Byla e2A-1132-773/2018
Dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. ir G. L. ieškinį atsakovei S. A. K. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovai D. L. ir G. L. prašė teismo pripažinti ieškovams teisę įteisinti statinį be atsakovės S. A. K. sutikimo, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui D. L. priklauso 304/1217, G. L. priklauso 305/1217, o atsakovei S. A. K. – 608/1217 žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )). Pažymėjo, kad D. L. priklauso 61/100, G. L. priklauso 39/100 buto (unikalus Nr. ( - )), esančio adresu ( - ), o S. A. K. priklauso butas Nr. 2, esantis tame pačiame name. Pažymėjo, kad S. A. K. po jos sesers J. D. mirties paveldėjo jai priklausiusį butą bei dalį žemės sklypo adresu ( - ). Nurodė, kad J. D. ieškovams buvo davusi sutikimą statyti buto priestatą. Pažymėjo, kad 2004 m. birželio 1 d. ieškovai gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus (toliau - KMSA) statybos leidimą Nr. GR-19, kurio pagrindu atliko rekonstrukciją. Pabaigus statybos darbus ir atsiradus finansinėms galimybėms, ieškovai nutarė įregistruoti statybos pabaigą, UAB „Inventora“ atliko kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą, tačiau atsakovė su naujuoju planu nesutiko ir ant jo nepasirašė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ji sutiktų pasirašyti ant žemės sklypo plano, kuris būtų analogiškas 1998 m. UAB „Hidroprojekto“ paruoštam planui, kuriame yra pažymėtos ieškovų ir atsakovės naudojamos žemės sklypo dalys. Nurodė, kad ieškovai savo statinį galėjo įteisinti jau anksčiau, nes turėjo visus buvusios savininkės sutikimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Kauno rajono skyrius pateikė išvadą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai – pripažino ieškovams D. L. ir G. L. teisę įteisinti statinį – gyvenamojo namo ( - ) (unikalus Nr. ( - )) buto rekonstrukciją, pristatant priestatą (baigtumas 78 proc., bendrasis plotas 203,99 kv. m., tūris – 663,00 kub. m.) be atsakovės S. A. K. sutikimo pagal UAB „Inventora“ planą. Teismas sprendimu priteisė ieškovams iš atsakovės 128 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad tiek UAB „Inventora“, tiek AB „Hidroprojektas“ parengtame plane, su kuriuo sutinka atsakovė, bendras sklypo plotas yra 1217 m2. Pažymėjo, kad naudojimosi sklypu tvarka tarp bendrasavininkų nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįrodinėjo, jog jai priklausanti sklypo dalis yra sumažėjusi, o jos teisės suvaržytos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė galimai siekė sklypų atidalijimo ir atskirų dalių įregistravimo, o ne bendraturčių valdomo žemės sklypo išorinių ribų ir kadastrinių duomenų patikslinimo. Teismas sprendė, kad konkrečioje situacijoje būtina įvertinti, kad bendraturčiams geruoju nenustačius žemės sklypo padalinimo (naudojimo tvarkos) būdo, atskirų sklypų suformavimas be šalių pateiktų projektų, neišsprendus ginčo teismine tvarka yra negalimas. Teismas konstatavo, kad apie UAB „Inventora“ matavimus atsakovei nebuvo tinkamai pranešta, nes iš atsakovei siunčiamų pranešimų dėl atvykimo į kadastrinius matavimus adresu ( - ), matyti, kad jie grįžo neįteikti. Teismas pažymėjo, kad ieškovams buvo žinoma aplinkybė, jog atsakovė gyvena adresu ( - ), nes tokį adresą ieškovai nurodė savo ieškinyje. Teismas sprendė, kad esant nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovės, mažai tikėtina, jog atsakovė žodžiu buvo įspėta apie atliekamus kadastrinius matavimus.

8Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė S. A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendime nėra nurodyta nei vieno teisinio argumento, sprendimas yra nemotyvuotas, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas taip pat pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismas neanalizavo ir nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų, kad: 1) žemės sklypo planą atsakovė gavo tik iš ieškovų teismui pateiktų dokumentų; 2) ieškovai statinį galėjo įteisinti jau anksčiau, nes turėjo visus buvusios savininkės (atsakovės sesers) sutikimus; 3) 2015 m. atsakovė siūlė ieškovams atsidalinti žemės sklypus, kad nereikėtų vieniems pas kitus prašyti parašų, tačiau ieškovai nesutiko. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovė sutiktų pasirašyti ant žemės sklypo plano, analogiško AB „Hidroprojekto“ 1998 m. paruoštam planui, kuriame pažymėtos atsakovės ir ieškovų naudojamos žemės sklypo dalys. Teismas nevertino KMSA 2004 m. birželio 1 d. leidimo vykdyti statybos darbus originalumo/autentiškumo klausimo. Teismui pateikta dokumento kopija turi akivaizdžių trūkumų: dokumentas perlenktas, atšviestas ir buvusios bendrasavininkės J. D. pasirašytas pateikus ne visą planą, o tik dalį plano vaizdo. Pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti minėto dokumento originalą, o ne vadovautis abejonių keliančia kopija. Teismas neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, pagal kurią visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus. Pripažįstama, kad neduodami sutikimo bendraturčiai ginčija ne pačią statybos teisę, bet konkretų jos įgyvendinimo būdą, todėl net jei bendraturčiai, susipažinę su pateikta informacija, nurodytų protingus atsisakymo duoti sutikimą motyvus, išliktų galimybė koreguoti statybos planus taip, kad jie būtų suderinami su bendraturčių teisėmis ir interesais. Todėl ieškovai, sąmoningai nurodę atsakovės deklaruotos vietos adresą, nors žinojo, kad atsakovė gyvena kitu adresu, siekė, kad atsakovė, būdama žemės sklypo bendrasavininkė, nebūtų tinkamai informuota dėl vykdomų kadastrinių matavimų atnaujinimo ir negalėtų su jais tinkamai susipažinti. Tokiu būdu ieškovai pažeidė interesų derinimo ir bendradarbiavimo su bendraturčiais pareigą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovams yra pripažinta teisė įteisinti statinį be atsakovės sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantė S. A. K. 2018 m. gegužės 9 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą apeliacinėje instancijoje apeliantė grindžia būtinybe žodžiu paaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantė, teikdama prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo jokių prašymo motyvų, nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės Teisėjų kolegija nustatė, kad 2003 m. spalio 8 d. J. D. G. L. davė notariškai patvirtintą sutikimą statyti priestatą prie jai priklausančios namo pusės, esančios ( - ), ir įteisinti jį savo vardu (e. b. l. 45). 2004 m. birželio 1 d. KMSA išdavė statybos leidimą Nr. GR-19 D. L. ir G. L. atlikti rekonstrukciją pristatant priestatą (e. b. l. 35-36). 2014 m. gruodžio 22 d. S. A. K. pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo J. D. priklausiusį butą ir žemės sklypą (e. b. l. 30). D. L. ir G. L. 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti ieškovams teisę įteisinti statinį be atsakovės S. A. K. sutikimo (e. b. l. 1-3). Pastačius gyvenamojo namo priestatą padidėjo gyvenamojo namo plotas, todėl buvo reikalinga atlikti naujus kadastrinius matavimus (2017 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:02-16:19). Nurodė, kad S. K. nepasirašo ant 2016 m. birželio 16 d. UAB „Inventora“ parengto žemės sklypo plano, o nesant bendraturtės parašo, VĮ Registrų centras atsisako pakeisti kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre (e. b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovų G. L. ir D. L. ieškinį tenkino visiškai – pripažino ieškovams teisę įteisinti statinį be atsakovės S. A. K. sutikimo pagal UAB „Inventora“ planą (e. b. l. 146). Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Atsakovė S. A. K., prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nuosekliai pažymima, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kad atsakovė S. A. K. nesutinka su UAB „Inventora“ atliktais kadastriniais matavimais, t. y. nepasirašo ant naujo žemės sklypo plano, kurį, pasikeitus gyvenamojo namo plotui, yra būtina pateikti VĮ Registrų centrui, norint įregistruoti gyvenamojo namo buto priestatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, leisdamas įteisinti statinį be bendraturtės sutikimo, priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės dėl statybų teisėtumo (neteisėtumo) ir nenurodė teismo motyvų dėl statybų įteisinimo, t. y. netyrė atsakovės argumentų dėl statybų įteisinimo bei aplinkybių, ar pastato įteisinimo procedūra vykdoma įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje sprendė, jog „leistina ieškovams įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal parengtą UAB „Inventora“ planą be atsakovės sutikimo“ (e. b. l. 144), o rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nusprendė „pripažinti ieškovams D. L. ir G. L. teisę įteisinti statinį – gyvenamojo namo buto rekonstrukciją, pristatant priestatą be atsakovės S. A. K. sutikimo pagal UAB „Inventora“ planą“ (e. b. l. 145). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys iš esmės viena kitai neatitinka, nes motyvuose yra nurodomi argumentai dėl žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo, o rezoliucinėje dalyje nusprendžiama dėl leidimo įteisinti statinį be atsakovės sutikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai teismo sprendimo motyvai neatitinka teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio – toks teismo sprendimas laikytinas be motyvų ir sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė, kad ieškinio reikalavimas – įteisinti statinį be atsakovės sutikimo neatitinka ieškinio pagrindo, kuriame nurodomos aplinkybės ne dėl statinio įteisinimo, o dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovės nepagrįsto atsisakymo pasirašyti ant naujo žemės sklypo plano. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, taip pat nesiėmė jokių priemonių, siekiant nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą (CPK 225 ir 230 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas ir byla pirmosios instancijos teismui yra perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo ir šalių teisme turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai