Byla e2A-78-555/2019
Dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

3dalyvaujant ieškovų Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams D. R., advokatui J. Č.,

4atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.,

5trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. M.,

6teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2075-418/2018 pagal ieškovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Ginčo esmė

101.

11Ieškovės Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) ir priteisti iš atsakovės ieškovių naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

122.

13Ieškovės nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, kuriuo nusprendė pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorą (metalinio tinklo, 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio), kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 10,60 metrų dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. ( - ), esančio ( - ), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 metrų dalis yra valstybės žemės sklype, unikalus Nr.( - ), ( - ), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype unikalus Nr. ( - ), ( - ). 2018 m. sausio 16 d. buvo gautas Inspekcijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-20-(15.29) pašalinti pažeidimus, kuriame nurodoma: „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko tyrimą dėl tvoros statybos teisėtumo žemės sklype, esančiame ( - ), šalia žemės sklypų, esančių ( - ). Atliekant tyrimą buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – NŽT), kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinį, pateikti informaciją, ar išduotas sutikimas šios tvoros statybai. Gavus NŽT atsakymus nustatyta, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neišdavusi sutikimo, susitarimo tvoros statybai žemės sklype ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pažymėtos taškais ( - ), kurios ilgis 66,25 m (pagal NŽT 2017 m. balandžio 20 d. atliktus matavimus su pateiktu brėžiniu). Tuo pažeidžiama statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 devinto skirsnio 50 dalies reikalavimas, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, t. y. tvora pastatyta (stovi) neteisėtai. Nurodau nugriauti taškuose ( - ) tvorą ( - ) arba pateikti privalomą NŽT sutikimą, susitarimą“. Druskininkų savivaldybė neatliko statybos darbų (nedalyvavo jokiuose statybos teisiniuose santykiuose), o nuosavybės teisę į ginčo tvorą įgijo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 pagrindu. Teismo sprendimu bešeimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiūros apimtį. Atliktas patikrinimas ir Privalomasis nurodymas neatitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiūros veiksmų. Privalomas nurodymas grindžiamas Priežiūros įstatymo 11 straipsniu ir tariamu NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio teisių pažeidimu. NŽT niekada nereiškė Druskininkų savivaldybei pretenzijų dėl žemės naudojimo, o priešingai – sutiko su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Druskininkų savivaldybei. Druskininkų savivaldybė žemę naudoja 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 (toliau – Panaudos sutartis) pagrindu. Panaudos sutartis numato panaudos gavėjo teisę statyti statinius, jeigu tokia statyba [..] neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. 2014 m. balandžio 10 d. tarp panaudos šalių sudarytu susitarimu buvo pakeistas Panaudos sutarties 4 punktas ir išdėstytas taip: „Perduotame neatlygintinai naudotis žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos, nauju pastatų, statinių statybos kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės sklypo panaudos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“. NŽT yra daug kartų išreiškusi sutikimus ir valią (sutikimų ir susitarimų forma), kuriais sutinka su Privalomajame nurodyme nurodyta tvora, įvairių pavedimų ir skundų pagrindu ne kartą tikrino, ar tvora nepažeidžia viešojo intereso ir viešojo intereso pažeidimų nenustatė. Privalomame nurodyme išdėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) dokumentus yra perteklinis bei prieštarauja gero viešo administravimo principui bei teisinės valstybės principo turinį sudarantiems principams.

143.

15Atsakovė Inspekcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2D-15506-(15.17) ir 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2D-16467-(15.17) paprašė NŽT Druskininkų skyriaus tarnybinės pagalbos dėl tvoros, įrengtos valstybinės žemės sklype, esančiame ( - ), šalia žemės sklypų, esančių ( - ) (( - ) naujai suformuoti žemės sklypai, kurie ankstesniuose patikrinimuose buvo laisva valstybinė žemė), ( - ). NŽT Druskininkų skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 50SD-1796-(14.50.125E) ir 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 50SD-1825-(14.50.125E) pateikė paaiškinimus, kad nėra išdavusi sutikimo statyti tvorą, pažymėtą taškais ( - ) (pagal NŽT 2017 m. balandžio 20 d. atliktus matavimus su pateiktu brėžiniu), kurios ilgis 66,25 m, kuri yra žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ), ir kuri priskiriama nesudėtingiems statiniams nurodytiems Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 ir 2 lentelėse (naujas STR – Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017). Taip pat pažymėjo, kad „Nacionalinė žemės tarnyba išduoda sutikimus statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti. NŽT Druskininkų skyriaus sutikimų, kad gali stovėti esantys statiniai, neišduoda“. Inspekcija 2018 m. sausio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29). Valstybinėje žemėje, statant I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį, nors ir neprivaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (tokį, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje), tačiau privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktas). Druskininkų savivaldybės administracija nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo ar susitarimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius raštais taip pat patvirtino, kad nėra išdavusi sutikimo. Valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisę į bešeimininkį daiktą įgyja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo Druskininkų miesto apylinkės teismas pripažino bešeimininkiu turtu ir perdavė Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorą, įsiteisėjo 2015 m. sausio 30 d., todėl Druskininkų savivaldybės administracija, 2015 m. sausio 30 d. įgijusi tvorą, įgijo ir visas teises ir pareigas, susijusias su įgytu turtu (tvora). Atsakovė teigė, kad ji teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 12 d. surašė tvoros savininkei – Druskininkų savivaldybės administracijai, nurodymą.

164.

17Trečiasis asmuo NŽT su ieškovių ieškiniu sutiko. Nurodė, kad žemės sklypas kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei perduotas neatlygintinai naudotis Druskininkų savivaldybės administracijai pagal 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7. Pagal Panaudos sutarties pakeisto 4 punkto nuostatas, Druskininkų savivaldybės administracija turėjo teisę statyti naujus statinius (įskaitant ir I grupės nesudėtingus statinius, kuriems nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas), jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, t. y. Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Nacionalinė žemės tarnyba sutikimų, kad gali stovėti esantys suformuotoje valstybinėje žemėje statiniai – neišduoda. Be to, NŽT nuolat atlieka patikrinimus dėl esančios tvoros valstybinėje žemėje ir pažeidimų nenustatė.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

205.

21Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29). Iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai priteisė 1 105,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 75,00 Eur žyminio mokesčio.

226.

23Teismas nurodė, jog tvoros dalis, kurią atsakovė Privalomuoju nurodymu prašo nugriauti Druskininkų savivaldybės administraciją arba gauti NŽT rašytinį sutikimą (susitarimą), jog tvora stovėtų valstybinėje žemėje, 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, buvo pripažinta kaip bešeimininkis turtas ir perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Sprendime nurodyta, kad NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinis su pareiškimu dėl tvoros pripažinimo bešeimininkiu daiktu sutiko, aplinkybės, kad tvora buvo valstybinėje žemėje NŽT buvo žinomos. Teismas taip pat nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas NŽT atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 bei kiti byloje esantys įrodymai. Be to, teismo sprendimo priėmimo metu dėl statinių statybos valstybinėje žemėje ieškovė Druskininkų savivaldybė ir NŽT buvo susitarusios dar ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6. Kadangi ginčo tvora kaip teisėtas statinys buvo perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl teismas sprendė, kad atsakovės Privalomasis nurodymas reikalauti pašalinti galimai statant tvorą nustatytus pažeidimus, praėjus keturiems metams po teismo sprendimo priėmimo negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

247.

