Byla e2S-1743-467/2015
Dėl skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) UAB „Jono statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skominta“ ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl skolos išieškojimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 iš dalies patenkino UAB „Skominta“ ieškinį dėl skolos priteisimo ir ieškovo naudai iš UAB „Jono statyba“ priteisė 88 840,03 Lt skolą, 7,51 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 461,45 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6Pareiškėjas (atsakovas) UAB „Jono statyba“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį bei pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovo priteista 88 840,03 Lt skola, 7,51 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 461,45 Lt bylinėjimosi išlaidų bei išieškoti iš atsakovo ieškovo naudai 48 250,65 Lt skolą bei proporcingai tenkančias bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjui (atsakovui) naujai paaiškėjo esminių šios civilinės bylos aplinkybių, o būtent: tarp ieškovo ir atsakovo 2011-11-29 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2011/11/29, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti darbus sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka. Prie šios sutarties buvo pateikta lokalinė sąmata, kurios pagrindu turėjo būti atliekami darbai. Atsakovui nesumokėjus už darbus, 2013-06-19 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 115 814,79 Lt skolos ir netesybų išieškojimo iš atsakovo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 iš dalies patenkino ieškovo ieškinį ir jo naudai iš atsakovo išieškojo 88 840,03 Lt skolą, 7,51 % dydžio metinių palūkanų bei 4 461,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl 49 999,09 Lt sumos sutiko su atsakovo argumentu, kad atsakovui nekilo pareiga apmokėti už atliktus darbus, kurie yra siejami su 2012 metais gegužės mėnesį atliktų darbų aktu 49 999,09 Lt sumai, kadangi šie darbai nėra priimti, tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovas privalo apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurios suma yra 49 999,09 Lt, kadangi ši sąskaita-faktūra nėra siejama su konkrečių darbų atlikimo aktu. Tačiau teismas minėtą sąskaitą susiejo su ieškovo pateiktu ir pareiškėjo atsakovo pasirašytu aktu 48 250,65 Lt sumai, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Atsakovo teigimu, teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neįvertino teismui pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad darbai, nurodyti 2012-05-24 atliktų darbų akte už bendrą 40 589,38 Lt sumą, yra įtraukti ir patenka į 2012-06-29 aktą už bendrą 48 250,65 Lt sumą. Todėl, neįvertinus byloje pateiktų atliktų darbų aktų turinio, iš atsakovo už identiškai atliktus darbus buvo priteista du kartus. Atsakovas nori atsiskaityti su ieškovu, tačiau mano, kad ieškovui reikia sumokėti tiek, kiek jam faktiškai ir teisiškai priklauso. Teismas negali vien tik formaliai vertinti teisinių pagrindų proceso atnaujinimui, bet turi atsižvelgti į sprendimo teisingumą bei teisėtumą ir abiejų šalių teisėtus interesus, o taip pat paisyti šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Aplinkybes apie atliktų darbų sutaptį atsakovas išsiaiškino tik po to, kai pradėjo vykdyti teismo sprendimą pagal 2015-02-18 antstolės I. K. raginimą, todėl trijų mėnesių termino pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jis nėra praleidęs, o tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad procesinis terminas jau yra suėjęs, prašo jį atnaujinti.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 pagal ieškovo UAB „Skominta“ ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl skolos išieškojimo. Teismas nustatė, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, t.y. prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas nepateisinamai praleidus įstatymu įtvirtintą trijų mėnesių terminą bei nepateikti jokie argumentai ar įrodymai, kurių pagrindu teismas turėtų teisinį pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Be to teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi atsakovas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos atsakovui civilinės bylos Nr. 2-27641-933/2013 nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, kadangi atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą, jau iš esmės buvo analizuojamos ir nagrinėjamos tiek nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, be to šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „Jono statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti visas bylai reikšmingas faktines ir kitas aplinkybes, kad būtų teisingai išnagrinėta byla. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, bet net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Atsakovas šiuo atveju neturi tikslo iš naujo bylinėtis su ieškovu, tiesiog siekia, kad būtų atkurtas objektyvusis teisingumas ir ieškovui priteista tiek, kiek priklauso gauti. Iš teismui pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad akte Nr.1 (40 589,38 Lt suma) nurodyti darbai visa apimtimi patenka ir yra nurodyti akte Nr.2 (2012-06-29 aktas 48 250,65 Lt suma). Todėl teismai neteisingai nustatė ir/ar nenustatė aplinkybės, lėmusios 40 589,38 Lt sumos nepagrįstą priteisimą. Atsakovas siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuris atitiktų realią situaciją, būtų objektyviai teisingas ir atitinkantis abiejų šalių interesus. Juk vienos šalies naudai priimtas sprendimas negali būti pagrindu teisėtai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

11Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Šis procesas yra išimtinis ir bylos gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.

12CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

13Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovas UAB „Skominta“ pareikštu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 prašė priteisti iš atsakovo UAB „Jono statyba“ 115 814,79 Lt skolą, 8,46 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šalių 2011 m. lapkričio 29 d. sudaryta paslaugų tiekimo sutartimi Nr. 2011/11/29 ir papildomais susitarimais prie jos, o taip pat darbų atlikimą patvirtinančiais dokumentais – darbų priėmimo-perdavimo aktais 412 201,29 Lt sumai, pažymomis apie darbų vertę, PVM sąskaitomis-faktūromis ir t.t., tarp kurių – ir apelianto minimi aktas Nr.1 (40 589,38 Lt suma) ir aktas Nr.2 (48 250,65 Lt suma).

14Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 iš dalies patenkino UAB „Skominta“ ieškinį ir ieškovo naudai iš UAB „Jono statyba“ priteisė 88 840,03 Lt skolą, 7,51 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. birželio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4 461,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Pareiškėjas (atsakovas) UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje. Prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nors pareiškime atsakovas ir neįvardijo konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pareiškėjas (atsakovas) įvardijo faktą, kad teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neįvertino teismui pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad darbai, nurodyti 2012-05-24 atliktų darbų akte už bendrą 40 589,38 Lt sumą, yra įtraukti ir patenka į 2012-06-29 aktą už bendrą 48 250,65 Lt sumą. Todėl, neįvertinus byloje pateiktų atliktų darbų aktų turinio, iš atsakovo už identiškai atliktus darbus buvo priteista du kartus. Atsakovo tvirtinimu, jis siekia, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kuris atitiktų realią situaciją, būtų objektyviai teisingas ir atitinkantis abiejų šalių interesus.

16CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pirmiausiai turi būti nustatyta tokio prašymo pateikimo galimybė, kurią įstatymas sieja su prašymo pateikimo terminu (CPK 368 str.). Pats pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t.y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

17Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas (atsakovas) naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimą sieja su 2015-02-18 antstolės I. K. raginimo gavimu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atsakovą UAB „Jono statyba“ atstovavo kvalifikuotas teisininkas - advokatas E. L., kuriam 2014-11-03 buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2014-10-28 nutartis. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis atsakovo atstovui buvo įteikta 2014 m. lapkričio mėnesį, o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas tik 2015-04-15, t.y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po minėtos nutarties išsiuntimo atsakovo atstovui jo nurodytu kontoros adresu. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, apie civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje laiką ir vietą buvo paskelbta viešai 2014-10-16 16:10:21 val., todėl pareiškėjo (atsakovo) argumentai, kad apie priimtus teismų sprendimus jis sužinojo tik iš 2015-02-18 antstolės I. K. raginimo atmestini kaip nepagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo (atsakovo) prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir nepateikti jokie argumentai ar įrodymai, kurių pagrindu teismas turėtų pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina, kad atsakovas nei prašyme atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde apskritai nenurodo jokių priežasčių ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu praleistą terminą atnaujinti. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas (atsakovas) kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis terminas būtų praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str. 1 d.).

18Be to pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t.y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi vienas iš pagrindų atnaujinti procesą yra nežinojimas esminių faktinių aplinkybių, kurios buvo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos, todėl į jas negalėjo atsižvelgti teismas, nagrinėdamas bylą.

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs pareiškėjo (atsakovo) prašyme išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėjas (atsakovas) nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) civilinės bylos Nr. 2-27641-933/2013 nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, kadangi pareiškėjo (atsakovo) prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą, jau iš esmės buvo analizuojamos ir nagrinėjamos tiek nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka, kadangi pareiškėjo (atsakovo) 2013-12-12 apeliaciniame skunde buvo detaliai išdėstyti visi argumentai dėl 49 999,09 Lt sumos išieškojimo pagrįstumo, t. y. atsakovo apeliaciniame skunde buvo nurodyti tie patys argumentai, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo (atsakovo) argumentai, kad apie darbų sutaptį pareiškėjas (atsakovas) išsiaiškino tik po to, kai buvo jau pradėtas vykdyti teismo sprendimas, o iki tol pareiškėjas (atsakovas) šito nežinojo. Be to atsakovas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais, juos galėjo skųsti kasacine tvarka, tačiau to nepadarė. Todėl pareiškėjo (atsakovo) nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos pareiškėjui (atsakovui) buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

20Jau minėta, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios: buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; turi esminę reikšmę. Taigi CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių jau aukščiau aptartus kriterijus, be to pagal įstatymo nuostatas nepakanka tik pateikti naujus dokumentus ar nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. Vertinant, ar nauji įrodymai (tokiais gali būti ir šalių paaiškinimai) laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliantas šių aplinkybių viseto neįrodė (CPK 178 str.) ir byloje nebuvo nustatytos naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę aplinkybės, kurios, nagrinėjant bylą, nei šalims, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.

21Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, be to pareiškėjo (atsakovo) prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir pareiškėjo (atsakovo) prašymas yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-27641-933/2013 (CPK 366, 370 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju procesas negali būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida), kadangi šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal pareiškėjo (atsakovo) apeliacinį skundą jau buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

22Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio ir neįtakoja apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

23Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėjas (atsakovas) nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma... 2. Teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1... 6. Pareiškėjas (atsakovas) UAB „Jono statyba“ prašo atnaujinti procesą... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė... 8. Atsakovas UAB „Jono statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo... 12. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo... 13. Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovas UAB „Skominta“ pareikštu ieškiniu... 14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu... 15. Pareiškėjas (atsakovas) UAB „Jono statyba“ kreipėsi į teismą su... 16. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali... 17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad... 18. Be to pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs... 20. Jau minėta, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą... 21. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus... 22. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio... 23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti...