Byla 2S-1776-392/2011
Dėl skolos ir netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Bonus Aurum“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Bonus Aurum“ 9 891,45 Lt skolos, 8,05 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Bonus Aurum“ turtą ieškinio sumai. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką, t. y. nuo 2008 m. lapkričio mėn. piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovu, su juo nebendradarbiauja – skolininkas nepranešė pareiškėjui apie negalėjimo atsiskaityti priežastis bei nesiūlė su juo susitarti taikiai. Iš tokių atsakovo veiksmų ieškovas daro išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga. Be to, prievolės įvykdymo vengimas trikdo ieškovo veiklą bei ieškovo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą. Pažymi, kad atsakovas jokio turto, neapsunkinto prievolėmis, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas ir yra turtinio pobūdžio, šis faktas pats savaime nesudaro pagrindo tokias priemones taikyti. Teismas konstatavo, kad skolos suma laikytina nedidele, tuo tarpu byloje nėra duomenų apie atsakovo veiksmus, liudijančius jo ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas.

5Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti atsakovui UAB „Bonus Aurum“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose kredito įstaigose, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas atsižvelgiant į didelę reikalavimo sumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, esant didelei ieškinio sumai, preziumuojama, kad yra grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nors ši prezumpcija nėra absoliuti, ji šiuo atveju taikytina, nes atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Pažymėjo, kad atsakovas jau nuo 2008 m. lapkričio mėnesio piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškovu, nepranešė ieškovui apie neatsiskaitymo priežastis, nesiūlė situacijos išspręsti taikiai, o šiuo atveju yra išnaudotos visos priemonės nepriverstiniam skolos išieškojimui. Visa tai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir finansiniu stabilumu. Pabrėžė, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka įsitikinti tuo, kad egzistuoja tokios grėsmės atsiradimo tikimybė.

6Atsakovas UAB „Bonus Aurum“ atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą nepateikė.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, tačiau sprendžiant ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1300/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1140/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl

139 891,45 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu laikė nedidele. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi jos nepaneigia byloje esantys įrodymai bei formuojama teismų praktika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo suma – tik 9 891,45 Lt veikiančiam juridiniam asmeniui objektyviuoju apspektu negali būti laikoma didele. Tuo tarpu, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepateikė apskritai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo prašoma priteisti piniginė suma yra ženkli atsakovui bei įrodymų apie tai, kad atsakovas turi tokių finansinių sunkumų, kurie neleistų jam įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

14Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo nutartis imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįsta ir tinkamai motyvuota, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17 str., 145 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, o būtent deklaratyvūs teiginiai apie didelę ieškinio sumą bei spėjimai apie sunkią atsakovo finansinę padėtį, vertintini itin kritiškai, kadangi jie nepagrindžiami atitinkamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių ieškovo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios keltų grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas nepateikė.

16Apelianto argumentai, susiję su atsakovo vengimu vykdyti savo prievolę ieškovui, dėl kurios pareikštas ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės nevertina ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs teisinis ginčas dėl prievolės egzistavimo ar dydžio, kuris yra nagrinėjamas teisme, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.

17Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 339 str., teismas

Nutarė

19Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškiniu teismo prašė... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo... 5. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo... 6. Atsakovas UAB „Bonus Aurum“ atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties... 10. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos... 12. Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nors teismų praktikoje aplinkybė,... 13. 9 891,45 Lt sumos, kurią pirmosios instancijos teismas atsakovo atžvilgiu... 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga pagrįsti laikinųjų... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo atskirajame skunde... 16. Apelianto argumentai, susiję su atsakovo vengimu vykdyti savo prievolę... 17. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 339 str., teismas... 19. Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti...