Byla 2A-741-450/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo, kuriuo patikslintas ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patikslintą ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P., , trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbimai) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; 6) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; 7) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156; 8) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; 9) įpareigoti statytoją Ž. P. per 3 mėnesius nugriauti statinį, statomą pagal 2012 m. gegužės 15 d., 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. birželio 4 d. išduotus statybos leidimus bei sutvarkyti statybvietę.

5Ieškinį grindė tuo, kad prašomi panaikinti dokumentai buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Druskininkų savivaldybės administracija nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbimai) naudojimo būdą ir pobūdį iš rekreacinio (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) į gyvenamąją teritoriją (mažaaukščių gyvenamųjų namų pastatų statybos), nes toks keitimas prieštarauja Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajam planui, kuriame ginčo sklypas patenka į pasyvios rekreacijos teritoriją, kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima, t. y. Druskininkų savivaldybės administracija neturėjo teisės ir pagrindo ginčo žemės sklype keisti jo naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdą prieš tai nepakeitus Bendrojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. aiškiai apibrėžtos konkrečios teritorijos (gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijos), kurių atitinkamoje dalyje (ne daugiau kaip 20 procentų) gali būti nustatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai, nekeičiant savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrojo plano, kas reiškia, kad aptariamo įstatymo nuostata taikytina tik išvardintų teritorijų konkrečiose dalyse, o būtent - gyvenamosiose, visuomeninėse, pramonės ir sandėliavimo bei komercinėse. Ginčo žemės sklypui niekada nebuvo nustatytas visuomeninis naudojimo būdas, o Bendrojo plano Reglamentų lentelėje nurodytos tik galimos toje teritorijoje pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai, kas savaime nereiškia, kad ginčo žemės sklypas, skirtas rekreacijai, tapo visuomeninės paskirties teritorija. Be to, ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, numatytų XI skyriuje, reikalavimų – žemės sklypas patenka į kurortų apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Ginčijamu detaliuoju planu naujai suformuotame (sujungus žemės sklypus kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) pažymėti statiniai - valčių nuomos punktas, kas reiškia, kad tiek detaliojo plano rengimo, tiek ir tvirtinimo metu, planuojamame žemės sklype, tebėra paslaugų paskirties naudojimui skirtas pastatas - valčių nuomos punktas. Remiantis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, kad ne aukciono tvarka išnuomojami žemės sklypai, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį, darytina išvada, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomojamas tik valčių nuomos punkto eksploatavimui. Valčių nuomos punkto savininkas R. B. neturėjo teisės lengvatine tvarka nuomoti valstybinės žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, nes tokios paskirties pastato nuosavybės teise išnuomojamame žemės sklype neturėjo. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20, kuria R. B. 18 m. terminui išnuomota 0,2802 ha dalis, esanti valstybiniame žemės sklype Nr. ( - ), o taip pat ir 2014 m. gegužės 28 d. susitarimas Nr. 50SUN -(14.50.47.)-9, kuriuo žemės nuomotoju tapo Ž. P., yra neteisėti, sudaryti pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ginčijama nuomos sutartis pripažintina sudaryta neteisėtai ir dėl detaliojo plano prieštaravimo aukštesnę galią turintiems teisės aktams - Bendrajam planui ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, nes atsakovui nuosavybės teise priklausantis pastatas - valčių nuomos punktas yra viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorijoje, kurioje gyvenamųjų namų statybos galimybė nenumatyta. Atsakovo R. B. teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą (sklypo dalį) išnyko po to, kai Druskininkų savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 15 d. išdavė jam statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo statytojui, t. y. R. B., suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą (statinio paskirtis - paslaugų). Remiantis CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., nugriovus atsakovui nuosavybės teise priklausantį valstybinėje žemėje esantį statinį, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemės išnuomojama ne aukciono būdu, nes žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva, t. y. neužstatyta. Po to, kai valstybinės žemės sklype nebeliko kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, t. y. juos nugriovus, ne aukciono tvarka negalėjo būti pasirašyta nauja nuomos sutartis su buvusių žemės sklype pastatų savininku, o žemės sklypas turėjo pereiti laisvos valstybinės žemės fondui. Ginčijama 2012 m. kovo 23 d. nuomos sutartis neatitinka ir jos turiniui keliamų reikalavimų, t. y. nors dar 2001 m. lapkričio 2 d. sudarytais kadastriniais duomenimis žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), kurio dalis nuomos teise perduota R. B., pažymėti statiniai - valčių nuomos punktas, tačiau nuomos sutartyje šių statinių naudojimo sąlygos, kaip to reikalaujama, neaptartos. Taip pat ginčo nuomos sutartis sudaryta 18 m., tačiau nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, kas reiškia, kad nuomos sutartis sudaryta ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 priimtas nesilaikant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad jau ginčijamos nuomos sutarties sudarymo metu šalims buvo žinoma, jog išnuomojamame žemės sklype nebus vykdoma veikla, susijusi su pastatų eksploatavimu pagal jų tiesioginę paskirtį, o valčių nuomos punkto naudojimo sąlygos sutartyje neaptartos sąmoningai, siekiant nuslėpti tikruosius atsakovų ketinimus, t. y. nesant tam teisinio pagrindo pradėti gyvenamojo namo statybą valstybinėje žemėje. Ši aplinkybė parodo sandorio šalių neteisėtus, prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei, o taip pat nesąžiningus veiksmus. Remiantis tuo, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbiami) detalusis planas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra naikintinas, neteisėtais pripažintini ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotas statybos leidimas, 2013 m. gruodžio 17 d. statybos leidimas ir 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimas, nes gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje yra negalima. Ginčijami statybos leidimai R. B. išduoti ne rekonstrukcijai, o naujai - vienbučio gyvenamojo namo statybai. Nagrinėjamu atveju išnuomotas žemės sklypas yra užstatytas R. B. priklausančiu pastatu - valčių nuomos punktu, kas reiškia, kad išnuomotame valstybiniame žemės sklype R. B. turėjo teisę tik rekonstruoti esamą statinį - valčių nuomos punktą, o įvertinus tai, kad rekonstrukcijos metu pastato paskirtis nekeičiama, R. B. išduoti statybos leidimai, suteikiantys teisę statyti naują statinį - gyvenamąjį namą, pripažinti neteisėtais. Atsakovas R. B. statybos leidimo, išduoto 2012 m. gegužės 15 d., pagrindu nugriovė jam nuosavybės teise priklausiusį valčių nuomos punktą ir tokiu būdu neteko teisės nuomotis valstybinės žemės sklypo be aukciono, todėl pripažintina, kad R. B. yra praradęs teisę naudotis žemės sklypu ir privalo žemės sklypą (sklypo dalį) grąžinti valstybei. Be to, Generalinės prokuratūros prokuroras privalėjo atlikti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir šiam tikslui surinkti ir įvertinti dokumentus (įrodymus), kuriais remiantis grindžiami ieškinio reikalavimai; visi veiksmai Generalinėje prokuratūroje buvo atlikti be delsimo požymių; todėl prašė priežastis, dėl kurių praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, laikyti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti.

6Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą procesinį terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintas detalusis planas neprieštaravo Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51, sprendiniams. Žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), 27,8570 ha ploto, buvo įsiterpę du žemės sklypai: 0,2129 ha kitos paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), rekreacinių teritorijų naudojimo būdo ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobūdžio, ir 0,0673 ha ploto neužstatyta valstybinė žemė. Pagal parengtą Druskininku savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą planuojama teritorija priskirta rekreacinėms teritorijoms. Vėliau, pagal 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. T1-51 patvirtintą Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, planuojamai teritorijai nustatyta viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorijos kategorija, kur papildant anksčiau parengtą Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą, šiai teritorijai numatytos ir kitos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai, t. y. 1) miškų ūkio paskirties: 2) konservacinės paskirties; 3) vandens ūkio paskirties: 4) žemės ūkio paskirties; 5) kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendrojo naudojimo teritorijos; ilgalaikės ir trumpalaikės rekreacijos teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane aktualiu laikotarpiu buvo nurodytos kelios ginčo žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdu alternatyvos. Taigi, žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dar iki Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriui priimant 2011 m. spalio 4 d. sprendimą sujungti tris žemės sklypus, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo „kita“, todėl žemės sklypo naudojimo paskirtis atitiko Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytai žemės sklypo paskirčiai. Šio žemės sklypo naudojimo būdai buvo nustatyti keli - „rekreacinės teritorijos“, „bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos“, „visuomeninės paskirties teritorijos“. Taip pat iki žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 0,2129 ha ploto, sujungimo su kitais dviem žemės sklypais, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis - „kita“; naudojimo būdas - „rekreacines teritorijos“. Atsižvelgiant į tai, sklypų sujungimas detaliuoju planu nepažeidė Druskininku savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, todėl 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632 negali būti panaikintas. Be to, Druskininkų savivaldybės administracija, priimdama 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 laikėsi Teritorijų planavimo įstatyme numatytų reikalavimų bei neprivalėjo keisti Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ nustatyta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane. Valstybinių institucijų, dalyvaujančių teritorijų planavimo procese, išvados taip pat buvo ir yra pakankamas garantas, kad detalusis planas, patvirtintas 2011 m. spalio 4 d. įsakymu, kurį ieškovas ginčija, buvo atliktas vadovaujantis visais aktualiais teisės aktais bei pilnai atitiko bendrojo plano sprendinius. Tiek atsakovas R. B., tiek ir atsakovas Ž. P. turėjo teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbiami), nes žemės sklype anksčiau buvęs ir šiuo metu esantis nekilnojamojo turto objektas atitinka statinio ar kito nekilnojamojo daikto sąvoką; anksčiau buvęs pastatas - valčių nuomos punktas ir šiuo metu esantis pastatas - gyvenamasis namas buvo pastatyti teisėtai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka; nuomojamame žemės sklype esantis pastatas - gyvenamasis namas visiškai atitinka nuomojamos žemės pagrindinę naudojimo paskirtį. Be to, įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui nuomojamame žemės sklype rekonstruoti arba pastatyti naują pastatą, vietoje anksčiau buvusio. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat neabejotinai turėjo vertinti ir įvertino nuomojamame žemės sklype esančio pastato galimą gyvavimo trukmę, kadangi 2012 m. kovo 23 d. Sutartis yra sudarytas 18 m. terminui, o ne maksimaliam 99 m. terminui. Pažymi, kad ginčo žemės sklypas niekada nepriklausė fiziniams asmenims, jis visada buvo Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ginčo žemės sklypu nuomos teise dar nuo 2003 m. vasario 20 d. naudojosi fiziniai asmenys – I. B., A. M., atsakovas R. B. ir UAB „Pamario namas“, todėl negalima teigti, kad kilusiame ginče yra pažeistas viešasis interesas. Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras visą būtiną medžiagą ieškinio parengimui gavo iš Kauno apygardos prokuratūros dar 2014 m. vasario 4 d., nes Kauno apygardos prokuratūra buvo surinkusi ir išnagrinėjusi visą reikalingą medžiagą. Iš to seka, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą baigėsi 2014 m. kovo 4 d., o ieškovas ieškinį pateikė 2014 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus trims su puse mėnesio po to, kai iš Kauno apygardos prokuratūros gavo visus ieškinio parengimui būtinus dokumentus. Ieškovas nenurodė nė vienos priežasties, kodėl ieškinys nebuvo paduotas teismui per vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo apie viešojo intereso pažeidimą dienos. Be to, prokuratūra yra valstybės institucija, kuriai yra keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl terminas pateikti ieškiniui neturėtų būti atnaujinamas.

7Atsakovas Ž. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą procesinį terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi papildomi duomenys iš valstybės institucijų 2014 m. kovo 10 d. nutarimo priėmimo metu jau buvo gauti ir buvo žinomi iki nutarimo priėmimo. Be to, iš valstybės institucijų papildomai gauti dokumentai neturėjo esminės reikšmės prokurorei apsisprendžiant ginti viešąjį interesą ar jo neginti, nes toks apsisprendimas iš esmės jau buvo priimtas 2014 m. vasario 4 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas praleido 1 mėn. procesinį terminą administraciniams aktams ginčyti dėl nepateisinamo delsimo, o nurodyti argumentai dėl termino atnaujinimo yra subjektyvaus pobūdžio ir vertintini tik kaip pretekstas prašyti termino atnaujinimo. Ginčo žemes sklypas įeina į detaliuoju planu nustatytą Visuomenės paskirties teritoriją ir jo plotas, t. y. 0,2802 ha nesudaro 20 % bendro Visuomeninės paskirties teritorijos, todėl Druskininkų savivaldybės administracija, tvirtindama detalųjį planą, turėjo teisinį pagrindą nekeisti Bendrojo plano, kuriame buvo numatyta kita paskirties teritorija, į kurios sąvoką įeina ir Visuomeninės paskirties teritorija. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas nuoseklus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kaip institucijos, atliekančios valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 3 d. 6 p.), detalaus plano atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas, kuriame konstatuota, jog Vijūnėlės tvenkinys yra miesto teritorijoje, todėl 100 m. atstumas netaikytinas. Taip pat pagal tuo metu nustatytą/galiojusį teisinį reguliavimą, žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, reikmes. Vertinant tiek teisės aktų nustatyta teisinį reglamentavimą, tiek ir šiuo klausimu suformuotą LAT praktiką, yra akivaizdu, kad atsakovui R. B., o vėliau atsakovui Ž. P. su sutuoktine visiškai teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir pagrįstai buvo lengvatine (ne aukciono) tvarka išnuomota 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbiami), jame esančio pastato - valčių nuomos punkto, vėliau pastato - gyvenamojo namo eksploatavimui. Ta aplinkybė, kad atsakovas R. B. teisės aktų nustatyta tvarka vietoj pastato - valčių nuomos punkto 2012 m. pradėjo statyti pastatą - gyvenamąjį namą, kurį pardavė Ž. P., nepaneigia atsakovų teisės nuomotis 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalį, nes gyvenamojo namo statyba visiškai suderinama ir atitinka 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę paskirtį. Gyvenamojo namo statybą sąlygojo ir tas faktas, kad valčių nuomos punktas sudegė. Ieškovo argumentai, kad nugriovus (sudegusį) valčių nuomos punktą, išnuomota žemės dalis turėjo tapti laisva, neužstatyta, todėl turėjo būti grąžinta į laisvos žemės fondą, neturi teisinio pagrindo, nes R. B. valčių nuomos punktą nugriovė ne savavališkai, o laikantis teisės aktų reikalavimų, turėdamas tikslą ne atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą nuo buvusio (sudegusio) statinio, o turėdamas tikslą pasistatyti 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalies pagrindinę tikslinę paskirtį atitinkantį pastatą. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba neabejotinai turėjo vertinti ir įvertino nuomojamame žemės sklype esančio pastato galimą gyvavimo trukmę, kadangi 2012 m. kovo 23 d. Sutartis yra sudarytas 18 m. terminui, o ne maksimaliam 99 m. terminui. Ieškovo reikalavimas panaikinti 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą nėra pagrįstas teisės normomis, o tik samprotavimais. Įstatymai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, gavus visus leidimus, statyti naują pastatą nuomojamoje valstybinėje žemėje, o nagrinėjamu atveju, statomas gyvenamasis namas visiškai atitinka nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo paskirtį. Taip pat ieškovas visiškai neįvertina, kad atsakovas Ž. P. su sutuoktine gyvenamąjį namą įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t. y. civilinio sandorio pagrindu, kuris yra teisėtas/nenuginčytas.

8Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuri Bendrajame plane yra priskiriama Kitos paskirties teritorijai. Ginčo žemės sklypas įeina į detaliuoju planu (sukonkretintą) nustatytą Visuomeninės paskirties teritoriją ir jo plotas, t. y. 0.2802 (pradinis ginčo žemės sklypo plotas 0.2129 plius 0.0673 ha nesuformuoto valstybinės žemės sklypo plotas) nesudaro 20 % bendro Visuomeninės paskirties teritorijos, kuri sudaro 6,962 ha. ploto. Atsakovas, tvirtindamas detalųjį planą, turėjo teisinį pagrindą nekeisti Bendrojo plano, kuriame buvo numatyta „Kita paskirties teritorija“, į kurios sąvoką įeina ir Visuomenės paskirties teritorija, todėl atsakovas tinkamai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą individualų administracinį aktą. Atsakovas, veikdamas pagal gero viešojo administravimo praktikos reikalavimus, siekdamas išvengti ginčų ateityje, prieš priimdamas administracini aktą, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl situacijos išaiškinimo, kurios pateikė išvadas siūlyti detalųjį planą tvirtinti. Sudegus valčių nuomos punktui, jos savininkas turėjo teisę atstatyti statinį, valčių nuomos punkto sudegimas ir po to sekęs atstatymas nenutraukė žemės naudojimo teisinių santykių, t. y. neatsirado juridinių faktų, kurie sudarytų pagrindą valstybinės žemės nuomos teisinių santykių pasibaigimui. Be to, įvertinus teises aktu reglamentuoto naujos statinio statybos apibrėžimą bei bylos faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog tiek statytojo prašyme, tiek pateiktame statinio projekte buvo numatytas statinio griovimas, ieškovo argumentas dėl statybos leidimo panaikinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovas yra valstybinė institucija, kuriai keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, t. y. kuri privalo žinoti skundo padavimo terminus, jų praleidimo pasekmes ir keliamus imperatyvius rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus. Faktinės aplinkybės, kad ieškovas jau 2014 m. sausio 28 d. buvo informuotas apie galimai pažeistus įstatymus, 2014 m. kovo 12 d. buvo gavęs paskutinius reikalaujamus dokumentus, patvirtina, kad ieškovas netinkamai įgyvendino teisę, o tai subjektui, ginančiam viešąjį interesą, nesuteikia teisės atnaujinti praleistą terminą. Taip pat ieškovas ieškinyje nenurodo argumentų, kurie pagrįstų, kad atsakovo patvirtintas 2011 m. spalio 4 d. įsakymas pažeidė vieša interesą.

9Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) valstybinės žemės nuomos 2012 m. kovo 23 d. sutartimi, R. B. buvo išnuomotas 18 m. Žemės sklype buvo R. B. priklausantis statinys - valčių nuomos punktas, pagrindinė naudojimo paskirtis paslaugų, bendras plotas 152,45 m2, užstatytas plotas 175 m2, statybos metai 1990, sienos - medis su karkasu. Atsižvelgiant į tai, kad statinio valčių nuomos punkto statybos pabaigos metai 1990, o sutartis buvo sudaryta 2012 m., buvo paskaičiuota, kad likusi statinio gyvavimo trukmė 18 m., todėl nesutiktina su ieškovo argumentais, jog nebuvo nurodyta žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvai. Be to, 18 m. valstybinės žemės nuomos terminas nebuvo sudarytas ilgesnis nei numato statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 ir vien formalus grindimas, kad nebuvo pateiktas nuomos nustatymo termino motyvas, negali būti laikomas kaip imperatyvusis teisės aktų nesilaikymas. Nesutinka ir su ieškinyje pateiktais argumentais, kad išnuomojant žemės sklypą, sutartyje nebuvo aptartos šių statinių naudojimo sąlygos. 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 4 p. jos aptartos, nurodant, kad žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Taip pat nesutiktina su ieškovo argumentais, kad teisė atsakovui R. B. ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą išnyko 2012 m. gegužės 15 d., kai Druskininkų savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą. Nors pastatas sudegė 2010 m. spalio 12 d., tačiau statinio savininkui įstatymai neatima galimybės atstatyti buvusį pastatą. Atsižvelgiant į tai, 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, Druskininkų skyriaus, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 ir 2014 m. gegužės 28 d. susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47)-9, sudaryti neprieštaraujant imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms ir jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

10Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos nurodė, kad 2014 m. birželio 4 d. išdavus naują leidimą statyti Nr. LNS-12-140604-00051, 2013 m. gruodžio 17 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-12-131217-00156 galiojimas panaikintas, šis „Infostatyba“ dokumentas pažymėtas negaliojančiu.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atsakovo Ž. P. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos naudai - 72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo". Teismas ieškovo motyvą, kad buvo pažeistas detaliojo plano rengimo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. reglamentavimas, taikant minėtoje įstatymo nuostatoje numatytą išimtį, kadangi ginčijamo žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacijos, o toks būdas nepatenka į minėto įstatymo normos reguliavimą, laikė nepagrįstu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vykdant sklypų sujungimo procedūrą ir rengiant detalųjį planą, įstatymų reikalavimai pažeisti nebuvo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakyme Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ nustatyta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane. Ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuri bendrajame plane yra priskiriama Kitos paskirties teritorijai. Ginčo žemės sklypas įeina į detaliuoju planu (sukonkretintą) nustatytą Visuomeninės paskirties teritoriją ir jo plotas, t. y. 0.2802 (pradinis ginčo žemės sklypo plotas 0.2129 ir 0.0673 ha nesuformuoto valstybinės žemės sklypo plotas) nesudaro 20 % bendro Visuomeninės paskirties teritorijos, kuri sudaro 6,962 ha. ploto. Remiantis byloje esančia medžiaga, teismas darė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija, tvirtindama detalųjį planą, turėjo teisinį pagrindą nekeisti Bendrojo plano, kuriame buvo numatyta Kita paskirties teritorija, į kurios sąvoką įeina ir Visuomeninės paskirties teritorija. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d., ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemes sklypas Bendrajame plane patenka į teritoriją, kurios paskirtis „Kita“, o 27,8570 ha žemes sklypo, unikalus Nr. ( - ), vienas iš naudojimosi būdų - Visuomeninės paskirties teritorija, kurią sudaro 6.9962 ha, teismas taip pat darė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracija tinkamai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą (įsakymą).

14Teismas pažymėjo, kad byloje yra 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, kuri pagal savo kompetenciją nustato teritorijų planavimo reikalavimus ir dalyvauja teritorijų planavimo procedūrose, pateiktas raštas Nr. (14.-2)-D8-12102, kuriuo, atsakant į Druskininkų savivaldybės administracijos paklausimą, patvirtinama, jog planuojamas rengti detalusis planas, sujungiant du žemės sklypus, pagal Druskininkų savivaldybės miesto bendrojo plano sprendinius, neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. reglamentavimui ir kad šiuo konkrečiu atveju, nekeičiant Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, galima numatyti kito naudojimo būdo (negu nustatytas) – gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo – sklypo dalį, nustatant joje vienbučių ir dvibučių pastatų statybos pobūdį. Taip pat byloje yra 2011 m. rugsėjo 30 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-2044-(14.4), kurio metu buvo tikrinamas žemės sklypų (duomenys neskelbiami) (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalaus plano atitikimas įstatymų bei norminių aktų reikalavimams. Iš minėto akto išvadų seka, kad tikrinimo metu esminių pažeidimų nenustatyta ir leista Druskininkų savivaldybės tarybai šį detalųjį planą tvirtinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko minėtų sklypų sujungimo procedūros bei teritorijų planavimo dokumentų patikrinimą dar kartą - pagal Kauno apygardos prokuratūros pareikalavimą – ir taip pat pateikė 2013 m. lapkričio 29 d. išvadą Nr. (7-1.15)-2D-19527, kurioje nurodė, kad jokių pažeidimų, rengiant detalųjį planą, nenustatyta ir sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbiami), suformuotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų (prijungtos Viešojo intereso gynimo nagrinėjimo dokumentų bylos Nr. 9.6-74-13 medžiaga). Minėtos išvados viena kitai neprieštarauja, yra nuoseklios ir galiojančios, todėl teismas neabejoja jose išdėstytais argumentais. Taip pat teismas sutiko su Lietuvos Respublikos statybos ir teritorijų planavimo inspekcijos atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodytais motyvais, kad 28,1372 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), ginčijamu detaliuoju planu suformuotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų bei su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo ir atstovo paaiškinimų motyvais, kurių pagrindų ieškovo ieškinį buvo prašoma atmesti kaip nepagrįstą.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad formuodami teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismai akcentuoja ne minėtos įstatymo normos aiškinimą per konkretų žemės sklypą, bet vertinant bendrą teritoriją. „Pažymėtina, kad 12 str. 4 d. įtvirtindamas nuostatą - kol atitinkamoje teritorijoje kito naudojimo būdo žemės sklypai sudaro ne daugiau nei 20 procentų tos teritorijos ploto, įstatymo leidėjas laikėsi nuomonės, kad iki 20 procentų kito naudojimo būdo žemės sklypas neturės esminės įtakos atitinkamai teritorijai, todėl šią aplinkybę numatė kaip vieną iš dviejų minėtų sąlygų kai savivaldybės teritorijos bendrasis planas nekeičiamas (kol neviršija 20 procentų atitinkamos teritorijos sklypo ploto)“ (2008 m. sausio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-135-08; 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1415-11).

16Teismas laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), patenka į kurortų apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 75 p. numato, kad „kurortų apsaugos zonas sudaro 3 juostos: pirmoji - griežto režimo, antroji - apribojimų, trečioji - stebėjimų“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nors VĮ Registrų centro duomenyse ir nėra nurodyta konkreti kurortų apsaugos zonos juosta, tačiau pagal faktinę situaciją, žemės sklypas (duomenys neskelbiami), yra priskiriamas trečiai kurortų apsaugos zonos juostai (Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 9 d. raštas Nr. 50SD-(14.50.92.)-358). Prie trečiosios juostos priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei (78 p.), tačiau nenurodytas draudimas vykdyti gyvenamųjų namų statybą. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 minėtas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimtas 343 XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios ir tai teismas traktavo kaip papildomą motyvą nagrinėjamam ieškovo reikalavimui atmesti.

17Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad jungiant žemės sklypus (duomenys neskelbiami), bei rengiant detalųjį planą, bendrojo plano bei Teritorijų planavimo nuostatos pažeistos nebuvo, žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbiami), suformuotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami) (kad Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ yra nepagrįstas ir atmestinas.

18Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste", pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo". Teismui konstatavus, kad rengiant detalųjį planą, bendrojo plano bei Teritorijų planavimo nuostatos pažeistos nebuvo, ieškovo reikalavimai dėl 2012 m. kovo 19 d. įsakymo panaikinimo, 2012 kovo 23 d. nuomos sutarties ir 2014 m. gegužės 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais, yra atmestini, be kita ko, ir nurodytu pagrindu.

19Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. 2009 m. spalio 28 d. sutartimi įsigijo nuosavybės teise pastatą - valčių prieplauką, esančią valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbiami). Šiam žemės sklypui 2003 m. vasario 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N15/03-1202 ir 2010 m. vasario 17 d. papildomu susitarimu Nr. N15/10-1543 nuomos sutartis buvo patikslinta, nustatant, kad naujas nuomininkas pagal sutartį yra R. B.. 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtinus detalųjį planą, buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis į gyvenamąją teritoriją (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Tuo pagrindu 2012 m. vasario 7 d. Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2)-183, kuriuo nustatė naujai suformuoto sklypo (kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenis ir nurodė šį sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; įsakymas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir galioja, o Nekilnojamojo turto registrų įstatymo 4 str. numato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20, R. B. iki 2030 m. kovo 23 d. išnuomojo 0,2802 ha dalį, esančią 28,1372 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami). Ž. P. ir Z. P. 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi (Not. reg. Nr. (duomenys neskelbiami)) įsigijo pastatus minėtame sklype ir atsižvelgiant į tai, 2014 m. gegužės 28 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9, buvo pakeista 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, nurodant kad nuomininkas pagal sutartį yra Ž. P..

20Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 p. nustatyta, kad šios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Minėtose Taisyklėse nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (27 p.); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28.1 p.); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 p.).

21Teismas iš esmės sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime išdėstyta pozicija, kad atsakovui R. B. teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą, neišnyko. Pažymėjo, kad nors pastatas sudegė 2010 m. spalio 12 d., tačiau statinio savininkui įstatymai neatima galimybės atstatyti buvusį pastatą, nes kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

22Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad žemės sklype anksčiau buvęs bei šiuo metu esantis nekilnojamojo turto objektas atitinka statinio ar kito nekilnojamojo daikto sąvoką, abu šie statiniai buvo pastatyti teisėtai ir teisėtai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka, nuomojamame žemės sklype esantis pastatas - gyvenamasis namas atitinka nuomojamos žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, todėl ieškovo reikalavimą dėl 2012 m. kovo 19 d. įsakymo panaikinimo, 2012 m. kovo 23 d. nuomos sutarties ir 2014 m. gegužės 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, kad ne aukciono būdu žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik valčių nuomos punkto eksploatavimui, o ne gyvenamojo namo statybai, atmetė kaip nepagrįstą.

23Teismas taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad 2012 m. kovo 23 d. nuomos sutartis neatitiko jos turiniui keliamų reikalavimų, nes joje nenurodytos statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos. Priešingai, išanalizavus 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties turinį, akivaizdu, kad tokios sąlygos joje nustatytos ir yra aptariamos sutarties 4 p., kuriame nurodyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad nuomos sutartyje nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, neturi jokio teisinio pagrindo. Valstybinės žemės sklypas R. B. 2012 m. kovo 23 d. buvo išnuomotas iki 2030 m. kovo 23 d., t. y. 18 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (su vėlesniais pakeitimais), 30 p. nurodyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“, patvirtintu aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565. Vadovaujantis minėtu STR 1.12.06:2002, valčių nuomos punkto gyvavimo trukmė yra 40 m. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo seka, kad valčių nuomos punkto statybos pabaigos metai yra 1990, tokiu būdu, jo gyvavimo trukmė yra iki 2030 m., tuo tarpu nuomos sutartis 2012 metais ir buvo sudaryta 18 m. terminui, t. y. iki 2030 m. Teismo manymu, vien formalus termino nustatymo motyvo nebuvimas negali būti laikomas imperatyviu teisės aktu pažeidimu, juolab, akivaizdu, kad 18 m. nuomos terminas nėra ilgesnis nei numatytas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“. Dėl išdėstyto, ieškovo reikalavimą dėl 2012 m. kovo 19 d. įsakymo panaikinimo, 2012 m. kovo 23 d. nuomos sutarties ir 2014 m. gegužės 28 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais tais pagrindais, kad 2012 m. kovo 23 d. nuomos sutartis neatitiko jos turiniui keliamų reikalavimų, nes joje nenurodytos statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos (valčių nuomos punkto) bei nuomos sutartyje nėra duomenų apie valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

24Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156, 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051 ir įpareigoti statytoją Ž. P. nugriauti statinį, statomą pagal minėtus statybos leidimus. Kadangi teismas konstatavo, kad jungiant žemės sklypus (duomenys neskelbiami) bei rengiant detalųjį planą, bendrojo plano bei Teritorijų planavimo nuostatos pažeistos nebuvo, žemės sklypas, kad. Nr. ( - ), suformuotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų ir ieškovo reikalavimas panaikinti minėtą 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 yra atmestas, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl statybos leidimų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Teismas pažymėjo, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, gavus visus leidimus, statyti naują pastatą nuomojamoje valstybinėje žemėje, o nagrinėjamu atveju, statomas pastatas - gyvenamasis namas visiškai atitinka nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo paskirtį. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal galiojančius teisės aktus, pateikus visus privalomus dokumentus.

25Ieškovo argumentas, kad minėtame žemės sklype gyvenamųjų namų statyba negalima, kadangi atsakovas R. B. turėjo teisę tik rekonstruoti esamą statinį, t. y. valčių nuomos punktą, teismo nuomone, prieštarauja įstatymų nuostatoms. Statybos įstatymas numato, kad dokumentai būtini statybos leidimui gauti yra statytojo prašymas išduoti leidimą ir statinio projektas. Iš byloje esančio atsakovo R. B. 2013 m. gruodžio 16 d. prašymo išduoti statybos leidimą matyti, kad jame įrašytas prašymas griauti valčių nuomos punktą (prašymo p. 2.5.1.). Statinio projekto 39 psl. nurodyta, kad sklypo dalyje esantys statiniai – valčių nuomos punktas – yra griaunamas. 2014 m. birželio 4 d. išduotame statybos leidime (2 p.) yra nurodyta, jog leidžiama griauti valčių nuomos punktą. Statybos įstatymo 2 d. 17 p. numatyta, kad naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, todėl darytina išvada, kad naujo statinio statyba laikoma ne tik statomas naujas statinys, bet ir nugriauto statinio atstatymas. Tai, kad nugriautų statinių atstatymas yra nauja statyba, o ne rekonstravimas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje c. b. Nr. A822-42/2009. Teismų praktikoje yra išskiriamos aplinkybės, kurių pagrindu statybos leidimas gali būti pripažįstamas neteisėtu: 1. statybos leidimas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams; 2. statinio projektas, pagal kurį išduotas statybos leidimas, prieštarauja projektavimo sąlygoms; 3. statybos leidimas išduotas neturint statinio ar žemės sklypo savininko ar bendrasavininkų sutikimo atlikti statybos darbus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei vienos iš paminėtų aplinkybių, todėl atsižvelgdamas į visų išdėstytų motyvų visumą, taip pat į tai, kad sprendimo priėmimo dienai 2012 m. gegužės 15 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-120515-00029 bei 2013 m. gruodžio 17 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-131217-00156, jau yra negaliojantys (įstatymo nustatyta tvarka panaikinti), laikė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti minėtus leidimus bei 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Netenkinus reikalavimo panaikinti statybos leidimus, atmetė ir išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. nugriauti statinį, statomą minėtų statybos leidimų pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašomą nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą nuosavybės teise įsigijo iš R. B. 2014 m. balandžio 25 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, t. y. remiantis CK 4.96 str., jie traktuotini kaip sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai. Teismas, remdamasis CK 4.96 str. 2 d., sutiko su atsakovo Ž. P. bei jo atstovo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju jam ir Z. P., kaip sąžiningiems nekilnojamojo daikto - pastato gyvenamojo namo įgijėjams, negali būti taikomos neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmės t. y. pastato nugriovimas.

26Teismas nustatė, kad tiek valčių nuomos punktas, tiek šiuo metu statomas gyvenamasis namas atsakovų buvo įgyti pagal sudarytas ir notaro patvirtintas pirkimo - pardavimo sutartis; jos nėra pripažintos negaliojančiomis, nuginčytos ar ginčijamos, jos yra galiojančios. Atsižvelgiant į draudimą atimti ar kitaip suvaržyti asmens nuosavybę, nuosavybės teisė gali būti prarandama tik įstatymo numatytais atvejais. LAT 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-242/2014, nurodė, kad „Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka“. Minėti argumentai, teismo nuomone, paneigė ieškovo teiginį, kad objektui sudegus, nuosavybės teisė į jį pasibaigė.

27Be to, teismas laikė, kad pateikti į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius buvo įregistruotos galiojančių, teisėtai sudarytų sandorių pagrindu, todėl sutiko su atsakovų R. B. ir Ž. P. pozicija, kad nenuginčijus atsakovų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų į nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. nepripažinus negaliojančiomis pirkimo - pardavimo sandorių, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo R. B. nuosavybės teisė į ginčo statinį buvo pasibaigusi.

28Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti.

29Byloje nėra ginčo dėl to, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, yra praleistas. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, prašė šį terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių, galima suprasti, kad ieškovas apie galimą įstatymų pažeidimą sužinojo tuomet, kai 2014 m. vasario 4 d. gavus Kauno apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo medžiagą, buvo nustatytas galimai pažeisto viešojo intereso faktas. Tuo pagrindu ieškovas pareikalavo papildomos medžiagos iš VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos ir Druskininkų savivaldybės administracijos ir reikalaujami dokumentai Generalinėje prokuratūroje buvo gauti atitinkamai - iš Druskininkų savivaldybės administracijos - 2014 m. vasario 24 d., iš VĮ Registrų centro - 2014 m. vasario 25 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos - 2014 m. kovo 12 d. Taigi, paskutinė papildomam tyrimui atlikti reikalinga medžiaga Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2014 m. kovo 12 d. Tokiu būdu, vieno mėnesio terminas skundui (ieškiniui) paduoti turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2014 m. kovo 12 d. ir jis baigiasi 2014 m. balandžio 12 d. Tuo tarpu ieškinys teismui yra pateiktas tik 2014 m. birželio 3 d., t. y. praėjus dviem su puse mėnesiams po paskutinės papildomam tyrimui atlikti reikalingos medžiagos gavimo.

30Ieškovas, prašydamas atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, nenurodė nei vienos svarbios šio termino praleidimo priežasties. Ieškovo teiginys, jog jis turėjo atlikti tyrimą ir tuo tikslu surinkti ir įvertinti dokumentus (įrodymus) yra bendro deklaratyvaus pobūdžio. Kaip jau minėta, patikrinimo medžiagą iš Kauno apygardos prokuratūros ieškovas gavo 2014 m. vasario 4 d., paskutinį papildomą įrodymą iš Nacionalinės žemės tarnybos - 2014 m. kovo 12 d., todėl akivaizdu, jog turėjo daugiau nei pakankamai laiko (nuo 2014 m. vasario 4 d.) susipažinti ir nuodugniai išnagrinėti pagrindinę medžiagą ir daugiau nei pakankamai laiko (nuo 2014 m. kovo 12 d.) susipažinti ir nuodugniai išnagrinėti vieną paskutinį įrodymą, gautą iš NŽT. Tai, jog turėdamas savo žinioje visus papildomam tyrimui atlikti būtinus dokumentus, ieškovas tik per du su puse mėnesio sugebėjo juos tinkamai išanalizuoti ir įvertinti, pateikiant teismui ieškinį, teismas laikė pernelyg ilgu, objektyviai nepateisinamu delsimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo specialius įgaliojimus suteikiantis statusas ir įstatymo leidėjo suteiktos išimtinės teisės ginti viešąjį interesą nesuteikia jokių išimtinių privilegijų prieš kitus proceso dalyvius. Net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių. Be to, teismas pažymėjo, kad prokurorui turi būti taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, kadangi prokuroras yra profesionalus teisės srities atstovas, vykdantis įstatymo leidėjo numatytas funkcijas. Remiantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad rengiant ieškinį teismui buvo delsiama nepateisinamai ilgai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas pernelyg ženkliai bei nėra pateikta jokių objektyvių termino praleidimą sąlygojančių priežasčių, teismas ieškovo reikalavimą atnaujinti terminą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, laikė nepagrįstu ir atmestinu.

31Teismas, remdamasis CPK 88 str., 93 str., 98 str. bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš ieškovo atsakovui Ž. P. priteisė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai - 72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bendrojo plano spalvotų kopijų spausdinimu.

32Teismas, remdamasis CPK 150 str. 2 d., sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi ir 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.

33III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

34Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį tenkinti.

35Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

361) Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ginčo įsakymo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. Iš VĮ Registro centro NTR išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) buvo nustatyta kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, rekreacinis naudojimo būdas (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos). Ginčo žemės sklypo naudojimo būdas nesikeitė nuo pat jo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Vėliausiai priimtame Alytaus apskrities viršininko 2010 m. vasario 8 d. įsakyme Nr. Ž-439-(1.3.), patikslinančiame žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo naudojimo būdas išlieka rekreacinis. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo žemės sklypas (iki sujungimo turėjęs kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) niekada nėra buvęs visuomenine teritorija, t. y. iki detaliojo plano patvirtinimo žemės sklypui buvo nustatytas rekreacinių teritorijų ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo būdas ir pobūdis, vėliau - 2011 m. spalio 4 d. patvirtinus detalųjį planą, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis iš rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) buvo pakeistas į gyvenamąją teritoriją (mažaaukščių gyvenamųjų namų pastatų statybos). Kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas - visuomeninės teritorijos, skundžiamame sprendime neatskleista, todėl pripažintina, kad teismas klaidingai vertino įrodymus ir atitinkamai padarė neteisingas išvadas, kad Druskininkų savivaldybės administracija tinkamai pritaikė Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą (įsakymą).

372) Net ir darant prielaidą, kad 2011 m. spalio 4 d. patvirtinus detaliojo plano sprendinius, ginčo žemės sklypas tapo visuomeninės paskirties teritorija, teismo išvada dėl tinkamo Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. taikymo negali būti laikoma pagrįsta, nes ši nuostata yra nukreipta į tam tikras teritorijas, pažymėtas bendruosiuose, o ne detaliuosiuose planuose. Aptariamoje normoje nustatyta, kad „<...> bendrieji planai nekeičiami, jeigu šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto <...>“. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas visuomeninio naudojimo būdo teritorijai. Iš Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio matyti, kad žemės sklypas Nr. ( - ) patenka į viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorijas. Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje ginčo žemės sklypas pažymėtas ne tik kaip viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorija, bet ir kaip Druskininkų miesto rekreaciniai ir bendro naudojimo želdynai. Aptariamo brėžinio duomenimis, ginčo teritorija patenka į Vijūnėlės tvenkinio parko zoną. Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje žemės sklypas Nr. ( - ) priskirtas prie estetiškai vertingiausių vietovių. Bendrojo plano Reglamentų lentelėje nurodyta, kad vyraujantys pasyvios rekreacijos teritorijos požymiai apibūdinami kaip viešos erdvės, upių apsaugos zonos, įrengiamos pagal specialiųjų planų sprendinius. Tuo tarpu teismas Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatą taikė remdamasis savo paties klaidingai nustatyta aplinkybe, kad ginčo žemės sklypas įeina į detaliuoju planu (sukonkretintą) nustatytą Visuomeninės paskirties teritoriją ir jo plotas, t. y. 0.2802 nesudaro 20 % bendro Visuomeninės paskirties teritorijos, kuri sudaro 6.962 ha ploto.

383) Teismas neatsižvelgė į Žemės įstatymo 29 str., pagal kurį visuomeninis žemės sklypo naudojimo būdas ir rekreacinis naudojimo būdas yra du savarankiški ir savo režimu skirtingi naudojimo būdai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad, jeigu žemės sklypui yra nustatyta kita paskirtis, tai visiems šiai paskirčiai priskirtiems naudojimo būdams laikytini tie patys reikalavimai. Teismas nevertino ginčo žemės sklypo duomenų, registruotų NTR, kuriuose įrašyta ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) kita pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, rekreacinis naudojimo būdas (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos). Šie duomenys atsispindi ir Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane, kuriame ginčo teritorija pažymėta ne kaip visuomeninė, o kaip viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorija. Teismas visiškai nevertino bendrojo plano sprendinių, jų neanalizavo, todėl sprendime padarytos išvados, kad tvirtinant skundžiamą detalųjį planą, nebuvo būtina keisti bendrojo plano, nes jame numatyta kita paskirties teritorija, į kurios sąvoką įeina ir visuomeninės paskirties teritorija, neatitinka faktinės padėties ir laikytinos nepagrįstomis bei prieštaraujančiomis Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatoms. Nustatytas rekreacinis žemės sklypo naudojimo būdas reiškia, kad šiame žemės sklype yra draudžiama bet kokia kita veikla, nesusijusi su pasyvia rekreacija, t. y. sklype gyvenamojo namo statybos pagal Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius negalimos; 0,2130 ha ploto žemės sklype, nepakeitus Bendrojo plano, gyvenamojo namo statyba neįmanoma.

394) Rekreacinio naudojimo teritorijos (toks žemės sklypo naudojimo būdas nustatytas ginčo žemės sklype) yra atskira teritorijų naudojimo būdo rūšis, kuri nėra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d., todėl nekeičiant bendrojo plano, o rengiant detalųjį planą, negalimas rekreacinio naudojimo teritorijos naudojimo būdo pakeitimas į kitą, negu nustatytas. Be to, detaliojo plano patvirtinimu, ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė. Tai yra aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo kito sklypo, kuriame vienas iš naudojimo būdų yra visuomeninis, dalimi, savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatytas sklypo naudojimo režimas. Sklypo juridinis prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.

405) Teismas nevertino ginčo santykio Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. aspektu. Šiuo atveju turėjo būti pagrįstas racionalus poreikis rengti detalųjį planą, t. y. pradėti dviejų žemės sklypų sujungimo į vieną procesą. Toks poreikis galėtų būti paaiškintas tuo, kad sujungus du žemės sklypus į vieną, tokį sklypą ateityje kaip vientisą, būtų racionaliau, t. y. patogiau naudoti, administruoti, tokiu būdu būtų efektyviau patenkinti tam tikri visuomenės poreikiai, tokiame žemės sklype atsirastų galimybė vykdyti tam tikrą veiklą ir pan. Tačiau sujungtas žemės sklypas toliau naudojamas dalimis, t. y. panaudos sutartimi savivaldybei perduota 27.8570 ha dalis (tik dabar jau esanti sujungtame žemės sklype) atitinka buvusio iki sujungimo žemės sklypo, kurio kad. Nr. ( - ), plotą, o atitinkamai R. B. išnuomota ta pati žemės sklypo dalis (liko prijungus įsiterpusį žemės plotą), kuria jis nuomos teise naudojosi ir iki detaliojo plano patvirtinimo. Mano, kad detaliojo planavimo tikrasis tikslas - neteisėtai pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nustatyta išimtimi ir rekreacinio naudojimo žemės sklype patvirtinti gyvenamąją teritoriją ir pradėti gyvenamojo namo statybas, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nuostatoms.

416) Teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio administracinėse bylose pateiktais išaiškinimais, kad Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostatos dalyje <... gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose...> konkrečiai ir išsamiai yra išvardinti kitos paskirties žemės naudojimo būdai. Tarp šių žemės naudojimo būdų bendro naudojimo teritorijos nėra nurodytos. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nustatyta išimtis kitos žemės paskirties bendro naudojimo teritorijos atžvilgiu netaikoma, t. y. nepatenka į šios normos reguliavimo sritį (LVAT 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-13 02/2012; LVAT 2012-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1790/2012). Teismas rėmėsi neaktualiomis LVAT nutartimis Nr. A5-1067/2007, Nr. A-525-135-08 ir Nr. A-822-1415-1, tačiau jose buvo sprendžiamas norminio administracinio akto (bendrojo plano) teisėtumo, bet ne Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. normos taikymo klausimas.

427) Teismas vienu iš motyvų, kuriais remiantis buvo atmestas prokuroro reikalavimas, nurodė aplinkybę, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 patikslintame ieškinyje minimas 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau bylos išnagrinėjimo iš esmės metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d., Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025 dar negaliojo (įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 30 d.), todėl remtis juo teismas neturėjo teisinio pagrindo.

43Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymų Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SZN-(14.4.55.)-20 ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimų N r. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“.

44Teismas nevertino aplinkybių dėl valstybinės žemės nuomos kitų byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypo naudojimo būdo į gyvenamąją teritoriją pakeitimo įtaka ir poveikiu valstybinės žemės nuomininko teisėms ir pareigoms, tik paviršutiniškai ir formaliai konstatavo, kad statinių įregistravimas NTR yra absoliutus ir neginčijamas pagrindas šių statinių savininkams reikalauti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo lengvatine tvarka ir sąlygomis. Teismas nesivadovavo ginčo santykiui aktualia Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta c. b. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. V. S. ir kt., Nr. 3K-7-658/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta c. b. UAB „Permesta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., Nr. 3K-3-120/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta c. b. UAB „Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., Nr. 3K-3-96/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1 80/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-232/2014).

459) Teismas supainiojo sąvokas „statinio atstatymas“ ir „naujo statinio statyba“, ko pasėkoje padarė nelogiškas ir tikrovę iškraipančias išvadas, kad ginčo sklype atsakovas realizavo buvusio pastato - valčių nuomos punkto atstatymą, kai byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo žemės sklype pagal naujai patvirtintą projektą statomas gyvenamasis namas, o valčių nuomos punktas tiek, kiek jo buvo likę po 2010 m. įvykusio gaisro, nugriautas. Iš I. B. valčių nuomos punkto žemės sklypo plano matyti, kad gyvenamasis namas statomas valčių nuomos punkto vietoje, kas reiškia, kad jo nenugriovus, pradėti gyvenamojo namo statybų nebūtų buvę įmanoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypas nugriovus statinį, kurio naudojimui išnuomotas žemės sklypas, tapo laisvas, neužstatytas, todėl lengvatine tvarka negalėjo būti išnuomotas statinių eksploatavimui, nes jų - statinių realiai jau nebuvo. Faktiniai duomenys patvirtina, kad R. B. savivaldybei pateikė prašymą išduoti statybos leidimą naujai statybai, kas nelaikytina pagrindu išnuomoti valstybinės žemės sklypą statinių naudojimui pagal paskirtį. Tiek detaliojo plano rengimo, tiek ir tvirtinimo metu, planuojamame žemės sklype, tebebuvo paslaugų paskirties naudojimui skirtas pastatas - valčių nuomos punktas, todėl valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomojamas tik valčių nuomos punkto eksploatavimui, t. y. valčių nuomos punkto savininkas R. B. neturėjo teisės lengvatine tvarka nuomoti valstybinės žemės sklypo gyvenamojo namo statybai, nes tokios paskirties pastato nuosavybės teise išnuomojamame žemės sklype neturėjo. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, o taip pat ir 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimas sudaryti pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. R. B. teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą (sklypo dalį) išnyko po to, kai Druskininkų savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 15 d. išdavė jam statybos leidimą, kuriuo statytojui suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą (statinio paskirtis - paslaugų). Remiantis CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., darytina išvada, kad nugriovus atsakovui nuosavybės teise priklausantį valstybinėje žemėje esantį statinį, valstybinės žemės nuoma minėtų teisės aktų pagrindu neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemės išnuomojam ne aukciono būdu, nes žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva, t. y. neužstatyta. Be to, vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinės žemės ne aukciono tvarka.

4610) Valstybinės žemės sklypai išnuomojami siekiant užtikrinti juose esančių statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, todėl nustačius, jog statinio paskirtis (poilsio) nesutapo su galimu žemės sklypo panaudojimo būdu (gyvenamosios teritorijos), laikytina, kad sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ketinimo naudoti jos pagal paskirtį (poilsio) nebuvo, kas vertintina teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, pažeidimu (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.1 1 p.).

4711) Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.8. p., sudaromoje nuomos sutartyje turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre. Tokios sąlygos egzistavimas nenustatytas, t. y. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nebuvo numatyta ginčo sklype plėtoti kitokią, nei pasyviai rekreacijai skirtą, veiklą, o tokios sąlygos įrašymas į sutartį nėra sutikimas nuo jos sudarymo momento keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ir atsakovas R. B., nepakeitęs sutarties, ir ėmęsis rengti detalųjį planą, veikė savo rizika, neteisėtai ir negali turėti ateityje su tuo susijusių pagrįstų lūkesčių, jo interesus ginti nėra teisėto pagrindo.

4812) Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinti valčių nuomos punkto, pastatyto iki 1996 m. sausio 1 d., nusidėvėjimo duomenys, kurių rezultatais vadovaujantis turėjo būti nuspręsta, kokiam terminui gali būti išnuomojamas žemės sklypas. Ginčijamoje nuomos sutartyje valčių nuomos punktas visai nenurodytas, nors būtent jo eksploatavimui ir sudaryta nuomos sutartis. Taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad valčių nuomos punktas 2010 m. spalio mėn. sudegė. Be to, nuomos sutarties sudarymo metu jau galiojo 2011 m. spalio 4 d. patvirtintas detalusis planas, kurio aiškinamajame rašte nurodyta, kad 0,2802 ha ploto gyvenamosios teritorijos sklypo dalyje esantis pastatas - valčių nuomos punktas numatomas rekonstruoti į gyvenamąjį namą, kas patvirtinta, jog tikrasis valstybinės žemės nuomos tikslas nebuvo jame esančio pastato - valčių nuomos punkto eksploatavimas, o naujo gyvenamojo namo statyba. Tokia sąlyga ir turėjo atsispindėti nuomos sutartyje. 2014 m. gegužės 28 d. pasirašant susitarimą Ž. P., sklype valčių nuomos punkto nebebuvo, sklype įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, tačiau susitarimas sudarytas buvusios nuomos sutarties pagrindu, t. y. lyg ir valčių nuomos punkto eksploatavimui 18 m. terminui.

49Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156, 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051 ir įpareigoti statytoją Ž. P. nugriauti statinį, statomą pagal minėtus statybos leidimus.

50Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas neteisėtai, todėl neteisėtais pripažintini ir 2012 m. gegužės 15 d., 2013 m. gruodžio 17 d. bei 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimai, nes gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje yra negalima. Be to, pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos neteisėtai, byloje spręstina dėl teisės į žemės sklypą praradimo pasekmių pagal CK 4.105 str. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo sklype vyksta ne buvusio statinio - valčių nuomos punkto atstatymas, o naujo statinio - gyvenamojo namo statyba, o išnuomotame valstybiniame žemės sklype R. B. turėjo teisę tik rekonstruoti esamą statinį - valčių nuomos punktą, todėl įvertinus tai, kad rekonstrukcijos metu pastato paskirtis nekeičiama, R. B. išduoti statybos leidimai, suteikiantys teisę statyti naują statinį - gyvenamąjį namą, pripažinti neteisėtais. Be to, teismas pripažino nustatytu faktą, kad ginčo žemės sklype buvęs pastatas - valčių nuomos punktas buvo nugriautas, kas atitinkamai patvirtina ir faktinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas liko laisvas, t. y. neužimtas statinių. Byloje taip pat nustatyta, kad nugriauto valčių nuomos punkto vietoje pradėtas statyti gyvenamasis namas. Šios faktinės aplinkybės paneigia naujo gyvenamojo namo statybos teisėtumą valstybinėje žemėje, išnuomotoje joje esančių statinių eksploatavimui pagal tiesioginę jų paskirtį.

5114) Prokuroro reikalavimas griauti neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą pareikštas vadovaujantis Statybos įstatymo 35 str. 6 p., kuriame nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai statinys pastatytas ar statomas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą arba kai tokia statyba pagal įstatymus negalima. Prokuroras ar valstybė, kurios interesus turi teisę ginti prokuroras, nėra ginčo statinio savininkas ir ieškiniu neprašė teismo išreikalauti jį iš kito asmens neteisėto valdymo, valdymo teisėtumas byloje apskritai nebuvo sprendžiamas, nes neaktualus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad savininko teisių apsaugos ir gynimo institutas teismo nurodytu būdu nagrinėjamu atveju netaikytinas. Atsakovo Ž. P. teisės, jeigu jo manymu jos bus pažeistos, turėtų būti ginamos pasitelkiant žalos atlyginimo institutą, tačiau šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

5215) Nors 2012 m. gegužės 15 d. bei 2013 m. gruodžio 17 d. statybos leidimai jau yra negaliojantys, tačiau atsižvelgtina į tai, kad būtent šių dokumentų pagrindu kilo pasekmės (t. y. pradėtas statyti gyvenamasis namas), kurių pašalinimas įmanomas tik teismo sprendimu konstatavus neteisėtos statybos faktą (Statybos įstatymo 281 str. 1 d.). Prokuroro iškelti reikalavimai susiję išimtinai su detaliojo plano patvirtinimu, valstybinės žemės nuoma ir statybos teisėtumu, todėl byloje pasitvirtinus, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, teismas sprendžia dėl statybos padarinių šalinimo, priimdamas vieną iš Statybos įstatymo 281 str. 2 d. numatytų sprendimų ir aplinkybės, kaip ir kokiu pagrindu buvo įsigytas statinys, teisinės reikšmės neturi. Be to, statomas gyvenamasis namas NTR įregistruotas Statybos inspektoriaus 2014 m. balandžio 15 d. pažymos pagrindu, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius buvo įregistruotos galiojančių, teisėtai sudarytų sandorių pagrindu, pripažintina neteisinga.

5316) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti. Teismas netinkamai, neteisingai ir formaliai vertino bylos įrodymus dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo bei ignoravo prokuroro išsamius paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu 2015 m. rugsėjo 29 d. Prokuroras sutinka ir neginčija, kad paskutinė papildomam tyrimui atlikti reikalinga medžiaga Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2014 m. kovo 12 d., o vieno mėnesio terminas skundui (ieškiniui) paduoti baigiasi 2014 m. balandžio 12 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. gegužės 15 d., kuomet Lietuvos apeliaciniame teisme buvo išnagrinėtas prokuroro atskirasis skundas, teismai sprendė bylos rūšinio teismingumo klausimą, pripažintina, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą nepraleistas.

54Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

55Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

561) Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2012-03-19 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SZN-(14.4.55.)-20 ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-05-28 susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012-03-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SZN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“. Remiantis CK 6.551 str., Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 28.1 p. (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-05-05 iki 2014-02-25), teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas - teisėtas toje žemėje esančių statinių valdymas. Pagal CK 6.559 str. nuomotoją pakeitęs naujasis savininkas sutarties tęstinumo pagrindu perima visas pirmesniajam savininkui priklausiusias tiek pareigas, tiek ir teises. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties galiojimo tęstinumas pasikeitus nuomotojui reiškia ir tai, kad ji toliau galioja tomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2012). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teisės aktai įpareigoja R. B. išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, dėl to jam pateikus prašymą išnuomoti dalį žemės sklypo prie jam priklausančių pastatų, Nacionalinei žemės tarnybai tenka pareiga sudaryti sąlygas pastatų savininkui užtikrinti tinkamųjų statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę lengvatinėmis (ne aukciono būdu) sąlygomis.

572) Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi Taisyklių 30.8. p., 35 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė išnuomoto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys, į R. B. prašymą, nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. kovo 5 d. išrašą, R. B. valstybinės žemės sklype nuosavybės teisėmis valdo statinius: valčių nuomos punktą ir valčių prieplauką (duomenys nėra nuginčyti). Iš CK 6.551 str. 2 d. teisės normos matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens subjektinei teisei - be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog turi egzistuoti teisiškai reikšminga aplinkybė - šiame žemės sklype turi stovėti (būti pastatyti) statiniai ar įrenginiai, kurie turi priklausyti šiam asmeniui, arba šis asmuo juos turi nuomoti. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teisės aktai įpareigoja R. B. išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Dėl to R. B. pateikus prašymą išnuomoti dalį Žemės sklypo prie jam priklausančių pastatų, Nacionalinei žemės tarnybai tenka pareiga sudaryti sąlygas pastatų savininkui užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, t. y. išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu.

583) Nuomos sutarties 3 p. nurodyta, kad išnuomojamo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo teritorijos, gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis - urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, trumpalaikio poilsio statinių statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos. Nuomos sutarties 4 p. nurodyta, kad Žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracijai išdavus statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą, nuomos teisė neišnyko. Be to, remiantis CK 4.33 str. 3 d., kuris nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento, būtina pažymėti, kad valčių nuomos punktas (unikalus Nr. ( - )) išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro 2014 m. balandžio 23 d.

594) Atsižvelgiant į Taisyklių 45 p., į tai, kad Ž. P. ir Z. P. 2014 m. balandžio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo pastatus (valčių prieplauką) ir gyvenamąjį namą valstybinės žemės sklype, 2014 m. gegužės 28 d. susitarimu, 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, nurodant, kad nuomininkas pagal sutartį yra naujas statinių įgijėjas.

605) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas apie galimą įstatymų pažeidimą sužinojo 2014 m. vasario 4 d. Paskutinė papildomam tyrimui atlikti reikalinga medžiaga Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2014 m. kovo 12 d. Taigi, vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 12 d. ir baigiasi 2014 m. balandžio 12 d. Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas tik 2014 m. birželio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė bei į tai, kad įstatymas nesuteikia jokių esminių privilegijų ar išimčių tais atvejais kai viešąjį interesą gina prokuroras, darytina išvada, kad teismas pagrįstai neatnaujino termino ieškiniui paduoti. Priešingu atveju būtų pažeisti teisinių santykių stabilumo, teisėtų interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo principai.

61Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

62Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

631) Dėl individualaus akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo. Žemės sklypas, kurio prieš žemės sklypų sujungimą, unikalus Nr. ( - ), patenka į teritoriją Bendrajame plane pažymėta žalia spalva, kurios reikšmė (teritorijos pavadinimas) pagal Reglamentų lentelę yra „Viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorijos“, o grafoje „galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ yra įrašyta „1. Miško ūkio paskirties, 2. Konservacinės paskirties; 3. Vandens ūkio paskirties; 4. Žemės ūkio paskirties; 5. Kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendrojo naudojimo paskirties; ilgalaikės ir trumpalaikės rekreacinės teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos“. Taigi Bendrajame plane nurodytos galimos kelios teritorijos, kurioje yra ginčo žemės sklypas, paskirties bei naudojimo būdų alternatyvos, tarp kurių - visuomeninės paskirties teritorijos. Iš 2011 m. kovo 25 d., t. y. prieš priimant įsakymą dėl žemės sklypų sujungimo, suformuoto VĮ Registrų duomenų bazės išrašo matyti, kad viešajame registre buvo įregistruota žemės sklypo (plotas 27,8570 ha, unikalus Nr. ( - )) pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, t. y. atitinka Bendrajame plane numatytai paskirčiai, o žemės sklypui naudojimo būdai nustatyti keli: Bendro naudojimo teritorijos, Rekreacinės teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos, kas taip pat atitinka Bendrajame plane nurodytoms naudojimo būdų alternatyvoms. Be to, Administracija, veikdama pagal gero viešojo administravimo praktikos reikalavimus, siekdama išvengti ginčų ateityje, prieš priimdama administracinį aktą, kreipėsi į atsakingas institucijas dėl situacijos išaiškinimo bei gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą, turėjo teisinį pagrindą patvirtinti detalųjį planą.

642) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. norma suteikia Administracijai patvirtinant detaliuosius planus nustatyti atitinkamus teritorijų naudojimo būdus, atsižvelgiant į bendrajame plane numatytas teritorijų paskirtis. Detalusis planavimas yra grindžiamas Bendruoju planu ir galiojančiais teisės aktais. TPĮ 12 str. 6 d. taikymą įstatymų leidėjas sieja išimtinai su Bendrojo plano sprendiniais ir jų įgyvendinimu, bet ne ankstesnių detaliųjų planų, jiems prilygintų planų ar kitų teisės aktų sprendiniais. Ankstesnių detaliųjų planų, jiems prilygintų planų ar kitų teisės aktų sprendiniai niekaip neįtakoja Administracijos teisės priimti sprendimą TPĮ 12 str. 6 d. pagrindu. Teisiškai reikšmingi bendrojo plano sprendiniai (TPĮ 12 str. 6 d. taikymo sąlygos) yra: detaliai planuojamas žemės sklypas patenka į gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritoriją; detaliuoju planu nustatomas kitas naudojimo būdas negu nustatytas bendrajame plane; detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas sudaro ne daugiau kaip 20 procentų teritorijos ploto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas TPĮ 12 str. 6 d. normos taikymo sąlygas.

653) Apelianto teiginiai apie tariamus tikruosius ir netikruosius planavimo tikslus yra paremti išimtinai samprotavimais ir prielaidomis, bet ne faktinėmis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais. Skirtingai negu teigia apeliantas, žemės sklypų sujungimas buvo atliekamas siekiant užtikrinti efektyvų teritorijos naudojimą ir viešųjų interesų patenkinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. A-502-1302-12). Be to, 20 proc. rodiklis apskaičiuojamas nuo visos bendrajame plane pažymėtos visuomeninės paskirties teritorijos, todėl atitikimas 20 proc. rodikliui nepriklauso, ar žemės sklypas yra atskiras, ar prijungtas prie kito žemės sklypo.

664) Apeliantas neginčija teismo išvados dėl žemės sklypo priskyrimo trečiai kurortų apsaugos zonos juostai, t. y. išvados, kad žemės sklypo buvimas trečiojoje kurortų apsaugos zonos juostoje nereiškia draudimo vykdyti gyvenamųjų namų statybą, todėl apelianto keliamas teisės aktų galiojimo laike klausimas ginčui yra neaktualus. Be to, normos, nustatančios apribojimus kurorto apsaugos zonoje, yra ne civilinės teisės reguliavimo dalykas, o viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl esant panaikintiems apribojimams ir veiklos suvaržymams, t. y. pagerinus žemės sklypo savininko padėtį, toks teisės aktas turi grįžtamąją galią (lex retro agit).

675) Dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Sudegusio statinio atstatymas patenka į Statybos įstatymo 2 d. 17 p. numatytą naujo statinio statybos sąvoką. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatina „laisvos žemės“ sąvoką, naudojamą žemės santykius (nuomą, žemės reformą ir kt.) reguliuojančiuose teisės aktuose ir „statinių neužimto žemės paviršiaus ploto“ sąvoką. Statinio sudegimas savaime nereiškia, kad žemė tampa „laisva“ žemės santykius reguliuojančių teisės aktų prasme, nes tokiu būdu būtų paneigtos konstitucinės statinių savininkų teisės į nuosavybę.

686) Apeliantui pripažįstant, kad valčių nuomos punktas sudegė, teiginiai, kad šis statinys neva turėjo būti rekonstruotas, pripažintini aiškiai nepagrįstais, nes sunaikinimo atveju taikytinos ne rekonstravimą, o naują statybą reguliuojančios teisės normos. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad atstatomo statinio paskirtis ir/arba išplanavimas turi būti toks pat, kaip sudegusio. Tą lemia aplinkybė, kad atstatymas vyksta pagal naujo statinio statybą reglamentuojančias normas - naujam statiniui yra rengiamas naujas techninis projektas, išduodamas naujas statybos leidimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ginčo žemės sklype numatė gyvenamųjų statinių statybą.

697) Dėl praleisto termino kreiptis į teismą ir jo neatnaujinimo. Ieškovas yra valstybinė institucija bei asmuo, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, kuris privalo žinoti skundo padavimo terminus, jų praleidimo pasekmes, keliamus imperatyvius rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus, todėl netinkamas procesinių teisės normų supratimas ir pritaikymas, kreipimasis į netinkamą teismą, nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas, nesudaro išimtinių (ekstraordinarių) aplinkybių sudėties, kurios būtų pagrindu atnaujinti akivaizdžiai praleistą terminą.

70Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. P. ir R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

71Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

72Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“.

731) Apeliaciniame skunde Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostata bei faktinės bylos aplinkybės yra aiškinamos subjektyviai, visiškai neatsižvelgiant į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Šioje teisės akto nuostatoje aiškiai apibrėžtos konkrečios teritorijos (gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijos), kurių atitinkamoje dalyje (ne daugiau kaip 20 procentų) gali būti nustatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai, nekeičiant savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrojo plano. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-31 nutartis, administracinėje byloje Nr. A-525- 135/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 nutartis, administracinėje byloje Nr. A438-1471/2011; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-1067/2007).

742) Apeliantas nepagrįstai sutapatina žemės sklypo sąvoką su įstatyme numatyta „bendra teritorija“ ir neteisingai teigia, kad 20 % reikalavimas turi būti taikomas konkrečiam žemės sklypui (šiuo konkrečiu ginčo atveju žemės sklypui, kurio unikalus Nr. ( - )), o ne bendrai Bendruoju planu patvirtintai teritorijai, kurioje yra numatyti keli alternatyvūs žemė sklypo naudojimo būdai, tarp jų ir visuomeninės paskirties.

753) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. normos taikymo klausimai buvo aptariami ne tik su Aplinkos ministerija, bet buvo gautos ir institucijų, kurioms įstatymų leidėjas yra pavedęs prižiūrėti, kontroliuoti teritorijų planavimo procesus, teigiamos išvados.

764) Generalinė prokuratūra bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nekėlė argumentų dėl detaliojo planavimo, formuojant ginčo žemės sklypą, procedūros pažeidimų ar nesilaikymo, tame tarpe dėl detaliojo plano tikslų ir uždavinių vertinimo bei tariamo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kadangi šie argumentai nebuvo aktualizuojami byloje, ir nebuvo įvertinti pirmos instancijos teismo sprendime, jie neturėtų būti vertinami ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, nenurodoma jokių objektyviai pagrįstų argumentų, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano tikslai ir uždaviniai neatitinka teisės aktų reikalavimų.

775) Apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis 2015 m. rugsėjo 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 laikytini nepagrįstais, deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti laikomi teisiškai nereikšmingais. Apeliantas neįvertino, kad pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2015 m. spalio 19 d., t. y. jau galiojant 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1025, kuriuo 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 priimtas XVI skyrius, reglamentavęs kurortų apsaugos zonų juostas, buvo pripažintas netekusiu galios. Be to, Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarime pateikta taisyklės lex retro non agit išimtis, apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje byloje Nr. A662-2628/2012, todėl reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

78Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“.

796) Tiek atsakovas R. B., tiek ir Ž. P., kaip statinių savininkai, turėjo teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka išsinuomoti 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbiami), nes sklype anksčiau buvęs ir šiuo metu esantis nekilnojamojo turto objektas atitinka statinio ar kito nekilnojamojo daikto sąvoką. Anksčiau buvęs pastatas - valčių nuomos punktas ir šiuo metu esantis pastatas - gyvenamasis namas buvo pastatyti teisėtai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomojamame žemės sklype esantis pastatas - gyvenamasis namas, visiškai atitinka nuomojamos žemės pagrindinę naudojimo paskirtį. Vertinant, ar turi būti formuojamas žemės sklypas nuomai esamo statinio eksploatavimui, esminę reikšmę turi aplinkybės: ar žemės sklypas atitinka užstatyto žemės sklypo sąvoką; ar jame esantys statiniai yra pastatyti, ir naudojami / eksploatuojami pagal jų tiesioginę paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį. Pabrėžtina, kad įstatymai ar kiti teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui nuomojamame žemės sklype rekonstruoti arba pastatyti naują pastatą, vietoje anksčiau buvusio.

807) Nacionalinė žemės tarnyba neabejotinai turėjo vertinti ir įvertino nuomojamame žemės sklype esančio pastato galimą gyvavimo trukmę, kadangi 2012 m. kovo 23 d. Sutartis yra sudarytas 18 m. terminui, o ne maksimaliam 99 m. terminui. Ta aplinkybė, kad sutartyje nėra nurodyta kokiu būdu buvo nustatytas sutarties terminas, nedaro šios sutarties negaliojančia. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

818) Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156, 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051 ir įpareigoti statytoją Ž. P. nugriauti statinį, statomą pagal minėtus statybos leidimus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neįrodė ginčijamų detaliojo plano ir valstybinės žemės nuomos sutarties neteisėtumo, šis reikalavimas taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Įvertintina ir tai, kad ginčijamų statybos leidimų išdavimo metu, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas pagal galiojančius teisės aktus, pateikus visus privalomus dokumentus.

829) Atsakovai Ž. P. ir Z. P. CK 4.96 str. prasme yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, todėl jiems, kaip sąžiningiems nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo įgijėjams, negali būti taikomos neteisėtos statybos padarinių šalinimo pasekmės t. y. pastato nugriovimas. Apeliantas ignoruoja nuosavybės teises atsakovams Ž. P. ir Z. P. įsigyjant nuosavybę, nenumato jokio sąžiningiems turto įgijėjams galimo žalos kompensavimo varianto. Tenkinus ieškinio reikalavimus, turi būti sprendžiamas ir civilinių teisinių santykių dalyvių grąžinimo į pirmykštę padėtį klausimas, taikoma restitucija, tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011). Be to, jeigu būtų tenkinami visi ieškovo reikalavimai, būtų pažeistas atsakovų Ž. P. ir Z. P. teisėtas lūkestis ateityje naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu.

8310) Reiškiamu ieškiniu be jokio teisinio/faktinio pagrindo siekiama paneigti atsakovų nuosavybės teises į ginčo statinį - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, t. y. siekiama faktiškai prieš savininko valią paimti/panaikinti nuosavybę, nenuginčijus nurodyto objekto nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų pripažinti nuosavybės teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbiami), pasibaigimą ir Nekilnojamojo turto registre išregistruoti duomenis apie šiuos pastatus, todėl įvertinus, kad statinys sudegė, pagrįstai teigtina, kad nuosavybės teisė nebuvo panaikinta (LAT 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Pateikti į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad atstovaujamųjų atsakovų nuosavybės teisės į ginčo statinius buvo įregistruotos galiojančių, teisėtai sudarytų sandorių pagrindu, todėl nenuginčijus atsakovų nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų į nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. nepripažinus negaliojančiomis pirkimo pardavimo sutarčių, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad kokiu tai būdu buvo pasibaigusi R. B. nuosavybės teisės į ginčo statinį.

8411) Net jeigu teismas pripažintų, nagrinėjamu ieškiniu ginčijamus administracinius aktus ir valstybinės žemės nuomos sutartį, negaliojančiais, tai vis tiek nesudaro pagrindo nugriauti beveik pilnai pastatyto pastato - gyvenamojo namo. Šiuo atveju ieškovas netinkamai taiko Statybos įstatymo 281 str. 1 d. nuostatas. Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo statinį nugriauti, būtina įvertinti galimus padarinius, atsakovams, sąžiningiems turto įgijėjams, ginant savo pažeistas teises. Nepaisant to, kad VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti patikslintus kadastrinius statinio matavimus, faktinė situacija patvirtina, kad šiai dienai ginčo objekto užbaigtumas siekia 94 % (kadastriniais duomenys - 2015-05-25), atliktų statybos darbų kiekio ir vertės paskaičiavimas patvirtina, jog atsakovai Ž. P. ir Z. P., tenkinus ieškovo reikalavimą dėl statinio nugriovimo, pasinaudotų teise ir kreiptųsi dėl nuostolių atlyginimo, galinčių siekti kelis milijonus eurų, iš valstybės. Pateikus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo iš valstybės, turėtų būti keliamas protingumo kaip vieno iš pamatinių teisės principų klausimas, svarstant, ar dėl ieškovo reikalavimo, neva ginant viešąjį interesą, nenukentės tikrasis viešasis interesas, kai valstybė turės atlyginti atsakovų patirtus nuostolius.

8512) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo paduoti. Generalinė prokuratūra ieškinyje ir apeliaciniame skunde akcentuoja skirtingas praleisto termino ieškiniui pateikti pateisinančias aplinkybes. Ieškinyje įrodinėjo, kad terminą praleido dėl papildomos medžiagos nagrinėjimo, o apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apeliantas pažeidė teismingumo taisykles, kreipėsi ne į tą teismą, dėl to praleido terminą ieškiniui pateikti. Toks nenuoseklus aplinkybių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas tiesiog kiekvienoje situacijoje nurodo sau palankias praleisto ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančias aplinkybes. Be to, ieškinio reikalavimai grindžiami išimtinai tais pačiais dokumentais, kurie buvo išreikalauti iki priimant 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priėmimo, todėl tai suponuoja nuostatą, jog papildomi reikalaujami dokumentai buvo pertekliniai, neturintys reikšmės reikalavimams teismui pateikti termino atnaujinimui ir terminas reikalavimams pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 4 d. Net jei terminas ieškiniui pareikšti būtų skaičiuojamas nuo 2014 m. kovo 10 d., kai buvo priimtas nutarimas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ar nuo 2014 m. kovo 12 d., kai, buvo gauti pakartotiniai dokumentai iš Nacionalinės žemės tarnybos, 1 mėn. terminą prokurorė praleido, nesant svarbių priežasčių.

86Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje pateiktus įrodymus.

87Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

881) Inspekcija savo poziciją dėl ginčo detaliojo plano, Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. statybos leidimo Nr. LNS-12-120515-00029, 2013 m. gruodžio 17 d. statybos leidimo Nr. LNS-12-131217-00156, 2014 m. birželio 4 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-12- 140604-00051 išdėstė prie ieškinio pridėtame Inspekcijos 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. (7-1.15)-2D-19527, atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, bylos nagrinėjimo metu.

89Atsakovė Z. P. atsiliepimo į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą nepateikė.

90Atsakovai Ž. P. ir R. B. rašytiniuose paaiškinimuose priimtuose apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad ieškovas aktualizavo klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ galiojimo / negaliojimo. Pateikus apeliacinį skundą, buvo priimti nauji teisės aktai, pakeitę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 galiojimą.

91Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. 438 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Iškilo teisės akto, reglamentuojančio kurortų apsaugos zonų nustatymą, galiojimo laike klausimas.

92Druskininkų savivaldybės administracija 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. S12-2353-(7,2) pateikė iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos gautą atsakymą Nr. 2D-2409-(12.151), iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos gautą atsakymą Nr. 1SD-I830-(3.1) bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (14.3)-D8-42, kurios nepaisant to, kad neaiškina teisės aktų savo kompetencijos ribose, tačiau visos institucijos yra tiesiogiai susijusios su nutarime nurodytų specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų nustatymu (kurorto apsaugos zonomis), oficiali šių institucijų nuomonė gali būti reikšminga. Institucijos nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 pripažinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 netekusiu galios, ankstesnis teisinis reguliavimas, t. y. Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų XVI skyriaus galiojimas, nėra atkuriamas.

93Vadovaujantis aukščiau nurodyta institucijų gauta oficialia nuomone, 2016 m. liepos 7 d. buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinę, dėl specialiųjų sąlygų įrašo panaikinimo ginčo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakyme Nr. SS-2724-(8.5) nurodė, jog pateikto prašymo dėl specialiųjų naudojimo sąlygų — kurorto apsaugos zonų įrašų Nekilnojamojo turto registro išraše panaikinimo tenkinti negali tik dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla, susijusi su šiomis specialiosiomis sąlygomis. Dėl to, vadovaujantis LR Viešojo administravimo 23 str. 4 d., prašymo nagrinėjimą sustabdo iki bus išnagrinėtas ginčas teisme. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymas suponuoja nuostatą, jog institucija, kaip valstybinės žemės patikėtinė, kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją dėl Kurorto apsaugos zonų įrašo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), panaikinimo Nekilnojamojo turto registre, neatsisako.

94Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2015 m. spalio 19 d., Kurorto apsaugos zonų, kaip specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, reglamentavimas buvo panaikintas 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2016 m. gegužės 2 d. priėmus nutarimą Nr. 438, pripažinusį 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 netekusiu galios, ankstesnis teisinis Kurortų apsaugos zonų reguliavimo galiojimas nebeatsinaujino.

95Net ir laikantis pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamą sprendimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ nuostatos galiojo, žemiau nurodytos aplinkybės, kurios paaiškėjo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, suponuoja nuostatą, jog nebuvo reikiamo teisinio pagrindo ginčo žemės sklypui nustatyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - Kurorto apsaugos zonų.

96Pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsakyta į klausimą, kokiu teisės aktu ir/ar teritorijų planavimo dokumentu, ginčo žemės sklypui buvo nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - Kurorto apsaugos zonos, nenustatant konkrečios šios zonos juostos. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuota, jog Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nėra nustatyta apribojimų, susijusių su kurorto apsaugos zonomis, pateiktas tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 4VĮ-( 14.4.2)-183 pagrindu buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - Kurortų apsaugos zonos, nedetalizuojant tokio priimto įsakymo teisinio pagrindo.

97Tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, aktualizavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - Kurorto apsaugos zonų klausimą, 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis ginčo žemės sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos - Kurorto apsaugos zonos. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. 1SD-5663-(3.1) pateikė atsakymą, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos, galiojusios nuo 1995 m. iki 2000 m., numatė, kad specialiosios žemės sklypo naudojimosi sąlygos buvo nustatomos pagal teritorinio planavimo dokumentus. LR Žemės įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2000 iki 2004 m., numatė, kad specialiąsias sąlygas nustato apskrities viršininkas, žemės sklypams, kurie suteikti naudotis savivaldybėms - savivaldybės valdyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų tvirtinimo“ redakcija, galiojusi nuo 1992 m. liepos 14 d. iki 1993 m. gruodžio 15 d., numatė tuometinėms miesto valdyboms, sudarant ūkinės veiklos apribojimo planus ar suteikiant žemės naudotojams sklypus, nustatyti specialiąsias sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų tvirtinimo“ redakcija, galiojusi nuo 1995 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 17 d., numatė, kad svarstant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai.

98Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos išvados dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų - kurorto apsaugos zonų teisinio reglamentavimo, suponuoja nuostatą, kad kurorto apsaugos zonos turėjo būti nustatomos rengiamuose Druskininku miesto ir miesto dalių teritorijų planavimo dokumentuose. Vertinant, ar ginčo žemės sklypui nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas buvo teisinis pagrindas, atkreipė dėmesį į kelis aspektus: 1) Druskininkams tik 2001 m. gegužės 16 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pagrindu buvo suteiktas kurorto statusas. Todėl laikytina, kad iki 2001 m. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems žemės sklypams nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti žemės naudojimo specialiąsias sąlygas - kurorto apsaugos zonas. Kurorto apsaugos zonos ir jų juostos nebuvo nustatytos ir prieš tai, t. y. iki 2008 m., galiojusiame teritorijų planavimo dokumente - Druskininkų miesto generaliniame plane. Specialiosios naudojimo sąlygos, kurorto apsaugos zonos, nebuvo nustatytos ir Druskininkų savivaldybės bendrajame plane, kuris buvo patvirtintas 2008 m. kovo 21 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-51 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“.

99Vertinant aptartą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad ginčo žemės sklypui nebuvo jokio teisinio pagrindo nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas - kurorto apsaugos zoną.

100Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše apibendrinta sąvoka „Kurorto apsaugos zonos“ nepriskiriant ginčo teritorijos jokiai konkrečiai kurortų apsaugos zonos juostai negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, 75 p. numato, kad „kurortų apsaugos zonas sudaro 3 juostos: pirmoji - griežto režimo, antroji - apribojimų, trečioji – stebėjimų“. Nesant nurodytos konkrečios kurortų apsaugos zonos juostos nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad šioje ar bet kurioje kitoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje, kurioje taip pat įrašyta abstrakti sąvoka „kurortų apsaugos zona“ pati savaime nereiškia egzistuojant aplinkybes draudžiančias atlikti tam tikrus veiksmus.

101Pagal faktinę situaciją, žemės sklypas (duomenys neskelbiami) galėtų būti priskiriamas trečiai kurortų apsaugos zonos juostai (Nacionalinės žemės tarnybos 2015 03 09 raštas Nr. 50SD-(14.50.92). Pažymėtina, kad prie trečiosios juostos priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose vykdyti gyvenamųjų namų statybą galima.

102Paaiškinimai pagrindžia, kad nors formaliai „kurorto apsaugos zonos“ apribojimas buvo įrašytas žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše, tačiau nei skundžiamų aktų ir sandorių sudarymo metu, nei iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XVI skyriaus panaikinimo, nei iki teismo sprendimo priėmimo, nei šiuo metu nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant kurorto apsaugos zonos teisinį režimą (veiklos apribojimą) tiek ginčo žemės sklypui, tiek likusiai Druskininkų savivaldybės teritorijai.

103Tik 2001 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pagrindu buvo suteiktas kurorto statusas Druskininkams, Palangai, Birštonui ir Neringai. Kadangi Lietuvos teritorijoje nebuvo miestų turinčių kurorto statusą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XVI skyrius iki 2001 m. gegužės 16 d. negalėjo būti taikomas. Taip pat „kurorto apsaugos zonos“ teisinis režimas (veiklos apribojimai) Druskininkų savivaldybės teritorijai negalėjo būti nustatomas ir pagal iki 2008 m. galiojusį Druskininkų miesto generalinį planą bei 2008 m. patvirtintą Druskininkų miesto bendrąjį planą, kadangi šių dokumentų rengimo metu nebuvo reglamentuojamas tokių apribojimų nustatymas minėtuose dokumentuose, o tai reiškia nebuvo jokio reikalavimo planavimo dokumentuose nustatyti „kurorto apsaugos zonos“ apribojimus. Tinkamo teisinio reglamentavimo nebuvimas lėmė tai, kad visuose kurortuose buvo skirtingai nustatinėjami žemės apribojimai susiję su kurorto apsaugos zona ir jos juostom. Birštonas, Neringa ir Druskininkai nėra bendruose planuose nusistatę jokių kurorto apsaugos zonų ir juostų. Vienintelė Palanga bendrajame plane buvo nustačius pirmąją ir antrąją kurorto apsaugos zonos juostas, tačiau dėl teisinio reguliavimo nebuvimo šie apribojimai niekur nebuvo taikomi.

104Paaiškinimuose pagrįstai ir teisėtai atskleista, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl „kurorto apsaugos zonos“ apribojimo buvo padarytas nesant teisės aktų nustatyta tvarka šiai teritorijai (žemės sklypui) nustatyto tokio režimo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šis įrašas į Nekilnojamo turto registro duomenis buvo įrašomas vadovaujantis ne teisės aktų reikalavimais, o susiklostė tradiciškai perrašant duomenis iš tarybinių laikų nekilnojamo turto registro duomenų, kurie nebuvo pakeisti pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams.

105Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į ginčo apimtį ir reikalaujamas taikyti poveikio priemones (labai didelės vertės turto sunaikinimas), ieškovas privalo įrodyti, „kurorto apsaugos zonos“ režimo nustatymo teisės pagrindą ir faktą. Ieškovo rėmimasis išimtinai viešojo registro duomenimis, nesudaro pagrindo konstatuoti esminio viešojo intereso pažeidimo, kuris sudarytų pagrindą taikyti Ieškovo reikalaujamą taikyti ultima ralio priemonę (statinių griovimą). Ieškovui nepateikus įtikinamų, abejonių nekeliančių įrodymų dėl to, kad žemės sklypui buvo taikomi „kurorto apsaugos zonos“ apribojimai ir tokiu būdu buvo priimant ginčijamus aktus buvo pažeistas viešasis interesas, ieškinys turi būti atmestas.

106Paaiškinimuose visiškai teisėtai ir pagrįstai teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 438 automatiškai neatkūrė iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 galiojusios padėties. Vyriausybės nutarime nėra įtvirtinta teisės normų dėl iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 galiojusių teisės normų galiojimo atkūrimo (atstatymo). Pagal analogiją, atsižvelgtina į administracinių teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad panaikinus teisės aktą iki jo galiojusio teisės akto galia automatiškai neatkuriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-420-442/2016).

107ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-984-14).

108Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

109Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuria teismas uždraudė atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai tvirtinti detalųjį planą (duomenys neskelbiami), parengtą vadovaujantis Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. V3 5-687 patvirtinta planavimo užduotimi; sustabdė Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje; uždraudė atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai atlikti bet kokius teritorijų planavimo veiksmus su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-197 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbiami), (kad. Nr. (duomenys neskelbiami) ir kad. Nr. (duomenys neskelbiami)) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ suformuotu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).

110Prašyme nurodė, kad šiuo metu yra rengiami Druskininkų miestui reikšmingi specialieji planai: Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialusis planas; Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas, kurių rengimas yra finansuojamas per Druskininkų savivaldybės su Europos Socialinio fondo agentūrą vykdomą projektą „Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimas, siekiant subalansuotos urbanistinės ir kurorto paslaugų plėtros - II etapas“ ir skirta atitinkamai 36 796,22 Eur ir 8 270,39 Eur finansavimas. Specialieji planai pagal projektą turi būti patvirtinti iki 2016 m. gruodžio 31 d.

111Šiuo metu yra atlikti tokie veiksmai: 1.1) Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 2 d. Druskininkų savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T1-9 „Dėl Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“, kuriuo buvo pradėtas rengti Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialusis planas; 1.2) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 2 d. Druskininkų savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T1-10 „Dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimo“, kuriuo buvo pradėtas rengti Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas; 1.3) Vadovaujantis TPĮ 21 str. 2 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V35-68 „Dėl Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano”, organizavo Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimą; 1.4) Vadovaujantis TPĮ 21 str. 2 d., Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V35-67 „Dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano“, organizuotas Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimas; 1.5) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 5 d., parengtos Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 4 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. SA-02/14 (Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano); 1.6) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 5 d., parengtos Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 4 d. teritorijų planavimo sąlygos Nr. SA-03/14 (Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano); 1.7) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 7 d. 2 p., Druskininkų savivaldybės 2015 m. spalio 5 d. teritorijų planavimo komisijos derinimo protokolas Nr. 14/15 pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; 1.8) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 7 d. 3 p., Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialusis planas pateiktas tikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; 1.9) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 7 d. 2 p., Druskininkų savivaldybės 2015 m. spalio 5 d. teritorijų planavimo komisijos derinimo protokolas Nr. 15/15 (Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano) pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui; 1.10) Vadovaujantis TPĮ 30 str. 7 d. 3 p., Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas pateiktas tikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.

112Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2D-12967, dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsisakė išduoti teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Siekiant užbaigti planavimo procedūras, bei įvykdyti finansavimo sutarties sąlygose numatytus įsipareigojimus, pasiekti projekto finansavimo rezultatus (2012-04-24 finansavimo sutarties 5.17.11 punktas, 2015-08-10 finansavimo sutarties pakeitimo 1 priedo 5 lentelė, 4 priedo 1 lentelės 1.1.2.1 ir 1.1.2.2 punktai) turi būti atliktos šios procedūros: 3.1) gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą), Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą turi patvirtinti Druskininkų savivaldybės taryba ir šis teritorijų planavimo dokumentas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų register; 3.2) gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą), Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialųjį planą turi patvirtinti Druskininkų savivaldybės taryba ir šis teritorijų planavimo dokumentas turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

113Druskininkų savivaldybės administracija neturėjo galimybės rengti Specialiųjų planų, į teritorinę apimtį dirbtinai neįtraukiant ginčo žemės sklypo (teritorijos), nes: 4.1) Lietaus nuotekų tinklai bei įrenginiai jau yra šioje teritorijoje, jie detalizuoti bei suplanuota jų plėtra; 4.2) Prie Vijūnėlės tvenkinio yra įrengtas paplūdimys, maudykla, o nauji rekreaciniai objektai šioje teritorijoje neplanuojami bei esami nenaikinami. Todėl kyla grėsmė, kad ne tik bus nepatvirtinti Druskininkų savivaldybei ir visuomenei reikšmingi specialieji planai, bet ir prarasta iš viso 45 066,61 Eurų Europos Sąjungos paramos lėšų.

114Druskininkų savivaldybės administracija prašo leisti atlikti šiuos veiksmus: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Druskininkų savivaldybės tarybai bei Druskininkų savivaldybės administracijai, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktais, vykdyti Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano bei Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano, baigiamojo etapo veiksmus: specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą ir registravimą, inter alia priimti atitinkamus administracinius aktus.

115Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai neturės jokios teisinės įtakos žemės sklypui (duomenys neskelbiami), nes: 1) Pagal TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 5 punktą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams yra priskirti inžinerinės infrastruktūros vystymo planai; 2) TPĮ 21 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad specialiojo teritorijų planavimo teritorijos yra inžinerinės infrastruktūros sistemos ar šių sistemų dalys, o šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja specialiojo teritorijų planavimo uždavinius - plėtoti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, energetikos sistemos ir kitą visuomenės poreikiams reikalingą inžinerinę infrastruktūrą ir numatyti jų plėtrai reikalingas teritorijas; 3) Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialusis planas parengtas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, kaip vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros sistemos dalis - lietaus (kritulių) nuotekų infrastruktūra; 4) 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. l, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. D1-882 „Dėl 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonės 05.1.1-APVA-R-007 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. l patvirtinimo“ 20.1. papunktyje nurodoma, kad projektas turi atitikti vietovės, kurioje planuojama vykdyti numatytas veiklas, teritorijų planavimo dokumentuose numatytas paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo priemones. Vertinama, ar projekto veiklos (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymo sistemų inventorizaciją) atitinka vietovės, kurioje planuojama vykdyti numatytas veiklas, paviršinių nuotekų infrastruktūros specialiajame plane ir/ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose numatytas spręstinas problemas ir/ar paviršinių nuotekų infrastruktūros tvarkymo priemones; 5) Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tikslai ir uždaviniai - išanalizuoti ir įvertinti esamą lietaus nuotekų surinkimo bei valymo infrastruktūrą, suformuoti ir konkretizuoti jos atnaujinimo ir plėtros sprendinius. Šiuo specialiuoju planu minėtoje teritorijoje yra detalizuoti inžineriniai esami lietaus nuotekų ir drenažo tinklai bei planuojami lietaus nuotekų tinklai ir įrenginiai.

116Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu yra nustatomi išimtinai šie sprendiniai: 1) Nurodyti esami lietaus nuotekų tinklai bei įrenginiai šioje teritorijoje; 2) Nurodyti esami drenažo tinklai šioje teritorijoje; 3) Nurodyti planuojami lietaus nuotekų tinklai bei įrenginiai (lietaus nuotekų išleidėjai) šioje teritorijoje; 4) Konkrečiai į ginčo teritoriją (duomenys neskelbiami) patenka planuojamas išleistuvas Nr. l ir lietaus nuotekų tinklo atkarpa iki jo.

117Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai neturės jokios įtakos ir nebus keičiami teritorijos (duomenys neskelbiami), tvarkymo režimams bei reglamentams. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu yra nenustatomi nauji ir nekeičiami esami ginčo žemės sklypo reglamentai, naudojimo būdai.

118Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano sprendiniai neturės jokios teisinės įtakos žemės sklypui (duomenys neskelbiami), nes: 1) TPĮ 5 str. 5 d. nurodoma - įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio straipsnio 4 dalyje nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 2) Turizmo įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nurodo, kad rekreacinio naudojimo (paskirties) teritorijos gali būti nustatomos savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose; 3) Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 „Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo“ 6.1 p. nustato, kad savivaldybių institucijos, vykdydamos rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą: organizuoja ir savo lėšomis rengia savivaldybės ir vietovės lygmens turizmo ir rekreacijos planus (projektus), kitus specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus rekreaciniams žemės sklypams suformuoti, viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros įrengimo; 4) Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas parengtas vadovaujantis Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklėmis. Parengto plano uždavinys - detalizuoti rekreacinę infrastruktūrą vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, numatyti jos plėtros sprendinius; 5) Rengiant specialųjį planą, savivaldybės teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, išnagrinėjus esamą situaciją, buvo parengti rekreacinės infrastruktūros plėtros sprendiniai, pažymint konkrečius planuojamus įrengti: apžvalgos aikšteles, atokvėpio vietas, maudyklas, paplūdimius, pažintinius takus, dviračių ir pėsčiųjų bei vandens turizmo trasas, poilsiavietes, prieplaukas, stovyklavietes, kempingus ir kitą rekreacinę įrangą.

119Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiuoju planu yra nustatomi išimtinai šie sprendiniai: 1) Nurodyta esama dviračių trasa šioje teritorijoje; 2) Nurodytas esamas paplūdimys, maudykla šioje teritorijoje; 3) Dviračių trasa, paplūdimys ir maudykla nėra susiję su ginčo teritorijos detaliaisiais planais ir/arba statybomis žemės sklype, jų suprojektavimas neturės jokios įtakos ginčo dėl detaliųjų planų ir statybų išsprendimui, žemės sklypo, detaliųjų planų ir statybos teisiniam statusui.

120Apeliantė ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu, nes parengtų specialiųjų planų sprendiniai turės įtakos nagrinėjamos bylos būsimo sprendimo įvykdymui. Iš pridedamų prie prašymo dokumentų - Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiajam planui rengti 2014 m. balandžio 4 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. SA-02/14 ir Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros specialiajam planui rengti 2014 m. balandžio 8 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. SA-03/14, matyti, kad planuojamoje teritorijoje numatytas Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano (2006 m. rugsėjo 15 d., reg. Nr. 000152000058) keitimas (Sąlygų 6 d. 2 p.). Pagal šį turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga (https://external.tpdr.lt/7form Id=tpsearch). Atsakovės teismui pateiktame vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano sprendinių brėžinyje ginčo žemės sklypas pažymėtas raide „G“, t. y. gyvenamąja teritorija, o tai prieštarauja jau minėto turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano sprendiniams, pagal kuriuos ginčo teritorijoje jokia gyvenamųjų namų statyba nenumatyta ir negalima. Vienas iš esminių ieškinio pagrindų yra neteisėta gyvenamojo namo statyba rekreacinėje teritorijoje, kurioje tokia statyba negalima, todėl atsakovės prašymas atmestinas.

121Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija ignoruoja faktą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė ginčijamo Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje. Vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano sprendinių brėžinyje, ginčo teritorija pažymėta kaip gyvenamoji. Ieškiniu siekiama įrodyti, kad Druskininkų savivaldybės administracija neturėjo teisės ir pagrindo ginčo žemės sklype keisti jo naudojimo būdo į gyvenamųjų namų statybos naudojimo būdą, prieš tai nepakeitusi Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrojo plano, nes pagal Bendrojo plano sprendinius, aptariamas žemės sklypas priskirtas teritorijai, kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima (Reglamentų lentelė). Esant tokiai situacijai, atsakovė neturi teisės rengti specialiųjų planų, į kuriuos būtų perkelti ginčijamo detaliojo plano negaliojantys sprendiniai, tokiu būdu siekiant juos įteisinti.

122Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nenumatytas tokio pobūdžio prašymų teikimas ir nagrinėjimas. Teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo klausimus ir nėra įgaliotas išduoti leidimus tam tikrų teritorijų planavimo veiksmų atlikimui.

123Atsakovai Ž. P. ir R. B. atsiliepime į prašymą prašė atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą patenkinti.

124Prašyme nurodė, kad nurodomos teritorijų planavimo procedūros buvo pradėtos dar iki ginčo pradžios, atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, įgyvendindama LR Vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas, dalyvaudama Europos Sąjungos fondo investicijų programoje, siekdama įgyvendinti viešą interesą Druskininkų savivaldybės gyventojams, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog specialiuosiuose planuose numatyti sprendimai bus įgyvendinti.

125Svarstant atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos pateikto prašymo pagrįstumą, būtina įvertinti du esminius dalykus: 1) pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį, ryšį su pradėtais įgyvendinti specialiaisiais planais, kurių atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija negali įgyvendinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 2) viešojo intereso reikšmę nagrinėjamos teisme bylos kontekste. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-719- 590/2016 matyti, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, kad ginčo žemės sklypas nebūtų performuotas. Numatyti specialiųjų planų uždaviniai / tikslai leidžia pagrįstai teigti, kad rengiamais teritorijų planavimo dokumentais nebus pakeistos žemės sklypų paskirtys, žemės sklypai nebus atidalijami / padalijami / sujungiami, nebus formuojami jokie nauji žemės sklypai, kas leidžia teigti, kad prašomų teismo leisti ruošti specialiųjų planų tikslai / uždaviniai ir sprendinių įgyvendinimas nėra ir negali būti siejamas su ginčo žemės sklypo formavimu, pertvarkymu.

126Iš ieškovo suformuotų reikalavimų turinio galima daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas, išskiriant žemę, jos planavimą kaip viešo intereso objektą. Iš atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo dėl leidimo atlikti veiksmus turinio matyti, kad prašomi atlikti veiksmai išskirtinai yra susiję su konkrečia, specializuota sritimi - lietaus nuotekų infrastruktūra ir vandens telkinių, jų pakrančių specialiais planais. Specialieji planai, kurie negali būti patvirtinti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jų sprendiniai nesudaro faktinės galimybės performuoti ginčo sklypą. Specialiuosiuose planuose numatyti sprendiniai yra susiję su aplinkos apsauga, patvirtina faktas, kad specialieji planai yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, jas skiriant iš 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“. Netenkinus prašymo, nebus įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, nebus patvirtini specialieji planai, ir tokiu būdu bus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, viešojo intereso apsaugos, nebus išlaikytas proporcingumo principas.

127Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija prašymu iš esmės prašo taikyti išimtį iš nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Inspekcija turi bendro pareigą, įtvirtintą Teritorijų planavimo įstatyme ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, kurią ji atlieka vykdydama teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją.

128Prašyme minimi specialieji planai apima ir šioje byloje nagrinėjamo detaliojo plano teritoriją: Druskininkų savivaldybės lietaus (paviršinių) nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbiami), sekančiai - lietaus nuotekų tinklo atkarpa ir lietaus nuotekų išleidėjas Nr. 1 į Vijūnėlės tvenkinį suplanuoti vakarinėje žemės sklypo (duomenys neskelbiami) pusėje, t. y. priešingoje Vijūnėlės tvenkinio pusėje, nei yra ginčo statiniai. Šiame plane taip pat apspręsta, kad dėl šios lietaus nuotekų atkarpos ir išleidėjo Nr. 1 sklypui (duomenys neskelbiami) turi būti nustatytas servitutas. Inspekcijos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros specialistai vertino, kad numatyti plano Nr. 1 sprendiniai labai didelės įtakos sklypo (duomenys neskelbiami), nustatytiems naudojimo reglamentams neturi.

129Dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano (toliau - planas Nr. 2) tikrinimo Druskininkų savivaldybės administracija yra gavusi Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 12 d. parengtą raštą Nr. 2D-10013, kuriame atsakyta, kad tokie specialieji planai pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą negali būti rengiami, nes tokiems planams rengti nėra patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir kad planas Nr. 2 nebus tikrinamas. Analogiško pobūdžio atsakymą dėl plano Nr. 2 rengimo Druskininkų savivaldybės administracija yra gavusi iš Inspekcijos (2016-05-20 raštas Nr. (6.5)-2D-7193). Raštuose buvo paaiškinta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką. Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimui nėra patvirtintų Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių. Inspekcijos nuomone, pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą naujas Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas negali būti rengiamas. Atkreipė dėmesį, kad dėl plano Nr. 2 informaciją teikė ir Aplinkos ministerija 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (14-3)-D8-8667, kuriame iš esmės išdėstė analogiškus motyvus kaip ir Inspekcija.

130Planas Nr. 2 pagal šiuo metu galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą Inspekcijoje negali būti tikrinamas ir atitinkamai tvirtinamas, todėl daryti išimties iš nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra tikslo.

131Dėl pareikšto prašymo dalies, susijusios su Druskininkų savivaldybės lietaus (paviršinių) nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano prašo spręsti pagal byloje pateiktus įrodymus, šio atsiliepimo argumentus; prašymo - dalyje dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano - netenkinti.

132IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

133Apeliacinis skundas tenkintinas.

134Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

135Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas ieškinio, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines taisykles, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė ir aiškino aplinkosaugą bei teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija tokį teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginant viešą interesą, patikslintą ieškinį tenkina.

136Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

137Dėl termino kreiptis į teismą

138Ieškovas ginčijo dvejopo pobūdžio aktus – viešo administravimo subjektų priimtus administracinius aktus, kurių teisėtumo klausimą sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 15 str. 1 p.), ir šių administracinių aktų pagrindu sudarytus sandorius, priskirtus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (CK 1 str., CPK 25, 26 str.). 2014 m. spalio 8 d. nutartyje byloje Specialioji teisėjų kolegija nurodė, jog reikalavimai atnaujinti terminą dėl administracinių aktų panaikinimo skundui paduoti bei panaikinti įsakymą dėl žemės sklypų sujungimo detaliojo plano tvirtinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau dominuojančiais santykiais byloje pripažintini civiliniai teisiniai santykiais. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant šią Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatą, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai kreipiamasi į teismą ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą ginant viešąjį interesą reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Teismas taip pat pažymėjo, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia, jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Panašios pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismą laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-299/2009), kurioje nurodyta, jeigu teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, arba buvo aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.

139Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Pažymėjo, kad tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismo turi būti pasverta, kuri iš vertybių – teisingas saugomos teritorijos planavimas ir naudojimas ar teisės į statybą įgyvendinimo santykių stabilumas – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje. Jeigu konstatuojama, kad teisingumas turinčiuose viešąjį interesą saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo santykiuose nusveria teisės į statybą įgyvendinimo stabilumo siekį, tokiu atveju netgi ieškinio senaties termino praleidimas, ypač nedidelis, nėra kliūtis teismui išspręsti teisingo saugomos teritorijos planavimo ir naudojimo klausimą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju teisingas saugomos teritorijos planavimas ir naudojimas yra svarbesnė vertybė už fizinio asmens teisės į statybą įgyvendinimą, nes būtina ginti viešąjį interesą saugomose teritorijose.

140Byloje nustatyta, kad LR Generalinė prokuratūra 2014 m. sausio 28 d. gavusi asociacijos „Druskininkų gynimo frontas“ skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir viešojo intereso gynimo, šį nutarimą panaikino ir atliko papildomą tyrimą. LR Generalinė prokuratūra visą patikrinimo medžiagą iš Kauno apygardos prokuratūros gavo 2014 m. vasario 4 d. Byloje nėra ginčo, kad paskutinė (papildoma) tyrimui reikalinga medžiaga LR Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2014 m. kovo 12 d. Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Taigi, šiuo atveju vieno mėnesio terminas ieškiniui (skundui) pateikti baigėsi 2014 m. balandžio 12 d. Kaip patvirtina Lietuvos teismų informacinė Liteko sistema, LR Generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, 2014 m. kovo 14 d. ieškinį pateikė Kauno apygardos teismui (civ. byla Nr. 2-1747-480/2014), ieškinys 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakytas priimti kaip neteismingas apygardos teismui. Prokurorė pateikė atskirąjį skundą, jį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-834/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeista (buvo spendžiamas bylos rūšinio teismingumo klausimas).

141Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos (b. l. 1, t. 1), Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinys Vilniaus apylinkės teisme gautas 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą, kreipėsi dėl bylos teismingumo į Specialią teisėjų kolegiją, kuri 2014 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir jos pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino apylinkės teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Ieškinys priimtas 2014 m. lapkričio 10 d. teisėjos rezoliucija.

142Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, nepraleidusi termino (2014-03-14), pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, todėl tiek ieškinio pateikimas pagal rūšinį teismingumą apygardos teismui, tiek ir atskirojo skundo pateikimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nevertintini netinkamu delsimu pateikti ieškinį dėl viešo intereso gynimo, nes, pateikus ieškinį teismui, jo priėmimo klausimą sprendžia teismas, o atsisakius jį priimti ir kilus ginčui dėl bylos teismingumo, atskirojo skundo pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra šalies procesinė teisė, kuria prokuroras turi teisę naudotis civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

143Taigi, ieškinio pateikimą 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apylinkės teismui lėmė rūšinio bylos teismingumo nustatymas, kuris beje, pateikus ieškinį apylinkės teismui, taip pat buvo sprendžiamas. Ieškinys išsprendus teismingumo klausimą Vilniaus apylinkės teisme buvo priimtas tik 2014 m. lapkričio 10 d.

144Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atnaujintinas terminas ieškiniui pateikti dėl administracinių aktų panaikinimo, nes jis praleistas dėl ieškinio teismingumo klausimų nagrinėjimo instancine tvarka, ir tai svarbi priežastis terminui atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, pažeidimų esmę, taip pat ieškinio padavimo terminą, visiškai nevertindamas aplinkybių, jog iki kreipiantis su ieškiniu į Vilniaus apylinkės teismą, prokuroras ieškinį buvo pateikęs kitam teismui pagal rūšinį teismingumą, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog prokuroras ieškinį teismui delsė pateikti nepateisinamai ilgai ir praleido terminą pernelyg ženkliai, bei nepateikė jokių objektyvių šį termino praleidimą sąlygojusių priežasčių, bei padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo reikalavimas atnaujinti šį terminą yra nepagrįstas ir atmestinas.

145Bylos aplinkybės

146Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. spalio 10 d. Druskininkų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 608 (5 p.) „Dėl žemės sklypų raudonųjų linijų“ suformuotas ir patvirtintos 0,2130 ha ploto valstybinės žemės sklypo (( - )) raudonosios linijos (b. l. 149, t. 1). 2002 m. sausio 25 d. Druskininkų savivaldybės mero siūlymu Nr. 03-03-99 „Dėl žemės sklypo nuomos Druskininkų mieste“ Alytaus apskrities viršininko administracijai pasiūlyta leisti išnuomoti 0,2130 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbiami) (buvusi (duomenys neskelbiami)), Druskininkuose, 99 metams I. B., jai nuosavybės teise priklausančiam valčių nuomos punktui eksploatuoti (b. l. 150-151, t.1). 2003 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro (su Nekilnojamojo turto elementais) duomenys nurodo: žemės savininkas - Alytaus apskrities viršininko administracija, 0,2130 ha ploto (užstatymo teritorijos plotas 0,1980 ha, vandens 0.0150 ha); žemės naudojimo apribojimas – kurortų apsaugos 2 (antra) apsaugos juosta, žemės sklype yra savininkui I. B. priklausantis pastatas – valčių nuomos punktas (b. l. 91-92, t. 1).

1472003 m. sausio 27 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-159 „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“ leista įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Alytaus apskrities viršininko administracijos patikėjimo teisę į 0,2130 ha ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) žemės sklypą, esantį ( - ). Šiuo įsakymu Alytaus apskrities viršininkas nustatė, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - rekreacinė, kodas 407, žemės sklypo naudojimo pobūdis - rekreacinių objektų statyba ir eksploatavimas, kodas 0170.

1482003 m. vasario 12 d. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2011 m. kovo 25 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime nurodyta žemės sklypo, 0,2129 ha ploto (užstatyta teritorija 0,1781 ha, vandens telkinių plotas 0,0323 ha, kitos žemės plotas – 0,0025 ha) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybė – Lietuvos Respublika (pagrindas 2003-01-27 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 15-159); 2003-02-20 Valstybinės žemės nuomos sutartis, Nr. N15/03-1202) (b. l. 52-53, t. 6).

1492003 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-318, atsižvelgiant į I. B. prašymą ir Druskininkų savivaldybės mero siūlymą, šis žemės sklypas 0,2130 ha ploto, kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ) nutartas išnuomoti 99 metams I. B.. Įsakyme nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - rekreacinė. Žemės sklypo naudotojui pasiūlyta laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, numatytų LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 (1995-05-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) (b. l. 148, t. 1). 2003 m. vasario 20 d. Alytaus apskrities viršininkas, atstovaujamas Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir I. B. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1202. Valstybinės žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – rekreacinė, kodas 407 (Sutarties 3 p.) (b. l. 96, t.1).

1502009 m. spalio 5 d. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 1 nurodyta, kad žemės sklype yra savininkui nuosavybės teise priklausantys pastatai - valčių nuomos punktas, kiemo statiniai. Akto 10 p. numatyta, kad naudojant žemės sklypą, turi būti laikomasi specialiųjų naudojimo sąlygų: elektros linijų apsaugos zona; kurortų apsaugos zona; vandens išteklių apsaugos juosta ir zona (b. l. 93, t.1). 2009 m. spalio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenyse įrašytas žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos; duomenys apie statinius - valčių nuomos punktas ir kiti kiemo statiniai (b. l. 94, t. 1).

1512005 m. gegužės 6 d. I. B. ir A. K. B. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė valčių nuomos punktą UAB „Pamario namas“ (b. l. 108-110, t. 1). 2006 m. gegužės 2 d. Papildomo susitarimo prie Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N15/03-1202, valstybinės žemės sklypo nuomininku tapo daikto savininkas - UAB „Pamario namas“ (b. l. 98, t. 1). Įsakymu patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 146, t.1).

1522008 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Pamario namas“ valčių nuomos punktą (unikalus Nr. ( - )) (paskirtis - paslaugų) ir kiemo statinius (valčių prieplauka) pardavė A. M. (b. l. 99-101, t. 1).

1532009 m. rugpjūčio 13 d. A. M. pirkimo - pardavimo sutartimi nekilnojamąjį daiktą pardavė A. B. (b. l. 113-115, t. 1).

1542009 m. spalio 28 d. A. B. su sutuoktine M. B. pirkimo - pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ( - )) pastatą - valčių nuomos punktą (unikalus Nr. ( - )) ir kitus kiemo statinius – valčių prieplauką (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), pardavė R. B. (b. l. 117-118, t.1). Sutarties 1.1 p. nurodyta, kad pastatai yra 0,2130 ha valstybiniame ploto žemės sklype, ( - )e (kadastro Nr. ( - )). Sutarties 1.1 p. nurodoma, kad 2009 m. spalio 27 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Druskininkų žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 1591-V3(1.41) pagrindu naujajam pastatų savininkui bus suteikta galimybė iš valstybės pirkti ar nuomotis žemės sklypą nustatyta tvarka.

1552009 m. lapkričio 17 d. Valčių nuomos punkto savininkas R. B. Druskininkų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti nuomoti 0,2130 ha ploto žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip numatyta ankstesnėje nuomos sutartyje.

1562009 m. lapkričio 26 d. Druskininkų savivaldybės administracija raštu Nr. S12-2866-(24.12.) pateikė išnuomojamo R. B. faktiškai naudojamo 0,2129 ha ploto žemės sklypo ( - ), planą ir pasiūlė nuomos terminą iki 2102 m. vasario 20 d. pagal 2003 m. vasario 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Šiuo raštu nurodė žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį: kitos paskirties žemė - rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) (b. l. 141, t.1).

1572010 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. Ž-439-(1.3.) pakeitė 0,2130 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir nustatė 0,2129 ha žemės sklypo plotą, naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė; naudojimo būdą - rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdį - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos bei kitus kadastro duomenis ir įpareigojo Druskininkų žemėtvarkos skyrių patikslinti 2003 m. vasario 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 15/03-1202 (b. l. 103, t. 1).

1582010 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyrius ir R. B. pasirašė papildomą susitarimą Nr. N15/10-1543 prie Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N15/03-1202, kuriuo pakeitus 2003 m. vasario 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1202, patvirtintą Druskininkų miesto žemėtvarkos skyriuje, nuomininku tapo R. B., kuris išsinuomoja 0,2129 ha ploto žemės sklypą, ( - ) (kadastro Nr. ( - )). Šiuo susitarimu numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nurodant paskirtį, būdą ir pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą (b. l. 97, t.1).

1592009 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu nustatytos Druskininkų savivaldybei kaip žemės sklypo savininkui (naudotojui), žemės sklypo, 27,8760 ha ploto, kadastro Nr. ( - ) ribos (b. l. 127, t.1) ir 2009 m. spalio 1 d. atlikti žemės sklypo kadastro duomenys: naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – rekreacinės, bendro naudojimo, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybos, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, trumpalaikio poilsio statinių statybos (b. l. 128, t.1).

1602010 m. sausio 26 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-272-(1.3.) „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis Druskininkų mieste“ nustatyta, kad 27,8570 ha žemės sklypo, ( - ) naudojimo paskirtis – kita; nustatytas naudojimo būdas: visuomeninės paskirties, bendro naudojimo teritorijos ir rekreacinės teritorijos. Sklypas 99 metams perduotas neatlygintinai naudotis Druskininkų savivaldybei (b. l. 129, t.1).

1612010 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-439-(1.3), atsižvelgiant į 2009 m. lapkričio 17 d. R. B. prašymą bei 2009 m. spalio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Alytaus rajono 1-ajame notarų biure, pakeisti 0,2130 ha ploto žemės sklypo (kadastro nr. ( - )), ( - ), nekilnojamojo turto duomenys: nurodyta paskirtis - kitos paskirties žemė; naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos; Druskininkų žemėtvarkos skyrius įpareigotas patikslinti 2003 m. vasario 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N15/03-1202 (Viešojo intereso gynimo nagrinėjimo dokumentų byla).

1622010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Druskininkų savivaldybė, kaip panaudos gavėja, perėmė 27,8570 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), ( - ), neatlygintinai naudotis 99 metams (b. l. 130, t. 1). Ši sutartis 2011 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu nutraukta (b. l. 131, t.1).

1632011 m. kovo 31 d. Sutartimi Nr. 26-11-148 Druskininkų savivaldybė ir R. B. susitarė rengti žemės sklypų ( - ) (kadastro nr. ( - )) ir ( - ) (kadastro nr. ( - )) detalųjį planą, kurio tikslas – sujungti žemės sklypus į vieną, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentus (b. l. 59, t. 6).

1642011 m. balandžio 6 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-197 patvirtintos žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) sujungimo, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimų bei reglamentų nustatymo detaliojo planavimo užduotys, pagal kurias prie žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) prijungiama įsiterpusi valstybinės žemės fondo 0,0673 ha teritorija, kuri sujungiama su 27,8570 ha žemės sklypu kadastro Nr. ( - ).

1652011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-632 (b. l. 3, t. 6) patvirtintas žemės sklypų ( - ), sujungimo, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalus planas, kuriuo sujungiami žemės sklypai kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Detalus planas pakeičia žemės sklypo Nr. ( - ) naudojimo būdą ir pobūdį, iš rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) į gyvenamąją teritoriją (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba), prie pastarojo žemės sklypo prijungiant tarp žemės sklypų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą (b. l. 6-9, t. 6).

1662011 m. spalio 19 d. UAB „GeoTTD“ paženklino naujai suformuoto 28,1372 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ribas, atliko kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kadastro duomenyse įrašyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), yra jo naudotojui nuosavybės teise priklausantys pastatai - valčių nuomos punktas (b. l. 106, t.1).

1672011 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius R. B. prašymu priėmė įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-1355, kuriuo nutraukė jam išnuomoto 0,2129 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį.

1682012 m. kovo 19 d. Nacionalinė žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“ Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 nutarė perduoti Druskininkų savivaldybei neatlygintinai naudotis 27,8570 ha ploto žemės sklypo dalį (bendras plotas 28,1372 ha, kadastrinis Nr. ( - )) valstybinės žemės panaudos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis ir išnuomoti R. B. 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalį (bendras plotas 28,1372, kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis (b. l. 134, t. 1).

1692011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas žemės sklypų ( - ) (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo, teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymo detalusis planas (b. l. 89, t. 2).

1702012 m. kovo 23 d. Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus, ir Druskininkų savivaldybė pasirašė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuria Druskininkų savivaldybei 99 metams perduota neatlygintinai naudotis 27,8570 ha dalis, esanti žemės sklype Nr. ( - ) (b. l. 133, t.1). 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimu pakeista 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 4 (ketvirtas) punktas (b. l. 24, t. 3).

1712012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius ir R. B. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20, kuria R. B. 18 metų terminui išnuomota 0,2802 ha sklypo dalis, esanti valstybiniame žemės sklype (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )). Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis - urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, trumpalaikio poilsio statinių statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugo (b. l. 132, t. 1).

1722012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R. B. leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo leista statyti naują gyvenamąjį namą ir nugriauti statinį – valčių nuomos punktą (unikalus Nr. ( - )) (Viešojo intereso gynimo nagrinėjimo dokumentų byla).

1732013 m. gruodžio 16 d. R. B. prašė Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti leidimą statyti naują statinį: gyvenamąjį namą ir kitus statinius (2.1.1 p.) bei griauti valčių nuomos punktą (b. l. 66 - 68, t. 2).

1742013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija R. B. išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-12-131217-00156 naujo statinio - gyvenamojo namo statybai ir valčių nuomos punkto nugriovimui (b. l. 124, t. 1).

1752014 m. birželio 6 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-479 2013 m. gruodžio 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-12-121217-00156 galiojimas panaikintas (b. l. 82, t. 2).

1762013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R. B. leidimą Nr. LNS-12-131217-00156 (Versija Nr. 2) naujo statinio - gyvenamojo namo statybai ir statinių griovimui (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )) (valčių nuomos punktas) (b. l. 51 - 52, t. 3).

1772014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą patvirtina, kad statinys – valčių nuomos punktas, paskirtis - paslaugų, unikalus Nr. ( - ), ( - ), buvęs žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), yra nugriautas (b. l. 22, t. 3).

1782014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. ( - )) atsakovas R. B. pardavė atsakovams Ž. P. ir Z. P. gyvenamąjį namą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (pastaba: valčių prieplauka, unikalus Nr. ( - ), esančius ten pat) (b. l. 18-21, t. 3).

1792014 m. gegužės 14 d. Ž. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui prašymą išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, 0,2802 ha ploto, esantį ( - ) (b. l. 27, t. 3).

1802014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 ir 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)9 pakeista 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 (žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )) (b. l. 23, 25, t. 3).

1812014 m. gegužės 28 d. Susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“ Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus ir Ž. P. susitarė pakeisti 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir nustatė, kad nuomininkas yra Ž. P., kuriam išnuomojama 0,2802 ha žemės sklypo dalis (visas plotas 28,1372 ha), kadastro Nr. ( - ), esanti ( - ) (b. l. 23, t. 3).

1822014 m. gegužės 29 d. Ž. P. pateikė prašymą Druskininkų savivaldybės administracijai išduoti statybą leidžiantį dokumentą (b. l. 75, t. 2).

1832014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-140604-00051statyti naujus statinius ir griauti statinį: unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ). Šiuo išduotu statybos leidimu nuo 2014 m. birželio 4 d. panaikinamas statybą leidžiančio dokumento Nr. LNS-12-131217-00156, išduoto 2013 m. gruodžio 17 d., galiojimas (b. l. 44 - 45, t. 3).

1842004 m. sausio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TI-311 patvirtintas Druskininkų miesto bendro naudojimo ir rekreacinės teritorijos sąrašas, į kurį įtraukta Vijūnėlės tvenkinio parko teritorija (14,45 ha) (b. l. 81 - 83, t. 1).

185Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ), (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“.

186Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek patikslinto ieškinio reikalavime, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, neteisingai nurodytas ginčijamo 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-632 dėl sklypų sujungimo detaliojo plano tvirtinimo numeris (V35-197), toks netikslumas vertinamas kaip rašymo apsirikimas.

187Teritorijų planavimo įstatymo (įst. redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31) skyriuje „sąvokos“ nurodoma, kad Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu.

188Planavimo organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, saugomos teritorijos direkcijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti.

189Esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo sujungus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) į vieną, prijungiant tarp jų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą, kurio naudojimo ir tvarkymo režimas bei reglamentavimas nenustatytas, nes jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kadastre, patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )) naudojimo būdas ir pobūdis, iš rekreacinės teritorijos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos, į gyvenamąją teritoriją (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir kt.

190Vertinant bylos medžiagą, matyti, kad nuo pat žemės sklypo - 0,2129 ha ploto, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2003-02-12), buvo nustatyta rekreacinės teritorijos naudojimo paskirtis ir naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (Įsakyme - reakreacinių objektų statyba ir eksploatavimas), sklypo naudotojui nustatyta laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343, tarp kitų sąlygų ir šio nutarimo XVI skirsnio 77 str. – antroji juosta (2003-01-27 Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 15-159) (b. l. 95, t. 1, b. l. 52 - 53, t. 6).

191Žemės sklypui 27,8570 ha, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), prie kurio prijungtas ginčo sklypas, nustatyta kita naudojimo paskirtis, bendro naudojimo teritorijos, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis: trumpalaikio poilsio statinių statybos, visuomeninės paskirties teritorijos; naudojimo pobūdis - mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos (b. l. 54 - 56, t. 6).

192Kaip matyti iš žemės sklypų ( - ) (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) sujungimo, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymo detalaus plano medžiagos (b. l. 6 - 21, t. 6), Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje nurodoma, kad žemės sklypo 27,8570 ha (kadastro Nr. ( - )) viduryje įsiterpę: 0,2129 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ir 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypo dalis (neužstatyta, neįregistruota nekilnojamojo turto kadastre). Šiuo detaliuoju planu formuojamas naujas žemės sklypas, keičiantis esamo įregistruoto 0,2129 ha sklypo prijungiant 0,0673 ha įsiterpusią neracionalios formos valstybinės žemės sklypo teritoriją (tarp sklypų kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )). Naujai suformuotas 0,2802 ha sklypas sujungiamas su 27, 8570 ha Vijūnėlės parko sklypu ir suformuojamas naujas žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ) (b. l. 11, t. 6)

193Iš nustatyto matyti, kad ginčijamu 2011 m. spalio 4 d. įsakymu buvo sujungti du žemės sklypai (0,2129 ha ploto ir 27,8570 ha ploto) į vieną, prijungiant prie jų neįregistruotą nekilnojamojo turto registre 0,0673 ha ploto valstybinės žemės fondo sklypą ir tokiu būdu buvo suformuotas 28,1372 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), kurio 27,8570 ha dalis perduota 99 metams neatlygintinai naudotis Druskininkų savivaldybei (2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymas „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“, bei 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 4SUN-(14.4.56)-7), o kita naujai suformuoto žemės sklypo dalis - 0,2802 ha (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) išnuomota atsakovui R. B. pagal 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 (2012-03-19 Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymas -4VI-(14.4.2)-424).

194Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 13 straipsnis numato, kad laisvos valstybinės žemės fondą šio įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko ne savivaldybės, o Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais - Valstybės žemės fondas. Kaip jau nurodyta, detaliojo planavimo metu buvo sujungti du žemės sklypai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) bei prie jų prijungta įsiterpusi neįregistruota valstybinė žemės fondo žemė 0,0673 ha (Schema b. l. 20, t. 6). Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 30.4 p., naujas nekilnojamas objektas gali būti formuojamas sujungiant tik nekilnojamojo turto registre įregistruotus turto objektus. Iš Aiškinamojo rašto medžiagos matyti, kad įsiterpęs tarp įregistruotų kadastre žemės sklypų, valstybinės žemės fondo sklypas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre. 2013 m. lapkričio 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, pateikdama informaciją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei Kauno apygardos prokuratūrai (Viešojo intereso gynimo ir nagrinėjimo dokumentų bylos Nr. 9.6-74-13 medžiaga), nurodė <...> „darytina prielaida, kad Druskininkų savivaldybei panaudos sutartimi perduodant neatlygintinai naudotis Vijūnėlės parko žemės sklypą, tarp šių žemės sklypų liko 0,0673 ha valstybinės žemės fondo žemės plotas“, bei darė prielaidą <...> „manytina, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas 0,0673 ha valstybinės žemės fondo žemės plotas galėjo būti sujungtas suformuojant 28,1372 žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), ( - )“. Byloje nepateikti ir duomenys, kad šis 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypas būtų perduotas Druskininkų savivaldybei, bei nėra duomenų, kad jį patikėjimo teise detaliojo planavimo metu valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LR Žemės įstatymo 13 str.), kuri dalyvavo detaliojo planavimo sprendiniuose. Todėl darytina išvada, kad, naujai suformuojant žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), buvo pažeistas nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 30.4 p., nes prie jo prijungtas neįregistruotas kadastre valstybinės žemės fondo sklypas, bei negautas žemės savininko (jo patikėtinio) pritarimas tokiam sujungimui.

195Ieškovė Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai kelia klausimą, kad nėra aišku, kokiu poreikiu ir tikslu buvo rengiamas detalusis planas, sujungiant žemės sklypus į vieną ir patvirtinant detalųjį planą. Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumus, geografinę padėtį, geologines sąlygas, urbanistikos, architektūros, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis (įst. red. galiojusi įsakymo priėmimo metu) numatė, kad detalieji planai negali būti rengiami, jei planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 21 punkte (Įst. red. 2006-10-18, Nr. D1-473) numatė, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę patvirtintą tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio siekio socialines, ekonomines ir apsaugines pasekmes. Susipažinus su patvirtinto detaliojo planavimo medžiaga ir jo sprendiniais, neaišku, kokiam visuomenės (visuomeniniam) ir/ar miesto poreikiui, buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas bei sklypo naudojimo režimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. 2011 m. kovo 31 d. Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus ir R. B. Sutartimi Nr. 26-11-148 susitarė rengti žemės sklypų ( - ) (kad. Nr. ( - )) ir ( - ) (kad. Nr. ( - )), detalųjį planą, kurio tikslas – sujungti žemės sklypus į vieną, nustatant teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentus (b. l. 59, t. 6). Taigi šioje situacijoje Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius buvo šio planavimo organizatorius, 2011 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. V35-197 patvirtinęs Planavimo užduotį, bei įsakymą dėl sujungtų žemės sklypų detalaus plano patvirtinimo.

196Jau prieš šių žemės sklypų sujungimą ir detalaus plano patvirtinimą, 2010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. Pn15/10-1546, Druskininkų savivaldybei buvo perduotas neatlygintinai 99 metų laikotarpiui naudotis 27,8570 ha dydžio žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )), o detaliojo planavimo metu sujungus du žemės sklypus bei prie jų prijungus įsiterpusį laisvos valstybinės žemės fondo sklypą, ir tokiu būdu suformavus bendrą 28,1372 ha ploto žemės sklypą, šio naujai suformuoto sklypo ta pati dalis (buvusi prieš detalųjį planavimą) - 27,8570 ha, adresu ( - ), (kadastro Nr. ( - )), priklausanti Lietuvos valstybei, jau kitu 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu bei 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 4SUN-(14.4.56)-7 vėlgi perduota naudotis tam pačiam 99 metų terminui Druskininkų savivaldybei (b. l. 133, 134, t.1). Taigi, savivaldybė tiek prieš sklypų sujungimą, tiek ir po jo, tuo pačiu panaudos pagrindu naudojosi to paties dydžio žemės sklypu. Naujai suformuoto žemės sklypo dalis pakito tik atsakovui R. B., kuriam iki šio detalaus planavimo buvo išnuomotas 0,2129 ha ploto žemės sklypas, o po detaliojo plano patvirtinimo išnuomota didesnė žemės sklypo dalis - 0,2802 ha. Pažymėtina ir tai, kad R. B. išnuomoto žemės sklypo plotas iš esmės atitiko dvejų iki sujungimo buvusių žemės sklypų plotą: 0,2129 ha + 0,0673 ha (ankstesne sutartimi išnuomota R. B., bei laisvos žemės fondo valstybinė žemė). Visiškai akivaizdu, kad šių sklypų sujungimo ir detalaus plano patvirtinimo tikslas nebuvo susijęs su Druskininkų savivaldybės interesais ir/ar visuomenės interesu.

197Vertinant duomenis, kurie leistų spręsti apie poreikį keisti žemės naudojimo paskirtį, sujungiant žemės sklypus, nurodytina, kad Žemės įstatymo 24 str. 6 d. numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektą. Nuo pat ginčo žemės sklypo 0,2129 ha (kadastro Nr. ( - )) suformavimo ir įregistravimo, buvo nustatytas jo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, buvo galima tik ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba. Kadangi žemės sklype buvo pastatas - valčių nuomos punktas, unikalus Nr. ( - ), bei kiti statiniai - kiemo statiniai (valčių prieplauka), unikalus Nr. ( - ), jų eksploatavimui 99 metų laikotarpiui žemės sklypas buvo išnuomotas šių pastatų eksplotacijai. Kaip jau pasisakyta, įsiterpęs valstybinis žemės fondo sklypas 0,0673 ha, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nurodyta, kad jam taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga - Kurortų apsaugos zona.

198Todėl ir šiuo aspektu turėjo būti pagrįstas bei racionalus poreikis pradėti žemės sklypų sujungimo į vieną procesą ir rengti detalųjį planą. Toks poreikis būtų paaiškinamas suplanuoto žemės sklypo naudojimo racionalumu, kad suformuotą žemės sklypą būtų patogiau naudoti, administruoti, kitu efektyvesniu būdu patenkinti visuomenės interesą, ar, kad suformuotame žemės sklype būtų planuojama vykdyti kitokio pobūdžio veikla, naudinga visuomenei. Darytina išvada, kad patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus suformuoto žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija iš esmės buvo įgyvendintas tik su atsakovu R. B. sudarytas susitarimas, t. y. jo privatus interesas, nes būtent atsakovas R. B. naujai suformuoto ir jam išnuomoto žemės sklypo dalyje, pradėjo gyvenamojo namo statybas, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso buvo negalimos. Tokia situacija leidžia vertinti, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo planavimo tikrasis tikslas - neteisėtai pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nustatyta išimtimi ir rekreacinio naudojimo žemės sklype, kurortų apsaugos zonoje, patvirtinti gyvenamųjų pastatų teritoriją ir leisti pradėti gyvenamojo namo statybas, kas prieštarauja ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. nuostatoms, bet ir Bendrajam miesto planui, pagal kurį ši teritorija patenka į viešųjų erdvių – pasyvios rekreacijos teritoriją. Be to, pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą (2006 m. rugsėjo 15 d., reg. Nr. 000152000058) ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga (https://external.tpdr.lt/?formld=tpsearch). Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbitni) priskirtas prie „Estetiškai vertingiausių vietovių“.

199Vilniaus apylinkės teismas, vertindamas ginčijamo detaliojo plano, sujungus žemės sklypus teisėtumą, nurodė, kad Detaliojo plano rengimo metu nebuvo pažeistos patvirtinto Bendrojo plano nuostatos bei Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 dalies nuostatos, nes ginčijamo žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacijos teritorija, pirmos instancijos teismo vertinimu, nepatenka į šio įstatymo reguliavimą. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuri Bendrame plane yra priskirta „Kitos paskirties teritorijai“. Ginčo žemės sklypas patenka į Detaliuoju planu nustatytą Visuomeninės paskirties teritoriją, kuri iš viso sudaro 6,962 ha plotą, suformuoto žemės sklypo 27,8570 ha vienas iš naudojimo būdų – visuomeninės paskirties teritorija (6,962 ha), todėl teismo vertinimu, suformuotas žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 p. numato išimtį: savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jeigu šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto, taip pat tais atvejais, kai keičiamas taršių gamybinės paskirties objektų žemės sklypo naudojimo būdas, nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei (šių objektų sąrašą tvirtina savivaldybės taryba).

200Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, nes teismas nurodytą įstatymo išimtį taikė pernelyg siaurai vertindamas faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į specialiųjų žemės naudojimų sąlygų reikalavimus, teritorijos ypatumus, gamtinius aspektus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimų sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialių planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

201Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas pateikia bendrojo ir detaliojo plano bei jų planavimo sąvokas, nurodo, kad bendrojo plano sprendiniais yra nustatoma tik atitinkamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir naudojimo bei apsaugos principai (2 str. 1 p.), o detaliojo plano sprendiniais nustatomos konkretaus žemės sklypo ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (2 str. 3 p.). Galioja bendra taisyklė, kad Detaliojo plano sprendiniai negali prieštarauti Bendrojo plano sprendiniams.

202Kaip jau pasisakyta, sujungus žemės sklypus ir patvirtinus ginčijamą detalųjį planą, žemės sklypo, į kurį pateko ir ginčo sklypas, naudojimo būdas ir pobūdis iš rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba) buvo pakeistas į gyvenamąją teritoriją (viebučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba). Suformuotam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), kuris buvo išnuomotas R. B., buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, leista statyti vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius namus.

203Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrasis planas patvirtintas 2008 m. kovo 21 d. tarybos sprendimu Nr. T1-51. Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje žemės sklypas patenka į Vijūnėlės parko teritoriją. Bendrame plane Vijūnėlės parko teritorijai nustatytas viešųjų erdvių ir pasyvios rekreacijos teritorijos kategorija. Rekreacijos, turizmo, gamtos ir kultūros paveldo plėtojimo brėžinyje žemės sklypas patenka į estetiškai vertingiausias teritorijas. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad planuojama teritorija priskirta rekreacinėms teritorijoms. Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje ginčo žemės sklypas pažymėtas ne tik kaip viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorija, bet ir kaip Druskininkų miesto rekreaciniai ir bendro naudojimo želdynai. Bendrojo plano Reglamentų lentelėje nurodyta, kad vyraujantys pasyvios rekreacijos teritorijos požymiai apibūdinami kaip viešos erdvės, upių apsaugos zonos, įrengiamos pagal specialiųjų planų sprendinius. Taigi Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrajame plane ginčo žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas visuomeninio naudojimo būdo teritorijai. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane, ginčo teritorija pažymėta ne kaip visuomeninė, o kaip viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorija.

204Kita vertus, nuo pat ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ( - ), suformavimo ir įregistravimo kadastre, buvo nustatytos jo specialiosios naudojimo sąlygos - kurortų apsaugos zonos. Tokia pati specialioji žemės naudojimo sąlyga yra numatyta ir prijungtam valstybinės žemės fondo sklypui (0,0673 ha) (Teritorijų tvarkymo režimų pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė (b. l. 21, t. 6).

205Kurorto apsaugos zonų nustatymą ginčo žemės sklype patvirtina ir kita bylos medžiaga: 2003 m. sausio 28 d. Žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) duomenys, kuriuose „Duomenys apie žemės naudojimo apribojimus“ 2 punkte įrašyta kurortų antroji apsaugos juosta; 2009 m. spalio 5 d. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. 1, 10 punkte įrašyta, kad naudojant žemės sklypą turi būti laikomasi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, tame tarpe nustatytos kurortų apsaugos zonos; 2009 m. spalio 6 d. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) kadastro duomenyse - dalyje dėl žemės naudojimo apribojimų įrašyta kurortų apsaugos zona; 2003 m. sausio 27 d. Alytaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 15-159 „Dėl valstybinės žemės sklypo įregistravimo“, 3.1. punkte sklypo naudotojui nurodyta laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nurodytų Nutarimo XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ 77 straipsnyje, kuri ir numato naudojimo apribojimus antrojoje juostoje; 2009 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) ribų paženklinimo - parodymo Akto Nr. A-109, 10 dalyje nurodytas Nutarimo 16 skyrius, reglamentuojantis kurortų apsaugos zonose taikomus naudojimo apribojimus; 2009 m. spalio 1 d. žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) kadastro duomenyse Nr. A-109, įrašytos kurortų apsaugos zonos; 2010 m. sausio 26 d. Alytaus m. apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-272-(1.3.) „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis Druskininkų mieste“, 2 punkte įrašytas nurodymas laikytis kurortų apsaugos zonoms taikomų apribojimų; 2002 m. gruodžio 31 d. Druskininkų savivaldybės rašte Nr. 03-03-1378 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patikslinimo“, adresuotame Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriui, siūloma specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas 0,2130 ha ploto nuomai perduodamame žemės sklype išdėstyti taip: „<...> XVI p. 77 str. - 0,2130 ha plote <...>“ ir pagaliau, nuo pat žemės sklypo išnuomavimo jame esančio statinio- valčių nuomos punkto eksploatavimui, jo savininkė, kuriai buvo išnuomotas žemės sklypas, buvo įpareigota laikytis specialios naudojimo sąlygos (2002-01-25 Druskininkų savivaldybės mero siūlymas, 2003-02-17 Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 15-318).

206Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Šio nutarimo XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ 75 p. numato, kad kurortų apsaugos zonas sudaro trys juostos: griežto režimo, apribojimų, stebėjimų. Visose nutarimo redakcijose, galiojusiose nuo 1992 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ nuostatos reglamentavo specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kurorto apsaugos zonos - taikymą. 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo nutarta pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, ir pripažino netekusiu galios XVI skyrių, kuriame buvo įtvirtintos nuostatos, susijusios su teritorijų planavimu, statyba kurortų teritorijoje, nustatyti ūkinės veiklos šiose teritorijose ribojimai, iš esmės panaikintos kurortų apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. 438, pripažinusį 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025, netekusiu galios.

207Šioje byloje aktuali ginčijamų administracinių aktų metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ redakcija. 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimu nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ buvo pripažintas netekusiu galios (įsigaliojo 2015-09-30), tačiau šis panaikinimas buvo atšauktas 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“. 2016 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pranešimu Nr. 2B-23P nustatyta, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dienos (2016-03-18) sustabdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ galiojimas. Tai reiškia, kad Nutarimo XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“ negaliojo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. kovo 18 d., visą kitą laiką, nutarimo XVI skyrius galiojo (-a) ir yra taikytinas.

208Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 2.3 punkte pažymėta, kad žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta: „Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“.

209Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie 28,1372 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (kadastro Nr. ( - )), matyti, kad jame nurodytos visos ginčo žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Tarp sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sąlygų nurodyta ir kurortų apsaugos zona. Išraše nurodytas sąlygos įregistravimo pagrindas - 2012 m. vasario 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 4V-(14.4.2.)-183. Kaip jau pasisakyta, iki žemės sklypų sujungimo atsakovui R. B. išnuomoto 0,2129 ha ploto žemės sklypo (ginčo žemės sklypas) (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), išraše iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro, nurodyta, kad specialioji naudojimo sąlyga - kurorto apsaugos zona įregistruota 2010 m. vasario 8 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-439-(1.3.) pagrindu. Pažymėtina, kad ir naujai suformuotam žemės sklypui, kurio dalis buvo išnuomota atsakovui R. B., taip pat galioja specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurortų apsaugos zonos.

2102002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534 (redakcija galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d.) numatyta, kad tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos Sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai, kiekvienam žemės sklypui įsigyjant nuosavybės teise, suteikiant naudotis ar išnuomojant. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 1 dalimi specialiuosius reikalavimus konkrečiam žemės sklypui nustato Nacionalinė žemės tarnyba. Prievolę nustatyti ekologinę apsaugos zoną (miesto ar kurortų, pajūrio, laukų apsaugos, požeminio vandens vandenviečių, paviršinio vandens telkinių, agrarinių takoskyrų) numato ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 18 str. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1, 3, 9 ir 13 straipsnių papildymo įstatymo (Įsigaliojęs 2001-05-16) 2 straipsnio pagrindu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, ir kurorto statusas suteiktas Druskininkų miestui.

211Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, turėjo būti nustatoma (ir buvo nustatyta) specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona, todėl remiantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo teisiniu reglamentavimu, galiojusiu ginčo teisinių santykių buvimo metu, darytina išvada, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona - turėjo būti nustatoma Druskininkų miesto teritorijų (jų dalių) rengiamuose planavimo dokumentuose, šiuo atveju rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus. Tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų patvirtinimo“ 2.2 p., kuriame numatyta, kad specialiosios sąlygos nustatomos tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus.

212LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ 76 p. numatyta, kad kurortų apsaugos zonas sudaro trys juostos: pirmoji juosta yra mineraliniai vandenys, gydomojo purvo ar durpių telkinių ir kiti gydomųjų bei rekreacinių išteklių (upės, ežerai, jūra, paplūdimiai, kopos) – šioje juostoje draudžiama statyba, nesusijusi su gydomųjų ir rekreacinių ištekių naudojimu; antroji juosta: teritorijos, kuriose paviršiniai ir gruntiniai vandenys teka mineralinio vandens, purvo bei gydomųjų durpių telkinių bei kitų gydomųjų gamtos išteklių. Šioms teritorijoms priklauso teritorijos <...> numatytos kurorto generaliniame plane ir detaliuose planuose, miškai ir kiti želdiniai. Šioje juostoje draudžiamos statybos nesusiję su kurorto paskirtimi, jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu. Trečioji juosta – draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems ir rekreaciniams ištekliams, higieninei būklei. Šiuo atveju, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre buvo įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona, tačiau nebuvo įregistruota konkreti kurorto apsaugos zonos juosta. Nors viešame registre nebuvo nurodyta konkreti korortų apsaugos zonos juosta, tačiau nuo pat ginčo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir kadastre, jam buvo nustatyta kurortų apsaugos zonos antroji juosta. Šį faktą patvirtina 2003 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 91 - 93, t. 1), kuriuose nurodomi duomenys apie žemės naudojimo apribojimus, numatyta žemės sklypui kurortų apsaugos antra apsaugos juosta. Būtent tokios kurortų apsaugos zonos juosta numatyta ir Alytaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. 15-159, kuriuo įregistruotas šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 95, t. 1). Būtent šiame įsakyme yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 (1995-12-29 red.) XVI skyriaus 77 str. apribojimai – kas reiškia taip pat antros kurortų apsaugos juostos patvirtinimą. Pažymėtina, kad 2002 m. gruodžio 31 d. Druskininkų savivaldybė rašte „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patikslinimo“ išdėstė, kad rengiant žemės sklypą ( - ), būtų numatytos specialiosios sąlygos: XVI, 77 str. – kas reiškia, kad buvo nustatyta taip pat antra apsaugos juosta.

213Taigi, nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu (77 p.).

214Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino, kad ginčo žemės sklypas priskirtinas trečiajai kurortų apsaugos zonos juostai. Teismas rėmėsi 2015 m. kovo 9 d. Druskininkų skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 50SD-(14.50.92)-358, kuriame skyriaus vedėja išdėstė niekuo nepagrįstą nuomonę dėl galimai žemės sklypo priskyrimo trečiajai kurortų apsaugos juostai. Kaip matyti iš rašto turinio, jame išdėstyta nuomonė niekuo nepagrįsta (neparemta konkrečiais faktais ir įrodymais), todėl negali būti vertinama, kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis trečios apsaugos juostos buvimo faktą. Pažymėtina, kad rašte nurodytas žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) nesutampa su ginčo sklypo kadastro numeriu.

215Taigi, 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus, nenustačius nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - kurorto apsaugos zonos bei neatsižvelgus į antros juostos ribojimus, nors detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 dalyje „Esama padėtis“ nurodyta, kad 0,2129 ha ploto rekreacinės teritorijos žemės sklype galioja kurortų apsaugos zonoms taikomi apribojimai. Pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Ši speciali žemės naudojimo sąlyga nepasikeitė ir patvirtinus detalųjį planą, kuriai taikytini nustatyti apribojimai ir rengiant Druskininkų miesto dalies teritorijų detalųjį planą, tokia sąlyga turėjo būti nustatinėjama, o pagal Vyriausybės Nutarimo XVI skyrių, esant nustatytam draudimui vykdyti statybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu, toks reglamentavimas tvirtinant detalųjį planą, turėjo būti ypač nuoseklus.

216Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XXXIII skyriaus „Rekreacinės teritorijos“ 132 punkto nuostatomis žemės savininkai ir naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintose rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jų fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Specialiųjų sąlygų 134.2 p. numatyta, kad Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija <...>. Taigi, rekreacinės, ūkinės veiklos bei infrastruktūros plėtojimas, nėra tolygus leidimui statyti tose zonose gyvenamosios paskirties statinius. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovai, norėdami įgyvendinti savo interesus, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatytų draudimų.

217Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia, ar tvirtinti detalųjį planą ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17–285/2007), todėl pirmos instancijos teismo argumentai, kad tiek Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri savo kompetencijos dalimi dalyvauja teritorijų planavimo procedūrose, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko šių žemės sklypų sujungimo bei detaliojo planavimo procedūrų patikrinimą ir esminių pažeidimų nenustatė, neturi reikšmės vertinant įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą.

218Pirmos instancijos teismo vertinimas, jog taikytina Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. išimtis, nes nustačius jog žemės sklypui nustatyta specialioji naudojimo sąlyga - kurortų apsaugos zona, kaip atskira teritorijų naudojimo būdo rūšis, kuri iš viso nenumatyta Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 dalyje, yra nepagrįstas ir neteisingas.

219Pažymėtina ir tai, kad ginčo žemės sklype buvusių pastatų - valčių nuomos punkto bei kitų statinių (valčių prieplaukos), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis „paslaugų“ (ne gyvenamoji), ši paskirtis susijusi išimtinai su poilsiu ir/ar paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Be to, detaliojo plano patvirtinimu, ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė (kurorto apsaugos zona). Aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo kito sklypo, kuriame vienas iš naudojimo būdų yra visuomeninis, dalimi, savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatytas sklypo naudojimo režimas. Sklypo juridinis prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai (bei specialioms naudojimo sąlygoms – kurortų apsaugos zona) nepakito.

220Valstybės, savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jų nepažeisti. Priešinga veika (neveikimas) pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, pažeidžia viešąjį interesą – tinkamą valstybės ir savivaldybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priimdama neteisėtą ginčo įsakymą, Druskininkų savivaldybė pažeidė viešąjį interesą, taip pat ir kitą viešąjį interesą – aplinkos apsaugą. Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad tokia teritorija būtų naudojama visuomenės poreikiams, užtikrinant natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, bei vertingų vietovių išsaugojimą, kadangi viešas interesas reikalauja išsaugoti vertingas vietoves ir tai yra konstitucinė valstybės priedermė. Druskininkų miestui suteiktas kurorto statusas leidžia teigti, kad ši teritorija kaip viena iš Lietuvos teritorijos dalis, turi ypatingų gamtinių ir kitų veiksnių, todėl tinkamas tokios teritorijos išsaugojimas ne tik užtikrinamas viešu interesu, bet ir planuojant tokių teritorijų (ar jų dalies) detaliuosius planus, turi būti paisoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

221Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos - kurortų apsaugos zonos apribojimų, kurie taikytini Vijūnėlės parko teritorijai, į kurį ir patenka ginčo teritorija. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovai, norėdami įgyvendinti savo interesus, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatytų draudimų. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos.

222Nustačius detaliojo planavimo sprendinių, pakeitusių ginčo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus bei reglamentavimą detaliojo planavimo procese, pažeidimus, neatsižvelgus į žemės sklypui nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kurorto apsaugos zona, įteisinus ginčo teritorijoje draudžiamo pobūdžio plėtrą - gyvenamųjų namų statybą, Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ), (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“ naikintinas kaip prieštaraujantis minėtiems aukštesnės galios teisės aktams ir pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 1.80 str., Teritorijų planavimo įstatymo 12 str., 24 str., 26 str., Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas 22 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343, kuriuo patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos (XVI skyrius), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 18 str.).

223Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymų Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SZN-(14.4.55.)-20

224Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“, atsižvelgiant į 2011 m. spalio 4 d. įsakymą „Dėl sklypų sujungimo ir detaliojo plano patvirtinimo“, bei Druskininkų savivaldybės direktoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. S12-1883-(24.12) „Dėl žemės sklypo panaudos ir nuomos ( - ) “, 2011 m. gruodžio 8 d. R. B. prašymą, įsakė perduoti Druskininkų savivaldybei neatlygintinai naudotis 27,8570 ha ploto žemės sklypo dalį (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. ( - ), esančią ( - ), valstybinės žemės panaudos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis bei išnuomoti R. B. 0,2802 ha ploto žemės sklypo dalį (bendras plotas 28,1372 ha, kadastrinis Nr. ( - ), esančią ( - )), valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis.

2252012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, atstovaujamas Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus (panaudos davėjas), ir Druskininkų savivaldybė (panaudos gavėja) pasirašė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuria Druskininkų savivaldybei 99 metams perdavė neatlygintinai naudotis 27,8570 ha dalį žemės sklypo (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), ( - ). 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimu pakeistas 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 4 (ketvirtas) punktas (b. l. 24, t. 3).

2262012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius ir R. B. pasirašė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20, kuria R. B. 18 metų terminui išnuomota 0,2802 ha dalis sklypo (kadastro Nr. ( - )), esanti valstybiniame žemės sklype (bendras plotas 28,1372 ha, unikalus Nr. ( - )). Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, pobūdis - urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, trumpalaikio poilsio statinių statybos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos. Sutarties 4 punkte pažymėta, kad žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

227Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas reikalauja atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. Teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8–321/2005), o teritorijų planai, patvirtinti pažeidus šį principą, ir (arba) kai jų sprendiniai prieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių Teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8–321/2005), o teritorijų planai, patvirtinti pažeidus šį principą, ir (arba) kai jų sprendiniai prieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams, yra neteisėti. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria išreiškiamas visuomenės poreikis, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, kad juo nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui; visuomenės poreikis turi būti realus ir objektyviai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492–173/2014; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858–3399/2011; kt.).

228Panaikinus Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ), (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“, sutartys dėl neteisėto akto pagrindu suformuoto žemės sklypo perleidimo, t. y. tiek Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su R. B., tiek ir Valstybinės žemės panaudos sutartis, sudaryta su Druskininkų savivaldybe, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo momento (CK 1.138 str. 7 d., 6.551 str., 1.80 str., Teritorijų planavimo įstatymo 26 str.). Panaudos sutartį teismas pripažįsta niekine ir negaliojančia ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Pripažinus negaliojančia 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį, teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta negaliojančia nuo sudarymo momento ir 2014 m. balandžio 10 d. „Susitarimą prie 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56)-7“ Nr. 50SUN-(14.50.47)-6 (b. l. 24, t. 3).

229Teisėjų kolegija pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir atsakovo R. B..

230Ginčijamų įsakymų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (redakcija, galiojusi ginčijamos sutarties sudarymo metu), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, numatė, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas).

231Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

232Taigi, spręstina, ar atsakovas R. B. turėjo teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ar valstybinės žemės sklypas jam buvo reikalingas statiniams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti ir naudoti pagal jų paskirtį. Teismų praktika nurodo, kad nuomojant žemės sklypus ne aukciono būdu, nėra teisiškai reikšminga, kokia valstybinės žemės sklype esančių statinių būklė, o svarbu, ar statiniai faktiškai egzistuoja. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas R. B. 2009 m. spalio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teise pastatą – valčių nuomos punktą, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (valčių prieplauką), esančius ( - ). Sutarties 1.1 p. numatyta, kad pastatai yra valstybiniame 0,2130 ploto žemės sklype, ( - ) (kadastro Nr. ( - )). 2010 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-439-(1.3), 2010 m. vasario 17 d. tarp Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus ir R. B. pasirašytu Papildomu susitarimu prie valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N15/03-1202 Nr. N15/10-1543, atsakovui R. B. buvo išnuomotas 0,2129 ha žemės sklypas, adresu ( - ) (b. l. 47, t. 1). Nuo pat šio sklypo suformavimo ir įregistravimo, žemės sklypas buvo nuomojamas vieninteliu tikslu - jame esančių statinių - valčių nuomos punkto eksplotacijai (2003 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenys (b. l. 91, t. 1)).

233Žemės sklypus sujungus ir patvirtinus detalųjį planą, atsakovo R. B. prašymu, 2012 m. kovo 23 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 4SZN-(14.4.55.)-20, kurioje nėra numatyta, jog žemės sklypas jam išnuomojamas jame esantiems pastatams eksplotuoti. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio mėn. pastatas - valčių nuomos punktas sudegė (b. l. 16, t. 5). 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą patvirtina, kad statinys – valčių nuomos punktas (paskirtis paslaugų, neypatingas statinys, unikalus Nr. ( - ), ( - ), žemės sklype, kadastro Nr. ( - ) yra nugriautas (b. l. 22, t. 3). Iš detalaus planavimo medžiagos matyti, kad jau Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 0,2802 ha ploto gyvenamosios teritorijos sklypo dalyje esantis pastatas - valčių nuomos punktas numatomas rekonstruoti į gyvenamąjį namą, kas tik patvirtinta, jog tikrasis valstybinės žemės nuomos tikslas nebuvo susijęs su jokia pastato eksplotacija, o iš esmės jis išnuomotas naujo gyvenamojo namo statybai. Sudegus valčių nuomos punktui ir jį galutinai nugriovus, poreikis šį pastatą eksplotuoti, visiškai išnyko. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype, valčių nuomos punkto vietoje, pagal patvirtintą projektą, buvo statomas gyvenamasis namas. Vertintina, kad toks žemės sklypas, kuris nuo pat jo suformavimo buvo nuomojamas tik vieninteliam tikslui, ten esančio pastato – valčių nuomos punkto eksploatavimui, šiam sudegus (nugriovus), negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka.

234Tiek detaliojo plano rengimo, tiek ir tvirtinimo metu, išduodant statybos leidimus, planuojamame žemės sklype, nebuvo paslaugų paskirties naudojimui skirto pastato - valčių nuomos punkto, o valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomojamas tik valčių nuomos punkto eksploatavimui. R. B. teisė ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą (sklypo dalį) išnyko po to, kai 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė jam statybos leidimą, kuriuo statytojui suteikta teisė nugriauti valčių nuomos punktą (statinio paskirtis - paslaugų).

235Be to, valstybinės žemės sklypai išnuomojami siekiant užtikrinti juose esančių statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, šiuo atveju buvęs pastatas, valčių nuomos punktas, kurio naudojimo paskirtis – paslaugų, todėl nustačius, jog statinio paskirtis (poilsio, paslaugų) nesutapo su galimu žemės sklypo panaudojimo būdu (gyvenamųjų namų statyba), sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ketinimo naudoti jį pagal paskirtį (poilsio/paslaugų) nebuvo, kas vertintintina teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypų nuomą, pažeidimu (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.1 1 p.).

236Sudegus valčių nuomos punktui bei ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka (CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Pripažintina, kad tiek 2012 m. kovo 19 d. įsakymas, tiek 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryti pažeidžiant ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini ir pripažįstami negaliojančiais.

237Dėl reikalavimų panaikinti atsakovui R. B. išduotus statybos leidimus bei reikalavimų atsakovų Ž. P. ir Z. P. atžvilgiu

238Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė atsakovui R. B. leidimą Nr. LNS-12-120515-00029, kuriuo leista statyti naują gyvenamąjį namą ir nugriauti statinį – valčių nuomos punktą (unikalus Nr. ( - )). 2013 m. gruodžio 16 d. statytojas R. B. prašė Druskininkų savivaldybės administracijos išduoti jam leidimą statyti naują statinį: gyvenamąjį namą ir kitus statinius (2.1.1 p.) bei griauti valčių nuomos punktą (b. l. 66-68, t. 2). Druskininkų savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 17 d. R. B. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-12-131217-00156, naujo statinio - gyvenamojo namo statybai ir valčių nuomos punkto nugriovimui (b. l. 124, t. 1). 2014 m. birželio 6 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V35-479 2013 m. gruodžio 17 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-12-121217-00156 galiojimas panaikintas (b. l. 82, t. 2).

2392013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R. B. leidimą Nr. LNS-12-131217-00156 (Versija Nr. 2) naujo statinio - gyvenamojo namo statybai ir statinių griovimui: unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) (valčių nuomos punktas) (b. l. 51-52, t. 3). 2014 m. balandžio 15 d. Pažyma patvirtina, kad statinys – valčių nuomos punktas yra nugriautas (data nenurodyta) (b. l. 22, t. 3). Nustačius jog sklypų sujungimas ir detalaus plano patvirtinimas (teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas, leidžiant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą) neatitinka teisės aktų reikalavimų, bei nugriovus valčių nuomos punktą ir tokiu būdu pasibaigus šio poilsio pastato eksploatacijai, išnyko pareiga nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka tikslu pastatą eksploatuoti. Pakeitus naudojimo būdą iš ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybą, nustatyta tvarka suderinti ir 2012 m. gegužės 15 d., 2013 m. gruodžio 17 d. išduoti leidimai statybai pripažintini neteisėtais. Pažymėtina, kad gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje esant nustatytai kurortų apsaugos zonai, iš viso yra negalima.

2402014 m. balandžio 25 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinis reg. Nr. ( - )) atsakovas R. B. (pardavėjas) pardavė atsakovams Ž. P. bei jo sutuoktinei Z. P. pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), kitus pastatus (inžinerinius) - kiemo statinius (pastaba: valčių prieplauka), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Sutarties 1.4 p. nurodyta, kad turtas yra žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, bei jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 18-21, t. 3). Tuo pagrindu 2014 m. gegužės 28 d. buvo susitarta pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės nuomininku nurodant Ž. P., kuriam išnuomojama 0,2802 ha žemės sklypo dalis (visas plotas 28,1372 ha) unikalus Nr. Nr. ( - ), esanti ( - ), bei 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-140604-00051 statyti naujus statinius ir griauti statinį: unikalus Nr. ( - ) ir kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ).

241Atsakovų R. B. ir Ž. P. bei Z. P. sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties, kuria atsakovai Ž. P. ir Z. P. nuosavybės teise įsigijo nurodytus statinius, prokurorė neginčija bei nevertina dabartinių savininkų sąžiningumo, tačiau šis sandoris ginčo sprendimui byloje reikšmingas tuo, kad jo pagrindu yra įregistruota atsakovų Ž. P. ir Z. P. nuosavybės teisė į įsigytus statinius. CK 4.47 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius.

242Kadangi panaikinami aktai, kurių pagrindu šis statinys buvo sukurtas, nes būtent jų pagrindu buvęs savininkas galėjo parduoti jam nuosavybės priklausančius statinius, o naujasis – tęsti statybas, nelieka teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto (CK 4.253 str.), kuris gali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu. Civilinio kodekso 4.103 straipsnis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar kitus teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti ar pan.) draudžiama. Tuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas 2014 m. balandžio 25 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - )) ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta niekine nuo jos sudarymo momento CK 1.78 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nuosavybės teisė negali atsirasti neteisėto akto ir/ar sandorio pagrindu. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas – „iš neteisės neatsiranda teisė“ (ex injuria non oritur jus).

243Pripažinus šią sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo priimtas įsakymas Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“, 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-12-140604-00051, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes teismo nustatyti neteisėti veiksmai negali sukurti jokių teisių, todėl naikintini.

244Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-417/2005; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-340/2007).

245Nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus, niekinio sandorio pasekmes ex officio pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį taiko teismas. Dabartinių atsakovų sąžiningumas neturi reikšmės, nes atsakovų sąžiningumo iškėlimas aukščiau už nuosavybės sukūrimo teisėtumą, prieštarauja jau minėtam pamatiniam teisės principui – ex in iuria non oritur ius (liet. iš neteisės teisė nekyla).

246Prokurorė, pareiškusi ieškinį, gindama viešąjį interesą, reikalavimo nei dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nei restitucijos taikymo, atsakovams, kaip sutarties šalims, nepareiškė. Kaip matyti iš Statinių pirkimo-pardavimo sutarties, pirkėjai nurodo, kad sumokėjo už perkamą turtą 182 460,61 Eur (630 000 Lt). Šia sutartimi taip pat nustatyta, kad perkamo gyvenamojo namo baigtumas 36 %. Kadangi byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovai įsigiję šį turtą bei gavę statybas leidžiantį dokumentą, toliau tęsė šio namo statybas, o šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos ir įrodinėjamos, bei restitucijos taikymas byloje yra išimtinai Ž. P. bei Z. P. privatus interesas, atsakovai R. B. ir Žilvinas ir Z. P. nenurodė jokių teisinio pobūdžio prieštaravimų vienas kitam, esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nurodyto sandorio negaliojimo teisinių padarinių klausimas sutarčių šalims gali būti sprendžiamas atskiroje byloje ir tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 7 punktas).

247Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 pasisakė dėl galimybės restituciją spręsti atskiroje byloje bei nurodė, kad grąžinus restitucijos taikymo klausimą spręsti nagrinėjamoje byloje, bylos nagrinėjimo procese dalyvautų šioje byloje dalyvaujantys asmenys, nors byloje būtų sprendžiamas tik dviejų atsakovų – <...> – ginčas dėl sandorių negaliojimo teisinių padarinių. Tai iš esmės neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis).

248Dėl padarinių pašalinimo

249Jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).

250Tokia praktika yra suformuota ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracija, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010 ir kt.), kuris nurodė „Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007). Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tai patvirtina visuotinai žinoma, kad ex in iuria ius non oritur (iš neteisėtumo teisė neatsiranda). Dėl to statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas (CK 4.103 straipsnio 7 dalis)“.

251Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatas statybos neteisėtomis laikomos ir tuo atveju, kai jos vykdomos neteisėto statybos leidimo pagrindu. Pripažinus įsakymą, kuriuo buvo sujungti žemės sklypai ir patvirtintas detalusis planas, neteisėtu, bei panaikinus statybos leidimą, spręstinas klausimas dėl padarinių šalinimo (šiuo atveju – dėl pastatų likimo), tai sudaro galutinį viešojo intereso apgynimą. Pagal CK 1.138 str. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kurie, kaip minėta, negali būti nuosavybės teisės objektais, nes pastatyti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įpareigoja atsakovus Ž. P. ir Z. P. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus (CK 4.103 straipsnio 3 dalis, 1.138 straipsnio 2 punktas). Prokurorė reikalavo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį per trijų mėnesių laikotarpį. Teisėjų kolegija nustatydama pusės metų terminą atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad yra griautinas gyvenamasis namas, būsimų griovimo darbų sezoniškumą bei būsimų darbų apimtį. Atsakovai nepagrįstai kelia klausimą dėl jų, kaip sąžiningų įgijėjų ir statinių savininkų, teisių pažeidimo, įpareigojus juos nugriauti neteisėtai pastatytus statinius.

252Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

253CPK 93 str. 5 d. numato, kad jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

254CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą - ieškinį patenkinus, atsakovams kaip bylą pralaimėjusioms šalims, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

255Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Ieškovas yra pareiškęs 6 neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurių kiekvienas apmokestinamas žyminiu mokesčiu po 41 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), bei du neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus, kylančius iš nuomos teisinių santykių, kurie yra apmokestinami po 57 Eur (CPK 80 str. 1 d. 2 p.). Ieškinį patenkinus, mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis, viso 360 Eur, priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 96 str.).

256Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 40 Eur, jos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

257Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

258Kaip nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai tvirtinti detalųjį planą ( - ), sustabdė Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V35-197 galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje; uždraudė atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai atlikti bet kokius teritorijų planavimo veiksmus su Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. Įsakymu Nr. V35-197 suformuotu žemės sklypu, esančiu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). 2016 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-719-590/2016 nutartį paliko nepakeista.

259Kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina apie Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano ir Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano, kurie yra finansuojami per Druskininkų savivaldybės su Europos Socialinio fondo agentūrą, vykdomą projektą „Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų rengimas, siekiant subalansuotos urbanistinės ir kurorto paslaugų plėtros - II etapas“, rengimą.

260Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija prašo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Druskininkų savivaldybės tarybai bei Druskininkų savivaldybės administracijai, vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktais, vykdyti Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano (Nr. 1) bei Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano (Nr. 2), baigiamojo etapo veiksmus: specialiojo teritorijų planavimo dokumento tikrinimą ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą ir registravimą, inter alia priimti atitinkamus administracinius aktus.

261CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir atvejai, kai sumažinamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, t. y. nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri suvaržymai. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1273/2013; 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1698-178/2016).

262Dėl Plano Nr. 1

263Kaip matyti iš pateiktų Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T1-9 „Dėl Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo“ ir Nr. T1-10 „Dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimo“, rengiami specialieji planai apima šioje byloje nagrinėjamo detaliojo plano teritoriją: Druskininkų savivaldybės lietaus (paviršinių) nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniai susiję su žemės sklypu ( - ), kadangi panuojami lietaus nuotekų tinklo atkarpa ir lietaus nuotekų išleidėjas Nr. 1 patenka į Vijūnėlės tvenkinį jo vakarinėje žemės sklypo ( - ) pusėje, t. y. priešingoje Vijūnėlės tvenkinio pusėje, nei yra ginčo statiniai. Šiame plane numatyta, kad dėl lietaus nuotekų atkarpos ir išleidėjo Nr. 1, sklypui ( - ) turi būti nustatytas servitutas.

264Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (red. nuo 2014-11-01) 12 str. 3 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai rengiami ir derinami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis. 2016 m. gegužės 20 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijo rašte Nr. (6.5)-2D-7193 nurodė, kad manytina, jog rengti paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą netikslinga, kadangi Druskininkų savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-77 patvirtintas Druskininkų savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuris vertintinas kaip analogiškas galiojantis specialusis planas. Inspekcija taip pat nurodė, kad mato galimybę seniau parengtą Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros planą pripažinti Druskininkų savivaldybės Bendrojo plano dalimi ir tą dalį koreguoti, keičiant Bendrojo plano sprendinius Specialiuoju planu suplanuotos teritorijos dalyje. Taigi, byloje patvirtinama, kad lietaus (paviršinių) nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo tikslingumas yra nepagrįstas. Esant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuri pagal savo kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo procese, abejonėms dėl rengiamo plano tikslingumo, nėra aiškus savivaldybės interesas rengti šį specialųjį planą ir tuo pačiu abejotinas visuomenės interesas, kad šis planas būtų tvirtinamas. Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros specialiajam planui rengti 2014 m. balandžio 8 d. išduotų teritorijų planavimo sąlygų Nr. SA-03/14, planuojamoje teritorijoje numatytas Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano (2006 m. rugsėjo 15 d., reg. Nr. 000152000058) keitimas (Sąlygų 6 d. 2 p.). Pagal šį turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Kaip pripažino trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros specialistai vertino, kad numatyti plano Nr. 1 sprendiniai turės įtakos sklypo ( - ) (ginčo), nustatytiems naudojimo reglamentams.

265Dėl Plano Nr. 2

266Kaip nurodė trečias asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau Inspekcija), Druskininkų savivaldybės administracija yra gavusi Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. liepos 12 d. parengtą raštą Nr. 2D-10013, kuriame nurodoma, kad tokie specialieji planai (Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių) pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą negali būti rengiami, nes tokiems planams rengti nėra patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir kad planas Nr. 2 nebus tikrinamas. Analogiško pobūdžio atsakymą dėl plano Nr. 2 rengimo Druskininkų savivaldybės administracija yra gavusi iš Inspekcijos (2016-05-20 raštas Nr. (6.5)-2D-7193). Raštuose buvo paaiškinta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką. Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano rengimui nėra patvirtintų Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių. Inspekcijos nuomone, pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą naujas Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialusis planas negali būti rengiamas. Atkreipė dėmesį, kad dėl plano Nr. 2 informaciją teikė ir Aplinkos ministerija 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (14-3)-D8-8667, kuriame iš esmės išdėstė analogiškus motyvus kaip ir Inspekcija. Taigi, esant tokiems duomenimis, teismas neturi pagrindo vertinti, jog prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės sietinos su pagrįstu poreikiu tęsti planavimo procesą, kadangi jis iš viso nėra galimas.

267Be to, atsakovės pateiktame vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo plano sprendinių brėžinyje ginčo žemės sklypas pažymėtas raide „G“, t. y. gyvenamąja teritorija, o tai prieštarauja jau aptartiems turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano sprendiniams, pagal kuriuos ginčo teritorijoje jokia gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Vienas iš esminių ieškinio pagrindų yra neteisėtas naudojimo būdo pakeitimas ir gyvenamojo namo statyba kurortų apsaugos zonoje, be to rekreacinėje teritorijoje, kurioje tokia statyba negalima, nekeičiant Bendrojo plano sprendinių, todėl atsakovės prašymas pakeisti laikinąsiais apsaugos priemones viena vertus, niekuo nepagrįstas, kita vertus, tiesiogiai susijęs su ginčo teritorijoje nustatytu draudimu statyti gyvenamuosius namus. Esant aukščiau nurodytai situacijai, atsakovė neturi teisės rengti specialiųjų planų, į kuriuos būtų perkelti ginčijamo detaliojo plano negaliojantys sprendiniai, tokiu būdu siekiant juos įteisinti. Todėl prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.

268Ieškinį patenkinus, 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

269Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsniu, 148 straipsniu, 150 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

270Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginant viešąjį interesą, ieškinį patenkinti.

271Atnaujinti terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti.

272Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ), (kad. Nr. ( - ) ir kad. Nr. ( - )) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“.

273Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“.

274Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20.

275Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“.

276Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7.

277Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7.

278Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029.

279Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156.

280Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051.

281Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 25 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. ( - )).

282Panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“.

283Panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051.

284Įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

285Priteisti iš atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos (j. a. k. 188776264), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927), R. B. (a. k. ( - ) po 100 Eur (vieną šimtą eurų), bei iš atsakovų Ž. P. (a. k. ( - ) ir Z. P. (gim. ( - )) iš kiekvieno po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

286Atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

287Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

288Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis... 5. Ieškinį grindė tuo, kad prašomi panaikinti dokumentai buvo priimti... 6. Atsakovas R. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei taikyti... 7. Atsakovas Ž. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti... 8. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nesutiko su ieškiniu,... 9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu patikslintą... 13. Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos... 14. Teismas pažymėjo, kad byloje yra 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad formuodami teismų praktiką panašaus... 16. Teismas laikė nepagrįstu ieškovo teiginį, kad žemės sklypas, kadastrinis... 17. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad... 18. Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 19. Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. 2009 m. spalio 28 d. sutartimi įsigijo... 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su... 21. Teismas iš esmės sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime... 22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad žemės... 23. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo teiginiu, kad 2012 m. kovo 23 d. nuomos... 24. Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m.... 25. Ieškovo argumentas, kad minėtame žemės sklype gyvenamųjų namų statyba... 26. Teismas nustatė, kad tiek valčių nuomos punktas, tiek šiuo metu statomas... 27. Be to, teismas laikė, kad pateikti į bylą Nekilnojamojo turto registro... 28. Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų... 29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą... 30. Ieškovas, prašydamas atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą kreiptis... 31. Teismas, remdamasis CPK 88 str., 93 str., 98 str. bei Rekomendacijomis dėl... 32. Teismas, remdamasis CPK 150 str. 2 d., sprendimui įsiteisėjus, panaikino... 33. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 35. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 36. 1) Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos... 37. 2) Net ir darant prielaidą, kad 2011 m. spalio 4 d. patvirtinus detaliojo... 38. 3) Teismas neatsižvelgė į Žemės įstatymo 29 str., pagal kurį... 39. 4) Rekreacinio naudojimo teritorijos (toks žemės sklypo naudojimo būdas... 40. 5) Teismas nevertino ginčo santykio Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4... 41. 6) Teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo... 42. 7) Teismas vienu iš motyvų, kuriais remiantis buvo atmestas prokuroro... 43. Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 44. Teismas nevertino aplinkybių dėl valstybinės žemės nuomos kitų byloje... 45. 9) Teismas supainiojo sąvokas „statinio atstatymas“ ir „naujo statinio... 46. 10) Valstybinės žemės sklypai išnuomojami siekiant užtikrinti juose... 47. 11) Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų... 48. 12) Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinti valčių nuomos punkto,... 49. Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m.... 50. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas... 51. 14) Prokuroro reikalavimas griauti neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą... 52. 15) Nors 2012 m. gegužės 15 d. bei 2013 m. gruodžio 17 d. statybos leidimai... 53. 16) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų... 54. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 55. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 56. 1) Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos... 57. 2) Nacionalinė žemės tarnyba, remdamasi Taisyklių 30.8. p., 35 p.,... 58. 3) Nuomos sutarties 3 p. nurodyta, kad išnuomojamo Žemės sklypo pagrindinė... 59. 4) Atsižvelgiant į Taisyklių 45 p., į tai, kad Ž. P. ir Z. P. 2014 m.... 60. 5) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų... 61. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Druskininkų savivaldybės... 62. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 63. 1) Dėl individualaus akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo.... 64. 2) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. norma suteikia Administracijai... 65. 3) Apelianto teiginiai apie tariamus tikruosius ir netikruosius planavimo... 66. 4) Apeliantas neginčija teismo išvados dėl žemės sklypo priskyrimo... 67. 5) Dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Sudegusio statinio... 68. 6) Apeliantui pripažįstant, kad valčių nuomos punktas sudegė, teiginiai,... 69. 7) Dėl praleisto termino kreiptis į teismą ir jo neatnaujinimo. Ieškovas... 70. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai Ž. P. ir R. B. prašo apeliacinį... 71. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 72. Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos... 73. 1) Apeliaciniame skunde Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nuostata... 74. 2) Apeliantas nepagrįstai sutapatina žemės sklypo sąvoką su įstatyme... 75. 3) Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. normos taikymo klausimai buvo... 76. 4) Generalinė prokuratūra bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei... 77. 5) Apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą,... 78. Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 79. 6) Tiek atsakovas R. B., tiek ir Ž. P., kaip statinių savininkai, turėjo... 80. 7) Nacionalinė žemės tarnyba neabejotinai turėjo vertinti ir įvertino... 81. 8) Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012... 82. 9) Atsakovai Ž. P. ir Z. P. CK 4.96 str. prasme yra sąžiningi nekilnojamojo... 83. 10) Reiškiamu ieškiniu be jokio teisinio/faktinio pagrindo siekiama paneigti... 84. 11) Net jeigu teismas pripažintų, nagrinėjamu ieškiniu ginčijamus... 85. 12) Dėl reikalavimo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų... 86. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 87. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 88. 1) Inspekcija savo poziciją dėl ginčo detaliojo plano, Druskininkų... 89. Atsakovė Z. P. atsiliepimo į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės... 90. Atsakovai Ž. P. ir R. B. rašytiniuose paaiškinimuose priimtuose apeliacinės... 91. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr.... 92. Druskininkų savivaldybės administracija 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr.... 93. Vadovaujantis aukščiau nurodyta institucijų gauta oficialia nuomone, 2016 m.... 94. Nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2015 m. spalio 19... 95. Net ir laikantis pozicijos, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant... 96. Pirmosios instancijos teisme, nebuvo atsakyta į klausimą, kokiu teisės aktu... 97. Tik po pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, aktualizavus Lietuvos... 98. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktos... 99. Vertinant aptartą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad ginčo žemės... 100. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nurodė, kad Nekilnojamojo... 101. Pagal faktinę situaciją, žemės sklypas (duomenys neskelbiami) galėtų... 102. Paaiškinimai pagrindžia, kad nors formaliai „kurorto apsaugos zonos“... 103. Tik 2001 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių... 104. Paaiškinimuose pagrįstai ir teisėtai atskleista, kad įrašas Nekilnojamojo... 105. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į ginčo apimtį ir reikalaujamas taikyti... 106. Paaiškinimuose visiškai teisėtai ir pagrįstai teigiama, kad Lietuvos... 107. ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog... 108. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ... 109. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą keisti... 110. Prašyme nurodė, kad šiuo metu yra rengiami Druskininkų miestui reikšmingi... 111. Šiuo metu yra atlikti tokie veiksmai: 1.1) Vadovaujantis Teritorijų planavimo... 112. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 113. Druskininkų savivaldybės administracija neturėjo galimybės rengti... 114. Druskininkų savivaldybės administracija prašo leisti atlikti šiuos... 115. Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo... 116. Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo... 117. Druskininkų savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo... 118. Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo... 119. Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių specialiuoju... 120. Apeliantė ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime... 121. Nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija ignoruoja faktą, kad... 122. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nenumatytas tokio... 123. Atsakovai Ž. P. ir R. B. atsiliepime į prašymą prašė atsakovės... 124. Prašyme nurodė, kad nurodomos teritorijų planavimo procedūros buvo... 125. Svarstant atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos pateikto... 126. Iš ieškovo suformuotų reikalavimų turinio galima daryti išvadą, kad... 127. Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo... 128. Prašyme minimi specialieji planai apima ir šioje byloje nagrinėjamo... 129. Dėl Druskininkų savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių... 130. Planas Nr. 2 pagal šiuo metu galiojantį teritorijų planavimo teisinį... 131. Dėl pareikšto prašymo dalies, susijusios su Druskininkų savivaldybės... 132. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 133. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 134. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 135. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 136. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK... 137. Dėl termino kreiptis į teismą ... 138. Ieškovas ginčijo dvejopo pobūdžio aktus – viešo administravimo subjektų... 139. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje... 140. Byloje nustatyta, kad LR Generalinė prokuratūra 2014 m. sausio 28 d. gavusi... 141. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos (b. l. 1, t. 1),... 142. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, nepraleidusi... 143. Taigi, ieškinio pateikimą 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus apylinkės teismui... 144. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atnaujintinas terminas... 145. Bylos aplinkybės... 146. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. spalio 10 d. Druskininkų savivaldybės... 147. 2003 m. sausio 27 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-159 „Dėl... 148. 2003 m. vasario 12 d. žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto... 149. 2003 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 15-318,... 150. 2009 m. spalio 5 d. žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribų paženklinimo -... 151. 2005 m. gegužės 6 d. I. B. ir A. K. B. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė... 152. 2008 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Pamario namas“... 153. 2009 m. rugpjūčio 13 d. A. M. pirkimo - pardavimo sutartimi nekilnojamąjį... 154. 2009 m. spalio 28 d. A. B. su sutuoktine M. B. pirkimo - pardavimo sutartimi... 155. 2009 m. lapkričio 17 d. Valčių nuomos punkto savininkas R. B. Druskininkų... 156. 2009 m. lapkričio 26 d. Druskininkų savivaldybės administracija raštu Nr.... 157. 2010 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininkas įsakymu Nr. Ž-439-(1.3.)... 158. 2010 m. vasario 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos... 159. 2009 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu... 160. 2010 m. sausio 26 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-272-(1.3.)... 161. 2010 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-439-(1.3),... 162. 2010 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Druskininkų... 163. 2011 m. kovo 31 d. Sutartimi Nr. 26-11-148 Druskininkų savivaldybė ir R. B.... 164. 2011 m. balandžio 6 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius... 165. 2011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus... 166. 2011 m. spalio 19 d. UAB „GeoTTD“ paženklino naujai suformuoto 28,1372 ha... 167. 2011 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų... 168. 2012 m. kovo 19 d. Nacionalinė žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų... 169. 2011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus... 170. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Druskininkų,... 171. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų... 172. 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R.... 173. 2013 m. gruodžio 16 d. R. B. prašė Druskininkų savivaldybės... 174. 2013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija R. B.... 175. 2014 m. birželio 6 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus... 176. 2013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R.... 177. 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 178. 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio... 179. 2014 m. gegužės 14 d. Ž. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie... 180. 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 181. 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo... 182. 2014 m. gegužės 29 d. Ž. P. pateikė prašymą Druskininkų savivaldybės... 183. 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotas statybos leidimas Nr.... 184. 2004 m. sausio 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TI-311... 185. Dėl reikalavimo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos... 186. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek patikslinto ieškinio reikalavime, tiek... 187. Teritorijų planavimo įstatymo (įst. redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki... 188. Planavimo organizatoriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –... 189. Esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės... 190. Vertinant bylos medžiagą, matyti, kad nuo pat žemės sklypo - 0,2129 ha... 191. Žemės sklypui 27,8570 ha, kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( -... 192. Kaip matyti iš žemės sklypų ( - ) (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ))... 193. Iš nustatyto matyti, kad ginčijamu 2011 m. spalio 4 d. įsakymu buvo sujungti... 194. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 13 straipsnis numato, kad laisvos... 195. Ieškovė Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai kelia klausimą, kad... 196. Jau prieš šių žemės sklypų sujungimą ir detalaus plano patvirtinimą,... 197. Vertinant duomenis, kurie leistų spręsti apie poreikį keisti žemės... 198. Todėl ir šiuo aspektu turėjo būti pagrįstas bei racionalus poreikis... 199. Vilniaus apylinkės teismas, vertindamas ginčijamo detaliojo plano, sujungus... 200. Teisėjų kolegija nesutinka su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis,... 201. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas pateikia bendrojo ir... 202. Kaip jau pasisakyta, sujungus žemės sklypus ir patvirtinus ginčijamą... 203. Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrasis planas patvirtintas 2008 m.... 204. Kita vertus, nuo pat ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), ( - ),... 205. Kurorto apsaugos zonų nustatymą ginčo žemės sklype patvirtina ir kita... 206. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR... 207. Šioje byloje aktuali ginčijamų administracinių aktų metu galiojusi... 208. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų... 209. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie 28,1372 ha ploto žemės... 210. 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534... 211. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad žemės... 212. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ 76... 213. Taigi, nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešame... 214. Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino, kad ginčo žemės sklypas... 215. Taigi, 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas detalusis planas,... 216. Teisėjų kolegija nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 217. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad... 218. Pirmos instancijos teismo vertinimas, jog taikytina Teritorijų planavimo... 219. Pažymėtina ir tai, kad ginčo žemės sklype buvusių pastatų - valčių... 220. Valstybės, savivaldybės institucijos ir jų pareigūnai privalo laikytis... 221. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad detalusis... 222. Nustačius detaliojo planavimo sprendinių, pakeitusių ginčo teritorijos... 223. Dėl reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 224. Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 225. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 226. 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų... 227. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja,... 228. Panaikinus Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 229. Teisėjų kolegija pasisako ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų,... 230. Ginčijamų įsakymų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK... 231. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme,... 232. Taigi, spręstina, ar atsakovas R. B. turėjo teisę ne aukciono tvarka... 233. Žemės sklypus sujungus ir patvirtinus detalųjį planą, atsakovo R. B.... 234. Tiek detaliojo plano rengimo, tiek ir tvirtinimo metu, išduodant statybos... 235. Be to, valstybinės žemės sklypai išnuomojami siekiant užtikrinti juose... 236. Sudegus valčių nuomos punktui bei ir nugriovus statinio liekanas,... 237. Dėl reikalavimų panaikinti atsakovui R. B. išduotus statybos leidimus bei... 238. Byloje nustatyta, kad 2012 m. gegužės 15 d. Druskininkų savivaldybės... 239. 2013 m. gruodžio 17 d. Druskininkų savivaldybės administracija išdavė R.... 240. 2014 m. balandžio 25 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinis reg.... 241. Atsakovų R. B. ir Ž. P. bei Z. P. sudarytos pirkimo- pardavimo sutarties,... 242. Kadangi panaikinami aktai, kurių pagrindu šis statinys buvo sukurtas, nes... 243. Pripažinus šią sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento,... 244. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įgyti nuosavybę į... 245. Nustatęs tokio pobūdžio pažeidimus, niekinio sandorio pasekmes ex officio... 246. Prokurorė, pareiškusi ieškinį, gindama viešąjį interesą, reikalavimo... 247. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje... 248. Dėl padarinių pašalinimo... 249. Jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius... 250. Tokia praktika yra suformuota ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo... 251. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatas statybos... 252. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 253. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jei apeliacinės instancijos teismas,... 254. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 255. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį... 256. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 40 Eur, jos priteistinos... 257. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ... 258. Kaip nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d.... 259. Kartu su prašymu pateikti duomenys patvirtina apie Druskininkų savivaldybės... 260. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija prašo pakeisti pritaikytas... 261. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių... 262. Dėl Plano Nr. 1... 263. Kaip matyti iš pateiktų Druskininkų savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30... 264. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų... 265. Dėl Plano Nr. 2... 266. Kaip nurodė trečias asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 267. Be to, atsakovės pateiktame vandens telkinių ir jų pakrančių specialiojo... 268. Ieškinį patenkinus, 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo... 269. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 270. Panaikinti 2015 m. spalio 19 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir... 271. Atnaujinti terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo... 272. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m.... 273. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 274. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės... 275. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d.... 276. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d.... 277. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d.... 278. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d.... 279. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d.... 280. Panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d.... 281. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio... 282. Panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 283. Panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr.... 284. Įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti... 285. Priteisti iš atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos (j. a. k.... 286. Atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo pakeisti... 287. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas... 288. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo...