Byla 2K-347-976/2018

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. ir Z. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 2, 5 punktais, laisvės apribojimu vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tęsti darbą ir iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Priteista iš K. K.: 29,82 Eur Z. M. bei 46,43 Eur J. M. turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur Z. M. bei 500 Eur J. M. neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis, kuriuo atmestas nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8K. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 16.50 val. namo ( - ), Panevėžyje, kieme konflikto metu J. M. vieną kartą spyrė į kairę koją, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos sritį bei ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinę ir pečius, šiais savo veiksmais padarė J. M. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke ir dešiniame skruoste, smakre, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, taip J. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, K. K. rankomis sudavė Z. M. ne mažiau kaip penkis smūgius į dešinę veido pusę, pakaušį ir dešinį petį, šiais savo veiksmais padarė Z. M. minkštųjų audinių patinimą pakaušyje ir dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaklo dešinėje pusėje, dešinio peties sąnario srityje, taip Z. M. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

9II. Kasacinio skundo argumentai

102.

11Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. M. ir Z. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

122.1.

13Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų pažeidimus. Pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl K. K. veikos kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės bei dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo ir apeliacinės instancijos nutartis yra nepagrįsti. K. K. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas, bet pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

142.2.

15Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014, 2K-316-222/2016).

162.3.

17Viešoji tvarka gali būti pažeista: vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, parkai, stadionai, daugiabučių namų laiptinės, gyvenamųjų namų kiemai, požeminės automobilių saugojimo aikštelės), nesuteikiant reikšmės tam, ar ten buvo susirinkę žmonės, ar kas matė pažeidimą; privačioje vietoje, jeigu pavojingi kaltininko veiksmai, atlikti toje vietoje, trikdo žmonių, esančių už šios vietos ribų, rimtį; vietoje, kurioje paprastai žmonės nesilanko, tačiau turi teisę lankytis ir bet kurią akimirką gali ten atsirasti (miškelis, atokesnė vieta prie ežero) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-122/2008, 2K-563/2009, 2K-135/2011, 2K-117-303/2016, 2K-219-693/2016, 2K-250-942/2016, 2K-54-222/2017 ir kt.).

182.4.

19Teisiamajame posėdyje liudytojai A. R. ir A. R. nurodė, kad dėl K. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius patyrė neigiamas emocijas, buvo emociškai sukrėsti, jiems buvo baisu, patyrė stresą, jautė nerimą. K. K. amoralus elgesys ir veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi su nukentėjusiaisiais, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė gyvenamojo namo (kuriame gyvena jis pats ir nukentėjusieji) bendrojo naudojimo kieme, t. y. viešoje vietoje. K. K. fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties suduodant smūgius nukentėjusiesiems vertintinas kaip įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis K. K. neabejotinai suprato, kad savo veiksmais sukelia fizinį ir dvasinį skausmą nukentėjusiesiems, pažeidžia viešąją tvarką, dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

202.5.

21Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012). Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013), ji gali būti padaroma dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

222.6.

23K. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, fiziniu ir psichologiniu smurtu bei patyčiomis nukentėjusiųjų atžvilgiu pažeidė kelis baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius, t. y. ne tik sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą, sukėlė jiems fizinį ir dvasinį skausmą, bet ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė viešąją tvarką. K. K. veika turėjo būti kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nustatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta griežtesnė bausmė. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-403-648/2016, 2K-389-511/2016, 2K-59-677/2017). Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padaryto esminio BPK pažeidimo naikintina skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

242.7.

25Baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą (BPK l straipsnio l dalis). Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas).

262.8.

27Kadangi turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl J. M. patirtos 546,43 Eur ir Z. M. patirtos 529,82 Eur įrodymais patvirtintos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) visa apimtimi turėjo būti priteistos iš K. K.. Abiejų instancijų teismai, sumažindami už advokato pagalbą prašomą išieškoti sumą iki 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, nepagrįstai apsiribojo nukentėjusiųjų atstovo pagalbos nukentėjusiesiems teikimo tik teismo posėdyje vertinimu ir nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, kad to paties atstovo pagalba nukentėjusiesiems buvo teikiama ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala turi būti mažinama, apeliacinės instancijos teismas formaliai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius (300 Eur nukentėjusiajai Z. M. ir 500 Eur nukentėjusiajam J. M.), įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl didinti jų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

282.9.

29Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti svarbūs įrodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo iš viso tiriami arba kad tai buvo daroma pažeidžiant BPK nuostatas, privalo atlikti įrodymų tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-240/2014, 2K-427-648/2015). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-677/2017). Teismai netinkamai tyrė ir vertino įrodymus spręsdami dėl nukentėjusiesiems priteistinų tiesioginių nuostolių, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, nemotyvuotai sumažino prašomą priteisti nukentėjusiesiems neturtinę žalą (apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pritarė pirmosios instancijos teismui). Teismų padaryti esminiai BPK l straipsnio l dalies, 20 straipsnio l, 3, 5 dalių, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimai gali būti ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

30III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

313.

32Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. ir Z. M. kasacinis skundas atmestinas.

33Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies

344. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nuteistojo veiksmai atitinka ne BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, bet BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kasatorių manymu, nuteistojo K. K. veiksmai buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių su nukentėjusiaisiais aiškinimąsi, bet ir į viešosios tvarkos sutrikdymą, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje be aiškios ir pateisinamos priežasties vertintinas kaip įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdytas įvykį mačiusių liudytojų A. R. ir A. R. darbas ir poilsis. Šie kasatorių argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

355. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį išeina iš BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieš asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis, tačiau tam pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013).

366. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą, sukėlusį padarinius, atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

377. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-141-507/2015, 2K-3-489/2018). Pažymėtina, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015).

388. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-3-489/2018).

399. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dienos metu viešoje vietoje – gyvenamojo namo, kuriame gyvena nuteistasis K. K. ir nukentėjusieji Z. ir J. M., kieme, tarp nuteistojo K. K. ir nukentėjusiojo J. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu buvo reiškiami kaltinimai vienas kitam, vartojami necenzūriniai žodžiai. Šio konflikto metu nuteistasis pirmiausia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. M., taip pat sudavė ir savo vyrą palaikančiai nukentėjusiajai Z. M., kurią apgynė liudytojas A. R.. Nuteistojo veiksmais nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jų sveikata.

4010. Teismai, įvertinę nuteistojo elgesio motyvus ir tikslus, pagrįstai nenustatė, kad jis būtų veikęs turėdamas tyčią ne tik nežymiai sužaloti nukentėjusiuosius, bet ir aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusieji yra seniai pažįstami, kaimynai, gyvenantys tame pačiame name, tačiau tarpusavyje konfliktuojantys. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, konfliktas reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu ir vyko neilgą laiko tarpą. Nors įvykį matė nuteistojo ir nukentėjusiųjų kaimynai A. R. ir A. R., pastarieji jį vertino kaip konfliktą tarp kaimynų. Antai nuosprendyje užfiksuota, kad A. R., duodamas parodymus, nurodė, kad M. santykiai su K. K. yra nekokie, jie seniai konfliktuoja. Nors konfliktą matę A. R. ir A. R. patyrė neigiamas emocijas, nenustatyta, kad dėl įvykio jie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, jiems sukeltas didelis išgąstis ar buvo sutrukdytas jų poilsis, taigi nenustatyta, kad veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

4111. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo paskatos konfliktuoti nebuvo chuliganiškos, jas lėmė asmeninės priežastys. K. K. veiksmais privataus konflikto ribos nebuvo peržengtos ir viešoji tvarka bei rimtis nebuvo sutrikdyta. Darytina išvada, kad teismai tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos ir proceso išlaidų atlyginimo

4212. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas motyvų, sumažino jų prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nustatytas teisingas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydis, taip padarė esminius BPK 20 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus.

4313. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

4414. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

4515. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš K. K. priteisti Z. M. 29,82 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei, o J. M. – 46,43 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino nukentėjusiųjų prašymą atlyginti turtinę žalą. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nurodė atsižvelgiantis į jos pasekmes (nukentėjusiesiems sveikata sutrikdyta nežymiai, padaryta žala ir jų psichinei sveikatai), žalą padariusio asmens kaltę (tyčia), jo turtinę padėtį (dirbantis), padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir, iš dalies patenkinęs civilinį ieškinį, nukentėjusiajai Z. M. priteisė 300 Eur, o J. M. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumento, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo klausimui išspręsti, visumą ir nustatė nukentėjusiesiems teisingą neturtinės žalos atlyginimą.

4616. Pagal teismų sprendimų turinį ir kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismai, spręsdami neturtinės žalos dydžio atlyginimo klausimą, pažeidė materialiosios (CK 6.250 straipsnis) ar proceso (BPK 109, 115 straipsniai) teisės normas. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014).

4717. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai netinkamai tyrė ir vertino įrodymus spręsdami jų turėtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą viso proceso metu atlyginimo klausimą ir nepagrįstai sumažino prašomą išieškoti sumą nuo 500 iki 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

4818. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

4919. Nukentėjusieji savo pareiškime dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodė kiekvienas iš jų turėję 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir prašė ją išieškoti iš K. K.. Prie pareiškimo buvo pridėti tai patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai prašymą atlyginti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidas teisinei pagalbai pagrįstai laikė prašymu atlyginti proceso išlaidas (BPK 106 straipsnio 2 dalis), o ne prašymu atlyginti turtinę žalą (BPK 109 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems atlygintiną proceso išlaidų dydį, atsižvelgė į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, kad byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, nukentėjusiųjų atstovo advokato padėjėjo R. Kazilevičiaus suteikta teisinė pagalba nebuvo sudėtinga, ir priteisė po 300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, pažymėdamas, kad, priešingai nei nurodo apeliantai, teismas, sumažindamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertino ne tik tai, kad atstovas teikė teisinę pagalbą bylą nagrinėjant teisme, bet ir atsižvelgė į nedidelę bylos apimtį (bylą sudaro vienas tomas), o viso proceso metu abiem nukentėjusiesiems atstovavo tas pats atstovas. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, teismai, spręsdami proceso išlaidų nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiųjų atstovas advokato padėjėjas R. Kazilevičius atstovavo nukentėjusiesiems ir ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, advokato padėjėjas R. Kazilevičius ikiteisminiame tyrime kaip nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo tik nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., kai buvo papildomai apklausti nukentėjusieji (b. l. 24–26, 32–34). Darytina išvada, kad teismai atsižvelgė į visas nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl proceso išlaidų nukentėjusiesiems atlyginimo.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

51Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. ir Z. M. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Priteista iš K. K.: 29,82 Eur Z. M. bei 46,43 Eur J. M. turtinei žalai... 4. Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo ir prokuroro, prašiusių... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. K. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 21... 9. II. Kasacinio skundo argumentai... 10. 2.... 11. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. M. ir Z. M. prašo... 12. 2.1.... 13. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir... 14. 2.2.... 15. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 16. 2.3.... 17. Viešoji tvarka gali būti pažeista: vietoje, kurioje įprasta lankytis... 18. 2.4.... 19. Teisiamajame posėdyje liudytojai A. R. ir A. R. nurodė, kad dėl K. K.... 20. 2.5.... 21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu... 22. 2.6.... 23. K. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, fiziniu ir psichologiniu smurtu bei... 24. 2.7.... 25. Baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei... 26. 2.8.... 27. Kadangi turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos... 28. 2.9.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bylai teisingai išspręsti... 30. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31. 3.... 32. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. ir Z. M. kasacinis skundas... 33. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies... 34. 4. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 35. 5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 36. 6. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą,... 37. 7. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 38. 8. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas... 39. 9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dienos metu viešoje vietoje –... 40. 10. Teismai, įvertinę nuteistojo elgesio motyvus ir tikslus, pagrįstai... 41. 11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes... 42. 12. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas... 43. 13. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne... 44. 14. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas,... 45. 15. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji pareiškė civilinį... 46. 16. Pagal teismų sprendimų turinį ir kasacinio skundo argumentus teisėjų... 47. 17. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai netinkamai tyrė ir vertino... 48. 18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį... 49. 19. Nukentėjusieji savo pareiškime dėl turtinės ir neturtinės žalos... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 51. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. ir Z. M. kasacinį skundą...