Byla e2-151-1055/2019
Dėl sandorio nuginčijimo

1Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, Daivai Drazdauskienei, Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant ieškovui Š. B., ieškovo atstovui advokatui I. T., atsakovės atstovei advokatei E. D.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paskolų partneriai“ dėl sandorio nuginčijimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas Š. B. ieškiniu prašė pripažinti jo ir atsakovės 2015 m. gegužės 26 d. paskolos sutartį negaliojančia; priteisti iš atsakovės jo naudai 2 611,72 EUR; pripažinti negaliojančiu 2015 m. birželio 3 d. sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo ieškovas atsakovei įkeitė jam priklausantį žemės sklypą.

5Nurodė, kad atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ 2015 m. gegužės 26 d. išdavė jam 7 000 EUR dydžio paskolą 5 metų laikotarpiui su 36 proc. metine palūkanų norma. Kiekvieną mėnesį turi skirti po 252,94 EUR paskolai dengti ir palūkanoms mokėti, bei iš viso turėtų sumokėti 8 174,90 EUR palūkanų. Savo prisiimtus įsipareigojimus vykdo pilnai, be to 2015 m. birželio 3 d. kredito davėjui yra įkeitęs jam priklausantį 0,69 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Tačiau, ieškovo įsitikinimu, atsakovė neturėjo teisės išduoti jam paskolos, kadangi toks sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja.

6Ieškovo įsitikinimu, jo ir atsakovės paskolos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis. Jis yra fizinis asmuo ir 2015 m. gegužės 26 d. paskolos sutartį sudarė savo asmeninėms, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Todėl jam taikytinos visos teisės aktų normos, reglamentuojančios vartojimo kreditų gavėjų apsaugą, tame tarpe ir teisę, kad nebūtų išduoti vartojimo kreditai, jų gavėjams tampantys nepakeliama finansine našta. Prieš vartojimo sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimosi principu, privalo įvertinti kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose bei informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, tokio dydžio paskolą, kurią gavo iš atsakovės, būtų buvę leistina išduoti tik tokiam kredito gavėjui, kuris turi nors 632,35 EUR tvarių pajamų per mėnesį. Tačiau ieškovo darbo santykiai su UAB „( - )“ pasibaigė ( - ) ir išduodant vartojimo kreditą kitos galiojančios darbo sutarties neturėjo. Nuo ( - ) buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau iš jos pajamų beveik negavo. Taigi atsakovė neturėjo teisės išduoti jam paskolos, kadangi jis neturėjo jokių tvarių pajamų.

7Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomos, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, todėl atsakovei jis privalo grąžinti tik paskolintą sumą – 7 000 EUR. Kadangi šiuo metu atsakovei yra sumokėjęs jau 38 įmokas, kas sudaro 9 611,72 EUR, atsakovė privalo jam grąžinti be pagrindo jai sumokėtus 2 611,72 EUR. Pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 26 d. sutartį, nebegalioja ir ieškovo prisiimtų prievolių, kylančių iš šios sutarties įvykdymo užtikrinimui skirta jam priklausančio žemės sklypo hipoteka.

8Pažymėjo, kad nuo 2015 m. sausio 21 d. atsakovė yra įrašyta į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Esant atsakovei įrašytai į šį sąrašą, tačiau nesant nei banku, nei kredito unija, kritiškai vertintina, ar atsakovė galėjo teikti ne vartojimo, bet kokius nors kitus kreditus.

9Teismo posėdžio metu ieškovas Š. B. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad atsakovė neturėjo teisės išduoti jam paskolos, kadangi jis neturėjo pakankamų tvarių pajamų. Visą laiką įmokas mokėjo, įsiskolinimų nebuvo, bet jo galimybės dėl to buvo labai ribotos. Jo išsilavinimas yra vidurinis, profesijos neturi. Parašas ant sutarties yra jo, matė, kad paskola imama verslui. Prašė ir ėmė paskolą verslui, kadangi pradėjo individualią veiklą, bet neturėjo teisės jam jos išduoti, kadangi jis neturėjo tvarių pajamų.

10Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai buvo suteikta paskola, ieškovas neturėjo jokių tvarių pajamų, nes darbo santykiai buvo pasibaigę, o iš individualios veiklos jis pajamų negavo. Ieškovas nepageidauja pateikti duomenų iš Sodros apie tai, kokios jo pajamos buvo iš individualios veiklos po sutarties sudarymo, mano, kad tai nereikalinga. Paskolos sutartį pasirašė tokią, kokią jam pateikė atsakovė. Ieškovui buvo išduota 7 000 EUR paskola su 36 proc. metine palūkanų norma ir jis turėjo kas mėnesį mokėti 252,94 EUR įmoką. Sutartis prieštarauja imperatyvios įstatymų normoms. Ji turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo paskolos sutartis. Atsakovė, išduodama paskolą, nepasidomėjo, kokią individualią veiklą vykdo ieškovas ar ketina vykdyti, neprašė verslo plano. Mano, kad tai yra vartojimo paskolos sutartis. Į Lietuvos banką dėl išvados ar konsultacijos nesikreipė, mano, kad užtenka įrodymų byloje.

11Atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti kreditą, nurodydamas, kad paskolos sutartis yra sudaroma ieškovo plėtojamos individualios veiklos finansavimui. Buvo sudaryta paskolos sutartis 7 000 EUR sumai su 36 proc. metinėmis palūkanomis, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Sutartis nėra nutraukta ir ieškovas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį.

12Pažymėjo, kad ieškovas nurodo, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti paskolos sutarties su ieškovu, remdamasis LR vartojimo kredito įstatymu. Tačiau minėto įstatymo nuostatos negali būti taikomos paskolos santykiuose tarp ieškovo ir atsakovės, kadangi šis įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, tuo tarpu tarp šalių sudaryta sutartis buvo užtikrinta hipoteka įkeičiant atsakovės naudai ieškovui priklausantį žemės sklypą. Todėl paskolos teisinius santykiu tarp ieškovo ir atsakovės šiuo atveju reglamentuoja sudaryta paskolos sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos XLII skyrius. Paskolos sutartis yra atlygintinė sutartis ir paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos sumą ir mokėti palūkanas. Ieškovas neprivalėjo sudaryti sutarties su atsakove, tačiau kreipėsi būtent į atsakovę ir derėjosi dėl sutarties sąlygų, taigi sutartis sudaryta laisva valia. Siekdamas gauti paskolą verslo plėtojimui, ieškovas privalėjo įvertinti verslo plėtojimo riziką, pasirašęs sutartį jis ją vykdė 3 metus, tai yra daugiau negu pusė sutarties galiojimo laikotarpio. Taip pat pažymi, kad ieškovas siekė tapačiomis sąlygomis gauti iš atsakovė papildomą 8 000 EUR paskolą, tačiau patikrinus jo kreditingumą buvo atsisakyta suteikti papildomą paskolą. Taigi, ieškovas tinkamai suprato sutarties sąlygas, su jomis sutiko, jas tinkamai vykdė ir siekė tapačiomis sąlygomis gauti papildomą paskolą.

13Derybų dėl paskolos suteikimo metu ieškovo buvo pasiteirauta, kam bus panaudota paskola ir, ar ieškovas turi nuolatines pajamas. Ieškovas patikino, kad paskola bus panaudota individualios veiklos plėtojimui. Būtent dėl šios priežasties paskolos sutarties specialiosios dalies 2.6 punkte paskolos paskirtimi buvo nurodyta „verslui“. Tai reiškia, kad ieškovas sudarė sutartį, susijusią su savo verslu, taigi negali būti pripažintas vartotoju in corpore ir šiems santykiams netaikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sąlygas.

14Pažymėjo, kad tik nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito davėjui atsirado pareiga tikrinti tokių kreditų gavėjų mokumą, iki to laiko tokios pareigos nebuvo. Joks įstatymas nedraudžia į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytiems asmenims sudaryti kitas įstatymų leidžiamas sutartis. Nėra jokios teisės normos, kuri draustų juridiniams asmenims ar į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytiems asmenims išduoti nekilnojamuoju turtu užtikrinamas paskolas fiziniams asmenims. Be to, nors atsakovė turi teisę verstis vartojimo kredito suteikimo veikla, tačiau per visą laikotarpį nuo 2015 m. sausio 21 d. atsakovė nėra sudariusi nė vienos vartojimo kredito sutarties.

15Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad 2015 m. gegužės 26 d. su ieškovu sudaryta paskolos sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo paskolos sutartis, todėl atsakovė neturėjo pareigos tikrinti ir vertinti kliento kreditingumą, Sutartis buvo sudaryta ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o verslui plėtoti. Buvo pateiktas individualios veiklos pažymėjimas, matomai ir verslo planas, tačiau šių dokumentų kopijos nebuvo daromos ir paliekamos. Be to, paskolos sutartis užtikrinta žemės sklypo hipoteka, taigi viskas buvo įvertinta. Byloje nėra įrodymų, kad gauta paskola buvo panaudota ne verslui plėtoti, o kitiems poreikiams tenkinti. Pats ieškovas yra pateikęs Lietuvos banko raštą, kad ši sutartis nėra vartojimo, tai verslui sudaryta paskolos sutartis. Santykiams tarp ieškovo ir atsakovės negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos, taip pat negalioja atgal nuostata dėl mokumo tikrinimo, kadangi sutarties sudarymo metu tokio reikalavimo paskolos davėjui nebuvo.

