Byla 2-189-877/2013
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atstovei V. M., atsakovės UAB „Modus“ atstovui advokato padėjėjui A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovei UAB „Modus“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovė „BTA Insurance Company“ SE prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Modus“ 18185,40 Lt draudimo išmokos žalai atlyginti dalį, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009 m. spalio 13 d. tarp UAB „BTA draudimas“ ir UAB „Modus“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 2427776, kuria buvo apdrausta automobilio MAN 18.430, valstybinis Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė. 2010-05-28 Slaugh, Didžiojoje Britanijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis Nr. Y331IVKH. Transporto priemonės valdytojas, vairavęs automobilį MAN 18.430, valstybinis Nr. ( - ), yra pripažintas eismo įvykio kaltininku. Dėl šio eismo įvykio „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje išmokėjo 36370,79 Lt draudimo išmoką. Sudarant draudimo sutartį (12 p.) draudėjas (atsakovė) nurodė, kad prieš išvykstant apdrausta transporto priemone į Didžiąją Britaniją ir/ar Šiaurės Airijos karalystę ir/ar Airiją, informuos draudiką ir sumokės papildomą draudimo įmoką, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu. Transporto priemonės išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos Didžiąją Britaniją, iš anksto nepranešus draudikui ir nesumokėjus papildomos draudimo įmokos, turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui bei vertinama kaip klaidinančios informacijos pateikimas sudarant draudimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.1 punktu, draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos,- jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos bei 62.2 punktu, draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos,- jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, UAB „Modus“ privalo atlyginti 50% draudimo bendrovės patirtų nuostolių. Šiuo pagrindu 2012-04-06 UAB „Modus“ buvo pareikšta pretenzija dėl 18185,40 Lt (50% draudimo išmokos grąžinimo).

3Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia 2004-06-23 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau -Taisyklės) 62.1. p., tačiau pagal šias Taisykles žala nustatoma ir draudimo išmoka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje. Šių Taisyklių nuostatos netaikomos, kai naudojant transporto priemones eismo įvykiai įvyko oro uostuose ar kai eismo įvykiai įvyko naudojant transporto priemones sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms, mokymui vairuoti kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose. Taigi Taisyklių 3 p. labai aiškiai apibrėžia Taisyklių taikymo ribas - Taisyklių nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu eismo įvykis yra įvykęs Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu Ieškovo nurodomas draudiminis eismo įvykis 2010-05-28 įvyko Didžiojoje Britanijoje, t.y. ne Lietuvos Respublikoje. Dėl to Taisyklių nuostatos minėto eismo įvykio atžvilgiu negali būti taikomos, o Ieškovo reikalavimas negali būti grindžiamas Taisyklių nuostatomis. Atsižvelgiant į išdėstytą poziciją, laikytina, jog Ieškovo reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas (netinkamas teisinis pagrindas) ir dėl to negali būti tenkinamas. Nors Atsakovo atžvilgiu Taisyklių nuostatos apskritai neturėtą būti taikomos, tačiau papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Ieškovas reikalauja maksimalaus Taisyklių 62.1. p. numatyto išmokėtos draudimo sumos grąžintino dydžio, t.y. 50 %. Tuo tarpu Taisyklių 63 p. nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi Ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti, kodėl jo reikalavimas atlyginti maksimalų grąžintiną išmokėtos draudimo išmokos dydį turėtų būti vertinamas kaip pagrįstas.

4Ieškovas savo ieškinyje iš esmės jokiais argumentais ar motyvais nepagrindžia, kodėl Atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos maksimalios neigiamos pasekmės. Bendro pobūdžio, abstraktus ir jokiais motyvais bei įrodymais nepagrįstas Ieškovo teiginys negali sudaryti pagrindo maksimalių neigiamų pasekmių Atsakovo atžvilgiu taikymui. Ieškovas visiškai nepasisako dėl galimo Atsakovo pareigos pažeidimo pobūdžio, priežastinio ryšio, žalos dydžio ir pan. Todėl Ieškovas šiuo atžvilgiu visiškai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 str.), todėl laikytina, jog toks Ieškovo reikalavimas turėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla išimtinai dispozityvaus pobūdžio ir teismas neturi galimybės savo iniciatyva sumažinti arba padidinti Ieškovo prašomos priteisti sumos dydį, t.y. teismas turi teisę tik priimti sprendimą arba patenkinti Ieškovo reikalavimą, arba atmesti Ieškovo reikalavimą, todėl laikytina, jog Ieškovo reikalavimas dėl maksimalaus išmokėtos draudimo sumos grąžintino dydžio (50 %) negali būti tenkinamas. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad aktualaus autoįvykio metu buvo padaryta, būtent, 36 370,79 Lt dydžio žala ir kokia yra šios žalos sudėtis (pavyzdžiui, žala turtui, žala sveikatai ar pan.). Be to, iš Ieškovo pateikiamo tarptautinio mokėjimo nurodymo, kurio data 2012-01-05, nėra aišku, jog, būtent, šiuo mokėjimo nurodymu, buvo atliktas mokėjimas už žalą padarytą aktualiu autoįvykio metu, todėl net nėra galimybės nustatyti tikslios mokėjimo atlikimo datos ir nustatyti, ar nėra praleista ieškinio senatis. Visos šios aplinkybės byloja tai, kad Ieškovas tinkamai nepagrindžia savo ieškinio (konkretaus žalos dydžio), o dėl to ieškinys dėl neįrodytumo bet kokiu atveju negali būti tenkinamas.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies

6Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. spalio 13 d. sudarė Sutartį, kuria nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2010 m. spalio 27 d. buvo apdraustas atsakovui priklausančio krovininio automobilio MAN 18.430, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė už autoįvykio metu padarytą žalą (9 b. l). 2010-05-28 Slaugh, Didžiojoje Britanijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu dalyvavo apdraustas automobilis, ir buvo apgadinta transporto priemonė Volkswagen Golf, valstybinis Nr. ( - ) bei sutrikdyta A. M. sveikata. Iš Tarptautinio mokėjimo nurodymo nustatyta, kad 2012-01-05 ieškovė pervedė 98886,15 EUR sumą Draudimo kompanijai „Inter Europe AG“ (13 b.l.), iš šios sumos ir pagal sąskaitą Nr. 1009002841 10533,71 EUR (36370,79 Lt) draudimo išmoką, kurią sudarė 9576,10 EUR žalos atlyginimas nukentėjusiajai ir 10 procentų dydžio žalos administravimo mokestis (46-60 b. l.). Iš draudimo sutarties turinio (10 p.) nustatyta, jog šalys susitarė apie tai, kad draudėjas privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką tuoj pat, kai draudėjas apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas (9 b.l.). Iš Draudimo sutarties liudijimo AJA 2897756 (10 b.l.) nustatyta, kad draudimo apsauga yra suteikiama Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijoje. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir į bylą pateiktų draudimo sutarčių (47-52 b.l.) nustatyta, kad atsakovė transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę draudė įvairiomis sąlygomis- naudojant transporto priemonę tik Lietuvoje; krovinių pervežimą vykdant Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje ir Rusijos Federacijoje, draudimo rizikos padidėjimu laikant išvykimą į kitas Europos Sąjungos ar Europos ekonominės zonos šalis; krovinius pervežant tarptautiniais maršrutais, draudimo rizikos padidėjimu laikant išvykimą į Didžiąją Britaniją, Šiaurės Airijos karalystę ir Airiją. Nuo atsakovės pasirinktos teritorijos, kurioje taikytina ieškovės suteikiama draudimo apsauga, priklausė draudimo įmokos dydis, taigi, atsakovė turėjo galimybę dėl sutarties sąlygų derėtis. Šalys, sudarydamos ginčo draudimo sutartį ir nustatydamos 4500 Lt draudimo įmoką, susitarė, kad apdraustos transporto priemonės naudojimas Didžiojoje Britanijoje laikomas draudimo rizikos padidėjimu ir nustatė, kad prieš išvykdamas į šią šalį, draudėjas apie tai privalo informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką. Kaip nurodė ieškovė 2012-12-04 pranešime (45 b.l.), draudėjui pateikus teisingą informaciją, t.y. tai, kad minėta transporto priemonė bus naudojama Didžiojoje Britanijoje, įvertinus galimą įvykio atsiradimo tikimybės riziką bei galimos mokėtinos draudimo išmokos dydį, draudimo įmoka būtų buvusi 5600 Lt. Ieškovės atstovė nurodė, jog toks draudimo rizikos padidėjimas šioje valstybėje yra siejamas su tuo, kad Didžiojoje Britanijoje statistiškai asmens žalos didesnės 80 procentų, tikimybė patekti į įvykį dėl eismo priešinga kelio puse taip pat didesnė, tokios informacijos nuslėpimas sutrukdė ieškovei tinkamai įvertinti riziką ir dėl to galinčių kilti nuostolių dydį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina, kad sutarties sąlyga dėl transporto priemonės eksploatavimo Didžiojoje Britanijoje nelaikytina siurprizine, o šalių nustatyta sąmoningai dėl mažesnės draudimo įmokos.

7Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pusę išmokėtos draudimo išmokos sumos, kadangi atsakovė nesuteikė jai teisingos informacijos apie Didžiojoje Britanijoje vykdomus pervežimus.

8Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad draudimo rizika - tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Draudimo sutarties sudarymo metu draudikas turi įvertinti visus draudimo rizikai įtaką darančius veiksnius. Ieškovė, kaip draudimo subjektas, siekdama užtikrinti savo veiklos efektyvumą, numato ir apskaičiuoja ateityje dėl atsakovės veiksmų galinčius atsirasti nuostolius. Šių nuostolių sumažinimui ieškovė gali pareikalauti iš atsakovo papildomų ar padidėjusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimas nukentėjusiajai šaliai užsienio valstybėje gali pareikalauti iš ieškovės didesnių išlaidų nei Lietuvos Respublikoje, ji draudimo sutartyje numatė veiksnius, lemiančius draudimo rizikos padidėjimą (Sutarties 10 punktas). Toks ieškovės reikalavimas nelaikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje galiojančioms imperatyvioms teisės normoms, todėl gali būti numatytas draudimo sutartyse.

9Šalys, sudarydamos draudimo sutartis, laisva valia ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas, taip pat byloje nėra nustatyta, kad sutarties sąlygos prieštarautų įstatymams, todėl sudarytos sutartys šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties 12 punkte numatyta, kad draudimo įmoka krovininiams automobiliams suskaičiuota įvertinant riziką, pagal kurią transporto priemonė bus naudojama tarptautiniams pervežimams. Sutarties 10, 11 punktuose šalys susitarė, kad tuo atveju, kai transporto priemonė bus naudojama tarptautiniams krovinių pervežimams, prieš išvykstant į Didžiąją Britaniją ir/arba Šiaurės Airijos karalystę ir/ar Airiją, privalo apie tai informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką, nes tai yra laikoma rizikos padidėjimu, t. y. nagrinėjamu atveju vietoje sumokėtų 4500 Lt – 5600 Lt ( 9 b. l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad draudiminis eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje (b. l.). Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė informavo ieškovę apie padidėjusią draudimo riziką, nėra (CPK 176 str. – 179 str.). Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovė nevykdė Sutartyje numatytos pareigos transporto priemonę naudojant Didžiojoje Britanijoje, t. y. padidėjus draudimo rizikai, sumokėti papildomą draudimo įmoką.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPD įstatymo įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatyta tvarka atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v V. B. ir G. B., bylos Nr.3K-3-382/2009). Regresinis reikalavimas nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų, o išimtys yra grindžiamos neteisėtais draudėjo veiksmais, kurie visiškai ar iš dalies panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pagal TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai taikytina ir šalių sutartos papildomos įmokos sumokėjimui.

11Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Teismo požiūriu, nagrinėjamos bylos duomenimis, grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio santykius į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovei) draudimas yra jos įprasta komercinė veikla (kuriai, kaip profesionaliai verslininkei, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovei) – bendrovės pagrindinė veikla yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms).

12Pagal Taisyklių 62.2 punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Ši Taisyklių nuostata yra įtvirtinta ir tarp šalių sudarytos Sutarties 10 punkte. Atsakovė, sudarydama Sutartį patvirtino, kad padidėjus draudimo rizikai, t. y. vykstant į Didžiąją Britaniją, ji įsipareigoja sumokėti papildomą draudimo įmoką, ir jai buvo žinomos Sutarties pažeidimo pasekmės. Taisyklių 62.2 punkte įtvirtinti 50 proc. apibrėžia leistiną draudiko reikalavimo ribą, leidžiančią priteisti iš draudėjo net pusę išmokėtos draudimo išmokos. Taisyklių 63 punkte nustatyti kriterijai, kuriais turi vadovautis draudikas (ieškovė), įgyvendindamas atgręžtinio reikalavimo teisę. Jis turi atsižvelgti į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi, ši nuostata yra identiška TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytai normai. 2004-06-23 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių nuostatų dalį šalys yra perkėlusios į sutartį, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl jų taikymo šioje byloje galimybės.

13Atsižvelgiant į tai, kad draudimo rizikos apimtis padidėjo atsakovei nesilaikant Sutarties sąlygų, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovės veiksmai, nesilaikant numatytų sutarčių sąlygų (krovinių vykdomi pervežimai Didžiojoje Britanijoje apie tai nepranešus ieškovei ir neprimokėjus draudimo įmokos), vertintini, kaip nesąžiningi ir iš esmės pažeidžiantys įstatyme numatytus sutarčių vykdymo principus (CK 6.200 straipsnis). Įvertinus, kad atsakovės sumokėta draudimo įmoka sudaro 80 procentų nuo ieškovės nurodytos 5600 Lt mokėtinos sumos (kuri nustatyta įvertinus padidėjusią draudimo riziką) bei į tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir iš esmės pažeidė sutarties sąlygą, kas priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykiu, ir dėl ko ieškovė patyrė didesnę žalą, nei patirtų dėl eismo įvykio Lietuvoje ar kitoje valstybėje, teismas sprendžia, kad grąžinamos sumos dydis nustatytinas kaip 1/2 dalis prašomos priteisti sumos – 9092,70 Lt (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

14Ieškovės prašymu, iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 9092,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

15Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jos patirtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 273 Lt (546*50%) Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos- 35 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.)

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

18Ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti iš UAB „Modus“, įmonės kodas 132274964, buveinė Perkūno al. 30-1, Kaune, ieškovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinė Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilniuje, 9092,70 Lt (devynis tūkstančius devyniasdešimt du litus 70 ct) draudimo išmoką, 6 ℅ (šešių procentų) metines palūkanas nuo priteistos 9092,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 273 Lt žyminį mokestį.

20Priteisti valstybei iš UAB „Modus“, įmonės kodas 132274964, buveinė Perkūno al. 30-1, Kaune, 35 Lt (trisdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

21Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovė „BTA Insurance Company“ SE prašo teismo priteisti iš atsakovės... 3. Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu... 4. Ieškovas savo ieškinyje iš esmės jokiais argumentais ar motyvais... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 6. Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. spalio 13 d. sudarė Sutartį, kuria nuo... 7. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pusę... 8. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad... 9. Šalys, sudarydamos draudimo sutartis, laisva valia ir savo nuožiūra nustatė... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPD įstatymo įtvirtintą... 11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11... 12. Pagal Taisyklių 62.2 punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė... 13. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo rizikos apimtis padidėjo atsakovei... 14. Ieškovės prašymu, iš atsakovės priteistina 6 procentų dydžio metinių... 15. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai teismo... 16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270... 18. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Priteisti iš UAB „Modus“, įmonės kodas 132274964, buveinė Perkūno al.... 20. Priteisti valstybei iš UAB „Modus“, įmonės kodas 132274964, buveinė... 21. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...