Byla e2A-1582-577/2017
Dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nord Service“ ieškinį atsakovams kredito unijai „Vilniaus kreditas“, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Nord Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ (toliau ir – unija, kredito unija) perleisti teisę vykdyti 2015 m. birželio 29 d. Veiklos nuomos sutartimi Nr. NV-152-02511, 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutartimi Nr. NV-152-02509 ir 2015 m. birželio 29 d. Atpirkimo sutartimi Nr. NV-152-02511 bei 2015 m. liepos 7 d. Atpirkimo sutartimi Nr. NV-152-02509 prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, susijusius su turto, t. y. 556,70 kv.m administracinių patalpų su 24,47 kv. m bendro naudojimo patalpomis, ( - ), 1687/2053 dalies 41,06 kv. m negyvenamųjų patalpų, ( - ), 32277/56500 dalies 0,0565 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 4223/56500 dalies 0,0565 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 250,66 kv. m administracinių patalpų, esančių ( - ), 366/2053 dalių 41,06 kv. m bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), 81,26 kv. m neįrengtos pastogės, esančios ( - ), 75,32 kv. m neįrengtos pastogės, esančios ( - ), įsigijimu; 2) uždrausti atsakovei UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleisti nuosavybės teisę, neužtikrinus naujojo savininko pareigos vykdyti 2015 m. birželio 29 d. Atpirkimo sutartį Nr. NV-152-02511 ir 2015 m. liepos 7 d. Atpirkimo sutartį Nr. NV-152-02509, į 2015 m. birželio 29 d. Veiklos nuomos sutartyje Nr. NV-152-02511 ir 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutartyje Nr. NV-152-02509 nurodytą turtą.

41.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2015 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi dalį žemės sklypo, negyvenamųjų patalpų ir administracines patalpas, esančių ( - ), pardavė kredito unijai, kuri vėliau šį turtą perleido UAB „Šiaulių banko lizingas“, taip pat su lizingo bendrove susitarė dėl veiklos nuomos sutarčių sudarymo. Kitas nuosavybės teise jai priklausančias patalpas ieškovė sutiko perleisti UAB „Šiaulių banko lizingas“ su sąlyga, jog atsakovai jam garantuos patalpų atpirkimo teisę, pasibaigus nuomos terminui. Šią teisę jam užtikrino Veiklos nuomos sutartyse Specialiosios dalies 3 punktas. Teigia, kad sutartyje tik formaliai numatyta kredito unijos teisė išpirkti turtą; ieškovė buvo informuota, jog kredito unija neturi ir neturės galimybės įgyvendinti šios teisės, nepažeisdama kredito unijos veiklą ribojančių normatyvų, todėl vienintelė reali ir galima atpirkėja yra ieškovė. Šiuo metu šių jos ketinimų įgyvendinimui iškilo grėsmė. Nurodo, kad būsimą žalą sudaro atliktos investicijos į turtą, t. y. išlaidos už komunalinius mokesčius, subnuomą, taip pat išlaidos tiekėjams. Nuomos sutarties 8.1.5 punkte numatyta sąlyga neužtikrina atpirkėjui teisės įgyvendinti Atpirkimo sutartį pasikeitus turto savininkui. Pažymi, kad Lietuvos banko 2016 m. birželio 1 d. nutarimu kredito unijos veiklos priežiūrai buvo paskirtas laikinasis administratorius, be kurio sutikimo Unija negalės savarankiškai priimti reikšmingų sprendimų.

  1. 5Atsakovė UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog kredito unija nesuteikė ieškovei jokių garantijų dėl atpirkimo teisės pasibaigus nuomos terminui; be to, kredito unija tinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus nuomos sutartyse. Teigia, kad nėra sąlygų prevenciniam ieškiniui pareikšti ar patenkinti. Atsakovus ir ieškovę sieja tik užtikrinimo priemonė - Atpirkimo sutartys, kuriomis Šiaulių banko lizingas pasinaudotų, jeigu Nuomos sutartys nebūtų tinkamai vykdomos. Ieškovė nenurodė jokių neteisėtų atsakovų veiksmų.

  2. 6Atsakovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ su ieškiniu taip pat nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės negali būti laikomos realia grėsme žalai atsirasti. Kredito unija tinkamai vykdo įsipareigojimus, taip pat naudojasi sutartimis suteiktomis teisėmis. Laikinojo administratoriaus kredito unijai paskyrimas neturėjo įtakos Veiklos nuomos, Atpirkimo ir Subnuomos sutarčių turiniui, sąlygoms, jų vykdymui. Sudarant sutartis Unijos situacija, anksčiau taikytos poveikio priemonės ieškovei buvo žinomos, nekėlė pavojaus ar nepasitikėjimo. Pažymėjo, kad Veiklos nuomos sutarčių nuostatos nesuteikia ieškovei pirmumo teisės atpirkti Unijos nuomojamą turtą, o ieškovės nurodomos patirtos išlaidos nuomai, komunaliniams mokesčiams ir turto rekonstrukcijai nelaikytinos žala; ieškovė, investuodama į subnuomojamą turtą, žinojo, kad šios išlaidos nebus kompensuojamos. Pasak atsakovės, ieškovė į žalą įskaičiuoja ir tokias išlaidas, kurios jai jau buvo atlygintos pagal Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties ir Statybos rangos sutarties nuostatas; taip pat pateikia ir visiškai su pastato, esančio ( - ), rekonstrukcija nesusijusias išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Nord Service“ atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ 2 416,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    1. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės jos atžvilgiu ketina atlikti neteisėtus veiksmus, kurie gali sukelti realią žalą; įrodymų, patvirtinančių, kad kredito unija aktyviai ieško pirkėjo nuomojamam turtui įgyti. Tai, kad atsakovei kredito unijai paskirtas laikinasis administratorius, teismo nuomone, taip pat nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų galimybės. Teismas nustatė, jog kredito unija tinkamai ir laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus.
    2. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad tikrieji sutarties tikslai buvo kiti. Ieškovės teiginį, kad kredito unija visiškai atsisakė turto įgijimo teisės į visą nuomojamą turtą, laikė logiškai nepagrįstu. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog negalėdama įgyvendinti atpirkimo ieškovė patirtų žalą, kadangi parduodama nekilnojamuosius daiktus gavo finansinę naudą. Teismas konstatavo, kad ieškovė siekia uždrausti atsakovams atlikti teisėtus veiksmus. Pasikeitusio ieškovės požiūrio į sudarytų sutarčių nuostatas, jų dviprasmiško vertinimo nelaikė protinga bei pagrįsta tikimybe žalai atsirasti.
    3. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad kredito unija perleisdama savo teises ir pareigas, kylančias iš Veiklos nuomos bei Atpirkimo sutarčių, pažeis ieškovės teisėtus lūkesčius į turto susigrąžinimą. Veiklos nuomos sutarčių sudarymo momentu kredito unijos sprendimą, kad jie galimai nepasinaudos atpirkimo teise, nelaikė besąlyginiu atsisakymu nuo turto įsigijimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turto įsigijimas prieštarautų kredito unijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams.
    4. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomos patirtos išlaidos nuomai, komunaliniams mokesčiams ir turto rekonstrukcijai nelaikytinos žala. Taip pat nustatė, jog ieškovė į žalą įskaičiuoja ir tokias patirtas išlaidas, kurios jai jau buvo atlygintos pagal 2015 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties ir Statybos rangos sutarties nuostatas.
    5. Teismo vertinimu, ieškovė neįvykdė jai nustatytos pareigos įrodyti prevencinio ieškinio sąlygą – realią grėsmę žalai ar nuostoliams atsirasti, neteisėtų veiksmų ar tokių veiksmų, kurie sąlygotų realios žalos atsiradimo tikimybę.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

  1. Ieškovė UAB „Nord Service“ apeliaciniu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės (apeliantės) UAB „Nord Service“ prevencinį ieškinį atsakovėms Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalos. Taip pat prašo priimti įrodymą - skelbimą apie turto, esančio ( - ), pardavimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į tikrąją šalių valią sudarant sandorį ir sandorio struktūrą. Sprendimas priimtas vertinant tik pažodinius sutarčių tekstus. Teismas nepagrįstai vertino, kad atpirkimas yra tik ieškovės besąlyginė pareiga, bet ne teisė, kurią jis įgyja, kadangi kredito unija pasibaigus Nuomos sutartims neketina pasinaudoti formalia pirmumo teise įgyti nuomojamo turto.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasikeitė ieškovės požiūris į sutarčių aiškinimą. Situacijos, pagal kurią ieškovė laisva valia prisiėmė daugiau nei 2 milijonų eurų vertės pareigą, tačiau neįgijo jokių teisių, vertinimas prieštarauja logikai, yra nesuderinamas su juridinio asmens siekiu gauti ekonominę naudą.
    3. Atpirkimo sutarčių 49 punkte įtvirtinta nuostata, kiek tai yra susiję su kredito unijos įsipareigojimų perleidimu, aiškinama klaidingai, į įsipareigojimų sąvoką įtraukiant ne tik unijos turimas pareigas, bet ir turimas teises, o būtent - formalią pirmumo teisę pagal Nuomos sutartį, kurią deklaravo planuojanti atsisakyti panaudoti, ir kurios kredito unija įgyvendinti negali.
    4. Ieškovės teises pažeidžiantys kredito unijos veiksmai susiję su tuo, kad ji Nuomos sutartyse suteiktą pirmumo teisę įgyti Turtą gali perleisti tretiesiems asmenims bei atimti iš ieškovės galimybę ją įgyvendinti, kaip šalių buvo sutarta. Ieškovė patirtų žalą, susijusią su investavimu į turto dalį, ir neatgautų nuosavybės teisės į jos naudojamą ir valdomą bei iš esmės pagerintą turto dalį.
    5. Teismas Subnuomos sutartį nepagrįstai vertino atsietai nuo kitų. Būtent tokia Subnuomos sutartis buvo sudaryta, atsižvelgiant į Nuomos ir Atpirkimo sutartis, ir turint pagrįstą lūkestį, kad turtas ateityje atiteks ieškovei. Šia sutartimi Kredito unija patvirtino savo ketinimus nepretenduoti į Turtą, sudarė sąlygas ieškovei nepertraukiamai naudotis turto dalimi, į ją investuoti.
    6. Atsakovų pasirengimą atlikti neteisėtus veiksmus patvirtina atstovų pateikti paaiškinimai, prasitariant, kad pasirengimas Turto pardavimui vyksta, taip pat baigus nagrinėti bylą iš esmės viešai pasirodęs skelbimas apie Turto pardavimą. Prie neteisėtų veiksmų priskirtinas ir piktnaudžiavimas teise, kai asmuo, įgyvendindamas jam priklausančią įstatymo leidėjo ar sutartimi suteiktą teisę, naudoja tokius šios teisės įgyvendinimo būdus, kurie išeina už įstatyme ar sutartyje nustatytų teisės įgyvendinimo ribų, pažeidžia kitų asmenų teises, kas ir susiklostė šiuo atveju. Ieškovės vertinimu, pirmumo ir atpirkimo teisės perleidimo tretiesiems asmenims realumą, o taip pat aplinkybę, jog pati kredito unija negalės įgyvendinti atpirkimo teisės, pagrindžia pritaikytos priežiūros priemonės. Akcentavo, kad ieškovė suteikė užtikrinimą, nes buvo informuota, jog realiai kredito unija negalės įgyvendinti atpirkimo teisės, nepažeisdama jos veiklą ribojančių Lietuvos banko nustatytų normatyvų. Be to, sandorių užtikrinimui kredito unija įkeitė vertybinius popierius, todėl mano, jog atsakovė, siekdama užtikrinti nuosavybės teisę į įkeistus vertybinius popierius, gali siekti perleisti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims jam palankesnėmis sąlygomis, nepaisant ieškovės interesų.
    7. Teismas vertino ne tas aplinkybes, kurios reikšmingos prevencinio ieškinio išnagrinėjimui. Ieškovė prašo ne užtikrinti tinkamą Nuomos sutarčių vykdymą, bet užtikrinti Nuomos, Atpirkimo ir Subnuomos sutarčių aiškinimą ir tinkamą vykdymą visumoje.
  2. Atsakovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Prevenciniame ieškinyje ir apeliaciniame skunde siekiami apginti interesai iš esmės skiriasi. Ieškiniu ieškovė siekė uždrausti Unijai perleisti tretiesiems asmenims savo turimas civilines teises, kaip civilinės apyvartos objektus, o apeliaciniu skundu ieškovas siekia Veiklos nuomos, Atpirkimo ir Subnuomos sutarčių išaiškinimo. Pažymi, kad toks reikalavimas nebuvo keliamas prevenciniame ieškinyje. Ieškovės apeliaciniame skunde deklaruojami prevenciniu ieškiniu siekiami tikslai yra netinkamas teisių gynimo būdas.
    2. Teisių, kylančių iš kredito unijos vykdomų Veiklos nuomos sutarčių ir Atpirkimo sutarčių, perleidimas tretiesiems asmenims yra teisėtas veiksmas ir negali būti uždraustas. Bandymas sutartis aiškinti plečiamai ir suteikti sau daugiau teisių, nei numatyta pasirašytose ir vykdomose sutartyse, neatitinka prevencinio ieškinio reikalavimo dalyko ir realių šalis siejančių teisinių santykių, protingumo bei sąžiningumo principų.
    3. Ieškovės pateiktas naujas įrodymas neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai. Net jei kredito unija ir perleistų tretiesiems asmenims savo teises ir pareigas, tai nepakeistų Veiklos nuomos ir Atpirkimo sutarčių sąlygų, pasikeistų tik sutarties šalis. Unijos teisės ir pareigos, kylančios iš Veiklos nuomos ir Atpirkimo sutarčių, nėra susijusios su konkrečiu asmeniu ir gali būti įgyvendinamos bet kurio trečiojo asmens, jei toks prievolės įvykdymas yra priimtinas Lizingui, kaip kreditoriui.
    4. Tai, kad Veiklos nuomos sutarčių sudarymo momentu kredito unija sprendė, jog ji galimai nepasinaudos atpirkimo teise, nelaikytina besąlyginiu atsisakymu nuo turto įsigijimo; ieškovė galėjo suvokti, kad bet kokiu atveju pirmumo teisė įgyti turtą už likutinę vertę priklauso būtent kredito unijai. Laikinojo administratoriaus paskyrimas neturėjo jokios įtakos Veiklos nuomos, Atpirkimo ir Subnuomos sutarčių turiniui, sąlygoms, jų vykdymui ar pakeitimui.
  3. Atsakovė UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nuomos sutartyse ir atpirkimo sutartyse numatyta kredito unijos pirmumo teisė atpirkti Nekilnojamąjį turtą pasibaigus Nuomos sutarčių terminui.
    2. UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir ieškovę sieja tik užtikrinimo priemonė - Atpirkimo sutartys, kurios nėra garantija ieškovei, kad ji atpirks turtą, pasibaigus nuomos terminui. UAB „Šiaulių banko lizingas“ tikrieji ketinimai - sudaryti finansavimo sandorį, iš jo gauti pajamas, kaip įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonę pasirašant Atpirkimo sutartis. Atsakovė neturi jokio pagrindo jas aiškinti kitaip, negu nurodyta sutarčių nuostatose; ji neturi informacijos apie kitų sutarčių šalių kitokius ketinimus. Atsakovės UAB „Šiaulių banko lizingas“ neteisėtų veiksmų ir prevencinio ieškinio reiškimo pagrindų nėra.
