Byla 2A-918-340/2017
Dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B. ir trečiajam asmeniui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 456,06 Eur dydžio skolą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2016-01-31, 36,60 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2016-01-31 tiekė atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui adresu ( - ), centralizuotą šilumos energiją šildymui. Pažymėjo, kad minėto buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas nemokėjo už ieškovo tiekiamą šilumos energiją karšto vandens temperatūros cirkuliacijai palaikyti, todėl susidarė įsiskolinimas. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. vasario mėn., daugiabučiame name ( - ), buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 (toliau – Metodas Nr. 4), kai šilumos kiekis skirstomas proporcingai turimų patalpų plotui, o karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal Atskirų energijos kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtintos Komisijos 2007-01-29 nutarimu Nr. O3-5 (toliau - Metodika) 8 p., t. y. priklausomai nuo karšto vandens tiekimo sistemos tipo. Atsižvelgiant į šią nuostatą laikytina, jog vienas cirkuliacinis stovas arba vonios šildytuvas per mėnesį išspinduliuoja 80 kWh šilumos. Nuo 2012 m. vasario mėn. daugiabučiame name Zanavykų g. 2, Vilniuje, įrengtas papildomas šilumos apskaitos prietaisas šilumai, suvartotai pastato šildymui, apskaityti, todėl pradėtas taikyti Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1, patvirtintas Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-122 (toliau – Metodas Nr. 1), t. y. šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje, nustatomas iš įvadinio šilumos apskaitos prietaiso atimant šilumos kiekį šildymui bei šilumos kiekį karšto vandens paruošimui (Metodo Nr. 1 17 p. nustatyta tvarka). Atkreipia dėmesį, jog cirkuliacinį mokestį už stovus turi mokėti visi namo gyventojai, kadangi bendroji namo inžinerinė įranga yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu.

4Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštais reikalavimais. Nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto karšto vandens sistemų įrenginiai yra atjungti nuo daugiabučio namo karšto vandens sistemų, todėl atsakovas nei tiesiogiai savo bute, nei per bendro naudojimo objektus name negavo ir nevartojo šilumos energijos karšto vandens temperatūrai palaikyti. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-08-31 priteisimo 2011-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2824-590/11 atmetė ieškovės ieškinį atsakovui, o Vilniaus apygardos teismas 2012-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-173-577/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atsakovas pateikė naują ieškinį, nors yra įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis, kuriais teismai pripažino, jog nuo 2009-07-01 ieškovas nepagrįstai skaičiuoja atsakovui mokestį už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas teigė, jog ieškovas neturi teisės skaičiuoti atsakovui cirkuliacijos mokesčio.

5Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija pateiktoje išvadoje nurodė, jog suvartotos šilumos kiekio paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 29.2.4 p. nustatyta, jog kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4. Nurodė, jog pastate, esančiame ( - ), nėra patalpų, neprijungtų prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Taisyklių 29.2.1 p. nustatyta, jog Metodas Nr. 1 taikomas, kai šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba pastato įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartotą kiekį. Atsižvelgiant į tai, jog daugiabučio namo, esančio Zanavykų g. 2, Vilniuje, gyventojai nėra pasirinkę šilumos paskirstymo metodo, minėtame pastate pagrįstai iki 2012 m. vasario mėn. buvo skirstoma pagal Metodą Nr. 4, o nuo 2012 m. vasario mėn., įrengus šilumos apskaitos prietaisą, pagal Metodą Nr. 1.

6Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog kiekvienas vartotojas turi apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šios prievolės nebūtų, jei visi daugiabučio pastato šildymo sistemos įrenginiai būtų atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Šiuo atveju vartotojas turi mokėti ne tik už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau ir už šilumos energiją, naudojamą bendrosioms patalpoms šildyti. Bendraturčio dalis tarp kitų bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Paaiškino, jog šilumos energija paskirstoma pagal labiausiai tinkantį tipinį metodą, tačiau vartotojams yra palikta galimybė patiems siūlyti ar sukurti metodą, kuris atitiktų šildymo paskirstymo sistemą. Daugiabučiame name įrengus papildomą šilumos kiekio apskaitos prietaisą Metodas Nr. 4 labiausiai nebeatitiko šildymo sistemos.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovei UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo R. B. 456,06 Eur skolos už šilumos energiją daugiabučio namo karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškinio reikalavimą dėl 56,02 Eur palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2016-01-31 atsakovas nemokėjo už ieškovės tiekiamą šilumos energiją karšto vandens temperatūros cirkuliacijos palaikymui, todėl susidarė 456,06 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo, kad atsakovai dalinai apmokėdavo ieškovės išrašomas sąskaitas, nemokėjo tik už jam priskirtą ir namo sunaudotą (suvartotą) šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacinėje sistemoje. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovė ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir pasisakymuose nurodė, kad metodas Nr. 4 taikytas iki 2012 metų vasario mėnesio, tačiau iš atsakovui išrašytų sąskaitų ir pačios ieškovės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad de facto kitas šilumos kiekio paskirstymo metodas Nr. 1 namui pradėtas taikyti nuo 2013 m. vasario mėnesio, kuomet buvo įrengtas ne tik skaitiklis ant šilumos įvado, bet ir karšto vandens apskaitos prietaisai (skaitikliai) kiekviename bute, t. y. kuomet atsirado realios techninės prielaidos šilumos paskirstymo metodo Nr. 1 taikymui. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą atmesti ieškinį remiantis įsiteisėjusiu tarp tų pačių ginčo šalių sprendimu, kadangi ieškinio pagrindai šioje byloje ir nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra visiškai tapatūs. Teismas akcentavo, jog atsakovas, būdamas namo inžinerinės sistemos (karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos) bendraturtis negalėjo turėti lūkesčių, kad nereikės prisidėti prie bendro naudojimo objekto išlaikymo ir neturės apmokėti bendrai namo patiriamų šilumos nuostolių. Duomenų, kad namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai būtų tarpusavyje nusistatę kitokią tvarką ir atitinkamai pagal ją parengę kitokį namo bendrai suvartotos šilumos energijos išlaidų paskirstymo metodą, nėra. Šilumos tiekėjas nerengia metodų. Patiekęs namui atitinkamą ir aiškiai apskaičiuotą šilumos energijos kiekį jis turi teisę reikalauti atsiskaityti už visą namo suvartotą šilumos energijos kiekį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas tinkamai parinko artimiausią namo esamai šilumos ir karšto vandens sistemai šilumos paskirstymo metodą (pirmiausia metodą Nr. 4, vėliau įrengus apskaitos prietaisus – metodą Nr. 1). Be to, įvertinęs tai, kad karšto vandens sistemos palaikymo (cirkuliacijos) mokesčiu iš esmės paskirstoma namo gyventojams likusi namo sunaudota šilumos energija (t. y. mokesčio pavadinimas nevisiškai atspindi jo kilmę), kurios nepadengia atskirų butų vartotojai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovas yra namo bendrojo naudojimo objektų, konkrečiai imant, namo inžinerinės karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos, bendraturtis kartu su kitais namo gyventojais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 36,60 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-02-15, tačiau įvertinęs aukščiau aprašytas faktines bylos aplinkybes, ankstesnio tarp šalių priimto įsiteisėjusio sprendimo išvadas, atsakovo teisėtus lūkesčius ir tai, kad komisija sprendimą dėl šilumos paskirstymo ir skaičiavimo pateikė tik 2014-01-15, o ieškinį ieškovė teismui kitu pagrindu pateikė tik 2016-02-22, manė, kad yra nesąžininga priteisti iš atsakovo palūkanas už prievolės mokėti nurodytą mokestį pažeidimą, nes pati ieškovė ilgą laikotarpį nereikšdama atsakovui reikalavimų nauju šioje byloje keliamu pagrindu, galėjo suteikti klaidingą lūkestį dėl minėto mokesčio jam netaikymo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir tarp tų pačių šalių išnagrinėtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2824-590/2011 reikalavimo pagrindai skiriasi. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs dėl to, kad konkretaus buto savininkas R. B., kaip vartotojas, yra skolingas šilumos energijos tiekėjui už jo bute suvartotą šilumos energiją. Tiek ankstesnėje byloje, tiek šioje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl bute suvartotos šilumos energijos, bet dėl šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui, patiektos į namą ir skaičiavimų būdu priskirtos atsakovui, kaip buto savininkui, apmokėjimo, todėl abi bylos yra pareikštos tuo pačiu pagrindu. Be to, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, jog šilumos skaitiklis SKS-3-U2/2WR7 po 2013-12-16 neatitiko teisės aktuose nustatytų metrologinės patikros periodiškumo reikalavimų ir negalėjo būti naudojamas kaip matavimo priemonė šilumai, sunaudotai karšto vandens temperatūros palaikymui, paskirstyti tarp ( - ), gyventojams. Todėl už laikotarpį nuo 2013-12-17 iki 2016-01-31 184,87 Eur suma priskaičiuota nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir dėl jos sprendime iš viso nepasisakė.

11Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl šilumos energijos paskirstymo daugiabučiame name ir šilumos energijos bendroms reikmėms dalies priskyrimo apelianto butui, yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto skundas prieštaringas ir deklaratyvus, nes teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad dėl cirkuliacijos mokesčio jau yra suformuota ir kasacinio teismo praktika. Paaiškino, jog pastato bendroms reikmėms suvartotam šilumos kiekiui priskiriama šiluma, suvartota ne tik bendrojo naudojimo patalpose, bet ir bendrojo naudojimo įrenginiuose. Cirkuliacijos mokestis nėra susijęs su vartojimu. Nurodė, jog apeliantas, teigdamas, kad neprivalo mokėti už bendrai naudojamą šilumos energiją, bei tuo pagrindu reikalaudamas neskaičiuoti jokių mokesčių, elgiasi nesąžiningai tiek šilumos tiekėjo, tiek kitų namo vartotojų atžvilgiu. Ieškovės teigimu, apelianto reikalavimai yra susiję su paties apelianto netinkamai vykdomomis pareigomis, be to, reikalavimai ieškovei grindžiami samprotavimais tik dėl atsakovui išimtinai taikomos kitokios mokėjimo už šilumos energiją bendroms reikmėms taikymo tvarkos.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

15Byloje nustatyta, kad atsakovas R. B. yra buto, esančio ( - ), savininkas (b. l. 8-9), kuriam ieškovė UAB „Vilniaus energija“ 1994 m. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 0167371 (b. l. 10) pagrindu tiekė buto apšildymą ir karštą vandenį. Remiantis prisijungtos civilinės bylos Nr. 2-2825-590/2011 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo duomenimis ir įsiteisėjusiu 2011-04-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog 2009-06-30 atsakovo prašymu, dalyvaujant ieškovės atstovui bei gyvenamojo namo administratoriui UAB „Naujininkų ūkis“, atsakovo prašymo pagrindu, jo bute buvo atjungtas karšto vandens įvadas į butą ir demontuotas vonios kambaryje esantis gyvatukas, todėl nuo 2010-06-30 atsakovas neperka iš ieškovės savo butui karšto vandens per bendrą karšto vandens ir cirkuliacijos sistemą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti už ieškovės tiekiamą šilumos energiją karšto vandens temperatūros cirkuliacijai palaikytilaikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2016-01-31.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovei UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo R. B. 456,06 Eur skolos už šilumos energiją daugiabučio namo karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškinio reikalavimą dėl 56,02 Eur palūkanų priteisimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas, būdamas namo inžinerinės sistemos (karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos) bendraturčiu negali turėti lūkesčių, kad nereikės prisidėti prie bendro naudojimo objekto išlaikymo ir neturės apmokėti bendrai namo patiriamų šilumos nuostolių.

17Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai nesirėmė prijungtos civilinės bylos Nr. 2-2824-590/2011 medžiaga, kadangi tiek šioje, tiek ir anoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl bute suvartotos šilumos energijos, bet dėl šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui, patiektos į namą ir skaičiavimų būdu priskirtos atsakovui, kaip buto savininkui, apmokėjimo, ir abi bylos yra pareikštos tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

18Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

19Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

20Nustatyta, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2824-590/2011 ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovas, kaip konkretaus buto savininkas ir kaip vartotojas, yra skolingas šilumos energijos tiekėjui už jo bute suvartotą šilumos energiją karšto vandens sistemos cirkuliacijai palaikyti pagal Metodikos nustatytą normatyvą (80kWh). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas kyla iš vartojimo ir iš bendrosios dalinės nuosavybės santykių, kadangi nors atsakovas R. B., nors ir yra teisėtai atsijungęs nuo namo karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos ir savo bute turi kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, tačiau jis ir toliau lieka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų, į kuriuos įeina ir namo inžinerinės sistemos (karšto vandens stovai, vamzdynai), bendraturtis. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog abiejose civilinėse byloje buvo ginčas ne dėl bute suvartotos šilumos energijos, bet dėl šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui, patiektos į namą ir skaičiavimų būdu priskirtos atsakovui, kaip buto savininkui, apmokėjimo, kadangi nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, atsakovo prievolė mokėti ieškovei kyla dėl buvimo daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčiu, o ne dėl buvimo buto savininku. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos ir tarp tų pačių šalių išnagrinėtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2824-590/2011 reikalavimo pagrindai skiriasi.

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog dėl mokesčio už šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai), kai daugiabučio namo bendraturtis yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo, skaičiavimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Minėtu klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) dalis turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

22Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Karšto vandens temperatūros palaikymo funkcija vykdoma, naudojantis bendrais namo inžineriniais tinklais ir kad tai yra vienas įrenginys, skirtas viso daugiabučio gyvenamojo namo nepertraukiamam aprūpinimui šiluma ir karštu vandeniu užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Išdėstytos aplinkybės dar kartą patvirtina, jog atsakovas R. B. privalo mokėti už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kaip daugiabučio namo bendraturtis.

23Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą.

25Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 456,06 Eur dydžio skolą už tiektą... 4. Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo pareikštais... 5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų energetikos kontrolės... 6. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu iš dalies... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 15. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. B. yra buto, esančio ( - ), savininkas (b.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu iš dalies... 17. Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas... 18. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti... 19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir... 20. Nustatyta, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2824-590/2011 ieškinys... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog dėl mokesčio už... 22. Kasacinio teismo taip pat yra konstatuota, kad pareiga išlaikyti name... 23. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė... 25. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti...