Byla 2A-2114-577/2014
Dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. bei atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniais skundais dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas J. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti jo naudai 49 790 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti bei visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 metais buvo nuteistas ir savarankiškai vykdė nurodytus įpareigojimus, t. y. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. 2013 metais sužinojęs, kad tik tuomet prasideda paskirtos bausmės vykdymas, buvo šokiruotas, patyrė daug streso, nukentėjo jo mokslai ir siekiai. Ieškovas tvirtina, kad jis turi realią galimybę išvažiuoti studijuoti į užsienį, tačiau papildomi įpareigojimų metai, atitolina šią galimybę. Pasak ieškovo, nuosprendžio vykdymo tvarka jam paaiškinta nebuvo, todėl jis manė, kad nuosprendis nuo įsiteisėjimo dienos buvo vykdomas, pats skambino į probacijos skyrių, nepraėjus mėnesiui, jam pasakė, kad neskubėtų, su juo bus susisiekta, tačiau jis tokio paaiškinimo nesuvokė, galvojo, kad nuosprendis jau yra pradėtas vykdyti. Ieškovas teigia, kad nuosprendį suprato, jokių klausimų nekilo; suprato, kad įpareigojimų laikymasis yra kontroliuojamas atsakingos institucijos, todėl skambino į probacijos tarnybą, su teisininkais dėl bausmės vykdymo nesikonsultavo. Ieškovas paaiškino, kad dėl patirto streso į gydytojus nesikreipė, vaistų nevartojo, tvarkėsi savarankiškai, kentėjo. Skambutį iš probacijos tarnybos tvirtino supratęs kaip kvietimą atsiskaityti, galvojo, kad pusė bausmės jau yra įvykdyta. Ieškovo nuomone, dėl nuosprendžio vykdymo turėjo rūpintis teismai, o ne jis. Kai buvo skelbiamas teismo nuosprendis, niekas nepaaiškino, kad turėtų atvykti į bausmę vykdančią instituciją.

5Ieškovo atstovė advokatė pažymėjo, kad ieškinys yra keliamas CK 6.272 str. pagrindu. Baudžiamojo proceso kodeksas numato griežtus terminus, per kuriuos turėtų būti pradėtas vykdyti nuosprendis. Teismas neturi teisės savo nuožiūra nuosprendžio vykdymo atidėti. Mano, kad baudžiamojo proceso kodeksas numato tiek pareigą, tiek saugiklius: t. y. kad bausmę vykdanti institucija kitą dieną praneša teismui, kad nuosprendis yra gautas; yra sudaryta sistema, kuria galima prižiūrėti, ar nuosprendis yra vykdomas; numatyti griežti terminai nuosprendžio vykdymo pradžiai. Šioje situacijoje nuosprendis nebuvo pateiktas laiku vykdyti. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad teisėjo veiksmuose nėra neteisėtumo, nes teisėjas pateikė patvarkymą ir pateikė ekspedicijos skyriui, tai yra užfiksuota registrų žurnale, tačiau ji mano, kad vis dėlto, baudžiamojo proceso kodekso 342 str. 1 d. dispozicija numato ir tai, kad nuosprendis turi pasiekti bausmę vykdančią instituciją. Mano, kad pažeidimas padarytas teisingumo vykdymo, o ne administravimo srityje, kaip nurodo tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, kurie teigia, kad dėl dokumentų nepristatymo į pataisos inspekciją yra kaltas kurjeris. Tai teismas neužtikrino, kad nuosprendis ir patvarkymas pasiektų bausmę vykdančią instituciją. Kaip ir paaiškino ieškovas, jis suvokė, kad bausmė yra vykdoma nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, jis laikė, kad bausmė yra vykdoma. Teisme jam nebuvo išaiškinta, kad jis turi būti pakviestas ir jam turi būti išaiškintos jo teisės ir pareigos vykdant nuosprendį. Kaip ir parašyta nuosprendyje, ieškovas be teismo ir bausmę vykdančios institucijos žinios gyvenamosios vietos nekeitė. Įsipareigojimus vykdė savarankiškai, kaip pats tuos įpareigojimus suvokė. Kvietimą iš probacijos tarnybos suprato kaip kvietimą atvykti atsiskaityti. Laiko, kad bausmės terminas faktiškai prasitęsė 383 dienomis, nes būtent po tiek laiko po nuosprendžio įsiteisėjo pradėta vykdyti bausmė. Jokių nuorodų, kad bausmės vykdymas atidedamas, nuosprendyje nėra. Nuteistasis turi ne tik pareigas, bet ir teises. Jis turi žinoti, kiek laiko jam turi būti atliekama bausmė. Ieškovas laiko, kad jis patyrė neturtinę žalą. Apskaičiavimas pagrįstas baudžiamojo kodekso normomis, kurios nustato vienos laisvės apribojimo dienos „įkainį“.

6Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog dėl susiklosčiusios situacijos yra kaltas bylą nagrinėjęs teisėjas. Pažymėjo, jog bylos medžiaga patvirtina, jog teisėjas atliko visas jam priskirtas funkcijas ir tai padarė nustatytais terminais, t. y. surašė patvarkymą, perdavė išsiųsti juos atitinkamoms institucijoms. Atsakovas nesutinka, kad yra pagrindas teigti, jog ieškovo asmeninis įsitikinimas, asmeninė nuomonė, ar teisės normų reglamentuojančių bausmės vykdymą supratimas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovas galėjo savarankiškai vykdyti jam paskirtą bausmę. Šiuo atveju teisėti lūkesčiai turėtų būti suprantami visų pirma kaip kylantys iš teisės, t. y. iš teisėto pagrindo, kuris yra numatytas atitinkamame teisės akte. Ieškovo įsitikinimas, kad jam pakanka būti namuose ir bausmė yra skaičiuojama, t. y. eina bausmės terminas, šiuo atveju nėra sietinas su jokiomis teisės normomis, kadangi bausmių vykdymo kodekse yra akivaizdžiai nustatyta, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas turėjo advokatą, tačiau kilus klausimams dėl bausmės vykdymo į jį nesikreipė, o paskambinus į probacijos skyrių, jam buvo paaiškinta, kad su juo bus susisiekta ir tada bus pradėtas bausmės vykdymas. Atsakovo įsitikinimu, bet kuris rūpestingas ir apdairus žmogus, kuris būtų išsiaiškinęs visas šias aplinkybes, būtų supratęs, kad nuosprendis nepateko į probacijos tarnybą, o kilus abejonėms, asmuo turėjo pats pasidomėti atitinkamomis aplinkybėmis, išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, o ne vykdyti nuosprendį savarankiškai. Pasak atsakovo, įskaičiuoti į bausmės terminą metus, kuriais galbūt buvo laikomasi, galbūt nesilaikoma nustatytų sąlygų, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip pasireiškia patirtas stresas. Iš esmės buvo nurodyta tik vienintelė aplinkybė – kad jis negalėjo išvažiuoti mokytis į užsienį, tačiau atsakovas pastebi, kad dviejų metų laikotarpis, jeigu jis ir būtų pradėtas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vis tiek dar būtų nepasibaigęs, vadinasi, ieškovas išvykti mokytis į užsienį dar negalėtų iki šiol. Be to, ieškovas nepateikė jokių dokumentų, ar sutarties su užsienio universitetu, ar kad būtų bandęs stoti. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra tų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti vertinama ne žmonių reakcijos į išgyvenimus ar dvasinius sukrėtimus, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais, taip pat sukeltu sunkiu laipsniu, bei galimos pasekmės, atsiliepimai ateityje. Šiuo atveju vienintelė nurodyta galima pasekmė ateityje yra ištaisoma, jokių kitokių pasekmių ieškovas nenurodė, į gydymo įstaigas nesikreipė, jokių vaistų nevartojo. Dėl žalos dydžio atsakovas mano, kad tai yra civilinė byla ir žala turėtų būti nustatinėjama remiantis kitomis aplinkybėmis, kurios nustatytos tiek civiliniame kodekse, tiek teismų praktikoje. Prašoma priteisti žala nėra pagrįsta.

7Trečiojo asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad asmens savarankiškas interpretavimas teisės normų, nėra pagrindas atsirasti žalai. Kiek žino, tuo metu teisme buvo tik vienas teismo pirmininko įsakymas dėl vykdymo. Šiuo metu teisme įsakymų dėl vykdymo nėra, viskas daroma pagal baudžiamojo proceso kodeksą. Mano, kad nuosprendžio vykdymo užtikrinimas yra bendras procesas, kuris prasideda raštinėje, procesas tęstinis. Atsižvelgiant į žmogiškąjį faktorių, pažeidimas gali būti ir teisingumo vykdymo, ir administravimo srityse. Dokumentas buvo išrašytas, bet nenuneštas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui J. A. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nuosprendžio vykdymas nebuvo tinkamai kontroliuojamas; į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog nuosprendis buvo pateiktas vykdyti, nebuvo gautas bausmę vykdančios institucijos pranešimas apie nuosprendžio nuorašo gavimą. Teismas konstatavo, kad nepakankama nuosprendžio vykdymo kontrolė lėmė, jog Vilniaus probacijos skyrius nuosprendžio nuorašą gavo ir nuosprendį vykdyti pradėjo tik 2013-03-14. Nuosprendžio vykdymo pradžia praėjus daugiau nei metams po jo įsiteisėjimo, nesant bausmės vykdymo atidėjimo, pirmos instancijos teismo vertinimu, pažeidė nuteistojo (ieškovo) teises. Taip pat pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas pakankamai atidžiu ir rūpestingu, turėjo suprasti, jog bausmės vykdyti savarankiškai jis negali, ir bausmės vykdymas nėra pradėtas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad baudžiamojoje byloje jį atstovavo advokatė, o tai reiškia, jog kilus neaiškumams, ieškovas galėjo gauti reikiamą teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovo teiginius, kad paskirtą bausmę vykdydamas savarankiškai jis patyrė neturtinę žalą, atmetė. Pirmos instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas yra ir neturtinės žalos dydžio įvertinimas vadovaujantis BK nuostatomis, kadangi neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas remiantis nurodytomis civilinio kodekso nuostatomis. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kadangi bausmės vykdymas buvo pradėtas tik praėjus daugiau nei metams po nuosprendžio įsiteisėjimo, jog tokia situacija sukėlė įtampą bei nepatogumų, tačiau pažymėjo, kad ieškovo išgyvenimai vis dėlto daugiausiai buvo susiję su tuo, kad jis pats būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas nepagrįstai manė, kad bausmę vykdo, bei atkreipė dėmesį į tai, jog nebuvo nustatyta, kad dėl patirto streso ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus, ar vartojęs vaistus. Įvertinęs bylos aplinkybių visumą ir teisingumo bei protingumo kriterijus, pirmos instancijos teismas laikė, kad ieškovui padaryta neturtinė žala įvertintina 500 Lt, todėl ieškovui J. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės ir buvo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą, padidinant iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą iki 49 790 Lt, bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismo jo naudai priteistas neturtinės žalos dydis ne tik negali kompensuoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtų išgyvenimų, įtampos ir nepatogumų, bet ir laikytinas dar labiau neigiamai veikiančiu ieškovo psichologinę būklę, gilinančiu jo dvasinius išgyvenimus bei niekaip nesušvelninančiu jo patirtų nepatogumų. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nustatė neturtinės žalos dydį dešimt kartų mažesnį negu teismų praktikoje yra nustatyti neturtinės žalos kompensacijų dydžiai bei tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Apeliantas tvirtina, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių pasėkoje 2012-01-31 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas prasitęsė 383 dienomis ir bus baigtas vykdyti tik 2015-03-14, buvo grubiai pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir teisinis tikrumas dėl bausmės vykdymo termino. Dėl nurodyto teisių pažeidimo, pasak ieškovo, jis prarado pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, nes žala jam padaryta neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Pažymi, kad vien tik dėl teismo aplaidaus pareigų atlikimo jam yra nepateisinamai ilgai apribota viena iš svarbiausių vertybių – judėjimo laisvė, be to, prasitęs vieneriems metams ir teistumo laikotarpis gali turėti neigiama įtaką ieškant darbo. Apeliantas tvirtina, kad jis visa tai stipriai išgyvena, o asmens kančios ir vidiniai išgyvenimai ne visada atsiskleidžia išorinėje aplinkoje, todėl ta aplinkybė, kad nebuvo kreiptasi į medikus ir nebuvo vartojami jokie vaistai, negali būti pagrindas išvadai, kad jo dvasiniai išgyvenimai nėra gilūs. Apeliantas pažymi, kad paskirtos jam bausmės atlikimo pabaigos terminas jo atžvilgiu yra nukeltas net 383 dienų laikotarpiui, todėl konstatuotina, kad neturtinę žalą darantys veiksmai yra intensyvūs. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovo kaltės formos ir laipsnio. Pasak ieškovo, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo kaltė pasireiškia dideliu nerūpestingumu ir aplaidumu, vykdant savo pareigas, kas didina jo padaryto pažeidimo sunkumą ir atitinkamai ieškovo patirtą neturtinę žalą. Taip pat ieškovas tvirtina, kad jo suvokimas dėl bausmės vykdymo tvarkos ir laikotarpių negalėjo turėti jokios įtakos atsakovo neteisėtiems veiksmams, nes įstatymas nesuteikia ieškovui teisės kontroliuoti teismų darbą. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, atsakovo kaltės formą ir jo asmenybę, 49 790 Lt neturtinės žalos priteisimas atitiktų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus.

12Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Atsakovas teigia, jog ieškovo teiginiai, kad panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 000 Lt iki 20 000 Lt, neatitinka tiesos, nes apeliaciniame skunde nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo bylos, kadangi jose buvo atlyginama žala dėl neteisėto suėmimo arba per ilgo baudžiamojo proceso. Teisingumo ministerijos žiniomis analogiškų bylų nagrinėjamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dar nėra buvę, todėl nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ne į teismų praktiką dėl neteisėto suėmimo, o į kitas būtent šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, jog jo patirti išgyvenimai buvo sunkūs, o jų pasekmės išliks ilgą laiką, todėl vien jau pažeidimo pripažinimas šiuo atveju turėtų būti pakankama satisfakcija ieškovui. Pasak atsakovo, iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už nuosprendžio nepristatymą vykdančiajai institucijai. BPK 346 str. 3 d. įtvirtinta, kad nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras.

13Trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, nes apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, kadangi apelianto savarankiškas pradėjimas vykdyti nuosprendį nesuponuoja jo pratęsimo 383 dienoms, dėl ko ir yra prašoma padidinti priteistos neturtinės žalos dydį. Trečiojo asmens nuomone, priteisti neturtinę žalą už tai, kad pats apeliantas savarankiškai savo veiksmais pratęsė nuosprendžio vykdymą, nėra pagrindo. Ieškovas turėjo suprasti, kad jis negali pats pradėti vykdyti nuosprendžio, o sužinojimas, kad nuosprendžio vykdymas prasidės tik nuo 2013-03-14, negali būti pripažįstamas, kad apeliantas vien dėl to patyrė fizinį skausmą, dvasiniu išgyvenimus ir t.t., todėl jam turi būti priteista 49 790 Lt neturtinė žala.

14Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas tvirtina, kad bylos medžiaga patvirtina, kad teisės aktų reikalavimų teismas nepažeidė, nes nuosprendis, kaip ir numato BPK, buvo išsiųstas per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo, todėl nepagrįstai teismo (teisėjo A. C.) veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Atsakovas pažymi, kad šios aplinkybės buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. rašte, kuris atitinka oficialaus rašytinio įrodymo reikalavimus. Atsakovo nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad byloje aptariamo pasekmės kilo ne dėl teisėjo, bet teismo kurjerės R. P. veiksmų, kuriai dėl netinkamo dokumentų pristatymo net buvo skirta tarnybinė nuobauda, t.y. buvo nustatyti ne tik jos neteisėti veiksmai, bet ir kaltė. Atsakovas pažymi, jog šį momentą svarbu tinkamai atskleisti, kad valstybė galėtų pasinaudoti regreso teise į žalą padariusį asmenį. Atsakovas tvirtina, kad iš skundžiamo sprendimo neįmanoma suprasti, kokius neigiamo poveikio ilgalaikius padarinius, kuriuo būtų galima pripažinti neturtine žala, patyrė ieškovas. Atsakovo vertinimu, iš pirmos instancijos teismo sprendimo argumentų darytina išvada, kad ieškovas jokios neturtinės žalos nepatyrė, nes jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Taip pat atsakovas nurodo, kad neturtinė žala gali būti priteisiama tik tada, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas ilgalaikių negatyvių pasekmių nepatyrė, todėl, atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

15Ieškovas J. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, todėl prašo jį atmesti. Tvirtina, kad atsakovas klaidingai teigia, kad ginčo dėl to, jog teisėjas per nustatytą terminą išsiuntė nuosprendį vykdymui, nėra. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog nuosprendis buvo pateiktas vykdyti laiku, nėra net jokių įrodymų, kad teisėjo 2012-02-21 patvarkymas, skirtas Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai, iškeliavo iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ekspedicijos skyriaus. Pažymi, kad pagal BPK 342 str. 1, 2 d. pareiga surašyti ir pateikti nuosprendį vykdymui bausme vykdančiai institucijai yra nustatyta teismui, o ne prokurorui. Be to, pagal BPK 348 str. 1 d. bausmę vykdanti institucija yra įpareigota apie nuosprendžio gavimą pranešti teismui. Taigi tokiu būdu BPK ir teismą įpareigoja užtikrinti nuosprendžio pateikimo ir vykdymo kontrolę. Pasak ieškovo, nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad nuosprendžio vykdymas nebuvo tinkamai kontroliuojamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, nes teismas net neįsitikino, ar patvarkymas su nuosprendžio nuorašu yra pateiktas vykdymui tinkamai ir ar pasiekė adresatą, bet ir aplaidžiai nereagavo į tai, kad bausmė vykdanti institucija nepateikė pranešimo apie nuosprendžio gavimą įstatyme nustatytais terminais. Taip pat ieškovas nurodo, kad bylos medžiaga paneigia Vilniaus apygardos teismo 2013-05-07 rašte nurodytas aplinkybes, todėl juo nebuvo galima remtis kaip oficialiu rašytiniu įrodymu. Be to, ieškovas nurodo, kad visiškai neaišku, kokiais duomenimis remdamasis atsakovas tvirtina, kad teismo kurjerei R. P. buvo skirta tarnybine nuobauda, kuria buvo nustatyti ne tik jos neteisėti veiksmai, bet ir kaltė.

16Trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, pritaria atsakovo argumentams dėl pirmos instancijos teismo nepagrįstai pripažintų ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo suprasti, kad nuosprendžio pats negali pradėti vykdyti, todėl, trečiojo asmens vertinimu, ieškovo veiksmai – pradėjimas vykdyti nuosprendį savo iniciatyva, negali būti pagrindas žalai atlyginti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-497/2012 ieškovas J. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., jam paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir tęsti mokslus. Išaiškinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo (B. b. l. 132). Kaltinamasis (ieškovas) nuosprendį gavo (B. b. l. 133), nuosprendis įsiteisėjo 2012-02-21. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius nuosprendžio nuorašą gavo ir nuosprendį vykdyti pradėjo tik 2013-03-14.

20Nagrinėjamoje byloje apeliantas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, kurie, jo teigimu, lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą, iš esmės sieja su tuo, kad nors teismo nuosprendis įsiteisėjo 2012-02-21, tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neužtikrino pakankamos minėto nuosprendžio vykdymo kontrolės, todėl Vilniaus probacijos skyrius nuosprendžio nuorašą gavo ir nuosprendį vykdyti pradėjo tik 2013-03-14, t.y. praėjus daugiau nei metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas, tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir kt.).

22Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

23Pakartotinai nurodytina, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ne tik turėjo pareigą nuosprendį pateikti vykdyti ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bet ir pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkės 2010-06-02 įsakymą, teisėjas privalėjo užtikrinti nuosprendžio įvykdymo kontrolę. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo vertinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininko 2010-06-02 įsakymo Nr. V-75 teisėtumo. Šis įsakymas buvo priimtas, įgyvendinant BPK 342 str. 1 d. bei 348 str. 1 d. nustatytą tvarką, ir buvo galiojantis.

24Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nuosprendžio vykdymas teisme nebuvo tinkamai kontroliuojamas, nes akivaizdu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuosprendis ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo A. C. 2012-02-21 patvarkymas, skirtas Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai, iškeliavo iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ekspedicijos skyriaus ir buvo pateiktas laiku vykdyti. Be to, teisme nebuvo gautas ir bausmę vykdančios institucijos pranešimas apie nuosprendžio nuorašo gavimą, tačiau į tai taip pat nebuvo tinkamai sureaguota, nors pagal BPK BPK 348 str. 1 d. nuosprendį vykdyti gavusi institucija, įstaiga ar įmonė ne vėliau kaip kitą dieną privalėjo pranešti apie tai nuosprendį vykdyti pateikusiam teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nepakankama nuosprendžio vykdymo kontrolė sąlygojo tai, kad Vilniaus probacijos skyrius nuosprendžio nuorašą gavo ir nuosprendį vykdyti pradėjo tik 2013-03-14, o nuosprendžio vykdymo pradžia praėjus daugiau nei metams po įsiteisėjimo, nesant bausmės vykdymo atidėjimo, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, o tai sąlygojo ieškovui tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo.

25Iš esmės visi ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su patirtos žalos dydžio nustatymu. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nevertino atsakovo kaltės formos ir laipsnio, nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nesirūpino savo pareigomis.

26CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tai įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 ir kt.).

27Pastebėtina, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria remdamasis jis ir prašo priteisti iš valstybės jo naudai 49 790 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas negali beatodairiškai vadovautis, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo apelianto nurodytose bylose išnagrinėtų aplinkybių, kadangi ieškovo nurodomose bylose žala buvo priteisiama dėl neteisėto suėmimo. Nesant analogiškų bylų nagrinėjamajai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtų tikslinga atsižvelgti į būtent šiai konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes bei orientyru pasirikinti teismų praktiką bent jau panašaus pobūdžio bylose, kai būdavo konstatuota valstybės atsakomybė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės pažeidžiant proceso trukmę. Pavyzdžiui, yra suformuota tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009 – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, buvo priteista 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009 – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010 – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-459/2013 – proceso trukmė 3 metai ir 9 mėnesiai, priteista 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kt. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamas atvejis, kai nuosprendis dėl teismo kaltės buvo pradėtas vykdyti praėjus daugiau kaip metams po jo įsiteisėjimo, negali būti prilyginamas minėtiems nepatesinamai ilgo baudžiamojo proceso atvejams, kai apskritai baudžiamasis procesas nepagrįstai trukdavo 3-4 metus, o priteistas neturtinės žalos atlyginimas tokiais sudarė tik nuo 1 000 iki 3 000 Lt.

28Be to, pažymėtina, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, turi būti vertinamos ne pačių žmonių reakcijos į tam tikrus išgyvenimus, o patys padariniai, pasireiškiantys išgyvenimais, sukrėtimais, taip pat jų sukeltas sunkumo laipsnis ir galimos pasekmės ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas faktiškai nepateikė įrodymų, jog dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo padarytos klaidos jis patyrė tokio laipsnio išgyvenimus ar nepatogumus, kurių pasekmės išliks ilgam laikui, visi ieškovo argumentai yra daugiausia grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir paties ieškovo samprotavimais (CPK 178 str.).

29Neturtinės žalos įvertinimas pinigais kiekvienus atveju pripažintinas teisingu tik tada, kai konkreti nustatyta žalos atlyginimo išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas šiuo konkrečiu atveju jokių ilgalaikių negatyvių pasekmių nepatyrė, todėl manytina, kad pažeidimo fakto pripažinimas ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui.

30Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

31Esant nurodytam, tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinius skundu atmetus, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

32Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

34Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas J. A. pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos... 5. Ieškovo atstovė advokatė pažymėjo, kad ieškinys yra keliamas CK 6.272... 6. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo... 7. Trečiojo asmens Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė prašė ieškinį... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas J. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės... 12. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepimu į ieškovo... 14. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 15. Ieškovas J. A. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad... 16. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime į atsakovo... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-31... 20. Nagrinėjamoje byloje apeliantas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus,... 21. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra... 22. Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą,... 23. Pakartotinai nurodytina, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama... 24. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad... 25. Iš esmės visi ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su patirtos... 26. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 27. Pastebėtina, kad apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika,... 28. Be to, pažymėtina, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, turi... 29. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais kiekvienus atveju pripažintinas... 30. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip... 31. Esant nurodytam, tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.... 32. Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 33. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 34. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti...