Byla eAS-39-502/2019

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams K. V., A. N. ir I. R. (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltas fonas“, V. L.) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), su prašymu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo K. V. – 4 949,91 Eur ir sumos, kuri bus priteista administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos Nr. eA-5100-525/2018) skirtumą; 2) priteisti iš atsakovo A. N. – 6 798,51 Eur; 3) priteisti iš atsakovės I. R. – 11 054,34 Eur.

6II.

7Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, prašymo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų K. V. ir A. N., atsisakė priimti, o prašymo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės I. R. priėmė nagrinėti.

8Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 (įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010), kuriame tenkindamas Generalinio prokuroro ieškinį, be kita ko, pripažino neteisėtais šiuos administracinius aktus, sandorius ir taikė atitinkamas pasekmes: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu ( - ), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas); 2) Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. akcinei bendrovei (toliau – ir AB) poilsio namams „Ąžuolynas“ išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį, esančius sklype ( - ), pirmą jachtklubo ( - ), projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27, antrą jachtklubo ( - ), projekto korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 3) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas) ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22 (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas), kuriuo buvo užbaigta Žuvies restorano statyba; 4) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas) ( - ), Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 5) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. ( - )), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir BUAB, UAB „VIPC“) ( - ), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį ( - ) kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. ( - ), bei taikė restituciją natūra: priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas“ iš UAB „VIPC“ ( - ), esančius pastatus – prieplaukos namelį, unikalus Nr. ( - ), turintį ( - ) kv. m bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. ( - ), o UAB „VIPC“ iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt; 6) pripažino negaliojančiomis kitas pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją; 7) įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „VIPC“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius ir panaikino jo teisinę registraciją valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

9BUAB „VIPC“, kurios teises ir pareigas procese dėl žalos atlyginimo vėliau perėmė UAB „Meirona“ (pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį su UAB „VIPC“) Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) padavė skundą dėl žalos atlyginimo ir siekė, jog jai būtų atlyginta dėl Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir KLAVA) neteisėtų veiksmų (administracinių aktų, kurie buvo pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009) atsiradusi žala, nugriovus jachtklubą, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (toliau – ir Žuvies restoranas) (negautos pajamos, griovimo išlaidos). Žuvies restorano nugriovimo faktą patvirtina išduota Inspekcijos 2013 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. PSN-30-130510-00006, taip pat surašytas antstolio 2013 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Inspekcija minėtoje byloje dėl žalos atlyginimo atstovavo valstybei kaip institucija, perėmusi KLAVA vykdytas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje.

10Teismas sprendė, kad bylos ginčas yra dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka. Atsakovų civilinė atsakomybė kildinama iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, kuriuo solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos (atstovaujančios vietoje KLAVA), ir Neringos savivaldybės pareiškėjai UAB „Meirona“ priteistas 1 149 349, 83 Eur žalos atlyginimas, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Pareiškėjo atstovo teigimu, neteisėti veiksmai teritorijų planavimo ir statybos procese įgyvendinant projektą ( - ), konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu, kuriais nustatytos KLAVA (jos valstybės tarnautojų) neteisėtos veikos, kurios yra pagrindas regreso teisės dėl žalos atlyginimo įgyvendinimui. Detalųjį planą 2002 m. birželio 28 d. patikrino ir teigiamą patikrinimo išvadą pateikė KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko ( - ) K. V.. 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22 pasirašė KLAVA Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ( - ) – komisiją paskyrusios institucijos atstovas – komisijos pirmininkas A. N., patvirtino – Klaipėdos apskrities viršininko ( - ) I. R., todėl yra visos atsakomybės sąlygos, žalos atlyginimui regreso tvarka.

12Teismas nustatė, kad prašyme atsakovo K. V. padaryta žala kildinama iš jo veiksmų, 2002 m. birželio 28 d. pateikus sklypo ( - ), teigiamą patikrinimo išvadą Nr. 536. Nesant teigiamos detaliojo plano patikrinimo išvados, nebūtų patvirtintas neteisėtas detalusis planas, jo pagrindu nebūtų išduoti neteisėti statybą leidžiantys dokumentai žuvų restorano statybai, sukurtas ir paleistas į apyvartą šis statinys, vėliau nebūtų sudaryta preliminari jo pirkimo-pardavimo sutartis, vykdytas jo griovimas, t. y. nebūtų atsiradę teisiniai padariniai, kurie lėmė pareigą Lietuvos valstybei atlyginti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteistą žalą UAB „Meirona“ (negautas pajamas, griovimo išlaidas).

13Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018, pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, prašymą atsakovams V. L., K. V., A. N., tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. R., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Neringos savivaldybei, UAB „Klaipėdos projektas” dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjui Lietuvos valstybei priteista iš atsakovų V. L., A. N., K. V. lygiomis dalimis po 4 872,79 Eur iš kiekvieno, padarytai materialinei žalai atlyginti. Minimoje byloje žalos atlyginimas valstybei priteistas būtent įvertinus atsakovo K. V. veiksmus dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125, patvirtinto sklypo ( - ), detaliojo plano 2002 m. birželio 28 d. teigiamos patikrinimo išvados Nr. 536, t. y. byla išnagrinėta ir žala priteista dėl to paties akto priėmimo, kurio pagrindu ir šioje byloje kildinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Inspekcija prašyme regresinius reikalavimus K. V. atžvilgiu kelia dėl tos pačios 2002 m. birželio 28 d. Detaliojo plano patikrinimo išvados pateikimo.

14Teismas, nustatęs, kad 2018 m. birželio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-5100-525/2018) jau yra išnagrinėtas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka ir atsakovo K. V. ir žala kildinama iš to paties akto priėmimo, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, šią pareiškėjo prašymo dalį atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą (skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

15Teismas nustatė, kad prašyme nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 buvo panaikinti 2 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai – 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d., tačiau jais buvo pripažinti tinkamais naudoti skirtingi statiniai, t. y.: 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktu (pirmas etapas) – jachtklubas, žuvų restoranas, unikalus Nr. ( - ), kuris šiuo metu yra nugriautas ir dėl kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė žalą UAB „Meirona“; 2005 m. gruodžio 2 d. aktu (antras etapas) – jachtininkų viešbučiai. Taigi dviem skirtingais etapais ir pripažinimo tinkamais naudoti aktais buvo užbaigta atskirų 3 statinių statyba. Prašyme taip pat akcentuojama, kad administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-5100-525/2018) iš A. N. taip pat reikalaujama regreso tvarka priteisti žalos atlyginimą, o pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš jo 4 872,79 Eur, tačiau minimoje administracinėje byloje žalos atlyginimo reikalaujama dėl kitų administracinių sprendimų ir veiksmų, t. y. kito 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą, kuriuo UAB „Meirona“ priteisti nuostoliai, reikalauti žalos regreso tvarka minėtas administracinės bylos Nr. eA-5100-525/2018 procesas netrukdo, nes žuvų restoranas buvo pripažintas tinkamu naudoti, kaip jau minėta, kitu sprendimu, t. y. 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

16Teismas sprendė, kad tiek 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 22 pripažintas tinkamu naudoti Jachtklubas-žuvų restoranas (pirmas etapas), tiek 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 115 pripažintas tinkamu naudoti Jachtininkų viešbutis (antras etapas), yra pastatyti realizuojant Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 ir Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 patvirtinto žemės sklypo, esančio adresu ( - ), detaliojo plano sprendinius. Taigi 2005 m. rugpjūčio 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūros metu turėjo būti vertinama visų įvardijamų teritorijų planavimo ir statybos dokumentų atitiktis galiojantiems teritorijų planavimo ir statybos dokumentams.

17Teismas konstatavo, kad statinių statyba pradėta pagal tą patį teritorijų planavimo dokumentą, išdavus vieną statybos leidimą naujai statybai, statybos objektui – Jachtklubui, žuvų restoranui, jachtininkų viešbučiui. Todėl 2005 m. rugpjūčio 5 d. bei 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamais naudotis aktų surašymas yra vieno ir to paties 2004 m. balandžio 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. 22 sukurtų statybos produktų realizavimo pabaigos konstatavimas, kurio metu komisija privalėjo vertinti tų pačių privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, teritorijų planavimo dokumentų, atitiktį galiojantiems šioje teritorijoje sprendiniams.

18Teismas konstatavo, kad vieno statybą leidžiančio dokumento pagrindu buvo sukurti statybos objektai ir visos teritorijų planavimo ir statybos atitikties procedūros vertintinos kaip vieno proceso dalis, jų atitiktis vertinta identiškai tam pačiam teisiniam reglamentavimui. Todėl nustačius, kad dėl to paties 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimo Nr. 22 pagrindu išduoto 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto neteisėto išdavimo iš atsakovo A. N. administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos bylos Nr. eA-5100-525/2018) regreso tvarka jau yra priteistas 4 872,79 Eur žalos atlyginimas nustačius sąlygas civilinei atsakomybei atsirasti, konstatuotina, kad teismo žinioje jau yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, prašymo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka iš atsakovo A. N. atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

19Teismas sprendė, kad kita prašymo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės I. R. atitinka turinio ir formos reikalavimus numatytus ABTĮ 24–25 straipsniuose, todėl ją priėmė.

20III.

21Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymo dalį ir priimti pareiškėjo prašymą visa apimtimi.

22Pareiškėjas tvirtina, kad prašyme nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurių analizė leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje pateiktas prašymas ir administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 nagrinėjamas prašymas nėra tapatūs. Nors šiuo atveju abiejose bylose sutampa pareiškėjas ir atsakovai (K. V. ir A. N.), tačiau ir bylos pagrindas (aplinkybės, kurioms grindžiamas reikalavimas), ir dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) skiriasi. Pirmosios instancijos teismas nurodė iš esmės vienintelį motyvą, kuriuo grindė atsisakymą iš dalies priimti Inspekcijos pateiktą prašymą, t. y. pasisakė, kad administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 žala regreso tvarka kildinama iš tų pačių atsakovų ir dėl tariamai tų pačių jų (K. V. ir A. N.) veiksmų kaip ir šioje byloje.

23Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog abiejose bylose priteisti žalą regreso tvarka reikalaujama K. V. 2002 m. birželio 28 d. detaliojo plano patikrinimo išvados pagrindu, nesudaro pagrindo daryti išvados apie bylų tapatumą. Administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 regresiniai reikalavimai kildinami dėl valstybės žalos, kuri buvo priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pareiškėjams S., o atlyginta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d., o šioje byloje reikalavimai kildinami dėl visiškai kitos valstybės žalos, kuri atsirado Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 priteisus žalą UAB „Meirona“, kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atlygino 2015 m. lapkričio 9 d. Nors žala K. V. atžvilgiu abiejose bylose kildinama iš 2002 m. birželio 28 d. detaliojo plano tikrinimo išvados, tačiau tai skirtinga žala, priteista dviem atskirais teismų sprendimais ir skirtingiems asmenims, atlyginta skirtingu laiku, todėl akivaizdu, kad šioje byloje reiškiamas prašymas tiek pagrindu, tiek dalyku skiriasi nuo administracinės bylos Nr. eI-218-342/2018. Aplinkybė, kad vienas administracinis sprendimas yra sukėlęs žalą ne kartą ir vis kitiems asmenims, svarbi tik tuo aspektu, kokio dydžio žala gali būti priteista išnagrinėjus bylas iš esmės (atitinkamai vertinant ribotos ar neribotos atsakomybės taikymo galimybes). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 8 d. prašyme šią bylą prašė sustabdyti tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-218-342/2018, kadangi minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turės įtaką iš K. V. priteistinai žalai šioje byloje. Abi bylos yra susijusios dėl priteistino žalos dydžio vertinimo (atitinkamai, Inspekcijos nuomone, yra ABTĮ 100 str. nustatyti pagrindai šiai bylai stabdyti), tačiau nėra tapačios savo pagrindu ir dalyku.

24Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. prašyme ir prašyme administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018, kaip regreso pagrindas, nurodomi visiškai skirtingi A. N. priimti administraciniai sprendimai. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 buvo panaikinti 2 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai – 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 2 d., tačiau jais buvo pripažinti tinkamais naudoti skirtingi statiniai, t. y.: 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktu (pirmas etapas) – jachtklubas, žuvų restoranas, unikalus Nr. ( - ), kuris šiuo metu yra nugriautas ir dėl kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė žalą UAB „Meirona“; 2005 m. gruodžio 2 d. aktu (antras etapas) – jachtininkų viešbučiai. Administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 reikalavimo pagrindas yra 2005 m. gruodžio 2 d. aktas, šioje byloje – 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktas, kurie yra atskiri individualūs sprendimai, sukėlę skirtingas teisines pasekmes. Todėl teismo išvados dėl tariamo bylų tapatumo nepagrįstos vien šiuo aspektu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje pradėjo dalies bylos nagrinėjimą ir prašyme teismui išdėstytų aplinkybių vertinimą. Pareiškėjas prašyme išdėstė, kad A. N. neteisėtais veiksmais laiko 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o ne 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurie buvo priimti dėl skirtingų statinių, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose komisijose, skiriasi šių sprendimų turinys, data, numeriai, teisinės pasekmės, o teismas skundžiamoje nutartyje, neišnagrinėjus bylos iš esmės, pasisakė dėl aktų turinio, santykio, vertinimo, taigi nurodė motyvus, kurie yra būdingi bylos išnagrinėjimui iš esmės, o ne prašymo priėmimo stadijai. Be to, administracinės bylos Nr. eI-218-342/2018 ir šios bylos negalima tapatinti, kadangi jose prašome priteisti skirtingą žalą, priteistą skirtingais teismų sprendimais, atlygintą skirtingu laiku ir skirtingiems asmenims, todėl bylų tapatumo A. N. atžvilgiu nėra ir dėl šios aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, buvo apribota Lietuvos valstybės, kaip žalą patyrusio asmens, veikiančio kreditoriaus teisėmis, teisminės gynybos teisė, užkirstas kelias išieškoti įstatymo nustatyto dydžio žalą regreso tvarka iš kaltų asmenų.

25Atsakovė I. R. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

26Atsakovė sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ši administracinė byla bei administracinė byla Nr. eI-218-342/2018, kuri šiuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka, dėl atsakovų A. N. bei K. V. civilinės atsakomybės klausimų nėra tapačios ir dalį pareiškėjo prašymo, kuria prašoma regreso tvarka priteisti žalą iš minėtų asmenų, atsisakyta priimti nepagrįstai. Pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą regreso tvarka iš atsakingų valstybės tarnautojų įgijo skirtingų teismų sprendimų pagrindu. Administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 iš A. N. bei K. V., kaip iš valstybės tarnautojų, priteista žalos suma nėra maksimalaus dydžio, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjui šioje byloje įrodžius minėtų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, tam tikros žalos priteisimas būtų galimas ir įstatymui neprieštarautų.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

28Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomone, aplinkybės, kuriomis Inspekcija grindžia savo reikalavimą, yra tokios pat abejose bylose – tie patys neteisėtai suderinti / pasirašyti atsakovų dokumentai, iš kurių teismai kildina žalą valstybei, tapatus ir bylos dalykas – reikalavimas atlyginti žalą.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymo dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo K. V. – 4 949,91 Eur ir sumos, kuri bus priteista administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos Nr. eA-5100-525/2018) skirtumą ir priteisti iš atsakovo A. N. – 6 798,51 Eur ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), teisėtumas ir pagrįstumas.

33Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymo dalį atsisakyta priimti nepagrįstai, nes nors abiejose bylose sutampa pareiškėjas ir atsakovai (K. V. ir A. N.), tačiau ir bylos pagrindas (aplinkybės, kurioms grindžiamas reikalavimas), ir dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) skiriasi.

34Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pažymėtina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas (šiuo atveju žala), bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo šioje administracinėje byloje pagrindą, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas siekia regreso tvarka prisiteisti atlygintą žalą iš atsakovų A. N. ir K. V., kurios atlyginimas – 1 149 349, 83 Eur ir penkių procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas UAB „Meirona“ naudai solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015. Pareiškėjas šioje byloje A. N. atsakomybę kildina iš esmės iš jo veiksmų tvirtinant 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o K. V. – 2002 m. birželio 28 d. detaliojo plano patikrinimo išvados pagrindu.

37Administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01006-2017-2, bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka Nr. eA-2516-525/2019 (senas bylos Nr. eA-5100-525/2018)) pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, siekia regreso tvarka prisiteisti atlygintą žalą iš atsakovų A. N. ir K. V., kurios atlyginimas – 454 273,53 Lt ir penkių procentų metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas J. S. ir I. S. solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2013. Minėtoje byloje pareiškėjas atsakovo A. N. atsakomybę kildino iš esmės iš jo veiksmų tvirtinant 2005 m. gruodžio 2 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o K. V. – 2002 m. birželio 28 d. detaliojo plano patikrinimo išvados pagrindu.

38Abiejose bylose valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmai sukėlė skirtingas teisines pasekmes, žala kilo skirtingiems asmenims, jos atlyginimas iš Lietuvos valstybės jiems priteistas atskirais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, įvertinus civilinės atsakomybės sąlygų visumą konkrečioje byloje. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjo prašymo pagrindas šioje byloje skiriasi nuo pareiškėjo skundo pagrindo administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01006-2017-2, bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka Nr. eA-2516-525/2019). Kaip minėta, sprendžiant atsisakymo priimti skundą klausimą, būtina nustatyti visų trijų skundo elementų tapatumą – šalių, skundo dalyko ir skundo pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme suformuluotas skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą) nesutampa su kitos bylos, esančios teismo žinioje skundo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymo dalį.

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl naikinama ir pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

42Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, prašymo dalį dėl reikalavimų priteisti iš atsakovo K. V. – 4 949,91 Eur ir sumos, kuri bus priteista administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (apeliacinės instancijos Nr. eA-5100-525/2018) skirtumą ir priteisti iš atsakovo A. N. – 6 798,51 Eur panaikinti ir šios pareiškėjo prašymo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų... 6. II.... 7. Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. lapkričio... 8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos... 9. BUAB „VIPC“, kurios teises ir pareigas procese dėl žalos atlyginimo... 10. Teismas sprendė, kad bylos ginčas yra dėl žalos, padarytos valstybės... 11. Pareiškėjo atstovo teigimu, neteisėti veiksmai teritorijų planavimo ir... 12. Teismas nustatė, kad prašyme atsakovo K. V. padaryta žala kildinama iš jo... 13. Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 29 d. Regionų apygardos... 14. Teismas, nustatęs, kad 2018 m. birželio 29 d. Regionų apygardos... 15. Teismas nustatė, kad prašyme nurodoma, jog Klaipėdos apygardos teismo 2009... 16. Teismas sprendė, kad tiek 2005 m. rugpjūčio 5 d. Pripažinimo tinkamu... 17. Teismas konstatavo, kad statinių statyba pradėta pagal tą patį teritorijų... 18. Teismas konstatavo, kad vieno statybą leidžiančio dokumento pagrindu buvo... 19. Teismas sprendė, kad kita prašymo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš... 20. III.... 21. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atskirajame skunde... 22. Pareiškėjas tvirtina, kad prašyme nurodė visas bylai reikšmingas... 23. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog abiejose bylose priteisti žalą... 24. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. prašyme ir... 25. Atsakovė I. R. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį... 26. Atsakovė sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ši administracinė byla... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 28. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuomone,... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo... 33. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atskirajame skunde... 34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus,... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo šioje administracinėje... 37. Administracinėje byloje Nr. eI-218-342/2018 (teisminio proceso Nr.... 38. Abiejose bylose valstybės institucijų (pareigūnų) veiksmai sukėlė... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų... 42. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties... 43. Nutartis neskundžiama....