Byla 1-30-255/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei, kaltinamajam M. G. ir jo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei, nukentėjusių atstovui pagal įstatymą A. S.,

2neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta ( - ), vedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 153 straipsnio 1 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį, BK149 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį.

3Išnagrinėjęs bylą teismas

Nustatė

4M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mažametei dukrai I. G., gimusiai ( - ), nuolat nenustatytą skaičių kartų sudavė smūgius kumščiu į galvą, pilvą, skruostus, mušė rykšte ir laistymo žarna per kojas ir kitas kūno vietas, sužalodamas iki nubrozdinimų ir žaizdelių, taip sukeldamas dukrai I. G. fizinį skausmą.

5M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, M. G. spardė kojomis savo žmonos D. G. mažametį sūnų Ž. A., gimusį ( - ), atsisėdęs ant gulinčio mažamečio, sudavė nenustatytą skaičių kartų smūgius kumščiu bei ranka, apmauta bokso pirštine, į galvą ir kitas kūno vietas, bei namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nenustatytą skaičių kartų sudavė Ž. A. kumščiais į įvairias kūno vietas, kočėlu per pirštus, su peiliuku popieriui pjaustyti supjaustė rankų pirštus, spardė kojomis, taip nuolat ilgą laiką sukeldamas posūniui Ž. A. dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą.

6M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo žmonos D. G. dukrai – mažametei savo podukrai A. A., gimusiai ( - ), nuolat nenustatytą skaičių kartų sudavė smūgius kumščiu į galvą, pilvą, skruostus, mušė rykšte ir laistymo žarna per kojas ir kitas kūno vietas, smūgiavo plytos nuolauža, plaktuku per kojas, su peiliuku popieriui pjaustyti supjaustė rankų pirštus, sužalodamas iki nubrozdinimų, žaizdelių, taip sukeldamas savo podukrai A. A. dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą.

7M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), 2016 metais gruodžio mėnesio 22 dieną, tikslus laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo žmonos D. G. mažametei dukrai – savo podukrai A. A., gimusiai 2003-07-28, smogė kumščiu į kaktą sugriebęs pargriovė ant grindų ir metaliniu strypu, stovėjusiu prie krosnies, trenkė per pėdas ne mažiau kaip du kartus, vieną kartą trenkė per ranką ir į tarpuakį, padarydamas galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą ant nosies nugarėlės, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas kairiojo žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi kairiojo riešo užpakaliniame paviršiuje, kairės pėdos skliauto srityje, dešinės pėdos skliauto vidiniame paviršiuje, dešinės vidinės kulkšnies projekcijoje, tai sukėlė nukentėjusiajai A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės, tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas mažametės dukros I. G., gimusios ( - ), bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip 3 kartus, tikslesnis skaičius kartų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra pats apsinuoginęs lietė ir glostė nuogą mažametės kūną – krūtinę, pilvą, lytinius organus, savo apnuogintu lytiniu organu dirgino mažametės lytinius organus ir savo lytinį organą, braukydamas I. G. lytiniu organu per lytines lūpas (makštį).

9M. G. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, tai yra laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 metų gruodžio 28 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose ( - ), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų,, savo kompiuteryje ( - ) ne mažiau dviejų kartų, tikslesnis kartų skaičius nenustatytas, demonstravo mažametei dukrai I. G., gim. ( - ), pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, tokiu būdu skatino mažametės per ankstyvą susidomėjimą lytiniu gyvenimu, lytinėmis funkcijomis bei nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą

10M. G. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. gruodžio 28 d., tikslesnis laikas nenustatytas, savo namuose, esančiuose ( - ), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo kompiuteryje ( - ), nenustatytą skaičių kartų, intervalais maždaug kas tris dienas demonstravo mažametei podukrai A. A., gimusiai ( - ), pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, prašė liesti ranka jo lytinį organą, ką prašoma mažametė ir darė, t. y. ranka jį masturbuodavo. Tokiu būdu M. G. skatino mažametės per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytinu gyvenimu bei nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą.

11M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio būkle: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), bei miške netoli namų, laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 28 d., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas savo žmonos D. G. mažametės dukros – savo podukros A. A., gimusios ( - ), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią bučiavo ir kišo liežuvį mažametei į burną, apsinuoginęs liepė jai čiulpti jo lytinį organą, kišo pirštus į mažametės makštį, savo lytiniu organu braukydamas mažametei per lytines lūpas (makštį) dirgino jos lytinius organus, taip seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją A. A. kitokio fizinio sąlyčio bei oraliniu būdu.

12M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą analiniu būdu ir išžagino mažametį asmenį pasinaudodamas mažamečio bejėgiška būkle: būtent namuose, esančiuose ( - ), 2016 m. gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 27 dienos 23 val. iki 28 dienos ryto, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas savo žmonos D. G. mažametės dukros – savo podukros A. A., gimusios ( - ), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvą, bučiavo mažametę į lūpas, lytiniu organu trynėsi į mažametės lytinius organus, po to išžagino mažametę A. A. vaginaliniu būdu, po to tenkino aistrą analiniu būdu.

13M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mažametei dukrai I. G., gimusiai ( - ), demonstruodamas pornografinio turinio vaizdus ir nuotraukas, taip ją tvirkindamas, seksualiai ją prievartaudamas, bei smurtaudamas – sukeldamas fizinį skausmą jai bei mažametei seseriai A. A. ir broliui Ž. A. jos akivaizdoje sukėlė I. G. stresogeninius išgyvenimus, tai padarė žalą I. G. psichikos sveikatai, dėl to remiantis teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-117/2017, konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F 43,8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

14M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mažamečiam posūniui Ž. A., gimusiam 2006-07-16, smurtaudamas prieš jį ir sukeldamas fizinį skausmą jam bei mažametėms seserims A. A., I. G. jo akivaizdoje, sukėlė Ž. A. stresogeninius išgyvenimus, tai padarė žalą Ž. A. psichikos sveikatai, dėl to remiantis teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-109/2017 konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F 43,8 , tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

15M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, tikslesnis laikas nenustatytas, ir namuose, esančiuose Klaipėdos r. sav., ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 28 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, mažametei podukrai A. A., gimusiai ( - ), demonstruodamas pornografinio turinio vaizdus ir nuotraukas, prašydamas liesti jo lytinį organą taip ją tvirkindamas, seksualiai ją prievartaudamas ir išžagindamas bei smurtaudamas – sukeldamas fizinį skausmą jai bei mažametei seseriai I. G. ir broliui Ž. A. jos akivaizdoje, sukėlė A. A. stresogeninius išgyvenimus, tai padarė žalą A. A. psichikos sveikatai, dėl to remiantis teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-103/2017 konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F 32,10, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

16M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti: tai yra namuose, esančiuose ( - ), nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 m. sausio 4 d. disponavo (laikė) kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,485 g, tai yra narkotinė medžiaga, kurioje 9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 13,8 proc., iki atliktos kratos 2017 m. sausio 4 d., kai narkotinės medžiagos paimtos pareigūnų.

17Kaltinamasis M. G. kaltu teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, gailisi ir pasinaudojo kaltinamojo teise atsisakyti duoti parodymus.

18Iš M. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytų teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad apklausiamas kaip įtariamasis M. G. parodė, kad su A. lytiškai santykiavo namuose ( - ) palėpėje esančiame kambaryje lovoje bei tame kambaryje, kur stovi krosnis. Maždaug savaitę ar pusantros iki Kalėdų jis trenkė A. į skruostą, kodėl trenkė, neatsimena, ar ausis buvo sužalota, neatsimena. Taip pat neatsimena, ar gyvenant ( - ) mušė Ž. Maždaug prieš metus laiko vasarą, kai jis su D. ir vaikais, draugas ( - ) su sugyventine ( - ) ir dviem vaikais, dar dvi poros draugų su vaikais, šventė gamtoje, jis būdamas girtas pasikvietė A. miegoti pas save. Kodėl parsivedė A., negali paaiškinti, tačiau jėga jos nesitempė. Kai jo žmona D. grįždavo iš Klaipėdos po darbo, miegodavo su juo. Maždaug prieš pusmetį, kai A. motina D. G. buvo namie ir miegojo pirmame namo aukšte su Ž. ir I., jis miegojo su A. antrame aukšte ir lytiškai santykiavo. Žmona įtarinėjo, kad jis miega kartu su A., be to, ir pats D. pasakė, jog su A. bendrauja ne kaip su dukra, o kaip su moterimi. O prieš dvi savaites iki sulaikant, atvirai D. prisipažino, jog A. myli ne kaip dukrą, o kaip moterį, merginą, sakė, kad bučiavosi, glamonėjosi. Konkrečiai jai neįvardijo, kad jau turėjo su A. lytinius santykius. D. tik pasakė, kad nenori to matyti. Prieš keturis mėnesius jis pats sugalvojo, kad reikia A. padaryti nėštumo testą, nes santykiavo su ja nesisaugodamas. Apie nėštumo testo darymą žinojo ir D., jai pasakė, jog reikia padaryti testą todėl, kad gydoma Tuberkuliozės dispanseryje A. pasakojo, jog ten kiti vaikai mylėjosi. D. nenorėjo atvirai pasakyti, jog su A. turi lytinių santykių, tačiau žmona įtarė. Maždaug prieš metus ar pusantrų D. vedė A. pas ginekologą patikrinti. Kiek atsimena, Vaikų teisės vertė patikrinti, mokykloje A. klausinėjo, ar patėvis (tai yra jis) neliečia mergaites, tačiau tuo metu su A. jokių lytinių santykių nebuvo turėjęs. A. mušdavo per veidą ranka, kai ši meluodavo jam, o kai apsivogdavo, suduodavo jai per rankas su kočėlu, kumščiu per galvą. Yra įspyręs į užpakalį. Smurtaudavo prieš A. vidutiniškai kartą ar pusantro karto per mėnesį. Kitus du vaikus – Ž. ir I. – mušė seniai dėl jų vagysčių. 2016 m. prieš Kūčias A. sumušė kambaryje, mansardoje antrame aukšte, tame kambaryje, kuriame yra krosnis. Mušdamas A. tampė ją už plaukų vienintelį kartą, po to ji pabėgo iš namų. I. taip pat gulėdavo lovoje su juo, kai ir A. būdavo kartu, jas abi apsikabinęs žiūrėdavo televizorių arba laikydavo mergaites už rankų. Kitų vaikų už intymių vietų nėra lietęs. Narkotines medžiagas pradėjo vartoti ( - ) ir vartojo apie metus laiko, per savaitę du kartus, vartojo tik „žolę“. Jautė pavartojęs apsvaigimą, atsipalaidavimą. Mano, jog žolė sukeldavo agresiją, nes pastaruoju metu be priežasties suimdavo pyktis, galbūt dėl to ir mušė vaikus. Turėjo namie pypkes rūkymui, plastikinį vamzdį, pritaikytą rūkyti – savadarbį bongą. D. toleravo narkotinių medžiagų vartojimą, ji matė, kad jis vartoja, nedraudė tai daryti (t. 3, b. l. 75–78, 115–118; t. 4, b. l. 113–116).

19Apklausiamas kaip įtariamasis įteikus galutinį pranešimą apie įtarimus 2017-01-03 M. G. parodė, jog su A. A. turėjo lytinius santykius su jos sutikimu – tiek vaginalinius, tiek analinius, tiek kitokio sąlyčio, bei su ja žiūrėjo pornografinius filmus, tačiau ne tiek daug kartų, kaip įvardyta įtarime. Su I. G. pornografinių filmų nežiūrėjo niekada, jos seksualiai neprievartavo, netvirkino. Pripažįsta, kad buvo smurtavęs prieš visus tris mažamečius – tai yra prieš A. A., I. G., Ž. A.. Narkotines medžiagas pradėjo vartoti išvykęs į ( - ) ir vartojo nuolat kiekvieną dieną iki suėmimo. Rūkė „žolę“ – kanapes, marihuaną. Kildavo agresija, kai baigdavosi jų poveikis, kai imdavo stigti narkotinių medžiagų, todėl mušė mažamečius vaikus. Todėl dėl įteikto pranešimo apie įtarimus prisipažįsta iš dalies: t. y. dėl to, kad smurtavo prieš mažamečius vaikus, disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau lytiškai santykiavo su A. A. jos sutikimu (t. 4, b. l. 113–116).

20Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgus į nukentėjusiųjų amžių, buvo perklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuoti mažamečių nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei ištirti jų apklausos protokolai.

21Nukentėjusioji A. A. 2017-01-13 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad viskas prasidėjo, kai su mama atvažiavo gyventi į ( - ). Patėvis pradėjo sakyti, kad ji yra prie patėvio prisirišusi, prašė jį patenkinti, ji nieko nesuprato ir sutiko. Pradėjo liesti jo daiktą. Tada M. paprašė, kad paimtų jo daiktą į burną. Ji turėjo liesti jo daiktą rankomis. M. liesdavosi savo daiktu prie jos lytinių lūpų. M. buvo pirmoji jos vaikiška meilė, tačiau jai nepatikdavo, kad jis nori santykiauti. Kai grįžo į Lietuvą, jis jai sulaužė makšties sienelę, atėmė nekaltybę. Jis sakė, kad tai kaip medų laižyti per stiklainį. Tai atsitiko jau būnant Lietuvoje. Brolis ir sesė nežinojo apie tokius santykius. Kai nesugebėdavo patenkinti, jis ją primušdavo. M. Lietuvoje ir ( - ) rūkydavo žolę, kai žolės neturėdavo, nervindavosi, prie visko kibdavo. Brolį ir sesę mušdavo, kai jie prisidirbdavo. Patėvio vardas M. G., jį vadina tėčiu. Prasidėjo viskas, kai buvo ( - ), prieš jos dešimtąjį gimtadienį, galėjo būti gegužės mėnuo. Jai galėjo dar nebūti dešimties metų, kai prasidėjo santykiai. Tie santykiai prasidėjo nuo gražių patėvio kalbų. Jis sakė, kad ji gali juo pasitikėti, išsipasakoti. Jai reikėjo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti. Tada jis prašė, kad jį patenkintų. Pirmą kartą patėvis patenkinti paprašė ( - ), jo ir mamos kambaryje. Tada brolis su sese buvo lauke, mama buvo išėjusi į miestą. Patėvis paprašė leisti jam pasitenkinti. Jis vis prašė, prašė, o sakė, kad negalima, kad mamą įskaudins. Patėvis sakė ją paliks, jei neleis. Jis liepė atsigulti ant pilvo, tada įkišo savo daiktą jai tarp lytinių lūpų. Jos kelnės buvo numautos iki pusės, jis irgi buvo nusimovęs kelnes. Jo „pimpaliuką“ ji vadina daiktu. Tarp jos lytinių lūpų jis įkišo savo daiktą, braukė. Kiek laiko tai užtruko, nežino, jis atšoko nuo jos ir iš jo pradėjo bėgti baltas skystis. Sakė nesijaudinti, viskas bus gerai. Ji po to jautėsi blogai. Tokie patys veiksmai būdavo visada, jis liesdavosi prie jos lytinių lūpų. Liepdavo liesti rankomis jo daiktą, prašydavo, kad sukietintų, „smaukytų“. Kai gyveno ( - ), tik su rankomis liesdavo, neprašė, kad liestų lūpomis. ( - ) kas antrą dieną būdavo tokie santykiai. Santykiai būdavo atliekami tuo metu laisvame kambaryje. Brolis su sese tuo metu būdavo namie, bet jie nematė. Lietuvoje patėvis prašydavo, kad ir su lūpomis tai darytų. Sakydavo, jei tiek darai, kodėl ir lūpomis negali patenkinti. Jis sakė, kad reikia apžioti jo daiktą o toliau jis pats viską darys. Jis rodydavo pornografinius vaizdus, sakė žiūrėti ir mokytis, kaip reikia daryti. Būdavo burnoje daiktas, kai tenkindavo burna. Jis viską suleisdavo į burną. Buvo šlykštu, ji atsitraukdavo. Lietuvoje darydavo, kai nieko namie nebūdavo. Užguldavo ir darydavo. Jis kaip maniakas lįsdavo, kišdavo pirštus į makštį, laužydavo kojas. Ji suglausdavo kojas, sakydavo negalima, skauda. Sakė vieną kartą padarysi ir neskaudės. Jis taip darydavo kas naktį, pirštus ar daiktą kišdavo. Vieną naktį ji pabudo nuo skausmo, jo daiktas jau buvo įkištas į jos makštį. Liepos 29 naktį tai įvyko, antro aukšto kambary. Ji sapnuodavo košmarus, todėl jis liepdavo miegoti su juo. Tą naktį pabudo nuo skausmo. Pižaminės kelnės buvo numautos. M. buvo be kelnių, be kelnaičių. Jis kaišiojo savo daiktą, jai skaudėjo. Ji pradėjo klykti, jis užspaudė burną. Dar pasakė, kad dabar galės kasdien jį dabar tenkinti ir neskaudės. Kai baigė, buvo jo skystis ir jos kraujas išbėgęs. Iš makšties kraujas išbėgo, šalia jos buvo išbėgęs jo skystis. Jis kasdien lįsdavo į jos makštį. Sakydavo, kad nenori, jis sakė, kad ją myli, kad padarytų jam tai. Sakydavo arba leidi, arba bus blogai. Dar po kažkiek laiko jis daiktą įkišo į analinę angą, į užpakalį. Jis sakė tyliai būti. Rečiau būdavo santykiai į analinę, į makštį dažniau. Lietuvoje santykiavo kambary, lauke, močiutės tvarte. Tvarte reikėdavo tenkinti burna, prašydavo, kad atsiklauptų šuniuku ir sukišdavo savo daiktą. Prie karjero dar būdavo. Labai daug kartų, kasdien. Kai grįždavo mama, patėvis prie jos nelįsdavo, o kai su juo miegodavo – lįsdavo. Niekas nematė. ( - ) mamai vieną kartą bandė pasakyti apie santykius su patėviu, ji nepatikėjo, pasakė: ką čia svaigsti. Tada jai buvo dešimt metų. Kai neturėdavo žolės, patėvis būdavo piktas. Matydavo, kad rūko. Parūkęs lįsdavo. Mušti pradėjo po to, kai sulaužė jos makštį, atėmė nekaltybę. Kai nepadarydavo iki galo, tada mušdavo. Viskas pasikeitė, kai jai sukako dvylika metų, ji suprato, kad jo nemyli, kad yra per senas. Dar jis liepdavo lipti ant jo ir pačiai viską daryti. Kai išsiplėsdavo makštis, liepdavo jai lipti, įtikindavo, kad nieko nedaro prieš jos valią. Skaudžiausia, kad sakydavo, jog myli, tačiau naudodavosi ja, mušdavo. Nieko jam dabar nejaučia. Terminus „lytinės lūpos“, „analinė anga“ sužinojo iš biologijos pamokos, buvo parašyta 7 klasės biologijos knygoje. Patėvis savo daiktą, pimpaliuką vadindavo „žaislu“. Jos vietą, makštį patėvis vadindavo „stebuklu“, sakydavo, kad gražu, kad jo auksas. Apie užpakalį nieko nesakydavo, niekaip nevadino. Kai labai susijaudindavo, ją vadindavo negražiais žodžiais „kekše“. Negražiai vadindavo prieš jam baigiant. Kad santykiai netinkami, kad tai yra negeri dalykai, ji suprato būdama dvylikos metų, telefone internete rado informaciją, kad tai negerai. Gruodžio 22 d. M. paklausė jos, kur yra pinigai, suprato, kad ji pinigų neturi, sakė, kad meluoja. Tada jis trenkė kumščiu į galvą, į nosį, pamatė, kad bėga kraujas, liepė eiti praustis. Plaktuko metaliniu kotu trenkė per kojas. Iš nosies bėgo kraujas, liepė praustis, kad neišteptų grindų. Neleido kreiptis į medikus. Liepė sakyti, kad krovė malkas ir susitrenkė. Gruodžio 22 d. su patėviu namuose buvo dviese. Jis su savo daiktu lietė jos lytines lūpas, dar lietė vietas, pažymėtas paveiksliuke. Su daiktu daugiau neliesdavo niekur. Glostydavo rankomis krūtinę, nugarą. Krūtinę nuogą liesdavo. Kad patėvis būtų lietęs sesę, nėra mačiusi. Sesei yra septyneri metai, kartais su ja pasikalba. Sesė globos namuose paklausė, kas yra išprievartavimas. Ji sesei papasakojo. Pasakė, kad tėtis yra jai taip padaręs. Sesės vardas I. G.. Kai ji (A. A.) prisipažino, tai sesė pasakė, kad ir jai tėtis taip darydavo. Ji sakė, kad tėtis su savo daiktu iš galo kišo tarp lytinių lūpų. Sakė, kad vieną kartą jai taip darė, kai išvažiavo svečiai. Nežino, kada sesei tai buvo. Sakė dar, kad tėtis rodė pornografinius filmus per kompiuterį. Sesei nepatiko, bet jis liepė žiūrėti, kad žinotų kaip daryti. Patėvis ją mušdavo už tai, kad nepabaigdavo darbų, arba kai nesuprasdavo, ko jis nori. Ir dėl tų dalykų mušdavo. Trenkė su kumščiu, sakė, kad kvaila ir durna, kad nesupranta, ko iš jos nori. Tada eidavo rūkyti žolės. Sakydavo, kad myli. M. buvo įtikinęs, kad be jo visi yra niekas.

22Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo tyrėjos 2016-12-30 A. A. davė tokius pat parodymus apie kaltinamojo M. G. seksualinio pobūdžio veiksmus, padarytus prieš ją, ir papasakojo apie pavartotą fizinį smurtą. A. A. parodė, kad tėtis ją mušdavo dėl to, kad nesugeba jam padėti ar nepabaigia pradėtų darbų. Mušdavo kumščiais per galvą, nugarą. Suduodavo stiprius smūgius, skaudėdavo. Jis ne kartą yra sakęs, kad jeigu kas sužinos, jog mušė, tada užmuš, todėl ji bijojo ir niekam apie tai nesakė. 2016-12-22, tikslaus laiko negali pasakyti, būnant namo antrame aukšte, tėtis dėl to, kad ji buvo išleidusi pinigus už parduotus kiaušinius, sugriebęs už pečių „drėbė“ į žemę ir suspaudęs savo rankos kumštį vieną kartą smogė į kaktą. Jai gulint ant grindų, jis pagriebė dešinės kojos čiurną ir paėmęs prie krosnies stovintį metalinį kotą trenkė per dešinės kojos pėdą du kartus, po to sugriebęs kairės kojos čiurną trenkė keletą kartų per pėdą. Netrukus paėmęs kairę ranką, trenkė tuo pačiu metaliniu strypu per ranką vieną kartą ir norėjo trenkti antrą kartą, tačiau strypas prasprūdo ir jis pataikė į tarpuakį. Jai pradėjo bėgtis kraujas, o jis liepė eiti praustis ir gydytis ledu, kad neištintų. Apie tai, kad sužalojo, liepė niekam nesakyti, o jeigu kas klaus, sakyti, jog jam metalinis kotas praslydo valant krosnį. Tėtis pasakė, kad žaizdą tarpuakyje reikėtų siūti, tačiau jos rankos buvo nusėtos mėlynių ir dėl to būtų neturėjęs ką paaiškinti gydytojams, todėl nekvietė pagalbos. 2016-12-23 ji turėjo dalyvauti mokykloje rengiamame renginyje, tačiau į mokyklą nenuvyko dėl sužalotos nosies. Apie 09.20 val. kartu su tėčiu išėjo į netoliese namų esantį mišką ir pasislėpė nuo mokytojų, apie 12 valandą su tėčiu grįžo į namus, tačiau 13 valandą į namus atvažiavo mokytojos S. B., R. P., jas matė, bet neįsileido. Mokytojos beldė į duris 15 minučių, tačiau tėtis jų neatidarė. Tuo metu daugiau nieko namuose nebuvo. 2016-12-27, apie 23 valandą, susiruošus eiti miegoti į pirmą aukštą, tėtis pasakė miegoti pas jį. Ji liko miegoti tėvo lovoje, jis pradėjo bučiuoti į lūpas, juto, kaip jo daiktas trinasi prie lytinių organų, kadangi jis buvo ją apsižergęs. Ji pasakė, kad jis nelįstų, išlipo iš lovos, atsisėdo ant kėdės, o kai tėtis užmigo, ji išėjo į lauko tualetą ir jame užmigo. Netrukus tėtis pradėjo skambinėti į mobiliojo ryšio telefoną, grasino duoti į galvą, kad taip ilgai užtrunka. Ji grįžo, pradėjo glostyti tėčiui galvą ir prašė, kad jis atleistų. Tada jis atsisėdo ir pradėjo kumščiais trankyti jos galvą. Sudavė daug smūgių, jų neskaičiavo. Smūgiai buvo stiprūs, nes skaudėjo galvą. Tada jis liepė eiti pasiimti rankų kremą, esantį prie vonios antrame aukšte, atsigulti „šuniuko“ poza ir jai atsiklaupus jis savo rankoje turėtu kremu ištepė makštį ir užpakalį. Tada jis priklaupė šalia jos iš nugaros, numovė jai kelnes ir savo daiktą pradėjo kišti į makštį, juto didelį skausmą, o jis daiktą traukliojo pirmyn–atgal. Netrukus jis savo kietą daiktą įkišo jai į užpakalį, tai yra į išeinamąją angą ir visą procesą baigė tenai, nes ant grindų jokių spermos likučių nematė. Kai jis tai atliko, laikė savo kairę ranką uždėjęs jai ant burnos ir sakė jai nešūkauti. Tai buvo 2016-12-28 dienos rytas. Besiprausiant pastebėjo, kad ant užpakalio yra kraujas, suprato, kad kraujas gali būti iš išeinamosios angos. Vėliau ji pabėgo į kaimynei E. V. priklausančią daržinę ir ten pasislėpusi išbuvo visą dieną, o vakare nuėjusi pas E. papasakojo, kad tėtis ją muša, tačiau apie tai, kad tėtis seksualiai ją išnaudojo, nesakė. Ir anksčiau yra sakiusi E., kad tėtis muša, tačiau tada E. ją parvesdavo namo, o tėtis pasakydavo, kad viskas bus gerai, nebemuš. Tačiau šįkart jos prašė, kad ji nevestų namo, kadangi bijojo tėčio, nes buvo sakęs, jog ją užmuš, jeigu kam nors pasiskųs. Tada E. iškvietė ( - ) seniūnę, policiją bei greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė į Vaikų ligoninę. Daugiau tėčio nebematė. Nebenori grįžti į namus, nes bijo tėčio, kadangi jis anksčiau yra sakęs, jog jeigu jį pasodins į kalėjimą, jis iš jo išeis, ją susiras ir sugadins jai gyvenimą (t. 1, b. l. 134–140).

23Nukentėjusioji I. G. 2017-02-09 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tėvas M. G. ją mušė ir tris kartus išprievartavo, o sesę išprievartavo daugiau kartų. Tėvas ją mušdavo kiekvieną dieną. Mušė per visas vietas, buvo netgi nubrozdinta. Skaudžiai mušė su storu pagaliu, storesniu ir skaudesniu negu rykštė. Ji net negalėjo atsisėsti. Per užpakalį mušdavo ir su rykšte, ir su pagaliu. Suduodavo daug kartų. Ir į galvą trenkdavo, į pilvą, į akį buvo trenkęs. Per rūbus mušdavo, kartais be rūbų. Kiekvieną kartą mušdavo vis kitaip, kartais mušdavo ranka, vieną kartą net žaizdelė buvo prie akies. Tėtis mušdavo mamą, sesę ir brolį. Senolis girdėjo, kaip muša, vieną kartą bandė apsaugoti. Kitą kartą kaimynė G. išgelbėjo. Tėtis visus mušdavo nuo mažens. Mušdavo ir ( - ), ir Lietuvoje. Mamytė visada žinodavo, kad tėtis visus vaikus muša. Mokykloje ji turėdavo meluoti, pasakodavo, kad nukrito nuo laiptų. Visus tris meluoti vertė tėvas. Sakydavo, kad kai jis išeis iš kalėjimo, tai jie gero gyvenimo nesulauks. Dabar labai bijo, nes tėvas gali mušti dar stipriau, nes jis kalėjime. Mano, kad tėvas niekada nenustos jų mušti, nes jis taip prižadėjo. Kai gyveno ( - ), ji pasakė vienai tetai, kad tėvas juos muša, tuomet jis turėjo gyventi pas draugą. Kai grįžo į Lietuvą, jis ją labai mušė. Lietuvoje tėvas ją išprievartavo. Išprievartauja, kai kiša daiktą. Ji norėjo šaukti, bet jis užčiaupė burną. Tada ji ir tėvas buvo antrame aukšte pirmame kambaryje. Tėvas įjungė kompiuterį, jai rodė kažkokias nuotraukas, jose buvo du suaugusieji, kurie darė tą patį, ką ir tėtis darė jai. Nuotraukose rodė, kaip išprievartavo. Ką jis aiškino apie nuotraukas, ji neprisimena. Jis tai padarė lovoje. Kitame kambaryje miegojo dėdė. Tą dieną nemušė. Ji išsimaudė ir ėjo miegoti į savo kambarį. Iš ryto dėdė išvažiavo, tada tėtis buvo piktas ir ją kambaryje mušė su rykštėmis, su pagaliu. Po to lietė ir kišo daiktą. Jie gulėjo tada kambaryje, kur buvo išprievartavęs. Tėtis buvo su kelnaitėmis, be rūbų. Ji buvo su pižama. Su ranka tėtis lietė koją, glostė „putę“. „Pute“ vadina tą vietą, kuria daro „sisiuką“. Vyrų vietą, kuria daromas „sisiukas“, ji vadina „varpelis“. Jis kišo daiktą, varpelį prie jos, kišo į „putę“. Jis ją išprievartavo. Ji buvo be kelnyčių, pati turėjo nusimauti, tėtis sakė, kad bus blogai, jei nenusimausi. Jis pats savo daiktą prikišo. Judino daiktą kelias minutes. Ji neprisimena, kaip pasibaigė. Kai tai darė ir judino, tėtis nieko nesakė. Pirmas kartas buvo, kai buvo draugas atvažiavęs, antras, kai nebuvo draugo, trečias kartas, kai miegojo kitame kambaryje. Kartais ir ( - ) taip darydavo. ( - ) tą patį kaip ir čia darė – išprievartavo. Kai kiša daiktą ir judina, tai ir yra išprievartavimas. ( - ) tėtis sakė: „eikit pietų miegoti, eisim į parką“, bet nėjo. Tėtis pasikvietė ją į lovą ir kišo daiktą. Ji buvo be rūbų. Tą pačią vietą lietė su ranka. Buvo žiema, jai buvo ketveri metai, kai tėtis tai darė. Gali būti, kad neprisimena, nes buvo maža. Yra mačiusi, kad sesei taip darė, brolį buvo vos neuždusinęs. Jis pasiėmė virvę, surišo, mušė po antklode. Tai matė ir sesė, jos ėjo prie laiptų, nes nenorėjo to matyti. Ji bendrabutyje prašė sesės, kad pasakytų, kad ją tėtis išprievartavo. Išprievartavo taip kaip ir sesę. Žino, nes ji girdėjo ir matė, kaip tėtis kišą daiktą sesei. Ji buvo pasislėpusi, o jie buvo tame kambaryje, kur yra televizorius. Tėtis pradėjo mušti ( - ), kai jai buvo 4–5 metai. ( - ) mušdavo mažiau nei Lietuvoje. Lietuvoje visus tris mušdavo beveik kasdien. Mamai apie išprievartavimą nesakė, bijojo, nes tėtis pyksta. Tėtis liepė nesakyti niekam. Nuotraukose, kurias rodė tėtis, buvo vyrai ir moterys, žmonės buvo be rūbų. Vyras kišo daiktą moteriai. Buvo daugiau nuotraukų, tėtis nuotraukas rodė vieną kartą, apie nuotraukas nieko nesakė. Ji negalėjo išeiti iš kambario, tėtis neleido (t. 2, b. l. 85–90).

24Analogiškus parodymus I. G. davė apklausta 2017-01-19 ikiteisminio tyrimo pareigūno (t. 2, b. l. 10–11). Šios apklausos metu, be anksčiau nurodytų aplinkybių, ji parodė ir tai, kad tėtis sesei su pagaliu buvo sulaužęs ranką, buvo sukišęs į burną viską, kas papuolė, dėl to, kad sesei nukrito dantų šepetukas. Ją (I.) tėtis mušdavo per galvą, per pilvą, mušdavo kumščiu, trenkė į nosį, mušė per kojas su rykšte, su laistymo žarna ne vieną kartą trenkė, visa raudona būdavo, kartais ir kraujas bėgdavo. Paskutinį kartą tėtis jai trenkė į veidą, nes ji pasakė broliui Ž., jog tėtis A. sulaužė nosį. Tėtis buvo pasislėpęs „žolės“, ją rūkė kambaryje antrame aukšte. Žino, kad „žolė“ yra blogai, nusikaltimas. Brolis sakė, kad „žolė“ buvo paslėpta ant dušo, jis matė. Tėtis per televizorių, kompiuterį žiūrėdavo negražius vaizdus, ji tuos vaizdus su tėčiu žiūrėjo du kartus, tačiau niekas nematė. Prieš tą dieną, kai sesė pabėgo, tėtis ją mušė ir sesė nebuvo kalėdinėje šventėje mokykloje, nes jos nosis buvo sulaužyta (t. 2, b. l. 10–17).

25Nukentėjusysis Ž. A. apklaustas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad turi seses A. ir I. Gyveno ( - ). Gyveno blogai, mama dirbo, patėvis M. G., kurį vadina tėčiu, būdavo namie. ( - ) viena diena buvo baisi, kai tėtis vyresniąją seserį ir jį sumušė dėl to, kad jie negalėjo atsakyti į tėčio užduotą klausimą. ( - ) mokykloje ant jo galvos viršugalvio pamatė ryškias mėlynės ir jį išvežė į ligoninę. Kai tėtis jį mušė, jis verkė, bet negalėjo klykti, nes jei mama būtų įsikišusi, tėtis būtų prikibęs prie jos. Dar prieš išvykstant į ( - ) yra matęs, kaip tėtis mušė mamą. ( - ) vaikų teisėms pasakė, kad tėtis sumušė, todėl tėtį policija išsivežė ir po to jis turėjo gyventi pas draugą iki pat išvykimo atgal į Lietuvą. Lietuvoje apsigyveno pas tėčio mamą, jis su sesėmis miegojo vienam kambaryje pirmame aukšte. Vieną kartą močiutė supyko, kad apvogė tetą, kuri tuo metu pas juos gyveno – pavogė saldainius. Apie tai sužinojo tėtis, jam su kočėlu daužė per pirštus ir su peiliuku popieriui pjaustyti perpjovė pirštus. Sesei mušė su plaktuku per kojas ir kelis pirštus sužalojo su peiliuku. Kraujas bėgo iš visų pirštų, išskyrus nykščius. Kai juos mušė, matė mažoji sesutė. Tėtis neleisdavo žaisti, versdavo dirbti ir dažnai mušdavo, beveik kiekvieną dieną. Jo per Kūčias ir Kalėdas nemušė, jis per šventes buvo pirmame aukšte, o sesės buvo antrame aukšte. Vyresnioji sesė ateidavo į pirmą aukštą ir sakė, kad pykstasi su tėčiu, sakė, kad tėtis jai pataikė plaktuku į nosį. Dėl ko tėtis mušė sesę A., jis nežino. Mokslo metų pradžioje A. turėjo mėlynę ant veido, tėtis ją pradėjo mušti, o jį su mažąja sese išvarė parnešti malkų, todėl visko jis nematė. Yra matęs, kaip tėvas rūko per vamzdį „žolę“. Kai tėtis parūkydavo, galėdavo su juo pasikalbėti. Su mažąja sese yra matęs, kaip vasarą su laistymo žarna tėtis mušė A., daužė jai per kojas, mušė už tai, kad ši nebuvo suvyniojusi žarnos. Kai tėtis jį mušdavo, matydavo močiutė. Tėtis juos mušdavo, jei jie ką nors ne taip padarydavo (t. 2, b. l. 93–97).

26Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas A. S. parodė, kad dirba ( - ) pagrindinėje mokykloje, yra direktoriaus pavaduotojas socialiniams reikalams, atsakingas už globos padalinį. Tuo metu, kai atvyko vaikai, jis buvo socialinis pedagogas. Jam teko priimti iš šeimos atvykusius vaikus, vaikai buvo apleisti, netvarkingais rūbais, labai prislėgti. Ypač didelių problemų turėjo A. A., ji pasakojo apie savo išgyvenimus. Ji teigė, kad patėvis priekabiavo ir mušė ją. Mokyklos socialiniai darbuotojai, psichologė patarė nepasakoti vaikams, bet ji visiems viską pasakojo. Jos būklė prastėjo, bandė nusižudyti, jai buvo paskirtas gydymas psichiatrinėje ligoninėje. Su A. dirba daug specialistų, bet teigiamų rezultatų pasiekti nepavyksta. Dėl patirto seksualinio smurto ji kaltina save, mano, kad dėl jos patirties visi prastai vertina. I. G. adaptavosi greičiau. Ji iš pradžių buvo užsidariusi, išsigandusi. Dabar ji linksma ir reikalauja daug dėmesio, dalyvauja įvairioje veikloje. Ž. A. psichologinės traumos pasireiškė kitaip. Jis demonstravo ir demonstruoja neapykantą ir agresiją, vartojo ir tebevartoja necenzūrinius žodžius. Vaikų mama po įvykių šeimoje išvyko į užsienį, kelis kartus skambino, teigia, kad pasiims vaikus, tačiau tik trumpai aplankė, su A. net nesusitiko. Tokiu būdu vaikai taip pat traumuojami. Siekdami apginti nepilnamečių vaikų interesus pareiškė civilinį ieškinį. Prieš reikšdami ieškinį susipažino su bylos medžiaga, įvertino vaikų patirtas fizines ir psichologines traumas ir pareiškė atitinkamus reikalavimus. Mano, kad didžiausią traumą patyrė A. A., kadangi ji labiausiai nukentėjo, o, be to, yra vyriausia ir jai labai sunku susitaikyti su savo patirtimi ir adaptuotis naujoje aplinkoje. Pareikštus civilinius ieškinius prašo patenkinti.

27Kaip liudytoja apklausta ( - ) rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė V. Š. parodė, kad ( - ) šeima tarnybai tapo žinoma, kai į Lietuvą sugrįžo M. G. su vaikais ir buvo gautas pranešimas kad jis buvo sulaikytas dėl fizinio smurto prieš vaikus ( - ). Skyriaus darbuotojai nuvyko į M. G. gyvenamąją vietą, patikrino buitines gyvenimo sąlygas. Sąlygos buvo prastokos, vaikams buvo skirtas vienas 19 kvadratinių metrų kambarys, mergaitės miegojo vienoje lovoje, berniukas kitoje. Kambarys buvo netvarkingas, patalynė nešvari. Dėl gauto rašto apie vartotą smurtą ( - ) ir dėl nepakankamos vaikų priežiūros šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Su šia šeima dirbo socialinė darbuotoja, bendraujama su mokykla. Mokykla pranešė, kad vaikai eina į mokyklą su ne visai tinkama apranga, kad ne visą laiką pietauja mokykloje. Buvo surengtas pasitarimas, apsilankyta namuose. Buitinės sąlygos buvo pasikeitusios, vaikai nesakė, kad jiems namuose blogai, kad blogi santykiai. 2016 m. gruodžio mėnesį A. A., neiškentusi smurtavimo, pabėgo ir pasislėpė kaimynų tvarte, kaimynė išgirdo, iškvietė policiją. Mergaitė buvo išvežta į ligoninę. Tada buvo gauta informacija, kad vaikų mama atsisako gyventi šeimoje. Vaikams buvo nustatyta laikinoji globa. Šiuo metu jie gyvena ( - ) pagrindinėje mokykloje. Vaikų mama teigė, kad nežinojo, kas vyksta jos šeimoje. Ji gyveno atskirai, viena uždirbdavo šeimai pinigus. Iš pradžių gyveno ( - ), po to grįžo į Lietuvą, išsinuomojo butą ( - ), dirbo, tačiau atlyginimas buvo labai mažas. Ji pranešė, kad neturi galimybės išlaikyti butą ir tris vaikus ir išvyksta dirbti į užsienį.

28Liudytoja S. B. parodė, kad 2016 metais buvo I. ir Ž. mokytoja ( - ) pagrindinėje mokykloje. Mokykloje pastebėdavo, kad vaikai ateina nubraižyti, sumušti ir netvarkingi, nevalgę ir nemiegoję. Kalbėjosi su vaikais, bet vaikai buvo įbauginti, nepasakojo, kas vyksta šeimoje. Ž. A. mokėsi trečioje klasėje, piešdavo lytinius organus, keikdavosi, liesdavo mergaites. I. G. ateidavo nusiminusi, nubraižyta. Buvo nubrėžtas kaklas, nubrozdinta kakta, kaip žeme vilkta. Klausiama, kas atsitiko, sakydavo, kad apvirto, kad bijo dėdės. Buvo aiškiai matyti, kad meluoja, klausinėjama pradėdavo verkti. Ant Ž. A. rankų dažnai būdavo matyti didelės mėlynės. A. ranka yra buvusi sulaužyta ir sugipsuota. A. sakė, kad apvirto. Kurį laiką mergaitės plaukai buvo nutampyti, po to plaukus nukirpo. Vaikai buvo pradėję vogti pinigus iš kitų mokinių. A. liepdavo pavogti, o mažieji vienas saugodavo, o kitas vogdavo. Teko kalbėtis su mama, ji aiškino, kad dirba ir neturi laiko, kad vaikus prižiūri tėtis. Nuvyko į namus, santykiai šeimoje pasirodė labai įdomūs. A. bijojo ką nors kalbėti. Mokykloje buvo numatytas kalėdinis renginys. A. turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį. Į renginį mažieji vaikai atėjo, o A. neatėjo. Nuvyko į namus, tačiau durų niekas neatidarė. Po atostogų į mokyklą A. atėjo sumušta, su mėlynėmis po akimis. Tada paaiškėjo tikroji padėtis šeimoje.

29Liudytoja E. V. parodė, kad kaltinamasis M. G. yra jos brolio sūnus. Jį pažįsta nuo vaikystės, niekada neteko susipykti, su M. ir jo tėvais gyvena viename name skirtingose namo dalyse. Prieš trejus metus M. su žmona ir trimis vaikais grįžo iš ( - ). Mažoji mergaitė buvo jo, o kiti du vaikai buvo jo žmonos D. vaikai iš pirmos santuokos. Po kurio laiko D. G. vėl išvyko į ( - ). M. liko su vaikais. Ji girdėdavo, kaip M. rėkia ant vaikų. Ji klausdavo A., kodėl juos bara, A. atsakydavo, kad negali sakyti, nes blogai baigsis. Kartą A. atėjo su mėlynėmis, paaiškino, kad pati įsidaužė. Kartą pamatė, kad A. išrauti plaukai. Ji pasakojo, kad plaukai užkliuvo už durų rankenos. Praeitais metais rugsėjo mėnesį M. darė remontą, grįžo jo žmona D., tačiau ji dirbo ir į vaikų auklėjimą nesikišo. Ji girdėjo, kad M. labai rėkė ir negražiais žodžiais barė vaikus. Klausė A., kodėl ją taip barė, ji paaiškino, kad kažkokio darbo nepadarė. Tai buvo 2016 metais, bet ir prieš tai A. vaikščiodavo su mėlynėmis. Ji klausdavo, ar nereikia kokios pagalbos, A. pagalbos atsisakė. Po to pati pasakojo, kad ją sumušė, nustūmė nuo laiptų, nes ji kažko nedarė. Ji nenorėjo, kad būtų iškviesta policija ir išėjo namo. Ryte atbėgo paplėšta ausimi ir su mėlyne. Kartu su A. ji nuėjo pas savo brolį, klausė, kas yra, brolis – M. G. tėvas, atsakė, kad tai ne jų reikalas ir jis su žmona nesikiša į M. šeimos reikalus. Teigė, kad A. mokykloje prisivogė, o ryte neišvalė mėšlo. Tas incidentas vyko prieš Kalėdas. A. neleido ir į kalėdų renginį, nes buvo visa su mėlynėmis. Po to ryte labai lojo šunys, ji pamanė, kad A. vaikšto, ieškojo mergaitės, bet nerado. Vakare pamatė A. savo ūkiniame pastate. Mergaitė buvo apsimuturiavusi, užsirišusi šaliką, sakė, kad nuo ryto prabuvo daržinėje. A. buvo visa sudaužyta ir mėlyna. Parsivedė ją namo, klausė, kodėl ryte neatėjo. A. pasakė, kad jei būtų pamatę ateinančią, tai ją būtų užmušę. Ji maldavo, kad nevestų jos atgal, sakė, kad jai ištaškys smegenis. Ją mušė M., mušė visi. L. G. taip pat ją mušė. A. parsivedė namo, mergaitė parodė telefoną, M. buvo prirašęs žinučių, jos ieškojo. A. ji pasiliko savo namuose, skambino seniūnei, atvyko policija, greitoji, A. buvo išvežta į ligoninę. Ir šiuo metu aplanko A. ir kitus vaikus. Mažoji guli tuberkuliozinėje ligoninėje, o Ž. šiuo metu taip pat gydosi ligoninėje. Ir dabar vaikai jaučia baimę, bijo M. I. sako, kad sapnuoja, kaip ateina tėtis ir nori užmušti. A. aplankė mama, pasakė, kad neišsiskyrė su M., kad gyvens kartu. A. bandė žudytis, persipjauti venas. A. pasakojo, kad patėvis ją ir mušė, prievartavo, vertė ir narkotikus vartoti, o mama viską žinojo.

30Liudytoja N. I. parodė, kad ji yra seniūnė toje pačioje seniūnijoje, kurioje gyveno M. G. ir vaikai. Tarp Kalėdų ir Naujų metų vakare E. V. telefonu pranešė, kad jos namuose yra sumušta kaimynų mergaitė. Atvykusi pamatė drebančią ir išsigandusią A. A.. Ji pasakojo, kad tėtis ją mušė, ryte turėjo eiti parnešti malkų ir sugalvojo pabėgti iš namų, kad jos vėl nesumuštų. Pasislėpė kaimynų daržinėje, išbuvo visą dieną, o kai sutemo, atėjo pas kaimynę. Dėl ko mušė, nepasakojo. Taip pat pasakojo, kad miega su tėčiu didelėje lovoje, kad jis apsikabina ir bučiuoja, tačiau ta tema jos daugiau nieko neklausinėjo, nenorėjo viršyti savo įgaliojimų. Mergaitė buvo tik su šlepetėmis, džinsais ir megztuku, plona striuke, kaimynė davė jai apsirengti. Mergaitė buvo su aiškiai matomais sužalojimais. Buvo iškviesta policija ir mergaitė buvo išgabenta į ligoninę. Iš anksčiau šeima buvo žinoma, mokykloje buvo kilęs įtarimas, kad mergaitė buvo sumušta. Pokalbio pas E. V. metu A. sakė, kad ją muša ne pirmą kartą, jog buvo mušamas ir mažesnis brolis, ji buvo sumušta ir prieš Kalėdinį savaitgalį, dėl to negalėjo dalyvauti mokyklos renginyje. Jos tėvas neišleido ir slėpėsi, kai buvo atėję mokytojai. A. sakė, jog niekam nesiskųsdavo, nes bijojo.

31Liudytojas O. S. parodė, kad su kaltinamuoju M. G. yra draugai. Kai M. G. su vaikais grįžo į Lietuvą, jis pastebėjo, kad vyresnioji mergaitė A. su juo elgiasi ne kaip su tėvu, o kaip su vyru. A. prieidavo prie M., apsikabindavo, glostydavo, elgdavosi su M. taip, kaip su vyru elgiasi moteris. Jie sakė M., kad A. į jį žiūri kaip į vyrą, o M. atsakydavo, kad jie kalba nesąmones. Vieną vasarą jis, jo draugė, M. G. su žmona D. ir vaikais išvyko gamtą ir miegojo palapinėse, o D. su M. ant čiužinio. Naktį D. pažadino ir pasakė, kad M. iš palapinės nusivedė A. ant čiužinio. Atsibudę jie pamatė, kad ant čiužinio gulėjo apsikabinę M. su A. Jo draugė pradėjo šaukti, kad A. eitų prie visų vaikų, A. sakė, kad neis, bet po to jo draugė nuvarė A. prie vaikų. Sumuštos A. jis nėra matęs. Iš kalbų žino, kad D. vedė A. pas ginekologą, nes įtarė dėl netinkamo bendravimo su M., tačiau sakė, kad viskas buvo tvarkoj.

32Specialisto išvadoje Nr. G 2249/2016(03) ir Nr. p G 54/ 2017(03) pažymima, kad A. A. padaryti galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi kairiojo riešo užpakaliniame paviršiuje, kairės pėdos skliauto srityje, dešinės pėdos skliauto vidiniame paviršiuje, dešinės vidinės kulkšnies projekcijoje, nubrozdinimas mergystės plėvėje vienodo senumo ir galėjo būti padaryti 2016-12-27/28. Nurodyti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. l. 95–96, 104–106).

33Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103MS-114/2017 nurodyta, kad A. A. psichika susiformavusi adekvačiai, byloje nagrinėjamus įvykius ji vertina remdamasi asmenine patirtimi, turimomis žiniomis bei atitinkamai jai būdingiems amžiaus ir individualiems psichologiniams ypatumams. A. A. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. A. A. supratimą apie su ja atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę reikia vertinti dinamiškai: santykių su įtariamuoju pradžioje buvo 10 metų, galėjo turėti bendrų paviršutiniškų žinių apie lytinių santykių pobūdį ir nesuprato juridinių tokio santykiavimo pasekmių, pavojingumo, daromos žalos ir negalėjo jiems priešintis. Su laiku atsirado bendros žinios apie su ja atliktų veiksmų pobūdį, supratimas apie juridinę įtariamojo elgesio reikšmę ir jos pasipriešinimas, kuriam trukdė jos baimė, įtariamojo fizinis smurtas, grasinimai. A. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 160–171).

34Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103 MS- 117/2017 pažymima, kad I. G. psichika susiformavusi adekvačiai, byloje nagrinėjamus įvykius ji vertina remdamasi asmenine patirtimi, turimomis žiniomis bei atitinkamai jai būdingiems amžiaus ir individualiems psichologiniams ypatumams. Ji negalėjo suprasti prieš ją atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų esmės, negalėjo adekvačiai ir aktyviai jiems priešintis. I. G. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 172–177).

35Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103 MS-109/2017 nurodyta, kad Ž. A. pagal savo socialinę brandą ir individualius išsivystymo požymius, psichologinius ypatumus bei turimas žinias teisingai suvokė (suvokia) įvykio aplinkybes ir prieš jį atliekamų fizinio ir psichologinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau jam neprieinamas šių veiksmų reikšmės (pavojingumo, daromos žalos, juridinių tokių veiksmų pasekmių) supratimas. Įtariamasis suaugęs, artimas asmuo, nuo kurio priklausomas, ir nagrinėjamų įvykių metu negalėjo adekvačiai ir aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. Ž. A. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 178–183).

36Kratos metui pas įtariamąjį M. G. rasti ir paimti: kirvukas su metaliniu strypu, du malūnėliai su augaline medžiaga, dėžutė su pyke ir pypkės dalys, plastikinis vamzdis (bongas), kompiuteris „Atomic“, standusis diskas, kompaktiniai diskai, telefonas, įrašymo įrenginys. (t. 4, b. l. 7, 8–11)

37Specialisto išvadoje Nr. 30-(U-130)-ISI-65 nurodyta, kad kratos metu pas M. G. rasta augalinė medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 0,485 g. Ant kitų pateiktų tirti objektų: malūnėlių (smulkintuvų), plastikinio vamzdžio-bongo, jam skirto stiklinio vamzdelio, pypkės ir jos detalių vidinių paviršių yra kanapių (antžeminių dalių) arba kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų (t. 4, b. l. 2–26).

38Specialisto išvadoje Nr. 140-(552)-ISI - 703 pažymima, kad pas įtariamąjį M. G. kratos metu gyvenamojoje vietoje paimtos kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 13,8 procento (t. 4, b. l. 33–35).

39Specialisto išvada Nr. 30-(U- 131)-ISI-89 nustatyta, kad tyrimui pateiktame kompiuterio standžiajame diske ir atskirame standžiajame diske rasti galbūt pornografinio turinio vaizdo įrašų bei nuotraukų failai – su nuorodomis į galbūt pornografinio turinio tinklalapius, rasti pornografinio turinio paieškos raktažodžiai, įvesti paieškos sistemoje Google (t. 4, b. l. 39–43).

40Remiantis aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai nustatyta, kad M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d. mažametei dukrai I. G., gimusiai ( - ), nuolat nenustatytą skaičių kartų sudavė smūgius kumščiu į galvą, pilvą, skruostus, mušė rykšte ir laistymo žarna per kojas ir kitas kūno vietas, sužalodamas iki nubrozdinimų ir žaizdelių, taip sukeldamas dukrai I. G. fizinį skausmą; tais pačiais laikotarpiais ir tose pačiose vietose M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui – savo žmonos D. G. mažamečiam sūnui Ž. A., gimusiam ( - ), suduodamas nenustatytą skaičių smūgių kumščiu bei ranka, apmauta bokso pirštine, į galvą ir kitas kūno vietas, suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas, kočėlu per pirštus, su peiliuku popieriui pjaustyti supjaustė rankų pirštus, spardė kojomis, taip nuolat ilgą laiką sukeldamas posūniui Ž. A. dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą; tais pačiais laikotarpiais ir tose pačiose vietose M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: savo žmonos D. G. dukrai – mažametei savo podukrai A. A., gimusiai ( - ), nuolat nenustatytą skaičių kartų sudavė smūgius kumščiu į galvą, pilvą, skruostus, mušė rykšte ir laistymo žarna per kojas ir kitas kūno vietas, smūgiavo plytos nuolauža, plaktuku per kojas, su peiliuku popieriui pjaustyti supjaustė rankų pirštus, sužalodamas iki nubrozdinimų, žaizdelių, taip sukeldamas savo podukrai A. A. dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą.

41Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo mažamečiui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (mažametis). Nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius, kitaip smurtaudamas, jis suvokė, kad vartoja smurtą prieš mažamečius, ir norėjo taip veikti. M. G. kaltė šiose kaltinimo dalyse įrodyta remiantis nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, paties M. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, visi trys nukentėję vaikai parodė, kad tėtis juos mušdavo net be jokios priežasties arba radęs menkiausią dingstį, smūgius suduodavo ranka, po ranka pasitaikiusiais daiktais, laistymo žarna ir kt., kartais spirdavo koja. Nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, vaikai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo tyrėjo dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos specialistei ir psichologei, taip pat buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjos, dalyvaujant psichologei vaiko apklausos kambaryje, sudarant galimybę įtariamajam ir jo gynėjui užduoti klausimus nukentėjusiesiems. Vaikai ne tik papasakojo apie savo patirtą smurtą, pavaizdavo paveikslėliuose, per kurias kūno vietas jie buvo mušami (t. 1, b. l. 151; t. 2, b. l. 15–17, 88), bet ir papasakojo apie tai, kokį smurtą patyrė sesė ar brolis. Nukentėjusiųjų mažamečių parodymus patvirtino specialisto išvados: A. A., be nosies kaulo lūžimo, kas kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairiojo dilbio vidiniame ir išoriniame paviršiuje, dvi kraujosruvos kairiojo riešo užpakaliniame paviršiuje, kairės pėdos skliaute, dešinės pėdos skliaute, dešinėje vidinės kulkšnies pusėje. Remiantis išvada nustatyta, kad A. A. kūne išskiriamos devynios trauminio poveikio vietos, sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, galbūt kumščiais, spaudžiant pirštais ir pan. (t. 1, b. l. 95–96) Ž. A. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešiniajame žaste ir kairiajame dilbyje, alkūnėse ir keliuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 1–2 savaičių laikotarpiu iki apžiūros, t. y. 2017-01-31 (t. 2, b. l. 59–61). I. G. konstatuota žymė po odos nubrozdinimo kryžkaulio vidurio linijoje iki 0,9 cm skersmens. Nubrozdinimas galėjo būti padaryta dėl dinaminio poveikio, kontaktuojant kryžkauliui su kietu nelygiu paviršiumi ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas ne mažiau kaip 3 savaitės ir ne daugiau kaip 4 mėnesiai iki apžiūros, t. y. 2017-01-25. Ir specialisto išvadoje nurodyta, ir apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos A. A. teigia, kad tėtis mušė ranka per galvą, veidą, mušė žarna per kojas (t. 2, b. l. 29–30). Tai, kad matė sumuštus vaikus, tačiau nežinojo, kas jiems nutiko, patvirtino liudytojos E. V., N. I.. Taip pat byloje nustatyta, kad M. G. dėl smurto vartojimo šeimoje ( - ) buvo sulaikytas (t. 3, b. l. 29) Po pavartoto smurto prieš vaikus ( - ) M. G. nebegalėjo gyventi kartu su šeima ir su vaikais grįžo į Lietuvą.

42Taigi remiantis aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. G. ne vieną kartą savo ir mažamečių vaikų gyvenamoje vietoje sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiams asmenims: A. A., gimusiai ( - ) (t. 1, b. l. 87); Ž. A., gimusiam ( - ) (t. 2, b. l. 36); I. G., gimusiai ( - ) (t. 2, b. l. 4). Padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaip trys tęstinės veikos prieš kiekvieną vaiką, nes kiekvienas nukentėjusysis buvo skirtingas objektas, o veikas, padarytas prieš kiekvieną asmenį, jungė tas pats tikslas ir ta pati bendra tyčia: mušdamas ar smurtaudamas prieš mažamečius asmenis M. G. siekė sukelti jiems fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu, kaip nurodė pats kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, juos „auklėjo“ arba mušė be priežasties dėl to, kad jam užeidavo pyktis.

43Visi mažamečiai vaikai yra M. G. šeimos nariai: I. G. – kaltinamojo dukra, A. A. ir Ž. A. yra M. G. sutuoktinės vaikai iš pirmos santuokos. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis gyveno viename bute, vaikų motina dirbo, o M. G. prižiūrėjo vaikus, todėl nors A. A. ir Ž. A. oficialiai nebuvo kaltinamojo įvaikinti, vaikai pripažintini kaltinamojo šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiųjų ir kaltinamojo šeiminiai ryšiai nurodyti kaltinime, tačiau jo padarytos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį inkriminuotos nebuvo, teismas nesunkina kaltinamojo padėties, todėl jo padarytas veikas kvalifikuoja tik pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

44Remiantis byloje esančiais duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, nustatyta, kad M. G. namuose, esančiuose ( - ), 2016-12-22, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo podukrai A. A. smogė kumščiu į kaktą, pargriovė ant grindų ir metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus trenkė per pėdas, vieną kartą trenkė per ranką ir į tarpuakį, padarydamas galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta mažametės A. A., gimusios ( - ), sveikata. Nukentėjusioji nuosekliai parodė, kaip ją sumušė patėvis M. G.. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada (t.1, b. l. 95–96), kuria abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Mažametės sužalojimo faktą patvirtino ir liudytojos E. V. ir N. I., kurios suteikė mergaitei pagalbą ir iškvietė policiją bei medikus. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. G. padarė veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis – sužalota mažametė, nusikalstamos veikos padarymo metu A. A. buvo trylika metų ir kaltinamasis, būdamas jos patėviu, jos amžių žinojo. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Kaltinamasis M. G. veikė netiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suduodamas į vaiko veidą, suvokė, kad taip sukels padarinius, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių M. G. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, siekė jų išvengti.

45Taip pat nustatyta, kad M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, tai yra namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir namuose, esančiuose ( - ), laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio 22 d., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas mažametės dukros I. G., gimusios ( - ), bejėgiška būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip tris kartus tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra pats apsinuoginęs lietė ir glostė nuogą mažametės kūną – krūtinę, pilvą, lytinius organus, savo apnuogintu lytiniu organu dirgino mažametės lytinius organus ir savo lytinį organą, braukydamas I. G. lytiniu organu per lytines lūpas (makštį), taip pat savo namuose Lietuvoje demonstravo mažametei dukrai pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriose vaizduojamas lytinis aktas, ir tokiu būdu tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį.

46Teisiamajame posėdyje M. G. kaltu visiškai prisipažino, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad seksualiai prievartavo savo mažametę dukrą.

47Pagrindinis įrodymų šaltinis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra mažametės nukentėjusiosios I. G. parodymai, kuriais netikėti nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. I. G. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos vaiko apklausos kambaryje dalyvaujant psichologei, davė įtikinamus ir nuoseklius parodymus, kad tėtis ją išprievartavo, t. y. lietė ir „kišo daiktą“, jį judino, glostė „putę“. Taip darė tris kartus: pirmas kartas buvo, kai buvo draugas atvažiavęs, antras, kai nebuvo draugo, trečias kartas, kai miegojo kitame kambaryje. Nukentėjusioji paaiškino, kad „kai kiša daiktą ir judina, tai ir yra išprievartavimas“, bei vietas, kurias lietė tėtis, pavaizdavo paveikslėlyje. Taip pat ji parodymus užrašė savo ranka (t. 2, b. l. 15–16). I. G. parodė, jog kompiuteryje tėtis rodė nuogus vyrą ir moterį, rodė, kaip prievartauja. Jos parodymų teisingumu neleidžia abejoti Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-117/2017 išvados, kuriomis nustatyta, kad I. G. tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu I. G. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl patirtos prievartos. I. G., atsižvelgus į jos amžių ir turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu nesuprato su ja atliktų veiksmų esmės, negalėjo jiems adekvačiai ir aktyviai priešintis. I. G. galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti ir duoti apie tai parodymus. Padidėjęs polinkis fantazuoti, padidėjęs įtaigumas jai nenustatyti (t. 2, b. l. 172–177). Vertinant mažametės nukentėjusiosios parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėjos, dalyvaujant specialistams, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos bei apie įvykius pasakojo atliekamos ekspertizės metu. Visi jos parodymai iš esmės yra tapatūs ir papildo vieni kitus. Tai, kad mažametė nukentėjusioji sakė tiesą, patvirtina ir išvestiniai įrodymai – nukentėjusiosios sesers A. A. parodymai, kurios ji klausė, kas yra išprievartavimas, ir papasakojo, kad tėtis ją išprievartavo. A. A. parodymai apie sesers papasakotas įvykio aplinkybes, po to I. G. apklausose nurodytos įvykio aplinkybės tarpusavyje sutampa. Parodymus apie pornografinio turinio įrašų demonstravimą patvirtina specialisto išvada, remiantis kuria nustatyta, kad iš M. G. paimto kompiuterio standžiajame diske rasti galbūt pornografinio turinio vaizdo įrašų bei nuotraukų failai – su nuorodomis į galbūt pornografinio turinio tinklalapius, rasti pornografinio turinio paieškos raktažodžiai, įvesti paieškos sistemoje Google (t. 4, b. l. 39–43). Įvertinus visus aptartus įrodymus daroma išvada, kad surinktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką. Tikslios seksualinio prievartavimo nusikalstamos veikos padarymo datos nėra nustatytos, kaltinamojo padaryta veika šioje kaltinimo dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kaip tęstinis nusikaltimas, kvalifikuojantis požymis – veika padaryta mažamečiam asmeniui. Nusikaltimo padarymo metu I. buvo tik treji–ketveri metai: nukentėjusioji teigia, kad tėtis ją prievartavo ir ( - ), kai žadėjo eiti, bet nėjo į parką. Veika dėl pornografinio turinio vaizdo įrašų ir nuotraukų demonstravimo mažametei teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

48Laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio prieš podukrą A. A., gimusią ( - ), M. G. padarė tris nusikalstamas seksualinio pobūdžio veikas: savo namuose laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. gruodžio 28 d., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, savo kompiuteryje nenustatytą skaičių kartų, maždaug kas tris dienas demonstravo mažametei podukrai A. A., gimusiai ( - ), pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas, kuriuose vaizduojamas lytinis aktas, prašė liesti ranka jo lytinį organą, tai prašoma mažametė ir darė, t. y. ranka jį masturbuodavo. Tokiu būdu M. G. skatino mažametės per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, lytinu gyvenimu bei nesveiką ir iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą; taip pat tuo pačiu laikotarpiu seksualiai prievartavo mažametį asmenį – savo podukrą A. A., tai yra tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio būkle: tai yra namuose bei miške netoli namų, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas A. A. bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią bučiavo ir kišo liežuvį mažametei į burną, apsinuoginęs liepė jai čiulpti jo lytinį organą, kišo pirštus į mažametės makštį, savo lytiniu organu braukydamas mažametei per lytines lūpas (makštį), dirgino jos lytinius organus, taip seksualiai prievartavo mažametę nukentėjusiąją A. A. kitokio fizinio sąlyčio bei oraliniu būdu; taip pat seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę aistrą analiniu būdu ir išžagino mažametį asmenį pasinaudodamas mažamečio bejėgiška būkle: būtent namuose, esančiuose ( - ), 2016 metų gruodžio mėnesį, laikotarpiu nuo 27 dienos 23 val. iki 28 dienos ryto, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pasinaudodamas A. A., gimusios ( - ), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, vartodamas fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvą, bučiavo mažametę į lūpas, lytiniu organu trynėsi į mažametės lytinius organus, po to išžagino mažametę A. A. vaginaliniu būdu, po to tenkino aistrą analiniu būdu.

49M. G. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo įrodyta nukentėjusiosios A. A. parodymais. A. A. buvo apklausta kelis kartus: ikiteisminio tyrimo tyrėjos, dalyvaujant specialistams (t. 1, b. l. 134–140), vaiko kambaryje apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos dalyvaujant psichologei (t. 1, b. l. 147–152), bei apie įvykius pasakojo atliekamos ekspertizės metu (t. 2, b. l. 160–171). Visų apklausų metu nukentėjusioji davė iš esmės tokius pačius parodymus, detaliai papasakojo, kur ir kokius veiksmus su ja atliko patėvis. Nukentėjusioji parodė, kad pirmą kartą, kai jai buvo apie dešimt metų ir nieko nebuvo namuose, jiems dar gyvenant ( - ), jis liepė atsigulti jai ant pilvo, tada įkišo savo daiktą jai tarp lytinių lūpų ir braukė, kol pradėjo bėgti baltas skystis. Po to daug kartų atliko tokius pačius veiksmus, liesdavosi prie jos lytinių lūpų, liepdavo liesti rankomis jo daiktą, prašydavo, kad sukietintų, „smaukytų“. ( - ) tokie santykiai būdavo kas antrą dieną. Lietuvoje tėtis prašydavo, kad ir su lūpomis tai darytų, liepdavo apžioti jo daiktą, rodydavo pornografinius vaizdus, sakė žiūrėti ir mokytis, kaip reikia daryti. Lietuvoje kišdavo pirštus į makštį, laužydavo kojas, taip darydavo kas naktį, pirštus ar daiktą kišdavo. Liepos 29 naktį pabudo nuo skausmo, jo daiktas jau buvo įkištas į jos makštį. Jis kaišiojo savo daiktą, jai skaudėjo. Ji pradėjo klykti, jis užspaudė burną. Tvarte reikėdavo jį tenkinti burna, prašydavo, kad atsiklauptų šuniuku ir sukišdavo savo daiktą. Tokie veiksmai būdavo atliekami prie karjero. 2016-12-27, apie 23 valandą, po to, kai ji ilgai negrįžo iš lauko tualeto, tėtis kumščiais pradėjo trankyti jos galvą. Smūgiai buvo stiprūs, nes skaudėjo galvą. Tada jis liepė eiti pasiimti rankų kremą, esantį prie vonios antrame aukšte, atsigulti „šuniuko“ poza ir jai atsiklaupus jis savo rankoje turėtu kremu ištepė makštį ir užpakalį. Tada jis priklaupė šalia jos iš nugaros, numovė jai kelnes ir savo daiktą pradėjo kišti į makštį, ji juto didelį skausmą, o jis daiktą traukliojo pirmyn–atgal. Netrukus jis savo kietą daiktą įkišo jai į užpakalį, tai yra į išeinamąją angą, ir visą procesą baigė viduje. Kol jis tai atliko, laikė savo kairę ranką uždėjęs jai ant burnos ir sakė jai nešūkauti. A. G. parodymai vienodi ir nuoseklūs visų apklausų metu, vietas, kurias liesdavo patėvis, mažametė pažymėjo paveikslėliuose (t. 1, b. l. 151–152). Netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103MS-114/2017nurodyta, kad A. A. psichika susiformavusi adekvačiai, byloje nagrinėjamus įvykius ji vertina remdamasi asmenine patirtimi, turimomis žiniomis bei atitinkamai jai būdingiems amžiaus ir individualiems psichologiniams ypatumams. A. A. supratimą apie su ja atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę reikia vertinti dinamiškai: santykių su įtariamuoju pradžioje buvo 10 metų, galėjo turėti bendrų paviršutiniškų žinių apie lytinių santykių pobūdį ir nesuprato juridinių tokio santykiavimo pasekmių, pavojingumo, daromos žalos ir negalėjo jiems priešintis. Su laiku atsirado bendros žinios apie su ja atliktų veiksmų pobūdį, supratimas apie juridinę įtariamojo elgesio reikšmę ir jos pasipriešinimas, kuriam trukdė jos baimė, įtariamojo fizinis smurtas, grasinimai. Padidėjęs polinkis fantazuoti, padidėjęs įtaigumas jai nenustatyti (t. 2, b. l. 160–171).

50Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kitų asmenų parodymai: mažametė I. G. parodė, kad vieną kartą buvo pasislėpusi kambaryje ir matė, kaip tėtis išprievartavo jos seserį A., taip kaip ir ją. Kaip liudytojas apklaustas A S. parodė, kad atvykusi į ( - ) pagrindinę mokyklą A. A. vaikams ir darbuotojams pasakojo apie savo seksualinę patirtį, apie patėvio veiksmus, jai buvo patarta nepasakoti, tačiau ji vis tiek pasakojo, o liudytojas O. S. parodė, kad M. G. ir jo podukros A. A. elgesys skyrėsi nuo įprasto patėvio ir podukros elgesio.

51Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino pats M. G., kuris kaltę dėl padarytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš A. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, parodė, kad kelis kartus su A. lytiškai santykiavo įvairiais būdais bei žiūrėjo pornografinius vaizdus. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau parodymų nedavė. Iš klausimų, kuriuos jis raštu suformulavo nukentėjusiajai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 1, b. l. 153), matyti, kad kaltinamasis teigia tokius santykius su mažamete turėjęs abipusiu sutarimu, pati A. ne kartą sakiusi, kad jį myli „kaip bachurą“.

52Specialisto išvadoje Nr. p G 54/ 2017(03) užfiksuota, kad A. A. ginekologinės apžiūros metu rasti mergystės plėvės randai, mergystės plėvės žiedas laisvai praleidžiantis du pirštus, nėra žiedo tamprumo, tai leidžia teigti, kad lytinę sueitį su A. A. galima atlikti ir nepaliekant šviežių mergystės plėvės sužalojimų. Taip pat konstatuota, kad rastas nubrozdinimas mergystės plėvėje, mergystės plėvės randai buvusių plyšimų vietoje galėjo atsirasti įvedant į makštį kietą buką daiktą, galbūt ir vyrišką lytinį organą erekcijos būsenos. Nubrozdinimai mergystės plėvėje galėjo būti padaryti 2016-12-27/28 (t.1, b. l. 104-106). Specialisto išvada visiškai patvirtina kitus anksčiau aptartus įrodymus ir patvirtina M. G. kaltę.

53Specialisto išvadoje Nr. G 2249/ 2016(03) mergystės plėvės pažeidimas nebuvo nustatytas, buvo fiksuotas tik mergystės plėvės nubrozdinimas ties 7 val. (t.1, b. l. 95–96). Siekiant pašalinti kilusį neaiškumą teisiamajame posėdyje buvo apklaustas ekspertas R. P. Pečkus, dalyvavęs atliekant abi specialisto išvadas, kuris paaiškino, kad antroji ginekologinė apžiūra buvo atliekama vaikų ginekologės gydytojos V. L., todėl antroji specialisto išvada yra išsami ir teisinga. Taip pat ekspertas parodė, jog atliekant lytinį aktą analiniu būdu padaromi išeinamosios angos sužalojimai ir jei tokių sužalojimų nebuvo nustatyta, tai nereiškia, kad toks aktas negalėjo būti atliktas.

54Pornografinio turinio įrašų demonstravimą mažametėms be abiejų nukentėjusiųjų parodymų patvirtina specialisto išvada, kuria nustatyta, kad iš M. G. paimto kompiuterio standžiajame diske rasti galbūt pornografinio turinio vaizdo įrašų bei nuotraukų failai – su nuorodomis į galbūt pornografinio turinio tinklalapius, rasti pornografinio turinio paieškos raktažodžiai, įvesti paieškos sistemoje Google (t. 4, b. l. 39–43).

55Taigi remiantis aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. G. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį – A. A. – nenustatytą skaičių kartų demonstruodamas jai pornografinio turinio vaizdo įrašus bei nuotraukas, prašydavo, kad nukentėjusioji jį ranka masturbuotų, ir ši tai darė. Kaltinamojo padaryta veika šioje kaltinimo dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nes aptartais veiksmais jis kėlė per ankstyvą mažametės susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir trikdė vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.

56Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. G., būdamas suaugęs žmogus, atliko prieš mažametę A. A. seksualinio prievartavimo veiksmus, kurie atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Pagal BK 150 straipsnį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiam asmeniui. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. Tokius veiksmus laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio nenustatytą skaičių kartų kaltinamasis ir atliko. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnį, nes suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant bendrai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

57Be to, jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, vartodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius į galvą naktį iš 2016 metų gruodžio 27 į 28 d. jis išžagino A. A. vaginaliniu būdu, po to tenkino aistrą analiniu būdu. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais. Taigi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis ir išžagino A. A., ir atliko seksualinio prievartavimo veiksmus. Abiejų veikų kvalifikuojantis požymis – išžaginta ir seksualiai prievartauta mažametė. Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis. A. A. yra kaltinamojo sutuoktinės dukra, kaltinamasis tikrai žinojo jos amžių ir naudojosi bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės. Pirmaisiais seksualinės prievartos atvejais, kurie prasidėjo nuo 2012 metų Didžiojoje Britanijoje, A. A. buvo tik dešimt metų. Paskutinių veikų padarymo metu A. A. trylika metų. Remiantis specialisto išvada nustatyta, kad „...santykių su įtariamuoju pradžioje, kai jai buvo dešimt metų, ji galėjo turėti bendrų paviršutiniškų žinių apie lytinių santykių pobūdį, tačiau nesuprato juridinių tokio santykiavimo pasekmių, pavojingumo, jai daromos žalos ir negalėjo jiems priešintis, Su laiku nukentėjusiosios žinios apie su ja atliktų veiksmų pobūdį augo, atsirado bendras supratimas apie juridinę įtariamojo elgesio reikšmę ir jos priešinimasis, kuriam sutrukdė jos baimė, įtariamojo fizinis smurtas, grasinimai bei gilesnių jos žinių apie su ja atliktų veiksmų reikšmę (ypatingai psichologinę /psichinę žalą ateityje) stoka“ (24 ekspertizės akto lapas, t. 2, b. l 160–171). Taigi visais atvejais, net ir esant formaliam asmens sutikimui, veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. A. A. parodymais, kuriuos patvirtina specialisto išvada, nustatyta, kad prieš išžagindamas naktį iš gruodžio 27 į 28, M. G. sudavė kelis smūgius mergaitei į galvą ir fiziniu smurtu palaužė jos pasipriešinimą. Ištirtų įrodymų pagrindu įvertinus bendrą situaciją ir susidariusią nukentėjusiosios padėtį yra pagrindo konstatuoti, kad ji buvo itin sunki: kaltinamasis yra mergaitės patėvis, kaltinime nurodytu metu jie visą laiką gyveno kartu. Nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją A. A., jos brolį ir seserį M. G. nuolat vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, vaikai labai dažnai buvo mušami dėl menkiausios dingsties. Gyvenant ( - ) vaikų mama dirbdavo, o M. G. būdavo namuose ir prižiūrėdavo vaikus. Po smurto prieš Ž. A. nustatymo M. G. buvo apribotas bendravimas su šeima, tada jis su vaikais išvyko į Lietuvą, apsigyveno savo tėvų namuose, o vaikų motina liko gyventi ir dirbti ( - ). A. A. ir liudytoja E. V. yra parodžiusios, kad Lietuvoje A. mušdavo ne tik patėvis, bet ir kiti šeimos nariai. Motina D. G. nepatikėjo ar nenorėjo patikėti dukros pasakojimu apie patėvio seksualinę prievartą prieš vaiką, nesiėmė jokių priemonių užkirsti sutuoktiniui kelią smurtauti prieš vaikus. Esant tokiai situacijai A. A. buvo visiškai priklausoma nuo savo patėvio ir dėl savo amžiaus, socialinės brandos, susiklosčiusių santykių šeimoje, jai nepalankios artimųjų aplinkos ir nepakankamo motinos dėmesio vaikams. Mergaitė buvo mažametė, įbauginta nuolatinių grasinimų ir fizinio smurto ir seksualinės prievartos, todėl kaltinamojo teiginiai apie nukentėjusiosios geranoriškus seksualinius santykius su juo ir meilę jam kaip vyrui atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

58Kaltinamasis žinojo apie nukentėjusiosios amžių, matė jos būseną ir emocijas, patarė A. A. niekam apie jų santykius nepasakoti, vadinasi, suvokė atliekamų savo veiksmų pavojingumą. Atliekamų nusikalstamų veiksmų kartojimas įrodo, kad jis ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia.

59Kaltinamojo M. G. nuolat vartota psichinė ir fizinė prievarta prieš visus vaikus ir seksualinė prievarta prieš mergaites nesunkiai sutrikdė mažamečių vaikų sveikatą, todėl ištyrus visus įrodymus baudžiamojoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad M. G. laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2016 m. gruodžio 22 d. savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą visiems trims mažamečiams asmenims: mažametei dukrai I. G., demonstruodamas pornografinio turinio vaizdus ir nuotraukas, taip ją tvirkindamas, seksualiai ją prievartaudamas bei smurtaudamas – sukeldamas fizinį skausmą jai bei mažametei seseriai A. A. ir broliui Ž. A. jos akivaizdoje, sukėlė I. G. stresogeninius išgyvenimus, tai padarė žalą I. G. psichikos sveikatai; Ž. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas smurtavimu prieš jį sukeliant fizinį skausmą jam bei mažametėms seserims A. A., I. G. jo akivaizdoje, dėl to Ž. A. išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą; A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą M. G. padarė demonstruodamas pornografinio turinio vaizdus ir nuotraukas, prašydamas liesti jo lytinį organą, taip ją tvirkindamas, seksualiai ją prievartaudamas ir išžagindamas bei smurtaudamas – sukeldamas fizinį skausmą jai bei mažametei seseriai I. G. ir broliui Ž. A. jos akivaizdoje ir tokiu būdu sukėlė A. A. stresogeninius išgyvenimus, tai padarė žalą A. A. psichikos sveikatai, sukėlė laikino pobūdžio psichikos sutrikimą – vidutinio sunkumo depresijos epizodą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

60Kaltinamojo nusikalstamas elgesys prieš vaikus nustatytas jau detaliai aptartais ir įvertintais nukentėjusiųjų I. G., Ž. A., A. A. parodymais, liudytojų E. V., N. I., V. Š., A. S. parodymais.

61Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103MS-114/2017 nurodyta, kad A. A. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (F 32.10), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 2, b. l. 160–171).

62Iš I. G. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados Nr. 103 MS- 117/2017 matyti, kad I. G. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 172–177).

63Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103 MS-109/2017 nurodyta, kad Ž. A. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 178–183).

64Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. G. nusikalstamais veiksmais visiems trims mažamečiams asmenims sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokios veikos prieš kiekvieną mažametį yra padarytos atskirai, todėl kvalifikuotinos kaip trys nusikalstamos veikos. Jos atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir yra pagrįstai M. G. inkriminuotos bei įrodytos. M. G. būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas žmogus turėjo suprasti, kad jo atliekami veiksmai yra pavojingi, kad gali sukelti negrįžtamus pokyčius vaikų psichikoje, ir, jei tų pokyčių ir nesiekė, tai sąmoningai leido jiems kilti.

65Be to, M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti: tai yra namuose, esančiuose ( - ), nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs, laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 m. sausio 4 d. disponavo (laikė) kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,485 g, tai yra narkotinė medžiaga, kurioje 9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 13,8 proc., iki atliktos kratos 2017 m. sausio 4 d., kai narkotinės medžiagos buvo paimtos pareigūnų. M. G. veika šioje kaltinimo dalyje atitinka BK 259 straipsnio 2 dalies sudėtį. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tą faktą, kad M. G. laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos ir ją pats vartodavo, įrodo paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kratos protokolas (t. 4, b. l. 7, 8–11) bei specialisto išvados: remiantis specialisto išvada Nr. 30-(U-130)-ISI-65 nustatyta, kad kratos metu pas M. G. rasta augalinė medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), kurių bendra masė 0,485 g. Ant kitų pateiktų tirti objektų: malūnėlių (smulkintuvų), plastikinio vambzdžio-bongo, jam skirto stiklinio vamzdelio, pypkės ir jos detalių vidinių paviršių yra kanapių (antžeminių dalių) arba kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų (t. 4, b. l. 21–26); remiantis specialisto išvada Nr. 140-(552)-ISI - 703 nustatyta, kad pas M. G. kratos metu gyvenamojoje vietoje paimtos kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, jose tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 13,8 procento (t. 4, b. l. 33–35).

66Bausmės skyrimo motyvai

67

68Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

69Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo trejų iki trylikos metų bausmė.

70Skiriant bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

71Taigi M. G. padarė tris nusikalstamas tyčines tęstines veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, šios veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai; keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, šios veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, trys iš jų tęstinės; dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų; dvi veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, šios veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, priskiriamą prie labai sunkių nusikaltimų, ir veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. baudžiamąjį nusižengimą. Jo padarytomis veikomis buvo pasikėsinta į mažamečių asmenų, jo šeimos narių – dukros, posūnio ir podukros – sveikatą ir seksualinę neliečiamybę. Nusikalstamų veikų darymo pradžioje jo dukrai I. G. buvo tik treji ketveri metai, podukrai A. A. – dešimt metų. Kaltinamasis žinojo, jog dėl savo amžiaus jos negalės apsiginti, pranešti apie neteisėtus nuteistojo veiksmus, jautė nebaudžiamumo atmosferą. Tai rodo ypatingą kaltinamojo cinizmą, nepagarbą moralinėms vertybėms, savo šeimai, Nusikaltimus M. G. padarė skatinamas negatyvių motyvų ir žemų seksualinių paskatų.

72Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies. Teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltu visiškai prisipažįsta, tačiau pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2011, 2K-444/2010, 2K-397/2010, 2K-189/2013). Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal bylos aplinkybių visumą nėra pagrindo konstatuoti nuoširdaus M. G. galėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai, kad nusikalstamas veikas jis darydavo pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, patvirtino jis pats, nukentėję nepilnamečiai, be to, sulaikius kaltinamąjį ir atlikus tyrimą, remiantis specialisto išvada, buvo nustatyta, kad M. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 3, b. l. 81).

73Kaltinamasis neteistas, nedirbantis, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. G. skirtina bausmė, artima atitinkamų sankcijų numatytam vidurkiui. Nustatant konkretų bausmės dydį už atskiras nusikalstamas veikas atsižvelgiama į tos veikos pobūdį ir pavojingumą.

74Veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, padarytos prieš A. A. 2016 m. naktį iš gruodžio 27 į 28 d., sudaro idealią nusikaltimo sutaptį, jos bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Apėmimo būdu taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą bendrintinos ir bausmės, paskirtos už veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms, t. y. veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (nesunkus nusikaltimas), BK 259 straipsnio 2 dalyje (baudžiamasis nusižengimas), nuo veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje (labai sunkūs nusikaltimai). Bausmės už kitas nusikalstamas veikas bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį (2004 m. liepos 5d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), BK 63 straipsnio 5 dalį.

75Dėl civilinių ieškinių

76Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 2891,83 Eur civilinį ieškinį dėl A. A. gydymo išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 114–123). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu (t. 1, b. l. 116) ir tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnis).

77Nepilnamečių atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nepilnamečiams vaikams atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad M. G. padarė tyčines nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius A. A., I. G., Ž. A. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-1 A. A., 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. AV-21 I. G. 2017 m. sausio 4 d. Nr. AV-20 Ž. A. paskirta laikinoji globa ( - ) pagrindinėje mokykloje. Į ( - ) pagrindinės mokyklos vaikų globos namus atvykę nukentėjusieji jautėsi prislėgti, liūdni, išsekę, buvo nelinkę bendrauti. A. A. buvo patyrusi fizinį smurtą, dėl kurio buvo atlikta nosies pertvaros operacija Klaipėdos ligoninės Vaikų skyriuje. Atvykusiems vaikams buvo teikiama individuali socialinio pedagogo, psichologo pagalba. Laikui bėgant vaikai adaptavosi, tačiau buvo pastebimas emocinis nestabilumas, Ž. A. elgesyje – agresija, pykčio nevaldymas. I. G. dažnai jautėsi vieniša, reikalavo išskirtinio suaugusiųjų dėmesio, jo negavusi – pykdavo. A. A. elgesys kėlė daugiausiai rūpesčių: mergaitė ėmė vagiliauti, pasireikšdavo dažna nuotaikų kaita, atsirado suicidinių minčių. A. A. nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. tris kartus gydyta Klaipėdos Respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje, nustatyta klinikinė diagnozė F32.10, skirtas medikamentinis gydymas ir nuolatinė psichiatro priežiūra. Nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. A. A. lanko psichoterapeuto konsultacijas ( - ) PPT Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį nukentėjusiųjų A. A., I. G., Ž. A. dėl atsakovo M. G. padarytos nusikalstamos veikos patirti išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos vaikų savijautai, raidai, psichologinei būsenai, tai pripažintina neturtine žala, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į paminėtas nusikaltimo sukeltas pasekmes, į tai, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų atsakovo M. G. veiksmų, nukreiptų prieš nepilnamečius vaikus, iš atsakovo M. G. prašoma priteisti A. A. 8000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti, I. G. 5000 eurų patirtai neturtinei žalai, Ž. A. 3000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečių A. A., I. G., Ž. A. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ( - ) pagrindinę mokyklą (t. 4, b. l 168–169).

78( - ) pagrindinės mokyklos pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo A. A. ir I. G. tenkintinas visiškai, o ieškinys dėl neturinės žalos priteisimo Ž. A. tenkintinas iš dalies. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AV-1 A. A., 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. AV-21 I. G., 2017 sausio 4 d. Nr. AV-20 Ž. A. paskirta laikinoji globa ( - ) pagrindinėje mokykloje (t. 1, b. l. 133; t. 2, b. l. 3, 34).

79CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet kartu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

80Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Įvertinus skirtingą nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas paprastai svyruoja nuo

815 792,40 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2012, Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-40/2013, Nr. 2K-131-2014, Nr. 2K-261/2014, Nr. 2K-483/2014, Nr. 2K-539-976/2015). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteistais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė yra, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kuri taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

82Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. G. veikdamas tyčia prieš A. A. padarė nesunkų, tris labai sunkius, vieną apysunkį nusikaltimą. Daromos veikos tęsėsi apie ketverius metus. Dėl šio kaltinamojo veiksmų supratusi, jog yra seksualiai išnaudojama, nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, pažeminimą, kitus neigiamus išgyvenimus. Ji buvo priklausoma nuo kaltinamojo, savo patėvio, buvo mušama ir skriaudžiama, neturėjo jokios kitokio gyvenimo pasirinkimo galimybės. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai turėjo įtakos jos elgesiui ir savijautai, pagal ekspertų išvadas tai gali turėti neigiamos įtakos nukentėjusiajai ateityje, tai konstatuota teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės išvadose. Dėl M. G. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai išsivystė depresinis elgesio sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su patirta seksualine prievarta, dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Taigi nekyla abejonių, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai ne tik šiuo metu, bet ir ateityje turės įtakos nukentėjusiosios, kuri santykių pradžioje buvo tik dešimties metų, nebuvo turėjusi lytinių santykių ir pagal savo brandą dar nebuvo pasirengusi tokio pobūdžio santykiams, psichinei savijautai. Dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji iki šio laiko yra gydoma psichiatrų, su ja dirba psichologai, bet, kaip nurodė kaip liudytojas apklaustas įgaliotas atstovas S., padaryti teigiamą įtaką mergaitės elgesiui, psichologinei būsenai ir sveikatai yra labai sudėtinga. Kaltinamasis M. G. neturi nuolatinio darbo, jokio turto, tačiau jo tokia turtinė padėtis negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios mažametei padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, ir taip nėra didelis, galėtų būti sumažintas. Atsižvelgiant į prieš A. A. padarytų veikų pobūdį ir trukmę, į mažametės patirtus išgyvenimus ir sukeltas pasekmes, kurios išliks visam gyvenimui, į nustatytas kitas anksčiau aptartas aplinkybes bei į teismų praktiką panašiose bylose konstatuotina, jog 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. A. dydis iš kaltinamojo M. G. yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

83Mažametė nukentėjusioji I. G. dėl savo tėvo kaltinamojo M. G. prieš ją padarytų itin amoralių veiksmų, patyrė ilgalaikį psichologinį stresą, pažeminimą, baimę bei didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Mergaitė buvo dažnai mušama, sukeliant jai fizinį skausmą ir baimę, bei seksualiai prievartaujama bei tvirkinama. Atkreiptinas dėmesys, kad I. G. nusikalstamų veikų pradžios metu buvo visai maža, trejų–ketverių metų, o motinai palikus vaikus prižiūrėti tėvui, visiškai buvo nuo jo priklausoma. Teismo nuomone, patirta seksualinė prievarta turės neigiamos įtakos ir mažametės nukentėjusiosios fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios pedagogo A. S., liudytojos E. V. liudijimai, kad I. G. po nagrinėjamų įvykių pasikeitė, jautė baimę, tapo nervinga, sunkiai prisitaikė globos institucijoje. Mergaitė jautėsi vieniša, reikalavo išskirtinio suaugusiųjų dėmesio. Iki šio laiko bijo tėvo. Remiantis I. G. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada nustatyta, kad I. G. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta, kaltinamasis M. G. neturi darbo, jokio turto, tačiau jo tokia turtinė padėtis negali būti vertinama kaip aplinkybė, dėl kurios mažametei padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, ir taip nėra didelis, galėtų būti sumažintas. I. G. priteistina 5000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.

84Ž. A. neturtinę žalą patyrė dėl patėvio vartojamos psichinės ir fizinės prievartos. Smurtas prieš mažametį taip pat truko apie ketverius metus, Ž. A. patėvio buvo mušamas už menkiausius nusižengimus, už saldainių vagystę kaltinamasis mažamečiam posūniui popieriui pjaustyti peiliuku net supjaustė pirštus. Dėl nuolat patiriamo smurto ir grasinimų pavartoti smurtą Ž. A. jautė nuolatinę įtampą, stresą ir baimę. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad Ž. A. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas, kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių, bei nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus, kad kaltinamasis prieš Ž. A. padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, kuriais buvo pažeista mažamečio asmens sveikata, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad Ž. A. iš kaltinamojo priteistina 2000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokia pinigų suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, atitiktų nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą bei teismų praktiką nusikaltimų sveikatai bylose.

85Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

86Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Klaipėdos AVPK KP SNTV 3-iojo skyriaus daiktų sandėlyje: kirvukas su metaliniu strypu, du malūnėliai su augaline medžiaga, dėžutė su pypke ir pypkės dalys, plastikinis vamzdis (bongas), kompiuteris „Atomic“, standusis diskas, įrašymo įrenginys, kompaktiniai diskai (t. 4, b. l. 8–11, 97 nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip uždraustos veikos įrankiai ir priemonės (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) ir sunaikintini.

87USB laikmena, žiedas, baterija, fotoaparatas „Olympus“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, mobiliojo ryšio telefonas „Teca“ (t. 3, b. l. 119) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nuteistajam M. G..

88Vokai su apklausų ir apžiūros įrašais, pridėti prie bylos, paliktini saugoti byloje.

89Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 str. teismas

Nutarė

90M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 153 straipsnio 1 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

91pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo I. G. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

92pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo Ž. A. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

93pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. A. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

94pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. A. –laisvės atėmimu dvejiems metams;

95pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl I. G. seksualinio prievartavimo – laisvės atėmimu penkeriems metams;

96pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl I. G. tvirkinimo – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

97pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl A. A. tvirkinimo – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

98pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl A. A. seksualinio prievartavimo (tęstinė nusikalstama veika) – laisvės atėmimu septyneriems metams;

99pagal BK 149 straipsnio 4 dalį dėl A. A. išžaginimo – laisvės atėmimu devyneriems metams;

100pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl A. A. seksualinio prievartavimo (naktį iš 2016 m. gruodžio 27 į 28 d.) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

101pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. A. –laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

102pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Ž. A. –laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

103pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. G. –laisvės atėmimu dvejiems metams;

104pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 90 parų.

105Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą trylikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme (2016-12-29,

1062016-12-30) ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-01-03 iki 2018 -02-02. Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

107Priteisti iš M. G. 8000 eurų A. A., 5000 eurų I. G., 2000 eurų Ž. A. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nepilnamečių A. A., I. G., Ž. A. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ( - ) pagrindinę mokyklą.

108Priteisti iš M. G. 2891,83 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

109Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Klaipėdos AVPK KP SNTV 3-iojo skyriaus daiktų sandėlyje: kirvuką su metaliniu strypu, du malūnėlius su augaline medžiaga, dėžutę su pypke ir pypkės dalis, plastikinį vamzdį (bongas), kompiuterį „Atomic“, standųjį diską, įrašymo įrenginį, kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

110USB laikmeną, žiedą, bateriją, fotoaparatą „Olympus“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, mobiliojo ryšio telefoną „Teca“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nuteistajam M. G..

111Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

112Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina... 2. neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. Išnagrinėjęs bylą teismas... 4. M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose,... 5. M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose,... 6. M. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui: tai yra namuose,... 7. M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra... 8. M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę... 9. M. G. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, tai yra laikotarpiu nuo... 10. M. G. tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, tai yra namuose,... 11. M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę... 12. M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai yra tenkino lytinę... 13. M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra... 14. M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra... 15. M. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiam asmeniui: tai yra... 16. M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti:... 17. Kaltinamasis M. G. kaltu teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltu... 18. Iš M. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytų... 19. Apklausiamas kaip įtariamasis įteikus galutinį pranešimą apie įtarimus... 20. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi,... 21. Nukentėjusioji A. A. 2017-01-13 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo... 22. Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo... 23. Nukentėjusioji I. G. 2017-02-09 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo... 24. Analogiškus parodymus I. G. davė apklausta 2017-01-19 ikiteisminio tyrimo... 25. Nukentėjusysis Ž. A. apklaustas tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną,... 26. Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas A. S. parodė, kad dirba ( - )... 27. Kaip liudytoja apklausta ( - ) rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos... 28. Liudytoja S. B. parodė, kad 2016 metais buvo I. ir Ž. mokytoja ( - )... 29. Liudytoja E. V. parodė, kad kaltinamasis M. G. yra jos brolio sūnus. Jį... 30. Liudytoja N. I. parodė, kad ji yra seniūnė toje pačioje seniūnijoje,... 31. Liudytojas O. S. parodė, kad su kaltinamuoju M. G. yra draugai. Kai M. G. su... 32. Specialisto išvadoje Nr. G 2249/2016(03) ir Nr. p G 54/ 2017(03) pažymima,... 33. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr.... 34. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103 MS-... 35. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103... 36. Kratos metui pas įtariamąjį M. G. rasti ir paimti: kirvukas su metaliniu... 37. Specialisto išvadoje Nr. 30-(U-130)-ISI-65 nurodyta, kad kratos metu pas M. G.... 38. Specialisto išvadoje Nr. 140-(552)-ISI - 703 pažymima, kad pas įtariamąjį... 39. Specialisto išvada Nr. 30-(U- 131)-ISI-89 nustatyta, kad tyrimui pateiktame... 40. Remiantis aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu... 41. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje... 42. Taigi remiantis aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. G. ne... 43. Visi mažamečiai vaikai yra M. G. šeimos nariai: I. G. – kaltinamojo dukra,... 44. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ištirtais teisiamajame posėdyje,... 45. Taip pat nustatyta, kad M. G. seksualiai prievartavo mažametį asmenį, tai... 46. Teisiamajame posėdyje M. G. kaltu visiškai prisipažino, o apklausiamas... 47. Pagrindinis įrodymų šaltinis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra... 48. Laikotarpiu nuo 2012 metų iki 2014 metų gruodžio mėnesio prieš podukrą A.... 49. M. G. kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo įrodyta... 50. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kitų asmenų parodymai: mažametė I.... 51. Nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtino pats M. G., kuris kaltę dėl... 52. Specialisto išvadoje Nr. p G 54/ 2017(03) užfiksuota, kad A. A.... 53. Specialisto išvadoje Nr. G 2249/ 2016(03) mergystės plėvės pažeidimas... 54. Pornografinio turinio įrašų demonstravimą mažametėms be abiejų... 55. Taigi remiantis aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. G.... 56. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. G., būdamas suaugęs... 57. Be to, jis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl... 58. Kaltinamasis žinojo apie nukentėjusiosios amžių, matė jos būseną ir... 59. Kaltinamojo M. G. nuolat vartota psichinė ir fizinė prievarta prieš visus... 60. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys prieš vaikus nustatytas jau detaliai... 61. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr.... 62. Iš I. G. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvados Nr.... 63. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje Nr. 103... 64. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. G. nusikalstamais... 65. Be to, M. G. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas... 66. Bausmės skyrimo motyvai... 67. ... 68. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 69. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 70. Skiriant bausmę kaltinamajam M. G. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos... 71. Taigi M. G. padarė tris nusikalstamas tyčines tęstines veikas, kvalifikuotas... 72. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas... 73. Kaltinamasis neteistas, nedirbantis, baustas administracine tvarka už Kelių... 74. Veikos, numatytos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje,... 75. Dėl civilinių ieškinių... 76. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 2891,83 Eur... 77. Nepilnamečių atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos... 78. ( - ) pagrindinės mokyklos pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės... 79. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens... 80. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi,... 81. 5 792,40 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.... 82. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. G. veikdamas tyčia prieš... 83. Mažametė nukentėjusioji I. G. dėl savo tėvo kaltinamojo M. G. prieš ją... 84. Ž. A. neturtinę žalą patyrė dėl patėvio vartojamos psichinės ir... 85. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 86. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi... 87. USB laikmena, žiedas, baterija, fotoaparatas „Olympus“, mobiliojo ryšio... 88. Vokai su apklausų ir apžiūros įrašais, pridėti prie bylos, paliktini... 89. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299,... 90. M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140... 91. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo I. G. –... 92. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo Ž. A. –... 93. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. A. –... 94. pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. A.... 95. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl I. G. seksualinio prievartavimo –... 96. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl I. G. tvirkinimo – laisvės atėmimu... 97. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl A. A. tvirkinimo – laisvės atėmimu... 98. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl A. A. seksualinio prievartavimo (tęstinė... 99. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį dėl A. A. išžaginimo – laisvės atėmimu... 100. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį dėl A. A. seksualinio prievartavimo (naktį... 101. pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. A.... 102. pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Ž. A.... 103. pagal BK 138 straipsnio 2 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. G.... 104. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 90 parų.... 105. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu,... 106. 2016-12-30) ir laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo... 107. Priteisti iš M. G. 8000 eurų A. A., 5000 eurų I. G., 2000 eurų Ž. A.... 108. Priteisti iš M. G. 2891,83 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.... 109. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 110. USB laikmeną, žiedą, bateriją, fotoaparatą „Olympus“, mobiliojo ryšio... 111. Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje... 112. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam nuo...