Byla 2A-2586-527/2012
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos UAB „Skirnuva“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2961-835/2012 pagal ieškovo I. S. patikslintą ieškinį atsakovei RUAB ,,Skirnuva“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir patikslintu ieškiniu (b. l. 13-15), galutinai sutikslintu teismo posėdyje (b. l. 35), prašė priteisti iš atsakovės 8 984,70 Lt skolą už neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, 5 333,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-04-18) iki visiško atsiskaitymo, išskyrus 5 procentų dydžio metines palūkanas (kurių teismo posėdyje priteisti nebeprašė) bei bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovė byloje prašė teismo netaikyti atsakovei sankcijos (vidutinio darbo užmokesčio už pavėluotą atsiskaityti laiką priteisimo) arba taikyti ją kuo mažesnę, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla ir vadovaujantis LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos jai sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už vėluojamą atsiskaityti laiką yra sankcija darbdaviui, t. y. bauda (netesybos), kylančios iš prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, todėl nuo Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo 2012-06-29 vidutinis darbo užmokestis negali būti priteisiamas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu (b. l. 37-38) ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės ieškovui 8 984,7 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (mokesčiai atskaičiuoti) ir 5 333,40 Lt (88,89 Lt x 60 darbo dienų) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-04-18) iki civilinės bylos iškėlimo dienos (2012-07-12) bei 300 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad sunki įmonės finansinė padėtis ir dėl to kilusios problemos, o taip pat restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra pagrindas darbdavį atleisti nuo prievolės sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos ir ji negali būti mažinama, nes konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai būtų paneigiamas įstatymas, be to, ĮRĮ nenumato galimybės buvusiam darbuotojui nepriteisti ar mažinti priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 43-46) prašo pakeisti 2012-09-17 teismo sprendimą: vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, sumažinti ieškovui priteistas netesybas (vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką) iki fiksuotos 3 000 Lt sumos šiais motyvais:

91. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)“. DK 141 straipsnio 3 dalies turinys – „Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką“ – visiškai atitinka netesybų sampratą, kaip ją apibrėžia CK: darbdavys (skolininkas) neįvykdo prievolės laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju (kreditoriumi), todėl jis turi sumokėti DK (įstatymo) nustatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką (įstatymo nustatyta pinigų suma). Vadovaujantis ĮRĮ 8 straipsnio 2 punktu, nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos jai sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Vadinasi, atsakovei vidutinio darbo užmokesčio, kaip ir kitų netesybų, skaičiavimas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti sustabdytas.

102. Minėtos normos numatyta išimtis (t. y. tai, kad nėra stabdomas delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, skaičiavimas) nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes minėta sankcija (delspinigiai už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas) yra numatyta DK 207 straipsnio 1 dalyje ir yra taikoma išmokant darbo užmokestį darbuotojams, su kuriais darbo sutartys nėra nutrauktos, o ne atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, kaip tai numato DK 141 straipsnis.

113. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos (sankcijos) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. LAT pažymėta, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti šalių interesų pusiausvyros. LAT kasacine tvarka išnagrinėtose bylose, kur buvo keliamas klausimas dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytų sankcijų taikymo, ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai, todėl neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (LAT 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008). Šiose nutartyse išplėtotas DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų taikymo aiškinimas, kartu modifikuojant LAT 2006-10-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2006, kuria rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pateiktus išaiškinimus. Priimdamas byloje sprendimą teismas turėjo vadovautis vėlesniais LAT sukurtais precedentais, įvertinti teisės pažeidimo priežastis, kitas aplinkybes ir skirti atsakovei adekvačią sankciją (netesybas).

124. Sprendžiant, kokio dydžio sankcija (netesybos) už uždelstą atsiskaitymą su ieškovu būtų adekvati, būtina atsižvelgti į šias teismo posėdžio metu atsakovės atstovo nurodytas ir ieškovo neneigtas aplinkybes:

134.1. Atsakovė visuomet buvo geras, sąžiningas darbdavys, visada mokėjęs atlyginimus oficialiai ir laiku, net 2009-2010 metų krizės laikotarpiu; vėlavimai prasidėjo tik 2011 metų pabaigoje;

144.2. Atsakovė neginčijo ieškovo teisės į išeitinę 2 837,36 Lt išmoką, kuri taip pat yra dalis DK nustatyto kompensacinio mechanizmo iš darbo atleidžiamam darbuotojui ir tuo pat metu sankcija darbdaviui;

154.2. Vėlavimas atsiskaityti su ieškovu nėra tyčinis: su atsakove laiku neatsiskaito užsakovai, sutrikus atsiskaitymams, daug įmonės darbuotojų išėjo iš darbo, dėl ko pasidarė sudėtinga tinkamai ir laiku vykdyti pasirašytas rangos sutartis, užbaigti darbus ir gauti už juos užmokestį bei atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė supranta, kad vėluodama atsiskaityti su ieškovu ir kitais buvusiais darbuotojais, rizikuoja patirti didelius nuostolius būtent dėl ypatingai griežtų DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų. Bendrovės vadovai sąmoningai nedarytų tokios žalos bendrovei – neatsiskaitoma tik todėl, kad tokios galimybės objektyviai nėra. Gaunamas lėšas nukreipusi ne būtiniausioms reikmėms (kuro, elektros energijos pirkimui, mechanizmų nuomai ir kt.), o visiškam atsiskaitymui su buvusiais ir esamais darbuotojais, artimiausiu metu bendrovė turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. Tai būtų blogiausias sprendimas visiems: bendrovei, esamiems ir buvusiems darbuotojams, kitiems įmonės kreditoriams.

164.3. Bendrovės vadovai siekia išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais: Kauno apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą. Tačiau priteisiant buvusiems atsakovės darbuotojams neadekvačiai dideles netesybas, šio siekio įgyvendinimas gali tapti labai komplikuotas arba neįmanomas;

174.4. Nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškovui (2012-04-18) iki teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2012-06-29), kuomet ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkto pagrindu buvo sustabdytas atsakovės prievolių kreditoriams vykdymas, praėjo tik 2,5 mėnesio.

18Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50-53) prašo 2012-09-17 teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:

191. Ieškovas nesutinka su apeliantės pateiktais teisiniais argumentais, susijusiais su vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju sumokėjimo uždelsimo prilyginimu netesyboms (CK 6.71 str.), kuo remdamasi atsakovė mano, kad jai turėjo būti pritaikyta švelnesnė sankcija. DK 9 straipsnis (įstatymo ir teisės analogija) numato, kad tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. Jeigu negalima pritaikyti norminių darbo teisės aktų analogijos, tai pagal darbo įstatymų pradmenis ir prasmę taikomos kitų teisės šakų normos, reglamentuojančios panašius santykius. Toks taikymas yra grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje numatytos specialiosios normos bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu. Jeigu tam tikrų darbo teisinių klausimų, susijusių su bendraisiais privatinės teisės institutais, pavyzdžiui, sutartimis, juridinių asmenų teisinio reguliavimo ypatumais, nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti mutatis mutandis taikomi bendresni – civiliniai įstatymai (CK 1.1 str. 3 d., DK 1 str.) (LAT 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010).

202. DK 141 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodo, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi ši nuostata įtvirtina sankciją darbdaviui, pavėlavusiam atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Atsižvelgiant į darbo teisinių santykių specifiką, darbo santykių subjektų specifines teises ir pareigas, darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, padėtį, minėta nuostata yra speciali CK 6.71 – 6.75 straipsnių atžvilgiu. Akcentuotina ir tai, kad DK nenumato galimybės apriboti (sumažinti) darbdavio įsipareigojimų, numatytų DK 141 straipsnio 3 dalyje, atleisto darbuotojo atžvilgiu. Be to, DK 141 straipsnio 3 dalies nuostata yra ne tik speciali, bet ir imperatyvi, todėl darbdavys, vadovaudamasis CK 6.71 – 6.75 straipsniais, negali aiškinti, o kartu ir neigti ar riboti savo pareigos sumokėti atleistam darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Įstatymo analogijos taikymas tokiu atveju neabejotinai paneigtų darbdavio pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų.

213. Darbo santykių šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Tai skirtingi pagal teises ir pareigas subjektai. Valstybės pareiga – užtikrinti darbo santykių subjektų bendradarbiavimą socialinės partnerystės pagrindu ir saugoti darbuotojo, kaip šiuose santykiuose ekonominiu bei socialiniu požiūriu paprastai silpnesnės pusės, teises. Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema sąlygoja tai, kad darbo santykius ir su jais susijusias sritis reguliuojančios teisės normos turi ne vien numatyti darbuotojo apsaugą darbo procese, bet ir užtikrinti visą spektrą dirbančio žmogaus teisių garantijų siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-09-24 nutarimas).

224. Darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną bei darbuotojo teisė reikalauti iš darbdavio sumokėti jam jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką yra nustatytos įstatyme – DK 141 straipsnyje, todėl negali būti paneigtos netinkamai aiškinant bei nepagrįstai taikant privatinės teisės normas – CK 6.71– 6.75 straipsnius. Be to, teismas sprendime taip pat nurodė, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka nekvalifikuotina kaip netesybos ir jos negali būti mažinamos, nes konkretaus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką yra nustatytas įstatyme ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas. Pagrįstai manytina, kad toks DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškinimas atitinka darbo teisės reguliuojamų santykių specifiką.

235. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi LAT 2008-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, tačiau šioje nutartyje pateiktą teismo aiškinimą interpretuoja savaip, neabejotinai subjektyviai. Kaip apeliaciniame skunde ir nurodo atsakovė, minėtoje nutartyje LAT yra pasisakęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus (proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo), bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Tačiau pažymėtina, jog minėtoje nutartyje LAT išaiškino, kada vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas yra laikytinas adekvačia sankcija ir kada vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Taigi minėtoje nutartyje LAT aiškiai nurodė, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laika išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau, jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo aiškinimas pateikiamas ir atsakovės apeliaciniame skunde minimoje LAT 2008-05-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008.

246. Atsakovė, 2012-04-18 atleisdama ieškovą iš darbo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, nesumokėjo 8 984,70 Lt priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (LAT 2008-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008). Šiuo atveju minėtų sąlygų visuma DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui buvo, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 5 333,4 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

257. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką turėtų būti mažinamas remiantis tokiomis aplinkybėmis kaip: atsakovo sąžiningumas bei pareigingumas tarp šalių buvus darbo teisiniams santykiams, tai, kad atsakovės vėlavimas atsiskaityti nėra tyčinis - bendrovės vadovai siekia išsaugoti įmonę, o visiškai atsiskaitydama su buvusiais ir esamais darbuotojais artimiausiu metu bendrovė turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, t. y. įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Taigi atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad dėl atsakovės, kaip darbdavio, gerumo, sąžiningumo tarp šalių buvus darbo teisiniams santykiams, iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinamas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes minėtas pareigas atsakovė, kaip darbdavys, turėjo besąlygiškai vykdyti, o tokių pareigų vykdymas negali paneigti arba apriboti atsakovės atsakomybės pagal DK 141 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kai nutraukiami darbo teisiniai santykiai, už atsiskaitymą atsakingas asmuo yra darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas, DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. DK 141 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas konkretus išmokos dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Minėta darbdavio prievolė kyla iš individualių darbo teisinių santykių, kai darbdavys nevykdo (ar netinkamai vykdo) DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos laiku ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, taip pažeisdamas įstatyme nustatytas savo pareigas (DK 35 str. 1 d.) ir teisėtus darbuotojo interesus – už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis (LAT 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007). Nei DK, nei kiti teisės aktai nenumato jokios galimybės atleisti darbdavį nuo atsakomybės dėl pareigos, nustatytos DK 141 straipsnio 3 dalyje, nevykdymo, arba tokią atsakomybę mažinti, priešingu atveju, vadovaujantis LAT praktika, būtų pažeista darbuotojo teisė už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Be to, ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalyje įmonės restruktūrizavimą apibrėžia kaip visumą šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Tai, kad atsakovė šiuo metu, kaip ji teigia, negali pilnai vykdyti savo įsipareigojimų pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, nepaneigia tokios ieškovo teisės buvimo, o taip pat nesuteikia atsakovei pagrindo mažinti ieškovo atžvilgiu esančius įsipareigojimus. Priešingu atveju, patenkinus atsakovės reikalavimus, susidarytų tokia situacija, kad atsakovė gautų naudos (išsaugotų įmonę) ieškovo bei kitų kreditorių sąskaita, o tai akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo principams, būtų pažeisti ieškovo, kaip darbuotojo, t. y. ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisėti interesai bei teisėtų lūkesčių principas.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Byloje nustatyta, kad 1999-02-08 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 500, ieškovas priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. Darbo sutartimi atsakovė ieškovui įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip minimalią mėnesinę algą vieną kartą į mėnesį, už darbą apmokant pagal įkainius už faktiškai atliktą darbą (b. l. 6-7). Ieškovas iš darbo atleistas 2012-04-18 pagal DK 128 straipsnio 1 dalį (b. l. 7).

29Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priteisto 5 333,40 Lt (88,89 Lt vienos dienos vidutinis darbo užmokestis x 60 uždelstos atsiskaityti darbo dienos) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo 2012-04-18 dienos iki civilinės bylos iškėlimo dienos (2012-07-12). Apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies dėl 8 984,7 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (tame tarpe ir atostogų kompensacija ir išeitinė pašalpa) priteisimo, tačiau prašo sumažinti priteistą 5 333,40 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką iki fiksuotos 3 000 Lt sumos.

30ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą dienos yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą ir, jeigu sprendimas priimtas teismo nutartimi iškeliant restruktūrizavimo bylą, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus savanoriškus įmonės įsipareigojimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą savanoriški įmonės įsipareigojimai yra įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ nėra įvardinta, jog ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nurodyta išimtis taikoma vien tik restruktūrizuojamos įmonės darbuotojams, nenutraukusiems darbo sutarties su įmone, todėl ieškovui uždelstas sumokėti vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas ne tik iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, bet ir iki visiško atsiskaitymo. Apeliacinio skundo motyvas, jog vidutinio darbo užmokesčio ieškovui skaičiavimas po teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo turi būti sustabdytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

31DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalyje, dėl kurios taikymo ir aiškinimo šioje byloje ir kilo pagrindinis ginčas, numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsikirsdamas į ieškovo atsiliepimo skundo argumentus, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisės normos aiškinamos pagal jų paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma, struktūrą, taip pat santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Kadangi į DK 2 straipsnyje įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.

32Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoka negali būti mažinama. Ieškovas, atsiliepime į apeliacinį skundą prašydamas teismo sprendimą palikti nepakeistą, nepagrįstai remiasi LAT 2008 metų praktika. Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, vėlesnėse nutartyse yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Paminėtina ir tai, jog aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

33Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi (b. l. 40-41) atsakovei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje konstatuota, jog bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau jos veikla nėra nutrūkusi, bendrovė siekia išvengti bankroto. Šios aplinkybės, taip pat Alytaus rajono apylinkės teisme atsakovei darbuotojų pareikštų ieškinių gausa (kas matyti iš LITEKO duomenų) patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, jog dėl finansinių problemų ir su atleistu iš darbo ieškovu nebuvo jokių realių galimybių atsiskaityti jo atleidimo iš darbo dieną, nes atsiskaitymas su visais darbuotojais visa apimtimi būtų užkirtęs įmonei kelią į restruktūrizavimąsi. Pritartina apeliantei, jog vėlavimas atsiskaityti su ieškovu, nėra tyčinis ir piktybinis, nes, kaip nurodo apeliantė, su ja pačia laiku neatsiskaito užsakovai, sutrikus atsiskaitymams daug įmonės darbuotojų išėjo iš darbo, dėl ko pasidarė sudėtinga tinkamai ir laiku vykdyti pasirašytas rangos sutartis, užbaigti darbus ir gauti už juos užmokestį bei atsiskaityti su kreditoriais. Vėluodama atsiskaityti su ieškovu ir kitais buvusiais darbuotojais, apeliantė rizikuoja patirti dar didesnius nuostolius būtent dėl ypatingai griežtų DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytų sankcijų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai tikėtina, jog apeliantė, gaunamas lėšas nukreipusi ne būtiniausioms reikmėms (kuro, elektros energijos pirkimui, mechanizmų nuomai ir kt.), o visiškam atsiskaitymui su buvusiais ir esamais darbuotojais, artimiausiu metu turėtų pripažinti, kad yra bankrutavusi. Kita vertus, apeliantė neginčija ieškovo teisės į išeitinę 2 837,26 Lt išmoką, kuri taip pat yra dalis DK nustatyto kompensacinio mechanizmo iš darbo atleidžiamam darbuotojui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuodamas, jog pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuotos kompensacijos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LAT suformuota praktika, atsižvelgdamas į tai, jog nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (būtent iki kada pagal DK 141 straipsnio 1 dalį ieškovui priklausytų kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką) yra praėję net 8 mėnesiai, už kuriuos paskaičiuotinos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija sudarytų 14 933,52 Lt (88,89 x 8 mėn. x 21 d. d.), sprendžia, jog pakankamai adekvati sankcija darbdaviui šiuo atveju būtų buvusi 7 467 Lt (14 933,52 / 2) kompensacija ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką, lygi ½ jam priklausančios išmokėti kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2012-12-18. Kadangi už 60 darbo dienų per laikotarpį nuo 2012-04-18 (ieškovo atleidimo iš darbo diena) iki 2012-07-12 (būtent iki kada yra priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, o ieškovas šios sprendimo dalies neskundžia ir, kaip matyti iš jo atsiliepimo, su priteistos kompensacijos dydžiu sutinka) pagal ieškovo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota ir pirmosios instancijos teismo priteista 5 333,40 Lt išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką yra netgi mažesnė už per visą ieškovui priklausantį iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (2012-12-18) paskaičiuotinos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos 1/2 dalį, sudarančią 7 467 Lt, apeliacinės instancijos teismas nemažina teismo priteistos kompensacijos dydžio, tačiau, pakeisdamas sprendimą, nurodo, jog ši kompensacija yra priteista ne iki 2012-07-12, bet iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2012-12-18 (DK 2 str., 35 str., 36 str. 1, 2 dalys, 141 str. 3 dalis). Pažymėtina, jog jokia įstatymo norma nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki bylos iškėlimo dienos, tuo labiau, kad 2012-07-12 net nėra bylos iškėlimo diena. Konstatuotina, jog šioje situacijoje, ieškovui neskundus priimto sprendimo ir sutikus su priteistos kompensacijos dydžiu, priteisimas didesnės kompensacijos nei priteista atsakovės skundžiamu sprendimu, pablogintų apeliantės padėtį, kas įstatymu yra draudžiama (CPK 313 str.). Atsižvelgiant į apeliantės padėtį (restruktūrizuojama įmonė), nelaikytina, jog šiuo atveju egzistuoja CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir priteisti didesnę kompensaciją.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o atsakovė nuo žyminio mokesčio yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės, ir žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 str. 4 d., 320 str. 2 d.).

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

36Įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu buvo siekiama priteistą sumą sumažinti iki 3 000 Lt, tačiau faktiškai teismo priteista suma palikta tokia pati (5 333,40 Lt), nors ir kitais motyvais, tame tarpe ir ne ieškovo atsiliepimo argumentais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priteitina ½ dalis jo sumokėtos advokatui už atsiliepimo surašymą sumos.

37Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

38apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

39Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.

40Nurodyti, jog iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ (į. k. 253663090) ieškovui I. S. (a. k. ( - ) priteistas 5 333,40 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-04-18) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-18).

41Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ priteistas valstybei 430 Lt žyminis mokestis.

42Priteisti iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ (į. k. 253663090) ieškovui I. S. (a. k. ( - ) 50 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ir patikslintu... 4. Atsakovė byloje prašė teismo netaikyti atsakovei sankcijos (vidutinio darbo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu (b. l. 37-38) ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 43-46) prašo pakeisti 2012-09-17 teismo... 9. 1. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „netesybos - tai įstatymų,... 10. 2. Minėtos normos numatyta išimtis (t. y. tai, kad nėra stabdomas... 11. 3. CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos (sankcijos) aiškiai... 12. 4. Sprendžiant, kokio dydžio sankcija (netesybos) už uždelstą... 13. 4.1. Atsakovė visuomet buvo geras, sąžiningas darbdavys, visada mokėjęs... 14. 4.2. Atsakovė neginčijo ieškovo teisės į išeitinę 2 837,36 Lt išmoką,... 15. 4.2. Vėlavimas atsiskaityti su ieškovu nėra tyčinis: su atsakove laiku... 16. 4.3. Bendrovės vadovai siekia išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su visais... 17. 4.4. Nuo darbo sutarties nutraukimo su ieškovui (2012-04-18) iki teismo... 18. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 50-53) prašo 2012-09-17... 19. 1. Ieškovas nesutinka su apeliantės pateiktais teisiniais argumentais,... 20. 2. DK 141 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodo, kad kai uždelsiama... 21. 3. Darbo santykių šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Tai skirtingi pagal... 22. 4. Darbdavio pareiga atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną bei... 23. 5. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi LAT 2008-01-02 nutartimi civilinėje... 24. 6. Atsakovė, 2012-04-18 atleisdama ieškovą iš darbo pagal DK 128 straipsnio... 25. 7. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Byloje nustatyta, kad 1999-02-08 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr.... 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priteisto 5 333,40 Lt (88,89 Lt vienos... 30. ĮRĮ 8 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti... 31. DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju... 32. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad... 33. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2012-06-21 nutartimi (b. l. 40-41)... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 36. Įvertinus tai, jog apeliaciniu skundu buvo siekiama priteistą sumą... 37. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 38. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 39. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.... 40. Nurodyti, jog iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ (į. k. 253663090) ieškovui... 41. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ priteistas... 42. Priteisti iš atsakovės RUAB „Skirnuva“ (į. k. 253663090) ieškovui I. S....