Byla I-2971-331/2013
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Nijolės Žalnieriūnienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovei Elai Gurinai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GECO Vilnius“ atstovui advokatui Mariui Devyžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos vartotojų asociacijos skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „COWI Lietuva“, UAB „GECO Vilnius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-03-07 sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nusprendė, kad UAB „GECO Vilnius“ planuojama ūkinė veikla yra leistina adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 159-161).

3Pareiškėja skundu (b. l. 1?4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-07 sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių; 2) įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą iš naujo įvertinti UAB „GECO Vilnius“ planuojamos ūkinės veiklos (20 MW biokuro katilinės statybos) poveikį visuomenės sveikatai ir nurodytos veiklos leistinumą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

4Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis yra priimtas tinkamai neįvertinus planuojamos ūkinės veiklos masto, pobūdžio ir statybos vietos ypatumų — nėra tinkamai atsižvelgta į visus reikšmingus ir aktualius planuojamos ūkinės veiklos bei jos galimo poveikio aspektus visuomenės sveikatai ir aplinkai. Priimant sprendimą nebuvo tinkamai įvertintas vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumas aplinkosaugos požiūriu ir įtaka visuomenės sveikatai bei gyvenimo kokybei.

5Pabrėžė, jog žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą yra saugomoje teritorijoje — jis patenka į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio bei III a pogrupio Žemųjų Panerių vandenvietės teritorijas. Todėl priimant sprendimą privalėjo būti visapusiškai ir išsamiai įvertinta planuojamos veiklos įtaka Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniui ir jo ekosistemai bei Žemųjų Panerių vandenvietei, tačiau toks vertinimas atliktas nebuvo.

6Pažymėjo, kad UAB „GECO Vilnius“ planuojama ūkinė veikla žemės sklype negali būti vykdoma, kadangi nėra suderinama su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), reikalavimais: 1) pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas vandenviečių teritorijose draudžiama statyti gamybinius statinius ir įrenginius (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyrius); 2) pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 60 p. gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 50 m, tačiau šiuo atveju tokio atstumo nebuvo laikytasi; 3) artimiausias gyvenamasis namas nuo planuojamos ūkinės veiklos yra nutolęs mažiau nei 25 m ir tai taip pat nėra suderinama nei su Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių reikalavimais; 4) atsakovas tinkamai neįvertino visų reikšmingų veiksnių, susijusių su UAB „GECO Vilnius“ planuojama ūkine veikla, kurie gali daryti poveikį visuomenės sveikatai. Sprendime yra tik nurodomos (perrašomos) ataskaitos nuostatos, tačiau tikslus ir išsamus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas nėra atliekamas. Sprendime nėra vertinamos veiklos organizatoriui nepalankios alternatyvos, galimos grėsmės, ekstremalios situacijos, avarijos ir t. t., nors tai turėjo būti įvertinta; 5) atsakovas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „GECO Vilnius“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio Žemųjų Panerių vandenvietei, kuri yra žemės sklype, todėl laiko, jog nebuvo įvertintas ir planuojamos veiklos poveikis visuomenės sveikatai; 6) sprendime nebuvo įvertinti ir su planuojama ūkine veikla susiję transporto srautai bei jų skleidžiama tarša.

7Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

8Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 154-157) paaiškino, kad itin detaliai išnagrinėjo ataskaitos turinį įvairiais aspektais. Ataskaitoje buvo pateikta išsami informacija apie planuojamos ūkinės veiklos ir su ja susijusio autotransporto keliamą triukšmą bei oro taršą. Suskaičiuotos planuojamos ūkinės veiklos šaltinių išmetamos teršalų (anglies monoksido, azoto dioksido, kietųjų dalelių (KD2,5, KD10) koncentracijos, kurios planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir artimiausioje gyvenamojoje teritorijoje neviršijo nustatytų ribinių verčių. Atsižvelgdamas į tai mano, kad konstatuoti galimo teisės aktų pažeidimo ar neatitikimo, taip pat galimo viešojo intereso ignoravimo, nėra jokio pagrindo.

9Buvo atsižvelgta ir į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos vieta patenka į III a pogrupio Žemųjų Panerių vandenvietės SAZ 3b (cheminės taršos apribojimo) juostą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 patvirtintu Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ 2 priedu, vandenviečių SAZ trečiojoje juostoje yra draudžiama veikla/objektai, galintys bakteriologiškai ar cheminėmis medžiagomis ir preparatais užteršti požeminį vandenį. Tačiau planuojamos katilinės veikla nei bakteriologiškos nei kitos minėtos taršos grėsmės nekelia. Eksploatuojant katilinę, į aplinkos orą bus išmetamos tik dujinės agregatinės būsenos (CO, NOx) arba aerozolių (kietųjų dalelių) pavidalu, todėl nei į požeminius, nei į gruntinius vandenis nepateks.

10Pažymėjo, kad 2013-01-25 Vilkpėdės seniūnijos patalpose vyko visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas, į kurį nei vienas suinteresuotas visuomenės atstovas neatvyko.

11Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 162-165) paaiškino, kad būtina nustatyti, ar pagal Lietuvos vartotojų asociacijos įstatus ši asociacija skatina aplinkos apsaugą, ir ar gali būti laikoma suinteresuota institucija, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį ir į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – ir PAV įstatymas) nustatytą suinteresuotos institucijos sąvokos apibrėžimą. Įvertinęs visą PAV įstatymo 7 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytą informaciją ir aplinkybes, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas), vadovaudamasis PAV įstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašu, patvirtintu Aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-311, Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, patvirtintais Aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665 ir kitais teisės aktais, pagal savo kompetenciją priėmė atrankos išvadą, kad (duomenys neskelbtini), biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) neprivalomas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nagrinėjamoje situacijoje, vadovaujantis PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektas, tačiau galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV priima atsakinga institucija Departamentas, todėl Departamento priimama atrankos išvada sukelia tiesiogines teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

14Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GECO Vilnius“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pripažinti, kad pareiškėja neturėjo teisės pateikti skundo ir skundą palikti nenagrinėtu arba, tuo atveju, jei būtų konstatuota, jog pareiškėja Lietuvos vartotojų asociacija turėjo teisę pateikti skundą, pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 27-36) paaiškino, kad pareiškėja neturėjo teisės pateikti skundo, gindama viešąjį interesą, kadangi tokia teisė nenumatyta nei Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, nei kituose nacionaliniuose teisės aktuose, negalėjo remtis ir Orhuso konvencija. UAB „GECO Vilnius“ planuojamai ūkinei veiklai nėra būtinas PAV, kas konstatuota ir Departamento 2013-03-28 galutine atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1579, o tai reiškia, kad planuojamai ūkinei veiklai Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis negali būti tiesiogiai taikoma, todėl pareiškėja negalėjo remtis minėtomis normomis ir neturėjo teisės gindama viešą interesą pateikti skundo. Pareiškėja skunde nenurodo apie tai, kokių narių ir kokias teises pažeidžia priimtas sprendimas, kaip sprendimas yra susijęs su konkrečiais pareiškėjos nariais ir kokią įtaką daro šių narių teisėms. Pareiškėja nėra įgaliota veikti kaip asociacijos narių atstovė, o asociacijos narių nenurodė atskirais pareiškėjas, todėl mano, kad skundą padavė tam teisės neturintis asmuo. Pareiškėja nevykdo veiklos planuojamos veiklos teritorijoje ar netoli jos, todėl realiai planuojama vykdyti veikla su pareiškėja nėra niekaip susijusi ir negali pažeisti jos, kaip juridinio asmens teisių.

15Dėl Žemųjų Panerių vandenvietės pažymėjo, kad vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Lietuvos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (toliau - HN 44:2006) akivaizdu, jog neteisingas pareiškėjos teiginys, kad vandenvietės apskritai draudžiama statyba, kadangi draudimai skiriasi nuo vandenvietės juostos. Šiuo atveju, planuojama veikla nepatenka į draudžiamų veiklų sąrašą, o pareiškėja priešingai neįrodė. Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 62 p. katilinių, šiluminių elektrinių sanitarinės apsaugos zonos dydis nustatomas pagal teršiančiųjų medžiagų ir triukšmo sklaidos skaičiavimus, taip pat atsižvelgiant į šių objektų fizikinį poveikį. Taigi, biokuro katilinės sanitarinė zona turėjo būti nustatoma ne pagal bendruosius sanitarinių apsaugos zonų dydžius, bet pagal konkrečius skaičiavimus ir jiems įtaką darančius kriterijus, todėl pareiškėjos nurodomas 50 m dydis šiuo konkrečiu atveju neturi būti taikomas.

16Atsižvelgdama į tai, jog įmonės sanitarinė apsaugos zona sutampa su planuojamos vykdyti veiklos teritorijos ribomis, mano, kad turi būti atmestinas ir skundo argumentas dėl 25 metrų atstumo nuo žemės sklypo esančio gyvenamojo namo. Skunde minimas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra už 25 m. nuo biokuro katilinės sklypo ribos, todėl akivaizdu, jog į sanitarinės apsaugos zoną nepatenka. Dėl ekstremalių situacijų, avarijų įvertinimo teigia, kad pareiškėja savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių konkrečių teisės normų, kuriose pareiškėjos nurodomi reikalavimai yra įtvirtinti, todėl juos laiko subjektyvia pareiškėjos nuomone. Be to, ataskaita buvo parengta vadovaujantis Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, kuriuose pagal rekomenduojamą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos struktūrą nėra skyriaus, kuriame privalo būti pateikiama ir įvertinta ši informacija, kadangi tai nėra visuomenės sveikatos specialistų kompetencija. Minėta informacija buvo pateikta Departamentui informacijoje atrankai dėl PAV 4.5 skyriuje „Gaisrų ar kitų ekstremalių situacijų (avarijų) tikimybė ir jų prevencija“, todėl reikalavimas pateikti ir vertinti šią informaciją poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje yra nepagrįstas.

17UAB „GECO Vilnius“ teigimu, pareiškėja sutapatina visiškai dvi skirtingas procedūras -poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog sprendimu nepagrįstai nebuvo įvertinta planuojamos ūkinės veiklos įtaka Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijai ir jo ekosistemai, akivaizdu, jog atsakovas ir neturėjo pareigos vertinti planuojamos ūkinės veiklos pareiškėjos nurodytais aspektais, kadangi pareiškėjos nurodyti tariamai nepagrįstai neįvertinti kriterijai yra PAV objektas ir šių kriterijų įvertinimas priskiriamas Departamento, o ne Visuomenės sveikatos centro kompetencijai.

18Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GECO Vilnius“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 172-175) paaiškino, kad skunde nurodytas teiginys, jog planuojama ūkinė veikla vandenviečių teritorijose draudžiama, neturi jokio ryšio su planuojama UAB „GECO Vilnius“ biokuro katiline (duomenys neskelbtini). Biokuro katilinė planuojama esamoje pramoninėje teritorijoje, rekonstruojant esamą gamybinį pastatą, o ne vandenviečių teritorijose. Nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo iki artimiausios Žemųjų Panerių vandenvietės (duomenys neskelbtini) yra apie 860 m.

20Pareiškėja klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad gamybinio objekto sanitarinė apsaugos zona turi būti ne mažesnė kaip 50 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“, biokuro katilinėms normatyvinė sanitarinė apsaugos zona nereglamentuojama. UAB „GECO Vilnius“ biokuro katilinės sanitarinė apsaugos zona, sutampanti su įmonės sklypo ribomis, teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyta atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jos dydis pagrįstas įvertinus fizikinius, cheminius ir kitus veiksnius.

21Teigia, kad pareiškėjos teiginys dėl neišlaikyto minimalaus sanitarinės apsaugos zonos atstumo yra nepagrįstas, kadangi skunde minimas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantis už 25 m. nuo UAB „GECO Vilnius“ biokuro katilinės sklypo ribos, į nustatytą su sklypo ribomis sutampančia įmonės sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) nepatenka. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, šiame dokumente pagal struktūrą nėra skyriaus, kuriame privalo būti pateikiama ir įvertintos ekstremalios situacijos, avarijos, kadangi tai nėra visuomenės sveikatos specialistų kompetencija.

22Klaidingu laiko pareiškėjos teiginį, kad UAB „GECO Vilnius“ veikla planuojama Žemųjų Panerių vandenvietės žemės sklype. UAB „GECO Vilnius“ ūkinę veiklą planuoja esamoje pramoninėje teritorijoje žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), o Žemųjų Panerių vandenvietė yra įrengta (duomenys neskelbtini). Minėtos vandenvietės teritorijoje nevykdoma jokia veikla, nesusijusi su vandens išgavimu ir jo kokybės gerinimu, į vandenvietės griežto režimo sanitarinę apsaugos juostą jokie objektai nepatenka ir negali būti planuojami. Nuo planuojamos biokuro katilinės sklypo skunde minima vandenvietė yra nutolusi apie 860 m atstumu ir neprieštarauja Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ 2 priedo reikalavimams. Pareiškėjos teiginius dėl neįvertinto transporto srauto laiko nepagrįstais, nes ataskaitoje buvo pateikta išsami informacija apie planuojamą ūkinę veiklą tame tarpe ir esamus, perspektyvinius ir su planuojama ūkine veikla susijusius transporto srautus.

23Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „COWI Lietuva“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

24S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s

25Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-07 sprendimo Nr. 6, kuriuo nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 159-161).

26Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „GECO Vilnius“ planuoja įrengti 20 MW biokuro katilinę rekonstruotame pastate (b. l. 15-16).

27Departamentas UAB „GECO Vilnius“ planuojamai ūkinei veiklai atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir 2013-01-28 priėmė išvadą Nr. (38-4) VR-1.7-449, kad biokuro katilinės statybos PAV neprivalomas (b. l. 7-8).

28Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-02-05 raštu Nr. (12-37)-2-602 šiai išvadai nepritarė, prašė persvarstyti išvadą (b. l. 158), nes atrankos išvadoje nebuvo pateikta informacija apie tai, ar planuojamai ūkinei veiklai nustatoma sanitarinė apsaugos zona, apie katilinės atstumą iki artimiausių gyvenamųjų teritorijų, nenurodytas galimas psichosocialinis poveikis, nebuvo duomenų ir apie galimą aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimą.

29Neįvykus persvarstymui UAB „COWI Lietuva“ atsakovui pateikė planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kurioje siūloma nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribas planuojamai katilinei (b. l. 41-152).

30Atsakovas 2013-03-07 sprendimu Nr. 6 nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina (b. l. 159-161).

312013-03-28 Departamentas raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1579 priėmė galutinę atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią 20MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (b. l. 37-39).

32Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 4 straipsnyje apibrėžti PAV vertinimo tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai; 2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti; 3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

33Remiantis PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi PAV proceso dalyviai yra: 1) atsakinga institucija – Vyriausybės įgaliota institucija; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos; 3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas); 4) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas; 5) visuomenė; 6) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas – Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą.

34PAV proceso dalyvių funkcijos apibrėžtos PAV įstatymo 6 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog atsakinga institucija koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą; atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą; prireikus pasitelkia konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija.

35Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

36Remiantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu PAV atliekamas, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

37Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra reglamentuota PAV įstatymo 7 straipsnyje. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (2 dalis). Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija (3 dalis). Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija) (4 dalis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. <...> (7 dalis). 10 dalyje įtvirtinta, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą, o pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalį atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal šio straipsnio 13 dalį atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

38Išanalizavus ginčą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas matyti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra užbaigiama atsakingai institucijai (šiuo atveju Departamentui) priėmus galutinę atrankos išvadą dėl poveikio vertinimo aplinkai, būtent ši išvada ir gali sukelti realias teisines pasekmes pareiškėjai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektas, šiuo atveju pateikė ginčijamą 2013-03-07 sprendimą Nr. 6, kurį išnagrinėjęs Departamentas 2013-03-28 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1579 priėmė galutinę atrankos išvadą (b. l. 176-178), pagal kurią 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo ginčijamas sprendimas yra tik viena iš atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso etapų sudedamųjų (tarpinių) dalių ir realiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Teismo vertinimu šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis. Todėl minėto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-07 sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Departamentas 2013-03-28 raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1579 priėmė galutinę atrankos išvadą (b. l. 176-178), kuri gali sukelti realius teisinius padarinius. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinę Departamento priimtą atrankos išvadą, kurią LITEKO duomenimis yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2972-189/2013). Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą, teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą – Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvados teisėtumą, reikšmę galutinės atsakingos institucijos atrankos išvados teisėtumui ir pagrįstumui.

39Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Tokia išvada atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl procedūrinio pobūdžio dokumentų nepriskyrimo administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų kategorijai (LVAT administracinės bylos: Nr. A502-1466/2010, Nr. AS556-730/2010, Nr. AS822-742/2011; Nr. AS520-428/2013; Nr. AS438–462/2013 ir kt.) (ABTĮ 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti sprendimą, kuris jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

41Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, jis paliekamas galioti, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina, todėl nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą iš naujo įvertinti UAB „GECO Vilnius“ planuojamos ūkinės veiklos (20 MW biokuro katilinės statybos) poveikį visuomenės sveikatai ir nurodytos veiklos leistinumą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

42Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 105-106 straipsniais, 149 straipsniu, teismas

Nutarė

43nutraukti administracinę bylą Nr. I-2971-331/2013 dalyje dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-07 sprendimo Nr. 6 panaikinimo.

44Kitoje dalyje skundą atmesti.

45Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-03-07 sprendimu dėl planuojamos... 3. Pareiškėja skundu (b. l. 1?4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 4. Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis yra... 5. Pabrėžė, jog žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą yra... 6. Pažymėjo, kad UAB „GECO Vilnius“ planuojama ūkinė veikla žemės sklype... 7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus... 8. Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras su pareiškėjos skundu... 9. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos vieta patenka į... 10. Pažymėjo, kad 2013-01-25 Vilkpėdės seniūnijos patalpose vyko visuomenės... 11. Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GECO Vilnius“ su pareiškėjos skundu... 15. Dėl Žemųjų Panerių vandenvietės pažymėjo, kad vadovaujantis... 16. Atsižvelgdama į tai, jog įmonės sanitarinė apsaugos zona sutampa su... 17. UAB „GECO Vilnius“ teigimu, pareiškėja sutapatina visiškai dvi... 18. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GECO Vilnius“ atstovas teismo posėdyje... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ su pareiškėjos skundu... 20. Pareiškėja klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad gamybinio objekto... 21. Teigia, kad pareiškėjos teiginys dėl neišlaikyto minimalaus sanitarinės... 22. Klaidingu laiko pareiškėjos teiginį, kad UAB „GECO Vilnius“ veikla... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „COWI Lietuva“ atstovas teismo posėdyje... 24. S k u n d a s n e t e n k i n t i n a s... 25. Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro... 26. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad žemės sklype, esančiame adresu:... 27. Departamentas UAB „GECO Vilnius“ planuojamai ūkinei veiklai atliko... 28. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013-02-05 raštu Nr. (12-37)-2-602... 29. Neįvykus persvarstymui UAB „COWI Lietuva“ atsakovui pateikė planuojamos... 30. Atsakovas 2013-03-07 sprendimu Nr. 6 nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla... 31. 2013-03-28 Departamentas raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-1579 priėmė galutinę... 32. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo... 33. Remiantis PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi PAV proceso dalyviai yra: 1)... 34. PAV proceso dalyvių funkcijos apibrėžtos PAV įstatymo 6 straipsnyje, kurio... 35. Pagal PAV įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, planuojamos ūkinės veiklos PAV... 36. Remiantis PAV įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu PAV atliekamas, kai... 37. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra reglamentuota PAV... 38. Išanalizavus ginčą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas matyti, kad... 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja... 41. Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių... 42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 43. nutraukti administracinę bylą Nr. I-2971-331/2013 dalyje dėl Vilniaus... 44. Kitoje dalyje skundą atmesti.... 45. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...