Byla e2-1438-835/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. D., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei J. M., atsakovo atstovui advokatui T. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 20114,19 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė 2013 m. kovo 5 d. su UAB „Dirvintos transportas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria apdraudė transporto priemonės M. B., valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę. 2013 m. gruodžio 7 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl automobilio M. B., valst. Nr. ( - ) valdytojo R. D. kaltės buvo apgadintas taksi automobilis Mercedes B. V., valst. Nr. ( - ), bei jo vairuojamas automobilis M. B., valst. Nr. ( - ) Atsakovas iš eismo įvykio vietos pabėgo palikęs automobilį ir nurodė, kad automobilis buvo pavogtas, eismo įvykį sukėlė automobilį pavogęs asmuo. Tačiau automobilyje nebuvo rasta jokių įsilaužimo požymių, automobilis buvo apie 700 metrų nuo atsakovo namų. Automobilyje buvo rastas atsakovo telefonas, vagis būtų telefoną išmetęs, nes pagal jį lengva nustatyti automobilio buvimo vietą. Atsakovas apie vagystę nepranešė policijai, o grįžęs namo nuėjo miegoti. Po įvykio tuoj pat į įvykio vietą atėjo atsakovo sutuoktinė su atsakovo draugu, o tai padaryti nežinant, kur yra automobilis, neįmanoma. Iš įvykio vietos pasišalinusio asmens išvaizda ir drabužiai sutampa su atsakovo. Eismo įvykio metu buvo padaryta 20114,19 Eur turtinė žala. Ieškinio senaties termino eigos pradžia laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui. Išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų vertinimo kriterijai.

4Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės pareikštam ieškinio reikalavimui. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kuriais remiasi ieškinyje, kad atsakovas vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovės nurodoma Norvegijos policijos medžiaga nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, o tik patvirtina faktą, kad atsakovas buvo apklaustas policijos įstaigoje, kaip asmuo, galimai vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, tačiau tai nebuvo nustatyta ir konstatuota, o tyrimas atsakovo atžvilgiu dėl šio eismo įvykio nutrauktas nesurinkus įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę dėl jam inkriminuojamų veiksmų. Ieškovė sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti tyrimą atsakovo atžvilgiu, neskundė, o tai reiškia, kad atsakovo kaltė dėl eismo įvykio nėra konstatuota, todėl nesant atsakovo kaltės (neteisėtų veiksmų) dėl eismo įvykio sukėlimo, jo atžvilgiu negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Įrodyti tris pagrindines civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį yra ieškovės pareiga, o neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, neįrodžius fakto, kad atsakovas yra eismo įvykio kaltininkas, neįrodomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai. Norvegijos Karalystės organai atsakovo kaltės neįžvelgė vertindami tuos pačius įrodymus, kurie yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja Norvegijos policijos pranešimu apie eismo įvykį, kuriame yra pateikiami policijos pareigūnų, nemačiusių eismo įvykio, ir trijų liudytojų, kurie teigia matę eismo įvykį, parodymais, tačiau remiantis teismų praktika, vadovautis liudytojų parodymais, kurie nebuvo apklausti nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra draudžiama. Be to, ieškovės pateiktas Norvegijos policijos pranešimas apie eismo įvykį nėra pasirašytas, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Taip pat ieškovė nėra tinkamai pagrindusi ir patirtos žalos dydžio, ieškovė nurodė, kad patirtą žalą, be kita ko, sudaro 137580,00 Norvegijos kronų suma, kuri 2014 m. sausio 30 d. buvo tiesiogiai sumokėta remontą atlikusiai įmonei, tačiau įvertinus mokėjimo nurodymą galima nustatyti tik remonto įmonės pavadinimą ir sumokėtą sumą, bet už ką ši pinigų suma buvo sumokėta, byloje jokių įrodymų nėra. Dar ieškovė bando kompensuotis ir išlaidas, kurios susijusios su nukentėjusiojo negautomis pajamomis (17766,00 Norvegijos kronų), tačiau pateikti skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad didžioji dalis draudimo išmokos, sudaranti 137580,00 Norvegijos kronų buvo sumokėta dar 2014 m. sausio 30 d. iš ieškovės sąskaitos, o likusi dalis, sudaranti 27766,00 Norvegijos kronų, buvo sumokėta 2015 m. gegužės 8 d., tai reiškia, kad reikalavimas priteisti 137580,00 Norvegijos kronų, kaip žalos atlyginimą, yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl negali būti tenkintas vien tik šiuo savarankišku pagrindu, kadangi atsakovas reikalauja taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. kovo 5 d. su UAB „Dirvintos transportas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), kuria apdraudė transporto priemonės M. B., valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinę atsakomybę. 2013 m. gruodžio 7 d. Norvegijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl automobilio M. B., valst. Nr. ( - ) valdytojo kaltės buvo apgadintas taksi automobilis Mercedes B. V., valst. Nr. ( - ), bei automobilis M. B., valst. Nr. ( - ) Draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui (K. J.) draudimo išmoką, pareiškė regresinį ieškinį transporto priemonės M. B., valst. Nr. ( - ) valdytojui R. D., kaip pasišalinusiam iš įvykio vietos, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą (toliau ir TPVCAPDĮ).

7Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dėl eismo įvykio. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), mano, kad turtinę žalą – 20114,19 Eur turėtų atlyginti R. D..

8Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas. Kasacinio teismo praktikoje buvo nagrinėta situacija, kai atsakovo kaltė dėl eismo įvykio nekonstatuota, t. y. jis nagrinėjamu atveju neįgijo eismo įvykio kaltininko statuso, todėl kasacinis teismas konstatavo, kad dėl žalos padarymo neatsiranda jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015).

9Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė dėl eismo įvykio nėra konstatuota, šalys pripažįsta ir ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad tyrimas dėl eismo įvykio yra nutrauktas nenustačius atsakovo kaltės, todėl nesant duomenų apie tai, kad eismo įvykį sukėlė atsakovas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo kaltė ir atitinkamai civilinės atsakomybės taikymo sąlygos šioje civilinėje byloje gali būti konstatuotos vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, tačiau teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo pritarti ieškovės nuomonei ir nustatyti faktą, kad eismo įvykį sukėlė ir iš jo pasišalino būtent atsakovas.

10Teismas pažymi, kad Norvegijos organai, atlikę eismo įvykio tyrimą, atsakovo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo ar pasišalinimo iš eismo įvykio neįžvelgė ir tyrimą atsakovo atžvilgiu nutraukė, nors vertino tuos pačius įrodymus, kurie yra pateikti šioje civilinėje byloje. Teismas sutinka, kad Norvegijos organų, atlikusių eismo įvykio tyrimą, išvados neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo prieiti kitokios išvados. Pažymėtina, kad ieškovė atsakovo kaltę iš esmės įrodinėja liudytojų parodymais, kurie yra užfiksuoti Norvegijos policijos pažymoje. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų matę eismo įvykį, ar kad pažymoje nurodomi liudytojai būtų atpažinę atsakovą, t. y. būtų nurodę, kad būtent atsakovas sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, o vien tik aplinkybė, kad tamsiu paros metu iš eismo įvykio pasišalinęs asmuo vilkėjo panašios spalvos drabužius į tuos, kurie buvo rasti atsakovo namuose, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo kaltę. Priešingas situacijos vertinimas reikštų, kad teismas sprendimą grindžia prielaidomis, kuomet kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą remtis prielaidomis negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

11Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė atsakovo kaltę iš esmės įrodinėja liudytojų parodymais, kurie nebuvo apklausti nagrinėjant šią civilinę bylą (ieškovė prašymo dėl liudytojų apklausos nereiškė). Teisminėje praktikoje vadovaujamasi išaiškinimu, kad teismas negali vadovautis liudytojo, kuris nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu, parodymais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-543/2007). Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijos policijos pažymoje nurodomi liudytojai šioje civilinėje byloje nebuvo apklausti, atitinkamai nedavė priesaikos teisme, teismas neturi pagrindo vadovautis Norvegijos policijos pažymoje nurodomų liudytojų parodymais, juo labiau, kuomet tokie parodymai iš esmės nepašalina teismo abejonių dėl atsakovo kaltės sukeliant eismo įvykį ir iš jo pasišalinant. Be to, liudytojų parodymai buvo įvertinti Norvegijos pareigūnų ir jais vadovaujantis byla Norvegijoje nutraukta.

12Teismų praktikoje nurodoma, kad draudikas yra ūkio subjektas, savo srities profesionalas, jam ir jo veiklai taikomi padidinti įstatymų reikalavimai, jam taip pat taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šis svarbus ekonominis ir teisinis požymis yra esminis draudimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

13Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad ieškovui, kuris yra savo srities profesionalas, yra neabejotinai žinoma įrodinėjimo pareiga, t. y. kad būtent jis turi pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos (nuostolių) aplinkybę bei jos sąsajumą priežastiniu ryšiu su atsakovo (skolininko) neteisėtais veiksmais. Kaip minėta, teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė šioje civilinėje byloje tinkamai neįrodė ir žalos (nuostolių) faktoriaus. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės patirtą žalą, be kita ko, sudaro 137580,00 Norvegijos kronų suma, kurią ieškovės atstovas 2014 m. sausio 30 d. sumokėjo nukentėjusiojo automobilio remontą atlikusiai remonto įmonei (ieškinio priedas Nr. 15). Teismas įvertinęs šį rašytinį įrodymą sutinka su atsakovo pozicija, kad iš šio dokumento galima nustatyti tik remonto įmonės pavadinimą ir šiai įmonei sumokėtą sumą, tačiau nėra įmanoma identifikuoti, kokiu pagrindu ši pinigų suma buvo sumokėta ir ar ieškovės nurodomas mokėjimas yra susijęs su ieškovės nurodomu eismo įvykiu. Teismo vertinimu, ieškovės patirto žalos dydžio nepatvirtina ir byloje pateikta remonto įmonės atliktinų darbų sąmata (ieškinio priedas Nr. 10), kadangi pačiame dokumente nurodoma, kad šis dokumentas teisiškai negalioja kaip sąskaita - faktūra, o be to, įvertinus sąmatoje nurodomą sumą, matyti, kad ji nesutampa su ta suma, kurią teigia nukentėjusiajam sumokėjęs ieškovės atstovas (ieškinio priedas Nr. 15).

14Nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuris ieškinyje įvardijamas kaip nukentėjusiojo (K. J.) negautos pajamos, sudarančios 17766,00 Norvegijos kronų. Teismas nekvestionuoja ieškovės, kaip draudiko, teisės kompensuoti nukentėjusiojo negautas pajamas, tačiau prašydamas šias pajamas priteisti iš asmens, kurio kaltę įrodinėja, turi tinkamai pagrįsti tokios žalos (negautų pajamų) buvimo realumą pagal teismų praktikoje nustatytus įrodinėjimo standartus. Pastebėtina, kad ieškovės pateiktas negautų pajamų paskaičiavimas nėra pagrįstas pirminiais informacijos šaltiniais apie nukentėjusiojo darbo užmokestį, darbo laiką ir pan., todėl nėra įmanoma nustatyti ar lentelėje atsispindintys skaičiai yra realūs ir realiai pagrindžia nukentėjusiojo pajamas, kurias teigia kompensavusi ieškovė. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje nenustatyta ar tokį negautų pajamų paskaičiavimą (ieškinio priedas Nr. 9) parengė asmuo, kuris turi reikalingą kompetenciją tokiai skaičiavimo išvadai pateikti. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomi nuostoliai, kuriuos ji kompensavo nukentėjusiajam, kaip jo negautas pajamas, iš atsakovo negali būti priteisiami, kadangi ieškovės pateikti duomenys neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodomų kriterijų negautoms pajamoms atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Sutinkamai su ieškovei taikomu padidintu rūpestingumo ir atidumo kriterijumi, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateikti įrodymai, kuriais įrodinėjamos patirtos išlaidos dokumentų vertimui, yra susijusios su ieškovės įrodinėjamu eismo įvykiu. Iš pateiktų įrodymų (ieškinio priedas Nr. 9) nėra galimybės nustatyti, ar vertimo išlaidos yra susijusios būtent su šioje civilinėje byloje pateiktais dokumentų vertimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovė buvo atstovaujama advokatės, todėl turėjo realias galimybes tinkamai ir laiku pateikti žalą (nuostolius) patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė nei su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo metu.

15CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui - atsakingam už žalos padarymą asmeniui - kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006 ir kt.).

16Byloje nustatyta, kad 137580,00 Norvegijos kronų draudimo išmoka buvo sumokėta 2014 m. sausio 30 d. iš ieškovės atstovo sąskaitos, o likusi dalis - 27766,00 Norvegijos kronų buvo sumokėta 2015 m. gegužės 8 d. (ieškinio priedas Nr. 15). Kitokių įrodymų apie patirtą žalą ieškovė byloje nepateikė (CPK 178 str.). Nors ieškovė nurodo, kad aukščiau nurodytas pinigines sumas savo atstovui Norvegijoje kompensavo 2014 m. rugpjūčio 20 d. (byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra), tačiau bet kuriuo atveju teismas sprendžia, kad pagrindinė prievolė išmokant draudimo išmoką pagal ieškovės pateiktus dokumentus buvo įvykdyta 2014 m. sausio 31 d. ir 2015 m. gegužės 8 d., todėl atitinkamai nuo šių datų ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 4 d.). Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2711/2012). Aptarti argumentai suponuoja išvadą, kad ieškovė praleido nustatytą terminą ieškiniui dėl 137580,00 Norvegijos kronų kompensavimo pareikšti, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas ir CK 1.131 straipsnio pagrindu.

17Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl ieškinys atmestinas.

18Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.). Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

20ieškinį atmesti.

21Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. D., sekretoriaujant A. B.,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 20114,19 Eur... 3. Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad... 4. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2013 m. kovo 5 d. su UAB „Dirvintos... 7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dėl eismo įvykio.... 8. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 9. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kaltė... 10. Teismas pažymi, kad Norvegijos organai, atlikę eismo įvykio tyrimą,... 11. Kita vertus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė atsakovo... 12. Teismų praktikoje nurodoma, kad draudikas yra ūkio subjektas, savo srities... 13. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad ieškovui, kuris yra savo srities... 14. Nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuris... 15. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų... 16. Byloje nustatyta, kad 137580,00 Norvegijos kronų draudimo išmoka buvo... 17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 18. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 20. ieškinį atmesti.... 21. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti...