Byla A-669-602/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. B., V. B., A. D., K. G., L. J., S. M., D. K., R. K., R. K., M. M., R. R., J. R. ir J. V. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4

  1. Pareiškėjai T. B., V. B., A. D., K. G., L. J., S. J. (M.), D. K., R. K., R. K., M. M., R. R., J. R. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1–19). Nurodė, kad yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) karjeros valstybės tarnautojai:

5T. B. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 16 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2007 m. balandžio 6 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 6 proc., nuo 2010 m. balandžio 6 d. – 9 proc., nuo 2013 m. balandžio 6 d. – 12 proc.);

6V. B. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 13 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. birželio 22 d. už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2011 m. birželio 22 d. – 6 proc.);

7A. D. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo (duomenys neskelbtini) (A lygis, 12 kategorija, suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. vasario 1 d. – 2 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. vasario 10 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 14 kategorija) laikinai, o nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 14 kategorija, nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei yra 3 proc.);

8K. G. yra (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d. – A lygis, 12 kategorija, suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2009 m. lapkričio 2 d. (A lygis, 13 kategorija, suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. gegužės 13 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei yra 3 proc.);

9L. J. nuo 2008 m. kovo 20 d. buvo (duomenys neskelbtini) (A lygis, 13 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) (A lygis, 14 kategorija), nuo 2011 m. lapkričio 25 d. nuolatinai perkelta į šias pareigas ir suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. – 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2010 m. kovo 29 d. – 6 proc., nuo 2012 m. liepos 1 d. – 15 proc., nuo 2013 m. kovo 29 d. – 18 proc.);

10S. J. (M.) yra (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. sausio 2 d. karjeros valstybės tarnautoja (A lygis, 12 kategorija, suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. – 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. vasario 1 d. – A lygis, 13 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. – 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. gruodžio 27 d. – A lygis, 15 kategorija, nuo 2011 m. sausio 2 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei yra 3 proc.);

11D. K. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 15 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2009 m. birželio 1 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 9 proc., nuo 2012 m. birželio 1 d. – 12 proc.);

12R. K. nuo 2008 m. kovo 20 d. laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 14 kategorija), nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. nuolatinai perkelta į šias pareigas ir suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. vasario 1 d. – 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. vasario 1 d. laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 16 kategorija, o nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuolatinai perkelta į šias pareigas bei suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. birželio 22 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 9 proc., nuo 2011 m. birželio 22 d. – 12 proc.);

13R. K. nuo 2008 m. lapkričio 6 d. buvo (duomenys neskelbtini) (A lygis, 12 kategorija, suteikta 3 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. – 2 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. laikinai perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 13 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė), nuo 2012 m. vasario 3 d. grąžinta (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 12 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė), nuo 2012 m. vasario 6 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 13 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2013 m. vasario 1 d. suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei yra 3 proc.);

14M. M. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo (duomenys neskelbtini) (A lygis, 15 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. vasario 1 d. – 1 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. vasario 1 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) (A lygis, 17 kategorija, suteikta 1 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. liepos 13 d. laikinai perkeltas į (duomenys neskelbtini) pareigas (A lygis, 18 kategorija), nuo 2011 m. spalio 27 d. nuolatinai perkeltas į šias pareigas ir suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2008 m. rugpjūčio 24 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. – 6 proc.);

15R. R. yra (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 m. vasario 1 d. A lygis, 11 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. A lygis, 12 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2007 m. kovo 26 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2010 m. kovo 26 d. – 6 proc., nuo 2013 m. kovo 26 d. – 9 proc.);

16J. R. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo (duomenys neskelbtini) (A lygis, 15 kategorija, suteikta 2 kvalifikacinė klasė, nuo 2010 m. vasario 1 d. – 1 kvalifikacinė klasė), nuo 2011 m. vasario 1 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) (A lygis, 17 kategorija, suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2009 m. gruodžio 16 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2012 m. gruodžio 16 d. – 6 proc.);

17J. V. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 13 kategorija, suteikta 1 kvalifikacinė klasė, nuo 2007 m. kovo 19 d. priedas už tarnybą Lietuvos valstybei buvo 3 proc., nuo 2010 m. kovo 19 d. – 6 proc., nuo 2013 m. kovo 19 d. – 9 proc.).

  1. Pareiškėjai prašė iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, (toliau – ir atsakovai) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.: T. B. – 33 982,20 Lt, V. B. – 2 728,80 Lt, A. D. – 16 536,85 Lt, K. G. – 8 113,42 Lt, L. J. – 18 670,85 Lt, S. J. (M.) – 14 005,20 Lt, D. K. – 26 593,50 Lt, R. K. – 33 984 Lt, R. K. – 11 208,45 Lt, M. M. – 67 933,65 Lt, R. R. – 12 384,15 Lt, J. R. – 56 700,95 Lt ir J. V. – 28 904,85 Lt. Pareiškėjai nurodė, kad prašoma priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl neteisėto – prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) – pareiginės algos bazinio dydžio, valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę sumažinimo. Teigė, kad ekonomikos sunkmečio pabaigą patvirtina Lietuvos statistikos departamento duomenys, todėl valstybės tarnautojų darbo užmokestis turėjo būti atstatytas iki 2009 m. sausio 1 d. lygmens.
  2. Pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 23–25) atsakovai su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra biudžetinė įstaiga, todėl savo veikloje privalėjo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Valstybei pakeitus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinį reglamentavimą, NMA negalėjo nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo apskaičiuojant ir mokant pareiškėjams darbo užmokestį. Pažymėjo, kad susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka turėtų būti priteisiama iš Lietuvos valstybės, o ne iš NMA. Prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnį, pagal kurį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus; teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.

18II.

19

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu (I t., b. l. 112–120) pareiškėjų skundą patenkino iš dalies. Priteisė T. B. – 25 429,15 Lt, V. B. – 2 214,46 Lt, A. D. – 14 127,93 Lt, K. G. – 6 179,24 Lt, L. J. – 16 294,70 Lt, S. J. (M.) – 10 873,58 Lt, D. K. – 20 521,73 Lt, R. K. – 32 932,22 Lt, R. K. – 12 048,67 Lt, M. M. – 56 433,16 Lt, R. R. – 9 829,74 Lt, J. R. – 49 118,65 Lt, J. V. – 22 631,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.
  2. Teismas pažymėjo, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines kategorijas. Pareiškėjams, atsižvelgiant į jų pareigybei priskirtą kategoriją, buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, taip pat priedai už kvalifikacinę kategoriją. Nurodė, kad su pareiškėjams mokėtu darbo užmokesčiu susiję įstatymai tam tikra apimtimi buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.
  3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-264/2003, kuriame nurodyta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatuota, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, lemia tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (administracinės bylos Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
  4. Teismas taikė ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad pareiškėjams priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., t. y. už 3 metus nuo prašymo pareiškimo teisme dienos.
  5. Dėl pareiškėjų prašymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką priteisti solidariai iš NMA ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, teismas nurodė, kad pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su NMA, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas. Byloje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, kurioje pareiškėjai, formuluodami savo reikalavimus, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais. Pareiškėjai prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl jis yra priteisiamas iš jų darbdavio – NMA. Tokio aiškinimo iki šiol buvo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A662-1735/2010 ir kt.).

20III.

21

  1. Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 125, 126) atsakovai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad NMA yra biudžetinė institucija, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savo veikloje privalo vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Taigi NMA, skaičiuodama pareiškėjams mokėtiną darbo užmokestį, neturėjo galimybės nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo. Atlyginimus pareiškėjams NMA skaičiavo ir išmokėjo nepažeisdama teisės normų.
  3. Apeliantai mano, kad teismas netinkamai taikė ieškinio senatį – pareiškėjai apie savo galbūt pažeistas teises sužinojo nuo darbo užmokesčio ribojimų taikymo pradžios (2009 m. rugpjūčio mėn.) ir nuo tada, manydami, kad jų teisės pažeidžiamos, galėjo kreiptis į teismą.
  4. Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo priteisti atitinkamas sumas ne iš NMA, bet iš Lietuvos valstybės.
  5. Pareiškėjos S. M., R. K., A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą (I t., b. l. 133–138) prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės remiamasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Pažymima, kad dėl neteisėto ir Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reglamentavimo, neproporcingai sumažinus kategorijų bei priedų dydį, pareiškėjams nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio.
  6. 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas patikslintas apeliacinis skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi šį patikslintą apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti. Nuspręsta patikslintą apeliacinį skundą laikyti rašytiniais paaiškinimais ir pridėti prie bylos (I t., b. l. 147 – 149). Prie bylos nuspręsta pridėti ir NMA pateiktas naujas neišmokėto darbo užmokesčio apskaičiavimo lenteles (I t., b. l. 150–215).
  7. Apeliantų rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2013, Nr. 102-5032) (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) yra pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Tokiu būdu yra vykdomas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas.
  8. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantai taip pat pažymi, kad pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio sumos buvo patikslintos apskaitos programoje įdiegus papildomą funkciją, todėl teismui yra teikiami perskaičiuoti duomenys, kad pareiškėjams nebūtų priteistos nepagrįstai didelės išmokos.
  9. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per vienerius metus nuo jo įsiteisėjimo, jei NMA apeliacinis skundas nebūtų iš esmės patenkintas. Teigia, kad teismas, pareiškėjų naudai priteisdamas iš darbdavio daugiau nei 270 000 Lt, turėjo išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo per protingą ir teisingą laikotarpį, nes įvykdyti teismo sprendimą iš esmės sunku dėl objektyvių priežasčių. Papildomų asignavimų teismų sprendimams dėl tarnautojams neišmokėto darbo užmokesčio vykdyti nėra skirta. Staigus dalies valstybės tarnautojų skundų patenkinimas sukels objektyvių finansinių sunkumų ne tik NMA, bet ir visai valstybei.
  10. 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauti papildomi NMA rašytiniai paaiškinimai (II t., b. l. 16–18). Teismui pateiktame dokumente atkreipiamas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą. Pažymima, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1088 (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo Vyriausybei yra pavesta iki 2015 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.
  11. NMA įsitikinimu, teismui nėra pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų priteisiamos pareiškėjų skunde prašomos sumos, nes, kaip yra konstatuota Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime bei Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kompensavimo tvarkos nustatymas ir įgyvendinimas yra įstatymų leidėjo išimtinė prerogatyva. 2014 m. balandžio 16 d. Konstitucinio Teismo sprendime yra pažymėta, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad teismams priteisus pareiškėjų naudai jų prašomas sumas, o vėliau valstybei įvykdžius Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime įtvirtintą pareigą ir nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris galbūt neatitiks pareiškėjų nurodytų sumų, kiltų poreikis peržiūrėti teismų sprendimus, siekiant užtikrinti visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.
  12. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, bei atkreipiant dėmesį į tai, kad nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog valstybė nepagrįstai ilgai arba nemotyvuotai delsia įgyvendinti jai nustatytą pareigą dėl praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymo, NMA teigimu, jos pateiktas apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas, o pareiškėjų skundas dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atmestas.

22IV.

2321. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

2422. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos kreipimąsi nagrinėjamoje byloje, kuriame konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2523. Konstitucinis Teismas pažymėjo inter alia tai, kad pagal Konstituciją praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu.

2624. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamu įstatymu dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymas buvo atidėtas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad šalies ūkis dar nepasiekė iki ekonomikos krizės buvusio lygio, ir į dėl sudėtingos geopolitinės padėties kylančią grėsmę Lietuvos ekonomikos stabiliam augimui, taip pat ir valstybės išgales pirmiausia kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir įsipareigojimus laikytis fiskalinės drausmės, taip pat narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus.

2725. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su susiklosčiusia ekonomine, finansine, geopolitine padėtimi, imperatyvu vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, traktuotinos kaip itin reikšmingos ir leidžiančios teigti, kad iki 2014 m. gegužės 1 d. Vyriausybė turėjo ribotas galimybes realiai ir atsakingai įvertinti valstybės galimybes įvykdyti įsipareigojimą teisingai (kompensacijų mokėjimo terminų ir jų dydžių požiūriu) kompensuoti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtus praradimus. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas naują kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminą, nepagrįstai delsė ir pažeidė tokius praradimus patyrusių asmenų teisėtus lūkesčius, atsakingo valdymo principą ir imperatyvą vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus.

28Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

29V.

3026. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai. Pažymėjo, kad buvo pažeista jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą ir prašė jiems priteisti darbo užmokesčio dalį, kuri nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. buvo nepagrįstai neišmokėta pritaikius Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reglamentavimą.

3127. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, 2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija), 23 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

3228. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d. buvo įtvirtinti tokie 11 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2, 12 kategorijos – 5,7, 13 kategorijos – 6,3, 14 kategorijos – 7,0, 15 kategorijos – 7,8, 16 kategorijos – 8,7, 17 kategorijos – 9,7, 18 kategorijos – 10,8. 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimai (2009 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. XI-227), kuriais buvo nustatyti tokie 15 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6, 16 kategorijos – 8,4, 17 kategorijos – 9,1, 18 kategorijos – 9,9. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11 – 18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17, 12 kategorijos – 5,64, 13 kategorijos – 6,2, 14 kategorijos – 6,86, 15 kategorijos – 7,41, 16 kategorijos – 8,1, 17 kategorijos – 8,69, 18 kategorijos – 9,35.

3329. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

3430. Taigi nuo 2009 m. nuo rugpjūčio 1 d. (kai kuriems pareiškėjams – nuo 2009 m. gegužės 1 d.) buvo sumažintas pareiškėjų darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientus, priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944, 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3531. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime inter alia pripažino, kad:

361) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

372) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

383) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

394) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

405) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

416) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4232. Konstitucinis Teismas atidėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo oficialų paskelbimą „Valstybės žiniose“ iki 2013 m. spalio 1 d.

4333. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

4434. 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

4535. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

4636. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu 2016 m. sausio 4 d. pateikė informaciją apie pareiškėjams pagal Grąžinimo įstatymą priklausančias grąžinti neišmokėto darbo užmokesčio dalis, taip pat duomenis apie susidariusį socialinių ir kitų išmokų skirtumą. Šie dokumentai 2016 m. sausio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pridėti prie bylos (II t., b. l. 57–85).

47VI.

4837. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, turi būti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.

4938. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, inter alia jos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią inter alia Seimo aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, t. y. naują teisinį reguliavimą taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas. Tokiu teisiniu reguliavimu turi būti paisoma Konstitucijos, juo negali būti pažeistas viešasis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali būti sudaryta prielaidų paneigti teisingumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, juo turi būti apsaugotos kitų asmenų sąžiningai įgytos teisės (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas).

5039. Nagrinėjamai bylai aktualiame 2013 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

5140. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

5241. 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

5342. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

5443. Išplėstinei teisėjų kolegijai kreipusis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamoje byloje Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektą, kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Grąžinimo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Taigi šiuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

5544. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su susiklosčiusia ekonomine, finansine, geopolitine padėtimi, imperatyvu vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, traktuotinos kaip itin reikšmingos ir leidžiančios teigti, kad iki 2014 m. gegužės 1 d. Vyriausybė turėjo ribotas galimybes realiai ir atsakingai įvertinti valstybės galimybes įvykdyti įsipareigojimą teisingai (kompensacijų mokėjimo terminų ir jų dydžių požiūriu) kompensuoti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtus praradimus. Kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto parengimas, kai siekiama vien laikytis pirminio įstatyme nustatyto termino tam projektui parengti, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d. įvykdyti Seimo Vyriausybei nustatytą įpareigojimą, atsakingai nepagrindžiant siūlomo nustatyti kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo realiomis dėl minėtų ekonominių, finansinių, geopolitinių aplinkybių kintančiomis valstybės išgalėmis, būtų buvęs savitikslis ir sudaręs prielaidas pažeisti praradimus patyrusių asmenų teisėtus lūkesčius gauti teisingą patirtų praradimų kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, atsižvelgiant į iš konstitucinio biudžetinių metų instituto kylančią pareigą svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar valstybė vis dar negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nėra argumentų teigti, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatytas vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.

  1. Apibendrinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

56VII.

57

  1. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti dalį jų darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl subjektinių teisių gynimo, siekia, kad antikonstituciniai teisiniai padariniai būtų pašalinti už visą laikotarpį, taigi ir iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.
  2. Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina specialaus termino, per kurį asmenys, remdamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo teisės aktas pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, turi teisę kreiptis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ar dėl administracinių aktų panaikinimo. Todėl teismų praktikoje yra vadovaujamasi įstatyme nustatytais ieškinio senaties terminais, per kuriuos asmenys gali kreiptis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo, arba procesiniais terminiais, per kuriuos asmenys gali paduoti skundą dėl administracinių aktų teisėtumo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui kreipiantis į teismą dėl antikonstituciniu pripažinto įstatymo taikymo pasekmių pašalinimo, visais atvejais turi būti paisoma su konstituciniu teisinės valstybės principu susijusio principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit). Kitaip sakant, kreiptis į teismą dėl antikonstitucinių teisinių padarinių galima, jeigu nebus įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.
  3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjai kreipėsi į teismą 2013 m. birželio 14 d., prašydami priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimui dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjai kreipėsi į teismą nepraleidę ieškinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiškėjų reikalavimas, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo.
  4. Atsižvelgusi į išdėstytas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.
  5. Taigi Konstitucinis Teismas nustatė konkretų būdą, kuriuo privalo būti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonominės krizės laikotarpiu, t. y. pareigą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį, ir toks teisinis reguliavimas nustatytinas nedelsiant, siekiant išvengti masinio asmenų kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą atlyginimų dalį.
  6. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Grąžinimo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo.
  7. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
  8. Pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neteikia argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas.
  9. Apibendrindama sprendime išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjų skundą ir priteisė jiems darbo užmokesčio nepriemoką.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

59Atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

60Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų T. B., V. B., A. D., K. G., L. J., S. M., D. K., R. K., R. K., M. M., R. R., J. R. ir J. V. skundą atmesti.

61Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4.
  1. Pareiškėjai T. B., 5. T. B. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 16 kategorija,... 6. V. B. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 13 kategorija,... 7. A. D. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo (duomenys... 8. K. G. yra (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 m. gegužės 13... 9. L. J. nuo 2008 m. kovo 20 d. buvo (duomenys neskelbtini)... 10. S. J. (M.) yra (duomenys... 11. D. K. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 15 kategorija,... 12. R. K. nuo 2008 m. kovo 20 d. laikinai perkelta į... 13. R. K. nuo 2008 m. lapkričio 6 d. buvo (duomenys... 14. M. M. nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo (duomenys... 15. R. R. yra (duomenys neskelbtini) (nuo 2008 m. vasario 1 d.... 16. J. R. nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. buvo (duomenys... 17. J. V. yra (duomenys neskelbtini) (A lygis, 13 kategorija,... 18. II.... 19.
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m.... 20. III.... 21.
      1. Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 125, 126)... 22. IV.... 23. 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d.... 24. 22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d.... 25. 23. Konstitucinis Teismas pažymėjo inter alia tai, kad pagal Konstituciją... 26. 24. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčijamu įstatymu dėl... 27. 25. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės,... 28. Išplėstinė teisėjų kolegija... 29. V.... 30. 26. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad yra... 31. 27. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir... 32. 28. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009... 33. 29. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje,... 34. 30. Taigi nuo 2009 m. nuo rugpjūčio 1 d. (kai kuriems pareiškėjams – nuo... 35. 31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime... 36. 1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m.... 37. 2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo... 38. 3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos... 39. 4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo... 40. 5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis... 41. 6) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo... 42. 32. Konstitucinis Teismas atidėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo oficialų... 43. 33. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo... 44. 34. 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės... 45. 35. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 46. 36. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 47. VI.... 48. 37. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo... 49. 38. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, inter alia jos... 50. 39. Nagrinėjamai bylai aktualiame 2013 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinis... 51. 40. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo... 52. 41. 2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos... 53. 42. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymų... 54. 43. Išplėstinei teisėjų kolegijai kreipusis į Konstitucinį Teismą... 55. 44. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad... 56. VII.... 57.
        1. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. Atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir... 60. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d.... 61. Sprendimas neskundžiamas....