    3. Ieškovė negali uždrausti reikalauti vykdyti/nevykdyti sutarčių ar riboti UAB „Šiaulių banko lizingas“, kaip nekilnojamojo turto savininko, teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartis, todėl reikalavimas perleisti nuosavybės teisę į Nekilnojamąjį turtą neužtikrinant ieškovei teisės įgyvendinti Atpirkimo sutartis negali būti prevencinio ieškinio dalyku.?

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo

119. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė (ieškovė) su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto agentūros Capital interneto tinklalapyje patalpintą skelbimą apie turto, esančio ( - ), pardavimą ir prašo jį prijungti prie bylos. Teigia, kad skelbimas buvo publikuotas jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir ieškovė neturėjo objektyvių galimybių šio įrodymo pateikimui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Teigia, kad šis įrodymas patvirtina prevencinio ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės naujai pateiktu rašytiniu įrodymu, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti jos pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis). Šio dokumento priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys su naujai pateiktu įrodymu yra susipažinę, jis buvo išsiųstas kartu su apeliaciniu skundu. Dėl ginčo esmės

  1. Byloje nustatyta, kad

    12ieškovė UAB „Nord Service“ nuosavybės teise valdė žemės sklypą ir administracines, negyvenamąsias patalpas, esančius ( - ). 2015 m. vasario 18 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi dalį šio turto už 1 583 272,63 Eur ieškovė perleido atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“; kitą dalį turto – 2015 m. liepos 8 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovei UAB „Šiaulių banko lizingas“ (2 t., e. b. l. 37-53, 140-161). 2015 m. birželio 29 d. Veiklos nuomos sutartimi Nr. NV-152-02511 UAB „Šiaulių banko lizingas“ nustatytam terminui perdavė naudotis ir valdyti Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ 1 600 000 Eur vertės turtą, kurį kredito unija 2015 m. vasario 18 d. sutarties pagrindu buvo įgijusi iš ieškovės bei vėliau perleidusi UAB „Šiaulių banko lizingas“ (1 t., e. b. l. 284-302). 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutartimi Nr. NV-152-02509 UAB „Šiaulių banko lizingas“ nustatytam terminui perdavė naudotis ir valdyti kredito unijai 850 000 Eur vertės turtą, kurį ieškovė buvo perleidusi UAB „Šiaulių banko lizingas“ (1 t., e. b. l. 150-162). Atsakovų sudarytų Veiklos nuomos sutarčių specialiosiose dalyse buvo sutarta, kad Veiklos nuomos sutartys, be kitų priemonių, bus užtikrinamos atpirkimu, o atpirkimą teiks UAB „Nord Service“, dėl ko turės būti sudaromos Atpirkimo sutartys. 2015 m. birželio 29 d. ieškovė su atsakovėmis pasirašė Besąlyginio atpirkimo sutartį Nr. NV-152-02511, o 2015 m. liepos 7 d. - Besąlyginio atpirkimo sutartį Nr. NV-152-02509, kuriomis ieškovė sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis įsipareigojo atpirkti iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2015 m. birželio 29 d. Veiklos nuomos sutartyje Nr. NV-152-02511, bei 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutartyje Nr. NV-152-0250909 nurodytą turtą (1 t., e. b. l. 166-174, 193-201). 2015 m. rugsėjo 2 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi ieškovei perduota laikinai valdyti ir naudotis už 4 289 Eur subnuomos mokestį nekilnojamąjį turtą, kurį 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutarties Nr. NV-152-02509 pagrindu kredito unija nuomojasi iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ (1 t., e. b. l. 176-180).

  1. Ieškovė pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei kredito unijai perleisti teisę vykdyti Veiklos nuomos bei Atpirkimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, susijusius su ginčo turto įsigijimu; taip pat uždrausti atsakovei UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleisti nuosavybės teisę, neužtikrinus naujojo savininko pareigos vykdyti Atpirkimo sutartis į 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 7 d. Veiklos nuomos sutartyse nurodytą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) teismas vertino tik pažodinius sutarčių tekstus, neatsižvelgė į tikrąją šalių valią ir sandorio struktūrą, aiškinant sutartis komplekse, ir nepagrįstai sprendė, kad atpirkimas yra tik ieškovės besąlyginė pareiga, bet ne teisė; 2) teismas neatsižvelgė į prevencinio ieškinio instituto esmę ir tikslą; 3) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovių ketinimo atlikti neteisėtus veiksmus, kurie gali sukelti žalą ateityje.
  2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus bei teismų praktiką. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
  3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
  4. Taigi, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovės pažeidė (ketina pažeisti) atitinkamą teisinę pareigą, dėl ko kyla potenciali grėsmė žalai atsirasti. Reikalavimų turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neteisėtais veiksmais laiko kredito unijos „Vilniaus kreditas“ ketinimą perleisti teisę vykdyti Veiklos nuomos ir Atpirkimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, susijusius su ginčo turto įsigijimu; bei atsakovės UAB „Šiaulių banko lizingas“ ketinimą perleisti nuosavybės teisę, neužtikrinus naujojo savininko pareigos vykdyti Atpirkimo sutartis. Teigia, kad dėl paminėtų atsakovių veiksmų ieškovė prarastų turimą atpirkimo teisę, kurią prevenciniu ieškiniu ir siekia išsaugoti. Taigi, prieš vertinant dėl galimos žalos ieškovei praradus turto atpirkimo teisę, būtina nustatyti sutartimis nustatytas turto atpirkimo sąlygas, t. y., ar įsipareigojimas atpirkti turtą, kartu yra ieškovės teisė.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017). Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį.
  6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, apeliantė teigia, kad bylos šalių sudarytų sutarčių visuma patvirtina jos teisę (ne tik pareigą) atpirkti Veiklos nuomos sutartimis kredito unijai perduotą valdyti turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant šį klausimą, svarbu įvertinti tai, kad atpirkimo pagrindas yra Veiklos nuomos, o ne Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Akivaizdu, kad dėl turto atpirkimo teisės turėjo būti susitarta su turto pirkėju, t. y. atsakove UAB „Šiaulių banko lizingas“. Tuo tarpu, byloje esančių sutarčių turinys bei jų sudarymo seka turto atpirkimą leidžia vertinti tik kaip kredito unijos įsipareigojimų pagal Veiklos nuomos sutartis įvykdymą užtikrinančią priemonę. Šios aplinkybės ieškovė iš esmės ir neginčija. Dėl to, kad lizingo objekto atpirkimas gali būti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2013.
  7. Pažymėtina, kad tiek Atpirkimo, tiek Veiklos nuomos sutartyse nėra numatyti jokie nekilnojamojo turto pirkėjo, t.y. atsakovės UAB „Šiaulių banko lizingas“ įsipareigojimai (garantijos ieškovei) susiję su nupirkto turto atpirkimu. Pagal Atpirkimo sutartis ieškovė įgyja pareigą atpirkti turtą tik tuo atveju, jeigu Nuomos sutartys pasibaigtų anksčiau nustatyto termino arba suėjus nuomos terminui lizingo klientas (unija) atsisakytų pirmumo teisės atpirkti nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, spręsti, ar pasinaudoti užtikrinimo priemone, ir kokia, paprastai yra kreditoriaus teisė. Taigi, ieškovo reikalaujamu būdu riboti šios atsakovės teises, suteikiant ieškovei daugiau teisių ir garantijų, nei nustatyta sudarytose sutartyse (net ir tose, kurių ieškovė nepasirašė), nėra jokio teisinio pagrindo.
  8. Apeliantės minimos turto Subnuomos sutarties sudarymas nebuvo aptartas Veiklos nuomos bei Atpirkimo sutarčių sąlygose; be to, ji sudaryta su kredito unija ir tik 2015 m. rugsėjo 2 d., todėl taip pat negali būti laikoma atsakovės UAB „Šiaulių banko lizingas“ suteikta garantija dėl turto atpirkimo teisės.
  9. Dėl ieškovės teisės įsigyti turtą, pasinaudojant Veiklos nuomos sutarties specialiosios dalies 3 punktu. Veiklos nuomos sutarčių Specialiųjų dalių 3 punktu atsakovės susitarė, kad pasibaigus terminui ir kredito unijai „Vilniaus kreditas“ įvykdžius UAB „Šiaulių banko lizingas“ visus įsipareigojimus pagal visas tarp šalių sudarytas sutartis, pirmumo teisę (bet ne pareigą) į viso turto įsigijimą iš lizingo bendrovės už likutinę vertę turi kredito unija „Vilniaus kreditas“. Taip pat šiame punkte kredito unija patvirtino kad Veiklos nuomos sutarčių sudarymo metu ji sprendžia, jog tikėtina, kad šia teise ji nepasinaudos. Besąlyginio atpirkimo sutarčių bendrosios dalies 2 straipsnyje nustatyta, kad kai Nuomos sutartis pasibaigia suėjus nuomos terminui ir Klientas (kredito unija) iki nuomos termino paskutinės dienos neinformuoja Bendrovės raštu apie ketinimą Ginčo turtą už likutinę vertę įsigyti iš Bendrovės pirmumo tvarka ir suėjus nuomos terminui Klientas nesudaro Bendrovei priimtino turinio ir formos notarinės Ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties Bendrovės nurodytu terminu, (...), Atpirkėjas privalo šį turtą atpirkti Atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, gavęs Bendrovės pranešimą, (...). Ieškovės 2015 m. liepos 7 d. pasirašytuose Susitarimuose dėl paskolos subordinavimo (11 p.) taip pat aptartas jų vykdymas atsižvelgiant į atsakovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ teisę pirkti nekilnojamąjį turtą, nurodytą Atpirkimo sutartyje.
  10. Atsižvelgiant į šias sutarčių nuostatas, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bet kokiu atveju pirmumo teisę įgyti turtą už likutinę vertę pasibaigus Veiklos nuomos sutartims turi kredito unija, o jos patvirtinimo dėl tikėtino nepasinaudojimo šia teise nelaikė besąlyginiu atsisakymu nuo turto įsigijimo. Būtent sąvokos „Veiklos nuomos sutarčių sudarymo metu jis sprendžia“, „tikėtina“ leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neatsisakė pirmumo teisės įsigyti turtą, ir juolab negarantavo tokios teisės ieškovei. Tai, kad ieškovei buvo atskleistos aplinkybės, kurios sutarties sudarymo metu Unijai leido spręsti dėl tikėtino nepasinaudojimo pirmumo teise, įvertinus minėtą sutarties sąlygos formuluotę, negalėjo suformuoti ieškovės pagrįsto lūkesčio, kad atsakovės pozicija negali pasikeisti ir ji, priklausomai nuo sutarties vykdymo aplinkybių, nesieks įsigyti turtą. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nereikalavo iš Atpirkimo sutarčių išbraukti sąlygų dėl kredito unijos pirmumo teisės įgyti turtą (jei tai buvo esminė sutarčių sudarymo sąlyga), nors kaip matyti iš bylos aplinkybių, sutarties sąlygos buvo derinamos ir atitinkamai koreguojamos; nereikalavo atskiro unijos įsipareigojimo dėl tokios pirmumo teisės perleidimo ieškovei ar pan. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties nuostata yra aiški, o apeliantės įsivaizdavimas dėl atitinkamų aplinkybių susiklostymo, nesudaro pagrindo spręsti kitaip. Kaip minėta, pagal sutarčių aiškinimo taisykles, tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri visoms šalims, o šiuo atveju, ieškovė akcentuoja tik savo ketinimus.
  11. Taigi, vien paminėta nuomos sutarties sąlyga negalėjo garantuoti ieškovei atpirkimo teisės ir nereiškia kredito unijos bei lizingo bendrovės įsipareigojimo atitinkamai elgtis.
  12. Kaip minėta, ieškovė teisę atpirkti turtą grindžia ir su kredito unija sudaryta Subnuomos sutartimi (kaip sudėtine ginčo sandorių dalimi). Pasak apeliantės, ji sudaryta, siekiant neprarasti šio turto naudojimo ir valdymo pagal tikslinę paskirtį, ir užtikrinti investicijų į šį turtą išsaugojimą bei tolesnį investicinio projekto įgyvendinimą; pažymi, jog šia sutartimi ieškovė įsipareigojo užbaigti ginčo turto rekonstrukciją savo sąskaita bei lėšomis, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, padengti kitas turto išlaikymo išlaidas, tačiau susitarta kad sutarties pabaigos atveju, subnuomininkas netenka teisės į atliktus pagerinimus. Teigia tokią nepalankią sutartį sudariusi tik todėl, kad tikėjosi turėsianti atpirkimo teisę.
  13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantė nenurodo, kad Subnuomos sutarties sudarymą numatė Veiklos nuomos, Atpirkimo ar Pirkimo-pardavimo sutartys; savo veiksmus (nepalankių įsipareigojimų prisiėmimą) ieškovė sieja tik su savo įsitikinimu dėl atpirkimo teisės, neatskleidė jokių šio susitarimo sudarymo detalių, atsakovės elgesio, kuris (be jau minėto patvirtinimo dėl galimo nepasinaudojimo pirmumo teise) papildomai įtakojo ir lėmė subnuomos sutarties sudarymą ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz. duomenų dėl subnuomos mokesčio nustatymo bei jo paskirties vertinimo, atsakovės patvirtinimų, kad rekonstrukcijos rezultatas liks ieškovei ir pan.). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Subnuomos sutarties sudarymas savaime nepatvirtina kredito unijos besąlyginio atsisakymo nuo pirmumo teisės įsigyti turtą už likutinę vertę.
  14. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal Veiklos nuomos sutartis, įvykdžius jose nustatytus įsipareigojimus, pirmumo teisė į viso turto įsigijimą iš Lizingo bendrovės už likutinę vertę turi atsakovė – kredito unija „Vilniaus kreditas“. Sutartyje nesant ribojimų perleisti šią savo teisę kitiems asmenims, toks veiksmas nelaikytinas neteisėtu, todėl sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad nėra pagrindo prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų.
  15. Ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tikrąją šalių valią sudarant sandorį ir sandorio struktūrą, vertino tik pažodinį sutarčių tekstą, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino bylos aplinkybes, neteisingai nustatė tikrąją šalių valią bei aiškino sutarčių sąlygas.
  16. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
  17. Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  18. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
  19. Atsakovė kredito unija „Vilniaus kreditas“ prašo priteisti iš ieškovės 1 349,15 Eur išlaidas, patirtas už procesinių dokumentų rengimą, teismų praktikos analizę bei kitas su byla susijusias teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Teigia, kad nagrinėjama byla, atsižvelgiant į joje analizuojamų teisinių santykių struktūrą ir kompleksiškumą, laikytina sudėtinga ir reikalaujanti specifinių teisės žinių. Pateikė apmokėjimą patirtinančius dokumentus.
  20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad paminėtos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, tai, kad tas pats advokatas atsakovę atstovavo pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kurie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl atmetus apeliacinį skundą atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ priteistina bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma mažintina, priteisiant jai iš apeliantės 972,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovės (apeliantės) UAB „Nord Service“ (į. k.302464290) atsakovei Kredito unijai „Vilniaus kreditas“ (į. k. 302586230) 972,40 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai