Byla 2A-519/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

3sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei

4dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Daliui Vaitekūnui, V. G. ,

5atsakovės atstovams Julianai Ostrouch, Sigitai Vasiliauskienei ir Arūnui Sodoniui,

6trečiajam asmeniui V. G. ,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (apelianto) V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje po proceso atnaujinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujapilė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. G. , dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Esminės bylos aplinkybės

10Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Naujapilė“ (toliau – UAB „Naujapilė“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 297 937 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 1995 m. gegužės 18 d. ieškovės vieninteliam akcininkui ir administracijos vadovui V. G. buvo iškelta baudžiamoji byla; dėl joje ikiteisminį tyrimą atlikusių institucijų, taip pat teismų veiksmų neteisėtai taikant procesinę priemonę – turto areštą, ieškovė nuo 1995 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. gegužės 27 d. patyrė nuostolių, negaudama pajamų dėl to, kad buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės turtu, be to, turėjo išlaidų areštuotam turtui saugoti ir prižiūrėti. Ieškovė ne kartą kreipėsi į nurodytas institucijas dėl arešto turtui panaikinimo, nes laikė, kad būsimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti V. G. baudžiamojoje byloje negalėjo būti areštuotas bendrovės turtas, tačiau nei prokuratūra, nei teismai nepagrįstai nesprendė turto arešto panaikinimo klausimo; Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino tik automobilių areštą. Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 275 straipsnio 3 dalį V. G. išteisino ir visiškai panaikino ieškovės turto areštą. Baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 329 straipsnį nutraukta 2003 m. lapkričio 18 d. Areštavus turtą, ieškovė negalėjo vykdyti ūkinės veiklos; 1996 m. birželio mėnesį ji nutrūko, areštuotas turtas ieškovei tapo nereikalingas; skundai dėl nepagrįsto turto arešto nebuvo sprendžiami iš esmės, bet tik priimami teisiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti sprendimai; neteisėtas teismų atsisakymas išnagrinėti turto savininko skundus lėmė nepateisinamai ilgą turto arešto laiką; buvo pažeista ieškovės konstitucinė teisė į nuosavybės apsaugą, taip pat teisė kreiptis į teismą. Areštuoto turto (kompiuteriai, kopijavimo aparatas, transporto priemonės, biuro baldai, įranga, prekės) vertė siekė 184 945 Lt, o šią sumą indeksavus bendruoju kainų indeksu, turto arešto panaikinimo dieną – 275 093 Lt; atėmus likutinę nurodyto turto vertę (9920 Lt), žala yra 265 173 Lt; be to, ieškovė turėjo 9170 Lt automobilių saugojimo, 12 189 Lt patalpų areštuotam turtui saugoti nuomos, 2079,40 Lt išlaidų apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, 9324,48 Lt nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų; taigi iš viso padaryta žalos už 297 937 Lt.

11Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė 9170 Lt žalos atlyginimo ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą pakeitė: ieškovei priteistą žalos atlyginimą padidino iki 184 195 Lt, advokato pagalbai apmokėti išlaidas padidino iki 3000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

12Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2007 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą iš dalies pakeitė: ieškovei priteistą žalos atlyginimo padidino iki 18 419,50 Lt; kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Naujapilė“ patyrė 184 195 Lt dydžio žalą, kurią sudaro areštuotų daiktų nuvertėjimas bei automobilių saugojimo išlaidos. Kartu teismas konstatavo, kad UAB „Naujapilė“, sudarydama sąlygas jos direktoriui skolintis iš asmenų pinigines lėšas, viešai skelbdama, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta, nors neturėjo teisės užsiimti minėta veikla, sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti ir kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t. y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai – nepagrįstai ilgas tyrimas ir teisinių santykių kvalifikavimo uždelsimas – galėjo tik padidinti įmonei daromą žalą, bet nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos įmonei kilimu, nes iš esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų. Taigi šiuo atveju yra didelis ir pačios ieškovės UAB „Naujapilė“ neatsargumas, kuris pasireiškė jos valdymo organų veiksmais ar neveikimu, nes įmonė savo teises ir pareigas įgyja per savo valdymo organus (CK 2.81 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta teisėsaugos institucijų pareigūnų tyčia, t. y. sąmoningas pareigų nevykdymas, konstatavo, kad ieškovės ir teisėsaugos institucijų pareigūnų kaltė mišri (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), bei pripažino, jog dėl atsiradusios žalos, vertinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, didžiąja dalimi kalta pati ieškovė, o valstybė dėl neteisėtų jos pareigūnų veiksmų turėtų prisiimti dešimtadalį atsakomybės. Dėl šios priežasties žalos atlyginimą ieškovei teismas sumažino iki 18 419,50 Lt (18 4195 × 10 procentų). Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus priteisti išlaidas, atsiradusias dėl patalpų areštuotam turtui saugoti nuomos, apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, nekilnojamojo turto išlaikymo, nes sprendė, kad šios išlaidos nesusijusios su neteisėtais valstybės institucijų veiksmais. Be to, teismas atmetė ir reikalavimą dėl infliacijos indeksuoti areštuotų daiktų vertę, nes nenustatė, kad ieškovė būtų ketinusi parduoti šį turtą.

13Aptariamoje byloje kaip fizinis asmuo nedalyvavęs V. G. (dalyvavo kaip UAB „Naujapilė“ vadovas) pateikė prašymą atnaujinti procesą. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje nusprendė, jog V. G. veiksmai buvo nusikalstami, ir kad būtent šie, o ne teisėsaugos pareigūnų veiksmai, lėmė žalos UAB ,,Naujapilė“ atsiradimą. Ši nutartis yra pagrindas UAB ,,Naujapilė“ ir jos kreditoriams reikalauti, kad V. G. atlygintų žalą, taigi dėl tokios nutarties šiam kyla pareiga atlyginti žalą. V. G. teigimu, jis nebuvo civilinės bylos dėl žalos atlyginimo šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl šia nutartimi buvo pažeisti jo, kaip fizinio asmens, teisės ir interesai, kurie turi būti apginti atnaujinus byloje procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje apkaltino V. G. nusikaltimo padarymu, nors dėl jo nėra galiojančio teismo nuosprendžio, taigi teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs V. G. kasacinį skundą, 2008 m. birželio 3 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo atisakyta tenkinti V. G. prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo bei perdavė bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas sprendė, kad proceso atnaujinimo klausimą nagrinėję teismai neatsižvelgė į pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, dvejopo pobūdžio teisinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis objektyviai negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

14II. Ginčo esmė

15Atnaujinus procesą, V. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Naujapilė“ ieškinį, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi, panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Naujapilė“ ieškinį patenkinti visiškai.

16V. G. nurodė, kad jo teises bei interesus pažeidžia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties argumentai, kuriais grindžiamas atlygintinos žalos sumažinimas taikant nuostolių mažinimo doktriną bei kitų ieškinio reikalavimų atmetimas.

171. Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

18Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami, tačiau V. G. atžvilgiu nėra galiojančio teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu atlikęs nusikalstamus veiksmus. Baudžiamąjį procesą dėl BK 329 straipsnyje numatytos veikos (operacijų su užsienio valiuta norminių teisės aktų pažeidimo) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutraukė dėl veikos dekriminalizavimo, t. y. šis procesas V. G. atžvilgiu nebuvo baigtas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Asmuo turi būti laikomas nekaltu nepriklausomai nuo to, ar baudžiamasis procesas užbaigtas išteisinamuoju nuosprendžiu, ar nutraukiant jį dėl inkriminuojamos veikos dekriminalizavimo. Be to, inkriminuojamos veikos dekriminalizavimas nebaigus baudžiamojo proceso dar nereiškia, kad veika buvo padaryta. Net jei aptariama veika ir nebūtų dekriminalizuota, kasacinis teismas dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo (nepasisakyta dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų) bylą būtų grąžinęs nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje pateiktas vertinimas, kad ieškovės UAB „Naujapilė“ vieši skelbimai apie vykdomas finansines operacijas užsienio valiuta buvo neteisėti, yra nepagrįsti, nes skelbimo metu draudimo atlikti operacijas užsienio valiuta teisės aktai nenustatė. Baudžiamajame procese dėl BK 275 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, kad kaltinimui šioje baudžiamojoje byloje pareikšti nebuvo jokių teisinių prielaidų. Pats V. G. jokių pinigų nesiskolino, ką konstatavo ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Pinigus skolinosi ieškovė UAB „Naujapilė“, o tuo metu galioję teisės aktai tokios veiklos nedraudė.

192. Dėl V. G. veiklos vertinimo civilinės teisės požiūriu

20Byloje nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad V. G. , kaip UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmai buvo akivaizdžiai nerūpestingi, neatidūs ar aplaidūs, t. y. neteisėti. Juridinio asmens valdymo organo veikla gali būti vertinama tik įstatymo nustatyta tvarka atlikus šios veiklos tyrimą, tačiau toks tyrimas atliekamas nebuvo (CK Antros knygos X skyrius). Vien tai, kad baudžiamojoje byloje bendrovės vadovui buvo pareikšti kaltinimai, dar nereiškia pastarojo nerūpestingumo ar neatidumo, tuo labiau, kad jo atžvilgiu nėra jokio galiojančio teismo nuosprendžio dėl nusikalstamų veikų padarymo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų V. G. sąžiningumo prezumpciją (CK 1.5 straipsnis).

213. Dėl valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos perkėlimo V. G.

22Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad V. G. veiksmai, atlikti einant UAB „Naujapilė“ administracijos vadovo pareigas, buvo nusikalstami, jam kiltų pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą, taip pat atsirastų pagrindas kitiems bendrovės kreditoriams reikšti V. G. atžvilgiu tiesioginius ir netiesioginius ieškinius. Be to, nusikalstamų veiksmų konstatavimas reiškia ir tai, kad V. G. neatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų, kas savo ruožtu riboja pastarojo bendravimo galimybes ir veiklos laisvę.

23Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovės UAB „Naujapilė“ reikalavimą priteisti išlaidas, atsiradusias dėl patalpų areštuotam turtui saugoti nuomos, apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, nekilnojamojo turto išlaikymo, taip pat netenkinus reikalavimo dėl infliacijos indeksuoti areštuotų daiktų vertę, buvo ne tik pažeistas visiško žalos atlyginimo principas, bet ir sukeltos abejonės dėl V. G. sprendimų, priimtų jam vykdant tiesiogines bendrovės administracijos vadovo pareigas, teisėtumu bei pagrįstumu. Tokia teismo nutartis sudaro pagrindą kilti V. G. civilinei atsakomybei už tariamai be pagrindo išleistas bendrovės lėšas ar neveikimą neparduodant turto.

24Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė trečiojo asmens V. G. pareiškimo dėl teismo sprendimo panaikinimo netenkinti. Nurodė, kad atsiliepimo motyvai dėl netinkamai pritaikytų CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl nepagrįstai nepriteistų turėtų išlaidų apsaugai, nekilnojamojo turto išlaikymui, infliacijos įtakos žalos dydžiui nenagrinėtini, nes išeina už proceso atnaujinimo pagrindo ribų. Tretysis asmuo iš esmės siekia iš naujo išnagrinėti ginčą ir padidinti ieškovei priteistos žalos dydį. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. G. veiksmai dalinai sąlygojo žalos atsiradimą.

25Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė trečiojo asmens V. G. pareiškimo dėl teismo sprendimo panaikinimo netenkinti. Nurodė, kad tretysis asmuo nepaneigė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų padarytų išvadų, kad ieškovo atstovo ir trečiojo asmens veiksmai iš esmės sąlygojo baudžiamojo persekiojimo pradžią ir eigą, todėl yra besąlyginis pagrindas nuostolių sumažinimo doktrinos taikymui. Trečiojo asmens argumentai dėl būtinumo priteisti areštuoto turto saugojimo išlaidas, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas, sandėliavimo išlaidas, žalą, patirtą dėl infliacijos, nenagrinėtini šioje byloje, kadangi išeina už atnaujintos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko.

26Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė palaikanti savo poziciją, išdėstytą pagrindinės bylos (iki proceso atnaujinimo) nagrinėjimo metu.

27III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

28Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi trečiojo asmens V. G. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo atmetė.

29Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta šioje byloje, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl suėmimu baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimo, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę, sprendė, kad tretysis asmuo nepaneigė nutartyse konstatuotų aplinkybių, susijusių su jo, kaip ieškovės vadovu, veiksmais baudžiamosios bylos iškėlimo metu, todėl sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo išvada, jog V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius – žalos ieškovei atsiradimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai galėjo tik padidinti ieškovei daromą žalą, bet nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos įmonei kilimu, nes iš esmės žala kilo dėl V. G. veiksmų.

30Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudžiamosios bylos duomenys ir 2003 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis patvirtina, kad ir po 1993 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktos finansinės operacijos su užsienio valiuta – sudaromos paskolos sutartys su fiziniais asmenimis JAV doleriais, nors tokia veikla buvo draudžiama Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymu ir buvo laikoma nusikalstama. Be to, neginčytinai nustatyta, kad, sudarant paskolos sutartis, ieškovės vadovo veiksmuose buvo didelis neatsargumas, pasireiškiantis tuo, jog vadovas viešai skelbė ir skolinosi iš daugelio asmenų lėšas, neįvertinęs jų grąžinimo galimybių, dėl ko susidarė didelė skola kreditoriams, nepadengta ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje galėjo būti areštuotas ieškovės, kuri teises ir pareigas įgijo per savo vadovą, turtas.

31Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad trečiojo asmens motyvai nesudaro pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsisakymo atlyginti areštuoto turto saugojimo, nekilnojamojo turto išlaikymo ir sandėliavimo išlaidas bei dėl infliacijos patirtą žalą.

32IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

33Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

341. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties svarbiausios (esminės) išvados yra be motyvų, todėl nutartis pripažintina absoliučiai negaliojančia.

35Pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė savo išvadų, kad trečiojo asmens teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad tretysis asmuo nepaneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. ir 2008 m. liepos 8 d. nutartyse konstatuotų aplinkybių. Be to, šiose nutartyse nurodytos aplinkybės atnaujintoje byloje net nebuvo tiriamos, dėl jų proceso dalyviai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kuo remiantis palieka Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. išvadas, kad: trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami; ieškovė UAB „Naujapilė“ viešė skelbė, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta tuo metu, kai tai draudė įstatymai; pinigus skolinosi ne tik UAB „Naujapilė“, bet ir tretysis asmuo savo vardu; UAB „Naujapilė“ dalinis veiklos finansavimas neatitiko teisės aktų reikalavimų; byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ketino parduoti areštuotą turtą, bei neargumentavo, kuo remdamasis atmeta trečiojo asmens paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kuriais paneigiamos šios išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė motyvų, kodėl atmeta trečiojo asmens argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius sandėliavimo, turto apsaugos, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų būtinumą bei ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir dėl trečiojo asmens rašytinio pareiškimo apie įrodymo – Kauno miesto VPK tardytojo A. B. 1995 m. spalio 13 d. nutarimo – suklastojimą.

362. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

372.1. Teismas atsisakė įvardinti bylos esmę sudarančias svarbiausias faktines ir teisines aplinkybes, kurias būtina ištirti teismo posėdyje, ir paskirstyti įrodinėjimo pareigas, be to, byla iš esmės pradėta nagrinėti neįgyvendinus pasirengimo teisminio nagrinėjimui tikslų.

382.2. Teismas neatskleidė esminės šiai civilinei bylai fakto ir teisės aplinkybės – kokius baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus atliko ar galėjo būti pagrįstai įtartas atlikęs tretysis asmuo, dėl kurių ieškovei UAB „Naujapilė“ kiltų civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, ir tai sudarytų realų teisinį pagrindą ieškovės turto areštui baudžiamojoje byloje bei mišrios civilinės atsakomybės taikymui šioje civilinėje byloje (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

392.3. Teismas neatskleidė esminių šiai civilinei bylai konkrečių fakto ir teisės aplinkybių, įvardintų byloje galiojančiame teismo sprendime, neanalizavo trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose dėl šių aplinkybių išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Tai yra, byloje galiojantis teismo sprendimas yra grindžiamas žinomai netikrais faktais, kad: trečiojo asmens veiksmai buvo nusikalstami; UAB „Naujapilė“ viešai skelbė, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta tuo metu, kai tai draudė įstatymai; baudžiamojoje byloje įrodyta, jog tretysis asmuo vykdė neteisėtas (nusikalstamas) operacijas užsienio valiuta; baudžiamojoje byloje įvardintas pinigines lėšas skolinosi ne tik UAB „Naujapilė“, bet ir tretysis asmuo savo vardu; UAB „Naujapilė“ dalinis finansavimas skolintomis lėšomis neatitiko teisės aktų reikalavimų; byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketino parduoti areštuotą turtą; lėšos areštuoto ieškovės turto išsaugojimui ir išlaikymui buvo išleistos nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų nenagrinėjo ir nevertino.

403. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokių aplinkybių ir įrodymų tyrimo konstatuodamas, jog yra „neginčytinai nustatyta, kad vykdydamas šią veiklą, ieškovo vadovo veiksmuose buvo didelis neatsargumas (nerūpestingumas)“, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Ši aplinkybė nėra konstatuota baudžiamojoje byloje, ji nebuvo tirta ir šioje civilinėje byloje. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tokia aplinkybė net netirtina.

414. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nekonstatavo prejudicijos taikymui reikšmingų aplinkybių.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės, nes buvo priimta šioje byloje, ją priimant tretysis asmuo nedalyvavo. Nutartyje pasisakyta dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens (apelianto), todėl ji taip pat yra absoliučiai negaliojanti. Be to, atnaujinus procesą, būtina patikrinti ir pačią aptariamą nutartį.

43 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį Lietuvos valstybei dėl suėmimu baudžiamojoje byloje padarytos žalos atlyginimo, taip pat neturi prejudicinės reikšmės, nes ji nėra pirmesnė – nutartis grindžiama šioje civilinėje byloje priimtų sprendimų (nutarčių) nuostatomis. Be to, aptariamoje byloje UAB „Naujapilė“ nedalyvavo, aptariamos ir šios bylos įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Argumentus dėl prejudicijos netaikymo tretysis asmuo nurodė nagrinėjant atnaujintą bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

44Trečiojo asmens V. G. nuomone, dėl nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, bylos esmės neatskleidimo, tirtinų esminių aplinkybių ir pobūdžio, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Ieškovė UAB „Naujapilė“ nurodo prisidedanti prie V. G. apeliacinio skundo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė trečiojo asmens veiksmų ir jų įtakos žalos atsiradimu, nekonstatavo jokių neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ir nesiaiškino jo kaltės, todėl žala negalėjo būti mažinama CK 6.282 straipsnio pagrindu.

46Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, teismo klaidos buvo pašalintos įtraukus į bylą tretįjį asmenį. Proceso atnaujinimas nereiškia, kad turi būti besąlygiškai panaikinti iš esmės teisingi teismų sprendimai. Teismas motyvavo savo nutartį, o tai, kad tretysis asmuo nesutinka su šiais motyvais, nereiškia, jog nebuvo atskleista bylos esmė.

47Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkanti. Tretysis asmuo nepagrįstai tvirtina, kad jo veiksmai nebuvo nusikalstami – V. G. vykdė operacijas užsienio valiuta, tik jo veika naujuoju BK buvo dekriminalizuota. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta šioje byloje, paneigtas trečiojo asmens teiginys, kad jam nekyla deliktinė prievolė ir nėra pagrindo taikyti mišriąją atsakomybę dėl žalos UAB „Naujapilė“, nes, jo veiksmams nesant nusikalstamiems, jie turi būti laikomi teisėtais.

48Atsiliepimo į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepateikė.

49V. Apeliacinio teismo argumentai

51Apeliacinis skundas atmestinas.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

53Nagrinėjamas ginčas susijęs su galimu trečiojo asmens V. G. teisių pažeidimu teismams sprendžiant bylą pagal ieškovės UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais teisėsaugos pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurioje V. G. , kaip fizinis asmuo, įtrauktas nebuvo. Trečiojo asmens nuomone, nurodytoje byloje priimtuose teismų sprendimuose buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija, nepagrįstai konstatuota, kad už žalos ieškovei atsiradimą iš esmės atsakingas tretysis asmuo, taip pat sukeltos abejones jo, kaip ieškovės UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmų, priimant su įmonės turtu susijusius sprendimus, pagrįstumu. Tokiu būdu pažeidžiamos trečiojo asmens teisės, jam kyla atsakomybė tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius.

54Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą

55Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

56Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

57Teisėjų kolegijos nuomone, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytu pagrindu ir atnaujintos bylos nagrinėjimas savaime nereiškia, kad tuo konstatuojamas į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, šiuo atveju trečiojo asmens, teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimas. Jei išnagrinėjus atnaujintą bylą ir nustačius, kad teismo išvados dėl buvusio neįtrauktu į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisių ar pareigų yra pagrįstos, pagrindo naikinti ankstesnį teismo sprendimą nėra (CPK 371 straipsnio 1 dalis).

58Dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

59Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigūnai, jog viešieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – priešingu atveju galėtų būti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos negalima aiškinti vien lingvistiškai, kaip susijusios vien su teisingumo vykdymu baudžiamųjų bylų procese, kad nekaltumo prezumpcija, vertinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, turi ir platesnį turinį, ji negali būti siejama vien su baudžiamaisiais teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. sausio 16 d. nutarimai).

60Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, yra vienas iš teisingo bylos nagrinėjimo, reikalaujamo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, elementų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nekaltumo prezumpcija bus pažeista, jeigu valstybės pareigūno teiginys, be kita ko, ir teismo sprendimas išreiškia nuomonę, kad asmuo yra kaltas, nors jo kaltumas nebuvo įrodytas pagal įstatymą. Pakanka, kad (net nesant jokių formalių išvadų) būtų tam tikri samprotavimai, leidžiantys manyti, jog pareigūnas laiko kaltinamąjį asmenį kaltu (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, § 41; Panteleyenko v. Ukraine, no. 11901/02, judgement of 29 June 2006, § 67; Vassilios Stavropoulos c. Grece, no. 35522/04, arret du 27 septembre 2007, § 35). Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nuosekliai pabrėžiama pareigūnų žodžių pasirinkimo svarba teiginiuose, išsakytuose iki asmuo dar nebuvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo (Daktaras v. Lithuania, § 41; Diamantides c. Grece, no. 71563/01, arret du 19 mai 2005, § 48); tačiau ar pareigūno teiginys pažeidžia nekaltumo prezumpciją, turi būti nuspręsta konkrečių aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas teiginys, kontekste (Daktaras v. Lithuania, § 43). Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritis apima ne tik tuos atvejus, kai pareiškėjas turi kaltinamojo baudžiamajame procese statusą, t. y. neapsiriboja vykstančiu baudžiamuoju procesu (Vassilios Stavropoulos c. Grece, § 35; Taliadorou and Stylianou v. Cyprus, nos. 39627/05 and 39631/05, judgement of 16 October 2008, § 25). Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis apima ir teisminius procesus, vykstančius po to, kai baudžiamasis procesas prieš asmenį buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas (Panteleyenko v. Ukraine, § 67). Įtarimų dėl kaltinamojo nekaltumo išreiškimas galimas, kol baudžiamasis procesas nepabaigtas priimant sprendimą dėl kaltinimo esmės, tačiau rėmimasis tokiais įtarimais nebėra priimtinas išteisinamajam nuosprendžiui tapus galutiniu (Sekanina v. Austrija, no. 13126/87, judgement of 25 August 1993§ 30).

61Trečiojo asmens V. G. nuomone, jo nekaltumo prezumpciją pažeidžia šie Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties teiginiai: „1995 m. gegužės 15 d. vieninteliam UAB „Naujapilė“ akcininkui ir administracijos vadovui V. G. buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 329 straipsnyje, padarymo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Naujapilė“ direktoriumi, neturėdamas leidimo vykdė finansines operacijas – ne mažiau kaip 50 kartų iš privačių asmenų, sudarinėdamas kreditines sutartis paėmė daugiau kaip 280 000 JAV dolerių“, „Sudarydamas sutartis V. G. kreditoriams aiškino, kad pinigai renkami komercinei ir ūkinei veiklai vystyti UAB „Naujapilė“. V. G. gautus iš fizinių asmenų pinigus įtraukė į UAB „Naujapilė“ apskaitą. Nuo 1994 m. rugpjūčio mėn. V. G. nustojo mokėti kreditoriams palūkanas ir grąžinti kreditus, motyvuodamas sunkia ekonomine situacija (baudžiamoji byla Nr. 20-1-201-95, t.1, b.l. 5-6). Kreditai buvo imami tiek V. G. , tiek UAB „Naujapilė“ vardu“, „Kolegijos nuomone, UAB „Naujapilė“, sudarydama sąlygas jos direktoriui skolintis iš asmenų pinigines lėšas, viešai skelbdama, jog vykdo finansines operacijas užsienio valiuta, nors neturėjo teisės užsiimti minėta veikla, sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti ir kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti“, „V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo kreditorių bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taigi ir šių veiksmų padarinius, t.y. ir žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą“.

62Teisėjų kolegijos manymu, vertinant, ar aukščiau išdėstyti teiginiai pažeidžia trečiojo asmens V. G. nekaltumo prezumpciją, būtiną atsižvelgti į visą nutarties turinį bei jos priėmimo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta šioje byloje, panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir bylą perduodamas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėjantis teismas turi išsamiai tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės kaltų veiksmų jai vykdant finansines operacijas su užsienio valiuta. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje būtent tai ir darė (CPK 362 straipsnio 2 dalis), t. y. nustatė teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumą, ieškovės UAB „Naujapilė“ patirtos žalos dydį ir aiškinosi, kokią įtaką žalos atsiradimui turėjo pačios ieškovės, veikusios per savo vadovą V. G. , veiksmai. Atlikdamas šią analizę, teismas rėmėsi ir baudžiamosios bylos duomenimis, įskaitant joje priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad nurodyti baudžiamosios bylos duomenys aptariamoje civilinėje byloje laikytinais rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas privalo įvertinti (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys, 185 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 1 dalis).

63Aptariamos nutarties loginė bei teisinė analizė neleidžia daryti išvados, kad nutarties motyvais būtų išreikšta ją priėmusio teismo nuomonė, jog tretysis asmuo yra kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo baudžiamosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas analizavo trečiojo asmens, kaip ieškovės UAB „Naujapilė“ vadovo, veiksmus civilinėje byloje nagrinėtų teisinių santykių kontekste ir civilinės teisės aspektu. Trečiojo asmens neteisėtais buvo įvardinti veiksmai, dėl kurių teisėsaugos institucijos pradėjo baudžiamąjį persekiojimą. Taigi tretysis asmuo traktuotas ne kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o kaip asmuo, kurio padaryti veiksmai baudžiamojo persekiojimo pradžios momentu leido įžvelgti tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens veiksmų vertinimas kaip neteisėtų civilinės teisės prasme yra šioje civilinėje byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotų duomenų teisinis kvalifikavimas, kuris negali būti vertinamas kaip naujų faktinių aplinkybių nustatymas. Kartu pažymėtina, kad pats aptariamos apeliacinės instancijos teismo teiginys „V. G. nusikalstami veiksmai sąlygojo [...]“, nėra teisiškai korektiškas, tačiau, minėta, jis turi būti vertinamas visos nutarties kontekste. Todėl šis išsireiškimas, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia aukščiau padarytų išvadų.

64Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarties motyvai nepažeidžia trečiojo asmens V. G. nekaltumo prezumpcijos.

65Dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo civilinės teisės aspektu

66Tretysis asmuo V. G. taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo jo veiksmus vertinti neteisėtais ir civilinės teisės prasme, nes tam padaryti byloje nėra jokių įrodymų, taip pat nebuvo atliktas juridinio asmens valdymo organo veiklos tyrimas. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

67Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Neteisėtais veiksmais laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme.

68Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje neteisėtus ieškovės UAB „Naujapilė“, veikusios per savo vadovą V. G. , veiksmus konstatavo teisiškai kvalifikuodamas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su baudžiamuoju persekiojimu dėl galimai 1961 m. BK 329 straipsnyje numatyto nusikaltimo – operacijų su užsienio valiuta norminių aktų pažeidimo – padarymu. Tai, kad baudžiamoji byla šioje dalyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo nutraukta dėl veikos dekriminalizavimo, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas buvo pripažinęs V. G. kaltu dėl jos padarymo, nereiškia, kad trečiojo asmens veiksmai buvo teisėti civilinės teisės aspektu. Trečiojo asmens argumentai, kuriais apeliuojama į baudžiamojoje byloje nustatytų veiksmų dekriminalizavimo aplinkybes ir įmanomas įvairias veikos dekriminalizavimo teisines pasekmes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia baudžiamojoje byloje priimtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų trečiojo asmens veiksmų fakto, taip pat nepaneigia civilinę bylą nagrinėjančio teismo pareigos atsižvelgti į šių procesinių sprendimų duomenis bei jais remtis. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje padarytas išvadas dėl trečiojo asmens veiksmų neteisėtumo civilinės teisės aspektu. Pažymėtina, kad didelis trečiojo asmens nerūpestingas aptariamų aplinkybių kontekste konstatuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

69Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas, kuriuo remiasi tretysis asmuo, yra skirtas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių, užtikrinančių, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas (CK 2.124 straipsnis). Todėl, sprendžiant, ar ieškovės UAB „Naujapilė“, veikusios per V. G. , veiksmai neprisidėjo prie žalos jai atsiradimo, minėtas institutas civilinėje byloje buvo pagrįstai netaikytas.

71Trečiojo asmens V. G. teigimu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad žalos UAB „Naujapilė“ atsiradimą iš esmės lėmė trečiojo asmens veiksmai, jam kyla civilinė atsakomybė tiek prieš įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius, kas taip pat pažeidžia trečiojo asmens teises.

72Minėta, proceso atnaujinimas byloje savaime nereiškia, kad bus pakeistas ar panaikintas ankstesnis teismo sprendimas (nutartis). Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, trečiajam asmeniui suteikiama teisė dalyvauti bylos nagrinėjime nuo pat pradžių, sudarant galimybę paneigti jam nepalankius ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) motyvus. Išnagrinėjus atnaujintą bylą ir nustačius, kad teismo išvados dėl buvusio neįtrauktu į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisių ar pareigų yra pagrįstos, pagrindo naikinti sprendimą nėra (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties nurodytas V. G. motyvas laikytinas teisiškai nereikšmingu.

73Dėl žalos dydžio nustatymo

74Tretysis asmuo V. G. savo atsiliepime taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė pripažinti žala ieškovės UAB „Naujapilė“ turėtas išlaidas dėl areštuoto turto saugojimo, negalėjimo disponuoti nekilnojamuoju turtu bei, apskaičiuodami areštuoto turto nuvertėjimą, nepagrįstai neatsižvelgė į infliaciją. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

75Minėta, proceso atnaujinimas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti. Trečiajam asmeniui nenurodžius naujų aplinkybių ir nepateikus esminių įrodymų, paneigiančių teismų procesinių sprendimų išvadas, susijusias su ieškovei padarytos žalos dydžiu, analogiški anksčiau šioje byloje nagrinėtiems motyvai nesudaro pagrindo abejoti teismų išvadų pagrįstumu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens argumentus dėl esą neteisingo žalos dydžio nustatymo.

76Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė trečiojo asmens nekaltumo prezumpcijos, kitų jo teisių. Tai, kad teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, su kuriomis nesutikti pakartotinai išnagrinėjus bylą negalima, trečiojo asmens nuomone, yra jam nepalankios, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šiuos sprendimus. Skundžiamoje nutartyje teisingai nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, pateikta pakankamai motyvų nutartyje padarytoms teismo išvadoms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei... 4. dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Daliui Vaitekūnui, 5. atsakovės atstovams Julianai Ostrouch, Sigitai Vasiliauskienei ir Arūnui... 6. trečiajam asmeniui V. G. ,... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Esminės bylos aplinkybės... 10. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Naujapilė“ (toliau – UAB... 11. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2007 m.... 13. Aptariamoje byloje kaip fizinis asmuo nedalyvavęs V. G.... 14. II. Ginčo esmė... 15. Atnaujinus procesą, V. G. pateikė atsiliepimą į... 16. V. G. nurodė, kad jo teises bei interesus pažeidžia... 17. 1. Dėl nekaltumo prezumpcijos... 18. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad trečiojo asmens veiksmai buvo... 19. 2. Dėl V. G.... 20. Byloje nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad V. G. , kaip... 21. 3. Dėl valstybės institucijų veiksmais... 22. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad V. G.... 23. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovės UAB „Naujapilė“... 24. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė trečiojo asmens 25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė trečiojo asmens 26. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodė palaikanti savo... 27. III. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 28. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi trečiojo asmens 29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006... 30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad baudžiamosios bylos... 31. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad trečiojo asmens motyvai... 32. IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 33. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo V. G. prašo Vilniaus... 34. 1. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties svarbiausios (esminės)... 35. Pirmosios instancijos teismas niekuo nepagrindė savo išvadų, kad trečiojo... 36. 2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.... 37. 2.1. Teismas atsisakė įvardinti bylos esmę sudarančias svarbiausias... 38. 2.2. Teismas neatskleidė esminės šiai civilinei bylai fakto ir teisės... 39. 2.3. Teismas neatskleidė esminių šiai civilinei bylai konkrečių fakto ir... 40. 3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokių aplinkybių... 41. 4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nekonstatavo prejudicijos... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis neturi... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta... 44. Trečiojo asmens V. G. nuomone, dėl nurodytų... 45. Ieškovė UAB „Naujapilė“ nurodo prisidedanti prie V. G.... 46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinė... 47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 48. Atsiliepimo į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 49. V. Apeliacinio teismo argumentai... 51. Apeliacinis skundas atmestinas.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. Nagrinėjamas ginčas susijęs su galimu trečiojo asmens V.... 54. Dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus... 55. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis... 56. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal... 57. Teisėjų kolegijos nuomone, proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7... 58. Dėl nekaltumo prezumpcijos... 59. Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies,... 60. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nekaltumo prezumpcija,... 61. Trečiojo asmens V. G. nuomone, jo nekaltumo prezumpciją... 62. Teisėjų kolegijos manymu, vertinant, ar aukščiau išdėstyti teiginiai... 63. Aptariamos nutarties loginė bei teisinė analizė neleidžia daryti išvados,... 64. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 65. Dėl trečiojo asmens veiksmų vertinimo... 66. Tretysis asmuo V. G. taip pat nurodė, kad nėra jokio... 67. Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų... 68. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje neteisėtus... 69. Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas, kuriuo remiasi tretysis asmuo, yra... 71. Trečiojo asmens V. G. teigimu, apeliacinės instancijos... 72. Minėta, proceso atnaujinimas byloje savaime nereiškia, kad bus pakeistas ar... 73. Dėl žalos dydžio nustatymo... 74. Tretysis asmuo V. G. savo atsiliepime taip pat nurodo, kad... 75. Minėta, proceso atnaujinimas negali tapti priemone dar kartą pasibylinėti.... 76. Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 78. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą....