Byla 2S-917-480/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės RUAB „Būstuva“ ir trečiojo asmens G. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2140-584/2014 pagal ieškovų A. B., A. G., N. D., N. G., I. A. ir L. A., M. S., T. J., A. M., P. R., M. L., I. P., A. A., J. H., R. R. ir M. R., S. V. ir G. V., R. K., A. S., L. K., Ž. N., D. U., L. Š., A. D., A. M. B., L. I., R. N., L. Z., E. P., S. S. ir J. S., G. K., P. D., A. G., V. J., S. A. ir E. A., G. V., M. J., I. D., B. P., J. N., K. Š., P. J., D. M., M. D. ir J. S., I. G., D. P. ir L. P., G. Ž., L. A., A. Š. ir Ž. Š., J. M., R. K., A. N., A. S. ir J. S., A. G. ir E. R., V. M., J. K., A. M., L. K. ir P. K., D. Š., E. P. ir J. M. P., R. V., A. Z. ir A. A. Z., A. M., I. G., D. S., J. G., T. L., I. S., M. T., B. A., R. R., N. V., A. Š., A. K., M. B., M. A., M. D., R. R., A. O., S. R., D. S., A. S., V. K. ir D. K., M. B., P. P. ir G. P., M. V. ir G. V., A. Ž. ir D. Ž., I. V., I. D., A. Z., L. P. ir R. P., Ž. T. ir J. T., R. Č., A. E. B., E. B. ir Ž. B., G. M., N. M., N. M., Ž. Š. ir V. Š., G. S., J. G. ir Ž. M., V. Š. ir G. Š., A. R., Ž. N., D. B., T. L. ir I. V., J. A. ir J. A., A. L., L. B., T. T., V. Č. ir G. V., J. A., K. V. ir L. V., S. R., L. P., E. K., I. R. B., E. S. – K. ieškinį atsakovei RUAB „Būstuva“, tretieji asmenys GSB „Ašmena 35A“, GSB „Ašmena 35“, DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, G. G., dėl antžeminės parkavimo vietos kainos įskaitymo į buto pirkimo-pardavimo kainą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovių DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę RUAB „Būstuva“ pašalinti nuo antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), prie gyvenamųjų namų ( - ), sustatytus betoninius blokus ir demontuoti automobilių stovėjimo vietų mechaninius atitvarus iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos; uždraudė atsakovei UAB „Būstuva“ parduoti ir/ar nuomoti, kitaip perleisti antžemines stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), prie gyvenamųjų namų ( - ), vietas tretiesiems asmenims, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos.

4Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovė iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos įpareigota pašalinti nuo antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), prie gyvenamųjų namų ( - ), sustatytus betoninius blokus ir demontuoti automobilių stovėjimo vietų mechaninius atitvarus, ir ieškovių prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmetė.

5Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažino nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, nustatant, kad nutartimi nustatyti disponavimo apribojimai taikomi 77 aikštelės (unikalus Nr. ( - )) vietoms.

6Pasikeitus ieškinio sumai, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui.

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pradines ieškoves DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ pakeitė tinkamais ieškovais – daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkais.

8Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atitinkamiems ieškovams pripažinti nuosavybės teises į atitinkamas dalis pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos kaina, antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, unikalus Nr. ( - ), buvo įskaičiuota į butų, esančių daugiabučiame name, adresu ( - ), pardavimo kainą ieškinį pareiškusiems ieškovams.

9Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, numatant, kad RUAB „Būstuva“ uždraudžiama pardavinėti ir/ar nuomoti 4165/10000 dalį antžeminėje stovėjimo aikštelėje prie gyvenamųjų namų ( - ) (objekto unikalus Nr. ( - )) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos.

10Atsakovė prašė nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė negalėtų disponuoti visa aikštele, atsakovė netektų galimybės parduoti laisvų automobilių stovėjimo vietų, nes nėra nustatyta daikto naudojimosi tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrintų privačius ieškovų interesus viešo intereso sąskaita, nes atsakovė negalės vykdyti restruktūrizavimo plano.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, atsakovės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas ir 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad nutartimis nustatyti disponavimo apribojimai taikomi 4165/10000 antžeminės stovėjimo aikštelės dalims ( - ) (objekto unikalus Nr. ( - )). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės užkirs kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir užtikrins padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Teismas nurodė, kad ieškovams patikslinus ieškinio dalyką ir prašant pripažinti nuosavybės teises į atitinkamas antžeminės stovėjimo aikštelės dalis yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kad neatsirastų priežasčių dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovės prašymą laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti ar jas panaikinti teismas atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 24 d. nutartimi viešojo intereso pažeidimo nenustatė taikant laikinąsias apsaugos priemones.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovė RUAB „Būstuva“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patenkinti atsakovės prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė nurodo, kad nutartis naikintina dėl šių argumentų:

151. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovės teises labiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti. Pareikšto ieškinio reikalavimai liečia mažiau nei pusę aikštelės, tačiau atsakovė negali disponuoti visa aikštele, kadangi naudojimosi ja tvarka nėra nustatyta ir negali būti nustatyta, kol ginčas nėra išnagrinėtas teisme. Taigi, patenkinus ieškovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neteko galimybės parduoti turimas laisvas automobilių stovėjimo vietas, dėl kurių ginčo teisme nėra.

162. Patenkinus ieškovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo užtikrintas privatus ieškovų interesas viešo intereso sąskaita. Atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė. Patenkinus ieškovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neteko galimybės gauti pajamų iš 68 automobilių stovėjimo vietų, o taip pat negalėtų įvykdyti restruktūrizavimo planą.

173. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, kurio trūkumų ieškovai teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatytu terminu nepašalino. Dėl to teismas turėjo net nesvarstyti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsisakyti priimti tokį ieškinį.

184. Pradinis ieškinys buvo pareikštas netinkamų ieškovų DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“. Šią aplinkybę pripažino patys pradiniai ieškovai 2013-09-16 prašyme dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Ieškinio reikalavimas taip pat netinkamas, nes dabar nagrinėjamo patikslinto ieškinio dalykas yra visiškai kitoks nei pradiniame ieškinyje. Taigi, netinkamų ieškovų netinkamo ieškinio užtikrinimui nuo 2012-04-20 nepagrįstai taikomi apribojimai atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui, dėl ko pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.

19Atskiruoju skundu trečiasis asmuo G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti, priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

201. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra stabdomas atsakovės RUAB „Būstuva“ restruktūrizavimo plano dalies vykdymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir lėšų iš parduodamo turto gavimas pagal restruktūrizavimo plano nuostatas. Akivaizdu, kad skundžiama nutartis pažeidžia ne tik atsakovės lūkesčius laiku ir tinkamai įvykdyti restruktūrizavimo plano nuostatas bei atkurti įmonės mokumą, bet ir trečiojo asmens, kuris yra vienas iš pagrindinių atsakovės kreditorių, teisėtus lūkesčius.

212. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė kokiam konkrečiai stovėjimo aikštelių skaičiui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nors aikštelės bendrame antžeminių aikštelių plote ir plane turi atskirus numerius bei apibrėžtus dydžius. Tokiu atveju atsakovė RUAB „Būstuva“ neturės galimybės pardavinėti likusios 5835/10000 dalies antžeminių stovėjimo aikštelių tretiesiems asmenims teismo proceso metu, nes apelianto nuomone, nei viena notaro kontora netvirtins pirkimo – pardavimo sandorių esant tokiam nekonkrečiam ir neapibrėžtam turto arešto mastui.

22Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties matyti, kad šios priemonės nesuvaržo atsakovės teisių labiau, nei tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti, laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos, atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo, ekonomiškumo principų reikalavimus. Šiuo atveju teismas taikė tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas šiuo atveju uždraudė disponuoti tik dalimi daikto, į kurio nuosavybės teisę prašo pripažinti ieškovai, t. y. tik 4165/10000 antžeminės stovėjimo aikštelės dalimis. Net ir nesant nustatytai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai, atsakovė gali perleisti, įkeisti, perduoti naudotis likusią daikto dalį, nes savininkas turi teisę parduoti visą jam priklausantį daiktą ar jo dalį, o asmenys tapę bendraturčiais naudojasi juo bendru sutarimu. Taigi, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra pažeidžiami atsakovės kreditorių interesai, o atsakovė gali vykdyti restruktūrizavimo planą, nes jai tokios galimybės nėra apribotos.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir netenkino atsakovės prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

25Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

26CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikro pobūdžio suvaržymai ir pritaikomi kito masto disponavimo apribojimai nei buvo nustatyti pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

27Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovei UAB „Būstuva“ parduoti ir/ar nuomoti, kitaip perleisti antžemines stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), vietas tretiesiems asmenims, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos. 2012 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pakeitė 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažino nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, nustatant, kad nutartimi nustatyti disponavimo apribojimai taikomi 77 aikštelės (unikalus Nr. ( - )) vietoms. Ieškovai – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių adresu ( - ), butų savininkai, pateikę patikslintą ieškinį, prašė pakeisti 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. spalio 24 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, numatant, kad atsakovei RUAB „Būstuva“ uždraudžiama pardavinėti ir/ar nuomoti 4165/10000 dalį antžeminėje stovėjimo aikštelėje (objekto unikalus Nr. ( - )) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos. Teismas ieškovų prašymą patenkino ir pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytas ir 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad nutartimis nustatyti disponavimo apribojimai taikomi 4165/10000 antžeminės stovėjimo aikštelės dalims ( - ) (objekto unikalus Nr. ( - )).

28Atsakovė RUAB „Būstuva“ bei trečiasis asmuo G. G. atskiruosiuose skunduose teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovės teises labiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti, kadangi atsakovė neteko galimybės disponuoti ir tomis automobilių stovėjimo vietomis, dėl kurių ginčo teisme nėra; kad šiuo atveju privatus interesas buvo užtikrintas viešojo intereso sąskaita, nes stabdomas atsakovės restruktūrizavimo plano dalies vykdymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, dėl ko, apeliantų nuomone, yra pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

29Nagrinėjamoje byloje, pradines ieškoves DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ pakeitus tinkamais ieškovais – daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkais, buvo patikslintas ir ieškinio dalykas. Ieškovai be reikalavimo pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos kaina, antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, unikalus Nr. ( - ), buvo įskaičiuota į butų, esančių daugiabučiame name, adresu ( - ), pardavimo kainą ieškinį pareiškusiems ieškovams, taip pat pareiškė reikalavimą atitinkamai kiekvienam buto (patalpų) savininkui pripažinti nuosavybės teises į pastato – antžeminės stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), dalį, kuri buvo paskaičiuota idealiosiomis dalimis. Šiuo atveju reikšdami pastarąjį reikalavimą daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai savo teises į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindė proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje buvo paskaičiuota pagal jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį (CK 4.82 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, skundžiama nutartimi uždraudė atsakovei disponuoti tik ta turto dalimi, į kurią nuosavybės teisę prašo pripažinti ieškovai, t. y. tik 4165/10000 antžeminės stovėjimo aikštelės dalimi. Taigi, iš taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties matyti, kad šios priemonės nesuvaržo atsakovės teisių labiau, nei tai reikalinga teisėtam tikslui pasiekti. Apeliantų motyvas, jog skundžiama nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nurodyta kokiam konkrečiam stovėjimo aikštelių skaičiui šios laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, nors aikštelės turi atskirus numerius ir dydžius, nesudaro pagrindo teigti apie šių priemonių taikymo nepagrįstumą. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, turėjo teisę pateikti teismui paaiškinimus, atitinkamus rašytinius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokia tiksli idealioji ginčo turto dalis priklausytų ieškovams, arba identifikuoti antžeminės stovėjimo aikštelės dalis taip, kad laikinosios apsaugos priemonės labiau atitiktų apeliantų interesus, tačiau, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme tokie įrodymai nebuvo pateikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tinkamos, atitinkančios protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus. Šiuo atveju teismas taikė tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Šią dieną tarp šalių kilęs ginčas nėra išspręstas, pagrindas ieškiniui užtikrinti nėra išnykęs. Būtinybę uždrausti disponuoti atsakovei ginčo turto dalimi pagrindžia tai, kad nepritaikius minėtų suvaržymų atsakovei būtų visos prielaidos arba, kitaip tariant, nebūtų teisinių kliūčių parduoti, nuomoti, ar kitaip perleisti ginčo turto dalį, jei ji nuspręstų taip pasielgti, kas apsunkintų galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl šioje proceso stadijoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo patenkinti ir atsakovės prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių mastas buvo pakeistos skundžiama teismo nutartimi.

30Nepagrįsti apeliantų motyvai, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei uždraudžiama disponuoti visu daiktu, nes nesant nustatytai daikto naudojimosi tvarkai, atsakovė negali perleisti, suvaržyti, perduoti naudotis likusios šio daikto dalies, dėl kurios ginčo teisme nėra. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, o CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Iš teisinio reglamentavo darytina išvada, jog net ir nesant nustatytai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkai, apribojus galimybę disponuoti daikto dalimi, savininkui paliekama galimybė disponuoti likusia daikto dalimi savo nuožiūra. Taigi, skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo atsakovės teisių ir interesų daugiau nei reikalinga ieškovų interesams užtikrinti, o atsakovė turi visas galimybes naudotis, valdyti ir disponuoti likusia daikto dalimi. Tai, kad atsakovei yra priimtiniau ir naudingiau parduoti visą antžeminę stovėjimo aikštelę, o ne tik jos dalį, dėl kurios ginčo teisme, nėra nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti ir jiems užtikrinti neturi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teismas nenagrinėja ginčo iš esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina ieškinio faktinio ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikalingumo konkrečiu atveju.

31Nesutiktina ir su apeliantų motyvais, kad šiuo atveju skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones privatus interesas buvo užtikrintas viešojo intereso sąskaita, nes atsakovė neteko galimybės parduoti bei gauti pajamų iš automobilių stovėjimo vietų, dėl kurių teisme ginčo nėra, ir taip vykdyti restruktūrizavimo plano. Kaip minėta, atsakovė turi teisę parduoti likusias laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesuvaržytas ginčo objekto dalis ir taip vykdyti restruktūrizavimo planą, nes jai tokios galimybės skundžiama nutartimi nėra apribotos. Be to, šiuo atveju turi būti užtikrinti ne tik atsakovės kreditorių, bet ir ieškovų interesai, ir nei vieni negali būti iškelti aukščiau kitų. Nagrinėjamu atveju ieškovai atsakovės atžvilgiu laikytini vartotojais, o vartotojų teisių ir interesų apsauga taip pat yra susijusi su viešuoju interesu. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominė ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006, 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008, 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

32Kiti apeliantų atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirųjų skundų motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

35Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovių DNSB... 4. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė panaikinti... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos... 6. Pasikeitus ieškinio sumai, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d.... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pradines ieškoves... 8. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atitinkamiems... 9. Reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė pakeisti taikytas laikinąsias... 10. Atsakovė prašė nekeisti laikinųjų apsaugos priemonių ir panaikinti... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovų prašymą... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovė RUAB „Būstuva“ prašo Kauno apylinkės teismo... 15. 1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovės teises... 16. 2. Patenkinus ieškovų prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones buvo... 17. 3. Teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, kurio trūkumų ieškovai teismo... 18. 4. Pradinis ieškinys buvo pareikštas netinkamų ieškovų DNSB „Ašmena... 19. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo G. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m.... 20. 1. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra... 21. 2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenurodė kokiam konkrečiai... 22. Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovai prašo Kauno apylinkės teismo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 25. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo... 26. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių... 27. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi... 28. Atsakovė RUAB „Būstuva“ bei trečiasis asmuo G. G. atskiruosiuose... 29. Nagrinėjamoje byloje, pradines ieškoves DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB... 30. Nepagrįsti apeliantų motyvai, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones,... 31. Nesutiktina ir su apeliantų motyvais, kad šiuo atveju skundžiama nutartimi... 32. Kiti apeliantų atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus... 33. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai kas pasakyta, sprendžia,... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 35. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą....