 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Vytės g. 12, Lelių k., Sendvario sen., Klaipėdos r. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu M. K. buvo susijęs civiliniais teisiniais santykiais, kylančiais iš nuomos sutarties, atsakovui buvo perduotas naudotis apdraustas turtas, atsakovas gyvenamuoju namu naudojosi teisėtai, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, nepagrįstai iš atsakovo reikalauja išmokėtų sumų.

6III . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

74. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo apsauga galiojo ir atsakovui, kaip su draudėju M. K. susijusiam asmeniui. Pažymi, kad sudarant draudimo sutartį draudėjas pastato savininkas M. K. nepranešė ieškovei, kad pastatas yra ar ateityje bus nuomojamas, todėl atsižvelgdama į tai, ieškovė įvertino draudimo riziką, apskaičiavo draudimo įmoką ir apdraudė tik pastato savininko M. K. turtinius interesus, atsiradusius dėl gyvenamojo namo sugadinimo įvykus draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams.

85. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad draudimo apsauga galiojo ir atsakovui. Teigia, kad draudimo apsauga taikoma tiek draudėjui (trečiajam asmeniui), tiek su juo susijusiems asmenims. Aplinkybė, jog draudikui nebuvo pranešta apie nuomos sutarties sudarymą, neeliminuoja aplinkybės, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu (draudėju) buvo susijęs teisiniais santykiais, todėl būsto draudimo apsauga galiojo atsakovui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

106. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

117. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

128. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Šioje byloje nustatyta, jog 2012-02-12 įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovė 2012-06-01 ir 2012-09-14 išmokėjo draudimo išmoką, o 2014-10-21 ieškinį pareiškė įrodinėjamam žalą padariusiam asmeniui, o ne jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vienodindamas teismų praktiką žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimo bylose, išaiškino, kad jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Todėl šioje byloje netaikytinas CK 1.125 str. 7 d. nustatytas trumpesnis vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, atsakovo pozicija dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįsta, nors pirmosios instancijos teismas dėl šio termino nepasisakė.

139. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2011-05-14 iki 2012-05-13 būstui, esančiam ( - ), galiojo draudimo apsauga. Nuomos sutartis įrodo, jog atsakovas įvykio, kuriam įvykus buvo išmokėta draudimo išmoka, metu buvo šio namo nuomininkas. Ieškovė įrodinėja, jog jis privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl namo šildymo sistemos gedimo, t. y. jos užšąlimo, dėl ko name įvyko ieškovės nurodomi sugadinimai, t. y. patalpų užliejimas, kurie buvo užfiksuoti 2012-07-19 pakartotinio turto sugadinimo akte, t. y. po šildymo sistemos gedimo, užfiksuoto 2012-02-16 turto sugadinimo akte. Nuomos sutartimi (t. 1, b. l. 31) įrodyta, jog namas 2012-02-12 buvo išnuomotas atsakovui sutartyje aptartomis sąlygomis. Šios sutarties 4.3 p. nurodyta, jog patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą ne dėl nuomininko kaltės atlieka nuomotojas. Prie prašymo peržiūrėti sprendimą už akių pridėtas šios nuomos sutarties šalių susirašinėjimas įrodo, jog atsakovas nuolat informuodavo namo savininką apie šildymo sistemos gedimus, vandens nutekėjimą, todėl byloje paminėti įrodymai įrodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl ieškovės įrodinėjamų gedimų yra neįrodyti, t. y. nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl ieškovės nurodyto delikto, nes atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal nuomos sutartį nebuvo atsakingas už namo šildymo sistemos remontą, jos techninę priežiūrą. Be to, byloje iš atsakovo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas iš karto po 2012-02-12 įvykio name nebegyveno, todėl nebeturėjo jokių galimybių imtis veiksmų tolesnei žalai užkirsti.

1410. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

15Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą, tačiau šioje byloje neįrodyta, jog atsakovui buvo pavesta prižiūrėti ir tvarkyti išsinuomoto namo šildymo sistemą,

1611. Byloje neįrodyta, jog atsakovas buvo atsakingas už namo administravimą, t. y. jog jis buvo namo šildymo ir karšto vandens, šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovo pareigos buvo nustatytos nuomos sutartyje, kuri nenustatė nuomininko pareigos atsakyti už namo šildymo sistemos įrenginių kokybę. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas įrodo, jog jis savo kaip nuomininko pareigą informuoti namo savininką apie matomus šildymo sistemos gedimus vykdė tinkamai. Tačiau šioje byloje neįrodyta, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl nėra atsakingas už kilusią žalą. CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė neįrodė neteisėtų nuomininko veiksmų, priežastinį ryšį tarp jo įrodinėjamų veiksmų ir žalos dydžio paneigia atsakovo pateiktas susirašinėjimas su namo savininku, įrodantis, jog namas nepakankamai šildomas, byloje nenustatyta, kad namo šildymo sistemos ir kitų patalpų pažeidimų atsirado dėl to, jog nuomininkas netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas ir jose esančią įrangą, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo.

1712. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės neinformavimo apie apdrausto namo nuomos teisinius pagrindus nėra pagrindas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui. Ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo savanoriško draudimo teisiniai santykiai, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės neinformavimo turi įtakos draudimo sutarties šalims, bet ne atsakovui.

1813. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kvitą, išrašytą dėl 300 EUR sumos advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

20Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

21Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą... 5. 3.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-29 priėmė sprendimą, juo... 6. III . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. 4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 8. 5. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą,... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir... 11. 7. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 12. 8. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi nenustačius... 13. 9. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. K. buvo... 14. 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje... 15. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį... 16. 11. Byloje neįrodyta, jog atsakovas buvo atsakingas už namo administravimą,... 17. 12. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės neinformavimo... 18. 13. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 19. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 21. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-29 sprendimą palikti nepakeistą,...