Byla 3K-3-674/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir R. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir R. L. ieškinį atsakovams A. K., K. K.–K., S. K. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo pripažinimo; tretieji asmenys: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir V. L.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai R. L. ir R. L. 2012 m. balandžio 6 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybas leidžiantį dokumentą nuotekų tinklams žemės sklypuose (duomenys neskelbtini).

5Ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovų sklypu ir jame esančiu namu (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 26 d. savavališkos statybos akte ir 2011 m. vasario 22 d. statybos sustabdymo akte nustatė, kad statytoja R. L. namų valdoje (duomenys neskelbtini), įrengė du šulinius be žemės sklypo savininkų sutikimų, trečias šulinys įrengtas R. L. ir R. L. priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Ši inspekcija 2011 m. vasario 22 d. aktu surašė savavališkos statybos aktą už išvalyto vandens šulinio (kaupimo rezervuaro) (duomenys neskelbtini), savavališką statybą ir nurodė iki 2011 m. rugsėjo 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovai parengė projektinę dokumentaciją, siekdami gauti statybas leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui V. L. priklauso 400 kv. m ploto žemės sklypas, o atsakovams bendrai – 1080 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011, nustatyta naudojimosi tvarka 0,1480 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini): V. L. paskirta naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypu „B“, atsakovui A. K. ir K. K.–K. paskirta naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypu „A“.

9Teismas nurodė, kad siekiant statybą leidžiančio dokumento būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas, tačiau atsakovai atsisako duoti sutikimą, nurodydami, kad ieškovai galėjo nuotekų sistemą įsirengti savo sklype, jiems nepatinka vietinė kanalizacija, nes nuo jos sklinda nemalonus kvapas, teršiama aplinka, yra galimybė prisijungti prie centralizuotų tinklų. Iš 1991 m. sklypo (duomenys neskelbtini), sutvarkymo plane esančių suderinimo žymių matyti, kad vietinę kanalizaciją šiame sklype buvo leista įsirengti tik laikinai – Kauno miesto valstybinės sanitarijos inspektorius 1991 m. spalio 17 d. sprendimu sklypo sutvarkymo planą suderino su sąlyga, kad galės būti įrengta vietinė išgriebimo duobė iki prisijungimo prie miesto kanalizacijos tinklų. Valstybės įgaliotos institucijos rengiant žemės sklypo sutvarkymo planą nenumatė galimybės įrengti nuolatinius vietinius nuotekų tinklus ir ieškovams įsigijus nebaigtą statyti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą tai turėjo būti žinoma. Iš ieškovų pateiktos schemos ir paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad nėra galimybės su asenizacijos automobiliu patekti prie infiltracijos šulinio ne per atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L. priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypą ar per gretimų sklypų savininkų sklypus. Taigi nenumačius projekte privažiavimo prie šulinių, pažeidžiami teisės aktuose nurodyti reikalavimai projektui. Teismui pateiktas ieškovų projektas nesuderintas su valstybės įgaliotomis institucijomis.

10Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – reikalinga sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunktyje nustatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nenumatyta, jog teismo sprendimu priverstinai gali būti nustatoma galimybė asmeniui įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurios jis nevaldo nuosavybės teise ir jam nėra suteikta teisė žemės sklypą valdyti ir naudoti įstatymo nustatyta tvarka, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu.

11Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų R. L. ir R. L. apeliacinį skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą.

12Teismas pažymėjo, kad ieškovai nėra atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, tačiau pareikštu ieškiniu siekia apginti ir įgyvendinti savo turtines teises kitiems fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodytu adresu esantis visas žemės sklypas atsakovams ir trečiajam asmeniui V. L. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be gretimo sklypo nuosavybės turėtojų išreikštos valios ir sutikimo ieškovai negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovai R. L. ir R. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

15Nuotekų įrenginių statyba atlikta ieškovams ir atsakovams esant bendraturčiams. Ginčo statinių įrengimo (statybos) metu ieškovai ir atsakovai buvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, o ieškovams nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį perleidus ieškovės motinai V. L., ši žemės sklypo dalis ir toliau yra naudojama tik ieškovų bei trečiojo suinteresuoto asmens V. L., ši dalis tvora atitverta nuo likusios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies, kuria naudojasi tik atsakovai. V. L. yra vienintelis asmuo, kurio galimybė naudotis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalimi, kurioje yra sumontuoti nuotekų valymo įrenginiai dėl jų apsaugos zonos, bus galbūt suvaržyta, tačiau ji išreiškė savo sutikimą nuotekų įrenginiams.

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau šis turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, o protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad ginčo statinių įteisinimas pakeis atsakovų gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki įteisinimo, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G., J. B. ir A. B. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

17Atsakovai turi pareigą įrodyti, kad ginčo statiniai pažeidžia ar pažeis jų turtinius interesus ir turtines teises, jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų įteisinti ginčo statinių, kurie pastatyti (įrengti) nuo 1999 m. Tačiau tokių aplinkybių, patvirtinančių atsakovų atsisakymą duoti sutikimą, byloje nenustatyta.

18Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra nurodė, kad nuotekų įrenginiai yra veikiantys, leistinos užterštumo normos neviršytos. Pretenzijas atsakovai pradėjo reikšti tik 2009 m. (t. y. praėjus beveik 10 metų nuo 1999 m. įrengtų nuotekų įrenginių), kai su įvairiais skundais kreipėsi į įvairias valstybines institucijas. Nuotekų įrengimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nepateikta pretenzijų.

19Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų R. L. ir R. L. kasacinio skundo trečiasis asmuo V. L. sutinka su kasacinio skundo prašymu ir argumentais.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai A. K., K. K.–K., S. K. prašo kasacinį skundą atmesti, nurodydami šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. S. v. G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-379/2011).

22Nuotekų įrenginiai įrengti neturint atsakovų sutikimo ir suderinimo su atsakingomis valstybės institucijomis. Nuo 2005 m. Kleboniškio kanalizacijos tinklas prijungtas prie miesto tinklų ir ieškovai turėjo galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl žemės sklypo savininko siekio panaudoti statybai gretimą sklypą be šio sklypo savininko sutikimo

26Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstė argumentus dėl žemės sklypo savininko ketinimų panaudoti statybai nuotekų šalinimo įrenginiams gretimą sklypą, kai šio sklypo savininkas nepareiškė savo sutikimo dėl statybos jam priklausančiame žemės sklype. Šiuo teisės klausimu pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

27Byloje nustatyta, kad ieškovai buitinių nuotekų įrenginius, dėl kurių statybą leidžiančio dokumento gavimo kilo ginčas, įrengė 1999 m. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sutvarkymo plane padarytos suderinimo žymos, kuriomis vietinę kanalizaciją leista įsirengti laikinai, iki prisijungimo prie Kauno miesto centralizuotų nuotekų tinklų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 26 d. savavališkos statybos akte ir 2011 m. vasario 22 d. statybos sustabdymo akte nustatė, kad statytoja R. L. namų valdoje (duomenys neskelbtini), įrengė du šulinius be žemės sklypo savininkų sutikimų, trečias šulinys įrengtas R. L. ir R. L. priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini). Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. vasario 1 d. raštu nurodė, kad ieškovų vietinių nuotekų tinklai patenka į Kleboniškio gyvenvietės teritoriją, kurioje naujai statomų ar projektuojamų objektų tinklai turėtų būti prijungiami prie Kauno miesto bendrųjų tinklų. Ieškovai prašo teismo pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą vietinių nuotekų įrenginiams be atsakovų, kurie yra gretimo žemės sklypo savininkai, sutikimo.

28Pirmiau nurodytame savavališkos statybos akte konstatuota, kad ieškovų savavališkai pastatytų buitinių nuotekų įrenginių du iš trijų šuliniai įrengti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Atsakovai nesutinka duoti sutikimo nuotekų įrenginiams pastatyti, prieštarauja dėl jų įrengimo ir ieškovų siekio gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo, jie šią savo poziciją palaiko bylos nagrinėjimo metu.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad statytojo teisė įgyvendinama išduodant jam įstatymo nustatyta tvarka statybos leidimą. Išduodant leidimą statyti statinius vadovaujamasi Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų normomis, kuriuose nustatyti reikalavimai, keliami statybai naudojamam žemės sklypui. Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai turimas žemės sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, siekiantis gauti statybos leidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Paukštės IĮ „Paukštė ir K“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-143/2009; 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Eismo sauga“ v. Vidaus reikalų ministerija, UAB ,,Baltic Sign“, bylos Nr. 3K-3-267/2013, kt.).

30Nagrinėjamoje byloje vertinant gretimo žemės sklypo savininko nesutikimo, kad kaimyninio sklypo savininkas (statytojas) jam nepriklausančiame gretimame sklype vykdytų statybas, teisinę reikšmę, pažymėtina tai, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta, kad jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – būtina sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Iš esmės tokio paties turinio įstatymo nuostata, nustačiusi statytojui siekiant statybos leidimo būtiną sąlygą – turėti asmens, kuriam priklauso žemės sklypas, sutikimą dėl statybų – buvo išdėstyta ir ankstesnės redakcijos Statybos įstatyme, galiojusiame savavališkos statybos akto surašymo, taip pat ieškinio dėl statybos leidimo be sklypo savininko sutikimo padavimo teismui metu. Tokia pati teisinė nuostata, įpareigojanti statybas pradėti ketinantį asmenį ne jam priklausančiame žemės sklype gauti to sklypo savininko (valdytojo ar naudotojo) sutikimą, išdėstyta Statybos įstatymą detalizuojančiame aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kurio 33.3 papunktyje nustatyta, kad rašytinis žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad asmeniui siekiant pradėti ne jam priklausančiame žemės sklype statybas yra būtinas šio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo išreikštas sutikimas ir šio reikalavimo išlygų asmeniui, siekiančiam būti statytoju, įstatymuose nenumatyta. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypo savininkas ar kitoks teisėtas valdytojas neprivalo motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į sklypą asmens statybų reikmėms. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms.

31Kasaciniame skunde nurodoma į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Šie išaiškinimai reikšmingi bylose esant žemės sklypo bendraturčių ginčams. Nagrinėjamoje byloje ieškovams ir atsakovams nuosavybės teise priklauso atskiri žemės sklypai, jie kartu nėra žemės sklypų bendraturčiai, dėl to ginčo teisiniams santykiams netaikomos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl šių normų taikymo.

32Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendime bei nutartyje teisiškai pagrįstai sprendė atmesti ieškinį dėl pripažinimo ieškovams teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo savininkų atsakovų sutikimo. Kasacinio skundo argumentais nenuginčytas apeliacinės instancijos teismo nutarties teisinis pagrįstumas, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų

34Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 118,61 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos solidariai iš ieškovų R. L. ir R. L., kurių kasacinis skundas netenkinamas.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti solidariai iš ieškovų R. L. ir R. L. valstybei 118,61 Lt (vieną šimtą aštuoniolika litų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

38Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai R. L. ir R. L. 2012 m. balandžio 6 d. ieškiniu prašė teismo... 5. Ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui V. L. priklauso 400 kv. m ploto... 9. Teismas nurodė, kad siekiant statybą leidžiančio dokumento būtinas gretimo... 10. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu inžinerinius... 11. Bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų R. L. ir R. L. apeliacinį skundą... 12. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nėra atsakovams priklausančio žemės... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovai R. L. ir R. L. prašo panaikinti Kauno miesto... 15. Nuotekų įrenginių statyba atlikta ieškovams ir atsakovams esant... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti... 17. Atsakovai turi pareigą įrodyti, kad ginčo statiniai pažeidžia ar pažeis... 18. Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto... 19. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų R. L. ir R. L. kasacinio skundo... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai A. K., K. K.–K., S. K. prašo... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statybą... 22. Nuotekų įrenginiai įrengti neturint atsakovų sutikimo ir suderinimo su... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl žemės sklypo savininko siekio panaudoti statybai gretimą sklypą be... 26. Nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir... 27. Byloje nustatyta, kad ieškovai buitinių nuotekų įrenginius, dėl kurių... 28. Pirmiau nurodytame savavališkos statybos akte konstatuota, kad ieškovų... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 30. Nagrinėjamoje byloje vertinant gretimo žemės sklypo savininko nesutikimo,... 31. Kasaciniame skunde nurodoma į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės... 32. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 34. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 37. Priteisti solidariai iš ieškovų R. L. ir R. L. valstybei 118,61 Lt (vieną... 38. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...