Byla 2A-865-440/2015
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Žemda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-498-776/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Žemda“ dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“ 2014-10-02 kreipėsi į teismą su pareiškimu atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Žemda“ dėl teismo įsakymo išdavimo. 2014-10-03 Šiaulių apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės RUAB „Žemda“ 8588,87 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 8588,87 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-03 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 64,00 Lt žyminį mokestį kreditoriaus UAB „Šiaulių vandenys“ naudai. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2014-11-10 ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės RUAB „Žemda“ 2487,51 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,72 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2010-03-23 su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2010-03-23/1, pagal kurią atsakovė atliko rangos darbus (darbo projekto parengimas, inžineriniai tyrinėjimai, statybos darbai) objekte „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“. Pažymėjo, kad 2010-03-23 sutartis buvo įvykdyta, tačiau garantiniu laikotarpiu dviejuose iš atsakovės statytų objektų įvyko avarijos – 2014-02-07 Šilutės – Pagėgių gatvių sankryžoje ir 2014-02-18 Pabalių – Šaukėnų gatvių sankryžoje vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų. Komisija sudaryta iš ieškovės darbuotojų nuvykusi į avarijos vietas nustatė, kad vandentiekio avarijos kilo dėl netinkamai rangovo sumontuotų PE DN 110 mm elektrinės ir PE pereinančios movų. Pabrėžė, kad įvykus minėtoms avarijoms sutriko vandens tiekimas vartotojams, todėl ieškovė, esant ekstremaliai situacijai, privalėjo operatyviai savo lėšomis likviduoti vandentiekio tinklo avarijos padarinius, nepateikdama pretenzijos dėl objektų defektų atsakovei, nes vandentiekio avarijos likvidavimo uždelsimas butų padidinęs avarijos padarinius – galėjo būti sutrikdytas visuomeninio transporto eismas, nukentėti žmonės, padidėti išbėgusio į aplinką vandens nuostoliai ir kt. Taip pat nurodė, kad likviduojant avarijos padarinius pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti, kad atsakovė atlygintų trūkumų šalinimo išlaidas. 2014-02-27 pateikė pretenziją atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

4Atsakovė RUAB „Žemda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nesilaikydama sutarties sąlygų dėl defektų pašalinimo į atsakovę nesikreipė, apie nustatytus defektus neinformavo, 2014-02-07 ir 2014-02-18 surašė vienašalius aktus. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti atliktų rangos darbų defektų nustatymo (fiksavimo) procedūrose, įvertinti jų atsiradimo priežastis, mąstą, taip pat pačiai juos ištaisyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei pačiai vienašališkai nustačius tariamus statinio defektus ir pačiai savo lėšomis šiuos defektus pašalinus, tapo objektyviai nebeįmanoma nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinio ryšio tarp šių defektų atsiradimo ir rangovo veiksmų vykdant sutartinę prievolę. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti duomenys – fotonuotraukos, aktai, kalkuliacijos, nepatvirtina atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo fakto bei atsakomybės dėl kilusių vandentiekio avarijų. Teigė, kad ieškovė turėjo objektyvią galimybę apie likviduotinus avarijos padarinius laiku informuoti atsakovę bei kviesti į avarijos vietą atvykti atsakovės atstovus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės RUAB „Žemda“ ieškovei UAB „Šiaulių vandenys“ 2487,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2487,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,72 Eur žyminio mokestį. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2010-03-23 tarp šalių pasirašytos rangos sutarties Nr. 2010-03-23/1 pagrindu atsakovė atliko „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ rangos darbus. Nors nurodytoje sutartyje sulygti darbai atsakovės buvo atlikti tinkamai ir ieškovės priimti, sutartyje darbams numatytu garantiniu terminu dviejuose iš atsakovo statytų objektų įvyko avarijos, t.y. vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kvalifikuotina statybos rangos sutartimi, todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (LR CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Teismas remdamasis įstatymo nuostatomis pabrėžė, kad, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Konkrečiu atveju pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas vertino, kad ieškovė pasinaudojo teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, pateikusi pretenziją, kurios pateikimo pareigą nustatė šalių sudaryta rangos sutartis, taip pat LR CK 6.697 straipsnio 5 dalis. Teismas atkreipė dėmesį, kad LR CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovė tokia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, kad trūkumų atsiradimo momentas byloje nustatytas pagal byloje pateiktų įrodymų visumą. Remdamasis teismų praktikoje suformuota taisykle, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, tuo tarpu rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo, teismas pripažino rangos objekto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų trūkumų egzistavimo faktą konkrečiu atveju įrodytą. Teismas pažymėjo, kad trūkumų buvimo fakto iš esmės neneigė ir atsakovė, neprisiimdama tik atsakomybės už jų atsiradimą ir nesutikdama su tuo, kad ieškovė turėjo teisę savo lėšomis atlikti trūkumų šalinimo darbus ir tik vėliau pateikti pretenziją atsakovei dėl šių lėšų sumokėjimo. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė, būdama užsakove turėjo teisę reikalauti iš atsakovės vienos iš LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatytų pareigų vykdymo, kuo šiuo atveju ieškovė ir pasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė nepaneigė jo pagrįstumo, todėl atsakovę pripažino atsakinga dėl vandentiekio tinklų defektų ir, ieškovei pašalinus juos savo sąskaita, teismas konstatavo, kad atsakovei atsirado pareiga atlyginti šias išlaidas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovė RUAB „Žemda“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Ieškovė defektų fakto nustatymui pateikė 2014-02-07 ir 2014-02-18 pačios ieškovės darbuotojų pasirašytus aktus dėl žemės kasimo darbų, kuriuose tik iš ieškovės atsakingų asmenų sudaryta komisija konstatavo vandentiekio avarijų priežastis - netinkamai rangovo (atsakovės) sumontuotas movas, pridėjo objekto nuotraukas. Apeliantės vertinimu, ieškovės pateikti aktai ir nuotraukos niekaip nepagrindžia PE 110 mm elektrinės ir PE Q 50x32 mm pereinančios movų trūkumų, defektacijos aktuose jokių duomenų apie jų neatitikimus kokybės reikalavimams ar projektinei dokumentacijai nėra nurodyta. Apeliantė laiko, jog ieškovės teiginiai dėl nesandarių (nekokybiškų) movų nebuvo įrodyti.

102. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo LR CK 6.662 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą šalių teisę reikalauti skirti ekspertizę, jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumo, kadangi konkrečiu atveju ieškovei pačiai vienašališkai nustačius tariamus statinio defektus ir pačiai savo lėšomis šiuos defektus pašalinus, t. y. pakeitus iki tol atsakovės buvusias sumontuotas movas naujomis, tapo objektyviai nebeįmanoma nustatyti ar ieškovės nurodyti defektai inžinerinės sistemos elementuose apskritai buvo (tariamai defektuotų movų nebėra). Taip pat teismas klaidingai sprendime nurodo, kad atsakovė iš esmės neneigė trūkumo buvimo fakto, kadangi nuo pat bylos iškėlimo teisme pradžios atsakovė pabrėždavo, jog ieškovės nurodyti defektai yra tariami, o kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, aktai, kalkuliacijos nepatvirtina atsakovės sutartinių pareigų pažeidimo fakto ir įtakos objekte atliktiems darbams, t. y. nepatvirtino defektų egzistavimo fakto.

113. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą, sutarčiai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančią išvadą, jog ieškovė pagrįstai pasinaudojo teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, pateikdama atsakovui pretenziją, kurios pateikimo pareigą nustatė šalių sudaryta sutartis, taip pat LR CK 6.697 straipsnio 5 dalis. Visu pirma, tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos besąlygiškai įpareigojo ieškovę garantiniu laikotarpiu nustačius objekto defektus, per protingą terminą nuo jų nustatymo (ne nuo defektų pašalinimo), apie tai informuoti atsakovę (sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 punktas). Tokia pati sąlygą nurodyta ir CK 6.697 straipsnio 5 dalyje, t. y. užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie nustatytus defektus atsakovės neinformavo, o pateikė jai pretenziją tik dėl tariamų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Esant situacijai, kai atliktų darbų kokybės garantijos reikalavimo teisė įgyvendinama pažeidžiant sutarties bei įstatymo sąlygas (nuostatas), rangovas (atsakovė) negali būti verčiama savo atsakomybei prisiimti dėl to ieškovės patirtas išlaidas.

124. Pagal LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas rangovo turi būti pareikalauta prievolę įvykdyti natūra, t. y. kad rangovas neatlygintinai pašalintų darbų defektus, o tik šiam nurodyto reikalavimo neįvykdžius, reikalauti atlyginti darbams atlikti reikalingas išlaidas. Taigi pasirinkimo teisė defektus neatlygintinai šalinti pačiam ar atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas suteikta rangovui, o ne užsakovui. Nagrinėjamu atveju teismas padarė priešingą išvadą ir nurodytą pasirinkimo teisę nepagrįstai priskyrė ieškovei. Taip pat apeliantė nesutinka su ieškovės argumentais, kad 2014-02-07 ir 2014-02-18 buvo veikiama ekstremalių situacijų pagrindu, kadangi iš byloje pateiktų gedimų žurnalo išrašų bei duomenų apie mechanizmų panaudojimą matyti, kad Šilutės - Pagėgių gatvių sankryžoje buvo veikiama apie 10 valandų, o Pabalių - Šaukėnų gatvių sankryžoje - 4,4 valandas. Visi nurodyti ieškovės remonto darbai buvo vykdomi ne poilsio ar švenčių dienomis, o darbo dienomis ir darbo metu. Apeliantės nuomone nėra abejonių, jog per nurodytą laiką ieškovė turėjo visas galimybes informuoti atsakovę apie nustatytus defektus, pakviesti dalyvauti nustatymo (fiksavimo) procedūrose, įvertinant atsiradimo priežastis, mąstą, pasirenkant pašalinimo būdą, priemones. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovė iki tol informuodavo atsakovę apie atliktų darbų trūkumus, kviesdavo į apžiūrą. Atsakovė į šiuos pranešimus reaguodavo ir nustatytus defektus ištaisydavo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

151. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina apie garantiniu metu atsiradusius defektus. Šių defektų pasekmėje ieškovė negalėjo daliai gyventojų tiekti geriamąjį vandenį per šią vandentiekio trasą. Nustačius vandens išsiliejimo faktą, ieškovė buvo priversta stabdyti vandens tiekimą, užsukant sklendę, siekiant išvengti didesnių nuostolių. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad garantiniu laikotarpiu įvyko dvi ginčijamos vandentiekio avarijos. Pažymėtina tai, kad ieškovė apie įvykusiais vandentiekio avarijas buvo informuota telefonu pranešant (išrašas iš gedimų žurnalo registracijos), kad vanduo iš po žemės veržiasi ir bėga ant gatvių. Būtent, vandens išsiliejimo teritorijose, pagal sutartį, yra apeliantės nutiestos vandentiekio linijos. Jokie kiti vandentiekio tinklai, avarijos teritorijose nepraeina. Tad vandens išsiliejimas toje vietoje, pro kurią praeina tik vieninteliai apeliantės tiesti vandentiekio tinklai, yra pagrindas nustatyti faktą, kad vandentiekio linijos tiesimo darbai buvo atlikti su defektais.

162. Atsakovei neįrodžiusiai, t. y. nepateikus nei vieno įrodymo, kad byloje ginčijami defektai, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą, atsirado dėl vandentiekio trasos ar jos dalių normalaus susidėvėjimo, jos netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, o taip pat nepasinaudojus teise reikalauti ekspertizės, siekiant įrodyti šias aplinkybes, teismas neprivalėjo įpareigoti ieškovą įrodinėti, kad sumontuotos movos buvo su trūkumais. Teismui įpareigojus ieškovę įrodyti defektų atsiradimo priežastis, teismas būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo taisykles, nes ginčuose dėl statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo.

173. Ieškovė nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad iki tol objekte ne sykį nustatytų atliktų darbų trūkumų atvejais atsakovė būdavo informuojama iškart po jų nustatymo, taip pat kviečiama į apžiūras, o nustatytus trūkumus pašalindavo pati atsakovė. Priešingai, daugumoje atvejų dalyvavę atsakovės atstovai piktybiškai atsisakydavo pasirašyti ant defektų nustatymo aktų, taip pat nesilaikydavo surašytuose defektų aktuose nurodytų defektų šalinimo terminų. Taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2012-02-20, 2012-03-01 apeliantė buvo informuota apie įvykusią avariją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tuo pagrindu ieškovė savo lėšomis pašalinusi avarijos padarinius pateikė atsakovei apmokėti jos patirtas išlaidas. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai ir operatyviai pašalinti vandentiekio avarijos padarinius. Ieškovė atsižvelgdama į galimus avarijos padarinius ir siekdama kuo greičiau ir efektyviau juos pašalinti pasinaudojo LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir savo lėšomis sutaisiusi vandentiekio liniją ir surašiusi pretenziją dėl defektų nustatymo, pateikė atsakovei apmokėti ieškovės patirtas išlaidas susijusias su defektų šalinimu.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų išlaidų, šalinant defektus garantiniu laikotarpiu, priteisimo iš rangos darbus atlikusios atsakovės.

22Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2010-03-23 sudarė rangos sutartį „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ Nr. 2010-03-23/1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas finansuojamo projekto parengimo, inžinerinių tyrinėjimų ir statybos darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus, o ieškovė įsipareigojo už darbus sumokėti (16-46 b.l.). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad sutartyje numatyti darbai buvo atlikti ir priimti, tačiau garantiniu laikotarpiu įvyko vandentiekio avarijos – vandens nutekėjimas iš vandentiekio linijų. Iš pateiktų aktų matyti, kad komisija, susidedanti iš UAB „Šiaulių vandenys“ vandentiekio ir nuotakyno cecho viršininko Č. V., techninės priežiūros vadovo V. J. ir meistro R. N. nustatė, kad 2014-02-07 atkasus PE vandentiekio liniją Šilutės – Pagėgių sankryžoje nustatytas vandens nutekėjimas per nesandarią PE ø 110 mm elektrinę movą (47 b.l.), 2014-12-18 atkasus PE vandentiekio įvadą ø 50 mm ties Pabalių ( - ) namu, nustatytas vandens nutekėjimas per nesandarią PE pereinančią movą ø 50x32 mm (48 b.l.). 2014-02-27 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nustatytų statinio defektų patirtų tiesioginių išlaidų 7098,24 Lt sumoje apmokėjimo (54-55 b.l.). Į atsakovės argumentus, jog apie nustatytus trūkumus ieškovė privalėjo informuoti atsakovę bei kviesti ją į avarijos vietas apžiūrai, ieškovė atsikirto, jog dėl įvykusių avarijų buvo susidariusios ekstremalios situacijos, todėl ieškovė privalėjo jas operatyviai likviduoti. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė atsakovės atliktų darbų trūkumų egzistavimo faktą bei pagrįstai pasinaudojo LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauto atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Atsakovė RUAB „Žemda“ su tokiomis teismo išvadomis nesutiko, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teises normas, neteisingai aiškino sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, bylos medžiagą, turi pagrindo iš dalies sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą iš dalies netinkamai aiškino tarp šalių pasirašytos sutarties turinį, tačiau vertina, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą sprendimą.

23Visų pirma pažymėtina, kad konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp šalių sudaryta sutartis dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos kvalifikuotina statybos rangos sutartimi (LR CK 6.681 straipsnis), todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (LR CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. LR CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (LR CK 6.691 straipsnis). LR CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (LR CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (LR CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

24LR CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per LR CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš LR CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. LR CK 6.665 straipsnyje nustatyta rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. LR CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: (1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, (2) atitinkamai sumažinti darbų kainą, (3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (LR CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

25Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar sprendžiant dėl sutarties netinkamo vykdymo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

26Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2010-03-23 šalių sudarytos rangos sutarties „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros Tilžės, Verdulių, Kanapių, Girulių gatvių kvartale ir Šiaulių miesto Pabalių gyvenamajame rajone“ Nr. 2010-03-23/1 Konkrečių sutarties sąlygų 11.12 punktu šalys susitarė, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, kilusius dėl jo kaltės, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinį terminą. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (32 b.l.). Ieškovės teisė pačiai pašalinti trūkumus minėtoje rangos sutartyje nebuvo numatyta. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, Konkrečių sutarties sąlygų 11.12 punkte nurodyta užsakovo pareiga per garantinį laiką nustačius objekto defektus per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui, negali būti aiškinama kaip sutartimi įtvirtinta teisė ieškovei pačiai besąlygiškai šalinti rangovo atliktų darbų trūkumus. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiformavusi praktika, kad apie atsiradusios darbų defektus atsakovė buvo informuojama, kviečiama į įvykio vietas apžiūrai, nustatomas terminas nustatytiems defektams pašalinti (2013-03-01 UAB „Šiaulių vandenys“ pranešimas apie defektus, 2013-03-07 aktas dėl defektų pašalinimo, 2013-06-25 raštas dėl garantijų po rangos sutarties Nr. 2010-03-23/1 (statinio defektai), 2013-06-19 aktas dėl statybos defektų pašalinimo ir kt. (102, 114, 116, 117-122 b.l.). Nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad minėta Konkrečių sutarties sąlygų 11.12 punkte nustatyta sąlyga turi būti aiškinama, atsižvelgiant ne tik į lingvistinę formuluotę, bet ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad abi šalys aiškiai suvokė, jog atsiradus defektams ieškovė dėl nustatytų trūkumų privalo kreiptis į rangovę ir tik šiai nepašalinus defektų, trūkumų šalinimo darbus atlikti pati, o po to kreiptis į atsakovę dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Taip pat konkrečiu atveju atsižvelgusi į byloje pateiktus duomenis, kurie neginčijamai patvirtina, kad atsakovė apie 2014-02-07 ir 2014-02-18 įvykusias vandentiekio avarijas buvo informuota tik po jų likvidavimo praėjus daugiau nei savaitei – 2014-02-27 (54 b.l.), teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą bei nesudarė pakankamų sąlygų atsakovei pačiai ištaisyti atliktų rangos darbų defektų. Pabrėžtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vykdant statybos rangos darbų defektų šalinimo prievolę, kaip ir bet kurią kitą, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Tačiau atsižvelgusi į bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad konkrečių faktinių aplinkybių kontekste šios aplinkybės nepašalina atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtų išlaidų už avarijų padarinių pašalinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš bylos duomenų matyti, kad ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovė netinkamai vykdė šalių bendradarbiavimo pareigą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad po pretenzijos pateikimo atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl papildomų duomenų pateikimo, aiškinosi kilusių avarijų priežastis bei, kad siekė situaciją išspręsti derybų būdu. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad vandentiekio avarijų padarinių šalinimo darbus ieškovė privalėjo atlikti operatyviai, kadangi avarijų likvidavimo uždelsimas galėjo sutrikdyti ne tik transporto eismą, tačiau ir pažeisti viešąjį visuomenės interesą. Teismas pripažįsta, kad ilgesniam laikotarpiui apribojus vandens tiekimą gyventojams būtų kilusi nepalyginamai didesnė žala, ko pasėkoje, pati atsakovė butų patyrusi papildomų nuostolių. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju kilusių avarijų padarinius ieškovė pagrįstai likvidavo savo lėšomis bei po to kreipėsi į atsakovę dėl patirtų išlaidų, susijusių su vandentiekio tinklų avarijos likvidavimu, kadangi tokią situaciją įtakojo būtinybė operatyviai reaguoti ir likviduoti kilusius vandentiekio avarijos padarinius.

27Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina defektų egzistavimo fakto. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 straipsnis). Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atliktų darbų defektų nustatymo faktą patvirtino byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2014-02-07 ir 2014-02-18 defektavimo aktai (47-48 b.l.), fotonuotraukos (49-51 b.l.), avarijų registravimo žurnalo išrašai (77-79 b.l.). Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti minėtais duomenimis. Atsakovės argumentus, kad ekspertizės atlikimas būtų buvęs netikslingas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nepaneigė jokiais konkrečiais argumentais, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, savo prieštaravimus grindė tik deklaratyviais teiginiais. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus apie darbų trūkumų nebuvimą kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti darbų perdavimo – priėmimo aktai, atliktų darbų aktai, apskaičiavimai (89-95 b.l.), kalkuliacijos (57,59 b.l.) patvirtina, kad likviduojant 2014-02-07 ir 2014-02-18 kilusias vandentiekio avarijos padarinius, ieškovė patyrė 2487,51 Eur išlaidų. Atsakovė jokių konkrečių apskaičiavimų, kitų duomenų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus bei galinčių patvirtinti priešingas išvadas nepateikė, taip pat nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurie leistų suabejoti ieškovės pateiktų defektų šalinimo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumu.

28Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė įrodė pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

29Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

31Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės RUAB „Žemda“ apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Šiaulių apygardos teismas

Nutarė

33Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

35Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių vandenys“... 4. Atsakovė RUAB „Žemda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovė RUAB „Žemda“ prašo panaikinti Šiaulių... 9. 1. Ieškovė defektų fakto nustatymui pateikė 2014-02-07 ir 2014-02-18... 10. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime akcentavo... 11. 3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą,... 12. 4. Pagal LR CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytas imperatyvias įstatymo... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Šiaulių vandenys“... 14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai ir... 16. 2. Atsakovei neįrodžiusiai, t. y. nepateikus nei vieno įrodymo, kad byloje... 17. 3. Ieškovė nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų išlaidų,... 22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2010-03-23 sudarė rangos... 23. Visų pirma pažymėtina, kad konkrečiu atveju teisėjų kolegija neturi... 24. LR CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba... 25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 6.156 straipsnyje... 26. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2010-03-23 šalių sudarytos... 27. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą taip pat... 28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 29. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 31. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės RUAB „Žemda“ apeliacinį... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 33. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 35. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims....