Byla e2A-488-794/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-71-272/2019 pagal ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir Trakų rajono savivaldybei dėl V. S. iškeldinimo iš patalpų ir kompensacijos atsakovei skyrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir atsakovės V. S. priešieškinį dėl teisingos kompensacijos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau tekste – ieškovė arba TINPD) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovės V. S. 1996-02-01 nuomos sutartį, pagal kurią V.S. ir jos šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotas 73,45 m2 ploto pastatas, esantis ( - ). Taip pat prašė iškeldinti V. S. ir jos šeimos narius – P. S., A.P., K.J., A. P. – iš administracinės paskirties pastato – sarginės, esančios ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš V. S., A. P., A. P., K. J., P.S. lygiomis dalimis visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

72.

8Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-910-213/2016, 2016-12-09 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nutraukė 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp atsakovės V. S. ir ieškovės, dėl V. S. ir jos šeimos nariams išnuomotų 73,45 kv. m ploto patalpų, pastate – sarginėje, esančiame ( - ), iškeldino V. S., P. S., A. P., A. P. ir K. J. iš pastato - sarginės namo, esančio ( - ), su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos.

93.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. e2A-1278-585/2017 pagal atsakovų V. S., A. P., A. P., K. J. ir P. S. apeliacinį skundą, 2017-11-02 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimą paliko nepakeistą.

114.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-186-684/2018 pagal atsakovės V. S. kasacinį skundą, 2018-05-17 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimo dalis nutraukti 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp V. S. r TINPD dėl V. S. ir jos šeimos nariams išnuomotų patalpų, ir iškeldinti P. S., A. P., A. P., K. J. su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, o Vilniaus apygardos teismo 2017-11-02 nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimo dalis iškeldinti V.S. su visu jai priklausančiu turtu nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, panaikino ir klausimą dėl tinkamos kompensacijos priteisimo atsakovei Ve. S. perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LAT konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius. Sprendžiant dėl atsakovės teisės į alternatyvų būstą reikėtų įvertinti tai, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m., už investicinius čekius įsigijusi žemės sklypą, kurį 2000 m. pardavė, spręstina, ar tokia kompensacija laikytina pakankama.

135.

14Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) iškeldinti atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios ( - ), su visu jai priklausančiu turtu suteikiant jai kitas gyvenamąsias patalpas; 2) alternatyviai: 1.1. arba įpareigoti Trakų rajono savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas, kurių plotas ne mažesnis kaip 73,45 m2, o kambarių skaičius - ne mažesnis kaip 2 (du); 1.2. arba priteisti atsakovei iš Trakų rajono savivaldybės 73 450 EUR piniginę kompensaciją; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų V. S. išlaidas.

156.

16Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-27 nutarimu Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ nuo 1995-10-02 Užutrakio dvaro ansamblis ir kiti šio dvaro pastatai, inžineriniai tinklai bei valymo įrenginiai yra perduoti ieškovei, kuri nurodytus statinius valdo patikėjimo teise. Ieškovė ir atsakovė V. S. sudarė 1996-02-01 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė neterminuotai išnuomojo atsakovei V. S. ir jos šeimos nariams tuo metu buvusias 73,45 m2 naudingo ploto patalpas, esančias ( - ), t. y. atsakovei V. S. faktiškai yra išnuomotas visas pastatas - sarginė, esantis aukščiau minėtu adresu (toliau - Pastatas). Šiuo metu Pastatas yra administracinės paskirties ir jame šiuo metu gyventi negalima. Po apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimų Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-09 sprendimas dalyje dėl Nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjo, todėl nutraukus teismo sprendimu Nuomos sutartį atsakovei V. S. nelieka teisinio pagrindo gyventi Pastate ir juo naudotis. Tai reiškia, kad atsakovė V. S. iš Pastato turi būti iškeldinta.

177.

18Paaiškino, kad Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 su vėlesniais pakeitimais (toliau - Koncepcija), 2 punktas nustato, kad Koncepcijos tikslas - nustatyti Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai modelį, kuris galėtų būti įgyvendinamas naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą, taip pat numatyta, jog turi būti atlikti tokie darbai, kaip gyventojų iškeldinimas iš Užutrakio dvaro sodybos. Koncepcijos 10.2. punktas taip pat nustato, kad Trakų rajono savivaldybė, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iškeldins gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos, aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas nustatęs, kad Nuomos sutartis nutraukta pagrįstai, inter alia padarė išvadą, kad atsakovė V. S. ilgą laiką iki Nuomos sutarties sudarymo ir beveik 20 metų po jos sudarymo gyveno Pastate, o per visą šį laikotarpį jų nebuvo bandoma iškeldinti. Toks ilgas jų gyvenimas Pastate finansiškai naudingomis jiems sąlygomis ir nuolatinis valdžios įgaliotų institucijų tvirtinimas, kad Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldinus jiems būtų suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei V. S. teisėtą lūkestį, jog būtent tokiomis finansiškai naudingomis sąlygomis ji ir toliau galės įgyvendinti teisę į būstą. Būtent šį turtinė nauda, kurią gauna atsakovė V. S. bei kiti atsakovai iš Nuomos sutarties, ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina. Nors kasacinės instancijos teismas ir nurodė, jog atsakovei V. S. dar 1992-03-09 buvo skirtas 0,2349 ha ploto žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai ( - ), tačiau šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje spręstina, ar toks kompensavimo būdas laikytina pakankama kompensacija. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė dar 2007 metais gavo iš valstybės lėšų, kurias turėjo panaudoti gyventojams iškeldinti iš Užutrakio dvaro sodybos. Kadangi pagal Koncepcijos 10.2. punktą būtent Trakų rajono savivaldybė turi pareigą iškeldinti gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos ir aprūpinti juos kitu gyvenamuoju plotu, būtent atsakovė Savivaldybė įpareigotina suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas. Atsakovei Savivaldybei neturint realios galimybės suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės atsakovei V. S. alternatyviai priteistina 73 450 EUR piniginė kompensacija, kurios dydis apskaičiuotinas įvertinus viešai skelbiamuose gyvenamųjų patalpų rinkos kainą Trakuose, Trakų r. sav., kuri šiuo metu sudaro apie 1 000 EUR už 1 m2.

198.

20Atsakovė V. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti atsakovei V. S. kompensaciją už paimamą visuomenės poreikiams gyvenamąjį būstą ( - ): 1.1. priteisti 139 132 EUR piniginę kompensaciją, arba alternatyviai, 1.2. priteisti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį ( - ), bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto, arba alternatyviai, 1.3. priteisti nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį ( - ), atsakovei V. S. sumokant piniginę įmoką už šio būsto lengvatinį įgijimą vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įstatymu įsigyti arba išsinuomoti minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei priteisti susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto; 2) nustatyti 6 mėn. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų terminą po priteistos kompensacijos išmokėjimo dienos arba būsto nuosavybės teise priteisimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

219.

22Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog: (i) nei ieškovė, nei atsakovė Savivaldybė nesiūlo teisingos kompensacijos už atsakovės V. S. prarandamą nuosavybę - gyvenamąjį būstą, (ii) šiuo metu nėra jokių duomenų, pagal kuriuos atsakovė V. S. galėtų įvertinti ar Savivaldybės siūlomas būstas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus gyvenamajai patalpai; (iii) šiuo metu nėra jokių duomenų apie realią Savivaldybės siūlomo būsto rinkos kainą; (iv) šiuo metu nėra jokių duomenų apie konkrečią Savivaldybės siūlomo būsto išsipirkimą lengvatinėmis sąlygomis kainą; (v) ieškovės siūloma piniginė kompensacija neatitinka atsakovės V. S. prarandamos gyvenamosios patalpos vertės, (vi) ieškiniu neteisėtai siekiama pirma nutraukti atsakovės V. S. nuomos sutartį, ją iškeldinti ir tik tada spręsti kitos gyvenamosios patalpos ar kompensacijos išmokėjimo klausimą, (vii) atsakovei V. S. privalo būti suteikiamas protingas terminas, per kurį ji galėtų išsikelti iš gyvenamųjų patalpų po teisingos kompensacijos išmokėjimo, ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

2310.

24Paaiškino, kad ginčo gyvenamąja patalpa atsakovė V. S. naudojasi nuo 1948 m. Atsakovė V. S. nuolat tikėjosi, kad valstybė jai kaip ir visiems piliečiams leis įsigyti vieną gyvenamąją patalpą, kaip buvo numatyta LR Butų privatizavimo įstatyme, tačiau tokia galimybė jai niekada suteikta nebuvo. Atsakovė V. S. daugiau nei 20 metų nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, per visą šį laikotarpį su jais nebuvo bandoma nutraukti nuomos sutarties, ją pakeisti ar juos iškeldinti. Toks ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei V. S. teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis toliau galės nuomotis ar įsigyti būstą, todėl būtent ši turtinė nauda ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina. Tokiu būdu, jei atsakovę V. S. siekiama iškeldinti iš ypatingą vertę visuomenei turinčiame pastate esančių gyvenamųjų patalpų, kurias norima pritaikyti visuomenės poreikiams tenkinti, tai jai turi būti kompensuojamas šis turtinis praradimas.

2511.

26Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.617 straipsnio 1 dalimi, suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa turi būti toje pačioje vietovėje, tinkamai įrengta pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus. Atsakovė V. S. yra garbingo amžiaus pensininkė, ji turi įvairių sveikatos problemų, t. y. turi judėjimo sutrikimų, judėti gali tik naudojantis vaikštyne. Savivaldybės siūlomas gyvenamasis būstas yra antrame aukšte. Kadangi atsakovė dėl apsunkinto judėjimo negali lipti laiptais, Savivaldybės siūlomas būstas neatitinka techninių reikalavimų, keliamų asmenų su negalia būstui. Tokiu būdu atsakovės Savivaldybės siūlomas gyvenamasis būstas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Taigi, jeigu atsakovė V. S. būtų iškeldinta į Savivaldybės būstą ir teismas šio būsto nepriteistų atsakovei V. S. nuosavybės teise, ne tik, kad nebūtų kompensuoti jos turtiniai praradimai, tačiau kartu ji būtų iškeldinta į būstą, kuris nėra pritaikytas jos specialiems poreikiams. Jeigu teismas priteistų nuosavybės teise Savivaldybės būstą atsakovei V. S. arba įpareigotų ieškovę arba Savivaldybę išmokėti atsakovei V. S. piniginę kompensaciją, atsakovė V. S. turėtų galimybę parduoti Savivaldybės būstą ir įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, kuris atitiktų jos specialius poreikius. Atsakovei V. S. priteisus siūlomą gyvenamąją patalpą nuosavybės teise, ji laikytų tai teisinga kompensacija už jos prarandamą gyvenamąjį būstą ir pati išsispręstų savo išsikėlimo į kitą gyvenamąją patalpą klausimą. Be to, atsakovei V. S. privalo būti suteiktas bent 6 mėnesių terminas iškeldinant ją iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nuo piniginės kompensacijos išmokėjimo dienos ir/arba Savivaldybės būsto perėjimo atsakovės V. S. nuosavybėn dienos, kadangi šiuo metu atsakovė V. S. gyvena ginčo patalpoje, čia laiko savo daiktus, kurie yra sukaupti per daugiau nei 70 metų, todėl visų daiktų perkėlimas į kitas gyvenamąsias patalpas užims itin ilgą laiko tarpą. Tik įsigijus naują būstą, ar būstą už gautą piniginę kompensaciją, atsakovė V. S. tikėtina per 6 mėnesius pajėgtų išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Taigi 6 mėnesių terminas atsakovės V. S. iškeldinimui iš ginčo patalpų yra pakankamas terminas, per kurį ji galės normaliomis sąlygomis išsikelti iš ginčo patalpų.

2712.

28Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji gyvendama gyvenamojoje patalpoje, naudojosi ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir šalia jos esančiu žemė sklypu bei šios gyvenamosios patalpos priklausiniais, t. y. lauko tualetu, malkine, sandėliuku, žemės sklype augančiais vaismedžiais. Atsakovė V. S. faktiškai visą gyvenimo gyvenamojoje patalpoje metu naudojosi prie gyvenamojo būsto esančiu ne mažesniu kaip 10 arų žemės sklypu. Nors šis žemės sklypas niekada nebuvo suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir nebuvo nuomojamas atsakovei V. S., valstybės institucijoms nuolat pabrėžiant, kad atsakovė V. S. turės galimybę privatizuoti gyvenamąją patalpą ar jai bus suteikta analogiška gyvenamoji patalpa, o atsakovei Savivaldybei pasiūlius gyvenamąją patalpą be žemės sklypo, atsakovė V. S. faktiška praranda šį žemės sklypą su jame esančiais vaismedžiais, ūkiniu pastatu bei malkine, kuriais naudojosi dar jos tėvai. Atsakovės V. S. vertinimu, šis praradimas jai turi būti kompensuojamas, t.y. 79 132 EUR. Be to, atsakovei V. S. išsikeliant iš visuomenės poreikiams paimamos jos gyvenamosios vietos, jos apskaičiuotos persikėlimo išlaidos sudaro 1 300 EUR. Atsakovė V. S. taip pat dėl išsikėlimo iš gyvenamosios vietos praranda namų apyvokos daiktus, baldus, kurie dėl savo išmatavimų negalės būti perkeliami į naują gyvenamąjį būstą. Šių prarandamų dėl persikėlimo daiktų vertė sudaro 500 EUR. Tokiu būdu atsakovė V. S. praranda gyvenamąją patalpą (58 200 EUR), žemės sklypą su priklausiniais (79 132 EUR), namų apyvokos daiktus (500 EUR) bei patiria persikraustymo išlaidas (1 300 EUR). Bendri atsakovės V. S. praradimai, susiję su jos gyvenamojo būsto paėmimo visuomenės poreikiams, sudaro 139 132 EUR.

2913.

30Atsakovė V. S. neprieštarauja dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo su sąlyga, kad jai bus suteikiama kita gyvenamoji patalpa. Jai siūlomame naujame bute yra 3 kambariai ir užtektinai ploto, tačiau atsakovė į tokį (ne pirmame aukšte esantį) butą neužlips. Be to, atsakovė V. S. nežino, koks bus to naujo buto nuomos mokestis, o didelio nuomos mokesčio bei už komunalines paslaugas ji neturėtų iš ko sumokėti, todėl nagrinėjamoje byloje teisinga kompensacija būtų atsakovės V. S. prašoma piniginė kompensacija, už kurią atsakovė galėtų įgyti jai tinkamą gyvenamąjį būstą. Tą patį ji padarytų, jeigu atsakovei nuosavybėn būtų priteistas siūlomas naujas butas. Taigi piniginė kompensacija yra tinkamiausias kompensavimo būdas. Tuo tarpu kompensavimo būdas, kai netenkamo būsto vertė būtų įskaičiuota į naujai skiriamo būsto nuomą, taip pat žemės sklypo individualaus namo statybai suteikimas, yra neįmanomi, kadangi tokiu atveju atsakovė V. S. turėtų gyventi dar kelis šimtus metų, kad užskaitomas nuomos mokestis padengtų jos prarandamą nekilnojamąjį turtą.

3114.

32Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. S., ignoruodama šioje byloje priimtoje LAT nutartyje nurodytus išaiškinimus, priešieškiniu pareiškė reikalavimus. Atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų jai suteikimas pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus. Atsakovė V. S. taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelis būdas apginti jos galimai pažeidžiamas teises yra piniginės kompensacijos ir kartu jai skirtino būsto priteisimas nuosavybės teise.

3315.

34Ieškovės teigimu, valstybės numatytos garantijos nuomininkams nebuvo siejamos vien tik su kitos gyvenamosios patalpos perdavimu nuomininkų nuosavybėn. Šios garantijos įvairiais laikotarpiais buvo nevienodos, tačiau valstybė visada buvo įsipareigojusi nuomininkams perduoti nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas ar neatlygintinai skirti žemės sklypą gyvenamajam namui statyti, ar kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas. Valstybė, atkurdama nuosavybės teises, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad grąžintinų namų nuomininkų teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos, ir nustatė šios pareigos įgyvendinimo būdus. Grąžintų namų ar butų savininkų ir juose gyvenančių nuomininkų teisių ir interesų apsaugos sistema nuo 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 priėmimo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo priėmimo 1997-07-01 iki šių dienų kito.

3516.

36Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovė V. S. priešieškinyje jokia apimtimi nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių vieną iš galimų jos pažeistų teisių gynimo būdų, o būtent: 1) kaip fizinių asmenų iškeldinimą iš valstybės, savivaldybių savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nutraukus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį – tokiu atveju byloje taikytinas CK 6.616 straipsnio bei Koncepcijos 10.2. punkto nuostatos; 2) kaip nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) ar valstybės išperkamuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose – tokiu atveju byloje taikytinas Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio nuostatos. Taigi įvertinus šios bylos specifiką ir tarp šalių susiklosčiusius ypatingus teisinius santykius bei nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog tik nustačius, kad nėra galimybės suteikti (skirti) atsakovei V. S. tokiomis pačiomis Nuomos sutarties sąlygomis tinkamai įrengtas kitas gyvenamąsias patalpa, būtų galima spręsti piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei V. S. klausimą.

3717.

38Ieškovė paaiškino, kad šioje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovei V. S. dar 1992-03-09 buvo skirtas 0,2349 ha ploto žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai ( - ), tačiau pažymėjo, jog byloje spręstina, ar toks kompensavimo būdas laikytina pakankama kompensacija. Atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad ji įstatymo nustatyta tvarka išreiškė kitokią savo valią dėl kurio nors įstatymo numatytos valstybės garantijos būdo pasirinkimo, išskyrus valią dėl žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai. Atsakovei V. S. skirtino Buto vertė ženkliai viršija Pastato vertę. Įvertinus atsakovei V. S. skirto Žemės sklypo vertę ir tai, kad ji ilgą laiką (daugiau, nei 20 metų) jai naudingomis finansinėmis sąlygomis gyveno Pastate, t. y. tą turtinę naudą, kurią ji realiai gavo, darytina išvada, kad atsakovės V. S. iškeldinimas iš Pastato ir Buto jai suteikimas nuomotis tokiomis pačiomis, kaip Nuomos sutartyje numatytomis, sąlygomis bei Žemės sklypo skyrimas individualaus gyvenamojo namo statybai yra tinkama ir teisinga kompensacija ir spręsti dėl papildomos piniginės kompensacijos priteisimo nėra pagrindo. Be to, atsakovės V. S. prašomas nustatyti 6 mėnesių terminas jos išsikėlimui iš Pastato yra akivaizdžiai susijęs su teismo sprendimo dalyje dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimu. Atsakovė V. S. nenurodo, kuriam dalyvaujančiam asmeniui toks terminas nustatytinas, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme ir dėl to paliktinas nenagrinėtu.

3918.

40Papildomai pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė V. S. mano, kad turi teisę privatizuoti ir/ar lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn Butą, ji turi atitikti įstatymų sąlygas tokiems pagrindams atsirasti – tapti Buto nuomininke ir tik tada ginti savo galimai pažeistas teises dėl Buto privatizavimo ir/ar jo įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau tokie atsakovės V. S. reikalavimai nėra susiję su šios bylos dalyku. Kompensacijų įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. aiškiai pasakyta, kad vienas iš kompensavimo būdų - bus išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Todėl atsakovei V. S. tapus buto, esančio ( - ), nuomininke, į šio buto nuompinigius galėtų būti įskaičiuojama ir atsakovės dabar nuomojamo ir jos prarandamo būsto vertė (kuri pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 58 200 EUR) ir tokiu atveju pačiai atsakovei nuomos mokesčio mokėti nereikėtų. Kadangi, kaip konstatavo LAT šioje byloje, ieškovė neturi funkcijos aprūpinti gyventojus būstu, nes pagal Koncepcijos 10.2 papunktį tai yra Savivaldybės pareiga, todėl atsakovė V. S. nepagrįstai prašo piniginę kompensaciją priteisti arba iš ieškovės, arba solidariai iš ieškovės ir Savivaldybės.

4119.

42Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei Savivaldybei pasiūlius atsakovei V. S. suteikti kitas gyvenamąsias patalpas – konkretų butą, esantį adresu ( - ), kuris buvo įvertintas ir nustatyta, kad jis yra ženkliai vertingesnis už atsakovės V. S. dabar nuomojamas patalpas, ieškovė nebepalaiko jos pareikšto alternatyvaus reikalavimo dėl 73 450 EUR piniginės kompensacijos atsakovei V. S. priteisimo, kuris buvo pareikštas tam atvejui, jeigu atsakovei nebūtų suteikiamos kitos gyvenamosios patalpos, kadangi šis alternatyvus reikalavimas tapo nebeaktualus. Kadangi aiškius duomenis Savivaldybė pateikė jau po patikslinto ieškinio pateikimo - pasiūlė konkretų būtą ( - ), ieškovė ir prašė būtent šias patalpas suteikti atsakovei V. S.

4320.

44Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškovės ieškinį nurodė, kad nebepalaiko alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei priteisimo jam tapus nebeaktualiu ir prašė iškeldinti atsakovę V. S. bei įpareigoti atsakovę Savivaldybę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti atsakovei V. S. kitas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu ( - ). Nurodė, kad vykdant Koncepciją, Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-05-25 sprendimą Nr. SI- 214 „Dėl žemės sklypo, skirto socialinio būsto statybai gyventojams, kurie bus iškeldinti iš Užutrakio dvaro sodybos teritorijos, Trakų m., Plomėnų g., greta žemės sklypo Trakų m., Veterinarijos g. Nr. 21 detaliojo plano rengimo“. Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 straipsniu Trakų rajono savivaldybei buvo skirta speciali 1,04 milijono litų tikslinė dotacija būtent tam, kad padengti įsiskolinimą už gyvenamųjų namų (Užutrakio dvaro sodybos gyventojams iškeldinti) statybos darbus ir šių namų konservavimo darbams atlikti. Gyvenamieji namai ( - ), į kuriuos bus perkeliami gyventojai, suprojektuoti 15 butams, tiek šiai dienai ir pastatyta. Atsakovei V. S. 2018-10-08 buvo pasiūlyta pastatytuose gyvenamuosiuose namuose nuomotis savivaldybės būstą - trijų kambarių 84,10 kv. m bendro ploto (su patogumais), esantį ( - ). Tai yra, buvo pasiūlytas nuomotis didesnio ploto ir didesnio kambarių skaičiaus būstas, nei V. S. nuomojosi iš ieškovės Užutrakio dvaro sodyboje. Pasiūlymas pilnai atitinka CK 6.617 str. 1 d. ir 2 d. keliamus reikalavimus. Byloje yra pateiktas Savivaldybės būsto nuomos sutarties projektas, kurio 24 punkte yra nurodyta sąlyga, leidžianti nuomininkui, esant jo prašymui, pirkti iš savivaldybės nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Teismui taip pat pateiktas atsakovės V. S. 2018-10-24 pranešimas Savivaldybei, kuriuo V. S. praneša, kad negali priimti sprendimo dėl atsakovės siūlomos nuomotis gyvenamosios patalpos, nes, jos teigimu, jai ir jos šeimos nariams turi būti išmokama kompensacija už gyvenamojo būsto nusavinimą. Tokiu būdu Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, laikytinas pakankama ir teisinga kompensacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovės alternatyvaus reikalavimo – 73 450 EUR piniginės kompensacijos atsakovei V. S. priteisimo iš Savivaldybės, pastaroji nesvarsto ir nevertina.

4521.

46Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu į priešieškinį su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. S. nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nutraukus Nuomos sutartį ir ją iškeldinant iš Pastato, kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų jai suteikimas pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus. Atsakovė V. S. taip pat nenurodo ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vienintelis būdas apginti jos galimai pažeidžiamas teises yra piniginės kompensacijos ir kartu jai skirtino būsto priteisimas nuosavybės teise. Atsakovės Savivaldybės nuomone, tik nustačius, kad nėra galimybės suteikti (skirti) atsakovei V. S. tokiomis pačiomis Nuomos sutarties sąlygomis tinkamai įrengtas kitas gyvenamąsias patalpas, būtų galima spręsti piniginės kompensacijos jai priteisimo klausimą.

4722.

48Atsakovė Trakų rajono savivaldybė nesutinka su atsakovės V. S. reikalavimu atlikti siūlomo jai nuomotis buto įvertinimo atlikimu, nustatant jo išpirkimo vertę lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti prašymo atlikti siūlomo nuomotis iškeldinamiems gyventojams, parengti siūlomų butų išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis sutartis, nurodant sutartyse esminę sutarties sąlygą - konkrečią siūlomo būsto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą. Esminė sąlyga buto privatizavimui yra tai, kad butą gali privatizuoti tik nuomininkas. Analogiška nuostata buvo ir Butų privatizavimo įstatyme. Tai reiškia, kad šiai dienai atsakovė V. S. jokių teisių į jai siūlomą butą kol kas neįgijo - nei teisės nuomotis, nei pirkti. Šiai dienai ji atsisakė nuomotis iš Savivaldybės jai siūlomą bustą. Be to, šioje civilinėje byloje LAT nutartyje pasisakė tik apie teisingą kompensavimą, sprendžiant turto praradimo kompensavimo klausimus, tačiau nieko nėra pasakyta, kad tai turi būti dar siejama su būsto išpirkimu lengvatinėmis sąlygomis. Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdas, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, laikytinas pakankama ir teisinga kompensacija.

4923.

50Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepimu prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad sutinka su ieškovės patikslintu ieškiniu, todėl ieškovės ieškinys turi būti tenkintinas.

51II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5224.

53Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios ( - ), su visu jai priklausančiu turtu, suteikiant V .S. kitas gyvenamąsias patalpas - 3 kambarių butą, turintį 84,10 kv. m bendrą plotą, esantį adresu ( - ) ir priteisė ieškovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai iš atsakovės V.S. 2 928,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės - 1 113,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.

5425.

55Teismas nustatė, kad atsakovė V. S. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, tačiau, kaip yra nurodęs ir kasacinis teismas (LAT nutarties 84 punktas), žemės sklypas atsakovei buvo suteiktas dar 1992 m., o iškeldinimas pradėtas praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų (2015 m.). Be to, žemės sklypo suteikimo/perdavimo metu atsakovei V. S. buvo 50 metų amžiaus, ji gyveno be sutuoktinio, valstybė jai nesuteikė nei lengvatinio kredito statybai, nei prisidėjo prie komunikacijų sukūrimo, nors Vyriausybės 1991-07-12 nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 11.2 punkte nurodyta, kad suteikiami sklypai turi būti kvartaluose, kuriuose savivaldybė yra įrengusi magistralinius inžinerinius tinklus. Taigi, nors atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m. už investicinius čekius įsigyti žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai (kurį 2000 m. pardavė), tačiau įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas konstatavo, kad vien žemės sklypo be jokios inžinerinės infrastruktūros perduotame žemės sklype suteikimas nebuvo pakankamas valstybės pareigos tinkamai kompensuoti atsakovės turtinius praradimus vykdymas, t. y. tokia kompensacija laikytina nepakankama. Tuo pačiu metu tokia išvada nereiškia, jog atsakovei V. S. nebuvo suteikta jokia kompensacija, tiesiog pastaroji buvo nepakankama.

5626.

57Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikytinas CK 6.616 straipsnis, nenumatantis jokios kitos kompensacijos formos, kaip tik kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas, todėl teismas padarė išvadą, jog Kompensacijų įstatymas ir, atitinkamai, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos garantijos į kompensacijas, netaikytini. Atsižvelgiant į tai priešieškinio reikalavimai dėl piniginės kompensacijos ar nuosavybės teisės į gyvenamąjį būstą priteisimo yra nepagrįsti ir todėl jau vien šiuo pagrindu neturi būti tenkinami.

5827.

59Atsakovė V. S., pagrįsdama jos reikalaujamos bendros 139 132 EUR kompensacijos dydį, nurodė 58 200 EUR vertės prarandamą gyvenamąją patalpą ir 79 132 EUR vertės prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kartu su ginčo patalpa atsakovei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais, todėl atsakovė V. S. negali netekti jokio žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas ar suteiktas kitu teisėtu pagrindu. Byloje neginčijamai konstatuota, kad ginčo pastatas, iš kurio iškeldinama atsakovė V. S., yra didelės istorinės ir kultūrinės vertės pastatas, priklausantis Užutrakio dvaro sodybos ansambliui ir jokių prielaidų, kuriomis vadovaujantis, atsakovė galėjo įgyti nuosavybes teises į tokį ypatingos vertės nekilnojamąjį turtą (patalpas, žemės sklypą prie jų), byloje teismas nenustatė, todėl, teismo teigimu, vertinti atsakovės V. S. iškeldinimą kaip jos nuosavybės teise valdomo turto visuomenės poreikiams paėmimą, kaip traktuoja atsakovė, taip pat nėra pagrindo. Atsakovė V. S. taip pat yra pareiškusi reikalavimą kompensuoti jai 1 300 EUR persikraustymo išlaidų bei 500 EUR už prarandamus namų apyvokos daiktus, tačiau kadangi šie jos teiginiai yra vien deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais įrodymais, šiuos atsakovės reikalavimus teismas taip pat atmetė. Be to, teismas vadovaudamasis UAB „Marleksa“ atliktomis turto vertinimo ataskaitomis padarė išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomo naujo būsto vertė yra ženkliai didesnė už jos dabar nuomojamo, todėl pagrindo teigti, jog atsakovei siūlomas nuomotis naujas būstas yra netinkamas ir nepakankamas jos turtiniams praradimams kompensuoti, nėra. Papildomai teismas pažymėjo, jog jau nuo 1992 m. atsakovė V. S. žinojo, kad jai nebus leista nei privatizuoti nuomojamas ginčo patalpas, nei jose neterminuotai gyventi. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas yra tinkama ir pakankama kompensacija jos turtiniams praradimams kompensuoti. Atsakovei V. S. galimi turtiniai praradimai jai jau buvo bent jau iš dalies kompensuoti, suteikiant jai lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą individualaus namo statybai, kurį ji jau pardavė ir taip gavo iš to turtinę naudą.

6028.

61Dėl suteikiamos gyvenamosios patalpos atitikties įstatymų reikalavimams teismas nustatė, jog nauja gyvenamoji patalpa yra didesnio ploto bei turinti daugiau kambarių negu dabartinė atsakovei išnuomota ginčo patalpa, yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (Trakų m. teritorijoje), taip pat, priešingai nei dabar atsakovės nuomojama patalpa, yra gyvenamosios paskirties, tinkamai įrengta ir atitinka sanitarinius bei techninius reikalavimus, t. y. yra tinkama gyventi, todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę į naują jai atsakovės Savivaldybės siūlomą būstą neprieštarauja CK 6.617 straipsnio reikalavimams. Būstas ne tik atitinka CK 6.617 straipsnyje nurodytus reikalavimus, bet ir laikytinas kaip gyvenamųjų sąlygų pagerinimas nuomininkei. Kadangi teismui kilo klausimų dėl V. S. sąžiningumo atsisakant geresnės gyvenamosios patalpos ir nenoro atlaisvinti jos dabar užimamos ginčo patalpos, duomenų apie sveikatos būklę pateikimo aplinkybes teismas taip pat vertino kaip nesąžiningas. Atsakovei V. S. tapus naujo būsto nuomininke, atsakovė Savivaldybė galėtų jį Savivaldybės lėšomis pertvarkyti. Apibendrinant tai, teismas konstatavo, kad kitos gyvenamosios patalpos suteikimas V. S., kompensuojant jos turtinius praradimus dėl iškeldinimo iš jos dabartinio būsto, yra proporcingas, protingas ir atliekamas laikantis įstatymo reikalavimų.

6229.

63Dėl galimybės privatizuoti būstą ir atsakovės V. S. teisės į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo, teismas konstatavo, jog atsakovei V. S., kaip nuomininkei, buvo taikomos valstybės numatytos garantijos - suteikus V. S. žemės sklypą namo statybai buvo įvykdyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta garantija. Nagrinėjamos bylos kontekste Nuomos sutarčiai esant nutrauktai ir iškeldinant atsakovę V. S. iš užimamų patalpų jai taip pat yra suteikiamas naujas kokybiškas gyvenamasis būstas, taip įvykdant CK 6.616-6.617 straipsniuose numatytas garantijas. Be to, be atsakovei skirto Žemės sklypo namo statybai bei jai siūlomo naujo būsto, atsakovė V. S. yra iš valstybės gavusi ir kitą papildomą naudą – ji daugiau kaip 20 metų gyveno itin finansiškai naudingomis sąlygomis, o dėl galimybės išpirkti butą lengvatinėmis sąlygomis galima būtų spręsti tik tuomet, kai atsakovė V. S. taptų jai siūlomo naujo būsto nuomininke. Tačiau, kadangi V. S. geruoju įsikelti į jai siūlomas naujas patalpas atsisako, naujos Nuomos sutarties su Savivaldybe nesudarė, šioje proceso stadijoje spręsti klausimą dėl atsakovės V. S. galimybių išsipirkti būstą lengvatinėmis sąlygomis nėra jokio pagrindo. Galiausiai, šios bylos dalykas yra Nuomos sutarties nutraukimas, iškeldinimas ir klausimas dėl teisingo kompensavimo, o ne piniginės kompensacijos skyrimas ar buto privatizavimas.

6430.

65Dėl iškeldinimo termino nustatymo teismas sprendė, jog atsižvelgus į tai, jog apie numatomą gyventojų iškeldinimą iš Užutrakio dvaro komplekso atsakovei V. S. buvo žinoma jau bent du dešimtmečius, šalių ginčas nagrinėjamu konkrečiu atveju vyksta nuo 2015-01-27, atsakovei V. S. nepateikus įtikinamų įrodymų bei pagrįstų argumentų, kad ji negalės įvykdyti sprendimą anksčiau kaip po 6 mėn., taip pat esant byloje konstatuotam viešajam interesui, kuris šioje byloje nagrinėjama situacija yra akivaizdžiai pažeidžiamas, nėra pagrindo tokiam ilgam (6 mėnesių) atsakovės V. S. prašomam jos iškeldinimo termino nustatymui, todėl šį priešieškinio reikalavimą teismas taip pat netenkino.

66III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6731.

68Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 1) priteisti atsakovei V. S. 139 132 EUR piniginę kompensaciją, arba alternatyviai priteisti atsakovei V. S. nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį ( - ) bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto, arba alternatyviai, priteisti atsakovei V. S. nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, esantį ( - ), atsakovei V. S. sumokant piniginę įmoką už šio būsto lengvatinį įgijimą vadovaujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti arba išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei susidarantį 58 032 EUR skirtumą tarp prarandamo ir įgyjamo turto; 2) nustatyti 6 mėn. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų terminą po priteistos kompensacijos išmokėjimo dienos arba būsto nuosavybės teise priteisimo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti visas atsakovės V. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas; arba alternatyviai, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą ir grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6932.

70Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7132.1.

72Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro kompensacijos suteikimas apeliantei už jos iškeldinimą iš jos būsto, tačiau jokia kompensacija už jos gyvenamojo būsto paėmimą visuomenės poreikiams apeliantei nebuvo priteista. CK 6.616 straipsnis yra taikomas tais atvejais, kai yra sudaryta įprasta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir jokie nuomininko teisėti lūkesčiai į nuosavybę nėra susiformavę. Šiuo atveju nebuvo sudaryta paprasta nuomos sutartis. Nuomos sutartimi buvo teisiškai įformintas apeliantės ir jos tėvų faktinis, ilgalaikis gyvenimas ginčo patalpose, todėl teismas visiškai nepagrįstai sugretino atsakovės V. S. teisinę padėtį su asmenimis, kurie sudarę įprastą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra iškeldinami į kitas gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne kompensacijos priteisimo apeliantei už jos iškeldinimą iš jos būsto klausimą, o išsprendė tik klausimą dėl atsakovės iškeldinimo iš jos būsto nepriteisiant jai jokios kompensacijos už jos patiriamus turtinius praradimus paimant visuomenės poreikiams jos gyvenamąjį būstą, kurį tiek ji, tiek jos tėvai turėjo teisę privatizuoti vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu, kuris suteikė teisę Lietuvos Respublikos piliečiams išsipirkti vieną gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepašalino kasacinio teismo nutartyje nurodytų trūkumų, dėl kurių ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.

7332.2.

74Pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, nes visiškai nevertino atsakovės įgyto turtinių santykio su gyvenamąja patalpa. Nors apeliantė ginčo patalpose gyvena daugiau nei 70 metų, ji dar iki nuomos sutarties sudarymo daugiau nei 50 metų gyveno ginčo patalpose. Nuomos sutartimi nebuvo tiesiog išnuomotas būstas atsakovei, o buvo teisiškai įformintas jos šeimos ilgalaikis faktinis gyvenimas ginčo patalpose. Kadangi teismas šią bylą sprendė kaip įprastos nuomos sutarties nutraukimą, būtent dėl to ir padarė nepagrįstas išvadas, jog atsakovei neturi būti kompensuojami jos turtiniai praradimai, kadangi ji jokio nekilnojamojo turto nepraranda.

7532.3.

76Kadangi LAT įpareigojo pirmosios instancijos teismą išspręsti kompensacijos priteisimo klausimą, atsakovei privalėjo būti kompensuojami visi jos turtiniai praradimai susiję su jos gyvenamojo būsto, žemės sklypo ir jame esančių priklausinių paėmimu visuomenės poreikiams. Atsakovė daugiau nei 50 metų iki nuomos sutarties ir 20 metų po nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, naudojosi žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ir per visą šį laikotarpį jai nebuvo uždrausta naudotis šiuo žemės sklypu bei priklausiniais, toks ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė apeliantei teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis toliau galės naudotis ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir prie jo esančiu žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ar įsigyti analogišką arba tokios pačios vertės gyvenamąjį būstą su žemės sklypu ir priklausiniais. Tokiu būdu, atsakovei turi būti kompensuojama už iš apeliantės paimamą visuomenės poreikiams ne tik jos gyvenamąją patalpą, bet ir prie jos esantį ir atsakovės šeimos daug metų naudotą žemės sklypą su jame esančiais priklausiniais.

7732.4.

78Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie tai, jog iškeldinus iš Užutrakio dvaro teritorijos pastatų kitus asmenis, kurių teisinė padėtis buvo tokia pati kaip ir atsakovės, jiems buvo suteiktos gyvenamosios patalpos su žemės sklypu nuosavybėmis teisėmis, todėl ginčijamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dar ir dėl šios priežasties.

7932.5.

80Teismo sprendimas iškeldinti atsakovę į jos sveikatos būklei nepritaikytą gyvenamąją patalpą yra visiškai nepagrįstas, kadangi dar bylą nagrinėjant pagal pradinį ieškinį buvo pateikta daugybė įrodymų apie apeliantės sveikatos būklę. Be to, atsakovė nagrinėjant pagal patikslintą ieškinį pateikė savo sveikatos būklės medicininius dokumentus, iš kurių yra matoma, jog apeliantė turi judėjimo problemų ir teismas privalėjo juos vertinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas pateikė niekuo nepagrįstus samprotavimus apie atsakovės nesąžiningumą ir jos kenkimą ieškovės interesams.

8132.6.

82Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei tapus naujo būsto nuomininke, Savivaldybė galėtų jį pritaikyti atsakovės gyvenimui, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, o tam laikui atsakovei būtų suteiktos kitos laikinos gyvenamosios patalpos, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tokie atsakovės Savivaldybės pažadai galėtų būti įgyvendinti. Be to, gyvenamąsias patalpas pastačiusi Savivaldybė ir privalėjo pasirūpinti, jog dar iki apeliantės iškeldinimo, patalpos būtų pritaikytos atsakovės V. S. poreikiams, o ne kažkada vėliau, kai atsakovė jau bus iškeldinta į šias gyvenamąsias patalpas.

8332.7.

84Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą suteikti jai 6 mėnesių terminą išsikelti iš jos gyvenamosios patalpos, kadangi šiuo metu atsakovė gyvena ginčo patalpoje, čia laiko savo daiktus, kurie yra sukaupti per daugiau nei 70 metų, todėl visų daiktų perkėlimas į kitas gyvenamąsias patalpas užims itin ilgą laiko tarpą. Apeliantės teigimu, jai privalo būti suteikiamas protingas terminas susirasti naują gyvenamąją vietą, pritaikyti gyvenamąją patalpą savo poreikiams ir įsikraustyti į būsimą gyvenamąją patalpą. Tik įsigijus naują būstą ar būstą už gautą piniginę kompensaciją, ji tikėtina per 6 mėnesius pajėgtų išsikelti iš gyvenamosios patalpos, nesukeliant apeliantei didelio streso, kuris galėtų dar labiau pabloginti jos sveikatos būklę. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė jau nuo 2015 m. pradžios žinojo, jog ji bus iškeldinta iš ginčo patalpų, yra visiškai nereikšminga siekiant nustatyti terminą atsakovės iškeldinimui iš jos gyvenamojo būsto, kadangi apeliantė bus iškeldinta iš ginčo patalpų tik tada, kai teismas galutiniu sprendimu šioje byloje priteis jai teisingo dydžio kompensaciją už jos būsto paėmimą visuomenės poreikiams.

8532.8.

86Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, kadangi UAB „Marleksa“ ginčo patalpas vertino pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, t. y. kaip administracines patalpas. Tuo tarpu atsakovė ginčo patalpas naudojo kaip gyvenamąsias patalpas, todėl ieškovės pateikta į bylą ginčo patalpų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita šiai bylai neturi jokios reikšmės. Be to, teismas nenurodė motyvų, dėl kokių priežasčių jis nesivadovavo UAB „Centro Kubas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo įvertinta Savivaldybės būsto rinkos vertė, todėl ginčijamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

8732.9.

88Byloje atsakovei siūloma kita gyvenamoji patalpa, kurią ji galės nuomotis savivaldybės nustatyta kita kaina, tačiau tai nėra tinkama kompensacija už iš jos visuomenės poreikiams paimamą ginčo patalpą. Kadangi LAT šioje byloje konstatavo valstybės pareigą atsakovei tinkamai kompensuoti už jos prarandamą Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės apsaugą, šioje civilinėje byloje privalėjo būti nustatyta kokios vertės kompensaciją gauna atsakovė jai suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, o tokia kompensacijos vertė galėjo būti išsiaiškinta pirmosios instancijos teismo tik šioje civilinėje byloje nustačius, kokia yra atsakovei siūlomo gyvenamojo būsto išsipirkimo kaina. Apeliantės teigimu, visi su kompensacija susiję klausimai privalėjo būti išspręsti šioje byloje, o konkreti siūlomo būsto išsipirkimo lengvatinėmis sąlygomis kaina yra itin reikšminga vertinant, ar atsakovei siūloma kompensacija dėl jos iškeldinimo iš ginčo patalpų yra teisinga ir tinkamai kompensuoja atsakovės turtinius praradimus. Tačiau teismas to neanalizavo ir atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą išreikalauti įrodymą – Savivaldybės siūlomo gyvenamojo būsto atsakovei pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą - užkirto kelią atsakovei įvertinti, ar Savivaldybė leisdama išsipirkti Savivaldybės būstą lengvatinėmis sąlygomis kompensuoja atsakovės turtinius praradimus ir įrodinėti priešieškinio reikalavimus.

8932.10.

90Teismas nepagristai ieškovei iš atsakovės priteisė 2 928,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kadangi pirmajame teismų rate ieškovė bylą pralaimėjo, todėl iš jos turi būti priteistos visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos iki to laiko, kai kasacinis teismas grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo. Be to, ieškovė yra įpareigotina grąžinti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė jai yra sumokėjusi po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, nagrinėjant bylą pagal pradinį ieškovės ieškinį.

9133.

92Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9334.

94Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9534.1.

96Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog kitos gyvenamosios patalpos suteikimas yra tinkama kompensacija, kadangi šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl atsakovės teisės į alternatyvų būstą reikėtų įvertinti tai, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m., už investicinius čekius įsigijusi žemės sklypą, kurį 2000 m. pardavė, spręstina, ar tokia kompensacija laikytina pakankama.

9734.2.

98Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė įstatymo nustatyta tvarka išreiškė kitokią savo valią dėl kurio nors įstatymo numatytos valstybės garantijos būdo pasirinkimo, išskyrus valią dėl žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai, nėra.

9934.3.

100Atsakovei, kaip nuomininkei, buvo taikomos valstybės numatytos garantijos – jai suteikus žemės sklypą namo statybai buvo įvykdyta Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta garantija. Nagrinėjamos bylos kontekste Nuomos sutarčiai esant nutrauktai ir iškeldinant atsakovę iš užimamų patalpų, t. y. iš Pastato, jai taip pat yra suteikiamas naujas kokybiškas gyvenamasis būstas. Tokiu būdu yra įvykdomos CK 6.616 – 6.617 straipsniuose numatytos sąlygos. Be to, suteikus Butą apeliantei ir jai tapus Buto nuomininke, atsiranda teisinė galimybė į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę. Tokiu būdu būtų įgyvendinta ir dar viena Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta garantija, tačiau šioje byloje tokios Kompensacijų įstatyme numatytos garantijos atsakovė nesiekia.

10134.4.

102Teismas teisingai konstatavo, jog be atsakovei skirto žemės sklypo individualaus namo statybai ir jai siūlomo naujo būsto, apeliantė yra iš valstybės gavusi ir kitą papildomą naudą – ji visą gyvenimą (kelis dešimtmečius) lengvatinėmis sąlygomis nuomojosi būstą vaizdingoje ir prestižinėje vietoje. Toks išaiškinimas yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šioje byloje priimtoje nutartyje. Papildomai įvertinus atsakovei skirto Žemės sklypo vertę ir tai, kad apeliantė ilgą laiką jai naudingomis finansinėmis sąlygomis gyveno Pastate, t. y. tą turtinę naudą, kurią atsakovė realiai gavo, ieškovės teigimu, darytina išvada, kad atsakovės iškeldinimas iš Pastato ir Buto jai suteikimas taip pat kartu ir Žemės sklypo skyrimas individualaus gyvenamojo namo statybai yra tinkama ir teisinga kompensacija tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, tiek Kompensacijų įstatymo prasme, tiek Konstitucinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų kontekste.

10334.5.

104Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis esamo teisinio reglamentavimo nuostatomis ir byloje esančių įrodymų visuma visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neatitiko ir neatitinka nei iki 1998 liepos 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo, nei Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, nei vėliau įsigaliojusio Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų. Tai reiškia, kad šiuo metu atsakovės reikalavimo teisė privatizuoti įsivaizduojamas gyvenamąsias patalpas, t. y. Butą, yra vienareikšmiškai nepagrįsta.

10534.6.

106Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kartu su ginčo Pastatu apeliantei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais, dar daugiau – jokių Pastato (sarginės) priklausinių įstatymo nustatyta tvarka apskritai nėra įregistruota, todėl atsakovė objektyviai negali netekti jokio tariamo žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas Naudojimasis daiktu savo nuožiūra nesukuria nuosavybės teisės į tokį naudojamą daiktą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą dėl 79132 EUR piniginės kompensacijos už prarastą žemės sklypą pagrįstai atmetė.

10735.

108Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-07-16 sprendimą palikti nepakeistą.

10936.

110Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11136.1.

112Atsakovei V. S. 2018-10-08 buvo pasiūlyta pastatytuose gyvenamuosiuose namuose nuomotis savivaldybės būstą - trijų kambarių 84,10 kv. m bendro ploto (su patogumais), esantį ( - ). Tai yra, buvo pasiūlytas nuomotis didesnio ploto ir didesnio kambarių skaičiaus būstas, nei V. S. nuomojosi iš ieškovės Užutrakio dvaro sodyboje. Taigi pasiūlymas pilnai atitinka CK 6.617 str. 1 d. ir 2 d. keliamus reikalavimus. Be to, byloje yra pateiktas Savivaldybės būsto nuomos sutarties projektas, kurio 24 punkte yra nurodyta sąlyga, leidžianti nuomininkui, esant jo prašymui, pirkti iš savivaldybės nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

11336.2.

114Atsakovė Savivaldybė situacijoje, kai atsisakyta keltis į siūlomas nuomotis patalpas ir sudaryti nuomos sutartį, neturi teisėto pagrindo įrengti siūlomą Butą, atsižvelgiant į apeliantės sveikatą, kadangi neaišku, ar atsakovė kelsis į siūlomą Butą.

11536.3.

116Atsakovė Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo parengti siūlomo Buto išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį, nurodant esminę sutarties sąlygą – konkrečią siūlomo Buto pirkimo lengvatinėmis sąlygomis kainą.

11736.4.

118Esminė sąlyga Buto privatizavimui yra tai, kad Butą gali privatizuoti tik nuomininkas. Šiai dienai apeliantė jokių teisių į jai siūlomą Butą nėra įgijusi, todėl ir neturi teisės jo ir privatizuoti.

11936.5.

120Šioje byloje LAT pasisakė tik apie teisingą kompensavimą, sprendžiant turto praradimo kompensavimo klausimus, tačiau nieko nėra pasisakyta, kad tai turi būti dar siejama su Buto išpirkimu lengvatinėmis sąlygomis.

12136.6.

122Atsakovė Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT 2018-05-17 nutarties nuostatas dėl kompensacijos ir kompensavimo būdo.

123Teisėjų kolegija

konstatuoja:

124IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12537.

126Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12738.

128Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės V. S. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12939.

130Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

13140.

132Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

13341.

134Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos patikslintą ieškinį ir iškeldino atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios ( - ), su visu jai priklausančiu turtu, suteikiant V. S. kitas gyvenamąsias patalpas - 3 kambarių butą, esantį adresu ( - ), o atsakovės priešieškinį dėl teisingos kompensacijos išmokėjimo už jos gyvenamojo būsto paėmimą visuomenės poreikiams atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovę V. S. iš administracinės paskirties pastato - sarginės, esančios ( - ), su visu jai priklausančiu turtu, suteikiant V. S. kitas gyvenamąsias patalpas - 3 kambarių butą, esantį adresu ( - ), t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S.

135Dėl naujų įrodymų priėmimo

13642.

1372020 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas apeliantės (atsakovės) V. S. prašymas prijungti prie bylos visuomenės informavimo priemonėje www.galve.lt publikuotą straipsnį „Trakų rajono savivaldybės administracija ir vėl atsidūrė teisėsaugos pareigūnų taikiklyje. Teigiama, kad į apklausas yra kviečiami aukšto rango darbuotojai, taip pat areštuoti butai“.

13843.

139CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Taigi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

14044.

141CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl 2019 m. liepos 16 d. teismo sprendimo paduoti baigėsi 2019 m. rugpjūčio 16 d. Po apeliacinio skundo padavimo apeliantė V. S. 2020 m. kovo 6 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos visuomenės informavimo priemonėje www.galve.lt publikuotą straipsnį „Trakų rajono savivaldybės administracija ir vėl atsidūrė teisėsaugos pareigūnų taikiklyje. Teigiama, kad į apklausas yra kviečiami aukšto rango darbuotojai, taip pat areštuoti butai“. Kaip matyti iš atsakovės (apeliantės) pateikto prašymo turinio, pateikiamu nauju rašytiniu įrodymu apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S., t. y. juo iš esmės pildomas apeliacinio skundo turinys – teikiami nauji argumentai, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio įrodymai (t. y. www.galve.lt publikuotas straipsnis) negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės 2020 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktą straipsnį „Trakų rajono savivaldybės administracija ir vėl atsidūrė teisėsaugos pareigūnų taikiklyje. Teigiama, kad į apklausas yra kviečiami aukšto rango darbuotojai, taip pat areštuoti butai“ atsisakytina priimti ir pridėti prie bylos medžiagos.

14245.

1432020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apeliantės (atsakovės) V. S. prašymas prijungti prie bylos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-72-804/2019, kopiją.

14446.

145Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14647.

147Pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), kadangi teismai yra saistomi jų pačių priimtų sprendimų ir jais turi vadovautis nepriklausomai nuo to, ar kitų teismų sprendimai yra teikiami į bylą, todėl jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo į bylą klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui vadovautis atitinkamais precedentais, su kitų bylų procesiniais dokumentais gali susipažinti ir iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateikto procesinio dokumento kopiją atsisakytina priimti ir pridėti prie bylos.

148Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14948.

150Ši byla nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-684/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis iškeldinti atsakovę V. S. su visu jai priklausančiu turtu nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos ir klausimą dėl tinkamos kompensacijos priteisimo atsakovei V. S. perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. Trakų rajono apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis nutraukti 1996 m. vasario 1 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pasirašytą tarp V. S. ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos dėl V. S. ir jos šeimos nariams išnuomotų 73,45 kv. m ploto patalpų, pastate – sarginėje, ( - ) ir iškeldinti P. S., A. P., A.P. ir K. J. su visu jiems priklausančiu turtu nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos, palikta nepakeista, todėl sprendimas dėl šios dalies yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e3K-3-186-684/2018 pagal atsakovės V.S. kasacinį skundą, 2018-05-17 nutartimi konstatavus 1996-02-01 Nuomos sutarties nutraukimą buvus teisėtu ir pripažinus atsakovės V. S. ir jos šeimos narių iškeldinimą pagrįstu ir grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik klausimą dėl tinkamos kompensacijos priteisimo atsakovei V. S., bylos nagrinėjimo ribas sudaro būtent tik klausimas dėl atsakovei V. S., ją iškeldinant iš ginčo patalpų, priklausančios kompensacijos formos ir dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

15149.

152Byloje nustatyta, kad 1996-02-01 ieškovė ir atsakovė V. S. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį (1 t., b. l. 9-10). Šia sutartimi ieškovė atsakovei išnuomojo 73,45 kv. m gyvenamąją patalpą, esančią ( - ) (1 t. b. l. 11). Ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2004-03-04, jos statusas negyvenamosios paskirties – administracinės paskirties (1 t., b. l. 19-20). Patalpos nuo 1996-08-16 priklauso Lietuvos Respublikai, kurios buvo perduotos valstybei 1995-07-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu, o jas patikėjimo teise valdo ieškovė – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, pagal LR Vyriausybės 1995-07-27 nutarimą Nr. 1052 „Dėl Trakų valstybinės turizmo įmonės likvidavimo“ (2 t., b. l. 42, 70-73; ). LR Vyriausybės 1999-12-23 nutarimu Nr. 1465 Užutrakio dvaro sodyba, įskaitant ir sarginę G208K7P, esančią ( - ), buvo paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe - kultūros paminklu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-10-19 nutarimu Nr. 1109 patvirtinta Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo infrastruktūrai (visuomenės kultūrinio ir pažintinio turizmo poreikiams) koncepcija (toliau – Koncepcija), kurios 10.2. punkte numatyta, kad įgyvendinant šią koncepciją Trakų rajono savivaldybė, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gavusi reikiamų lėšų, iškeldins gyventojus iš Užutrakio dvaro sodybos, aprūpins juos kitu gyvenamuoju plotu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 2014-04-25 sprendimu Nr. S-5(6.2.-187) „Dėl Trakų rajono kultūros paveldo apsaugos“ rekomendavo Trakų r. savivaldybei užbaigti Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje laikinai gyvenančių gyventojų iškeldinimą, aprūpinant juos kitu gyvenamuoju plotu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose (1.5 punktas).

15350.

154Ieškovė 2015-10-28 pranešimu įspėjo atsakovę V. S., kad ieškovė ketina nutraukti nuomos sutartį ir pasiūlė iš jų išsikelti gera valia (1 t., b. l. 12). Atsakovei V. S. nesutikus nutraukti Nuomos sutartį ir išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų (1 t., b. l. 13), ginčas persikėlė į teismą, kur kasacinio teismo konstatuota, kad atsakovė V. S. „sutinka, jog nuomos sutartis turi būti nutraukta, o ji turi būti iškeldinta“, „neginčijo sprendimo ją iškeldinti iš turizmo poreikiams pritaikomo didelės istorinės vertės pastato proporcingumo, tačiau reikalavo tinkamos kompensacijos pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį“, „ginčas yra tik dėl iškeldinimo suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas ar jų nesuteikiant ir tinkamo kompensavimo“. Taigi, pasibaigus nuomos santykiams, atsakovė V. S privalo grąžinti nuomos objektą, tačiau byloje kilo klausimas dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S.

155Dėl tinkamos kompensacijos formos ir dydžio

15651.

157Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro kompensacijos suteikimas apeliantei už jos iškeldinimą iš jos būsto, tačiau jokia kompensacija už jos gyvenamojo būsto paėmimą visuomenės poreikiams apeliantei nebuvo priteista. Apeliantės teigimu, šiuo atveju nebuvo sudaryta paprasta nuomos sutartis. Nuomos sutartimi buvo teisiškai įformintas apeliantės ir jos tėvų faktinis, ilgalaikis gyvenimas ginčo patalpose, todėl teismas visiškai nepagrįstai sugretino atsakovės V. S. teisinę padėtį su asmenimis, kurie sudarę įprastą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra iškeldinami į kitas gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne kompensacijos priteisimo apeliantei už jos iškeldinimą iš atsakovės būsto klausimą, o išsprendė tik klausimą dėl atsakovės iškeldinimo iš jos būsto nepriteisiant jai jokios kompensacijos už jos patiriamus turtinius praradimus paimant visuomenės poreikiams jos gyvenamąjį būstą, kurį tiek ji, tiek jos tėvai turėjo teisę privatizuoti vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu.

15852.

159Vertinant šiuos apeliantės teiginius, visų pirma pažymėtina, jog Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis nustato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

16053.

161Byloje visų instancijos teismų buvo nustatyta, kad atsakovė iškeldintina iš ypatingą vertę visuomenei turinčiame pastate esančių patalpų, kurias norima pritaikyti visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. šioje byloje iš esmės yra asmenų teisės į būstą ir visuomenės siekio naudotis ypatingą vertę turinčiu kultūros paveldo kompleksu interesų priešprieša. Taigi šiuo atveju, kaip konstatavo LAT, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turi būti nustatyta teisinga susikirtusių interesų pusiausvyra, kuri būtų užtikrinta per kompensavimo mechanizmą, t. y. atsakovei V. S. turi būti kompensuojamas jos turėtas teisės į būstą turtinis praradimas (LAT nutarties 66 punktas). LAT, grąžindamas šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nenustatyti teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius. Sprendžiant dėl atsakovės teisės į alternatyvų būstą reikėtų įvertinti ir tai, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu atsakovė pasinaudojo pirmąja galimybe dar 1995 m., už investicinius čekius įsigijusi žemės sklypą, kurį 2000 m. pardavė, spręstina, ar tokia kompensacija laikytina pakankama (LAT nutarties 89 punktas).

16254.

163Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad iškeldinamai atsakovei V. S. priklauso teisė į prarandamo būsto kompensaciją, kurios forma ir dydis turėjo būti nustatyti tik tinkamai atskleidus bylos esmę, bei išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, tame tarpe nurodytas LAT nutarties 89 punkte.

16455.

165Remiantis bylos duomenimis, atsakovė ginčo patalpą valdė ir ja naudojosi ilgą laiką dar iki nuomos sutarties sudarymo (pasak apeliantės, ji ginčo patalpose gyvena nuo 1947-1948 metų). Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendime taip pat nurodoma suteikti įregistruotas patalpas daug metų ten gyvenančioms šeimoms, tarp jų ir atsakovės, o pagal Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016 m. vasario 19 d. pažymą atsakovė V. S. nuo 1973 m. gegužės 4 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo patalpoje. Ginčo dėl to, kad patalpose buvo gyventa teisėtai ir savininkai atsakovės teisės naudotis patalpomis kaip būstu neginčijo, byloje nėra. Vėliau, siekdamos įteisinti faktinį naudojimąsi ginčo patalpomis, šalys sudarė 1996 m. vasario 1 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 1996-02-01 Nuomos sutarties sudarymo aplinkybės ir jos pobūdis buvo nagrinėtas ir atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-17 nutartyje. Kaip konstatavo LAT, ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta remiantis Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 50, įvertinus faktinius tęstinio pobūdžio šalių santykius, o ne šalių susitarimu (LAT 2018-05-17 nutarties 49 punktas). Be to, LAT vertindamas, ar iš nuomos sutarties kylanti turtinė nauda yra laikoma atsakovės nuosavybe Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme, nustatė, jog atsakovė beveik 20 metų nuo nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, per visą šį laikotarpį su ja nebuvo bandoma nutraukti nuomos sutarties, jos pakeisti ar atsakovę iškeldinti, todėl toks ilgas gyvenimas ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldinus, jiems būtų suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovei teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis palankiomis sąlygomis ji ir jos šeimos nariai toliau galės nuomotis ar įsigyti būstą. LAT teigimu, būtent ši turtinė nauda, kurią gauna atsakovė iš 1996 m. vasario 1 d. sudarytos gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties, ir yra ta turtinė teisė, kuri yra gintina Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis. Taigi remiantis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, iš 1996-02-01 nuomos sutarties kylanti turtinė nauda yra laikoma atsakovės nuosavybe Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme, kuri negali būti paimama be tinkamos kompensacijos.

16656.

167EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad paimant asmens turtą visuomenės poreikiams tenkinti teisės į kompensaciją sąlygos yra svarbios, vertinant, ar skundžiama priemonė nustatė teisingą susikirtusių interesų pusiausvyrą ir neuždėjo asmeniui neproporcingos naštos. Turto paėmimas nesumokant kompensacijos, protingai (pagrįstai) susijusios su jo verte, paprastai reikš neproporcingą apribojimą ir visiškas kompensacijos nepaskyrimas gali būti pateisinamas tik itin išskirtiniais atvejais (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. sprendimo byloje Werra Naturstein GmbH & Co KG prieš Vokietiją, peticijos Nr. 32377/12, par. 45; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Holy Monasteries prieš Graikiją, peticijų Nr. 13092/87, 13984/88, par. 71).

16857.

169Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas spręsdamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S., rėmėsi CK 6.616 straipsniu, kurio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų savo darbuotojams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu: 1) namas, kuriame yra gyvenamoji patalpa, turi būti nugriautas; 2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo; 3) gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą suteikia nuomotojas arba kitas juridinis asmuo, dėl kurio interesų gyvenamasis namas griaunamas, rekonstruojamas arba perplanuojamas bei gyvenamosios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas. Taigi, CK 6.616 straipsnis, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, nenumato jokios kitos kompensacijos formos, kaip tik kitos tinkamai įrengtos gyvenamosios patalpos suteikimas ir jokie turtiniai praradimai pagal šį straipsnį nėra kompensuojami. Vadovaujantis šio straipsnio nuostata nuomininkas, kuris yra iškeldinamas iš gyvenamosios patalpos, nepriklausomai nuo to, kiek laiko gyvena nuomojamose patalpose, nepriklausomai nuo to, koks yra susiformavęs ryšys su gyvenamąja patalpa ir nepriklausomai nuo to, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas yra perkeliamas į kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, esant CK 6.616 straipsnio numatytiems pagrindams. Šis straipsnis yra taikomas tais atvejais, kai yra sudaryta įprasta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir jokie nuomininko teisėti lūkesčiai į nuosavybę nėra susiformavę. Tai reiškia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtą CK 6.616 straipsnį galėjo taikyti tik tada, jei įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir atskleidęs bylos esmę būtų nustatęs, jog nagrinėjamu atveju jokie apeliantės V. S. teisėti lūkesčiai į ginčo patalpą nėra susiformavę.

17058.

171Tačiau išanalizavusi bei įvertinusi apeliantės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, visiškai nevertino atsakovės įgyto turtinio santykio su gyvenamąja patalpa, neanalizavo ginčo patalpos nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantė ginčo patalpose gyvena jau daugiau nei 70 metų, o 1996-02-01 nuomos sutartis, kaip konstatavo LAT, buvo sudaryta įvertinus faktinius tęstinio pobūdžio šalių santykius. Teisėjų kolegijos teigimu, pirmosios instancijos teismui visiškai nevertinus atsakovės įgyto turtinio santykio su gyvenamąja patalpa ir nenustatinėjus, ar nagrinėjamu atveju buvo/nebuvo susiformavę apeliantės V. S. teisėti lūkesčiai į ginčo patalpą, pirmosios instancijos teismas negalėjo šalių ginčą spręsti kaip įprastos nuomos (tik nuomos teisinių santykio turinio) sutarties nutraukimą Be to, apeliantei bylos nagrinėjimo metu akcentuojant, kad ji dar iki nuomos sutarties sudarymo daugiau nei 50 metų gyveno ginčo patalpose (pasak apeliantės, jos tėvai nuo 1947 m. metų iki ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo 1996 m. gyveno ginčo patalpose), teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl apeliantės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996-02-01 nuomos sutarties sudarymo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir tinkamai neatskleidęs šioje dalyje bylos esmės, be jokio teisinio pagrindo taikė CK 6.616 straipsnio nuostatas. Nepašalinus kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, dėl kurių ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas, kuriame ji gyventų nuomos teisėmis yra tinkama, teisinga ir pakankama kompensacija jos turtiniams praradimams kompensuoti, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

17259.

173Analizuodamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S. (tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų kontekste), pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, yra visiškai nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų (Nekilnojamojo turto registro išrašuose, Namų valdos byloje, Nuomos sutartyje), kad kartu su ginčo patalpa atsakovei kada nors būtų išnuomotas ir žemės sklypas kartu su jos minimais priklausiniais, todėl, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovė V. S. negali netekti jokio žemės sklypo, kuris niekada jai nebuvo išnuomotas ar suteiktas kitu teisėtu pagrindu.

17460.

175Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, kad atsakovė gyvendama ginčo patalpoje naudojosi ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir šalia jos esančiu žemės sklypu bei šios gyvenamosios patalpos priklausiniais, t. y. lauko tualetu, malkine, sandėliuku, žemės sklype augančiais vaismedžiais. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad valstybė nekėlė jokių pretenzijų dėl šio žemės sklypo ilgamečio naudojimo atsakovės interesais, todėl akivaizdu, jog apeliantė turėjo teisėtą lūkestį, kad ir toliau tokiomis pačiomis sąlygomis galės naudotis šiuo žemės sklypu arba kitu žemės sklypu, kurį galės įsigyti lengvatinėmis sąlygomis nuosavybės teise. Kaip konstatavo LAT 2018-05-17 nutartyje, nuomininkų teisės ir teisėti lūkesčiai, pagrįsti nuomos sutarties sudarymu, gali būti gintini kaip nuosavybė Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatomis, tačiau tam turi būti nustatytas nuomininkų teisėtas lūkestis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė daugiau nei 50 metų iki nuomos sutarties ir 20 metų po nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose, naudojosi žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ir per visą šį laikotarpį jai nebuvo uždrausta naudotis šiuo žemės sklypu bei priklausiniais, todėl toks, teisėjų kolegijos vertinimu, ilgas gyvenimo ginčo patalpose pagal ginčo nuomos sutarties sąlygas ir valstybės įgaliotų institucijų nuolatinis tvirtinimas, kad, Užutrakio dvaro sodybos komplekse ir jo patalpose gyvenančius asmenis iškeldins, jiems bus suteikiamas kitas būstas, sukūrė apeliantei teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis pat palankiomis sąlygomis ji galės toliau naudotis ne tik gyvenamąja patalpa, bet ir prie jos esančiu žemės sklypu bei jame esančiais priklausiniais ar įsigyti analogišką arba tokios pačios vertės gyvenamąjį būstą su žemės sklypu ir priklausiniais. Tokiu būdu, atsakovei turi būti tinkamai kompensuojama ne tik už gyvenamąją patalpą, paimamą iš jos visuomenės poreikiams, bet ir už atsakovės šeimos daug metų naudotą žemės sklypą su jame esančiais priklausiniais. Be to, apeliantei bylos nagrinėjimo metu akcentuojant, kad ji daugiau nei 50 metų iki nuomos sutarties ir 20 metų po nuomos sutarties sudarymo gyveno ginčo patalpose ir naudojosi ne mažesniu kaip 10 arų žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S., visiškai neanalizavo ir nesiaiškino, ar tikrai apeliantė visą šį laikotarpį naudojosi būtent 10 arų žemės sklypo plotu. Byloje nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent 10 arų žemės sklypo plotu atsakovė naudojosi (CPK 178 straipsnis), todėl lieka neaišku, kodėl yra prašoma kompensacijos, skaičiuojant ją būtent už 10 arus. Visas šias aplinkybes, susijusias su atsakovės prarandamu 10 arų žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės turėjo įvertinti ir išnagrinėti skundžiamame teismo sprendime, tačiau to, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nedarė.

17661.

177LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.

17862.

179Teismai, vertindami teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, turėtų atsižvelgti į aplinkybes, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017 17–18 punktus).

18063.

181Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo atsakovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti apeliantei V. S. kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, dėl to, kad kaip konstatavo teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovei žemės sklypas buvo išnuomotas, nors minėti reikalavimai buvo keliami ne nuomos sutarties, o faktinio ilgamečio žemės sklypo naudojimo pagrindu (t. y. yra reiškiami tuo pagrindu, jog atsakovės turtinės teisės yra ginamos pagal Konvencijos I protokolo 1 straipsnį), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. neanalizavo ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, ir taip pažeidė pamatinę teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis), todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas, kuriame ji gyventų nuomos teisėmis yra tinkama, teisinga ir pakankama kompensacija jos turtiniams praradimams kompensuoti, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

18264.

183Atskirai teisėjų kolegija pažymi ir dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovė V. S. pasinaudojo galimybe vieną kartą lengvatine tvarka už investicinius čekius įsigyti žemės sklypą individualiam gyvenamajam namui statyti, tačiau vien žemės sklypo be jokios inžinerinės infrastruktūros perduotame žemės sklype suteikimas nebuvo pakankamas valstybės pareigos tinkamai kompensuoti atsakovės turtinius praradimus vykdymas, t. y. tokia kompensacija laikytina nepakankama.

18465.

185Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

18666.

187Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Trakų apylinkės taryba 1992 m. kovo 9 d. I šaukimo sesijos sprendimu „Dėl žemės sklypo išskyrimo“ nusprendė skirti atsakovei V. S. 2349 kv. m žemės sklypą Nr. 32 ( - ) ; šis sklypas jai buvo skirtas neatlygintinai gyvenamajam namui statyti. Atsakovė V. S. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992 m. kovo 24 d. pateikė prašymą parduoti jai 0,23 ha žemės sklypą, kurį užims privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas), ( - ); šį žemės sklypą atsakovė išpirko investiciniais čekiais ir 1995 m. kovo 17 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė gautą žemės sklypą 2000 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė.

18867.

189Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklypo skyrimas atsakovei V. S., kurį ji išpirko ir vėliau pardavė, buvo siejamas su jos iškeldinimu iš ginčo patalpos. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S. visiškai neanalizavo ir nesiaiškino, ar žemės sklypo skyrimas atsakovei V. S. buvo susijęs su apeliantės gyvenimu ginčo patalpoje, teismas nesiūlė bylos šalims pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius, kad žemės sklypo skyrimas buvo siejamas būtent su atsakovės išsikėlimu iš ginčo patalpos, nevertino, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovei žemės sklypas buvo paskirtas dar 1992 metais, o ginčo patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta 1996 metais, bei į tai, kad žemės sklypas buvo suteiktas kitoje gyvenamojoje vietovėje nei yra ginčo patalpa, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė yra lengvatinėmis sąlygomis įgijusi žemės sklypą, kas iš dalies kompensuoja jos turtinius praradimus. Taigi visiškas argumentų nebuvimas neleidžia teisėjų kolegijai atlikti pirmosios instancijos teismo sprendimo kontrolės funkcijos, patikrinti bei įsitikinti, ar tokia teismo išvada iš tiesų yra teisinga.

19068.

191Dar daugiau, darydamas išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas, kuriame ji gyventų nuomos teisėmis yra tinkama, teisinga ir pakankama kompensacija jos turtiniams praradimams kompensuoti, bei atitinka CK 6.617 straipsnyje nurodytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų konkrečių įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo savo išvadas argumentuotai pagrįsti bylos duomenimis ir nurodyti, kokiais įrodymais remiantis konkrečios išvados daromos, o kokie bylos duomenys yra atmetami arba yra nereikšmingi, o ne teikti vien tik samprotavimus apie atsakovės nesąžiningumą ir jos kenkimą ieškovės interesams.

19269.

193Pasak apeliantės, Savivaldybės siūlomas būstas atsakovei neatitinka jos poreikių, kadangi atsakovė dėl apsunkinto judėjimo negali lipti laiptais, o jai siūlomas butas ne tik, kad yra antrame aukšte, bet ir yra išdėstytas per du aukštus ir į antrą būsto aukštą yra patenkama laiptais. Taigi, atsakovės nuomone, teismo sprendimas iškeldinti atsakovę į jos sveikatos būklei nepritaikytą gyvenamąją patalpą yra visiškai nepagrįstas.

19470.

195Išanalizavęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog byloje esantys duomenys (t. y. 2017-03-13 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, 2018-02-22, Stacionaro epikrizė, 2018-12-13 Stacionaro epikrizė, 2019-05-25 medicininis pažymėjimas) patvirtina, jog atsakovė turėjo judėjimo problemų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai savaime, nesant kitų patikimų duomenų, nepatvirtina, kad Savivaldybės siūlomas būstas nėra pritaikytas atsakovės poreikiams ir neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reikalavimų.

19671.

197Teisėjų kolegija iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pati atsakovė ne kartą akcentavo, kad apeliantei priteisus siūlomą gyvenamąją patalpą nuosavybės teise, atsakovė V. S. laikytų tai tinkama ir teisinga kompensacija už jos prarandamą gyvenamąjį būstą. Tačiau siekiant tinkamai išspręsti šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius apeliantės neįgalumą, bei sunkią atsakovės sveikatos būklę. Kitaip tariant, visas šias aplinkybes, susijusias su atsakovės sveikatos būkle, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės turėjo įvertinti ir išnagrinėti skundžiamame teismo sprendime, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar tikrai savivaldybės siūlomas būstas yra pritaikytas atsakovės poreikiams. Tačiau to, kaip patvirtina bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas nedarė, o, kaip minėta, tik teikė savo samprotavimus apie atsakovės nesąžiningumą ir jos kenkimą ieškovės interesams. Be to, darydamas išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas, kuriame ji gyventų nuomos teisėmis, atitinka CK 6.617 straipsnyje nurodytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovo pareiškimu, kad atsakovei tapus naujo būsto nuomininke, Savivaldybė galėtų jį Savivaldybės lėšomis pertvarkyti, t. y. pritaikyti atsakovės gyvenimui, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę - įrengti keltuvą ar liftą, o tam laikui apeliantei būtų suteiktos kitos laikinos gyvenamosios patalpos (nenutraukiant jai suteiktos patalpos nuomos sutarties), nors byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tokie Savivaldybės ketinimai galėtų būti įgyvendinti. Tokios bylos nustatytos aplinkybės teikia papildomą pagrindą teisėjų kolegijai spręsti dėl aiškiai nepakankamo pirmosios instancijos teismo dėmesingumo, nepateikiant jokių svarių argumentų, leidusių teismui konstatuoti, jog kitos gyvenamosios patalpos suteikimas V. S., kompensuojant jos turtinius praradimus dėl iškeldinimo iš jos dabartinio būsto, yra proporcingas, protingas ir atliekamas laikantis įstatymo reikalavimų.

19872.

199Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą praradusiai atsakovei V. S., neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, tame tarpe nurodytų ir LAT nutarties 89 punkte, ir tokiu būdu neužtikrino, kad atsakovei V. S. būtų tinkamai kompensuota už turtinius praradimus, bei kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp ginčo šalių.

20073.

201Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

20274.

203Nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nevertintas atsakovės įgytas turtinis santykis su gyvenamąja patalpa ir neanalizuotos ginčo patalpos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, nenagrinėtas atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti apeliantei V. S. kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, nors minėti reikalavimai buvo keliami ne nuomos sutarties, o faktinio ilgamečio žemės sklypo naudojimo pagrindu, nesiaiškinta, ar tikrai apeliantė visą šį laikotarpį naudojosi būtent 10 arų žemės sklypo plotu, nesiaiškinta, ar 2349 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), skyrimas atsakovei V. S. buvo siejamas būtent su atsakovės išsikėlimu iš ginčo patalpos, nevertinta, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), bei visiškai neanalizuota atsakovės sveikatos būklė ir neįsitikinta, ar tikrai savivaldybės siūlomas būstas yra pritaikytas atsakovės poreikiams. Taigi pirmojoje instancijoje netinkamai ir neišsamiai tyrus ir vertinus bylos aplinkybes bei įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos išsprendimas negalimas apeliacinėje instancijoje, todėl tikslinga bylą visa apimtimi perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nors byloje nėra ginčo dėl atsakovės iškeldinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu neišsprendus tinkamo kompensacijos priteisimo klausimo, negalimas ir iškeldinimas. Grąžinus bylą pirmajai instancijai, rungimosi galimybės yra geresnės, o teisė į apeliaciją tuo aspektu, kad galima iš naujo patikrinti ir faktines aplinkybes, užtikrinama labiau. Siekiant teisingai ir tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir atsakovei V. S. tinkamai kompensuoti už turtinius praradimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

20475.

205Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako.

206Dėl procesinės bylos baigties

20776.

208Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

20977.

210Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 56-71 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nevertintas atsakovės įgytas turtinis santykis su gyvenamąja patalpa ir neanalizuotos ginčo patalpos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, nenagrinėtas atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti apeliantei V. S. kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, nors minėti reikalavimai buvo keliami ne nuomos sutarties, o faktinio ilgamečio žemės sklypo naudojimo pagrindu, nesiaiškinta, ar tikrai apeliantė visą šį laikotarpį naudojosi būtent 10 arų žemės sklypo plotu, nesiaiškinta, ar 2349 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), skyrimas atsakovei V. S. buvo siejamas būtent su atsakovės išsikėlimu iš ginčo patalpos, nevertinta, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), neanalizuota atsakovės sveikatos būklė ir neįsitikinta, ar tikrai savivaldybės siūlomas būstas yra pritaikytas atsakovės poreikiams), skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to, gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

211Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21278.

213Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylą iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

214Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

215apeliantės V. S. 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktus naujus rašytinius įrodymus, t. y. visuomenės informavimo priemonėje www.galve.lt publikuotą straipsnį „Trakų rajono savivaldybės administracija ir vėl atsidūrė teisėsaugos pareigūnų taikiklyje. Teigiama, kad į apklausas yra kviečiami aukšto rango darbuotojai, taip pat areštuoti butai“ ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-72-804/2019, kopiją, atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

216Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

217Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau tekste –... 7. 2.... 8. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.... 9. 3.... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi... 11. 4.... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.... 13. 5.... 14. Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė patikslintą... 15. 6.... 16. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-27 nutarimu Nr. 1052... 17. 7.... 18. Paaiškino, kad Užutrakio dvaro sodybos panaudojimo viešajai turizmo... 19. 8.... 20. Atsakovė V. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti... 21. 9.... 22. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog: (i) nei ieškovė, nei atsakovė... 23. 10.... 24. Paaiškino, kad ginčo gyvenamąja patalpa atsakovė V. S. naudojasi nuo 1948... 25. 11.... 26. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.617 straipsnio 1 dalimi, suteikiama kita... 27. 12.... 28. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji gyvendama gyvenamojoje patalpoje,... 29. 13.... 30. Atsakovė V. S. neprieštarauja dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir... 31. 14.... 32. Ieškovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į... 33. 15.... 34. Ieškovės teigimu, valstybės numatytos garantijos nuomininkams nebuvo... 35. 16.... 36. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovė V. S. priešieškinyje jokia... 37. 17.... 38. Ieškovė paaiškino, kad šioje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė,... 39. 18.... 40. Papildomai pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė V. S. mano, kad turi... 41. 19.... 42. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad bylos... 43. 20.... 44. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškovės... 45. 21.... 46. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu į priešieškinį su... 47. 22.... 48. Atsakovė Trakų rajono savivaldybė nesutinka su atsakovės V. S. reikalavimu... 49. 23.... 50. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos... 51. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 52. 24.... 53. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovės... 54. 25.... 55. Teismas nustatė, kad atsakovė V. S. pasinaudojo galimybe vieną kartą... 56. 26.... 57. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamam ginčui turėtų būti taikytinas CK... 58. 27.... 59. Atsakovė V. S., pagrįsdama jos reikalaujamos bendros 139 132 EUR... 60. 28.... 61. Dėl suteikiamos gyvenamosios patalpos atitikties įstatymų reikalavimams... 62. 29.... 63. Dėl galimybės privatizuoti būstą ir atsakovės V. S. teisės į... 64. 30.... 65. Dėl iškeldinimo termino nustatymo teismas sprendė, jog atsižvelgus į tai,... 66. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 67. 31.... 68. Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo... 69. 32.... 70. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 71. 32.1.... 72. Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje ir konstatavo, kad šios bylos... 73. 32.2.... 74. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, nes visiškai... 75. 32.3.... 76. Kadangi LAT įpareigojo pirmosios instancijos teismą išspręsti kompensacijos... 77. 32.4.... 78. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė apie tai, jog... 79. 32.5.... 80. Teismo sprendimas iškeldinti atsakovę į jos sveikatos būklei nepritaikytą... 81. 32.6.... 82. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei tapus... 83. 32.7.... 84. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą... 85. 32.8.... 86. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės užsakymu UAB... 87. 32.9.... 88. Byloje atsakovei siūloma kita gyvenamoji patalpa, kurią ji galės nuomotis... 89. 32.10.... 90. Teismas nepagristai ieškovei iš atsakovės priteisė 2 928,20 EUR... 91. 33.... 92. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Trakų istorinio nacionalinio... 93. 34.... 94. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 95. 34.1.... 96. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog kitos... 97. 34.2.... 98. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė įstatymo... 99. 34.3.... 100. Atsakovei, kaip nuomininkei, buvo taikomos valstybės numatytos garantijos –... 101. 34.4.... 102. Teismas teisingai konstatavo, jog be atsakovei skirto žemės sklypo... 103. 34.5.... 104. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis esamo teisinio reglamentavimo... 105. 34.6.... 106. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog kartu su ginčo Pastatu apeliantei... 107. 35.... 108. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Trakų rajono savivaldybės... 109. 36.... 110. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 111. 36.1.... 112. Atsakovei V. S. 2018-10-08 buvo pasiūlyta pastatytuose gyvenamuosiuose namuose... 113. 36.2.... 114. Atsakovė Savivaldybė situacijoje, kai atsisakyta keltis į siūlomas nuomotis... 115. 36.3.... 116. Atsakovė Savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo parengti siūlomo Buto... 117. 36.4.... 118. Esminė sąlyga Buto privatizavimui yra tai, kad Butą gali privatizuoti tik... 119. 36.5.... 120. Šioje byloje LAT pasisakė tik apie teisingą kompensavimą, sprendžiant... 121. 36.6.... 122. Atsakovė Savivaldybė tinkamai įvykdė LAT 2018-05-17 nutarties nuostatas... 123. Teisėjų kolegija... 124. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 125. 37.... 126. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 127. 38.... 128. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 129. 39.... 130. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 131. 40.... 132. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 133. 41.... 134. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės Trakų... 135. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 136. 42.... 137. 2020 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas apeliantės... 138. 43.... 139. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo... 140. 44.... 141. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl 2019... 142. 45.... 143. 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti apeliantės (atsakovės)... 144. 46.... 145. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 146. 47.... 147. Pažymėtina, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra... 148. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių... 149. 48.... 150. Ši byla nagrinėjama pakartotinai po to, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 151. 49.... 152. Byloje nustatyta, kad 1996-02-01 ieškovė ir atsakovė V. S. sudarė... 153. 50.... 154. Ieškovė 2015-10-28 pranešimu įspėjo atsakovę V. S., kad ieškovė ketina... 155. Dėl tinkamos kompensacijos formos ir dydžio... 156. 51.... 157. Kaip matyti iš apeliantės pateikto apeliacinio skundo, atsakovė,... 158. 52.... 159. Vertinant šiuos apeliantės teiginius, visų pirma pažymėtina, jog... 160. 53.... 161. Byloje visų instancijos teismų buvo nustatyta, kad atsakovė iškeldintina... 162. 54.... 163. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad iškeldinamai atsakovei V. S.... 164. 55.... 165. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė ginčo patalpą valdė ir ja naudojosi... 166. 56.... 167. EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad paimant asmens turtą visuomenės... 168. 57.... 169. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas... 170. 58.... 171. Tačiau išanalizavusi bei įvertinusi apeliantės skundžiamą pirmosios... 172. 59.... 173. Analizuodamas klausimą dėl tinkamos kompensacijos nustatymo būstą... 174. 60.... 175. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 176. 61.... 177. LR Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko... 178. 62.... 179. Teismai, vertindami teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą... 180. 63.... 181. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai... 182. 64.... 183. Atskirai teisėjų kolegija pažymi ir dėl pirmosios instancijos teismo... 184. 65.... 185. Pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir... 186. 66.... 187. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Trakų apylinkės taryba 1992 m.... 188. 67.... 189. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklypo... 190. 68.... 191. Dar daugiau, darydamas išvadą, kad atsakovei V. S. siūlomas naujas būstas,... 192. 69.... 193. Pasak apeliantės, Savivaldybės siūlomas būstas atsakovei neatitinka jos... 194. 70.... 195. Išanalizavęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas iš dalies... 196. 71.... 197. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai,... 198. 72.... 199. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 200. 73.... 201. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti... 202. 74.... 203. Nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės... 204. 75.... 205. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir perduoti spręsti pirmosios... 206. Dėl procesinės bylos baigties... 207. 76.... 208. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 209. 77.... 210. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios... 211. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 212. 78.... 213. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui... 214. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 215. apeliantės V. S. 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos... 216. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti... 217. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....