Byla 2A-1825-230/2016
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – A. P., L. C

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. C. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui R. C. ir atsakovo R. C. priešieškinį ieškovei L. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys – A. P., L. C..

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė L. P. patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) atidalinti L. P. ir R. C. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti L. P. 1/5 dalį statinių, esančių ( - ) – 87 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, pažymėto 1A1b; 43 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato, pažymėto 2I1p; kitų statinių; 2) atidalinti L. P. ir R. C. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti L. P. 1/5 dalį 0,0918 ha ploto žemės sklypo (92/459 dalys), esančio ( - ); 3) iš ieškovės L. P. priteisti piniginę kompensaciją 4 278,99 Eur; 4) teismui nusprendus dalinti natūra ir nustatyti naudojimosi tvarką, ieškovei priteisti žemės sklypo dalį UAB ,,Žemetra“ parengtame plane pažymėtą raide B (734 kv. m), gyvenamojo namo, pažymėto 1A1b patalpas I-1 (4,51 kv. m), I-2 (8,56 kv. m), I-5 (27,97 kv. m), priestato, pažymėto 1a1p, patalpą I-6 (7,18 kv. m.), mansardos patalpas I-7 (12,24 kv. m), I-8 (4,31 kv. m), I-9 (4,25 kv. m), ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, dalį, plane pažymėtą D (34 kv. m), 4/5 dalis kitų statinių ir įpareigoti ieškovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio pertvaras ir užmūryti gyvenamajame name durų angas tarp kambarių 1-5 ir 1-3 bei duris tarp kambario 1-5 ir 1-4; atsakovui R. C. priteisti – žemės sklypo dalį, UAB ,,Žemetra“ plane pažymėtą raide A (176 kv. m), gyvenamojo namo, pažymėto 1A1b patalpą I-3 (13,08 kv. m), verandos 2a1p patalpą I-4 (4,90 kv. m), ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, dalį, plane pažymėtą C (8 kv. m), 1/5 dalį kitų statinių, atsakovą R. C. įpareigojant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris tarp verandos I-4 ir kambario I-3.

82.

9Atsakovas R. C. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti R. C. ir L. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. C. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šias bendro 17,40 kv. m ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpas – 4,90 kv. m virtuvę, plane pažymėtą skaičiumi 1, 12,50 kv. m kambarį, plane pažymėtą skaičiumi 2; 2) atidalinti R. C. ir L. P. iš bendrosios nuosavybės ir L. P. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šias bendro 68,78 kv. m ploto gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpas – verandą 7,18 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 11, koridorių 4,51 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 21, virtuvę 8,56 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 31, kambarį 14,62 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 41, kambarį 13,08 kv. m, plane pažymėtą 51, mansardoje esantį koridorių 4,25 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 1, mansardoje esantį kambarį 4,31 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 2, mansardoje esantį kambarį 12,24 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 3; 3) priteisti L. P. iš R. C. 149,48 Eur piniginę kompensaciją; 4) pastatą – ūkinį pastatą, pažymėtą 2I1p, esantį ( - ), padalinti ir R. C. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 8,03 kv. m sandėlį, plane pažymėtą skaičiumi 21, L. P. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į du sandėlius, plane pažymėtus skaičiais 411 ir 311, bendro 32,14 kv. m ploto; ūkiniame pastate esantį 1,66 kv. m ploto tualetą, plane pažymėtą skaičiumi 1, kitus kiemo statinius (tvorą, kanalizacijos šulinį) paskirti R. C. ir L. P. bendram naudojimui; 5) nustatyti 918 kv. m bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką ir L. P. paskirti naudotis 665 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide C, R. C. ir L. C. paskirti naudotis 159 kv. m ir 8 kv. m šio žemės sklypo dalimis, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide A ir B, 86 kv. m sklypo dalį, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide D, paskirti naudotis R. C., L. C. ir L. P. bendram naudojimui.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu L. P. ieškinį tenkino visiškai, atidalino bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius, esančius ( - ), pagal 2016 m. vasario 4 d. UAB ,,Žemetra“ parengtą ,,Žemės sklypo 5955/0002:7 naudojimosi tvarkos schemą“ ir priteisė ieškovei L. P. gyvenamojo namo, pažymėto 1A1b, patalpas I-1 (4,51 kv. m), I-2 (8,56 kv. m), I-5 (27,97 kv. m), priestato, pažymėto 1a1p, patalpą I-6 (7,18 kv. m.), mansardos patalpas I-7 (12,24 kv. m), I-8 (4,31 kv. m), I-9 (4,25 kv. m), ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, dalį, plane pažymėtą D (34 kv. m), kitus statinius – aikšteles 2 vnt.; atsakovui R. C. gyvenamojo namo, pažymėto 1A1b, patalpą I-3 (13,08 kv. m), verandos, pažymėtos 2a1p, patalpą I-4 (4,90 kv. m), ūkinio pastato, pažymėto 2I1p, dalį, plane pažymėtą C (8 kv. m), kitus statinius – kanalizacijos šulinį; kitą statinį - tvorą paliko bendra šalių nuosavybe, įpareigojo ieškovę L. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio pertvaras ir užmūryti gyvenamajame name durų angas tarp kambarių 1-5 ir 1-3 bei tarp kambarių 1-5 ir 1-4, įpareigojo atsakovą R. C. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti duris tarp verandos patalpos I-4 ir kambario I-3, nustatė naudojimosi tvarką 0,0918 ha ploto žemės sklypu, esančiu ( - ), pagal 2016 m. vasario 4 d. UAB ,,Žemetra“ parengtą ,,Žemės sklypo 5955/0002:7 naudojimosi tvarkos schemą“ ir ieškovei L. P. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide B ir D (734 kv. m), o atsakovui R. C. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide A ir C (184 kv. m), atsakovo R. C. priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo R. C. 741 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. P., 6,10 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

144.

15Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti statiniai (aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) bei 0,0918 ha ploto žemės sklypas ( - ). Šalys siekia šį turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pripažino, kad statiniai yra dalus nekilnojamasis turtas, todėl dalintinas natūra. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos ir nuotraukų teismas nustatė, kad patalpa I-5 atsirado sujungus buvusias patalpas I-5 ir I-4, tarp šių patalpų yra išlikusi pertvarkos dalis. Atsakovo pateiktame UAB ,,Lazdijų projektas“ gyvenamojo namo padalinimo projekte nenurodoma, kad ši pertvara bus išardoma. Pagal šį projektą, turėtų būti įrengiama kita pertvara, įvertinus mastelį, vos už 20 cm nuo likusios pertvaros ir ši patalpa (kambarys) atitektų naudotis ieškovei. Tokiu būdu atidalijus šią patalpą, ieškovei tektų kambarys, kurio dalis negalėtų būtų naudojama racionaliai dėl likusios pertvaros, be to, ieškovė, turėdama 4/5 dalis gyvenamojo namo (apie 42,63 kv. m gyvenamo ploto) prarastų galimybę gyvenamajame name turėti erdvų kambarį, kurį yra suremontavusi ir kuriuo jau ilgą laiką naudojasi ir taip nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas atsakovui, kuris turėdamas 1/5 dalį turto (apie 10,66 kv. m gyvenamo ploto) atidalijus siekia gauti 12,24 kv. m ploto kambarį. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas sprendė, kad dėl to atsakovo pateiktas UAB ,,Lazdijų projektas“ gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka protingumo principo. Pagal ieškovės pateiktą UAB ,,Žemetra“ parengtą atidalijimo projektą atsakovui atitektų jo pageidaujama patalpa I-4 (veranda) ir patalpa I-3 (kambarys). Pagal šį projektą reikėtų užtaisyti durų angas tarp patalpų I-5 ir I-3, I-5 ir I-4 (ieškovė įsipareigoja tai padaryti) bei įrengti duris tarp patalpų I-3 ir I-4, todėl ir investicine prasme šis projektas nėra brangus. Nors atsakovas nurodė, kad gyvenamąjį namą atidalijus pagal ieškovės projektą, jis prarastų galimybę į saulėtąją namo pusę, tačiau teismas šį jo argumentą vertino šalių interesų pusiausvyros aspektu lygindamas su ieškovės interesu turėti racionaliai naudojamą, erdvų kambarį ir sprendė, jog jis negali būti pripažintas esminiu atidalijant gyvenamąjį namą. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė argumento, jog betono šlako sienoje nebus galimybės iškirsti durų angos, todėl nėra pagrindo UAB ,,Žemetra“ projekto laikyti negalimu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo pateikto UAB ,,Lazdijų projektas“ ūkinio pastato atidalijimo projekto, nurodė, jog šalys nuo 1983 m. tarpusavyje nuolat konfliktuoja, todėl šis atidalijimo projektas yra netikslingas ir neatitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principo, nes tampa tolesnio šalių ginčų ir konfliktų objektu, be to, suponuoja būtinybę paskirti bendram šalių naudojimuisi ir žemės sklypo dalį patekimui į pietinėje ūkinio pastato dalyje esančią patalpą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas UAB ,,Žemetra“ projektas yra racionalesnis ir ūkinis pastatas atidalintinas pagal jį, paskiriant atsakovui ūkinio pastato dalį, pažymėtą raide C. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas nurodė, jog racionalesnis yra ieškovės pateiktas planas, kadangi, šalių santykiams esant konfliktiškiems, sklype nustatant aiškias naudojimosi dalis, nenustatant bendrojo naudojimosi plotų, tai labiau atitiks protingumo principą ir šalių interesus, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

16III.

17Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Apeliaciniu skundu atsakovas R. C. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201.1.

21Teismas nepagrįstai nusprendė atidalinti šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius – pagal 2016 m. vasario 4 d. UAB „Žemetra“ parengtą „Žemės sklypo 5955/0002:7 naudojimosi tvarkos schemą M 1:500“, kadangi ši schema yra parengta tik dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o ieškovė šioje byloje nepateikė jokio projekto dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių atidalinimo. Teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktą gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių atidalinimo projektą;

221.2.

23Teismas ieškovei priteisė geriausią gyvenamojo namo dalį, o atsakovui tik nešildomą verandą ir kambarį, kuris yra į šiaurinę pusę, t. y. prastesnę namo dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas, atidalindamas gyvenamąjį namą, buvo akivaizdžiai neobjektyvus, neteisingas ir šališkas, neatsižvelgė nei į atsakovo sveikatos būklę, nei į proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei kriterijus, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė atsakovo teisėtus interesus turėti nors vieną kambarį pietinėje, ramesnėje ir šviesesnėje namo dalyje, kas atsakovui, kaip neįgaliam asmeniui, yra ypatingai svarbu.

241.3.

25Teismas, gindamas ieškovės interesus, sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, turėdama didesnę gyvenamojo namo dalį, esą prarastų galimybę gyvenamajame name turėti erdvų kambarį, kurį yra suremontavusi ir kuriuo jau ilgą laiką naudojasi. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovė jau daug metų šiame gyvenamajame name negyvena, kad ji turi nuosavą butą Garliavoje, jau labai ilgą laiką (apie 10 metų) yra išvykusi į užsienį (Angliją), kur nuolat gyvena ir dirba.

261.4.

27Teismas, priteisdamas atsakovui kambarį 1-3 ir verandą, faktiškai atėmė iš jo galimybę ateityje pasididinti savo gyvenamąjį plotą (pasistatyti priestatą ir pan.), kadangi atsakovui priteistas kambarys yra prie pat gatvės ir prie vienintelio įvažiavimo į žemės sklypą, todėl toje namo pusėje priestato statyba objektyviai negalima (tam nėra vietos).

281.5.

29Teismas sprendimu įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti duris tarp verandos patalpos 1-4 ir kambario 1-3. Tačiau toks teismo sprendimas yra neįvykdomas, kadangi verandą 1-4 ir kambarį 1-3 skiria siena. Ši namo siena yra lauko (išorinė), kapitalinė. Namas yra senos statybos ir jo lauko (išorinės) sienos yra iš šlakbetonio. Todėl šios sienos yra labai nepatvarios, daugelyje vietų sutrūkinėjusios. Norint įrengti duris tarp verandos patalpos 1-4 ir kambario 1-3, tektų išdaužyti angą durims minėtoje pagrindinėje namo sienoje, ką padaryti yra faktiškai neįmanoma. UAB „Lazdijų projektas“ atsisakė parengti projektą, įrengiant duris tarp verandos patalpos 1-4 ir kambario 1-3, kadangi tai sukeltų pastato konstrukcijų nestabilumą.

301.6.

31Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis atsakovui priteisto kambario 1-3 ir šalia jo esančio ieškovei priteisto kambario 1-2 (8,56 kv. m.) skiriančios sienos yra ieškovei priteistame kambaryje esančios krosnies dalis (iš koklių sumūryta krosnies apšildomoji siena). Todėl dalis ieškovei priklausančios krosnies (viena jos siena) bus atsakovui priteistame kambaryje. Ieškovei naudojantis šia krosnimi, kuri skirta abiejų kambarių apšildymui, bus apšildomas ir atsakovui priteistas kambarys, o krosnies eksploatacijos metu iškilus krosnies remonto būtinybei, kambarius skirianti siena neišvengiamai būtų ardoma ir pan. Tokia situacija preziumuoja galimus ieškovės ir atsakovo ginčus ir konfliktus ateityje.

321.7.

33Teismas, priteisęs atsakovui kambarį 1-3, o ieškovei šalia jo esančius kambarius 1-5 ir 1-2, įpareigojo ieškovę užmūryti esamą durų angą tarp jai priteisto kambario 1-5 ir atsakovui priteisto kambario 1-3. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šį atsakovui priteistą kambarį 1-3 ir ieškovei priteistą kambarį 1-2 skiria siena, kurios didžiąją dalį sudaro ne tik ieškovei priteistame kambaryje esančios krosnies dalis, bet taip pat ir durys, jungiančios abu šiuos kambarius. Tačiau dėl šių durų panaikinimo (užmūrijimo ar pan.) teismas sprendime nepasisakė ir paliko šiuos kambarius tarpusavyje susisiekiančius.

341.8.

35Gyvenamojo namo patalpa 1-5 atsirado sujungus buvusias patalpas 1-5 ir 1-4 (išardžius jas skyrusią pertvarą), tarp šių patalpų yra išlikusi nedidelė buvusios pertvaros dalis (dekoratyvinė arka). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateiktame gyvenamojo namo padalinimo projekte nenurodoma, jog ši pertvaros dalis bus išardoma, pagal šį projektą turėtų būti įrengiama kita pertvara vos už 20 cm nuo likusios pertvaros dalies ir tokiu būdu atidalijus šią patalpą ieškovei tektų kambarys, kurio dalis esą negalėtų būtų naudojama racionaliai dėl likusios pertvaros dalies, todėl atsakovo pateiktas projektas neva neatitinka protingumo principo. Akivaizdu, kad šis kambarys gali būti padalintas į du atskirus kambarius, nes tokia padėtis, kai ši patalpa buvo du atskiri kambariai, egzistavo labai ilgą laiką. Įrengus naują pertvarą tarp patalpų 1-5 ir 1-4, likusios pertvaros (arkos) dalis gali būti išardoma, ją pašalinant.

361.9.

37Teismas ūkinį pastatą atidalijo taip, kad bendro naudojimo patalpa – tualetas atiteko vienai ieškovei. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo, neįgalaus asmens, teises ir teisėtus interesus, konkrečiai – į teisę naudotis esamu tualetu, nors ši bendro naudojimo patalpa yra skirta visų bendrasavininkų poreikiams. Ūkiniame pastate yra įrengtas 1,66 kv. m. ploto tualetas (plane pažymėtas skaičiumi „1“) ir jis yra vienintelis tualetas sodyboje.

381.10.

39Teismas pripažino, kad ieškovės pateiktas UAB „Žemetra“ projektas yra racionalesnis ir todėl ūkinis pastatas atidalintinas pagal jį, paskiriant atsakovui ūkinio pastato dalį, pažymėtą raide C (esančią šiaurinėje jo dalyje). Tačiau teismas tokios savo išvados niekaip nemotyvavo ir neargumentavo.

401.11.

41Teismas įpareigojo ieškovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio pertvaras, tačiau nėra aišku, kur tos pertvaros turėtų būti įrengiamos, nes ieškovė nepateikė jokio atidalinimo projekto. Iš ieškovės pateiktos žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos matyti, kad raide „C“ šioje schemoje yra pažymėta ne ūkinio pastato dalis, bet 8 m2 žemės sklypo dalis, kurios naudotojai pagal šią schemą būtų atsakovas ir jo sutuoktinė L. C.. Tačiau ši schema nėra ūkinio pastato (ir gyvenamojo namo) atidalinimo projektas ir teismas neturėjo jokio pagrindo pagal ją spręsti pastatų atidalijimo klausimo.

421.12.

43Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskyrė atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą. Šis įvažiavimas yra reikalingas visiems žemės sklypo bendraturčiams. Įvažiavimas yra bendro naudojimo objektas (turtas), kurio negalima paskirti naudotis tik vienam iš bendraturčių, nes tai pažeidžia kitų bendraturčių teises naudotis šiuo įvažiavimu bei patekti į žemės sklypą ir prie kitų statinių. Teismui paskyrus tik atsakovui naudotis šia žemės sklypo dalimi (įvažiavimu), preziumuojami konfliktai ir nesutarimai su kitais bendraturčiais.

441.13.

45Teismas ieškovei paskyrė naudotis geriausia žemės sklypo dalimi, t. y. paskyrė visą pietinę sklypo dalį, kur yra geriausia (pagal derlingumą) žemė, kurioje galima auginti vaisius, daržoves ir kt., o atsakovui, neįgaliam asmeniui, paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, esančia šiaurinėje sklypo dalyje, kur yra įrengtas įvažiavimas į sklypą.

461.14.

47Teismas, paskyręs atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, neįpareigojo ieškovę įsirengti kitą įvažiavimą kitoje sklypo vietoje ir netyrė bei nesiaiškino, ar tokia galimybė apskritai yra (atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra valstybės saugomoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje).

481.15.

49Teismas kanalizacijos šulinį nusprendė palikti bendra šalių nuosavybe, o žemės sklypo dalį (įvažiavimą į sklypą), kurioje ir yra šis kanalizacijos šulinys, paskyrė naudotis atsakovui. Tačiau teismas neišsprendė klausimo, kaip ieškovė galės patekti prie šio bendro naudojimo daikto, kuris yra atsakovui naudojimuisi paskirtoje žemės sklypo dalyje.

501.16.

51Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keturiems asmenims, kurie yra šio sklypo bendraturčiai. Taigi teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo ją nustatyti ne tik tarp atsakovo su ieškove, bet tarp visų keturių bendraturčių.

526.

53Ieškovė L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės ieškinio reikalavimas ginčo turto atidalinimo atžvilgiu buvo formuluotas nekeičiant nekilnojamojo turto paskirties, neformuojant atskiro turtinio vieneto ar neformuojant naujų patalpų, todėl ieškovei rengti statinių atidalinimo projektą yra nebūtina, to įstatymas nereikalauja. Kadangi reikalavimas yra formuluotas pagal žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą ir namų valdos techninės apskaitos bylą, nurodant kiekvienos patalpos šifrus ir UAB „Žemetra“ parengtoje žemės sklypo schemoje numatytas šalims konkrečias žemės sklypo dalis, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turėjo pakankamą pagrindą tenkinti ieškinį pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą. Pagal pateiktą projektą atsakovas privažiuoti į gyvenamojo namo kiemą nori iš šiaurinės pusės, kur šioje namų valdos dalyje yra ieškovės suformuotas įvažiavimas. Dėl šios priežasties L. P. ir siūlė jam gyvenamojo namo kambarį, ūkinio pastato dalį šiaurinėje pusėje prie pageidaujamo įvažiavimo į kiemą. Taigi paskyrus atsakovui šiaurinę namų valdos dalį, būtų išvengta nesutarimų dėl įvažiavimo į namų valdą – atsakovui atitektų šiaurinė pastatų ir žemės sklypo dalis. Ginčo namų valdoje nėra įrengto pagal statybinius techninius reikalavimus, higienos normas ir inventorizuoto VĮ Registrų centre tualeto. Pietinėje ūkinio priestato dalyje tėra iškasta duobė, kuri laikinai naudojama WC paskirčiai. Taigi bet kuriuo atveju šalys, norėdamos naudotis ginčo namų valda, turėtų įsirengti tinkamą tualetą. Pietinėje ūkinio pastato dalyje nėra jokios galimos bendro naudojimo patalpos – tualeto, kurio egzistavimą sureikšmina atsakovas. Dėl durų panaikinimo tarp patalpų 1-2 ir 1-3 ieškovė yra numačiusi patalpas jungiančias duris užmūryti ir jų nebenaudoti. Koklinės sienos dalis maža, ji nenaudojama patalpų šildymui, nes yra įrengti radiatoriai. Koklių siena naikintina ir apdaila darytina pagal šalių pageidavimą iš savo patalpų vidinės pusės. Ūkinis pastatas stovi namų valdos šiaurinėje dalyje, todėl ir priėjimas prie jo atsakovui būtų žymiai paprastesnis iš šiaurinės namų valdos pusės. Tuo tarpu atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ydinga dėl to, kad nustato atsakovui teisę naudotis ieškovei priklausančio turto dalimi, t. y. siekiant patekti į ūkinį pastatą atsakovas turėtų išilgai kirsti ieškovei priklausantį žemės sklypą. Iš verandos patalpos 1-4 jau yra įrengtos durys į gyvenamąjį namą, tik šios durys veda į kambarį 1-5. Atsakovas turi tokias pat galimybes, tokius pat atstumus įsirengti duris į savo naudojamas patalpas 1-3 iš verandos 1-4. Vertinant technine prasme, įėjimas į patalpas 1-5 įrengtas iš tos pačios pagrindinės išorinės namo sienos, tokiu pat minimaliu atstumu nuo verandos sienos. Tai tik patvirtina, kad techniškai duris iš patalpos 1- 4 į patalpą 1-3 įmanoma įrengti.

547.

55Trečiasis asmuo L. C. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl objektyvių priežasčių, be to, teismo sprendimu yra pažeistos ne tik atsakovo R. C., bet ir L. C., žemės sklypo bendraturtės, bei kitų bendraturčių teisės. Teismas nepagrįstai nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką tik tarp dviejų bendraturčių, kai iš viso yra keturi šio žemės sklypo bendraturčiai, neteisingai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes paskyrė vienam R. C. naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą.

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

598.

60Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

619.

62Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių ( - ), bendraturčiai. Ieškovei L. P. priklauso 4/5 dalys nurodytų statinių ir 367/459 dalys žemės sklypo kartu su bendraturčiu A. P., o atsakovui R. C. – 1/5 dalis statinių ir 92/459 dalys žemės sklypo kartu su bendraturte L. C. (t. 1, b. l. 116–117).

6310.

64Ieškovė prašė atidalinti statinius ir žemės sklypą pagal jos pasiūlymą, nurodytą patikslintame ieškinyje, ir jos pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą (t. 1, b. l. 115), o atsakovas – pagal savo pasiūlymą (t. 1, b. l. 59) ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (t. 1, b. l. 100). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškinį patenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė ir atidalijo statinius bei nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymą.

6511.

66Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodo, kad teismas statinius atidalino nesant ieškovės paruošto atidalinimo projekto, ieškovei priteisė geriausią gyvenamojo namo dalį, atsakovui paskyrė tokią gyvenamojo namo dalį, dėl kurios atsakovui kartu atimama galimybė pasididinti gyvenamąjį plotą, įpareigojo atsakovą įrengti duris, kai tokios galimybės nėra, nepasisakė dėl dar vienų durų į atsakovui paskirtą kambarį panaikinimo, bendro naudojimo patalpą – tualetą paskyrė vienai ieškovei, ūkinis pastatas atidalintas nesant jokio projekto, atsakovui paskyręs įvažiavimą, neįpareigojo ieškovę įsirengti kitą įvažiavimą, kanalizacijos šulinį paliko bendram šalių naudojimui, nors jis yra atsakovo naudojimuisi skirtoje žemėje.

67Dėl naujų įrodymų priėmimo

6812.

69CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7013.

71Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus, t. y. UAB „Lazdijų projektas“ išvadą – atsakymą į atsakovo paklausimą dėl galimybės pagal teismo sprendimą įrengti duris iš verandos patalpos 1-4 į kambarį 1-3, buvusios pertvaros dalies kambaryje 1-5 ir patalpas 1-2 ir 1-3 skiriančios sienutės išardymo galimybių su priedais (nuotraukomis, UAB „Lazdijų projektas“ registro duomenimis, kvalifikacijos atestato ir projektuotojos diplomo nuorašais), taip pat internetinio puslapio apie UAB „Žemetra“ duomenis.

7214.

73Kadangi atsakovas įrodymus gavo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jais apeliantas grindžia savo apeliacinį skundą, o minėti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kolegija nutaria juos priimti į bylą (CPK 314 straipsnis).

7415.

75Ieškovė pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsikirsdama apeliacinio skundo argumentams ir atsakovo teikiamiems naujiems įrodymams, taip pat pateikė naujus įrodymus – eksperto išvadą į ieškovės užklausimą faktiškai dėl tų pačių atsakovo nurodytų pertvarkymų atidalinant patalpas, nuotraukas ir garso įrašą.

7616.

77Laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovės įrodymai taip pat yra gauti po teismo sprendimo priėmimo, jie pagrindžia ieškovės atsikirtimo argumentus ir yra susiję su byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis, šie įrodymai taip pat priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).

78Dėl nevisapusiško aplinkybių išsiaiškinimo atidalinant tarp bendraturčių statinius ir nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką

7917.

80Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis.

8118.

82Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014; kt.).

8319.

84CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

8520.

86Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodyta teismų praktika, sprendė, kad šalių bendrą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nors atsakovo dalis bendrame ir yra pakankamai nedidelė (1/5 dalis). Dėl to tarp šalių ginčo nėra, kadangi ieškovė nors ir prašė paskirti jai visą bendrą turtą, išmokant atsakovui kompensaciją, tačiau reiškė ir alternatyvų prašymą sutikdama su atidalinimu, o pirmosios instancijos teismui nusprendus atidalinti statinius natūra teismo sprendimo neskundė. Atsakovas priešieškiniu taip pat siekė statinių atidalinimo.

8721.

88Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovės teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jos pasiūlymą, nepareikalavo, kad būtų pateiktas gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atidalijimo projektas ir rėmėsi vien tik ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu pasiūlymu atidalinti šiuos statinius pagal namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis. Teismui nepareikalavus iš ieškovės atidalinimo projekto liko neišsiaiškintos esminės bylos aplinkybės, kurias būtina nustatyti sprendžiant atidalijimo klausimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis), ir todėl teismo sprendimu nustatytas atidalinimo būdas iš esmės negali būti įgyvendintas ir faktiškai neeliminuoja šalių ginčų, ką iš esmės patvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentai.

8922.

90Iš ieškovės patikslinto ieškinio ir priimto teismo sprendimo akivaizdu, kad atsakovui atidalinus verandos patalpą 1-4 ir kambarį 1-3, tokiam atidalinimui realizuoti reikalingi tam tikri patalpų pertvarkymai, o būtent turi būti įrengtos durys iš verandos patalpos 1-4 į kambarį 1-3, turi būti panaikintos durys iš ieškovei atitenkančio kambario 1-5 į verandos patalpą 1-4 ir į atsakovui atitenkantį kambarį 1-3. Nors skundžiamu teismo sprendimui įpareigojimai ieškovei ir atsakovui dėl durų įrengimo ar jų panaikinimo nustatyti, tačiau nesant pateikto patalpų pertvarkymo projekto liko neištirtos galimybės, ar tokie pertvarkymai yra galimi ir ar jie nepažeis bendraturčių teisių. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs šalims įpareigojimus dėl tam tikrų patalpų pertvarkymų, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad liko neišspręstas ir klausimas dėl durų iš ieškovei paskirtos patalpos 1-2 į atsakovui paskirtą kambarį 1-3 panaikinimo, kas patvirtina, kad numatomiems pertvarkymams yra būtinas konkretizuotas ir aiškus projektas.

9123.

92Projekto būtinybę patvirtina ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei šalims iškilęs poreikis teikti įrodymus dėl šių pertvarkymų galimybės. Todėl nesant konkretaus gyvenamojo namo atidalinimo projekto, siekiant patalpų atidalijimo nėra galimybės tinkamai nustatyti būsimus reikalingus pertvarkymus. Šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai – specialisto ir eksperto išvados, nesant konkretaus numatytos pertvarkos projekto, galėtų patvirtinti tik pertvarkymų galimybę (arba atvirkščiai, tokios galimybės nesant), bet negali būti pagrindu įpareigoti šalis atlikti pertvarkymus pagal nekonkretizuotą projektą, t.y. faktiškai be projekto.

9324.

94Analogiškai būtinas ir ūkinio pastato atidalijimo projektas. Ieškovė prašydama atidalinti ūkinį pastatą iš esmės rėmėsi tik žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu (t. 1, b. l. 115), kuriuo nustatyta 8 kv. m žemės sklypo dalis po ūkiniu pastatu, kuri paskirta naudotis atsakovui, o ūkinio pastato plano ir jame numatomo pertvarkymo projekto ieškovė byloje nepateikė. Todėl negalima pripažinti pagrįsta skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurioje nustatytas ieškovei įpareigojimas įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio pertvaras, kurių konkreti vieta nėra suprojektuota ir nurodyta, nenurodytas patekimas į šią atsakovui paskirtą dalį.

9525.

96Ieškovė siekdama, kad būtų nustatytas jos bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantas, privalėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas sprendimu tiksliai nustatyti, kaip konkrečiai, kokiu būdu ir kokiais konkrečiais sprendiniais bus realizuotas statinių atidalinimas, numatant konkretizuotą patalpų pertvarkymo variantą ir pateikiant parengtą projektą, kas garantuotų ir tinkamą jo vykdymą.

9726.

98Būtent dėl tos priežasties, kad ieškovė nėra parengusi gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atidalinimo projekto nebuvo tinkamai suformuluoti ir ieškovės reikalavimai, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pats negali išnagrinėti tarp šalių kilusio ginčo, nes tai būtų susiję su ieškovės pareikštų reikalavimų viršijimu, kas nagrinėjamu atveju negalima (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

9927.

100Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra betarpiškai susijusi su šalims atidalijamos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalies naudojimu, todėl kolegija nustačiusi, kad negali išspręsti ginčo dėl statinių atidalijimo, negali spręsti ir dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendimu kanalizacijos šulinį paskyrė šalims naudotis bendrai, tačiau jis yra būtent atsakovui paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl nenustatytos galimybės juo naudotis ieškovei.

10128.

102Vertinant nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui yra paskirta žemės sklypo dalis, kurioje yra įvažiavimas į sklypą, ir nors ieškovė teigia sutinkanti įsirengti atskirą įvažiavimą, tačiau toks įpareigojimas nėra nustatytas, o nesant įvažiavimo įrengimo projekto negalima spręsti, ar jis apskritai yra galimas. Todėl atsakovui paskyrus naudotis šiuo metu esančiu bendro naudojimo įvažiavimu nėra apsaugomos jo teisės juo naudotis jam vienam.

10329.

104Kolegija taip pat pažymi, kad žemės sklypo bendraturčiais yra ir A. P. bei L. C., todėl sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo jie pirmiausia turėtų būti traukiami šalimis, o ne trečiasiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai spręstina dėl jų procesinės padėties pakeitimo.

10530.

106Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad neturi galimybių išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi tai susiję ne tik su ieškovės siūlomo atidalijimo projekto parengimu ir su tuo susijusių aplinkybių aiškinimusi, bet tai suponuoja ir būtinybę tikslinti reikalavimus. Todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

107Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

108Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

109Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė L. P. patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) atidalinti L. P. ir... 8. 2.... 9. Atsakovas R. C. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti R. C. ir L.... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu L. P.... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės... 16. III.... 17. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. 5.... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. C. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės... 20. 1.1.... 21. Teismas nepagrįstai nusprendė atidalinti šalims bendrosios nuosavybės teise... 22. 1.2.... 23. Teismas ieškovei priteisė geriausią gyvenamojo namo dalį, o atsakovui tik... 24. 1.3.... 25. Teismas, gindamas ieškovės interesus, sprendime nepagrįstai konstatavo, kad... 26. 1.4.... 27. Teismas, priteisdamas atsakovui kambarį 1-3 ir verandą, faktiškai atėmė... 28. 1.5.... 29. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo... 30. 1.6.... 31. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad... 32. 1.7.... 33. Teismas, priteisęs atsakovui kambarį 1-3, o ieškovei šalia jo esančius... 34. 1.8.... 35. Gyvenamojo namo patalpa 1-5 atsirado sujungus buvusias patalpas 1-5 ir 1-4... 36. 1.9.... 37. Teismas ūkinį pastatą atidalijo taip, kad bendro naudojimo patalpa –... 38. 1.10.... 39. Teismas pripažino, kad ieškovės pateiktas UAB „Žemetra“ projektas yra... 40. 1.11.... 41. Teismas įpareigojo ieškovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo... 42. 1.12.... 43. Teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką, paskyrė atsakovui... 44. 1.13.... 45. Teismas ieškovei paskyrė naudotis geriausia žemės sklypo dalimi, t. y.... 46. 1.14.... 47. Teismas, paskyręs atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra... 48. 1.15.... 49. Teismas kanalizacijos šulinį nusprendė palikti bendra šalių nuosavybe, o... 50. 1.16.... 51. Žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keturiems asmenims,... 52. 6.... 53. Ieškovė L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti... 54. 7.... 55. Trečiasis asmuo L. C. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės ... 59. 8.... 60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 61. 9.... 62. Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų... 63. 10.... 64. Ieškovė prašė atidalinti statinius ir žemės sklypą pagal jos... 65. 11.... 66. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimu nurodo, kad teismas statinius... 67. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 68. 12.... 69. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 70. 13.... 71. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus, t.... 72. 14.... 73. Kadangi atsakovas įrodymus gavo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo,... 74. 15.... 75. Ieškovė pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsikirsdama... 76. 16.... 77. Laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) ir... 78. Dėl nevisapusiško aplinkybių išsiaiškinimo atidalinant tarp bendraturčių... 79. 17.... 80. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį... 81. 18.... 82. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės... 83. 19.... 84. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 85. 20.... 86. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CK 4.80 straipsnio 1, 2... 87. 21.... 88. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas,... 89. 22.... 90. Iš ieškovės patikslinto ieškinio ir priimto teismo sprendimo akivaizdu, kad... 91. 23.... 92. Projekto būtinybę patvirtina ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti... 93. 24.... 94. Analogiškai būtinas ir ūkinio pastato atidalijimo projektas. Ieškovė... 95. 25.... 96. Ieškovė siekdama, kad būtų nustatytas jos bendrosios dalinės nuosavybės... 97. 26.... 98. Būtent dėl tos priežasties, kad ieškovė nėra parengusi gyvenamojo namo ir... 99. 27.... 100. Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra betarpiškai susijusi su šalims... 101. 28.... 102. Vertinant nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atkreiptinas dėmesys... 103. 29.... 104. Kolegija taip pat pažymi, kad žemės sklypo bendraturčiais yra ir A. P. bei... 105. 30.... 106. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad neturi galimybių išnagrinėti... 107. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 108. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 sprendimą panaikinti... 109. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....