16Ieškinys atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. ieškovas Š. B. ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Paskolų partneriai“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė suteikė Š. B. 7 000 EUR paskolą 60 mėnesių terminui su 36 proc. metine palūkanų norma, paskolos paskirtis - verslui. Pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo mokėti įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei per 60 mėnesių grąžinti atsakovei 7 000 EUR bei sumokėti 8 174,90 EUR palūkanų, iš viso – 15 174,90 EUR. Taip pat Sutarties įvykdymo užtikrinimui 2015 m. birželio 3 d. buvo sudaryta sutartinė hipoteka, kuria Š. B. UAB „Paskolų partneriai“ naudai įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

18Ieškovas reiškia reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ir prašo taikyti restituciją priteisiant jo naudai iš atsakovės 2611,72 EUR, kadangi jis pagal sutartį sumokėjo atsakovei 9 611,72 EUR. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. birželio 3 d. sutartinės hipotekos lakštą. Savo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo teisės išduoti jam šios paskolos, kadangi Sutarties pasirašymo metu jis neturėjo tvarių pajamų ir pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – ir VKĮ) atsakovė privalėjo patikrinti jo kreditingumą ir atsisakyti išduoti vartojimo kreditą.

19VKĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

20Byloje yra kilęs ginčas, kaip turi būti kvalifikuojama 2015 m. gegužės 26 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartis. Ieškovas laikosi pozicijos, kad tai vartojimo paskolos sutartis, atsakovė teigia, kad šiai sutarčiai negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios vartojimo paskolinius santykius, kadangi ši paskola buvo suteikta verslui.

21Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pagal nurodytą teismų praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

22CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. 2 dalis numato, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusio šalies naudai.

23VKĮ 2 straipsnio 19 punktas apibrėžia, kas yra vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) – tai fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Nors Š. B. yra fizinis asmuo, tačiau Sutarties specialiosios dalies 2.6 punkte yra nurodyta, kad paskolos paskirtis – verslui. Pats ieškovas posėdžio metu kelis kartus patvirtino, kad Sutartį pasirašė, ją suprato ir paskola jam buvo reikalinga individualios veiklos vykdymui, kadangi jis tuo metu buvo paėmęs individualios veiklos liudijimą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažymą apie Š. B. socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Pažymėtina, kad teismas siūlė ieškovui pateikti duomenis apie tai, kokios jo pajamos buvo po 2015 m. gegužės 31 d., ar jis vykdė individualią veiklą ir gavo iš jos pajamų, ar individuali veikla buvo plėtojama, tačiau ieškovas ir jo atstovas pareiškė, kad jų nuomone šie duomenys byloje nereikalingi ir jų neteiks, apsiribojo žodiniais teiginiais, kad nors įmokos pagal Sutartį buvo mokamos, tačiau tai buvo beveik nepakeliama finansinė našta ieškovui.

24Pažymėtina, kad ieškovas pats kreipėsi į atsakovę dėl paskolos suteikimo, vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, šalys derėjosi dėl paskolos sąlygų. Ieškovas pats nurodė atsakovei, kad paskola yra reikalinga investicijoms vykdant individualią veiklą, Sutarties įvykdymo užtikrinimui pasiūlė įkeisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Gavęs paskolą savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, įsiskolinimų pagal Sutartį nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu suteikti papildomą 8 000 EUR paskolą likusiam Sutarties galiojimo laikotarpiui. Taigi, apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas, pasirašydamas Sutartį suprato jos sąlygas, kad paskola suteikiama būtent individualios veiklos vykdymui, jį tenkino ir buvo priimtinos visos sutarties sąlygos. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarant Sutartį, tikroji ieškovo valia buvo sudaryti vartojimo paskolos sutartį. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad pinigai, gauti pagal Sutartį, buvo panaudoti kitiems tikslams, negu nurodyta Sutarties 2.6 punkte.

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

26Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

28Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose prašė į bylą įtraukti išvadą teikiančią instituciją – Lietuvos banką, kuris jo nuomone galėtų pateikti išvadą dėl ginčo esmės. Kadangi nebuvo įstatyminio pagrindo šį prašymą tenkinti, teismas pasiūlė (tiek žodine nutartimi, tiek 2019 m. vasario 4 d. rašytine nutartimi) ieškovui kreiptis į Lietuvos banką konsultacijos ir pateikti į bylą įrodymus, kad tarp šalių susiklostę paskoliniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip vartojimo. Tačiau ieškovas šiuo teismo pasiūlymu nepasinaudojo ir nurodė, kad į Lietuvos banką nesikreips ir papildomų duomenų neteiks. Tuo tarpu byloje yra 2018 m. birželio 29 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštas Nr. ( - ) nurodyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. sutartyje nurodyta, kad ši paskola skirta verslui (bet ne asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms), be to paskola užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka, todėl darytina išvada, kad jai netaikomos VKĮ nuostatos. Be to, atsakovė pateikė Vartojimo kredito davėjo veiklos ataskaitą už 2015 metų III ir IV ketvirčius bei 2016 metų I ir II ketvirčius, iš kurių matyti, kad UAB „Paskolų partneriai“ šiuo laikotarpiu nėra suteikusi vartojimo paskolų.

29Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvalifikuoti tarp šalių Sutarties pagrindu atsiradusius paskolinius santykius, kaip vartojimo paskolos santykius. Padarius tokią išvadą konstatuotina, kad šiems santykiams negali būti taikomos VKĮ nuostatos. Kadangi Sutarties sudarymo metu teisės aktai nenumatė pareigos tikrinti paskolos verslui gavėjo mokumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015 m. gegužės 26 d. paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Įstatyminio įpareigojimo nebuvimas neeliminuoja paskolos davėjo pareigos įvertinti rizikas prieš išduodant paskolas, tačiau šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovei ieškovo buvo suteikta informacija, kad bus vykdoma individuali veikla, investicijoms į kurią ir yra reikalingi pinigai, pateiktas individualios veiklos pažymėjimas. Be to, ieškovas pasiūlė Sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeisti savo turimą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad paskola buvo išduota verslui, atsakovė, prieš išduodama paskolą ieškovui, ėmėsi pakankamų veiksmų ir priemonių, kad garantuoti ir užtikrinti savalaikį paskolos grąžinimą. Ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad 3 metus, tai yra daugiau negu pusė Sutarties galiojimo termino, įmokos pagal Sutartį buvo mokamos savalaikiai ir pilnai, tai yra Sutartis buvo vykdoma tinkamai.

30Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti šalių 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Padarius tokią išvadą nėra pagrindo tenkinti ir kitus ieškinio reikalavimus dėl 2 611,752 EUR priteisimo iš atsakovės bei 2015 m. birželio 3 d. sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

33Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

34Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. ( - ) ir 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. ( - ) atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovas nuo išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nėra atleistas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ patyrė šias išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti – 254,10 EUR išlaidų už pasirengimą, keliones ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. sausio 31 d. ir 2019 m. vasario 22 d. ataskaitos ir sąskaitos-faktūros, sąskaitos išrašai). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai iš ieškovo atsakovei UAB „Paskolų partneriai“ priteistinos jos turėtos 254,10 EUR išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

36Ieškovo ieškinį atmesti.

37Priteisti iš ieškovo Š. B., asmens kodas ( - ), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paskolų partneriai“, juridinio asmens kodas 303086388, naudai 254,10 EUR (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 10 ct) išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas Š. B. ieškiniu prašė pripažinti jo ir atsakovės 2015 m.... 5. Nurodė, kad atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ 2015 m. gegužės 26 d.... 6. Ieškovo įsitikinimu, jo ir atsakovės paskolos sutartis kvalifikuotina kaip... 7. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi palūkanos,... 8. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. sausio 21 d. atsakovė yra įrašyta į viešąjį... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas Š. B. ieškinį palaikė jame išdėstytais... 10. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir... 11. Atsakovė UAB „Paskolų partneriai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė... 12. Pažymėjo, kad ieškovas nurodo, kad atsakovė neturėjo teisės sudaryti... 13. Derybų dėl paskolos suteikimo metu ieškovo buvo pasiteirauta, kam bus... 14. Pažymėjo, kad tik nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos... 15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 26 d. ieškovas Š. B. ir atsakovė... 18. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia,... 19. VKĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš vartojimo kredito sutarties... 20. Byloje yra kilęs ginčas, kaip turi būti kvalifikuojama 2015 m. gegužės 26... 21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 22. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos... 23. VKĮ 2 straipsnio 19 punktas apibrėžia, kas yra vartojimo kredito gavėjas... 24. Pažymėtina, kad ieškovas pats kreipėsi į atsakovę dėl paskolos... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 26. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis... 28. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose prašė į bylą įtraukti išvadą... 29. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo kvalifikuoti tarp šalių Sutarties... 30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti šalių 2015... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 33. Ieškovo ieškinį atmetus visiškai, spręstinas atsakovės turėtų... 34. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 36. Ieškovo ieškinį atmesti.... 37. Priteisti iš ieškovo Š. B., asmens kodas ( - ), atsakovės uždarosios... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...