Byla 1-161-486/2019
Dėl jo rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei, Aušrai Razutienei dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui kaltinamajam J. M., jo gynėjui advokatui jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui Romualdui Briliui, nukentėjusiajam F. A. S. H. nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, vertėjai Jekaterinai Chvatovai, Rūtai Strolytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2J. M. asmens kodas ( - ) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) , teistas:

31) 2011-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

42) 2014-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus;

53) 2015-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 312 straipsnio 2 d., 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, šią bausmę subendrinus su bausme, skirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-22 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti darbą (būti registruotam darbo biržoje) ir/ar mokslą, per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. 2017-11-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

64) 2018-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei uždraudžiant per nustatytą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju M. S. (įsiteisėjo 2018-11-28 d),

7kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 170 straipsnio 2 dalį, ir

8E. L, asmens kodas ( - ), pagrindinio išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje, įpareigojant tęsti mokslą; įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo,

9kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 170 straipsnio 2 dalį.

10Teismas

Nustatė

11J. M. viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su E. L., įžūliu elgesiu pažeidė viešąją, o būtent:

12jis 2018-07-19, apie 09.08 val. viešojo transporto stotelėje esančioje ( - ) Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. L., priėjo prie nukentėjusiojo F. A. S. H., šaukė „Lietuva lietuviams“ ir rankomis kumščiais sudavė mažiausiai penkis smūgius nukentėjusiajam F. A. S. H., pataikydami į kairį skruostą prie nosies, kairį smilkinį, du kartus į dešinį smilkinį bei į rankas, nukentėjusiajam rankomis dengiant veidą nuo smūgių, padarydami nukentėjusiajam F. A. S. H. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo veiksmais kartu su E. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

13Taip pat jis, veikdamas su E. L. kurstė neapykantą prieš kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų žmonių grupę, o būtent:

14jis 2018-07-19, apie 09.08 val., viešojo transporto stotelėje esančioje ( - ), Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. L., priėjęs prie kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų piliečio F. A. S. H., viešai pareikšdamas „Lietuva lietuviams“ bei suduodamas nukentėjusiajam F. A. S. H. smūgius viešai tyčiojosi, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl jo rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje.

15E. L. viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su J. M., įžūliu elgesiu pažeidė viešąją, o būtent:

16jis 2018-07-19, apie 09.08 val. viešojo transporto stotelėje esančioje ( - ) Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. M., priėjo prie nukentėjusiojo F A. S. H., šaukė „Lietuva lietuviams“ ir rankomis kumščiais sudavė mažiausiai penkis smūgius nukentėjusiajam F. A. S. H., pataikydami į kairį skruostą prie nosies, kairį smilkinį, du kartus į dešinį smilkinį bei į rankas. nukentėjusiajam rankomis dengiantis veidą nuo smūgių, padarydami nukentėjusiajam F. A. S. H. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo veiksmais kartu su J. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

17Taip pat jis, veikdamas su J. M. kurstė neapykantą prieš kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų žmonių grupę, o būtent:

18jis 2018-07-19, apie 09.08 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje ( - ), Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. M., priėjęs prie kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų F. A. S. H. viešai pareikšdamas „Lietuva lietuviams“ bei suduodamas nukentėjusiajam F. A. S. H. smūgius viešai tyčiojosi, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl jo rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų. Šiais veiksmais E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje.

19Teisiamojo posėdžio metu J. M. (J. M.) savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, tačiau neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje. 2018-07-18 jis po darbo susitiko su savo draugu E. L.. Tą vakarą nuėjo pažaisti pas E. L. kompiuterinių žaidimų ir susitarė, kad pernakvos pas jį. Kitą dieną, atsikėlę, nusprendė pasivaikščioti po Antakalnį, nes buvo geras oras. Galvojo išgerti kavos kavinėje, bet buvo dar anksti. Kadangi jis yra nuolatinis patriotinių Kovo 11-osios eitynių dalyvis, prisiminė, kad F. S. buvo eitynių provokatorius, sakydavo, kad „Lietuva visiems“, įžeidinėdavo lietuvius. Kai 2018-07-19 kaltinamasis jį pamatė, pasakė, kad praeina tas provokatorius. Iš pradžių J. M. galvojo, kad reikia pasikalbėti, kodėl jis provokuoja. J. M. ir E. L. ėjo abudu link nukentėjusiojo, ir einant J. M. nesusitvardė ir sudavė porą smūgių F. S. delnais, vienu ir kitu nukentėjusiajam veidą. Kaltinamajam atrodo nukentėjusysis nieko jiems nepasakė, tuo viskas ir baigėsi. Jis su E. nuėjo toliau. E. net nesureagavo į smūgių sudavimą. J. M. yra karšto būdo, mušti neketino, rimtesnių smūgių irgi nenorėjo suduoti. P. K.-11 eitynes kaltinamasis nukentėjusįjį matė. Dar internete yra nukentėjusįjį matęs bei matė užrašus „Lietuva visiems“, „Lietuva gėjams“. Nukentėjusysis eitynėse eidavo prieš juos su plakatu, metai iš metų, su plakatu „Lietuva visiems“, o ką jis ten dar sakydavo kaltinamasis nesigilindavo. Užpuolimo metu kaltinamasis F. S. nesakė „Lietuva lietuviams“. Be to, nukentėjusysis buvo su ausinėmis, tai jau vien dėl to kalbėtis nesigautų. Nukentėjusysis nei su juo, nei su E. nešnekėjo. Dėl civilinio ieškinio, tai pripažįsta iš dalies, mano, kad 4000 eurų neturtinės žalos dydis yra per didelė suma, užtenka apie 500 eurų. J. M. buvo provokuojamas tuo, kad jo šalyje, jo valstybėje, šventėje ateina žmogus ir bando sutrikdyti eitynes. Per eitynes jis girdėjo tik „Lietuva visiems“, jis eidavo prieš eitynes, dar pareigūno buvo sustabdytas. Duodamas oficialus leidimas toms eitynėms, ir visi, kurie eina prieš juos, yra provokatoriai. Kaltinamasis nežino, ar neadekvačiai priima savo poziciją. Įvykio metu E. L. buvo jam už nugaros, jis jokių smūgių nesudavė. Kartu nuėjo toliau link Sapiegos parko, nes jam reikėjo į darbą. J. M. nežino, kodėl nukentėjusysis parodė, kad E. jį irgi mušė. Jeigu čia užpuolimas, tai nukentėjusysis kitaip atrodytų, jeigu dviese muštų F. S.. Su E. pažįstami iš futbolo rungtynių, kartu dalyvauja eitynėse. „Lietuva lietuviams“ tai oficialus pripažintas šūkis. O frazė plakate „Lietuva visiems“, tai nieko blogo realiai, bet kai tu sakai eitynėse „Lietuva lietuviams“, ir tie žodžiai patvirtini Kudirkos, o kitas žmogus pradeda sakyti, kad „Lietuva visiems“, tai visgi įžeidžiančiai atrodo. F. S. įrašus internete kai kuriuos matė. Kaltinamasis mano, kad gėjai ir užsieniečiai gali Lietuvoje gyventi, bet jie neturi eiti į tokias eitynes. Skaičiai 14/88, tai krepšinio komandos marškinėliai, o prierašas „tiesa mūsų pusėje“, tai visgi dėl eitynių daugiau skirta. Juos provokavo, todėl jie yra teisūs. Nėra teisus, kad sudavė, bet yra teisus, dėl to, kad jis buvo eitynėse provokuojamas nukentėjusiojo. J. M. galvoja, kad reikia atsiprašyti nukentėjusiojo už smūgius, anksčiau neturėjo galimybės. Kaltinamasis tiksliai negali pasakyti, ar į abu skruostus sudavė. Su vienu delnu jis pataikė tiksliai nukentėjusiajam į veidą, o antru smūgiu, tai nepataikė. Šito įvykio metu žmonių aplink jų nebuvo, kaltinamasis nepastebėjo, tai buvo apie 9 val. ryto. Kaltinamasis lanko Žirmūnų sporto klubą, J. M. nėra nusifotografavęs prie F. S. H. nuotraukos.

20Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažįsta. Parodė, kad su J. M. liepos 18 dieną susitiko ir po darbo nuvažiavo pas jį pažaisti kompiuterinių žaidimų, J. M. pasiprašė pas jį pernakvoti. Ryte atsikėlė, buvo gražus rytas, nusprendė pasivaikščioti po Antakalnį. Kavinė dar nedirbo, norėjo kavos, tada ėjo toliau. J. ėjo jam iš kairės, ir J. M. pamatė nukentėjusįjį, likus gal 5 metrams iki jų. E. L. pamatė, kaip J. M. su F. S. užkliudė pečiais vienas kitą. E. L. ėjo toliau ir pamatė, kad eina vienas. Tuomet kaltinamasis atsisuko ir pamatė, kad pas nukentėjusįjį yra paraudonavęs skruostas. Kas konkrečiai atsitiko, kaltinamasis asmeniškai nematė. Anksčiau kaltinamasis F. S. matė per Kovo 11-osios eitynes. Tačiau nukentėjusysis jam neužkliuvo, nes toks pats žmogus kaip ir kiti. P. K. 11-osios eitynes E. L. ėjo kaip visą laiką su tautinėmis dainomis, šūkiais. Prie jo ėjo pagyvenęs vyriškis su medaliais ir prieš jį išbėgo nukentėjusysis su plakatu ir Lietuvos trispalve „Lietuva visiems“ ir vos neįvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo ir policijos pareigūno. Pareigūnai paėmė nukentėjusįjį ir patraukė. Įvykio dieną kaltinamasis ant nukentėjusiojo žando matė paraudimą ir prieš tai girdėjo pliaukštelėjimą, nes buvo šalia. Nukentėjusiajam E. L. nesudavė jokių smūgių. E. L. turi merginą, galvojo apie ją, o ne apie tą vaikiną. Kai ėjo jis kalbėjo su J. apie futbolą, o ne apie tą nukentėjusįjį. Dėl civilinio ieškinio 4000 eurų, tai kaltinamasis nepripažįsta, už ką jis turėtų mokėti, nes kaltinamasis ir taip prasėdėjo 20 parų, net negalėjo su mirštančiu seneliu atsisveikinti. E. L. negali pasakyti kuris nukentėjusiojo žandas buvo paraudęs. Jis buvo gal per metrą nuo J., kai užsikabino pečiais. E. L. jokių šūkių nešaukė, tokių kaip „Lietuva lietuviams“, kitokių šūkių taip pat nešaukė, nesityčiojo iš nukentėjusiojo, neskatino neapykantos. Kaltinamasis mano, kad šūkis „Lietuva visiems“ reiškia, kad Lietuva narkomanams, banditams. O „Lietuva lietuviams“ šį šūkį išaiškino Konstitucinis teismas. J. M. yra lenkas ir Lietuvos lietuvis, jis čia dirba, gyvena. Ir užsieniečiai čia gyvena, tai tegul gyvena, jeigu jie stengiasi dirbti, stengiasi išmokti kalbą. Šukis „Lietuva visiems“, kaltinamojo manymu, yra kaip įžeidimas, tai yra kaltinamojo pažiūros ir jis daugiau nekomentuos, Lietuva negali būti žmogžudžiams. Skaičiai 14/88, tai skaičius 88, kaltinamojo jo mėgstamiausio „Žalgirio“ klubo žaidėjo M. K. numeris. Ką reiškia posakis „Tiesa mūsų pusėje“, tai E. L. nenori atsakyti į šį klausimą.

21N. F. A. S. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šiuo įvykio pažįsta kaltinamuosius, bet prieš tai jų nebuvo matęs. Nukentėjusysis yra ( - ), bet Lietuvoje dirba ir turi leidimą gyventi, laikiną 2 metams. Kiekvieną dieną jis 9 ryto lankosi sporto salėje, kadangi dirba Antakalnyje, Lietuvos bendrovėje. Kai įvykio dieną jis išlipo iš autobuso, pamatė kaltinamuosius, ir pamatė, kaip jie sureagavo jį pamatę. Kaltinamieji sureagavo gestais, kad „va žiūrėk ei ei, tai yra tas žmogus“. Kaltinamieji atrodė įtartinai. Nukentėjusysis tiesiog ėjo toliau, bandė išvengti kontakto, bet kaltinamieji ėjo link jo ir nukentėjusysis pagalvojo, kad jie paprašys cigaretės, kartais žmonės taip daro. Tačiau kaltinamieji priėję pradėjo daužyti jį kumščiais. Nukentėjusysis bandė išvengti smūgių. Vienas iš kaltinamųjų sakė „Lietuva – lietuviams“. Po sumušimo, abu kaltinamieji nubėgo link „Humana“ parduotuvės. Nukentėjusysis pasisuko, kad pamatytų jų rūbus, ir kol jie bėgo vis šaukė „Lietuva – lietuviams“. Tuomet nukentėjusysis iškvietė policiją ir jiems paaiškino situaciją. Policijos pareigūnai pasakė, kad patikrins apylinkes ir jam paskambins. Po to pareigūnai paklausė ar nukentėjusiajam reikalinga greitoji pagalba, tačiau jis atsakė, kad ne. Pagalvojo, kad viską konfliktą užfiksavo įvykio vietoje buvusi kamera ir jam buvo paaiškinta, kad galima peržiūrėti įrašą, bet nieko negalėjo pamatyti, nes viskas vyko labai greitai. Nukentėjusysis padėkojo tam vyrui, kurio prašė vaizdo įrašo ir nuėjo į darbą, į sporto salę nėjo. Vėliau nukentėjusysis pagalvojo, kad turi parašyti apie tai facebooke, kad tai galėtų turėti įtakos. Kai tai padarė, tas postas tapo populiarus, žmonės pradėjo rašyti, pradėjo aiškinti kaip ir ką daryti, todėl jis nuvyko į policiją, parašė pareiškimą. Paskui jam parašė A. L., jis pasakė, kad matė tuos du vyrus, jis tą pasakė policijos pareigūnams, kad galbūt jis galėtų atpažinti tuos žmones. Tada jis nuvyko į Lazdynų kliniką, ten buvo per daug žmonių, tada grįžo, gavo dokumentus dėl žalos, nukentėjusysis turėjo nedidelį sumušimą prie nosies ir kai atidarydavau burną man skaudėdavo prie nosies. Po šito posto, jam paskambino kitą savaitę, pareigūnai pasakė, kad turi kelis įtartinus asmenis. Po viso spaudimo iš masinių komunikacijos priemonių pareigūnai pradėjo kažką veikti. Pareigūnai peržiūrėjo vaizdo įrašą, jie paklausė ar tai jie, nukentėjusysis atsakė, kad taip. Jam komisariate parodė nuotraukas, iš pradžių nuotrauką to žmogaus, vardu T.. Po to pareigūnas parodė nukentėjusiajam dar kelias nuotraukas dar kelių žmonių, ir jis pasakė, kad „galbūt tai tas vyras“, nes jis nebuvo tikras. Kitą dieną pareigūnai jam liepė ateiti į kitą kambarį, kad galėtų atpažinti užpuolusius jį vaikinus. Nukentėjusysis nebuvo visiškai tikras, kad tai buvo tas vaikinas, todėl pasakė, kad galbūt. Tuomet pamatė kitą asmenį – J. ir pasakė, kad 100 procentų tai tikrai jis. Tada parodė jam dar vieną vyrą. Nukentėjusysis jį taip pat atpažino, kadangi jis aukšto ūgio, bet nebuvo tikras visiškai, bet vėliau suprato, kad tai buvo jis. Nukentėjusįjį sumušė du vaikinai. Kai jie pro nukentėjusįjį praeidinėjo, jie kažką pasakė, bet nukentėjusysis neatkreipė dėmesio. Bet kai jį užpuolė, pasakė „Lietuva – lietuviams“. „Lietuva – lietuviams“ pasakė J. M., o mušė nukentėjusįjį abudu. Kaltinamieji mušė kumščiais į veido sritį, į smilkinio sritį, į pečius, nukentėjusysis bandė užsidengti. Tai truko apie 5-6 sekundes, viskas įvyko labai greitai. Kaltinamieji stovėjo taip: vienas stovėjo priekyje, o kitas šone. Nukentėjusiajam buvo suduota gal 6-7 smūgiai, kaltinamieji smūgiavo spontaniškai, todėl kai kurie smūgiai buvo tiesiog į orą. F. S. mano, kad kaltinamieji jo laukė, nes jis dalyvavo parade kovo 11 dieną, Lietuvos patriotų eitynėse, 2016 metais ir šiemet. Nukentėjusysis turėjo transparantą „Lietuva visiems“, o jie šaukė „Lietuva – lietuviams“, turėjo nacių simbolius, nukreiptus prieš juodaodžius, netradicinės seksualinės orientacijos žmones. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 4000 eurų, nes patyrė stresą, buvo susijaudinęs, jautėsi nuliūdęs, šoko būsenoje, turėjo vykti į daugelį vietų, gauti daug dokumentų, turėjo keliauti su taksi. F. S. D. pardavimų srityje, todėl nedirbo, o jo atlyginimas priklauso nuo pardavimų, taigi prarado daug laiko, kelias dienas negalėjo dirbti, negalėjo ko nors parduoti ir nesijuto pakankamai saugiai, kad nuvyktų į darbą. Akivaizdu, kas šie asmenys nesigaili dėl savo veiksmų. Vienas lankėsi toje pačioje sporto salėje, teko pakeisti sporto salę, nes nesijautė saugiai. Kaltinamieji papostino facebooke nuotrauką, kur jie rodo vidurinį pirštą nukentėjusiajam, jo kolegai ir kelionių partneriui ir vienam antrojo pasaulinio karo veteranui. Kaltinamieji tai padarė, kai buvo paleisti iš kalėjimo.

22„Lietuva – lietuviams“ tai tarsi toks šūkis, kad užsieniečiai nėra laukiami, jų buvimas nepageidaujamas. Nors akivaizdu, kad čia visi žmonės turi po giminaitį, kuris gyvena kitoje šalyje, todėl nesupranta tos logikos. Kodėl pareigūnai neparašė, kad jie šaukė „Lietuva lietuviams“, tai jiems nerūpėjo ši byla, paskui jie viešai atsiprašė, naujienų portaluose nukentėjusysis tą matė. Teiginį „Lietuva – visiems“ jis supranta taip: tai šalis atvira visiems, kas nori čia apsigyventi, kurti gyvenimą čia. Nukentėjusiajam asmeniškai gyvenimas Lietuvoje yra visiškai nuostabus, mato, kad atvyksta vis daugiau užsieniečių, Vilniaus miestas auga, jaučiasi, kad Lietuva yra visiems žmonėms, kurie nori čia atvykti, dirbti čia, gyventi čia kaip jis ir mylėti šią šalį. Įvykio metu nukentėjusysis buvo su ausinukais, jis visuomet būna su jais ir taip pat buvo su akiniais nuo saulės. Jį, kaip Ekvadoro pilietį šukis „Lietuva – lietuviams“ paveikė taip, kad tie asmenys buvo nacistinių pažiūrų, jie ir prieš tai į teismą buvo atvykę su nacistų simboliais 88/14. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamieji nesigaili savo veiksmų.

23Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad galbūt anksčiau ir galėjo matyti, gal sporto renginiuose vieną jaunuolį (rodo į J. M.). Muštynių liudytojas nematė. Nukentėjusysis apie jo sumušimą papasakojo socialiniuose tinkluose, viešai, ir jis pamatęs tai, papasakojo nukentėjusiajam. Įvykio dieną liudytojas ėjo į darbą, ėjo Antakalnio gatve, kur stovi jo automobilis. Dairydamasis kitoje gatvėje pusėje pastebėjo du jaunuolius. Atkreipė dėmesį dėl to, kad ties vaikinai buvo su kapišonais, šalikais. Nukentėjusįjį jis jau anksčiau pažinojo, nes jis bandė darbintis įmonėje, kurioje dirbo nukentėjusysis ir kai pamatė jo nuotrauką facebooke, kad nukentėjusysis buvo užpultas, liudytojas jam pasakė, kad matė du jaunuolius ir suprato, kad kalba apie kaltinamuosius.

24Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad jis skaitė „Delfi“ apie šį įvykį, kad buvo įvykdytas užpuolimas Antakalnyje prieš užsienio pilietį. Daugiau nieko nežino, tiesiog tokį straipsnį skaitė. Užsieniečio pavardės nebuvo parašyta. Liudytojas per žinias vėliau jau pamatė, kad buvo sulaikyti žmonės. Apie tai, kad tame įvykyje dalyvavo šie kaltinamieji, jam parodė komisariate nuotraukas pareigūnai, ir jis pasakė, kad pažįsta tokius. Jam apklausos metu rodė nuotraukas užpuolikų ir tada jis sužinojo, kad juos pažįsta, todėl kitą dieną jį iškvietė į atpažinimą. J. M. pažįsta apie 6 metus, susitikdavo tik savaitgaliais. Kitą kaltinamąjį E. L. pažįsta, prieš kelis metus žiūrėdavo krepšinį, sportuodavo. Apie savo pažiūras jie liudytojui sakė, kad tamsiaodžių nemėgsta. Kaltinamieji daugiau patriotinių pažiūrų, o ne nacionalistinių, tai įrodo tai, kad jie švenčia šventes, lanko koncertus. Lozungo „Lietuva – lietuviams“ neteko girdėti. Liudytojui esant jis nematė, kad kaltinamieji darytų kažką prieš kitos rasės žmonėms. Kodėl jie galėjo sumušti užsienietį, tai liudytojui policijoje taip pasakė. O šiaip jis informaciją skaitė „Delfi“. Jam policijoje parodė nuotraukas, ir paklausė, ar jie galėjo sumušti. Liudytojas jau nelabai ką atsimena, nes įvykis buvo seniai, prašo pagarsinti jo parodymus.

25Vadovaujantis LR ( - ) straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaike. Parodė, kad jis dirba pasieniečiu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Padvarionių užkardoje, Vilniaus rajone, Medininkuose. 2018-07-18 dirbo užkardoje nuo 07.30 val. iki 20.20 val., vėliau automobiliu važiavo į namus, adresu P. Ž. g. 10-38, Vilniuje. 2018-07-19 dirbo naktinėje pamainoje nuo 19.30 val. iki 2018-07-20 07.30 val. Nuo 2018-07-18, 21.30 val. ir 2018-07-19 dienos metu visą laiką buvo namuose, kadangi nereikėjo į darbą. Apie tai gali paliudyti jo tėvai. Apie įvykį su užsieniečiu, kurio vardo ir pavardės nežino, sužinojo iš žinių portalo DELFI, kuriame buvo rašoma, kad viename iš rajonų buvo užpultas užsienietis. Jis asmeniškai minėto užsieniečio, F. S., nepažįsta, su juo niekada nebendravo, tas asmuo jo taip pat niekada nėra matęs. Antakalnyje buvo 2018-07-22 kartu su J. M., su kuriuo važiavo išsimaudyti prie Tapelių ežero. Su juo nieko apie įvykį nekalbėjo, J. M. apie tai nieko nesakė. Su 2018-07-19 įvykiu liudytojas nėra susijęs, jo ten nebuvo, tačiau girdėjo, kad ten galėjo dalyvauti J. M., gim.( - )., ir E. L., gim.( - ). Liudytojas galvoja, kad pastarieji galėjo sumušti užsienietį, kadangi jie yra tokių pažiūrų, yra nacionalistai. Pagalvojo, kad šie galėjo sumušti užsienio pilietį todėl, kad jie ne kartą yra išsakę savo pažiūras į užsienio piliečius, ypač tamsiaodžius. Iš kaltinamųjų sakomų žodžių buvo aišku, kad jie priešiškai nusiteikę prieš kitų valstybių piliečius, atvykusius į Lietuvą gyventi (t. 1, b. l. 54). Daugiau nieko paaiškinti negali. F. S. jis nėra matęs ir jo nemušė. F. S. galėjo suklysti jį atpažindamas, kadangi jis šiek tiek panašus į E., tik daug aukštesnis (t. 1, b. l. 52).

26Liudytojas N. R. parodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2018-07-19, nuo 07.30 val. iki 19.30 val., jis dirbo kartu su vyr. patruliu G. Č. A. 9.00 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad ( - )Vilniuje, sumuštas užsienietis. Kai atvyko į juos kreipėsi šis (rodo į nukentėjusįjį) asmuo, jis kalbėjo angliškai. Pokalbio metu paaiškėjo, kad jam du vaikinai sudavė kelis kartus per veidą ir pasišalino. Liudytojas su juo nebendravo, su nukentėjusiuoju kalbėjo jo kolega, o liudytojas sėdėjo automobilyje už vairo ir girdėjo. Buvo karšta, buvo atidaryti tarnybinio automobilio langai ir jis girdėjo. Nukentėjusysis nurodė jį sumušusių vaikinų požymius ir pagal tuos požymius jie pradėjome ieškoti vaikinų, tačiau tą dieną nerado. Pabendravus su užsieniečiu paaiškėjo, kad jis buvo sumuštas būtent dėl to, kad yra užsienietis, nes vaikinai naudojo frazę „Lietuva – lietuviams“. Ant vieno pastato buvo vaizdo kameros, bet jie negali peržiūrėti vaizdo įrašo, mes nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Liudytojui kolega G. Č. pasakė, kad buvo naudota frazė „Lietuva lietuviams“, kad būtent dėl to sumušė nukentėjusįjį. Žmonių aplinkui, galėjusių matyti šį įvykį, tuo metu nebuvo.

27Liudytoju apklaustas G. Č .parodė, kad 2018-07-19, nuo 7.30 val. iki 19.30 val., jis dirbo kartu su vyr. patruliu N. R.. Apie 09.00 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad P. V. stotelėje, Antakalnyje, priešais Kazino yra sumuštas pilietis. Atvažiavus juos pasitiko užsienietis. Kolega liko automobilyje, o liudytojas išlipo. Jis bendravo su tuo asmeniu. Bendravo be pykčių, buvo pasiūlyta greitoji medicinos pagalba dėl sumušimo. Sumušimas buvo ant veido, paraudimas, ištinimo nebuvo, kraujo krešulio nebuvo. Liudytojas pasiūlęs užsieniečiui greitosios medicinos pagalbą, siūlė taip pat rašyti ir pareiškimą, tačiau jis atsisakė. Apsiklausė požymius kaip atrodė asmenys, kurie jį sumušė. Liudytojai buvo, tai pravažiuojančios mašinos, tačiau jos nestojo. Liudytojas su kolega paklausė asmens ką jis veikia Lietuvoje, klausė kur nubėgo užpuolikai. Užsienietis atrodė išsigandęs, lyg bijotų. Pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius, jie užpuolikų nerado. Stotelė tuo metu buvo tuščia, žmonių niekur nebuvo. Kameros gal ir buvo ant Kazino, bet jos įvykio neužfiksavo. Su nukentėjusiuoju liudytojas bendravo anglų kalba. Nukentėjusiajam aiškiai buvo pasiūlyta kreiptis į policija dėl pareiškimo rašymo. Nukentėjusysis nieko nesakė dėl rašymo, todėl galima teigti, kad nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą. Kategoriškai siūlė rašyti pareiškimą ir kviesti greitosios medicinos pagalbą, bet per prievartą liudytojas tuo padaryti negalėjo. Jei sumušimas butų didesnis pats būtų kvietęs medicinos pagalbą. Kas trenkė, nukentėjusysis nepasakė, jis buvo sutrikęs. Nukentėjusysis sakė, kad konflikte dalyvavo 3 asmenys, nukentėjusysis ir 2 užpuolikai mušeikos. Kaltinamieji jam trenkė į veido sritį dešinę akies pusę.

28Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. Parodė, kad 2018-07-19, nuo 7.30 val. iki 19.30 val., dirbo kartu su vyr. patruliu N. R.. Apie 9.00 val., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad ( - ) stotelėje sumuštas užsienio pilietis. Nuvyko nurodytu adresu, Vilniuje, ( - ) Prie jų automobilio priėjo vaikinas, prisistatė F. S.. Vaikinas kalbėjo anglų kalba. F. S. paaiškino, kad jį sumušė du nepažįstami asmenys, juos apibūdinimo. Pasakė, kad vaikinai nubėgo link parduotuvės N. P., ar F. S. reikalinga medicinos pagalba. F. S. atsakė, kad jam nereikia medikų pagalbos. F. S. paaiškino, kad prie jo priėjo du asmenys, tarp jų užsimezgė pokalbis, jie prašė cigaretės ar tai žiebtuvėlio ir pokalbio metu vienas vaikinas trenkė į veidą. Nenurodė, kiek smūgių sudavė. Buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, F. S. atsisakė rašyti pareiškimą. Paaiškino F. S., jei pagal nurodytus požymius bus sulaikyti asmenys, su juo bus susisiekta. F. S. nepasakė, kad vaikinai, kurie jį sumušė, būtų šūkavę „Lietuva lietuviams“. F. S. nuėjo į sporto klubą. OVS budėtojui pranešė, kad asmuo atsisakė rašyti pareiškimą. Su N. R. nuvažiavo per kiemus ieškoti asmenų, panašių pagal F. S. nurodytus požymius. Per kiemus važinėjo apie 30 minučių. Pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius nerado vaikinų (t. 1, b. l. 48).

29BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2018-07-19, 19.09 val., pranešėjas S. H. F. A. pranešė, kad jam stovint troleibusų stotelėje priėjo du vaikinai kurie jam trenkė į veidą ir pabėgo (t. 1, b. l. 181).

302018-07-24 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini( Vilniuje ir prieigos (t. 1, b. l. 6-11).

312018-07-25 apžiūros protokolu apžiūrėti iš UAB ( - ) Vilnius, namo administratoriaus K. A. el.paštu gauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai (t. 1, b. l. 73-75).

322018-07-25 liudytojas T. P. asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo metu parodytame vaizdo įraše atpažino J. M., gim.( - )., ir E. L., gim. ( - )(t. 1, b. l. 55).

33F. A. S. H. pateikė Medicinos dokumentų išrašą iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (t. 1, b. l. 21).

34V. T. M. T. Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2531/2018 (01) nurodyta, kad S. H. F. A. nustatyta dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tiek pačiam S. H. F. A. dešine galvos puse atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama S. H. F. A. ranka. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužfiksavo (t. 1, b. l. 22).

352018-07-25 Asmens parodymo atpažinti metu F. A. S. H. atpažino J. M. kaip asmenį, kuris jį užpuolė ir sumušė (t. 1, b. l. 37-40).

362018-07-26 Asmens parodymo atpažinti metu F. A. S. H. tarp kitų asmenų parodytų atpažinti, atpažino E. L.. Nukentėjusysis nurodė, kad E. L. labai panašus į jį užpuolusį vaikiną (t. 1, b. l. 41-44).

37Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.

38LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

39Dėl LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo.

40Pagal LR BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

42Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus, nukentėjusiojo parodymus, liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad J. M. ir E. L. kaltė padarius LR BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis J. M. (J. M.) savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 straipsnyje pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018-07-19, atsikėlę, nusprendė su E. L. pasivaikščioti po Antakalnį, nes buvo geras oras. Galvojo išgerti kavos kavinėje, bet buvo dar anksti. Kadangi jis yra nuolatinis patriotinių Kovo 11-osios eitynių dalyvis, prisiminė, kad F. S. buvo eitynių provokatorius, sakydavo, kad „Lietuva visiems“, įžeidinėdavo lietuvius. Kai J. M. pamatė nukentėjusįjį, pasakė, kad eina tas provokatorius. Iš pradžių galvojo, kad reikia pasikalbėti, kodėl jis provokuoja, tačiau einant nesusitvardė ir sudavė porą smūgių F. S. delnu iš vienos ir kitos pusės per veidą. Po to su E. nuėjo toliau.

43Kaltinamasis E. L. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įvykdžius šią nusikalstamą veiką įrodo byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis F. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad metus laiko socialiniame tinkle „Youtube“ turi kanalą, pavadinimu „F. S.“. Daro video „blogus“, kuriuose skleidžia idėją, kad Lietuva yra visiems ir panašiai. 2018-03-11 į savo video „blogą“ įdėjo įrašą, kuriame paskelbė „Lietuva visiems“. Minėtas „blogas“ buvo prieinamas visiems, pasiekiamas viešoje erdvėje. 2018-07-19, apie 09.00 val., jis išlipo adresu Vilniuje, stotelėje. Išlipęs iš troleibuso ėjo link sporto klubo „L. G.“. Pamatė du sėdinčius už stendo nepažįstamus vaikinus, kurie pamatę jį atsistojo ir pradėjo eiti link jo. Vaikinai iš karto jam pasirodė įtartini, todėl einant pasitraukė kairiau. Vaikinams priėjus prie jo, jie iš karto pradėjo smūgiuoti jam rankomis į galvos sritį mažiausiai penkis kartus. Smūgiavo abu prie jo priėję vaikinai. Vaikinai smūgiavo jam į galvos sritį. Vaikinams smūgiuojant, jis užsidengė galvos sritį. Mušdami, abu vaikinai kelis kartus šaukė „Lietuva lietuviams“. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė tas pačias aplinkybes, todėl tokius parodymus teismas vertina kaip logiškus, nuoseklius, be to juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti pareigūnai G. Č. bei N. R. paliudijo, kad 2018-07-19 gavo iškvietimą, kad Antakalnyje du jaunuoliai sumušė ( - ). Atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis patvirtino, kad jį sumušė du jaunuoliai, kurie pabėgo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina liudytojo A. L. parodymai, kuris betarpiškai įvykyje nedalyvavo, bet sužinojęs apie įvykį spaudoje prisiminė kad matė tą dieną įvykio vietoje kaltinamuosius ir jie buvo kaip kad nurodė nukentėjusysis su šalikais ir kapišonais.

44Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 284 numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.2 punktas). Pažymėtina, kad LR BK 284 straipsnyje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį (Lietuvos A. T. 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors šiuo atveju buvo rytas, apie 9 valandas, tačiau įžūlūs veiksmai vyko viešoje vietoje - viešojo transporto stotelėje ( - ) Vilniuje, kurioje bet kuriuo metu gali būti žmonės, nukentėjusysis buvo užpultas be priežasties, nors nusikalstama veika truko neilgai neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, bei tvarka. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomones, kad ši nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama net ir nesant tuo metu kitų asmenų viešoje vietoje. Numatyta veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. (Lietuvos A. T. 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Teismo vertinimo, viešojo transporto stotelė neabejotinai yra ta vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsirasti asmenys.

45Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis J. M. ginčijo smūgių kiekį, teigdamas, kad sudavė tik kelis smūgius, tačiau nukentusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtai nurodė, kad mušė abudu kaltinamieji, kad smūgių skaičius buvo neabejotinai didesnis. Be to nukentėjusiojo parodymus papildo ir kita surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais netikėti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis F. A. S. H. atpažino iki to jam nematytus J. M. ir E. L., kai vaikinus, kurie įvykio metu jį užpuolė ir sumušė. V. T. M. T. Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2531/2018 (01) nurodyta, kad F. A. S. H. nustatyta dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų pas nukentėjusįjį buvimą patvirtino tiek kaltinamieji, tiek į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai.

46Tokiu būdu, įvertinus nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, požymiai kaltinamųjų J. M. (J. M.) bei E. L. veikoje, o būtent, jog jie įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi įrodžius tiek minėtus objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius (tiesioginė tyčia) požymius J. M., E. L. veikoje, konstatuotina, kad jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Teismo vertinimu, kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau viešoje vietoje, įžūliai, bendrininkaudami, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

47Dėl LR BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

48Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti tautinę santarvę, siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, pripažįstamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, taip pat įtvirtintas asmenų lygybės principas. Diskriminacijos draudimas įtvirtintas ir daugelyje tarptautinės teisės aktų dėl žmogaus teisių apsaugos. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 straipsnyje nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu. Svarbią reikšmę aiškinant diskriminacijos draudimą ir valstybės pareigas jį įgyvendinant turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnis bei jo taikymo. Pažymėtina, kad šis straipsnis netaikomas atskirai, nes yra veiksmingas tik dėl teisių ir laisvių, garantuojamų kitose Konvencijos ir jos protokolų nuostatose, įgyvendinimo. Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis joje nustatytomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas be jokios diskriminacijos dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. D. K. 14 straipsnio prasme reiškia skirtingą elgesį su asmenimis, esančiais panašiose situacijose, nesant objektyvaus ir pagrįsto pateisinimo. EŽTT yra konstatavęs, kad joks skirtingas elgesys, kuris yra grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi asmens etnine kilme, negali būti objektyviai pateisinamas šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, kuriamoje vadovaujantis pliuralizmo ir pagarbos skirtingoms kultūroms principais. Diskriminacija dėl asmens etninės kilmės yra rasinės diskriminacijos rūšis (Mižig?rov? v. Slovakia, no.74832/01, judgment of 14 December 2010, § 114).EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad rasinė diskriminacija yra ypatingą pasipiktinimą kelianti diskriminacijos rūšis ir kad, atsižvelgiant į jos pavojingus padarinius, tokia diskriminacija reikalauja ypatingo valstybės institucijų budrumo bei ryžtingos reakcijos (Nachova and Others v. Bulgaria, nos.43577/98and 43579/98, judgment of 6 July 2005, § 145; Aksu v. Turkey, nos.4149/04and 41029/04, judgment of 15 March 2012, § 44).

49Pagal LR BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmonių lygiateisiškumas. Šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. LR BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis, tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas, tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas, tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti, tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.

50Kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam žmonių ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti. (Lietuvos A. T. 2018 m. kovo mėn. 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018).

51Kaltinamieji J. M. bei E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė. Kaltinamasis J. M. parodė, kad nukentėjusįjį yra matęs per eitynes, dar internete yra jį matęs bei užrašus „Lietuva visiems“, „Lietuva gėjams“. Nukentėjusysis eitynėse eidavo prieš juos, su plakatu „Lietuva visiems“, o ką jis ten dar sakydavo J. M. nesigilindavo. Užpuolimo metu nukentėjusiajam nesakė „Lietuva lietuviams“. Tą patį iš esmės pakartojo ir kaltinamasis E. L.. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis F. S. davė nuoseklius, tapačius parodymus, kad kaltinamieji jį užpuolė šaukdami „Lietuva lietuviams“. Šiuos žodžius anot nukentėjusiojo pasakė J. M., tačiau E. L. buvo kartu, be to taip pat mušė nukentėjusįjį taip diskriminuodami jį būtent dėl to, kad jis nėra Lietuvos pilietis o tamsesnio gymio. Teismas vertina, kad nors kaltinamieji nuosekliai kartojo, kad jie nesiekė nieko įžeisti ar pažeminti, ir tokio tikslo neturėjo, tačiau pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininkų parodymais, kaip jie suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius, objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininkų siekiamą rezultatą ir t. t.

52Teismas mano, kad nors pagal lingvistinę prasmę šūkis „Lietuva lietuviams“ nereiškia kažkokių rasių, tautybių žmonių diskriminacijos, įžeidimo, niekinimo, o tėra tautininkų eitynių kovo 11 d. proga skanduojamas šūkis, tačiau įvertintina tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas būtent dėl to, kad jis būdamas užsienietis, o tiksliau ( - ), pasisako už visų tautų lygybę. Nors abu kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusysis jiems nepasirodė išsiskiriantis iš minios, tačiau abu pabrėžė, kad atsiminė, kad jis aktyviai dalyvavo Kovo 11 eitynėse, laikydamas plakatus „Lietuva visiems“ pabrėždamas, kad Lietuva yra laisva šalis bet kurios valstybės piliečiui. Iš pačio kaltinamojo J. M. parodymų matyti, kad jis nukentėjusįjį laiko „provokatoriumi“, jam nepatikdavo nukentėjusiojo dalyvavimas eitynėse, manė, kad šūkis „Lietuva visiems“ turi neigiamą prasmę, kas iš esmės pagrindžia jo neigiamą požiūrį į kitos rasės, kitokių pažiūrų žmogų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas T. P. parodė, kad kaltinamieji jam sakė, kad tamsiaodžių nemėgsta. Vėlgi, pats kaltinamasis J. M. parodė, kad pamatęs užsienietį ir prisiminęs, kad jis dalyvaudavo eitynėse spontaniškai pribėgo ir pradėjo smūgiuoti. Teisminio nagrinėjimo metu nepaneigti nukentėjusiojo teiginiai, kad jį sumušė kaltinamieji nubėgo skanduodami „Lietuva lietuviams“, todėl šiam kontekste šis šūkis įgauna kitokią prasmę, o būtent neigiamą, rasistinę, diskriminuojančią užsieniečius, kaip šiuo atveju nukentėjusįjį.

53Teismas įvertinęs visus įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais, daro išvadą, kad J. M. su E. L. kurstė neapykantą prieš kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų žmonių grupę, o būtent: ( - ) veikdami bendrininkų grupėje, priėjęs prie kitos rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų F. A. S. H. viešai pareikšdami „Lietuva lietuviams“ bei suduodami nukentėjusiajam F. A. S. H. smūgius viešai tyčiojosi, skatino neapykantą, kurstė diskriminuoti asmenį dėl jo rasės, tautybės, įsitikinimų, pažiūrų.

54Dėl bausmės skyrimo.

55Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui.

56Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka, bei nusikaltimas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, kad įvykdyti du, baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai. Atsižvelgtina į nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, kad nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, be aiškios priežasties, panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu dėl jo rasės, pažiūrų, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Įvertintina ir kaltinamojo asmenybė. J. M. praeityje 4 kartus teistas, 3 kartus iki šių nusikalstamų veikų padarymo. 2015-10-05 nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė – 1 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2017-11-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Paskutinį kartą teistas 2018-10-25 baudžiamuoju įsakymu, tai jau po šių nusikalstamų veikų padarymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. M. yra pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį.

57Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. laisvės atėmimo bausmę. Tačiau yra pagrindas taikyti LR BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

58Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka bei nusikaltimas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, kad įvykdyti du, baigti, nesunkūs, tyčiniai nusikaltimai, šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, nusikaltimai padaryti viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu dėl jo rasės, pažiūrų, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu E. L. buvo neteistas.

59Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. L. vieną iš sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžiu paskirta bausme.

60 Dėl civilinio ieškinio.

61N. F. A. S. H. yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamųjų 4000 eurų neturtinės žalos dydį (t. 2, b. l. 50-54).

62Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad LR CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

63Be to, Lietuvos A. T. jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Vėlgi, neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

64Nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto išpuolio jis prarado pasitikėjimą žmonėmis, savimi, atsirado tam tikrų baimių, pavyzdžiai vienam lankytis viešose vietose. Po incidento jis prarado saugumo jausmą, patyrė nemigą, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Be to, pažymėjo, kad prie civilinio ieškinio pridėta nuotrauka iš socialinio tinklo facebook, kurioje matyti kaip kaltinamieji 2018-09-02 pasileidę nukentėjusiojo asmens nuotrauką rodo vidurinį pirštą, o taip pat po vienas iš kaltinamųjų J. M. pradėjo lankyti tą patį sporto klubą tuo pačiu metu kaip ir nukentėjusysis (t. 2, b. l. 50-54).

65Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veikų nukentėjusysis turėjo nepatogumų, suprantama, kad suduoti smūgiai sukėlė neigiamas emocijas, pastarasis buvo užpultas įžūliai, be jokios dingsties, galiausiai nukentėjusiajam skaudėjo, tikėtina jog jis jautė baimę. Spręsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu negali nevertinti ir to, jog nukentėjusiajam visgi buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pačiame ieškinyje jokių išskirtinių aplinkybių, į kurias būtų privalu atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, nėra įvardinta. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų J. M. bei E. L. solidariai nukentėjusiajam F. A. S. H. eurų neturtinei žalai atlyginti.

66Dėl kardomųjų priemonių, laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę.

67Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. M. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

68Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. L. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

69Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Nutarė

70J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

71J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

72Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinat bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 284 straipsnį, apimti bausmę, paskirtą pagal LR BK 170 straipsnio 2 dalį, ir paskirti J. M. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

73Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti J. M. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

74Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

75Įpareigoti J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

76- tęsti darbą, arba registruotis darbo biržoje,

77- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose,

78- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

79Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

80Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje J. M. paliktina nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

81E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

82E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

83Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinat bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 284 straipsnį, apimti bausmę, paskirtą pagal LR BK 170 straipsnio 2 dalį, ir paskirti E. L. subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

84Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžiu, ir paskirti E. L. galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

85Įpareigoti E. L. bausmės atlikimo laikotarpiu:

86- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su mokymu, darbu arba lankymusi gydymo įstaigose,

87- uždrausti be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje vietoje,

88- įpareigoti tęsti mokslą,

89- įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įgyvendinant per 6 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

90Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

91Į bausmės laiką E. L. įskaičiuoti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendį, laikino sulaikymo laiką, nuo 2018-07-25, 14.04 val., iki 2018-07-27, bei suėmime išbūtą laiką nuo 2018-07-27 iki 2018-08-16, 1 (vieną) laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

92Išaiškinti E. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

93Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. L. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

94N. F. A. S. H. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

95Priteisti iš kaltinamųjų J. M. (J. M.) bei E. L. solidariai, nukentėjusiojo F. A. S. H.naudai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

96Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš... 2. J. M. asmens kodas ( - ) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ( - ) ,... 3. 1) 2011-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 4. 2) 2014-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 straipsnio 1... 5. 3) 2015-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 312 straipsnio 2... 6. 4) 2018-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 straipsnio 1... 7. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 170... 8. E. L, asmens kodas ( - ), pagrindinio išsilavinimo, teistas Vilniaus miesto... 9. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 170... 10. Teismas... 11. J. M. viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su E. L., įžūliu elgesiu... 12. jis 2018-07-19, apie 09.08 val. viešojo transporto stotelėje esančioje ( - )... 13. Taip pat jis, veikdamas su E. L. kurstė neapykantą prieš kitos rasės,... 14. jis 2018-07-19, apie 09.08 val., viešojo transporto stotelėje esančioje ( -... 15. E. L. viešoje vietoje tyčia, veikdamas kartu su J. M., įžūliu elgesiu... 16. jis 2018-07-19, apie 09.08 val. viešojo transporto stotelėje esančioje ( - )... 17. Taip pat jis, veikdamas su J. M. kurstė neapykantą prieš kitos rasės,... 18. jis 2018-07-19, apie 09.08 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje ( -... 19. Teisiamojo posėdžio metu J. M. (J. M.) savo kaltę dėl jam inkriminuojamų... 20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad savo kaltės dėl... 21. N. F. A. S. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po šiuo įvykio... 22. „Lietuva – lietuviams“ tai tarsi toks šūkis, kad užsieniečiai nėra... 23. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad galbūt anksčiau ir... 24. Teismo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad jis skaitė „Delfi“... 25. Vadovaujantis LR ( - ) straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti... 26. Liudytojas N. R. parodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės... 27. Liudytoju apklaustas G. Č .parodė, kad 2018-07-19, nuo 7.30 val. iki 19.30... 28. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti... 29. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis užfiksuota, kad 2018-07-19, 19.09... 30. 2018-07-24 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys... 31. 2018-07-25 apžiūros protokolu apžiūrėti iš UAB ( - ) Vilnius, namo... 32. 2018-07-25 liudytojas T. P. asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo metu... 33. F. A. S. H. pateikė Medicinos dokumentų išrašą iš Respublikinės Vilniaus... 34. V. T. M. T. Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2531/2018 (01)... 35. 2018-07-25 Asmens parodymo atpažinti metu F. A. S. H. atpažino J. M. kaip... 36. 2018-07-26 Asmens parodymo atpažinti metu F. A. S. H. tarp kitų asmenų... 37. Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.... 38. LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 39. Dėl LR BK 284 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo.... 40. Pagal LR BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar... 42. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus, nukentėjusiojo parodymus,... 43. Kaltinamasis E. L. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę įvykdžius... 44. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 284 numatyto nusikaltimo sudėtis yra... 45. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis J. M. ginčijo smūgių kiekį,... 46. Tokiu būdu, įvertinus nurodytų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad... 47. Dėl LR BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.... 48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje skelbiamas siekis puoselėti... 49. Pagal LR BK 170 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešai tyčiojosi, niekino,... 50. Kvalifikuojant veikas pagal šį straipsnį būtina nustatyti, kad... 51. Kaltinamieji J. M. bei E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio... 52. Teismas mano, kad nors pagal lingvistinę prasmę šūkis „Lietuva... 53. Teismas įvertinęs visus įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų... 54. Dėl bausmės skyrimo.... 55. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 56. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgia į padarytų... 57. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti... 58. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., atsižvelgia į padarytų... 59. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti... 60. Dėl civilinio ieškinio.... 61. N. F. A. S. H. yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas priteisti... 62. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama... 63. Be to, Lietuvos A. T. jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas,... 64. Nukentėjusysis savo civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto išpuolio... 65. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veikų... 66. Dėl kardomųjų priemonių, laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę.... 67. Kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 68. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti E. L. paliktina... 69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298... 70. J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą... 71. J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 72. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 73. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 74. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,... 75. Įpareigoti J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:... 76. - tęsti darbą, arba registruotis darbo biržoje,... 77. - būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu... 78. - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 79. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 80. Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 81. E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 82. E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 83. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 84. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9... 85. Įpareigoti E. L. bausmės atlikimo laikotarpiu:... 86. - būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su mokymu,... 87. - uždrausti be nukentėjusiosios E. L. sutikimo lankytis jos gyvenamojoje... 88. - įpareigoti tęsti mokslą,... 89. - įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį... 90. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 91. Į bausmės laiką E. L. įskaičiuoti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus... 92. Išaiškinti E. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be... 93. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. L. palikti... 94. N. F. A. S. H. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti... 95. Priteisti iš kaltinamųjų J. M. (J. M.) bei E. L. solidariai, nukentėjusiojo... 96. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...