Byla 2A-459/2013
Dėl turtines ir neturtines žalos atlyginimo, tretysis asmuo R. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ales Bukavinienes, Audrones Jarackaites ir Marytes Mitkuvienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu L. P. ir G. S. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-2666-640/2011 pagal ieškovu L. P. ir G. S. ieškini atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos, Lietuvos Teismo ekspertizes centro, LR Teisingumo ministerijos, del turtines ir neturtines žalos atlyginimo, tretysis asmuo R. B..

2Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e:

3I. Ginco esme

4Ieškovai patikslintu ieškiniu praše priteisti iš atsakovo 29846 Lt turtines žalos atlyginimo, 200000 Lt neturtines žalos atlyginimo, bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad neteisetais ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro, kontroliavusio ikiteismini tyrima specialistu, taip pat eksperto veiksmais ieškovams yra padaryta turtine ir neturtine žala, kuri turi buti atlyginta valstybes. Šešerius metus ieškovai buvo priversti vykti i apklausas, dalyvauti teismo posedžiuose, naudotis advokato pagalba. Tai sukele nuolatinius nepatogumus, emocinius išgyvenimus, L. P. imones „Neptana“ bei G. S. imones „Sorena“ reputacijos pablogejima. Nurode, kad pareigunu aplaidumas vykdant ikiteismini tyrima bei teiseju pasikeitimas byloje salygojo nepagristai ilga jo trukme, ko pasekoje atsirado turtine ir neturtine žala ieškovams. Po Valstybines mokesciu inspekcijos atlikto mokestinio patikrinimo buvo nustatyta, kad pažeidimu pagal minetus straipsnius padaryta apskritai nebuvo. Nurode, kad del patirtos žalos yra atsakingi tiek ikiteismini tyrima vykde FNTT pareigunai, tiek specialistai, teike neteisetas išvadas, tiek ekspertas, atlikes ekspertize peržengdamas savo kompetencijos ribas. Per visa bylos nagrinejima ieškovai patyre sekancias išlaidas: 12300 Lt advokato A. K. paslaugoms atstovaujant ir ginant ieškovus ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje. Advokato H. O. paslaugu išlaidos sudaro 1500 Lt. G. S., imones „Sokrena“ savininko patirtos išlaidos sudaro 1235,8 Lt. Be to, budamas imones „Neptana“ direktorius ir nevykdamas i darba, jis papildomai negavo 654,37 Lt pajamu. L. P., imones „Neptana“ savininke, per ši laikotarpi patyre 13086,14 Lt nuostoliu. Imones „Sokrena“ darbuotoju P. S., G. K., K. D., H. P., A. S., L. P. patirtos išlaidos, kurias ieškovai privalejo kompensuoti už ju dalyvavima teismo posedžiuose viso sudaro 1069,61 Lt. L. P. jai padaryta neturtine žala vertina 100000 Lt, G. S. jam padaryta neturtine žala vertina taip pat 100000 Lt. Taip pat nurodo, kad teismo eksperte R. B. gali atlikti tik buhalterijos ir finansu ekspertizes, kadangi turi tik šios rušies ekspertiziu atlikima leidžianti kvalifikacijos pažymejima, todel atlikti darbo ekonomikos ekspertizes ši eksperte neturejo teises. Taip pat atkreipe demesi, i tai kad atliekant ekspertize ir vertinant imoniu „Neptana“ ir „Sokrena“ veiklos duomenis, eksperte remiasi ne Šiauliu apskrities VMI patikrinimo aktais, ne pirminiais imoniu veiklos dokumentais, o LR FNTT specialistu R. C. ir A. C. išvadomis. Tai ne karta yra akcentuojama paciame ekspertizes akte.

5Lietuvos teismo ekspertizes centras atsiliepime nurode, kad atliko teismo pavedimu buhalterine bei finansu ekspertize, eksperte netyre ir neatliko darbo ekonomikos ekspertizes, o del neoficialiai moketo darbo užmokescio pasisake tik tiek, kiek tai liecia apskaiciuotinu mokesciu klausima. Eksperte turejo reikiama kvalifikacija ekspertizei atlikti, jokiu jos darbo trukumu bylos nagrinejimo metu nebuvo nustatyta. Nurode, kad butent paciu ieškovu atstovo prašymu buvo paskirta ekspertize baudžiamojoje byloje, kad butu pašalinti prieštaringi irodymai byloje. Tiek ekspertize, tiek ekspertes paaiškinimai teismo posedžio metu kvalifikuojant ieškovu veikas buvo jiems palankus.

6Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos atsiliepime nurodyta, kad su ieškiniu nesutinkama ir prašoma atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad ieškovai neirode, jog buvo atlikti neteiseti veiksmai. Nurodo, kad pareigunai turejo pakankama pagrinda pradeti ikiteismini tyrima. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovai reiške skundus del per ilgo tyrimo ir nebuvo nustatyta, kad tyrimas vyksta per ilgai. Byloje turi buti nustatytos visos salygos civilinei atsakomybei kilti. Nurode, kad išlaidu advokato pagalbai apmoketi atlyginimo klausimas turejo buti sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

7Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos atsiliepime nurodyta, jog ieškinys nepagristas ir prašoma ieškini atmesti. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001-07-26 nutarimu, bylose del žalos atlyginimo, kai pagal istatymus žala privalo atlyginti valstybe, igaliojo atstovauti valstybes institucijas, del kuriu arba del kuriu pareigunu, valstybes tarnautoju ar kitu darbuotoju neteisetu aktu atsirado žala, taip pat Teisingumo ministerija - kai žala atsirado del teisejo ar teismo neteisetu veiksmu. Nurodo, kad baudžiamasis procesas byloje vyko nuo 2004-04-13 iki 2009-07-03, ir didžiaja šio laikotarpio dali baudžiamoji byla buvo teismo žinioje, todel už proceso operatyvuma yra atsakingas teismas, bet ne ikiteisminio tyrimo pareigunas, prokuroras, byloje dalyvaujantis specialistas ar teismo ekspertas. Nurode, kad bylos medžiaga neduoda pagrindo išvadai, kad baudžiamojo proceso trukme, tiek viso proceso, tiek atskiru jo stadiju metu, buvo nepagristai ilga, kadangi byla yra sudetinga ir nenustatytas nepagristas atitinkamu valstybes instituciju ar pareigunu delsimas organizuojant jos procesa. Nurode, kad prokurorui nera pavesta vykdyti FNTT specialistu ir ekspertu veiklos kontroles, taigi prokuratura nera igaliota atstovauti valstybei bylose del specialistu ar ekspertu veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

8Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepime prašoma ieškovu ieškini atmesti kaip nepagrista. Nurodyta, kad ieškovai nenurodo konkreciu irodymu, patvirtinanciu baudžiamojoje byloje atliktus neteisetus veiksmus.

9Tretysis asmuo Lietuvos Teismo ekspertizes centro vyresnioji eksperte R. B. atsiliepime nurode, kad ji yra irašyta i teismo ekspertu saraša, todel ji buvo kompetentinga atlikti teismo paskirta ekspertize visa apimtimi, ir kompetencijos ribu neperženge.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškini atmete ir iš ieškovu L. P. ir G. S. lygiomis dalimis priteise 3859,90 Lt bylinejimosi išlaidu Lietuvos teismo ekspertizes centro naudai. Teismas nurode, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas ne karta yra nurodes, jog išteisinamojo nuosprendžio priemimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nera pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškelimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susije procesiniai veiksmai buvo neteiseti. Sprendžiant del valstybes civilines atsakomybes už teisesaugos pareigunu veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradetas esant pakankamai duomenu, leidžianciu itarti, kad jis padare nusikaltima; civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip ivertintas baudžiamuju ar administraciniu procesiniu veiksmu teisetumas baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka.

12Teismas nurode, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradetas pagal pareiguno tarnybini pranešima. Minetame pranešime yra nurodyta, kad buvo gauta ir patikrinta operatyvine informacija del G. S. individualioje imoneje „Sokrena” veiklos. Ieškovai ne karta civilineje byloje reiške prašyma išreikalauti operatyvine informacija, kurios pagrindu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas. Šis prašymas nebuvo tenkintas, nes prie civilines bylos yra prijungta visa baudžiamoji byla, kurioje yra pakankamai duomenu, kuriu pagrindu galima daryti išvada, jog ikiteisminis tyrimas ieškovu atžvilgiu buvo pradetas teisetai, t.y. buvo gauta informacija ir pareigunas tarnybiniu pranešimu apie galimai daroma nusikalstama veika praneše viršininkui. Todel teismas sprende, kad BPK 166 str. prasme tyrimas buvo pradetas teisetai – gavus pranešima apie nusikalstama veika. Tyrimo pradžiai pakanka vien tik skundo ir nera reikalaujama, kad butu pateikti konkretus ir teisingi duomenys. Paciu faktu išsamus patikrinimas yra galimas tik pradejus tyrima. Šiuo atveju nera teisiškai reikšminga pati operatyvine medžiaga, nes pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradeti buvo tarnybinis pranešimas, kurio turinys yra pakankamai aiškus ir informatyvus, o del duomenu tikrumo, kaip jau mineta aukšciau, sprendžiama jau pradejus tyrima.

13Ieškovu argumentus, kad tyrimas buvo nepagristai vilkinimas, teismas atmete, nes iš baudžiamosios bylos matyti, jog tyrimas buvo nuolat prižiurimas Šiauliu miesto apylinkes prokuraturos, kuri 2004-12-29 gražino byla atlikti papildomus ir kitus butinus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei nustate termina iki kurio baudžiamoji byla turejo buti pateikta patikrinimui (prijungtos baudžiamosios bylos, b.l. 11, 1 tomas). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad tyrimas buvo atliekamas intensyviai, nevilkinant tyrimo. Pažymetina, kad ir paciu ieškovu veiksmai itakojo tai, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atideti (naujas pranešimas apie itarima ieškovei L. P. nebuvo iteiktas kelis kartus, nes ji pati neatvyko nustatytu laiku i skyriu, po to praše atideti apklausa del jos advokato užimtumo, baudžiamoji byla, b.l. 18, 1 tomas). Be to, buvo atliekami mokesciu administratoriaus patikrinimai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta pateikti specialisto išvada (baudžiamoji byla, b.l. 89-101, 2 tomas). Ši patikrinima atliko Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos specialistai. Nera duomenu, kad mineti specialistai neturejo reikiamos kvalifikacijos. Kaltinamasis aktas buvo surašytas 2005-06-03, kas ivertinus bylos sudetinguma ir reikalinguma atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmu, yra pakankamai protingas terminas (baudžiamoji byla, b.l. 158-167, 7 tomas).

14Teismas taip pat atmete ieškovu argumenta, jog mokesciu administratorius, atlikes patikrinima jokiu pažeidimu nenustate už tikrinama laikotarpi ir pretenziju nereiške. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2005-06-22 Šiauliu apskrities valstybine mokesciu inspekcija pateike prašyma pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos b.l. 66, 4 tomas).

15Ieškovai nurode, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai nepagristai suraše kaltinamaji akta pagal savo specialistu išvadas del 2002-2003 metais nesumoketu mokesciu, kai tuo tarpu mokesciu administratorius, atlikes imoniu patikrinima, jokiu pretenziju jiems neturejo. Taip pat nurode, kad Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Šiauliu miesto agenturos patikrinimo akte jokiu pažeidimu nenustatyta. Teismas pažymejo, kad patikrinimo aktai buvo surašyti jau po ikiteisminio tyrimo atlikimo – 2005-09-20 (baudžiamoji byla, b.l. 158, 8 tomas). Mokesciu administratoriaus sprendimas del L. P. imones „Neptana” bei G. S. imones „Sokrena” patikrinimo buvo surašyti taip pat po ikiteisminio tyrimo atlikimo – 2005-05-27, 2005-11-07 (baudžiamoji byla , b.l. 108-114, 8 tomas). Be to, mokesciu administratorius imoniu veikla tyre tik mokesciu apskaiciavimo ir sumokejimo prasme, kai tuo tarpu ieškovams buvo pareikšti kaltinimai ir del dokumentu suklastojimo, todel vienareikšmiškai teigti, jog mokesciu administratoriui atlikus patikrinima ir nenustacius pažeidimu, tyrimas ieškovu atžvilgiu turejo buti nutrauktas, negalima.

16Atliekant ikiteismini tyrima ieškovai buvo atstovaujami advokato, todel teismas preziumavo, kad savo teises galejo tinkamai ginti. Ieškovai buvo pateike skundus del per ilgo ikiteisminio tyrimo ir Šiauliu miesto apylinkes teismas 2005-04-13 nutartimi buvo nurodes tyrima baigti per viena menesi (baudžiamosios bylos b.l. 5, 6 tomas). Šioje nutartyje konstatuota, kad vilkinimo faktu atliekant tyrima nenustatyta, taciau ivertinus tai, kad tyrimas negali testis neribota laika, teismas ipareigojo tyrima užbaigti per viena menesi. Ši teismo nutartis buvo ivykdyta ir ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2005-05-12 (baudžiamosios bylos b.l. 146, 7 tomas). Todel vertinant pareikštu ieškovams kaltinimu sudetinguma (apgaulingos apskaitos tvarkymas, dokumentu suklastojimas), teismas padare išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BPK nuostatas, nepažeidus teismo nustatyto termino užbaigti tyrima, todel teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog atliekant ikiteismini tyrima butu padaryti neteiseti veiksmai.

17Teismas nurode, kad Šiauliu miesto apylinkes teisme byla buvo gauta 2005-06-13 (baudžiamoji byla b.l. 1, 8 tomas). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad posedžiai vyko intensyviai, ju buvo 23. Posedžiai buvo atidedami ir paciu ieškovu prašymu (baudžiamosios bylos b.l. 14, 8 tomas, b.l. 163, 10 tomas).

182006-03-16 patvarkymu bylos nagrinejimas buvo perskirtas kitam teisejui, nes byla nagrinejantis teisejas buvo atleistas iš pareigu (baudžiamosios bylos b.l. 1, 9 tomas). Del pasikeitusios teismo sudeties, pagal BPK reikalavimus buvo iš naujo apklausiami liudytojai byloje. Taciau šios priežastys yra objektyvios ir ju negalima vertinti kaip nepagristai per ilga bylos nagrinejima nulemusiu priežasciu.

19Teismas taip pat nurode, kad teisminis nagrinejamas taip pat užsitese del byloje paskirtu dvieju ekspertiziu. 2006-12-04 teismo nutartimi buvo paskirta teismo buhalterine ekspertize, kuria praše paskirti butent ieškovu atstovas (baudžiamosios bylos, b.l. 154-174, 9 tomas). Del ekspertizes sudetingumo jos atlikimas užtruko, ekspertizei atlikti dar reikejo papildomu duomenu (baudžiamosios bylos, b.l. 175, 9 tomas). 2008-03-07 byloje buvo paskirta rašysenos ekspertize, kuria praše skirti prokuroras, taciau ieškovai tam pritare (baudžiamosios bylos, b.l. 8-9, 11 tomas).

20Teismo išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas byloje 2009-03-09 (baudžiamosios bylos, b.l. 126-154, 11 tomas). Todel ivertinus visa bylos nagrinejimo eiga, nenustatyta, kad byla buvo nagrinejama pernelyg ilgai. Taip pat nenustatyta, kad teiseja savo veiksmais butu padariusi pažeidimus ar nepagristai vilkinusi bylos nagrinejima.

21Teismas pažymejo, kad 2009-03-09 nuosprendyje teismas nurode, jog nera surinkta negincijamu irodymu, patvirtinanciu, jog ieškovai padare jiems inkriminuojama veika; taip pat negalima kategoriškai teigti, kad ieškovai tycia iraše melagingus duomenis apie komandiruotpinigiu mokejima bei suraše tikroves neatitinkancius dokumentus. Šiauliu miesto apylinkes teismas ivertines tai, kad byloje surinkti irodymai yra prieštaringi, ekspertizes aktas salyginis ir nagrinejant byla prieštaravimu nepavyko pašalinti, visus neaiškumus vertino ieškovu, kaip kaltinamuju, naudai ir juos išteisino del apgaulingo apskaitos tvarkymo neirodžius, kad jie padare nusikalstama veika. Svarbu tai, jog del kitu kaltinimu, t.y. dokumentu suklastojimo, baudžiamoji byla ieškovu atžvilgiu buvo nutraukta, nes suejo baudžiamosios atsakomybes senaties terminai (b.l. 129-143, 1 tomas).

22Teismas kritiškai vertino ieškovu argumentus, kad viso tyrimo bei bylos nagrinejimo metu jiems taikyta kardomoji priemone itin juos varže ir sukele dideliu nepatogumu. Iš bylos matyti, kad ieškovams buvo taikyta kardomoji priemone – pasižadejimas neišvykti, kas yra ne griežciausia priemone.

23Ivertinus aukšciau išdestyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta salygu valstybes civilinei atsakomybei už teisesaugos instituciju pareigunu neteisetus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti, t.y. neteisetu veiksmu, todel ieškovu ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i ji argumentai

25Ieškovai L. P. ir G. S. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo panaikinti skundžiama teismo sprendima ir priimti nauja sprendima - ieškini tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

261. Tarnybiniai pranešimai, kuriu pagrindu pradetas ikiteisminis tyrimas surašyti ir ikiteisminis tyrimas pradetas pažeidžiant LR BPK 166 str. 1 d. 2 p., t.y. nesant pagristu duomenu apie galimai padaryta nusikalstama veika.

272. Kaltinamasis aktas surašytas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo palaikomas remiantis Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos specialistu išvadomis, taciau pažymetina, kad tiek L. P. imoneje „Neptana“, tiek G. S. imoneje „Sokrena“ už tuos pacius laikotarpius buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, kuriuos atliko Valstybines mokesciu inspekcijos specialistai, kurie suraše patikrinimo aktus ir kuriuose nebuvo nustatyta jokiu teises pažeidimu ir juo labiau nusikalstamu veiku požymiu.

283. Ekspertizes aktas dalyje, kurioje buvo nagrinejami su darbo ekonomine ekspertize susije klausimai, buvo surašytas neturint atitinkamos kvalifikacijos. Tokiu budu pažeistas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizes istatymo 12 str. 2 d., pagal kuria ekspertas ekspertize atlieka tik savo kompetencijos ribose. Tai patvirtina byloje esantis 2008-11-24 d. LR Teisingumo ministerijos raštas ir pacios ekspertes duoti paaiškinimai. Vilniaus apygardos teismas i šias aplinkybes nepagristai neatsižvelge.

294. Nekvalifikuotas ir netinkamas ikiteisminio tyrimo atlikimas neabejotinai salygojo ilgesne ikiteisminio tyrimo trukme, tuo paciu pailginant ir visa baudžiamaji procesa. Šios aplinkybes yra reikšmingos sprendžiant valstybes civilines atsakomybes klausima, taciau i jas nebuvo atsižvelgta.

305. Pasižadejimas neišvykti viso proceso metu faktiškai reiške, kad 6 metus buvo apribotos ieškovu laisvo judejimo galimybes, kas sukele nepatogumu ieškovams.

316. Vilniaus apygardos teismo sprendime nevertinti ir netirti irodymai, susije su turtines ir neturtines žalos padarymo faktu, jos dydžiu. Tokiu budu pažeistas LR CPK 185 str. 1 d., pagal kuria teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais.

32Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Lietuvos teismo ekspertizes centras prašo pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista, o apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad eksperte buvo kompetentinga atlikti teismo paskirta ekspertize visa apimtimi. Jokiu ekspertes klaidu ar kitu ekspertizes aktu trukumu bylos nagrinejimo metu nenustatyta.

33Atsiliepime i apeliacini skunda tretysis asmuo R. B. nurodo, kad pritaria atsakovo Lietuvos teismo ekspertizes centro atsiliepime išdestytiems argumentams ir papildomu argumentu bei motyvu neturi.

34Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovas Vilniaus apygardos prokuratura, LR Teisingumo ministerija ir Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnyba prie LR Vidaus reikalu ministerijos prašo skundžiama teismo sprendima palikti nepakeista o ieškovu apeliacini skunda atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdestytais argumentais ir mano, kad skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2011-12-09 sprendimas yra teisetas ir pagristas, todel ji naikinti nera pagrindo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas padare iš esmes teisingas ir pagristas išvadas, kad nenustatyta salygu valstybes civilinei atsakomybei už teisesaugos instituciju pareigunu procesinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti, t.y. neteisetu veiksmu, todel pagristai ieškini atmete kaip nepagrista.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybes,

36teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

38Šio apeliacinio proceso dalyka sudaro patikrinimas ir ivertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovu ieškinys laikytinas pagristu ir teisetu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovu L. P. ir G. S. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nera absoliuciu skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. itvirtintoms apeliacijos riboms budinga tai, kad šioje bylos nagrinejimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turejo pakankamai irodymu savo išvadoms pagristi, ar tuos irodymus tinkamai ištyre bei ivertino, ar nepažeide irodinejimo taisykliu.

39Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

40Nagrinejamoje byloje sprendžiamas valstybes civilines atsakomybes už turtine ir neturtine žala, kildinama iš neteisetu teisesaugos instituciju veiksmu baudžiamojo proceso metu, klausimas.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas del G. S. individualios imones „Sokrena“ veiklos, vykdytos 2002-2003 metais ir ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu kaip individualios imones „Neptana“ savininkes bei individualios imones ‚Sokrena“ vyr.finansininkes atžvilgiu buvo pradetas 2004 m. balandžio 13 d. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiauliu apskrities skyriaus tyrejo tarnybinio pranešimo pagrindu. Tyrimas buvo pradetas del galimai apgaulingos buhalterines apskaitos tvarkymo imonese „Sokrena“ ir „Neptana“ 2002-2003 metais. Ieškovai buvo kaltinami pagal BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 220 str. 1 d. , 203 str. 1 d. 2009 m. kovo 9 d. Šiauliu miesto apylinkes teismas prieme išteisinamaji nuosprendi ieškovu atžvilgiu ir išteisino ieškovus neirodžius, jog jie padare nusikalstama veika, numatyta BK 222 str., t.y. del apgaulingo buhalterines apskaitos tvarkymo, taip pat išteisino ieškovus pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu, baudžiamaja byla ieškovu atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. nutrauke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Šiauliu apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi paliko galioti Šiauliu miesto apylinkes teismo nuosprendi.

42CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo tvarka, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtine, tiek neturtine žala. Šios rušies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teise i žalos atlyginima atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybes institucija, pareigunas ar teismas atliko neteisetus veiksmus ir žala atsirado butent del nurodytu subjektu neteisetu veiksmu, tuo tarpu nebutina nustatyti neteisetus veiksmus ivykdžiusio subjekto kaltes, t. y. valstybe atsiradusia žala atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ir teismo kaltes. Taigi ieškovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rušies žala, neturi irodineti, kad del žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigunai ar teismas, taciau jie neatleidžiami nuo CPK178 straipsnyje itvirtintos pareigos irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jiems tenka pareiga irodyti kitas tris butinasias šios civilines atsakomybes rušies salygas: pareigunu ir (ar) teismo neteisetus veiksmus, priežastini ryši ir žala (nuostolius). Neirodžius bent vienos iš butinuju atsakomybes salygu, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nera teisinio pagrindo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. D. v. Lietuvos valstybe, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

43Apeliantai skunde nurodo, kad tarnybiniai pranešimai, kuriu pagrindu pradetas ikiteisminis tyrimas surašyti ir ikiteisminis tyrimas pradetas pažeidžiant LR BPK 166 str. 1 d. 2 p., t.y. nesant pagristu duomenu apie galimai padaryta nusikalstama veika. Teiseju kolegija su šiuo argumentu sutikti negali. Pagal CK 6.272 straipsni, taikytina kartu su Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisvu apsaugos konvencija, valstybes pareiga atlyginti tokio pobudžio žala atsiranda tik tuo atveju, jei žala padaryta neteisetais (priimtais pažeidžiant istatymu nustatyta tvarka) pareigunu veiksmais (procesiniais teisiniais aktais), kuriais remiantis taikomos procesines prievartos priemones baudžiamajame procese, ir esant kitoms dviem salygoms – žalai ir priežastiniam ryšiui. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitavima baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nera pagrindas civilineje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškelimas ir visi kiti su kaltinimu susije procesiniai veiksmai, taikytos procesines prievartos priemones buvo neteiseti. Teismas, galutinai vertindamas irodymus, išteisino ieškovus ir taip, reabilituodamas juos, ivykde teisinguma. Del išteisinamojo nuosprendžio priemimo asmuo neigyja absoliucios teises i žalos atlyginima, jei nera kitu tam butinu istatyme nustatytu salygu. Ikiteisminis tyrimas buvo pradetas esant pagrindui ir vadai, nustatytiems BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taigi buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ikiteisminio tyrimo pradejimo metu galiojusi BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija numate, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas patys nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybini pranešima. BPK 171str. nustato, kad ikiteisminio tyrimo istaiga, gavusi pranešima ar pareiškima apie nusikalstama veika, tuoj pat pradeda ikiteismini tyrima ir apie tai praneša prokurorui, kas nagrinejamos bylos atveju ir buvo padaryta. Todel ieškovu teiginiai apie nekvalifikuota ikiteismini tyrima yra nepagristi ir prieštaraujantys baudžiamojo proceso normoms. BPK 171str.1d. imperatyviai nustato, kad tyrimas turi buti pradedamas tuoj pat gavus pranešima apie nusikaltima. Be to, šie ieškovu teiginiai negali buti traktuojami kaip ikiteisminio tyrimo ir prokuraturos pareigunu neteiseti veiksmai, prieštaraujantys BPK normoms. Atsižvelgiant i byloje nustatytu aplinkybiu visuma darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai, gave duomenu apie valymo atlieku su naftos produktais isigijimo fiksavima imones apskaitoje kaip mazuto isigijima ir tolesne minetu valymo atlieku, kaip mazuto, apyvarta, turejo pakankama pagrinda itarti, kad tokioje veikloje gali buti LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, todel ikiteisminio tyrimo pradejimas surašant atitinkamus tarnybinius pranešimus, priešingai nei nurodo apeliantai, LR BPK 166 str. 1 d. 2 p. reikalavimu nepažeide.

44Apeliantu teigimu kaltinamasis aktas surašytas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo palaikomas remiantis Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos specialistu išvadomis, taciau atlikti mokestiniai patikrinimai, kuriuos atliko Valstybines mokesciu inspekcijos specialistai, kurie suraše patikrinimo aktus ir kuriuose nebuvo nustatyta jokiu teises pažeidimu ir juo labiau nusikalstamu veiku požymiu. Teiseju kolegija su šiais apeliantu argumentais sutikti negali. Kaip teisingai nustate pirmosios instancijos teismas, patikrinimo aktai buvo surašyti jau po ikiteisminio tyrimo atlikimo, kaip ir mokesciu administratoriaus sprendimas del L. P. imones „Neptana” bei G. S. imones „Sokrena” patikrinimo. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad mokesciu administratorius imoniu veikla tyre tik mokesciu apskaiciavimo ir sumokejimo prasme, kai tuo tarpu ieškovams buvo pareikšti kaltinimai ir del dokumentu suklastojimo, todel nera pagrindo laikyti, kad mokesciu administratoriui atlikus patikrinima ir nenustacius pažeidimu, tyrimas ieškovu atžvilgiu turejo buti nutrauktas.

45Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ekspertizes aktas dalyje, kurioje buvo nagrinejami su darbo ekonomine ekspertize susije klausimai, buvo surašytas neturint atitinkamos kvalifikacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2007 m. birželio 27 d. ir 2007 m. lapkricio 26 d. ekspertizes aktuose buvo sprendžiami buhalterines ir finansu ekspertizes klausimai. Buhalterinei ekspertizei teismas suformulavo 4 klausimus, iš kuriu 1 ir 3 klausimai buvo del imones buhalterines apskaitos tvarkymo laikantis norminiu aktu reikalavimu, o 2 ir 4 del imones veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar isipareigojimu dydžio ir strukturos nustatymo. Buhalterine ekspertize nustato, ar i buhalterine apskaita pagristai itrauktos sumos, o finansu ekspertize - ar pagristai apskaiciuoti mokesciai. Eksperte neoficialaus darbo užmokescio išmokejimo klausimu atliko buhalterini tyrima del buhalterineje apskaitoje parodyto darbo užmokescio pagristumo ir finansini tyrima del mokesciu apskaiciavimo pagristumo, taciau eksperte neatliko darbo ekonomikos ekspertizes. Pagal byloje pateiktus irodymus matyti, kad teismo eksperte R. B. yra irašyta i Lietuvos Respublikos teismo ekspertu saraša ir turi reikiama kvalifikacija teismo buhalterinei ir teismo finansu ekspertizems atlikti, todel apeliantu argumentai, kad ekspertizes aktas buvo surašytas neturint atitinkamos kvalifikacijos, laikytinas nepagristu.

46Ieškovai taip pat nurodo, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisiu Teismas (toliau – EŽTT) vertina baudžiamojo proceso stadijas kaip visuma, o proceso trukmei reikšmingu pripažista laikotarpi nuo oficialios institucijos pranešimo asmeniui apie itarima, kad jis padare nusikalstama veika, iki sprendimo procese priemimo. EŽTT yra pažymejes, kad bylos proceso ilgumo pagristumas turi buti vertinamas atsižvelgiant i konkrecios bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje apibrežtus kriterijus: bylos sudetinguma, asmens (itariamojo) bei valdžios instituciju elgesi nagrinejant byla ir kt. bylai reikšmingas aplinkybes. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas. Teismas, ivertines baudžiamosios bylos sudetinguma, jos apimti, bylos proceso eiga, atliktu procesiniu veiksmu kieki, konstatuoja, kad bylos ikiteisminis procesas buvo intensyvus ir nebuvo nepateisinamai ilgas Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies aspektu.

47Atsakant i klausima, ar byla buvo išnagrineta per imanomai trumpiausia laika, reikia vadovautis Europos Žmogaus Teisiu Teismo pateiktais Konvencijos 6 straipsnio išaiškinimais. Pagal Europos Žmogaus Teisiu Teismo praktika teismo proceso ilgumo pagristumas turi buti vertinamas atsižvelgiant i konkrecias bylos aplinkybes ir i EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus: bylos sudetinguma ir pareiškejo bei valdžios instituciju elgesi tiriant ir nagrinejant byla. EŽTT taip pat išaiškino, kad baudžiamosios teises srityje Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas „imanomai trumpiausias laikas“ pradedamas skaiciuoti nuo to momento, kai asmeniui „pateikiami kaltinimai“; tai gali atsitikti anksciau, negu byla patenka i ja nagrinesianti teisma. „Kaltinimas“ gali buti apibrežtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie itarima, kad jis padare nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo trukmei turejo itakos ir paciu ieškovu veiksmai. Kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atideti, t.y. naujas pranešimas apie itarima ieškovei L. P. nebuvo iteiktas kelis kartus, nes ji pati neatvyko nustatytu laiku i skyriu, po to praše atideti apklausa del jos advokato užimtumo. Be to, buvo atliekami mokesciu administratoriaus patikrinimai, ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta pateikti specialisto išvada, todel teiseju kolegijos vertinimu, atsižvelgiant i tai, kad byla yra pakankamai sudetinga, buvo atlikta visa eile procesiniu veiksmu, o ikiteisminis tyrimas truko apie 1 metus, todel nera pagrindo laikyti, kad ikiteisminis tyrimas truko neprotingai ilga laika. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nera nustatyta, jog atliekant ikiteismini tyrima butu padaryti neteiseti veiksmai.

48Tuo tarpu Šiauliu miesto apylinkes teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2005 m. birželio 13 d., o nuosprendis buvo priimtas 2009 m. kovo 9 d. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos teisme procesas vyko gana intensyviai, tarp skiriamu teismo posedžiu nebuvo dideles pertraukos, o posedžiu viso buvo daugiau nei dvidešimt. Didžioji dalis teismo posedžiu budavo atidedama siekiant iškviesti ir apklausti liudytojus, taciau teiseju kolegijos vertinimu teismas galejo imtis veiksmu, kad liudytojai butu kvieciami per trumpesni laiko tarpa. Nors bylos nagrinejimo metu pasikeite teisejas ir buvo paskirtos bei atliktos buhalterine ir rašysenos ekspertizes, taciau šios aplinkybes negali buti pateisinancios, kad teisminis nagrinejimas truktu beveik keturis metus. Nepakankama teismo operatyvuma patvirtina ir tas faktas, kad po ilgai trukusio teisminio nagrinejimo teismui išejus i pasitarimu kambari priimti nuosprendžio, buvo nutarta atnaujinti teismini irodymu tyrima, nes nuosprendžio priemimo metu paaiškejo, kad ne visos aplinkybes išsamiai ištirtos ir butina papildomai apklausti kaltinamuosius bei eksperte, kas salygojo dar ilgesni bylos nagrinejima.

49Iš aukšciau išdestytu aplinkybiu matyti, kad teismas nevykde pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai bei byla išnagrineti operatyviai per kuo trumpesni laiko tarpa ir priimti nuosprendi baudžiamojoje byloje, todel valstybei kilo civiline atsakomybe (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str., 6.272 str. 1 d.).

50Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje itvirtinta žalos samprata turtine žala padaroma, kai nukencia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, ivertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi i tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civiline atsakomybe atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.).

51Pagal viena pagrindiniu civilines atsakomybes principu – visiško žalos atlyginimo principa nukentejusiji butina gražinti i padeti, kokia butu buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai istatymai ar sutartis nustato ribota atsakomybe (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilineje teiseje turtine žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, del kuriu nukencia jo turtine padetis. Tarp ju – ir išlaidos, patirtos del kito asmens neteisetu veiksmu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacines instancijos teismas yra išaiškines, jog sprendžiant valstybes civilines deliktines atsakomybes už žala, grindžiama neteisetais teisesaugos instituciju pareigunu veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausima, del baudžiamojo proceso civiliniu teisiniu padariniu sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojanciomis civiline atsakomybe žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatanciomis irodinejimo bei irodymu vertinimo taisykles. Del to tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos del baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teises normu nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviasias pareigas, igyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dali, tokios išlaidos gali buti turtines žalos sudetine dalis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nagrinejamu atveju baudžiamojoje byloje priimant išteisinamaji nuosprendi, nebuvo išsprestas išteisintu asmenu turetu išlaidu pripažinimo proceso išlaidomis ir ju atlyginimo klausimas. Ieškovai ieškinyje nurode, jog patirta turtine žala ivertina 29846 Lt, kuria sudaro išlaidos advokato pagalbai apmoketi bei ieškovu ir ju darbuotoju išlaidos už sugaišta laika už dalyvavima ikiteisminio ir teisminio tyrimo veiksmuose. Ieškovai pateike irodymus, kad ieškovas G. S. už pagalba baudžiamojoje byloje advokatui yra sumokejes 6150 Lt (129 b.l., t. 2), o ieškove yra sumokejusi 7650 Lt (128-129 b.l., t. 2). Byloje ginco, jog šios išlaidos yra per dideles, nera. Pažymetina, jog turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagristos, objektyviai butinos išlaidos. Teiseju kolegija, ivertinusi ieškovo prašomos priteisti turtines žalos pobudi, laiko, kad pagristos ir objektyviai butinos yra išlaidos advokato pagalbai apmoketi baudžiamojoje byloje, todel ieškovu reikalavimu dali del ieškovu ir ju darbuotoju patirtu išlaidu dalyvaujant baudžiamajame procese netenkina. Atsižvelgiant i tai kas išdestyta, teiseju kolegija sprendžia, kad ieškovams ju patirtos išlaidos advokato pagalbai apmoketi baudžiamojoje byloje priteistinos iš Lietuvos valstybes.

52Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems yra padaryta 200000 Lt neturtine žala, t.y. po 100000 Lt kiekvienam. Teiseju kolegija, sutikdama su apeliantu argumentu, jog patirti išgyvenimai yra subjektyvus, kartu pažymi, jog neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi. Kaip žinia, neturtine žala yra bendrieji nuostoliai, kuriu konkretus dydis neirodinejimas – ji nustato teismas pagal konkrecioje byloje teisiškai reikšmingu kriteriju visuma. Taigi priteistinas neturtines žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtines žalos dydžio ivertinimo kriterijus ir atsižvelgiant i šios žalos instituto paskirti – teisingai kompensuoti patirta dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Kompensacijos už neturtine žala paskirtis – sudaryti materialias salygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugražinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali pakeisti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimas). Teismu praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog teismas privalo nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtines žalos ivertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

53Teiseju kolegija sutinka su apeliantu argumentu, jog baudžiamasis procesas nagrinejamoje byloje truko ilga laika. Teismui konstatavus, kad teisminis nagrinejimas truko ilga laika, nes procesas teisme nebuvo pakankamai operatyvus bei atsižvelgiant i byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, i ekonomine situacija valstybeje, teiseju kolegija sprendžia, kad 1000 Lt neturtines žalos kompensacija kiekvienam ieškovui už ilgai trukusi baudžiamosios bylos teismini procesa atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtintus neturtines žalos nustatymo kriterijus, o taip pat neprieštarauja sažiningumo, teisingumo ir protingumo principu reikalavimams (CPK 185 str.).

54Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu argumentu teiseju kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmes teisingam klausimo išsprendimui.

55Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

56Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendima panaikinti ir ieškini tenkinti iš dalies.

57Priteisti iš Lietuvos valstybes, L. P. 7650 Lt o G. S. 6150 Lt turtines žalos ir po 1000 Lt (viena tukstanti litu) neturtines žalos atlyginimo.

58Kita ieškinio dali atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla, n u s t a t e:... 3. I. Ginco esme... 4. Ieškovai patikslintu ieškiniu praše priteisti iš atsakovo 29846 Lt turtines... 5. Lietuvos teismo ekspertizes centras atsiliepime nurode, kad atliko teismo... 6. Finansiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalu ministerijos... 7. Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos atsiliepime nurodyta, jog... 8. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiliepime prašoma ieškovu... 9. Tretysis asmuo Lietuvos Teismo ekspertizes centro vyresnioji eksperte 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esme... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškini atmete ir... 12. Teismas nurode, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog ikiteisminis tyrimas... 13. Ieškovu argumentus, kad tyrimas buvo nepagristai vilkinimas, teismas atmete,... 14. Teismas taip pat atmete ieškovu argumenta, jog mokesciu administratorius,... 15. Ieškovai nurode, jog ikiteisminio tyrimo pareigunai nepagristai suraše... 16. Atliekant ikiteismini tyrima ieškovai buvo atstovaujami advokato, todel... 17. Teismas nurode, kad Šiauliu miesto apylinkes teisme byla buvo gauta 2005-06-13... 18. 2006-03-16 patvarkymu bylos nagrinejimas buvo perskirtas kitam teisejui, nes... 19. Teismas taip pat nurode, kad teisminis nagrinejamas taip pat užsitese del... 20. Teismo išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas byloje 2009-03-09... 21. Teismas pažymejo, kad 2009-03-09 nuosprendyje teismas nurode, jog nera... 22. Teismas kritiškai vertino ieškovu argumentus, kad viso tyrimo bei bylos... 23. Ivertinus aukšciau išdestyta, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimu i ji argumentai... 25. Ieškovai L. P. ir G. S. pateike... 26. 1. Tarnybiniai pranešimai, kuriu pagrindu pradetas ikiteisminis tyrimas... 27. 2. Kaltinamasis aktas surašytas ir kaltinimas baudžiamojoje byloje buvo... 28. 3. Ekspertizes aktas dalyje, kurioje buvo nagrinejami su darbo ekonomine... 29. 4. Nekvalifikuotas ir netinkamas ikiteisminio tyrimo atlikimas neabejotinai... 30. 5. Pasižadejimas neišvykti viso proceso metu faktiškai reiške, kad 6 metus... 31. 6. Vilniaus apygardos teismo sprendime nevertinti ir netirti irodymai, susije... 32. Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Lietuvos teismo ekspertizes centras... 33. Atsiliepime i apeliacini skunda tretysis asmuo R. B.... 34. Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovas Vilniaus apygardos prokuratura, LR... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybes,... 36. teisiniai argumentai ir išvados... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 38. Šio apeliacinio proceso dalyka sudaro patikrinimas ir ivertinimas, ar... 39. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu,... 40. Nagrinejamoje byloje sprendžiamas valstybes civilines... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas del 42. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto... 43. Apeliantai skunde nurodo, kad tarnybiniai pranešimai, kuriu pagrindu pradetas... 44. Apeliantu teigimu kaltinamasis aktas surašytas ir kaltinimas baudžiamojoje... 45. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ekspertizes aktas dalyje, kurioje buvo... 46. Ieškovai taip pat nurodo, kad procesas vyko nepateisinamai ilgai. Europos... 47. Atsakant i klausima, ar byla buvo išnagrineta per imanomai trumpiausia laika,... 48. Tuo tarpu Šiauliu miesto apylinkes teisme baudžiamoji byla buvo gauta 2005 m.... 49. Iš aukšciau išdestytu aplinkybiu matyti, kad teismas nevykde pareigos elgtis... 50. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje itvirtinta žalos samprata turtine žala... 51. Pagal viena pagrindiniu civilines atsakomybes principu – visiško žalos... 52. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems yra padaryta 200000 Lt neturtine žala,... 53. Teiseju kolegija sutinka su apeliantu argumentu, jog baudžiamasis procesas... 54. Del kitu apeliaciniame skunde nurodytu argumentu teiseju kolegija nepasisako,... 55. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 56. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendima panaikinti ir... 57. Priteisti iš Lietuvos valstybes, L. P. 7650 Lt o 58. Kita ieškinio dali atmesti....