Byla e2-1383-480/2016
Dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovui R. J. ir jo atstovui Vytautui Karkliui, atsakovui ir uždarosios akcinės bendrovės „Riposta“ direktoriui D. M. ir jo atstovei advokatei Snežanai Raižienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. netiesioginį ieškinį atsakovui D. M., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Riposta“, dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas R. J., patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovo D. M. UAB „Riposta“ naudai 95 958,77 Eur padarytos turtinės žalos, 19 986,40 Eur palūkanų, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovui D. M. visas bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškinyje/patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-07-02 R. J. firmos „Riposta“ savininkas ieškovas R. J. priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę „Riposta“. Tuo pačiu sprendimu bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas D. M. bei nustatytas jam 1500,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovas bendrovės direktoriumi dirba nuo 2007-09-03, atlyginimas už rugsėjo mėnesį jam buvo 1 500 Lt. Ieškovas su sutuoktine 2007-10-09 atsakovui už 25 000 Lt perleido atsakovui 50 proc. bendrovės akcijų ir jam gerai buvo žinoma, kad bendrovės pelnas už 2007 m. daugiau kaip 6 kartus viršijo akcijų pardavimo kainą. Ieškovas niekada nesutiko, kad atsakovui būtų nustatytas 4 000 Lt darbo užmokestis ir dėl to nepriėmė jokio sprendimo. Savininko sprendimu atsakovui buvo nustatytas 1 500 Lt atlyginimas ir jam buvo perleista 50 proc. bendrovės akcijų, suteikiančių atsakovui gauti labai didelius dividendus. Atsakovas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio (įskaitytinai) išsimokėjo sau ne tik didesnį – 4 000,00 Lt darbo užmokestį, bet ir padarė bendrovei žalos tuo, kad iš jos, kaip darbdavio, sąskaitos, buvo mokamos įmokos už atsakovą į valstybės biudžetą. Atsakovo neteisėtais veiksmas padaryta turtinė žala yra iš viso 95 958,77 Eur (331 326,45 Lt). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad būdamas bendrovės vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi, netinkamai vykdė savo sąžiningumo, lojalumo, privačių ir juridinio asmens interesų nepainiojimo bei juridinio asmens turto asmeninei naudai nenaudojimo pareigas ir išsimokėjo sau daugiau nei du kartus didesnį darbo užmokestį. Dėl tokių veiksmų bendrovei atsirado turtinė žala, kurios nesant bendrovė būtų galėjusi daugiau investuoti į plėtrą, veiklos modernizavimą, be to, ir mokėti dividendus bendrovės akcininkams. Priežastinis ryšys yra akivaizdus, kadangi niekas kitas be atsakovo ar jo valdingų nurodymų negalėjo atlikti tokių veiksmų. Iš finansinės atskaitomybės dokumentų nebuvo matomas atsakovo atlyginimo dydis, todėl ieškovas apie savo teisių apžeidimą (neteisėtą atsakovo atlyginimo dydį ir jo išmokėjimą) sužinojo tik 2016-02-25, gavęs pagal teismo išduotą liudijimą iš UAB „Riposta“ rašytinius įrodymus, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016-02-25 ir nėra praleistas.

4Atsakovas D. su ieškiniu/patikslintu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Riposta“ yra buvusi ieškovo R. J. individuali įmonė, kurioje atsakovas nuo 2000-07-25 iki 2007-09-02 dirbo vadybininku, o ieškovas, kaip savininkas, aktyviai dalyvavo savo individualios įmonės veikloje. R. J. 2007-07-02 priėmė sprendimą reorganizuoti savo individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, atsakovą paskirti bendrovės vadovu ir nustatyti jam 1 500 Lt mėnesinį atlyginimą. Kol vyko reorganizavimo procesas, tarp šalių vyko derybos dėl tolimesnio darbo bendrovėje. Atsakovą netenkino nei jo teisinė padėtis, nei siūlomas atlyginimas. Atsakovas pageidavo pradėti savarankišką verslą. Tada ieškovas pradėjo derybas dėl bendro verslo ir pasiūlė atsakovui 50 proc. bendrovės akcijų, sutiko su tuo, kad atsakovas bus ir toliau bendrovės direktoriumi ir jo atlyginimas nuo spalio mėnesio bus 4 000 Lt. Toks susitarimas buvo pasiektas 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, todėl 4000 Lt atlyginimas priskaičiuotas už spalio mėnesį, o išmokėtas lapkričio 15 d. Atsakovas tikrai matė ieškovo, kaip visų akcininkų savininko sprendimą dėl atlyginimo pakeitimo, nes tai buvo viena iš sąlygų pirkti iš ieškovo akcijas. Kadangi iš esmės buvo susitarta ir ieškovas, kaip visų akcijų savininkas, įvykdė savo pažadą dėl atlygino atsakovui nustatymo, 2007-10-09 šalys pasirašė sutartį ir dėl 50 proc. visų bendrovės akcijų pardavimo atsakovui. Nuo to laiko iki šios dienos padėtis bendrovėje nepasikeitė. Ieškovas ir atsakovas yra akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, atsakovas yra bendrovės direktorius ir gauna 4000 Lt (atitinkamai nuo 2015 m. sausio mėn. 1159 eurų) atlyginimą. Bendrovėje yra dingę akcininkų susirinkimų protokolai ir apie tai atsakovas ieškovui, kaip akcininkui, pranešė 2015 m. vasarą. 2015-08-31 atsakovas paštu gavo dokumentus, kad ieškovas UAB „Garbeta“ kelia bankroto bylą. Ši bendrovė buvo įregistruota 2010-07-08, joje ieškovas ir atsakovas taip pat turėjo 50 procentų akcijų ir joje direktoriumi buvo išrinktas ieškovas. Abi įmonės, o tiksliau ieškovas ir atsakovas, kaip įmonių vadovai ir savininkai, nuolat bendradarbiavo ūkinėje-komercinėje veikloje, nes vykdė analogišką veiklą – prekybą saldumynais. UAB „Garbeta“ bankroto bylos iškėlimas buvo visiškai netikėtas atsakovui. Atsakovas daro prielaidą, jog galimai ieškovas siekia jo, kaip bankrutuojančios įmonės akcininko ir kreditoriaus atstovo lojalumo bankroto byloje, arba siekia, kad būtų sužlugdytas ir atsakovo vadovaujamos bendrovės verslas, nes ši įmonė, kurioje ieškovas pagal įstatymą neturi balsų daugumos, yra konkurentė jo dabartiniam verslui. Ieškovas ieškinį pareiškė būtent tada, kai įsitikino, kad bendrovėje tikrai nėra nei protokolų originalų, nei jų kopijų, nes tokį patvirtinimą iš bendrovės gavo raštu. 4000 Lt atlyginimas buvo nustatytas paties ieškovo, dėl tokio atlyginimo šalys tarėsi iki atsakovas tapo bendrovės akcininku, toks atlyginimas buvo skaičiuojamas nuo 2007 m. spalio 1 d., kai ieškovas buvo visų akcijų savininkas ir turėjo absoliučią teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, todėl senaties terminas ieškiniui pareikšti skaičiuotinas nuo 2007-10-02. Be to, ieškovas kasmet, pradedant nuo 2008 m., turėjo galimybę susipažinti su praėjusių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis. Prašo ieškiniui taikyti senatį.

5Ieškinys atmestinas

6Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuojama akcininko neturtinė teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys, t. y. bendrovės naudai pareikštas akcininko ieškinys prieš trečiuosius asmenis. Tokiu ieškiniu siekiama suteikti akcininkui teisę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. S. S., bylos Nr. 3K-3-23/2013).

7Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Stagena“ v. SEB Bankas, kt., bylos Nr. 3K-3-420/2013).

8CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo atveju sprendžiama dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

9Byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 1994 m. birželio 29 d. buvo įregistruota R. J. firma „Riposta“. 2007 m. liepos 2 d. individualios įmonės savininkas R. J. priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę „Riposta“, tuo pačiu sprendimu (jo 7 p.) bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas D. M., jam skirta 1 500 Lt alga per mėnesį ir priskirti įgaliojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre UAB „Riposta“, kaip ir jos direktorius D. M. registruoti nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. Darbo sutarties Nr. 8, sudarytos 2000 m. liepos 25 d. tarp R. J. firmos „Riposta“ ir D. M., Priede yra įrašai apie darbo sutarties pakeitimus, tarp jų – 5 įrašas, jog keičiamas 1.2 ir 4 punktai. Nuo 2007-09-03 pervedamas dirbti įmonės direktoriumi, pavedant eiti ir kasininko pareigas. Mokamas 1500 Lt dydžio atlyginimas <...>, o taip pat po jo einantis kitas įrašas, jog darbo sutartis pakeista (papildyta). Keičiamas 4 punktas. Nuo 2007 m. spalio mėn. 1 d. mokamas darbo užmokestis 4000 Lt, šis įrašas padarytas įgalioto asmens vyr. buhalterės V. T.. 2007 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutartimi J. J. ir R. J. pardavė D. M. 250 paprastųjų vardinių UAB „Riposta“ akcijų už 25 000 Lt. Prie ieškinio pridėtas akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas ir atsakovas yra UAB „Riposta“ akcininkai, turintys po 250 vnt. (arba po 50 procentų) šios bendrovės akcijų. Iš atsakovo D. M. pateiktos darbo sutarties matyti, kad pagal 2001 m. sausio 12 d. darbo sutartį Nr. 1, jis nuo 2001 m. sausio 12 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. ėjo direktoriaus pareigas UAB „Garbeta“, o nuo 2006-05-01 darbo sutarties pakeitimo jam buvo mokamas 4000 Lt darbo užmokestis. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi UAB „Garbeta“ iškelta bankroto byla, o iš nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, jog dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei kreipėsi jos vadovas R. J. (LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. eB2-1578-794/2016). Šalys neginčija aplinkybės, jog yra UAB „Garbeta“ akcininkai ir kiekvienam iš jų priklauso po 50 vnt. šios bendrovės akcijų (CPK 187 str.).

10Pagal bylos duomenis teismas nustatė ir atsakovas neginčija ieškovo nurodomos aplinkybės, jog jam nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo mokamas 4000 Lt (atitinkamai nuo 2015 m. sausio 1 d. – 1159 eurų) mėnesinis darbo užmokestis (CPK 187 str., 177 str.). Be to, atsakovas nurodo, kad toks darbo užmokestis jam buvo nustatytas tuomet dar vienintelio akcininko R. J. sprendimu, o akcininkų susirinkimo protokolai yra dingę ir apie jų dingimą buvo pastebėta 2015 m. vasarą. Ieškovo teigimu, jis niekada nesutiko, kad atsakovui būtų nustatytas 4 000 Lt darbo užmokestis ir dėl to nepriėmė jokio sprendimo, o atsakovas išsimokėjo sau akivaizdžiai didesnio dydžio darbo užmokestį nei nustatyta 2007 m. liepos 2 d. bendrovės (tuo metu individualios įmonės) savininko sprendimu.

11Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (originali redakcija) 11 straipsnio 2 dalis numatė, kad kai individualios įmonės savininkas priima sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu turi būti priimami naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentai, kurie turi atitikti šio juridinio asmens teisinę formą nustatančių įstatymų reikalavimus. ABĮ 37 straipsnio 3 dalis numato, kad Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme (to paties str. 4 dalis). UAB „Riposta“ įstatų 7.3 punkte numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą ir kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas. Teismas vertina, kad yra teisingas tas ieškovo argumentas, kad bendrovės vadovui (direktoriui) atlyginimą nustato visuotinis akcininkų susirinkimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, trečiasis asmuo visuotinio akcininkų (vienintelio akcininko) sprendimo dėl atlyginimo bendrovės direktoriui padidinimo nepateikė. Byloje be šalių paaiškinimų, kai ieškovas teigia, jog nebuvo akcininkų susirinkimo (tuo metu - jo vienintelio akcininko) sprendimo apie darbo užmokesčio padidinimą atsakovui, atsakovas nurodo buvus tokį sprendimą, tačiau visi akcininkų susirinkimo protokolai dingę, reikšmingesnių įrodymų faktiškai nėra. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 str.). Dar iki civilinės bylos iškėlimo, atsakydama į ieškovo prašymą, 2015 m. lapkričio 23 d. rašte UAB „Riposta“ nurodė, kad bendrovėje nebuvo vedamas įvykusių visuotinių akcininkų susirinkimų sąrašas, informavo ieškovą apie tai, jog bendrovėje neišsaugoti visuotinių akcininkų susirinkimų, įvykusių nuo bendrovės įsteigimo iki 2015-10-30 protokolai, todėl jų pateikti neturi galimybės bei pateikė ieškovui metinių finansinių ataskaitų rinkinius už kiekvienus metus nuo 2007 m. iki 2014 m. Pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas), kaip tai numato ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnis, nuo 2011-01-01 – Dėl 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ tvirtinimo 4.3 punktas, patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais: už 2007 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1, už 2008 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 1, už 2009 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 1, už 2010 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 1, už 2011 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 1, už 2013 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1, už 2013 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1, už 2014 m. - visuotinio akcininkų susirinkimo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1. Papildomai akcentuotina, kad jeigu finansinėje atskaitomybėje už 2007 m. nėra duomenų apie vadovų kategorijai priskirtiems asmenims priskaičiuotas sumas, tačiau aiškinamojo rašto pastabose (6 pastaba, 5.2 p.) yra pateikiama informacija apie su darbo užmokesčiu susijusiais trumpalaikiais įsipareigojimas, tai finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte už 2008 m. ir kitus paskesnius metus yra pateikiami duomenys apie vidutinį vadovų skaičių per metus (jų 3) ir nurodoma visiems vadovams išmokėta suma. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu konstatuoti, kad disponuodamas tokia informacija, ieškovas, veikdamas kaip atidus ir rūpestingas akcininkas, turėjo visas galimybes išsiaiškinti pateikiamų sumų prigimtį, tarp jų – ir atsakovui mokamą atlyginimą. Teismo posėdyje atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad draudimo susipažinti su bendrovės dokumentais ieškovui nebuvo, su juo buvo aptariami įmonės veiklos rezultatai, galimai akcininkų susirinkimai buvo šaukiami nesilaikant nustatytos tvarkos, nes esant dviem akcininkams tokio poreikio ir nebuvo, o ieškovas paaiškino, kad anksčiau jis besąlygiškai, aklai pasitikėjo atsakovu, jo pateikiam informacija ir dokumentų nereikalavo. Apklausta teismo posėdyje liudytoja buvusi įmonės vyr. buhalterė V. T. parodė, kad ji rengdavo finansinę atskaitomybę, o vėliau duomenis apie jos patvirtinimą įrašydavo pagal pateiktus akcininkų sprendimus. Minėta liudytoja taip pat parodė, kad pirminis sprendimas buvo skirti D. M. 1500 Lt atlyginimą, o po to – 4000 Lt. Pagal akcininko sprendimą ji buvo įgaliota D. M. darbo sutartyje padaryti įrašą apie darbo sutarties pakeitimą, kad nuo 2007 m. spalio 1 d. mokamas mėnesinis darbo užmokestis 4000 Lt. Tai jos padarytas įrašas sutarties Priedo 2 lapo viršuje. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad Darbo sutarties Nr. 8 priedo yra susiūta ir sunumeruota 2 lapai, tai patvirtinta R. J. firmos „Riposta“ antspaudu, o taip pat savininko R. J. ir D. M. parašais. Pastaroji aplinkybė leidžia vertinti, jog kai yra faktinė galimybė pildyti dokumento lapo ir antrąją pusę, darbo sutarties priedo dviejų lapų susiuvimas ir to patvirtinimas antspaudu bei parašais, nesant antrajame lape pirmojo įrašo, prieštarautų bendriesiems protingumo ir teisingumo principams. Atsakovo veiksmas – atsisakyti direktoriaus pareigų UAB „Garbeta“ bei gaunamo 4000 Lt atlyginimo ir sutikimas dirbti UAB „Riposta“ direktoriumi už 1500 Lt atlyginimą, nepasiekus susitarimo dėl atlyginimo padidinimo iki 4000 Lt, būtų sunkiai logiškai paaiškinamas įprastos praktikos kontekste. Pažymėtina, jog 2007 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje nėra sąlygos, jog sutartyje nurodyta akcijų pardavimo kaina bei teise gauti dividendus atsakovui kompensuojamas savininko paskirtas darbo užmokestis. Nurodytų aplinkybių visuma kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją buvus akcininko sprendimui dėl atlyginimo dydžio pakeitimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmų dėl akivaizdžiai didesnio dydžio darbo užmokesčio nei nustatyta 2007 m. liepos 2 d. savininko sprendimu, išsimokėjimo, t. y. įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemiančių tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimu, t. y. pareigų veikti išmintinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.). Pažymėtina, jog nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ši atsakomybė negalima.

12Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išsimokant sau didesnį darbo užmokestį, bendrovei padaryta turtinė žala iš viso 95 958,77 Eur, kurią sudaro skirtumas tarp neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio ir savininko nustatyto darbo užmokesčio, o taip pat iš bendrovės, kaip darbdavio, sąskaitos sumokėtų įmokų už atsakovą į valstybės biudžetą. Bendrovei atsirado turtinė žala, kurios nesant bendrovė būtų galėjusi daugiau investuoti į plėtrą, veiklos modernizavimą, mokėti dividendus bendrovės akcininkams. Sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą (nagrinėjamu atveju – išmokant darbo užmokestį bei sumokant įmokas į valstybės biudžetą), turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad patirtos žalos dydį ieškovas įrodinėja UAB „Riposta“ atlyginimo išmokėjimo per banką/kasą pavedimais, banko sąskaitos išrašais, darbo užmokesčio kortelėmis. Atsakovas neginčija fakto, kad nuo 2007 m. spalio 1 dienos jam buvo skaičiuojamas 4000 Lt darbo užmokestis, ir tokį darbo užmokestį, išskaičius mokesčius, jis gavo, be to, ieškovui tiek pradiniame, tiek ir patikslintame ieškinyje pateikus žalos paskaičiavimą, atsakovas tokio paskaičiavimo teisėtumo neginčija (nors toks paskaičiavimas ir kelia abejonių, kai dokumento tekste ir lentelėje sumos skiriasi, o įmokų paskaičiavimo dydžio nepateikiama). Tačiau dėl aukščiau išdėstyto teismas akcentavo, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų dėl akivaizdžiai didesnio dydžio darbo užmokesčio nei nustatyta 2007 m. liepos 2 d. savininko sprendimu, išsimokėjimo, o būtent tokius atsakovo veiksmus ieškovas nurodė ir įrodinėjo vienintele žalos atsiradimo priežastimi. Taigi, teismo vertinimu, byloje galima konstatuoti faktą, kad atsakovas nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (patikslintame ieškinyje nurodytos datos) 4000 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 1159 Eur (priskaičiuotina suma) gavo mėnesinį darbo užmokestį, tačiau negalima padaryti išvados, jog dėl tokio darbo užmokesčio paskaičiavimo bei išmokėjimo UAB „Riposta“ patyrė žalą, dėl kurios civilinė atsakomybė taikytina įmonės vadovui, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti nei atsakovo padarytos žalos fakto, nei jos dydžio (CK 6.249 str. 1 d.).

13Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (CK 6.247 str.). Tačiau remiantis byloje surinktais, ištirtais bei įvertintais įrodymais nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, o taip pat žalos atsiradimo bendrovei, teismas konstatuoja šiai bylai išspręsti reikšmingo priežastinio ryšio neegzistavimą.

14Pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Faktinių bylos aplinkybių kontekste tikėtinai nustačius buvus akcininko sprendimui dėl atlyginimo dydžio pakeitimo atsakovui, ieškovas negalėjo nežinoti apie tokį sprendimą, o kadangi tokį sprendimą jis galėjo priimti vėliausiai iki 2007 m. spalio 9 d., t. y. 50 proc. bendrovės akcijų perleidimo atsakovui, ši data ir laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškinys teisme gautas 2016 m. sausio 25 d. Kadangi ieškinys paduotas pasibaigus ieškinio senaties terminui ir esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

15Pažymėtina ir tai, jog netinkinus pagrindinio reikalavimo – žalos atlyginimo priteisimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 19 986,40 Eur palūkanų priteisimo, plačiau neanalizuojant šio reikalavimo pagrįstumo.

16Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio, todėl jo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str., 185 str.).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

18Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

19Atsakovas už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 2 900 Eur ir prašo šią sumą priteisti iš ieškovo. Teismas pažymi, nors prašyme nurodytas kitas trečiasis asmuo nei nagrinėjamoje byloje, tačiau tiksliai nurodytas teismas, teisėja (kuri kitų bylų tarp tų pačių šalių neturi), bylos numeris, todėl vertina, jog prašyme nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra turėtos nagrinėjamoje byloje. Teismas, spręsdamas ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad atsakovo advokatė, atstovaudama atsakovą, surašė atsiliepimą į ieškinį, paruošė 1 kito turinio dokumentų, atstovavo atsakovą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 4 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija TAR, 2015, Nr. 2015-03968) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų už advokato pagalbą bendra suma būtų 2 270,70 Eur (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p.). Taigi, prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, teismų praktika dėl žalos atlyginimo yra susiformavusi, įvertinęs ieškovo pareikštų reikalavimų sumą, o taip paties ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas byloje, bei atsižvelgdamas į paminėtų Rekomendacijų nuostatas, sprendžia, kad atsakovo patirtos 2900 Eur bylinėjimosi išlaidos, jas sumažinus iki 1500 Eur, priteistinos iš ieškovo atsakovui, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

20Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 4,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str.

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) atsakovui D. M., a. k. ( - ) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) valstybei 4,82 Eur (keturis eurus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. Ieškovas R. J., patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš... 3. Ieškinyje/patikslintame ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad... 4. Atsakovas D. su ieškiniu/patikslintu nesutinka ir prašo jį atmesti.... 5. Ieškinys atmestinas... 6. Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16... 7. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę... 8. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 9. Byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis... 10. Pagal bylos duomenis teismas nustatė ir atsakovas neginčija ieškovo... 11. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (originali redakcija) 11... 12. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 13. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir... 14. Pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos... 15. Pažymėtina ir tai, jog netinkinus pagrindinio reikalavimo – žalos... 16. Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 17. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 18. Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos... 19. Atsakovas už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 2 900 Eur ir prašo... 20. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 4,82 Eur išlaidų,... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) atsakovui D. M., a. k. ( - ) 1500... 24. Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. ( - ) valstybei 4,82 Eur (keturis eurus 82... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...