25Kadangi byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora ar žemės sklypas patikėjimo teise ar kokiu nors kitu pagrindu būtų perduota naudoti, disponuoti ar valdyti Druskininkų savivaldybės administracijai, todėl teismas vertino, jog Privalomasis nurodymas negali būti pripažintas kaip teisėtas, nes nėra surašytas tinkamam subjektui. Teismas sutiko su atsakove, kad savivaldybę ir savivaldybės administraciją sieja specifiniai santykiai, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta išimčių reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius su savininkais ar naudotojais susijusiais asmenims.

268.

27Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog tvora esanti valstybinėje žemėje priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statant tokį statinį statybos leidimas nereikalingas, tačiau privaloma gauti valstybinio žemės patikėtinio sutikimą (STR 1.05.01:2017, 50 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios statybas valstybinėje žemėje, įsakmiai nurodo, jog valstybinės žemės patikėtinis sutikimą statyti statinius gali išduoti dar iki statybų pradžios, tačiau pabaigus statybas įstatymas neriboja NŽT galimybės duoti pritarimą (nepritarimą) tokioms statyboms įteisinti. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad NŽT kaip valstybinis žemės patikėtinis neprieštarauja dėl ieškovei Druskininkų savivaldybei priklausančios tvoros valstybinėje žemėje ir ji turi NŽT pritarimą, todėl atsakovė turėdama ir žinodama tokią NŽT poziciją turėjo ir galėjo panaikinti priimtą Privalomąjį nurodymą.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

309.

31Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:

321.1.

33Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Druskininkų savivaldybės administracija tvoros statybai nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, sutikimo ar susitarimo, o NŽT Druskininkų skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 50SD-1796-(14.50.125E) ir 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 50SD-1825-(14.50.125E) taip pat patvirtino, kad nėra išdavusi sutikimo, todėl Inspekcija teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi NŽT atstovų pozicija šioje byloje bei jau išnagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, kurioje buvo sprendžiamas tvoros pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jos perdavimo Druskininkų savivaldybės nuosavybėn klausimas.

341.2.

35NŽT sutikimai dėl nesudėtingų statinių statybos nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kaip vienašaliai sandoriai, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Minėti sutikimai yra skelbiami viešai NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt. Tačiau tokio sutikimo ginčo tvoros statybai NŽT nebuvo ir nėra išdavusi. Ieškovės nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas būtų sudaręs nurodytą sandorį dėl žemės suteikimo tvorai statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas iki tvoros statybos būtų aiškiai išreiškęs valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę tvorai statyti, įgyti nuosavybės teisę į pastatytą statinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai NŽT atstovo neprieštaravimą tvoros buvimui valstybinėje žemėje laikė žemės savininko sutikimu dėl naudojimosi žeme.

361.3.

37NŽT atstovė L. M., bylos nagrinėjimo metu išreiškusi sutikimą su ieškovių ieškinio reikalavimais, viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT atstovė atskiro įgaliojimo sutikti su ieškovių ieškinio reikalavimais nagrinėtoje byloje nebuvo pateikusi.

381.4.

39Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą sprendė remdamasis jau po jo surašymo gautais NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir NŽT 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1SD-1069-(3.1.) ir juose išreikšta NŽT nuomone dėl tvoros buvimo valstybinėje žemėje. Taip pat visiškai nepagrįsta ir išvada, kad Inspekcija, žinodama tokią informaciją, turėjo ir galėjo panaikinti priimtą nurodymą.

401.5.

41NŽT sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarka yra reglamentuota Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintose Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse, kurių 2 priede yra patvirtinta sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, forma. Nors šios taisyklės buvo priimtos vėliau nei buvo surašytas Inspekcijos nurodymas, tačiau tai parodo, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, valia dėl statinių statybos valstybinėje žemėje turi būti aiškiai išreikšta teisės aktų nustatyta forma – arba sutartyje, kai žemės sklypas yra suformuotas, arba nustatytos formos sutikimu, kai valstybinė žemė yra nesuformuota.

421.6.

43Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuriomis buvo susitarta dėl statinių statybos valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši sutartis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nors 2014 m. balandžio 10 d. susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 ir nebuvo panaikintas, iš esmės jis taip pat yra negaliojantis, kadangi pagal šio susitarimo 5 punktą, jis yra neatskiriamas 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 dalis.

441.7.

45Pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl to, kad tvora yra naujas statinys, kurio statybai buvo privalomas valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, sutikimas, o taip pat ir tvoros statybos, kuris nurodytas VĮ Registrų centro išraše (registro Nr. ( - )), metu, t. y. 1995 m., galiojusio teisinio reglamentavimo, be to, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tvora 1995 metais buvo pastatyta savavališkai, o vėliau perstatyta taip pat pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

461.8.

47Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodymą panaikino ir kaip surašytą ne įstatyme nustatytam subjektui. Vien tai, jog Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija formaliai yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinio asmens kodus, nesudaro pagrindo pripažinti nurodymą neteisėtu kaip surašytą netinkamam asmeniui.

481.9.

49Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ir nepagrįstai iš Inspekcijos priteisė sumas ieškovės Druskininkų savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir valstybei. Teismas neteisingai įvertino ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, taip pat priteisdamas žyminį mokestį, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė šiuo atveju surašiusi Privalomąjį nurodymą gina viešąjį interesą, todėl tokiu atveju ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

5010.

51Ieškovės Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

522.1.

53Ginčo tvora pastatyta 1995 m., todėl svarbu tai, kad tuo metu neegzistavo Statybos įstatymas, nebuvo NŽT kaip institucijos, todėl Privalomajame nurodyme ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl neva 1995 m. pažeisto Statybos įstatymo, kadangi tais metais nebuvo gautas NŽT sutikimas ginčo tvoros statybai, yra akivaizdžiai neteisėti.

542.2.

55Atsakovė pripažįsta, kad ginčo tvora buvo pastatyta 1995 m., o tai patvirtina, jog Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nes jame nurodytos visiškai kitos tvoros pastatymo aplinkybės, kitas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, pažeisti kiti teisės aktai. Be to, Privalomasis nurodymas buvo priimtas pažeidžiant atsakovės kompetencijos ribas, kurias nustato TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalis. Privalomajame nurodyme nėra nustatyta aplinkybių, susijusių su viešojo intereso pažeidimu. Priešingai net ir NŽT laikosi pozicijos, kad ginčo tvoros buvimas valstybinėje žemėje viešojo intereso nepažeidžia ir NŽT neprieštarauja ginčo tvorai.

562.3.

57NŽT ne kartą yra išreiškusi sutikimą dėl ginčo tvoros buvimo valstybinėje žemėje. NŽT nuosekliai sutiko, kad žemės sklype stovėtų Privalomame nurodyme nurodyta tvora, šią valią NŽT patvirtino oficialiais dokumentais – atsiliepimu, raštais atsakovei, ieškovėms. NŽT taip pat yra aiškiai nurodžiusi, kad jokių specialios formos sutikimų egzistuojantiems statiniams neišduoda, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Atsakovės apeliaciniame skunde ir Privalomame nurodyme išdėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) tam tikros specialios formos dokumentus yra perteklinis bei prieštarauja gero viešo administravimo principui bei teisinės valstybės principo turinį sudarantiems principams.

582.4.

59Teismo sprendimu bešeimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiūros apimtį. Atliktas patikrinimas ir Privalomasis nurodymas neatitinka Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiūros veiksmų. Ginčo tvora teismo sprendimu pripažinta bešeimininkiu daiktu, šiuo metu jos statybos darbai nevyksta, todėl Privalomojo nurodymo motyvai dėl statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir reikalavimas teismo sprendimu turtą įgijusiam asmeniui juos pašalinti yra neteisėti.

602.5.

61Privalomasis nurodymas surašytas ir skirtas Druskininkų savivaldybės administracijai, tuo tarpu turtas, kurį reikalaujama sunaikinti (nugriauti), yra Druskininkų savivaldybės nuosavybė. Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys. Taigi nepagrįstai tvorą reikalaujama nugriauti ne savininko, o kito (nors ir susijusio su savininku), asmens. Šiuo atveju Privalomojo nurodymo turinys apibrėžia vykdymo proceso šalį – skolininką, todėl tai nėra formalumas, o reikšmingas teisinės pasekmes sukelianti individualaus akto dalis.

622.6.

63Bylinėjimosi išlaidas didžiąja dalimi lėmė būtent atsakovės veiksmai. Šiuo atveju atsakovė nesąžiningai naudojasi civilinio proceso teisėmis, todėl turi prisiimti visas neigiamas to pasekmes, įkaitant ir pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

6411.

65Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

663.1.

67Atsakovės surašytas Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi surašytas netinkam subjektui Druskininkų savivaldybės administracijai, o ne ginčo tvoros savininkei – Druskininkų savivaldybei.

683.2.

69Ginčo tvora pastatyta ir įregistruota 1995 m., kaip inžinerinis statinys, turintis unikalų numerį, užfiksuoti tvoros statybos pradžios ir pabaigos metai, ilgis, aukštis. Šiuo atveju vadovaujantis lex retro non agit principu bei teismų praktika, ginčo tvoros statybos teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statiniui keliamus reikalavimus nustatančių teisės aktų, galiojusių 1995 m., reikalavimus, o ne pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017, kuriuo rėmėsi atsakovė surašydama Privalomąjį nurodymą.

703.3.

71Ginčo tvora, kaip inžinerinis statinys, yra įregistruota 1995 m., todėl remiantis TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalimi, inspekcija nenagrinėja skundu ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš dešimt metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Kita vertus, ginčo tvora teismo sprendimu pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl ir tuo pagrindu Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi jis surašytas praėjus keturiems metams po teismo sprendimo priėmimo.

723.4.

73NŽT sutikimu, kad gali stovėti esantys statiniai, neišduoda, t. y. NŽT nėra ribojama duoti pritarimą, tačiau tokie sutikimai nėra įstatymiškai privalomi, todėl Privalomasis nurodymas gauti NŽT sutikimą ginčo tvorai yra neteisėtas ir nepagrįstas. NŽT taip pat neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad valstybinėje žemėje stovėtu Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas – ginčo tvora ar reikalauti ją pašalinti. Nėra pagrindo teigti ir, kad ginčo tvora yra savavališkas statinys.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7712.

78Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7913.

80Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovei Druskininkų savivaldybės administracijai 2018 m. sausio 12 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29) teisėtumo ir pagrįstumo.

8114.

82Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko tyrimą dėl tvoros statybos teisėtumo žemės sklype, esančiame ( - ), šalia žemės sklypų, esančių ( - ). Atliekant tyrimą inspekcija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – NŽT), kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinį, pateikti informaciją, ar išduotas sutikimas šios tvoros statybai. Gavusi NŽT atsakymą Inspekcija sprendė, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neišdavė sutikimo bei nesudarė susitarimo tvoros statybai žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), pažymėtos taškais ( - ), kurios ilgis 66,25 m. Inspekcija sprendė, kad tvoros statyba ginčo žemės sklype pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ devinto skirsnio 50 dalies reikalavimas, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, t. y. tvora, Inspekcijos vertinimu, pastatyta (stovi) neteisėtai. Privalomu nurodymu Inspekcija pareikalavo Druskininkų savivaldybės administraciją nugriauti taškuose ( - ) tvorą, esančią ( - ), arba pateikti privalomą NŽT sutikimą, susitarimą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki kurio ieškovas Druskininkų savivaldybės administracija privalo nugriauti tvorą arba pateikti NŽT sutikimą (susitarimą) dėl tvoros valstybinėje žemėje nustatytas iki 2018 m. liepos 11 d.

8315.

84Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad tvora, esanti valstybinėje žemėje, priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statant tokį statinį statybos leidimas nereikalingas, tačiau privaloma gauti valstybinio žemės patikėtinio sutikimą (STR 1.05.01:2017, 50 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 metalinio tinklo tvora 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio, kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų: unikalus Nr. ( - ), ir unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. ( - ), esančio ( - ), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr.( - ), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinta bešeimininkiu turtu ir perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, sutiko su ieškovų ieškinio argumentais, kad Privalomasis nurodymas nugriauti tvorą arba pateikti NŽT sutikimą (susitarimą) surašytas ne daikto savininkui. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įgalina spręsti, kad ieškovei, sudarius 2014 m. balandžio 10 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6, NŽT (žemės patikėtinis) sutiko ir pritarė, kad ginčo tvoros statyba valstybinėje žemėje yra teisėta, todėl Privalomąjį nurodymą panaikino. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu, teigia, kad jis priimtas netinkamai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias žemės savininko (patikėtinio) sutikimą dėl statybos bei vertinant surinktus įrodymus.

8516.

86Minėta, kad Inspekcijos pareigūnas 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą, kaip statinio savininkui, surašė Druskininkų savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Privalomasis nurodymas Druskininkų savivaldybės administracijai surašytas pagrįstai, nes vertino, kad Privalomasis nurodymas, nustačius savavališkos statybos faktą, surašomas statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Teismas sprendė, kad Privalomasis nurodymas negali būti pripažintas teisėtu, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad ši tvora ar žemės sklypas patikėjimo teise ar kokiu nors kitu pagrindu būtų perduota naudoti, disponuoti ar valdyti Druskininkų savivaldybės administracijai.

8717.

88Byloje nustatyta, kad nuosavybės teises į ginčo tvorą ieškovė įgijo teismui šį turtą pripažinus bešeimininkiu. Remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis būtent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso inicijavimo teisę. Aplinkybę, kad tai savivaldybės vykdomosios institucijos funkcija, patvirtina ir išnagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 esantis 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų apskaitos, aktas, kurį surašė būtent savivaldybės administracijos darbuotojai.

8918.

90Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (1 punktas); savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (2 punktas).

9119.

92Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina, kad pagal VSĮ 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomąją instituciją – savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai.

9320.

94Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Privalomasis nurodymas surašytas ne savivaldybei, bet jos vykdomajai institucijai, tačiau ši byloje nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą. Savivaldybės administracija veikia savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. Surašius Privalomąjį nurodymą savivaldybės vykdomajai institucijai, savivaldybės interesai nėra pažeidžiami, nes kaip jau nurodyta šios nutarties 19 punkte savivaldybės turto valdymo ir naudojimo kontrolę organizuoja savivaldybės administracija.

9521.

96Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013). Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus.

9722.

98Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, išsprendė Druskininkų savivaldybės administracijos pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Šiame sprendime teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas – inžinierinis statinys-tvora neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl nustatęs, kad pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija statinį įtraukė į apskaitą, surašydama 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų apskaitos aktą, pareiškimą patenkino. Taigi nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs, nes anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami statinių sukūrimo, egzistavimo, kaip nekilnojamojo daikto objekto teisėtumo klausimai; buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pareiškime nurodytą turtą pripažinti bešeimininkiu.

9923.

100Tiek nagrinėjamojoje, tiek ir byloje, kuria ginčo tvora pripažinta bešeimininkiu turtu, nėra pateikta įrodymų, kas buvo pirminis tvoros statytojas ir, ar statyba buvo suderinta su žemės savininku (patikėtiniu). Ieškovė užbaigė tvoros statybos procesą taip pat nesutarusi su žemės savininku (patikėtiniu) dėl naudojimosi valstybės žeme teisės ribų. Ieškovė, neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra tvora, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininko (patikėtinio) teisę naudotis ar disponuoti šia žeme, ją valdyti, taip pat reikalauti suteikti ieškovei kokias nors teises jai priimtinomis sąlygomis.

10124.

102Byloje ieškovai įrodinėjo, kad žemės sklypo savininko (teisėto valdytojo) valia dėl statinio statybos išreikšta 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, atstovaujamas Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus (panaudos davėjas), ir Druskininkų savivaldybė (panaudos gavėja) sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuria Druskininkų savivaldybei 99 metams perdavė neatlygintinai naudotis 27,8570 ha dalį žemės sklypo, esančio ( - ), (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )). 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimu pakeistas 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 4 (ketvirtas) punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, kad perduotame neatlygintinai naudotis žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus žemės sklypo panaudos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

10325.

104Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento sutartį, kuria ieškovei Druskininkų savivaldybei neatlygintinai panaudai perduotas žemės sklypas, esantis ( - ), prilyginti 2014 m. balandžio 10 d susitarimą prie šios sutarties kaip žemės savininko (patikėtinio) sutikimą dėl naudojimosi žeme, pagrindo nėra.

10526.

106Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad sandorį dėl valstybinės žemės suteikimo įgaliotas subjektas sudaro viešosios teisės normų nustatyta tvarka. Ieškovai byloje laikosi pozicijos, kad NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir NŽT 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1SD-1069-(3.1.) ir juose išreikšta NŽT nuomone dėl tvoros buvimo valstybinėje žemėje gali būti laikomas rašytiniu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu. Sutikti su šia ieškovų pozicija nėra pagrindo, nes: byloje nenustatyta, ar nurodytas NŽT Druskininkų skyriaus atstovas turėjo reikiamus įgaliojimus sutikti su statinio įteisinimu, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, raštuose pateikta informacija, kad valstybinės žemės patikėtinis neturi teisinio pagrindo prieštarauti, jog valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora, neįgalina pagrindo išvadai, kad jis sudarė sandorį dėl suteikimo ieškovei tiek ir tokių teisių į valstybinę žemę, kiek ir kokios būtinos nuosavybės teisei į tokioje žemėje pastatytą statinį įgyti, nes būtent tokios valios išraiška neužfiksuota; nėra apibrėžtos jokios žemės suteikimo tvorai statyti sąlygos, su kuriomis būtų galėjęs sutikti įgaliotas asmuo, ieškovų įrodinėjamo sandorio turinys visiškai neaiškus – nežinomas jo dalykas, t. y. suteikiamo žemės sklypo buvimo vieta ir jo plotas, jo suteikimo sąlygos. Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimą tvorai statyti, nėra pagrindo teigti, kad statytojas tam tikras teises įgijo. Spręsdama, kad statinio savininkas nėra sudaręs nustatytos formos susitarimo dėl statinio statybos valstybinėje žemėje, kolegija atkreipia dėmesį, jog siekiant pašalinti neaiškumus ir įvairias interpretacijas dėl žemės patikėtinio (NŽT) pozicijos, būtent skundžiamu privalomuoju nurodymu ir siekiama, kad tiek statinio savininkas, tiek valstybinę žemę patikėjimo teise valdantis subjektas sudarytų sandorį, atitinkantį viešosios teisės normas.

10727.

108Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi NŽT pritarimą tvoros statybai valstybinėje žemėje ir todėl neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos surašytą Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovų reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) atmetamas.

109Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

11028.

111Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškinį atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 23,44 Eur bylinėjimosi (vykimo į teismo posėdžius) išlaidų, kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, todėl atsakovės naudai priteistinos iš ieškovių lygiomis po 11,72 Eur.

11229.

113Tenkinus atsakovės Inspekcijos apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo nespręstina.

114Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

115Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29) panaikinimo atmesti.

116Iš ieškovių Druskininkų savivaldybės, j. a. k. 111100394, ir Druskininkų savivaldybės administracijos, j. a. k. 188776264, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai priteisti lygiomis dalimis po 11,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

117Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,... 3. dalyvaujant ieškovų Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės... 4. atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 5. trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Ginčo esmė... 10. 1.... 11. Ieškovės Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės... 12. 2.... 13. Ieškovės nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės... 14. 3.... 15. Atsakovė Inspekcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2017 m. lapkričio... 16. 4.... 17. Trečiasis asmuo NŽT su ieškovių ieškiniu sutiko. Nurodė, kad žemės... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 5.... 21. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 22. 6.... 23. Teismas nurodė, jog tvoros dalis, kurią atsakovė Privalomuoju nurodymu... 24. 7.... 25. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora ar žemės sklypas patikėjimo... 26. 8.... 27. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog tvora esanti valstybinėje... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 30. 9.... 31. Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 32. 1.1.... 33. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Druskininkų... 34. 1.2.... 35. NŽT sutikimai dėl nesudėtingų statinių statybos nesuformuotoje... 36. 1.3.... 37. NŽT atstovė L. M., bylos nagrinėjimo metu išreiškusi sutikimą su... 38. 1.4.... 39. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą sprendė remdamasis jau po... 40. 1.5.... 41. NŽT sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje... 42. 1.6.... 43. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi 2012 m. kovo 23 d.... 44. 1.7.... 45. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl to, kad... 46. 1.8.... 47. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodymą panaikino ir kaip... 48. 1.9.... 49. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes,... 50. 10.... 51. Ieškovės Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų... 52. 2.1.... 53. Ginčo tvora pastatyta 1995 m., todėl svarbu tai, kad tuo metu neegzistavo... 54. 2.2.... 55. Atsakovė pripažįsta, kad ginčo tvora buvo pastatyta 1995 m., o tai... 56. 2.3.... 57. NŽT ne kartą yra išreiškusi sutikimą dėl ginčo tvoros buvimo... 58. 2.4.... 59. Teismo sprendimu bešeimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų... 60. 2.5.... 61. Privalomasis nurodymas surašytas ir skirtas Druskininkų savivaldybės... 62. 2.6.... 63. Bylinėjimosi išlaidas didžiąja dalimi lėmė būtent atsakovės veiksmai.... 64. 11.... 65. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 66. 3.1.... 67. Atsakovės surašytas Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi... 68. 3.2.... 69. Ginčo tvora pastatyta ir įregistruota 1995 m., kaip inžinerinis statinys,... 70. 3.3.... 71. Ginčo tvora, kaip inžinerinis statinys, yra įregistruota 1995 m., todėl... 72. 3.4.... 73. NŽT sutikimu, kad gali stovėti esantys statiniai, neišduoda, t. y. NŽT... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 77. 12.... 78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 79. 13.... 80. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės... 81. 14.... 82. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 83. 15.... 84. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad tvora, esanti valstybinėje žemėje,... 85. 16.... 86. Minėta, kad Inspekcijos pareigūnas 2018 m. sausio 12 d. Privalomąjį... 87. 17.... 88. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teises į ginčo tvorą ieškovė įgijo... 89. 18.... 90. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 1... 91. 19.... 92. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,... 93. 20.... 94. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Privalomasis nurodymas surašytas ne... 95. 21.... 96. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių... 97. 22.... 98. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014... 99. 23.... 100. Tiek nagrinėjamojoje, tiek ir byloje, kuria ginčo tvora pripažinta... 101. 24.... 102. Byloje ieškovai įrodinėjo, kad žemės sklypo savininko (teisėto valdytojo)... 103. 25.... 104. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad... 105. 26.... 106. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad... 107. 27.... 108. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad... 109. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir... 110. 28.... 111. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo... 112. 29.... 113. Tenkinus atsakovės Inspekcijos apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į... 114. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 115. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 116. Iš ieškovių Druskininkų savivaldybės, j. a. k. 111100394, ir Druskininkų... 117. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....