Byla I-2812-426/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. E., P. K., A. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei teismų administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Teisme buvo gautas pareiškėjų skundas (b. l. 1-6), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo neišmokėto darbo užmokesčio dalį nuo 2012-05-01 iki 2013-09-30 ir palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

4Pagrįsdami reikalavimus, pareiškėjai paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jiems priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateiktus išaiškinimus pripažintinos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 16-18) pažymėjo, kad Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą 2013-09-19, priėmė įstatymą Nr. XII-523, kuriuo pavedė Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti teismui dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Seimas 2014-09-11 įstatymu Nr. XII-1088 šį terminą pratęsė iki 2015-05-01. Taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą.

6Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 25-26) pažymėjo, kad jis, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Teismas, kaip asignavimų valdytojas, nekvestionuoja Seimo priimtų įstatymų pakeitimų. Teismas pagal galiojusį įstatyminį reglamentavimą pareiškėjams yra sumokėjęs visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 30-34) pažymėjo, kad Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimą, 2013-09-19 priėmė įstatymą Nr. XII-523, kuriuo pavedė Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti teismui dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

8Skundas atmestinas.

9Pareiškėjai siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismą priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo.

10Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-04-28 redakcija) 3 str. 2 d., Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2 straipsnis, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos 23 str. kyla pareiga be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

11Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

12Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

13Pareiškėjai 2016-03-30 paaiškinimuose (b. l. 52-54) iš esmės išdėstė argumentus dėl nesutikimo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 pateiktu išaiškinimu.

14Šie pareiškėjų argumentai atmestini remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatomis, pagal kurias: žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

15Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-15 sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose

16Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės analogiškose bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo ir 2015-11-19 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

17Po pareiškėjų kreipimosi į teismą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01. Taigi, teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.), susiję su dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio teisėjų patirtais praradimais, yra sureguliuoti įstatymu.

18Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nurodytą pareigą, – nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal Grąžinimo įstatymą, Vilniaus miesto apylinkės teismui nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti teisėjų patirtus praradimus. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus ir priteisti dėl Konstitucijai prieštaravusių teisės aktų nuostatų taikymo susidariusias darbo užmokesčio dalis nėra, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

19Pareiškėjas A. V. teikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teismui nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

20Netenkinus reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip išvestiniai atmetami ir reikalavimai priteisti palūkanas.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

22Pareiškėjų R. E., P. K., A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Teisme buvo gautas pareiškėjų skundas (b. l. 1-6), kuriuo prašoma priteisti... 4. Pagrįsdami reikalavimus, pareiškėjai paaiškino, kad ginčui aktualiu... 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu nesutiko, prašė jį... 6. Atsakovas Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 25-26)... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija teismui... 8. Skundas atmestinas.... 9. Pareiškėjai siekia apginti savo pažeistas teises ir prašo teismą priteisti... 10. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, inter alia, pripažino, kad... 11. Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl... 12. Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už... 13. Pareiškėjai 2016-03-30 paaiškinimuose (b. l. 52-54) iš esmės išdėstė... 14. Šie pareiškėjų argumentai atmestini remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4... 15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo... 16. Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, suformuota praktika iš esmės... 17. Po pareiškėjų kreipimosi į teismą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30... 18. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo... 19. Pareiškėjas A. V. teikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos... 20. Netenkinus reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, kaip... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 22. Pareiškėjų R. E., P. K., A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 23. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...