Byla 1A-111-387/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistajam R. M. ir jo gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei, nukentėjusiajam M. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Arvydui Pociui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

3- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskiriant R. M. subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityta visiškai atlikta bausmė – 60 parų areštas – paskirta R. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu.

7Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2019 m. spalio 17 d.

8Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. spalio 17 d.

9R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją nurodyta panaikinti.

10Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš R. M. 7 213,15 Eur už V. G. gydymą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš R. M. 7 231,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

11M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato Arvydo Pociaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš R. M. M. G. 11 710, 99 Eur turtinei žalai atlyginti, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo; taip pat priteisiant iš R. M. A. G. – U. 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

12Civilinės ieškovės D. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant iš R. M. D. T. naudai 98 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

13Iš R. M. M. G. priteistos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti – 2 420 Eur.

14Teisėjų kolegija

Nustatė

15I.

16Bylos esmė

171.

18R. M. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. jis, 2018 m. sausio 28 d. apie 1.58 val., bute, esančiame Elektrėnuose, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvą prie stalo sėdėjusiam V. G., po to stvėrė nukentėjusįjį už pečių, ištempė į buto koridorių, pargriovė ant grindų, bei sudavė pastarajam smūgius kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, viso suduodamas jam ne mažiau kaip 11 smūgių. Po to, stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletą kartų peiliu V. G. į krūtinę, tačiau pataikė į marškinėlių plastikinį lipduką. Po to, paėmęs V. G. už kojų, ištempė jį iš buto į laiptinę ir nustūmė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės. Šiais savo veiksmais padarė V. G. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, dešinėje ausyje, krūtinėje, odos nubrozdinimus nosyje, kairėje rankoje, dešiniame klube, nugaroje, žaizdą dešinėje ausyje, abipusius akiduobių lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, akytkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – momeninės ‑ smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusių pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančių kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. gegužės 17 d. nukentėjusysis V. G. ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė V. G..

192.

20Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad grįžęs į butą, esantį ( - ), Elektrėnuose, stvėrė taburetę ir sudavė ja nukentėjusiajai D. T. vieną smūgį į galvą. Po to, atėmęs iš D. T. medinę lazdą, kuria ji bandė apsiginti, sudavė lazda D. T. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Vėliau, stvėręs nukentėjusiąją už plaukų, nutempė ją į balkoną, kur medine lazda sudavė D. T. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas pastarajai kraujosruvas juosmens srityje, kojoje, žaizdą pakaušio srityje, ir taip tyčia nežymiai sužalojo D. T..

21II.

22Apeliacinio skundo argumentai

233.

24Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį; perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti tam, kad būtų pašalinti visi pareigūnų padaryti pažeidimai; sumažinti iš nuteistojo priteistų civilinių ieškinių dydžius, nepriteisiant nukentėjusiesiems 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

254.

26Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug pažeidimų: pareigūnai neatliko akistatos tarp R. M. ir D. T. bei tarp R. M. ir M. B. jų paaiškinimuose esamiems prieštaravimams pašalinti; nebuvo nustatyta kaip ant nukentėjusiojo striukės atsirado D. T. kraujas, kai, pasak pastarosios, striukė kabėjo vonios kambaryje; nebuvo rasta antra peilio dalis, taip pat nebuvo nuimti piršto antspaudai, paimti DNR pavyzdžiai; nebuvo užfiksuoti įvykio vietoje kraujuje palikti avalynės pėdsakai; nesiaiškinta kodėl M. B. nurodo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą ir policiją, tuo metu kai toks skambutis nėra užfiksuotas pagalbos centre; nebuvo paimti laiptinėje rasto kraujo DNR pavyzdžiai; nebuvo nustatyta, kaip V. G. pateko į laiptinę, kai buto durys buvo užrakintos, o atrakinti jas galėjo tik D. T..

275.

28Pasak apelianto, V. G. buvo išstumtas į laiptinę D. T., nes būtent jos kraujo pėdsakai buvo rasti įvykio vietoje ir tik ji galėjo atrakinti buto duris. Anot nuteistojo, tuo metu jo bute jau nebuvo, jis jau buvo iššokęs pro balkoną. R. M. akcentuoja D. T. parodymų nenuoseklumą, sutinka sudavęs V. G. kelis smūgius, tačiau teigia, kad kitos skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės – dėl V. G. vilkimo į laiptinę, smūgių peiliu sudavimo – neatitinka tikrovės.

296.

30R. M. taip pat nurodo nesutinkantis su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes D. T. nėra jam artimas žmogus – ji yra ištekėjusi už kito žmogaus, nuteistasis su ja negyveno, nevedė bendro ūkio. Esant šioms aplinkybėms, anot apelianto, pirmosios instancijos nepagrįstai pripažino jį kaltu dėl smurtavimo artimoje aplinkoje.

317.

32Pasak nuteistojo, iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis yra neproporcingas jo įvykdytai veikai ir neadekvatus, todėl turi būti sumažintas. R. M. taip pat ginčija penkių procentų dydžio metinių palūkanų iš jo priteisimą.

338.

34Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja advokatė Elena Šajaukaitė prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusysis M. G. ir jo atstovas advokatas A. P. bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

359.

36Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

37III.

38Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

3910.

40Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistajam inkriminuotų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nenustatė ir aplinkybių, nustatytų BPK 234 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant byla turėjo būti grąžinta prokurorui, kaip tai nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

4111.

42Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti, nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta pažeidimų, kuriuos ištaisyti galima grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

4311.1.

44Kaip vieną iš pažeidimų nuteistasis nurodo tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos tarp R. M. ir nukentėjusiosios D. T. bei tarp R. M. ir liudytojo M. B. jų parodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti. Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 190 straipsnio 1 dalis numato, kad į akistatą gali būti suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Taigi toks teisinis reguliavimas reiškia, kad akistata tarp dviejų ankščiau apklaustų asmenų atliekama ne visais atvejais atliekant ikiteisminį tyrimą, o tada, kai šių asmenų parodymams būdingi esminiai prieštaravimai, dėl kurių negalima išsamiai nustatyti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti arba kurie kliudo tinkamai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Ar parodymuose esantys prieštaravimai, jeigu jie nustatomi, yra esminiai, sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai taip pat turėjo teisę (ne pareigą) spręsti, ar yra reikalinga ir tikslinga atlikti akistatas tarp apeliaciniame skunde nurodytų asmenų. Pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, kad toks reikalingumas nebuvo nustatytas. Pažymėtina ir tai, kad apklaustų asmenų parodymuose esantys prieštaravimai gali būti pašalinami ne tik akistatos būdu, bet, visų pirma, vertinant asmenų parodymų nuoseklumą bei lyginant asmenų parodymus tarpusavyje bei su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kas ir buvo atlikta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

4511.2.

46Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio yra matyti, kad kaip prieštaravimą tarp jo ir liudytojo M. B. parodymų jis įvardija tai, kad M. B. parodė iškvietęs į įvykio vietą policijos pareigūnus bei greitąją medicinos pagalbą, nors tokių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 68–69) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 110) liudytojas M. B. iš tikrųjų parodė, kad laiptinėje radęs nukentėjusįjį V. G., kvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Apžiūros protokole, kuris surašytas išklausius bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad pagalbą į ( - ) esantį namą kvietė moteris (t. 1, b. l. 67–68). Liudytoja O. K. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, laiptinėje buvo vyras ir moteris, kurie pastebėję nukentėjusįjį, iškvietė pagalbą (t. 3, b. l. 174–177). Taigi iš šių byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad liudytojas M. B. nors buvo įvykio vietoje, tačiau pats asmeniškai pagalbos nekvietė. Tačiau jo nurodyta priešinga aplinkybė gali būti paaiškinama liudytojo patirtu stresu, jam radus itin stipriai sužalotą, be sąmonės gulintį jo pažįstamą V. G., juolab, kad ir pats liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo išsigandęs, laiptinėje buvo sumaištis (t. 3, b. l. 110). Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustačius, kad mirtį sukėlusius smūgius V. G. sudavė R. M., jo veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kas į įvykio vietą kvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą.

4711.3.

48Nuteistasis R. M. nepagrįstai kaip dar vieną proceso pažeidimą nurodo ir akistatos tarp jo bei D. T. neatlikimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaip prieštaravimus tarp jo ir D. T. parodymų nuteistasis įvardija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas, tačiau viso proceso metu jo (R. M.) neigtas aplinkybes, kad, pirma, R. M., stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletą kartų juo V. G. į krūtinę, tačiau pataikė į marškinėlių plastikinį lipduką, bei, antra, kad po to, paėmęs V. G. už kojų, ištempė jį iš buto į laiptinę ir nustūmė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės.

4911.4.

50Nukentėjusioji D. T. viso proceso metu parodė apie R. M. smūgius peiliu V. G. į krūtinės sritį, teigdama, kad R. M., griebė virtuvėje nuo stalo peilį, kuriuo prieš tai V. G. gamino sumuštinius, ir smūgiavo juo V. G. į krūtinės sritį, tačiau jo nesužalojo, nes pataikė į ant V. G. marškinėlių buvusį plastikinį lipduką (t. 2, b. l. 5, 8–10, 24–25, 33–35; t. 3, b. l. 110–112; t. 4, b. l. 14). Šiuos Nukentėjusiosios D. T. parodymus, susijusius su peilio panaudojimu, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Liudytojas M. B. parodė, kad laiptinėje jam radus gulintį V. G., į laiptinę išbėgusi D. T. šaukė, kad reikia ieškoti peilio (t. 3, b. l. 110). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja O. K. taip pat parodė, kad įvykio vietoje buvusi nukentėjusioji D. T. pasakė, jog nukentėjusiajam V. G. buvo durta peiliu, todėl buvo ieškoma peilio, tačiau peilis nebuvo rastas, buvo rasta tik peilio geležtė, o iš nukentėjusios D. T. pasakojimų apie įvykį jai buvo žinoma, kad nuteistasis bandė durti peiliu ir peilis lūžo (t. 3, b. l. 174–177). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. T. taip pat patvirtino, kad peilis, kuriuo V. G. dūrė nuteistasis, buvo mažas, virtuvinis, jis dūrio metu atsitrenkė į aplikaciją (drabužio) ir peilis lūžo (t. 3, b. l. 177). Šį nukentėjusiosios paaiškinimą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo esanti nuotrauka Nr. 16. Iš šių duomenų matyti, kad kambaryje (miegamajame) ant grindų buvo rasta sulankstyta virtuvinio peilio geležtė (t. 1, b. l. 24, 28). Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. S 85/2018(01) konstatuota, kad ištyrus nuo šios geležtės padarytas nuoplovas, gauti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su R. M. DNR profiliu su 99,9999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 40–41). Taigi šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, nepriklausomai nuo to, kad iš karto po įvykio rasta tik viena peilio dalis, kontaktą su rasta peilio dalimi (geležte) įvykio metu turėjo nuteistasis R. M. ir nukentėjusysis V. G.. Ir nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. peiliu naudojosi iki R. M. įsiveržimo į butą (D. T. parodė, kad jis peiliu naudojosi ruošdamas sumuštinius), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtent tuo metu V. G. galėjo ant peilio palikti kraujo pėdsakus. Juo labiau – byloje nėra jokių duomenų, kad kraujo pėdsakus ant peilio geležtės R. M. galėjo palikti kokiu nors kitu, o ne D. T. nurodytu momentu – kai jis atlikęs traumuojančius smurtinius veiksmus rankomis ir kojomis prieš V. G., griebęs nuo stalo peilį, sudavė juo smūgius V. G. į krūtinę. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G 371/2018 (01) (t. 1, b. l. 87–90) V. G. nebuvo nustatyta krūtinės ląstoje durtinių – pjautinų sužalojimų (išvados 9 punktas), tačiau jam buvo nustatytos kraujosrūvos krūtinės dešinėje pusėje (išvados 6 punktas), kas taip pat, vertinant šią aplinkybė aukščiau aptartų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, jog V. G. buvo suduoti smūgiai į šią kūno dalį D. T. nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. T. ir R. M. parodymus ir pagrįstai nustatė, kad R. M. po atliktų smurtinių veiksmų rankomis ir kojomis, prieš V. G. taip pat panaudojo ir peilį, t. y. stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletą kartų peiliu V. G. į krūtinę, tačiau pataikė į marškinėlių plastikinį lipduką.

5112.

52Nukentėjusioji D. T. taip pat viso proceso metu iš esmės nuosekliai parodė ir apie R. M. veiksmus, susijusius su sužaloto V. G. ištempimu iš buto į namo laiptinę (t. 2, b. l. 5, 8–10, 24–25, 36–41; t. 3, b. l. 110–113; t. 4, b. l. 14). Nesutikdamas su nukentėjusiosios parodymų vertinimu bei tuo pačiu nesutikdamas ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, susijusia su V. G. ištempimu iš buto į namo laiptinę, nuteistasis apeliaciniame skunde kelia nepagrįstą versiją, kad V. G. į laiptinę išstūmė D. T., kuri viena galėjo atrakinti buto duris, kurios įvykio metu buvo užrakintos, nes jis (R. M.) pats iš D. T. buto pasišalino pro balkono langą.

5312.1.

54Visų pirma, tokia R. M. iškelta versija negali būti laikoma pagrįsta, įvertinus visą įvykio eigą: V. G. D. T. namuose lankėsi jos pačios kvietimu, jie įprastai ramiai bendravo, nekonfliktavo, ir byloje nėra jokių duomenų, kad D. T. po R. M. prieš V. G. pavartoto smurto būtų bandžiusi kaip nors nuslėpti, kad nusikaltimas buvo padarytas jos namuose, ar atlikti kokius nors kitus veiksmus, kurie atitiktų R. M. iškeltą versiją, t. y. ištempti V. G. iš buto. Priešingai, ji atvykusiems policijos pareigūnams bei medikams papasakojo su įvykiu susijusias aplinkybes ir nurodė nusikaltimą padariusį asmenį, pagal tuometinę savo būseną po pačios patirto fizinio smurto ir išgąsčio, stengėsi palengvinti V. G. padėtį (patiesė prie laiptinėje kraujuojančio V. G. savo chalatą). Tuo tarpu R. M. agresyviai įsiveržęs į D. T. namus be jokios aiškios priežasties iš karto puolė prie V. G. ir pavartojo prieš jį mirtį sukėlusius smurtinius veiksmus rankomis ir kojomis, taip pat, V. G. jau negalinčiam pasipriešinti dėl prieš jį pavartoto smurto (to iš esmės neneigia ir nuteistasis), dar sudavė smūgius peiliu. Tokia įvykio seka ir R. M. elgesys leidžia pagrįstai teigti, kad V. G. ištempimas į namo laiptinę yra R. M. neadekvačių situacijai, smurtinių, agresyvių veiksmų tęsinys. Pirmosios instancijos teisme ir pats nuteistasis negalėjo paaiškinti ir kitų savo atliktų veiksmų, kurių neneigia padaręs, t. y. nei kodėl, prie stalo sėdinčiam V. G. sudavęs smūgius, jį ištempė į buto koridorių („kodėl išvilkau jį į koridorių, nepasakysiu“), nei kodėl koridoriuje ant žemės pargriautam, nesipriešinusiam V. G. dar sudavė smūgius kojomis („negaliu atsakyti, kodėl jį dar kojomis spardžiau. Gal tuo metu, kai man D. T. sudavė lazda, man suvirė kraujas“). Be to, priešingai nei nurodo nuteistasis, byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu, kai R. M. smurtavo prieš V. G. (taip pat ir prieš D. T.), buto durys buvo užrakintos, ir ši aplinkybė, pasak nuteistojo, patvirtina, kad jis V. G. į namo laiptinę ištempti negalėjo. Iš D. T. duotų parodymų taip pat yra žinoma, kad R. M. iš jos buto pro balkono langą pasišalino ne todėl, kad buto durys buvo užrakintos, o todėl, kad R. M. toliau tęsiant smurtinius veiksmus prieš D. T. ir buto balkone (dėl ko jis ir grįžo iš laiptinės atgal į butą), jai pavyko nuo jo pasprukti ir užrakinti jį balkone, iš kurio jis, pasišalindamas iš įvykio vietos, iššoko pro langą. Pažymėtina ir tai, kad viso proceso metu R. M. neparodė, kad būtų bandęs reikalauti D. T. atrakinti buto duris (kas būtų gyvenimiškai pagrįsta, norint išeiti iš antrame namo aukšte esančio buto) ir kad ši tokio reikalavimo nebūtų įvykdžiusi, dėl ko jis iš buto turėjo pasišalinti, iššokdamas pro balkono langą. Liudytoja O. K. taip pat parodė, kad įvykio vietoje jai D. T. paaiškino, kad ištempęs V. G. iš buto, R. M. grįžo atgal, smurtavo prieš ją (D. T.), tačiau ji nuo R. M. paspruko ir užrakino jį balkone (t. 2, b. l. 71–72).

5512.2.

56Byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių ir kitą apeliacinio skundo versiją, kad V. G. pats nukrito nuo laiptų tuo metu, kai D. T. bandė padėti jam išeiti iš buto. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. Fomin hipotetiškai parodė, kad po smūgių sudavimo į galvą asmuo, jei jis iš karto neprarado sąmonės, galėjo kurį laiką atlikti tokius veiksmus, kaip garsų leidimas, kalbėjimas, judėjimas (t. 3, b. l. 149–151). Tačiau iš D. T. parodymų apie V. G. būseną yra žinoma, kad jis, kai buvo spardomas, vienu metu „gal kiek buvo atsigavęs“, tačiau bute jau pats eiti negalėjo, buvo be sąmonės (t. 3, b. l. 112); V. G. pats iš buto tikrai negalėjo išeiti (t. 3, b. l. 177). R. M. pirmosios instancijos teisme nors bandė teigti, kad buto koridoriuje V. G. atliko savarankiškus veiksmus (kažką kalbėjo, lyg gynėsi, pakėlė ranką, kojomis spardėsi, buvo sąmoningas), bet vis dėlto pripažino, kad jis nesistojo, koridoriuje buvo be sąmonės (buvo „iškirstas“), tik kvėpavo. Atsakydamas į nukentėjusiojo M. G. klausimą, nuteistasis parodė ir tai, kad nukentėjusįjį „iškirto“ ne iš pirmo smūgio, jis nesipriešino (t. 4, b. l. 10–13). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaip V. G. atliktus savarankiškus veiksmus po visų suduotų smūgių taip pat įvardijo tik kvėpavimą ir „kriokimą“ (t. 2, b. l. 101–106). Be to, liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad matė namo laiptinėje žymes, lyg būtų temptas kruvinas žmogus (t. 3, b. l. 110); tempimo žymės buvo užfiksuotos ir apžiūros protokole (t. 1, b. l. 24) bei prie jo esančiose fotolentelėse (t. 1, b. l. 26). Pažymėtina ir tai, kad liudytoja O. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 71–73) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 174–177) parodė, kad jai įvykio vietoje D. T. minėjo, jog V. G. spruko iš buto nuo nuteistojo, bėgo į laiptinę. Tačiau įvertinus šiuos liudytojos parodymus visų byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad jai tokių aplinkybių, kurių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, visų pirma ir D. T. parodymai, nukentėjusioji negalėjo pasakyti, ir liudytoja šioje parodymų dalyje galėjo pagrįstai suklysti ir ne visiškai tiksliai suprasti išsigandusios, smurtą patyrusios D. T. pasakojimus, juolab, kad iš O. K. parodymų pirmosios instancijos teisme yra žinoma ir tai, jog įvykio vietoje „nukentėjusioji isterikavo, šnekėjo daug, su ja buvo sunku bendrauti“.

5712.3.

58Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir aplinkybė, kad R. M. ištempė V. G. iš buto. Padarydamas su tuo susijusias išvadas, pirmosios instancijos teismas ir šioje dalyje tinkamai vertino nukentėjusiosios D. T. parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, ir kaip nepagrįstus atmetė nuteistojo R. M. parodymus, kad jis V. G. į namo laiptinę netempė. Minėtos išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su laiptinėje buvusio kraujo pėdsakų DNR neištyrimu. Kaip minėta, aplinkybę, kad R. M. ištempė V. G. ir tuo pačiu pats buvo laiptinėje, patvirtina kiti byloje esantys ir šiame sprendime aptarti įrodymais pripažinti bylos duomenys. Pažymėtina ir tai, kad priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad ant V. G. striukės, kuri pastarąjį išgabenus į gydymo įstaigą, buvo likusi D. T. namuose ir vėliau atiduota jo sūnui (t. 4, b. l. 13) buvo rasta D. T. kraujo; pastarosios kraujo buvo rasta tik ant nuteistojo striukės (specialisto išvados Nr. S 85/2018(01) 2 punktas; t. 1, b. l. 40–41).

5912.4.

60Tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio veikos aprašyme nurodytą aplinkybę, kad R. M., atlikdamas paminėtus veiksmus, t. y. ištempęs V. G. iš buto, nuo laiptų iki laiptinės aikštelės jį „nustūmė”. Tai, kad V. G. namo laiptinėje buvo būtent nustumtas nuo laiptų, ikiteisminio tyrimo metu parodė tik liudytoja J. G. (t. 2, b. l. 64–65), pirmosios instancijos teisme teigdama, kad V. G. buvo nusviestas, „nuleistas laiptais“, mestas (t. 4, b. l. 8–9), tačiau ji tokią aplinkybę įvykio vietoje, kaip parodė, girdėjo iš kitų ten buvusių asmenų, ir tokių jos parodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, jų negalima patikrinti ir kitais BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad antroje ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje nukentėjusioji D. T., pasakodama apie įvykį, pavartojo veiksmažodį „numetė“, tačiau iš visumos šios apklausos metu jos duotų parodymų, kad „R. M. stvėrė rankomis jam (V. G.) už kojų ir tempė V. kūną pro buto duris, ištempė į laiptinę, nutempė laiptais žemyn, numetė aikštelės šone“ (t. 2, b. l. 8–10) darytina išvada, kad R. M. neatliko pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų veiksmų, t. y. nenustūmė V. G. nuo laiptų iki laiptinės aikštelės. Juolab, iš kitų D. T. apklausų, o ypač jos parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo esančių fotolentelių yra aiškiai matyti, kad R. M. V. G. ištempė iš buto ir tempė laiptais žemyn iki laiptinės aikštelės, kur jo kūną paguldė (t. 2, b. l. 36–41). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje tikslintina R. M. inkriminuota aplinkybė, kad jis „nustūmė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės”, nurodant, kad R. M. „nutempė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės“. Tai padarytina pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatomos tokios: R. M., 2018 m. sausio 28 d. apie 1.58 val., bute, esančiame Elektrėnuose, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, virtuvėje, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau 3 smūgių į galvą prie stalo sėdėjusiam V. G., po to stvėrė nukentėjusįjį už pečių, ištempė į buto koridorių, pargriovė ant grindų, bei sudavė pastarajam smūgius kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, viso suduodamas jam ne mažiau kaip 11 smūgių. Po to, stvėręs virtuvėje nuo stalo peilį, smogė keletą kartų peiliu V. G. į krūtinę, tačiau pataikė į marškinėlių plastikinį lipduką. Po to, paėmęs V. G. už kojų, ištempė jį iš buto į laiptinę ir nutempė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės. Šiais savo veiksmais padarė V. G. poodines kraujosruvas akių vokuose, nosyje, dešinėje ausyje, krūtinėje, odos nubrozdinimus nosyje, kairėje rankoje, dešiniame klube, nugaroje, žaizdą dešinėje ausyje, abipusius akiduobių lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžį, nosikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio ančio lūžius, akytkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairių kaktinės – momeninės ‑ smilkininės skilčių, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kairės smilkininės skilties bei abipus ties momeninėmis skiltimis, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje, o tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, hemoraginiu insultu vidurinėse smegenyse, smegenų koma, abipusių pūlingu plaučių uždegimu, progresuojančių kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, dėl ko 2018 m. gegužės 17 d. nukentėjusysis V. G. ligoninėje mirė ir taip tyčia nužudė V. G..

6112.5.

62Nuteistasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbų organą ‑ galvą, taip pat suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas ir po to, kai V. G. nukrito ir visiškai smūgiams nesipriešino, nuo jų nesigynė, atlikdamas kitus pavojingus veiksmus (sudavė smūgį peiliu, tačiau pataikė į plastikinį marškinėlių lipduką, ištempė stipriai sužalotą nukentėjusįjį į laiptinę ir ten paliko) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl šių jo veiksmų gali kilti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tokie R. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal kilusius padarinius pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

6313.

64Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde neneigia atlikęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytus veiksmus prieš nukentėjusiąją D. T. ir taip tyčia nežymiai ją sužalojęs. Tačiau jis nesutinka su jo atliktų veiksmų kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį todėl, kad jo ir D. T. nesiejo šeiminiai santykiai, t. y., kaip nurodo nuteistasis, jie nebuvo artimi, D. T. buvo ištekėjusi už kito vyro, jie (D. T. ir R. M.) kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nėra nustatyti veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis), kaip tai numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už ką skundžiamu nuosprendžiu ir yra pripažintas kaltu R. M., kaltininkas atsako tais atvejais, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju, R. M., suduodamas taburete nukentėjusiajai į galvą, kas pagal byloje esančią specialisto išvadą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 55–56), taip pat suduodamas kitus skundžiamame nuosprendyje nustatytus smūgius medine lazda, nežymiai ją sužalojo, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

65 Dėl R. M. paskirtų bausmių

6614.

67Vilniaus apygardos teismas R. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad R. M. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, nužudydamas žmogų, jis sukėlė nepataisomas pasekmes, abu nusikaltimai yra baigti. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti ir R. M. charakterizuojantys duomenys, susiję ir su jo ankstesniais teistumais. Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

6815.

69Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam R. M. bausmių rūšį ir dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam paskirta artima sankcijos vidurkiui bausmė (11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas), o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – kiek mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė (šešių mėnesių laisvės atėmimas). Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, atitinkančios BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

7016.

71Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką įskaityta visiškai atlikta bausmė, paskirta R. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu bei laikas, kurį nuteistasis praleido laikinai sulaikytas ir suimtas.

72Dėl civilinių ieškinių ir procesinių palūkanų priteisimo

7317.

74Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydžiais bei su pirmosios instancijos teismo sprendimu, susijusiu su penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimu.

7518.

76Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti 3 civiliniai ieškiniai: Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 124–128), nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. Pociaus civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 143–166) bei nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 14).

7718.1.

78Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pateikusi 7 231, 15 Eur civilinį ieškinį dėl V. G. gydymo, šį savo reikalavimą pagrindė suteiktų paslaugų apskaitos išrašais (t. 1, b. l. 126–127), todėl ši suma skundžiamame nuosprendyje pagrįstai priteista iš kaltininko R. M. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

7918.2.

80Nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. Pociaus pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prašomą turtinę žalą sudaro šios išlaidos: 192,62 Eur už kelionės išlaidas, važinėjant asmeniniu transportu slaugyti tėvą į gydymo įstaigas; 612,73 Eur už medikamentus ir slaugos priežiūros priemones; 9 399,29 Eur už V. G. laidojimo išlaidas (640 Eur už gėles ir vainikus, 32,29 Eur už fotografo paslaugas, 3 277 Eur už laidojimo paslaugas, 1 050 Eur už gedulingus pietus, 400 Eur už religines paslaugas, 4000 Eur už kapavietės sutvarkymą); 1 406,35 Eur V. G. negautų pajamų dėl R. M. nusikalstamų veiksmų. Prie civilinio ieškinio pateikti kasos kvitai už turėtas kuro išlaidas (t. 1, b. l. 157, 162), vaistus bei medicinines priemones (t. 1, b. l. 160–161), apmokėjimo dokumentai už su V. G. laidojimu ir laidotuvėmis susijusias paslaugas (t. 1, b. l. 150–151, 152, 153, 154–155), taip pat pažyma apie negautą V. G. darbo užmokestį (t. 1, b. l. 166) pagrindžia civiliniame ieškinyje nurodytą su tuo susijusią patirtą turtinę žalą. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su civiliniame ieškinyje nurodyta ir pirmosios instancijos teismo priteista už religines paslaugas laidotuvių metu sumokėta suma, kuri atitinka tiek visuotinai priimtinas laidojimo tradicijas, tiek protingumo principo kriterijus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių 4 000 Eur turtinės žalos dalį už kapavietės sutvarkymo ir paminklo pastatymo darbus. Iš civilinio ieškinio turinio taip pat matyti, kad nurodyta 4 000 Eur suma yra preliminari, pažymint, kad tikslesni paskaičiavimai bus pateikti vėliau, sąmata baigiama rengti. Tačiau civiliniame ieškinyje nurodytą 4 000 Eur sumą pagrindžiantys dokumentai už kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą byloje pateikti nebuvo, todėl nelaikytina, kad nukentėjusieji bylos nagrinėjimo metu patyrė šią dalį neturtinės žalos. Be to, sudėjus civiliniame ieškinyje pateiktas sumas (192,62+612,73+9 399,29+1 406,35) ši bendra suma (11 610,99 Eur) skiriasi 100 Eur suma nuo civiliniame ieškinyje nurodytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos sumos – 11 710,99 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam M. G. dydis mažintinas, iš priteistos sumos atimant civiliniame ieškinyje nurodytą, tačiau rašytiniais dokumentais nepagrįstą sumą už kapavietės sutvarkymą ir paminklo pastatymą (4 000 Eur) bei atimant 100 Eur sumą, kuri civiliniame ieškinyje nurodyta neteisingai paskaičiavus visų turtinę žalą sudarančių dėmenų sumą ir nepagrįstai priteista iš R. M. (11 710, 99 Eur – 4 000 Eur - 100 Eur).

8118.3.

82Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. T. 98 Eur dydžio turtinės žalos patyrė V. G. krauju sutepus du jos chalatus, rankšluosčius ir kiliminį taką. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškindama, kokio dydžio ir už ką patyrė turtinės žalos, nurodė, kad kiliminis takas, kurio vertė 50 Eur, ir chalatas, kurio vertė 20 Eur, kuriuo ji buvo užklojusi sužalotą V. G., buvo permirkę krauju, todėl šiuos daiktus teko išmesti (t. 2, b. l. 11). Toks nukentėjusiosios paaiškinimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes, t. y. R. M. intensyviausius smurtinius veiksmus prieš V. G. atliko D. T. bute, kur iš įvykio apžiūros protokolo esančių fotolentelių yra matomas ir krauju suteptas kilimas (t. 1, b. l. 27). Iš nukentėjusiosios D. T. parodymų taip pat yra žinoma, kad ji prie laiptinėje gulinčio ir kraujuojančio V. G. patiesė savo chalatą, šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja O. K. dėl suklydimo chalatą įvardinusi rankšluosčiu. Minėti daiktai (kilimas ir chalatas) dėl R. M. smurtinių veiksmų buvo sugadinti, išmesti, todėl juos praradusi D. T. patyrė turtinės žalos, kurios dydis, nurodytas D. T., atitinka protingumo principo kriterijus bei vidutines tokių daiktų kainas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu, kaip parodė D. T. pagrįsdama patirtą turtinę žalą, R. M. būtų suplėšęs jos vilkėtą chalatą, kurį ji įvertino 15 Eur suma, bei sugadinęs du rankšluosčius, kuriuos ji įvertino bendra 13 Eur suma (t. 2, b. l. 11). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos dydis nukentėjusiajai D. T. taip pat mažintinas, iš priteistos sumos atimant D. T. nurodytas, tačiau jokiais duomenimis nepagrįstas sumas už du rankšluosčius bei įvykio metu jos vilkėtą chalatą (98 Eur - 13 Eur - 15 Eur).

8319.

84Nukentėjusiesiems M. G., A. G. – U. ir D. T. skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo R. M. priteisti ir neturtinės žalos atlyginimai.

8519.1.

86Dėl V. G. nužudymo jo šeimos nariai neabejotinai patyrė ir iki šiol patiria didelius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, skausmą ir visas kitas neigiamas emocijas, nurodytas jų atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 142–146). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji taip pat išsamiai paaiškino apie jų emocinius sunkumus, išgyvenimus, poveikį jų sveikatai ir kitas neigiamus padarinius, patiriamus netekus itin artimo žmogaus – tėvo, su kuriuo visada palaikė glaudžius santykius, artimai bendravo, dėjo visas pastangas, kad šis pasveiktų po patirtų, R. M. padarytų sužalojimų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, taip pat įvertinęs sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiesiems M. G. ir A. G. – U. priteisė prašomo dydžio neturtinės žalos atliginimus (abiems po 30 000 Eur). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su priteistais neturtinės žalos dydžiais, nes ir pagal teismų praktiką nužudymo bylose nukentėjusiesiems priteisiamas panašaus dydžio neturtinės žalos atlyginimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437-696/2016, Nr. 2K-174-788/2017, 2K-371-697/2018, 2K-7-74-788/2019).

8719.2.

88Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl R. M. atliktų smurtinių veiksmų nukentėjusioji D. T. taip pat patyrė neturtinės žalos. Šios žalos atsiradimas siejamas su patirtu stresu, išgąsčiu. Pateiktame pareiškime dėl civilinio ieškinio pati nukentėjusioji nurodė, kad dėl R. M. veiksmų ji patyrė didelių išgyvenimų (t. 2, b. l. 14). Tačiau pirmosios instancijos teisme, paaiškindama, kuo pasireiškė jos patirta neturtinė žala, nukentėjusioji, nepateikdama jokių tai patvirtinančių duomenų, parodė apie dėl patirtų išgyvenimų pablogėjusią sveikatą, taip pat teigė, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio išgyveno jos tėvas, šuniui „pakriko“ sveikata (t. 3, b. l. 111). Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pačios nukentėjusiosios D. T. nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į teismų praktiką dėl ne turtinės žalos atlyginimo, daro išvadą, kad D. T. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas, jai priteistinas teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose atitinkantis neturtinės žalos atlyginimas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019).

8919.3.

90Nukentėjusiesiems M. G. ir D. T. priteistos turtinės žalos bei nukentėjusiajai D. T. priteistos neturtinės žalos dydžiai mažintini, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9120.

92Priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir priteisė nukentėjusiesiems M. G. ir A. G. – U. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo viso jiems priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, šias procesines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

93Dėl bylinėjimosi išlaidų

9421.

95Nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas A.Pocius teismo posėdžio vykusio 2020 m. sausio 15 d apeliacinės instancijos teisme metu, pateikė sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad nukentėjusysis M. G. sumokėjo 605 Eur advokatui už atstovavimą apeliaciniame teisme.

9622.

97Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

9823.

99Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą. Nuteistasis R. M. be kitų klausimų ginčijo ir priteistų civilinių ieškinių dydį bei pagrįstumą. Nukentėjusysis siekdamas apginti savo interesus, samdė advokatą ir už pastarojo suteiktas paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 605 Eur taip patirdamas tokio dydžio pagrįstas išlaidas, kurios priteistinos iš nuteistojo R. M..

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Nutarė

101Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

102Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.

103Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. M. inkriminuotą aplinkybę, kad jis „nustūmė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės”, nurodant, kad R. M. „nutempė pastarąjį nuo laiptų iki laiptinės aikštelės“.

104Sumažinti nukentėjusiajam M. G. priteistos turtinės žalos atlyginimą ir priteisti jam iš nuteistojo R. M. 7 610,99 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų ir devyniasdešimt devynis centus) turtinei žalai atlyginti.

105Sumažinti nukentėjusiajai D. T. priteistos turtinės žalos atlyginimą ir priteisti jai iš nuteistojo R. M. 70 Eur (septyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti;

106Sumažinti nukentėjusiajai D. T. priteistos neturtinės žalos atlyginimą ir priteisti jai iš R. M. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

107Priteisti iš R. M. nukentėjusiajam M. G. apeliacinio proceso metu patirtas advokato išlaidas ‑ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus).

108Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių... 4. - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šią bausmę įskaityta visiškai... 7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. M. laikinojo... 8. Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 9. R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio... 10. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys... 11. M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato Arvydo Pociaus civilinis ieškinys... 12. Civilinės ieškovės D. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies,... 13. Iš R. M. M. G. priteistos jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti... 14. Teisėjų kolegija... 15. I.... 16. Bylos esmė... 17. 1.... 18. R. M. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. jis, 2018 m. sausio... 19. 2.... 20. Taip pat R. M. nuteistas už tai, kad grįžęs į butą, esantį ( - ),... 21. II.... 22. Apeliacinio skundo argumentai... 23. 3.... 24. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 25. 4.... 26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug... 27. 5.... 28. Pasak apelianto, V. G. buvo išstumtas į laiptinę D. T., nes būtent jos... 29. 6.... 30. R. M. taip pat nurodo nesutinkantis su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 140... 31. 7.... 32. Pasak nuteistojo, iš jo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis yra... 33. 8.... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėja... 35. 9.... 36. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 37. III.... 38. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 39. 10.... 40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 41. 11.... 42. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir... 43. 11.1.... 44. Kaip vieną iš pažeidimų nuteistasis nurodo tai, kad ikiteisminio tyrimo... 45. 11.2.... 46. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio yra matyti, kad kaip prieštaravimą... 47. 11.3.... 48. Nuteistasis R. M. nepagrįstai kaip dar vieną proceso pažeidimą nurodo ir... 49. 11.4.... 50. Nukentėjusioji D. T. viso proceso metu parodė apie R. M. smūgius peiliu V.... 51. 12.... 52. Nukentėjusioji D. T. taip pat viso proceso metu iš esmės nuosekliai parodė... 53. 12.1.... 54. Visų pirma, tokia R. M. iškelta versija negali būti laikoma pagrįsta,... 55. 12.2.... 56. Byloje nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių ir kitą apeliacinio skundo... 57. 12.3.... 58. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro... 59. 12.4.... 60. Tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių pirmosios... 61. 12.5.... 62. Nuteistasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbų... 63. 13.... 64. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde neneigia atlikęs pirmosios instancijos... 65. Dėl R. M. paskirtų bausmių... 66. 14.... 67. Vilniaus apygardos teismas R. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos... 68. 15.... 69. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje... 70. 16.... 71. Tinkamai pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmės subendrintos... 72. Dėl civilinių ieškinių ir procesinių palūkanų priteisimo ... 73. 17.... 74. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistos turtinės žalos... 75. 18.... 76. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti 3 civiliniai ieškiniai: Vilniaus... 77. 18.1.... 78. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pateikusi 7 231, 15 Eur... 79. 18.2.... 80. Nukentėjusiųjų M. G. ir A. G. – U. atstovo advokato A. Pociaus pateiktame... 81. 18.3.... 82. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad D. T. 98 Eur dydžio... 83. 19.... 84. Nukentėjusiesiems M. G., A. G. – U. ir D. T. skundžiamu nuosprendžiu iš... 85. 19.1.... 86. Dėl V. G. nužudymo jo šeimos nariai neabejotinai patyrė ir iki šiol... 87. 19.2.... 88. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, dėl R. M. atliktų smurtinių... 89. 19.3.... 90. Nukentėjusiesiems M. G. ir D. T. priteistos turtinės žalos bei... 91. 20.... 92. Priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos... 93. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 94. 21.... 95. Nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas A.Pocius teismo posėdžio vykusio... 96. 22.... 97. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 98. 23.... 99. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. M.... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 101. Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 102. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.... 103. Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje R. M. inkriminuotą aplinkybę,... 104. Sumažinti nukentėjusiajam M. G. priteistos turtinės žalos atlyginimą ir... 105. Sumažinti nukentėjusiajai D. T. priteistos turtinės žalos atlyginimą ir... 106. Sumažinti nukentėjusiajai D. T. priteistos neturtinės žalos atlyginimą ir... 107. Priteisti iš R. M. nukentėjusiajam M. G. apeliacinio proceso metu patirtas... 108. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....