Byla 2K-239/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

2sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,

3dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

4nuteistajam M. S.,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant jį L. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

6Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, kuria Prienų rajono vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, nuteistąjį, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

Nustatė

8M. S. pripažintas kaltu dėl to, kad pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 53 ir 174 punktų reikalavimus, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2005 m. gegužės 29 d. apie 15.20 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, Prienų mieste, Vaitkaus g., vairuodamas K. S. priklausantį automobilį VW 32 B (valst. Nr. ( - )), važiuodamas apie 73 km/h greičiu, viršydamas gyvenvietėse nustatytą ne didesnį kaip 50 km/h važiavimo greitį, prie namo Nr. 71, dviratininkei A. M. sukant iš dešiniosios važiavimo dalies į kairiąją pusę, dėl greičio viršijimo neteko techninės galimybės išvengti dviratininkės partrenkimo, su ja susidūrė ir taip jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

9Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį M. S. baudžiamojoje byloje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir perduoti ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

10Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nes neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą, nors tai buvo pažymėta apeliaciniame skunde, todėl pats netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų. Skunde teigiama, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nesant visų BK 40 straipsnyje 2 dalyje nustatytų sąlygų, negalėjo atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, jog BK 40 straipsnis pritaikytas tinkamai, kasatoriaus manymu, yra neteisinga.

11Pagal BK 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima tik pirmą kartą padariusį nusikalstamą veiką asmenį. Šios sąlygos M. S. neatitinka, nes anksčiau Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. birželio 23 d. nutarimu baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis) 2005 m. gegužės 1 d. M. S. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu – kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl jis jau buvo padaręs nusikalstamą veiką ir negalėjo būti atiduotas pagal laidavimą šioje baudžiamojoje byloje.

12Kasatoriaus nuomone, taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, nes, vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje baudžiamojoje byloje, jis 2006 m. birželio 8 d. buvo baustas administracine tvarka; be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad M. S., tik likus keletui dienų iki teisminio bylos nagrinėjimo, o po įvykio praėjus beveik pustrečių metų, ėmėsi priemonių iš dalies atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajai. Šios aplinkybės, pasak kasatoriaus, apibūdina M. S. ir yra svarbios sprendžiant, ar jis ateityje laikysis įstatymų.

13Taip pat skunde nurodoma, kad tik pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo pateiktas L. S. prašymas, kad ji laiduoja už savo sūnų, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pačią laiduotoją, todėl kasatorius mano, kad nepakanka vien laiduotojos prašymo pripažinti ja verta teismo pasitikėjimo – ir dėl šios aplinkybės nebuvo pakankamo pagrindo taikyti M. S. BK 40 straipsnio nuostatų.

14Kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

16Skunde kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo esminius argumentus dėl netinkamo BK 40 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo ir taip iš esmės pažeidė BPK normas. Kasatoriaus nuomone, aptariama BK bendrosios dalies norma taip pat pritaikyta netinkamai, nes nebuvo nei sąlygų, nei pagrindo ją taikyti. Dėl to kasaciniame skunde daroma išvada, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje buvo netinkamai pritaikytas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

17Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai.

18BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jame, be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Tačiau, svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, reikia turėti galvoje tai, kad kartais ankstesnės nusikalstamos veikos tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokios sąlygos, be kita ko, atsiranda ir tada, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad Prienų rajono apylinkės prokuratūra 2005 m. birželio 23 d. priėmė nutarimą (b. l. 73) nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje įtariamajam M. S. susitaikius su nukentėjusiąja dėl jo padaryto nusikaltimo 2005 m. gegužės 1 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo turto sugadinimas), nes yra BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (M. S. prisipažino kaltu visiškai, dėl nusikaltimo gailisi, nuostolius atlygino ir yra nukentėjusiosios pareiškimas dėl susitaikymo). Nusikaltimą, už kurį M. S. nuosprendžiu (b. l. 176-179) atiduotas pagal laidavimą, jis padarė 2005 m. gegužės 29 d., nepraėjus nė mėnesiui, todėl negalima laikyti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad nėra vienos iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų. Taigi šio įstatymo jam nebuvo galima taikyti.

20Be to, BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

21Šioje byloje yra tik L. S. laidavimo raštelis (b. l. 168), kurį įteikė teisiamojo gynėja (b. l. 171), tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar ji tikrai yra M. S. motina (protokole neužfiksuota, kad ji būtų posėdyje dalyvavusi), ar pagal asmenines ir kitas savybes gali būti laiduotoja, ar turi galimybę ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. To nebuvo aiškintasi teisminio nagrinėjimo metu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo priimtas tik pareiškimas dėl laidavimo ir susitarimas su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo sąlygų (b. l. 168–174), neapklausta net pati laiduotoja, visiškai neaiškios jos asmeninės savybės (ar gyvena kartu, ar dirba, ar nebuvo teista, ar turi autoritetą ir gali daryti įtaką M. S. ir pan.), tai kelia rimtų abejonių laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat būti vertai teismo pasitikėjimo asmeniu.

22Tokia situacija prieštarauja BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimams. Taigi jau vien dėl šios priežasties M. S. BK 40 straipsnyje įtvirtintu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės negalėjo būti atleistas.

23Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas (BK 40 straipsnis) M. S. buvo pritaikytas netinkamai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tai yra pagrindas šio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,... 3. dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,... 4. nuteistajam M. S.,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno... 6. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį... 8. M. S. pripažintas kaltu dėl to, kad pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių... 9. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo... 10. Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 11. Pagal BK 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 12. Kasatoriaus nuomone, taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo... 13. Taip pat skunde nurodoma, kad tik pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje... 14. Kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo... 16. Skunde kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai... 17. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 18. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad Prienų rajono apylinkės prokuratūra 2005 m.... 20. Be to, BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti... 21. Šioje byloje yra tik L. S. laidavimo raštelis (b. l. 168), kurį įteikė... 22. Tokia situacija prieštarauja BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimams.... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamasis įstatymas (BK 40 straipsnis) M. S.... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,... 25. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008...