Byla 1A-790-282-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nuteistajam A. M.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (dėl V. F. sumušimo) laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

4- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl G. T. sumušimo) laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

5- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl E. S. sumušimo) laisvės apribojimu 7 mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val., neatlygintinai išdirbti 35 valandas per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

7Kolegija

Nustatė

8A. M. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min., ( - ), ties namu Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriuo atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla (toliau – kitu asmeniu), viešoje vietoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kitam asmeniui smogus nukentėjusiajam V. F. alkūne vieną kartą iš nugaros į kaklo sritį, nukentėjusiajam V. F. nugriuvus ant žemės, kitam asmeniui tyčia spyrus nukentėjusiajam V. F. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, jis tyčia spyrė ne mažiau kaip 5 kartus V. F. į galvą, šonus, sėdmenis, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. F. nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės akies vokuose – t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

9Be to, jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min., ( - ) ties namu Nr. ( - ) namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, viešoje vietoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam G. T. 3 kartus į veido sritį, po to nukentėjusysis G. T. perbėgo gatve, kur ties namu Nr. ( - ) kitam asmeniui smogus nukentėjusiajam G. T. 1 kartą keliu į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis G. T. nugriuvo ant žemės, ir čia G. T. gulint ant žemės, spyrus ne mažiau kaip 3 kartus nukentėjusiajam G. T. į įvairias kūno vietas, jis pribėgo ir tyčia spyrė nukentėjusiajam G. T. ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, tokiais savo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam G. T. galvos smegenų sukrėtimą – t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

10Be to, jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min., ( - ), ties namu Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. S., o būtent: kitam asmeniui trenkus nukentėjusiajam E. S. kumščiu vieną kartą į veido sritį, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, kitam asmeniui tyčia spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, jis tyčia spyrė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą, šonus, nugarą, kojas bei kitas kūno vietas, tokiais veiksmais kitas asmuo padarydamas E. S. nosies kaulų lūžį, bei bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. S. galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir dešinėje plaštakoje – t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir, taikant BK 93 straipsnio 1 dalį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukti. Teigia, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes teismas neteisingai aiškino bei taikė bendrąsias baudžiamosios teisės normas, paskyrė jam savo dydžiu per griežtą bausmę, nevertino fakto, jog jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis, padaręs pirmą kartą nusikalstamą veiką.

12Mano, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamas veikas vertino kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą, nes iš suformuluotų kaltinimų matyti, kad jis veikė vieninga tyčia ir siekė vieningo rezultato, t. y. pažeisti viešąją tvarką, viešoje vietoje paniekinti elementarias moralės ir elgesio normas, pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be to, kaltinimai yra identiški (tapatūs), nors įvardinti skirtingi nukentėjusieji. Tvirtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog jo padarytų veikų atskiras sudėtines dalis jungia vieningas nusikalstamas sumanymas, bendras keletui veiksmų, tai patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pobūdis, jų seka, tai, kad nukentėjusieji buvo sumušti tą pačią dieną, pusvalandžio laikotarpiu, tai, kad nusikaltimo padarymo vietos yra netoli viena nuo kitos, kad smūgiai buvo suduodami kumščiais ir kojomis, t. y. esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Dėl to teigia, kad teismas, nepagrįstai jo veikas kvalifikavo kaip atskiras veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką, todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir subendrindamas bausmes paskyrė labai griežtą galutinę bausmę. Nurodo, kad jis savo kaltę padarius inkriminuotas veikas visiškai pripažino, papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, labai gailisi dėl to, nukentėjusiųjų atsiprašė, atlygino padarytą žalą, kiek tai susiję su jo padarytais nusikalstamais veiksmais. Teigia, kad jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, negali paaiškinti, kodėl, pamatęs, jog smurtaujama prieš nukentėjusiuosius, pats prisidėjo prie tokių veiksmų. Taip pat nurodo, kad naujų pažeidimų nebepadarė, jo atžvilgiu nebuvo pradėta naujų tyrimų, tvirtina padaręs išvadas.

13Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas turėjo pagrindą taikyti BK 93 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis pažada, jog ateityje tokie veiksmai nepasikartos, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

14Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

17BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė ir ši nusikalstama veika padaroma vienu iš šių būdu: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Baudžiamosios teisės teorijoje įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką, ir tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais.

18Nuteistasis pripažįsta mušęs viešoje vietoje nukentėjusiuosius, tačiau teigia, kad tokie jo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip trys atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

19BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Tačiau pagal teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimai kaip nusikaltimų daugetas kvalifikuojami tada, kai viešoji tvarka pažeidžiama skirtingose vietose, arba toje pačioje viešoje vietoje, bet skirtingu laiku, t. y. tarp padarytų veiksmų yra pakankamas laiko tarpas, kad galima būtų padaryti išvadą, jog po pirmo pažeidimo viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista antrą kartą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-377/2011).

20Byloje nustatyta, kad A. M. bendrininkų grupėje su kitu asmeniu 2012-12-13 nuo 17.30 val. iki 18 val. viešose vietose – ties ( - ) namu sumušė nukentėjusįjį V. F., po to ties ( - ) namu sumušė nukentėjusįjį E. S., o ties ( - ) namu sumušė nukentėjusįjį G. T.. Nors A. M. neteisėti veiksmai buvo atlikti viešose vietose ir tokiu pačiu būdu (suduodant smūgius rankomis bei spardant nukentėjusiuosius) bei pusvalandžio laikotarpyje, ir kad įvykio vietos viena nuo kitos nėra labai toli, tačiau, kaip pats nuteistasis pripažino teisme, jis ir kitas asmuo iš anksto nebuvo sutarę pažeidinėti viešąją tvarką ar smurtauti praeivių atžvilgiu (2 t. 128 b. l.). Liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs A. V. taip pat patvirtino, kad iš anksto nebuvo tariamasis mušti praeivių (2 t. 130 b. l.). Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis neturėjo vieningos tyčios pažeidinėti viešąją tvarką, o nusikalstamus veiksmus atliko norėdamas tik „pasirodyti“ prieš vyresnį bendrininką. Be to, nukentėjusysis V. F. parodė, kad, kai jis po sumušimo atsistojo gatvėje, prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo kruvinas jaunuolis (2 t. 129 b. l.). Taigi, pirma buvo užpiltas ir sumuštas nukentėjusysis E. S., o tik po to V. F.. Bylos duomenys nepatvirtina, kad toje vietoje, kurioje buvo sužalotas E. S., buvo ir nukentėjusysis V. F., nes V. F. nurodė, jog eidamas ( - ) gatve prasilenkė su trimis jaunuoliais ir tada iš karto pajuto smūgį į kaklo sritį, o po to, praėjus kelioms minutėms, prie jo privažiavo automobilis, kuriame sėdėjo kruvinas jaunuolis (2 t. 129 b. l.). A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad tarp įvykio vietos, kur buvo sumuštas E. S., ir vietos, kur buvo užpultas bei sumuštas V. F., yra 50 metrų (1 t. 146–152 b. l.). Šios paminėtas aplinkybės rodo, kad nors viešosios tvarkos pažeidimai nukentėjusiųjų E. S. ir V. F. atžvilgiu buvo įvykdytos toje pačioje gatvėje ir beveik tuo pačiu metu, tačiau nesant jokio išankstinio susitarimo daryti viešosios tvarkos pažeidimus bei tarp nusikalstamų veikų esant 50 metrų atstumui, daroma išvada, kad tarp padarytų veiksmų buvo pakankamas laiko tarpas, leidžiantis konstatuoti, jog po E. S. užpuolimo (pirmo pažeidimo) viešoji rimtis ir tvarka buvo atkurta ir po to naujais veiksmais viešoji tvarka buvo pažeista antrą kartą – užpuolant ir sumušant nukentėjusįjį V. F.. Be to, tarp įvykio vietų ( - ) gatvėje ir įvykio vietos prie prekybos centro „( - )“, yra 514 metrų atstumas, t. y. įvykio vietos viena nuo kitos yra nutolusios. Taip pat nuteistasis A. M. parodė, jog po to, kai antrą sumušė asmenį, jis ir kitas asmuo buvo nuėję pas pažįstamą, pavardę V., o tik po to ėjo į prekybos centrą „( - )“, kur sumušė G. T.. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimas ir G. T. sužalojimas buvo įvykdytas ne toje pačioje vietoje ir ne tuo pačiu laiku, kaip nukentėjusiųjų E. S. ar V. F. užpuolimas bei sumušimas. Dėl to apylinkės teismas taip pat pagrįstai A. M. neteisėtus veiksmus G. T. atžvilgiu kvalifikavo kaip atskirą nusikalstamą veiką.

21Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad A. M. neteisėtais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką tris kartus, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti ir nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

22Nuteistasis mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

23Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

24Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra moksleivis, nedirba, neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už tai, kad viešoje vietoje gėrė alkoholinį gėrimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. teisiamas pirmą kartą už nesunkius nusikaltimus, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo dar nepilnametis, vadovaujantis BK 55 straipsniu, 90–921 straipsniais, pagrįstai apylinkės teismas apeliantui parinko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų (bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos žymiai mažesnės laisvės apribojimo bausmės nei šios bausmės vidurkis, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes A. M., BK 61 straipsnio nuostatų nepažeidė ir dėl to nėra pagrindo paskirtų bausmių mažinti. Be to, apylinkės teismas, subendrindamas paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė nėra aiškia per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

25Nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametį, t. y. taikyti BK 93 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas, nes minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atitinka bent vieną iš 1–3 punktuose numatytų sąlygų. Iš bylos matyti, kad nusikalstamas veikas A. M. padarė būdamas nepilnametis, kad jo padarytos veikos priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-239/2008). Šiuo atveju, nors A. M. anksčiau nebuvo nusikaltęs, tačiau 2012-12-13 padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir nesudaro idealiosios sutapties. Dėl to nėra teisinio pagrindo A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 straipsnio nuostatas.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis A. M. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl G. T. sumušimo) laisvės apribojimu 6... 5. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl E. S. sumušimo) laisvės apribojimu 7... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus... 7. Kolegija... 8. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min.... 9. Be to, jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min., ( -... 10. Be to, jis 2012 m. gruodžio 13 d. nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 00 min., ( -... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. Mano, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamas veikas vertino kaip atskirus... 13. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas turėjo pagrindą taikyti BK 93... 14. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja,... 17. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris... 18. Nuteistasis pripažįsta mušęs viešoje vietoje nukentėjusiuosius, tačiau... 19. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias... 20. Byloje nustatyta, kad A. M. bendrininkų grupėje su kitu asmeniu 2012-12-13... 21. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad A. M. neteisėtais... 22. Nuteistasis mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.... 23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos... 24. Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis... 25. Nuteistojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo...