Byla e2-1636-820/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. K., atsakovui R. S. ir jo atstovams advokatui R. M. bei advokato padėjėjai A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir galutinai pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovo 430 EUR žalos atlyginimą už durų sugadinimą;
    2. 8 154,83 EUR buto pardavimo lėšų;
    3. 1 618,10 EUR pinigų paimtų iš sąskaitos;
    4. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovas ieškovo butui, esančiam Minties g. 50-47, Vilniuje padarė žalą, nes išlaužė duris, kurių atstatymui ieškovas išleido 430 EUR. Išlaužimo fakto neneigia atsakovas, tą patvirtino duodamas parodymus policijos komisariate nagrinėjant šį įvykį.
  3. Atsakovas veikdamas pagal įgaliojimą pardavė butą, tačiau negrąžino už butą gautų lėšų, todėl šios lėšos priteistinos iš atsakovo ieškovui, kuris paveldėjo įgaliotojo turtą.
  4. Po bylos šalių motinos mirties atsakovas paėmė 3 200 EUR, kurie priklausė ieškovui, kaip testamentiniam paveldėtojui. Dalį lėšų atsakovas panaudojo motinos laidotuvėms, todėl prašo priteisti likusią, nepanaudotą sumą, ieškovui.
  1. Atsakovo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas nurodė, jog jis nesugadino durų, nes duris sugadino policijos darbuotojai, gavę kaimynų pranešimą, todėl ieškovas nepagrįstai dėl to kaltina atsakovą.
  3. Atsakovas nurodė, jog bylos šalių motina išrašė jam įgaliojimą tvarkyti jos reikalus ir parduoti butą. Motinos nurodymu, atsakovas pardavė butą ir gautas lėšas, motinos nurodymu panaudojo jos turėtoms skoloms padengti, taip pat perduodavo grynais ir jos išlaikymui apmokėti. Motina iki mirties buvo dėkinga už pagalbą ir lėšų už parduotą butą nereikalavo bei žodiniu sutarimu leido pasilikti likusią parduoto buto pinigų dalį. Motinos valia yra numanoma iš jos veiksmų. Atsakovas ja rūpinosi vienas iki jos mirties, todėl jausdama dėkingumą atsakovo motina paliko dalį lėšų atsakovui, žodiniu sutarimu.
  4. Atsakovo nurodomos lėšos, paimtos po motinos mirties, buvo naudojamos laidotuvių išlaidoms padengti ir rūpinantis motinos turtu.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Byloje nėra ginčo, jog bylos šalių motina mirė 2015 m. spalio 06 d.
  4. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra J. S. įpėdinis pagal testamentą, vienintelis paveldėjęs mirusios turtą.
Dėl žalos už durų sugadinimą atlyginimo
  1. Byloje nėra ginčo, jog durys pirmą kartą buvo išlaužtos 2015 m. rugsėjo 14 d. policijos pareigūnų. Policija duris užantspaudavo (1 t., p. 70-75). Tą patvirtina ir policijos raštas (1 t., p. 131).
  2. Iš policijos atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., p. 6-9) nurodyti šie ieškovo parodymai: 2015 m. spalio mėnesį ieškovas su atsakovu pakeitė buto durų spyną. Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas vėl pakeitė spyną ir išvyko į Jungtinę Karalystę. 2016 m. sausio 09 d., grįžęs į Lietuvą ieškovas pastebėjo buto duryse laužimo žymes ir vėl pakeistą durų spyną. Tuomet ieškovas išlaužė buto durų spyną. Atsakovas nurodė, jog ieškovui pakeitus spyną, pateko į butą ir pasiėmė savo daiktus.
  3. Taigi iš bylos aplinkybių matyti, jog pirmą kartą duris išlaužė policijos pareigūnai. Ieškovas sutvarkė duris ir pakeitė spyną. Atsakovas, neturėdamas raktų pateko į butą, todėl darytina išvada, jog jis taip pat išlaužė spyną. Ieškovui 2016 m. sausio 09 d. grįžus į Lietuvą buvo pakeista spyna ir matyti laužimo požymiai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas rado atsakovo, o ne policijos laužimo požymius. Be to, durys buvo sutvarkytos ir ieškovas pats trečią kartą išlaužė duris. Ieškovas prašo žalos atlyginimui priteisti pilną durų pakeitimo kainą, nes durys jau buvo neremontuotinos. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog durys tapo neremontuotinos dėl atsakovo veiksmų, o ne dėl suminio trijų jų laužimų ar paskutinio, paties ieškovo laužimo. Taigi ieškovas neįrodė, jog visa žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais ir neįrodė priežastinio ryšio tarp viso durų sugadinimo ir vieno iš laužimų, t. y. atsakovo veiksmų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 430 EUR už durų sugadinimą atmestinas, kaip neįrodytas.

4Dėl pinigų, gautų pardavus butą, priteisimo

  1. Bylos šalių motina išdavė atsakovui įgaliojimą (1 t., p. 56-57), kuriuo įgaliojo atsakovą parduoti jos butą, esantį Paupio g, Vilniuje ir gauti pinigus grynaisiais ir/arba pavedimu į atsakovo banko sąskaitą. Kartu įgaliojo rūpintis ir veikti prižiūrint jos turtą. Atsakovas, vykdydamas įgaliojime sutartas veikas, apmokėjo motinos prievoles (1 t., p. 58-69).
  2. Iš Pirkimo – pardavimo sutarties (1 t., p. 22-29) matyti, kad atsakovas, veikdamas kaip įgaliotas asmuo, pardavė savo įgaliotojai (bylos šalių motinai) priklausiusį butą už 9 900 EUR (sutarties 4.1 p.). Pinigai sumokėti pardavėjos (bylos šalių motinos) atstovui – atsakovui (sutarties 4.1.1. ir 4.1.2. p.).
  3. Iš bylos šalių motinos banko sąskaitų (1 t., p. 12-17) matyti, kad pardavus butą pagal įgaliojimą pinigai nebuvo pervesti įgaliotojai.
  4. Pagal CK 2.150 straipsnį atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti už viską, ką yra gavęs vykdant pavedimą. Pareigą įrodyti šias aplinkybes turi atstovas, šiuo atveju atsakovas.
  5. Iš bylos aplinkybių matyti, jog atsakovas, vykdydamas įgaliotinio pareigas yra gavęs 9 900 EUR. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus įrodymus, sutiko, jog atsakovas dalį lėšų įgaliotojai grąžino, todėl sumažino ieškinio reikalavimus nuo 9 900 EUR iki 8 154,83 EUR. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog yra grąžinęs įgaliotojai 8 154,83 EUR (CPK 178 str.).
  6. Atsakovas pateikė savo banko išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovas mokėjo už pirkinius ir nuiminėjo grynuosius pinigus iš bankomatų. Atsakovas įrodinėja, jog šiuos pinigus perdavė įgaliotojai, t. y. motinai. Šie teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai įrodo, jog atsakovas iš bankomatų paėmė grynaisiais pinigais arba sumokėjo už pirkinius. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog perkami pirkiniai buvo skirti atstovaujamajai bei nėra įrodymų, jog atsakovas, iš bankomatų paimtus grynuosius pinigus būtų perdavęs įgaliotojai, t. y. savo motinai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog atsakovas neįrodė, jog šios lėšos buvo perduotos įgaliotojai, t. y. atsakovo motinai.
  7. Atsakovas atsikirtinėjo, jog įgaliotoja jam atidavė/padovanojo gautas lėšas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos atsakovo teiginius, todėl šie teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  8. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog tinkamai įvykdė atstovo pareigas atstovaujamajam ir vykdant atstovo pareigas grąžino gautas lėšas atstovaujamajai. Reikalavimo teisė yra turtas, kurį ieškovas paveldėjo mirus atsakovo atstovaujamajai (CK 1.112 str.), todėl atsakovas privalo grąžinti vykdant atstovo pareigas gautas ir nepanaudotas lėšas – 8 154,83 EUR, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 8 154,83 EUR (CK 2.150 str.).

5Dėl pinigų, paimtų iš motinos sąskaitos, priteisimo

  1. Iš bylos šalių motinos banko sąskaitos (b. l. 13-14) matyti, jog 2015 m. spalio 06 d. buvo paimta 1 000 EUR, 2015 m. spalio 07 d. buvo paimta 1 100 EUR ir 2015 spalio 07 d. paimta 1 100 EUR.
  2. Byloje nėra ginčo, jog šias lėšas nuo mirusios bylos šalių motinos sąskaitos nuėmė atsakovas.
  3. Atsakovas pateikė įrodymus, jog dalį lėšų panaudojo laidotuvėms, todėl ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus nuo 3 200 EUR iki 1 618,10 EUR.
  4. Atsakovas atsikirtinėja, jog velionės nurodymu jis rūpinosi laidotuvėmis, tarp atsakovo ir velionės buvo susitarimas dėl lėšų panaudojimo. Šie teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog tarp atsakovo ir jo motinos buvo susitarimas paimti pinigus po jos mirties ir disponuoti gautomis lėšomis. Be to, mirus atsakovo motinai, jos turtas tapo paveldėjimo objektu nuo mirties momento (CK 5.3 str.) ir nuo šio momento turto savininku laikytinas paveldėtojas, t. y. ieškovas, todėl atsakovas, net ir būnant susitarimui su velione galėjo tokį susitarimą vykdyti kol jo motina buvo turto savininkė, t. y. iki jos mirties momento, nuo šio momento, atsakovas paėmė ne savo mirusios mamos, bet paveldėtojo, t. y. ieškovo turtą.
  5. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų išleidęs daugiau lėšų motinos laidotuvėms, nei savo ieškinį sumažino ieškovas. Atsakovas įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, nes paėmė ieškovo paveldėto turto dalį, turtą įgijo savo veiksmais juos paimdamas iš bankomato, turtas įgytas tyčia, tikslu panaudoti motinos laidotuvėms, turtas įgytas be teisinio pagrindo, neturint turto savininko (paveldėtojo) sutikimo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 618,10 EUR be teisinio pagrindo įgyto turto (CK 6.237 str.).
  6. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  7. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas patenkino 96 procentus ieškovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovai pateikė papildomus įrodymus bylos nagrinėjimo pabaigoje, tuo apsunkindami kitos šalies galimybes tinkamai gintis, teismas mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių ir nepriteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atmestų reikalavimų dalyje bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi (CPK 93 str. 4 d.).
  2. Ieškovas sumokėjo 304,43 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 18). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 450 EUR (1 t., p. 32), 250 EUR ir 300 EUR, iš viso – 1 000 EUR. Už dokumentų įteikimą per antstolį ieškovas sumokėjo 100 EUR (1 t., p. 47-48), VĮ Registrų centrui už pažymas sumokėjo 10,44 EUR (1 t., p. 125-126). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 1 414,87 EUR.
  3. Ieškovas sumažino savo reikalavimus 25 procentais, todėl jam grąžintina 25 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 76,11 EUR, o likusio žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo (CPK 87 str., 93 str.).
  4. Atsakovas atsikirtinėja, jog Pinigų priėmimo kvito, kuriuo ieškovo advokatui sumokėta 300 EUR atstovavimo išlaidų nėra ieškovo parašo ir ieškovas negalėjo sumokėti šių pinigų grynaisiais, nes nebuvo Lietuvoje. Ieškovo atstovo teigimu, šiuos pinigus sumokėjo už ieškovą tretysis asmuo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų asmenų (netgi ir byloje nedalyvaujančių asmenų) (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. A. v. D. S., kt., bylos Nr. 3K-3-582/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013). Taigi bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų asmenų (netgi ir byloje nedalyvaujančių asmenų) (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama, todėl teismas vertina ieškovo atstovo pateiktą Pinigių priėmimo kvitą, kaip tinkamą įrodymą, patvirtinantį ieškovo patirtas 300 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
  5. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 338,76 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  6. Teismas patyrė 1,48 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi išlaidos neviršija teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str.).
  7. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

7patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui A. S. (a. k. ( - ) iš atsakovo R. S. (a. k. ( - ) 8 154,83 EUR (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis euro ir 83 euro centus) lėšų gautų vykdant atstovo pareigas, 1 618,10 (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniolika euro ir 10 euro centų) be pagrindo įgyto turto, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 9 772,93 EUR (devynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt dviejų euro ir 93 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 338,76 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis euro ir 76 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Grąžinti ieškovui A. S. (a. k. ( - ) 76,11 EUR žyminio mokesčio sumokėto Swedbank, AB 2016 m. rugpjūčio 24 d. bankiniu pavedimu (operacijos archyvo kodas 2016082400933847). Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai