Byla e2A-723-538/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Jūros būstas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Jūros būstas“, trečiajam asmeniui UAB „Žvejų vaistinė“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2490 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-26 trūkus bendram visam pastatui vandentiekio sistemos vamzdžiui, vandeniu buvo užlietos UAB „Žvejų vaistinė" patalpos, esančios adresu Naikupės g. 14/Minijos g. 143, Klaipėdoje. Įvykio metu sugadintam turtui galiojo draudimo apsauga. Ieškovės atstovas S. S. tirdamas apliejimo šaltinį nustatė, kad apliejimo židinys yra tranzitinis viso namo šalto vandens plieninis vamzdis. Ieškovės draudėja pranešė, kad atsakovė neorganizavo susirinkimų dėl pastato inžinerinės sistemos būklės aptarimo ir remonto. Ieškovė, vadovaudamasi minėtais dokumentais bei Įmonių turto draudimo sutartimi, įvertino dėl patalpų sugadinimo draudėjai atsiradusią žalą, ją apskaičiavo ir kompensavo, išmokėdama draudėjai 2490 Lt dydžio draudimo išmoką, todėl vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad įvertinus atsakovės pateiktą ginčo Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą, darytina išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas tinkamai prižiūrėti ginčo daugiabutį. Nebuvo fiksuoti pastebėti defektai, deformacijos ir įrangos gedimai, nebuvo nustatyta, kokie darbai reikalingi šiems defektams pašalinti, nėra duomenų, kad šie darbai būtų buvę atlikti. Nors atsakovė pateikė 2009-03-11 Nr. 03/11 ir 2010-02-10 Nr.02/10 statinio apžiūros aktus, kuriuose nurodyta, kad inžinerinė įranga (vandentiekis, fekalinė kanalizacija) būklė patenkinama, tačiau atsakovė techniškai neaptarnavo tranzitinio viso namo šalto vandens plieninio vamzdžio, esančio inžinerinių tinklų šachtoje, neatliko prevencinių darbų minėto vamzdžio avarijai išvengti. Tokio pobūdžio defektai negalėtų atsirasti per trejus metus, todėl byloje nesant duomenų apie šalto vandens vamzdžio pakeitimą, darytina išvada, kad toks atsakovės neveikimas negali būti laikytinas tinkamu daugiabučio namo administratoriaus pareigų vykdymu. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą ji būtų pavedusi atlikti kitam asmeniui, todėl atsako už atsiradusią žalą dėl patalpoje trūkusio šalto vandens paskirstomojo vamzdžio. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovė byloje neįrodė. Atsakovės veiksmai (neveikimas) liudija, kad ji, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovės civilinė atsakomybė, atsakovė nepateikė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį. Atsakovė taip pat nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytas remonto apimtis. Apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais.

4Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė posėdžių metu pateikė rašytinius įrodymus, tiesiogiai susijusius su UAB „Jūros būstas" neteisėtų veiksmų nebuvimu - 2009 m. kovo 11 d. statinio apžiūros aktą Nr. 03/11 ir 2010 m. vasario 10 d. statinio apžiūros aktą Nr. 02/10, kurie akivaizdžiai patvirtina UAB „Jūros būstas" tinkamą jos kaip administratorės pareigų vykdymą. Būtent minėtieji apžiūros aktai patvirtina, kad statinio inžinerinė būklė buvo patenkinama. Nenustačius atsakovės neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų visiškai nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, apsiribojo tik formaliu rašytinių įrodymų vertinimu ir visiškai neatsižvelgė į UAB „Jūros būstas" atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus apie tinkamą ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymą. Prieštaringu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais. Pažymi, kad užfiksuojant tariamą žalą minėtose patalpose esančiam turtui nebuvo padaryta jokių fotonuotraukų, kurios leistų įsitikinti, kad žala apskritai buvo padaryta. Be to, svarbu tai, kad ieškovės pateiktas priedas - 2011 m. birželio 16 d. sąmata negali būti pripažinta tinkamu įrodymu žalai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir atlygintą žalą, dėl to nesant tokių duomenų, teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais dokumentais. Toks pirmosios instancijos teismo argumentas iš esmės prieštarauja įtvirtintoms įrodinėjimo taisyklėms, protingumo, sąžiningumo, rungimosi principams. Tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kaip turėjo būti apskaičiuota minėtoji žala, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė įrodė žalos dydį, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas nevertino aplinkybės, ar lokalinę sąmatą sudaręs asmuo turėjo tam reikiamą kvalifikaciją. Aiškindamas teismas rėmėsi trečiojo asmens atstovo J. A. Ž. paaiškinimais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 183 str., 185 str., 331 str. 4 d. 3 p. ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo civilinėse bylose praktikos.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog neatlikdama statybinių tyrinėjimų pastato bendrojo naudojimo objektų techninei būklei nustatyti, elgėsi teisėtai. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu – nepakankama turto priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdymu. Atsižvelgęs į aplinkybes, jog Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale nėra įrašų apie namo būklės nuolatinius stebėjimus ir nepateiktas joks 2011 metų statinio apžiūros aktas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo tinklų administratoriaus pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų parvirtinančių, jog ieškovės darbuotojo ir draudėjo suderinta remonto darbų kaina yra apskaičiuota netinkamai ir turėtų būti mažinama, teismas pagrįstai sprendė, kad užpylimo metu padarytos žalos dydis yra apskaičiuotas teisingai ir pagrįstai. Jeigu atsakovė būtų tinkamai prižiūrėjusi ir remontavusi pastato, esančio adresu Naikupės g. 14, Klaipėda, bendruosius inžinerinius tinklus (šalto vandens tranzitinį vamzdį), žala ieškovės apdraustam turtui nebūtų atsiradusi, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas teisingai taikė procesines bei materialines teisės normas ir bylą išsprendė teisingai.

6Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

9Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Žvejų vaistinė“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos prekybos patalpos, esančios Naikupės g. 14/Minijos g.143, Klaipėda. AB „Lietuvos draudimas“ buvo pranešta, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu - 2011 m. balandžio 26 d. patalpos buvo užlietos, o užliejimo metu buvo apgadintos patalpų lubos ir sienos. AB „Lietuvos draudimas“ 2011 m. balandžio 29 d. pranešime Nr. 1169458 „Dėl Naikupės g. 14/Minijos g.143, Klaipėda, patalpų apliejimo“ nurodė, kad patalpos buvo užlietos, kai trūko tranzitinis viso namo šalto vandens plieninis vamzdis, esantis inžinerinių tinklų šachtoje patalpos sienoje. Atlikusi žalos administravimo veiksmus, AB „Lietuvos draudimas“ pagal nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimą išmokėjo 2490 Lt draudimo išmoką patalpų remontui atlikti reikalingoms išlaidoms atlyginti.

11Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei žalos atlyginimą. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, motyvuoja, kad nenustačius atsakovo neleistinų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

12Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (LR CK 6.245 str. 1 d.). Tais atvejais, kai žala yra nulemta pastato defekto, esančio bendrąja daline pastato savininkų (valdytojų), o ne vieno iš bendraturčių asmenine nuosavybe, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis statinių priežiūros reglamentais, atlieka bendrojo naudojimo objektų periodines apžiūras, įformina jas atitinkamais aktais, organizuoja šių objektų nuolatinę techninę priežiūrą (5.4 punktas).

13Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. spalio 10 d. (taigi ir 2010 m. balandžio 26 d. ginčo užliejimo metu ) nevykdė namo būklės nuolatinių stebėjimų, techniškai neaptarnavo tranzitinio viso namo šalto vandens plieninio vamzdžio, esančio inžinerinių tinklų šachtoje, neatliko prevencinių darbų minėto vamzdžio avarijai išvengti. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą ji būtų pavedusi atlikti kitam asmeniui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės veiksmai (neveikimas) liudija, kad ji, būdama atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Taigi vien ta aplinkybė, kad trūko tranzitinis viso namo šalto vandens plieninis vamzdis, patvirtina atsakovės netinkamą vamzdynų priežiūros faktą, tai yra, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), šis atsakovės neveikimas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, atsakovė pažeidė įstatymuose nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi yra pagrindas konstatuoti, kad nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovė ieškovei turi atlyginti žalą. (CK 6.246–6.249 straipsniai).

14Taip pat apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

15Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

16Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis ieškovės pateikta UAB „Statpala“ pateikta remonto darbų lokaline sąmata. Nors atsakovė nesutinka su pateikta sąmatą, tačiau savo paskaičiavimų nepateikė, taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir kad 2490 Lt dydžio žala iš atsakovės priteista pagrįstai (CPK 178, 185 straipsniai).

17Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 183 str., 185 str., 331 str. 4 d. 3 p. ir tuo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo civilinėse bylose praktikos.

18Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliantės argumentus dėl CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų normų nepažeidė, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo.

19Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 200 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš atsakovės ieškovei priteistina 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Jūros būstas“ 200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-23 sprendimu ieškinį tenkino.... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo,... 6. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. Byloje kilo ginčas, dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos... 10. Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Žvejų vaistinė“... 11. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir... 12. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 13. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2011 m. spalio... 14. Taip pat apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog apskaičiuota... 15. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota... 17. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas... 19. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 21. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Jūros...