Byla I-6216-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų), nes nežinojo, kiek laiko jam dar teks būti Lukiškių TI-K. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas įvairiose kamerose: karantino kamerose po 3 paras, kur sąlygos itin nežmoniškos, taip pat „tranzito“ kamerose, iš viso apie mėnesį laiko. Kameros seniai neremontuotos, jose sąlygos buvo itin baisios, karantino kamerose, kur itin mažai vietos, tekdavo būti 4 asmenims. Kameroje Nr. 400 praleistos 2 savaitės prilygo kankinimui. Kamerose buvo tamsu, pro įrengtas grotas nepatekdavo šviesa, o dienos apšvieta buvo nepakankama, todėl silpo regėjimas, skaudėjo akis. Kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl buvo pastoviai drėgna, tvyrojo pelėsio kvapas. Be to, kamerose buvo parazitų, tarakonai ropojo po lovas ir po asmeninius daiktus, pareiškėjas negalėjo miegoti, nes bijojo, kad tarakonas neįlįstų į ausį.

72.2. Pasak pareiškėjo, kamerose buvo apgyvendinta per daug asmenų, todėl buvo suvaržyta judėjimo laisvė, trūko deguonies, o pasivaikščioti vesdavo tik 1 valandai per parą, be to, nebūdavo vietos ir kiemelyje, todėl pareiškėjas pasivaikščioti eidavo tik kas antrą parą.

82.3. Pareiškėjas buvo priverstas visą parą kvėpuoti nuo tualeto sklindančia smarve, ypač kuriam nors iš kameroje laikomų asmenų naudojantis tualetu (tualete nebuvo įrengta ventiliacija), todėl jam dažnai skaudėdavo galvą, be to, tualetas nebuvo atitvertas jokia pertvara nuo likusios kameros dalies, taigi, teko naudotis tualetu, matant kitiems asmenims.

92.4. Pareiškėjas, remdamasis nurodo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, nurodo, kad dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K jam priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, nes jis patyrė išgyvenimus, kurie išvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

10II

11Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 4,44 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 7–12).

121. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Pažymėtina, kad pareiškėjas laikytas sąlygomis, kai asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

132. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

143. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

154. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

16Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

175. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

186. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

197. Dėl kamerų remonto

20Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

218. Dėl kamerų įrengimo

22Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės) taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

239. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

24Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

2510. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

26Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2711. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis taip pat negrindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia samprotavimus apie jam tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

2812. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

2913. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

30Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 74 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 4,44 Eur (74 x 0,06 Eur).

31III

32Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, kuriame, be kita ko, nurodė: jis kameroje Nr. 113 laikytas ne 1, o 3 paras; kamerų (jų inventoriaus) negadino, tai patvirtina ir faktas, jog jam nebuvo surašyti jokie pranešimai dėl nuobaudos skyrimo; absurdiški teiginiai, kad nespėjama remontuoti kamerų: sąlygos jose buvo tokios pačios, kaip ir 1995 m.; ypač blogos sąlygos buvo kamerose Nr. 113, Nr. 116, Nr. 399 ir Nr. 400: jose blogas apšvietimas, tualetas neatitvertas, stalo, galima sakyti, nėra, nes prie stalo neįmanoma susėsti visiems kameroje laikomiems asmenims, tvyro pelėsių ir šlapimo tvaikas, yra tarakonų, blakių; kamerose Nr. 113 ir Nr. 116 buvo nelygios, grublėtos sienos; naktimis kandžiojo blakės, tarakonai, jis eidavo miegoti, užsikimšęs ausis; jis buvo priverstas valgyti smarvėje; į tualetą galėjo nueiti tik po 3 parų, nes buvo gėda; dėl tokių laikymo sąlygų sutriko miegas, dar ir dabar blogai miega; kamerose Nr. 113 ir Nr. 116 jis turėjo miegoti 2 aukšte, o dėl negalios (50 proc.) jam labai sunku įlipti; kamerose buvo daug dulkių, lovos buvo siauros, čiužiniai – ploni, „guzuoti“; už visus pasityčiojimas jis ir taip prašo priteisti per mažą žalos atlyginimą, o jo skundas yra pagrįstas (b. l. 98).

33Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo į atsiliepimą motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

34I

35Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

361. Pareiškėjas R. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–12), asmens įskaitos kortelės kopija (b. l. 13–18)):

37– pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 30 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

38– 2014 m. spalio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

39– 2014 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 399 buvo 4 asmenys;

40– 2014 m. spalio 3 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);

41– 2014 m. spalio 24 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

42– 2014 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

43– 2014 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 400 buvo 7 asmenys;

44– 2014 m. spalio 27 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

45– 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;

46– 2014 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;

47– 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;

48– 2014 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 400 buvo 10 asmenų;

49– 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 400 buvo 8 asmenys;

50– 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;

51– 2014 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;

52– 2014 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;

53– 2014 m. lapkričio 7 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);

54– 2015 m. birželio 16 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

55– 2015 m. birželio 17 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;

56– 2015 m. birželio 23 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

57– 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 116 buvo 3 asmenys;

58– 2015 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

59– 2015 m. birželio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

60– 2015 m. birželio 27 d. – 2015 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;

61– 2015 m. birželio 30 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

622. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

632.1. 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-464, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 387 grindų paviršius buvo nelygus, grindų danga – susidėvėjusi (vietomis jos nebuvo) (b. l. 73–74), tokios pačios aplinkybės nustatytos ir 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1833 (b. l. 77–78).

642.2. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 399 vėdinimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 399 buvo nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažų, lubų ir sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameros Nr. 399 sanitariniame mazge buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų buvo pilna voratinklių (b. l. 55–56).

652.3. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 sienų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 35–36).

662.4. 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 106 ir Nr. 387 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 106 ir Nr. 387 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 ir Nr. 387 graužikų ir buitinių parazitų buvimo nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone,, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama(b. l. 37–38).

672.5. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 116 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 116 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone,, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama(b. l. 47–48).

683. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 83–85).

69II

701. Pareiškėjas R. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 1 500 Eur.

712. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (l. 7-12).

723. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

73Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

74„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

75Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

76Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

774. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. rugsėjo 30 d., o 2015 m. birželio 30 d. išvyko (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7-12); apskaitos kortelę (b. l. 13-18)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas R. K. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 2 paras. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

785. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

79Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

80Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

81Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 83–85). Kita vertus, Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė: 1) 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-464, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 387 grindų paviršius buvo nelygus, grindų danga – susidėvėjusi (vietomis jos nebuvo) (b. l. 73–74), tokios pačios aplinkybės nustatytos ir 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1833 (b. l. 77–78); 2) 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 399 vėdinimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 399 buvo nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažų, lubų ir sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai; kameros Nr. 399 sanitariniame mazge buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų buvo pilna voratinklių (b. l. 55–56); 3) 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, atlikus tiesioginę grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 106 sienų paviršiai lygūs, tinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 35–36); 4) 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kamerose Nr. 106 ir Nr. 387 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 106 ir Nr. 387 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 ir Nr. 387 graužikų ir buitinių parazitų buvimo nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone,, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama(b. l. 37–38); 5) 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: kameroje Nr. 116 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 116 ant sienų ir lubų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; patikrinimo metu kameroje Nr. 106 graužikų ir buitinių parazitų buvimo vizualiai nenustatyta, dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo Lukiškių TI-K sudaręs sutartį su įmone,, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama(b. l. 47–48). Todėl teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, vertindamas žalos dydį, teismas kompleksiškai įvertina ir mažesnius nustatytus pažeidimus. Tačiau teismas ypač atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo dažnai išvykęs iš Lukiškių TI-K, o jo buvimas Lukiškių TI-K nebuvo ilgalaikis (b. l. 7-12).

826. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (2 paras pareiškėjas R. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1 035 litai, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 30 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 30 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

837. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

84Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

85Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

86Priteisti pareiškėjui R. K., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 2 paras).

87Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

88Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas įvairiose... 7. 2.2. Pasak pareiškėjo, kamerose buvo apgyvendinta per daug asmenų, todėl... 8. 2.3. Pareiškėjas buvo priverstas visą parą kvėpuoti nuo tualeto... 9. 2.4. Pareiškėjas, remdamasis nurodo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 10. II... 11. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 12. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 13. 2. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 14. 3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 15. 4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 16. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 17. 5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 18. 6. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 19. 7. Dėl kamerų remonto... 20. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 21. 8. Dėl kamerų įrengimo... 22. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 23. 9. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 24. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 25. 10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 26. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 27. 11. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais,... 28. 12. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 29. 13. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 30. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. III... 32. Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą,... 33. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo ir atsikirtimo į atsiliepimą... 34. I... 35. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 36. 1. Pareiškėjas R. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas... 37. – pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2014 m. rugsėjo 30 d. ir buvo... 38. – 2014 m. spalio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2),... 39. – 2014 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 399 buvo 4 asmenys;... 40. – 2014 m. spalio 3 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);... 41. – 2014 m. spalio 24 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo... 42. – 2014 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m2),... 43. – 2014 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 400 buvo 7 asmenys;... 44. – 2014 m. spalio 27 d. – 2014 m. spalio 28 d. kameroje Nr. 400 buvo 5... 45. – 2014 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;... 46. – 2014 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;... 47. – 2014 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 400 buvo 6... 48. – 2014 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 400 buvo 10 asmenų;... 49. – 2014 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 400 buvo 8 asmenys;... 50. – 2014 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 400 buvo 4 asmenys;... 51. – 2014 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 400 buvo 6 asmenys;... 52. – 2014 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 400 buvo 5 asmenys;... 53. – 2014 m. lapkričio 7 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus (Rasų g. 8);... 54. – 2015 m. birželio 16 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo... 55. – 2015 m. birželio 17 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių;... 56. – 2015 m. birželio 23 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo... 57. – 2015 m. birželio 24 d. kameroje Nr. 116 buvo 3 asmenys;... 58. – 2015 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2),... 59. – 2015 m. birželio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m2),... 60. – 2015 m. birželio 27 d. – 2015 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 387 buvo 3... 61. – 2015 m. birželio 30 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.... 62. 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs... 63. 2.1. 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-464, atlikus... 64. 2.2. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus... 65. 2.3. 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1555, atlikus... 66. 2.4. 2015 m. liepos 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1707, atlikus... 67. 2.5. 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1734, atlikus... 68. 3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 69. II... 70. 1. Pareiškėjas R. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės,... 71. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. K.... 72. 3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 73. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 74. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 75. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 76. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 77. 4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. K. į Lukiškių... 78. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 79. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 80. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 81. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 82. 6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje... 83. 7. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 84. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 85. Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.... 86. Priteisti pareiškėjui R. K., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 87. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 88. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...