Byla 2-223-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ dėl skolos už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos rajono vandenys“ ir atsakovei pagal priešieškinį akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo ir lėšų priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, G. A., individuali V. U. mėsos gamybos įmonė, G. A., uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“, „Ekovega“, „Hidrona“, „Ekoslėnis“, „Akai“, „Kerežis“, „E. Ž. ir partneriai“, „Lukoil Lietuva“, išvadą teikianti institucija Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, 2016-10-24 priėmė sprendimą, kuriuo: 1) ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės UAB „Agrovet“ 36 419,43 Eur skolą; 2) atsakovės UAB ,,Agrovet“ priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 36 419,43 Eur skolą už paslaugas yra įvykdyta 2012-03-20 šalių tarpusavio skolų įskaitymo aktu; 3) priteisė atsakovei iš ieškovės 7 154,76 Eur nepagrįstai gautas pajamas už AB „Klaipėdos rajono vandenys“ abonentų transportuotą nuotekų kiekį per UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausiusius nuotekų tinklus laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-07-08 bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisė atsakovei pagal priešieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Agrovet“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė atsakovei UAB „Agrovet“ iš ieškovės AB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2 261,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2017-07-13 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-24 sprendimą pakeitė iš dalies – atmetė UAB „Agrovet“ priešieškinį bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
3. Atsakovė UAB „Agrovet“ Klaipėdos apygardos teismui 2017-09-28 pateikė prašymą (b. l. 2-5) išdėstyti ir atidėti jai sprendimo vykdymą pagal siūlomą grafiką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skubiai sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal vykdomąjį raštą, išduotą nurodytų teismų procesinių sprendimų pagrindu, iki bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Teigia, kad gali būti pradėta jos turto realizavimo procedūra, dėl kurios pablogėtų įmonės materialinė padėtis bei pasunkėtų nutarties, kuria gali būti patenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvykdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

4. Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-05 nutartimi (b. l. 8-10) atsakovės UAB ,,Agrovet“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

   7

5. Teismo vertinimu, atsakovė UAB „Agrovet“ laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba siekia sustabdyti ieškovei palankaus Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-24 sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-13 nutarties vykdymą, t. y. šiais procesiniais sprendimais priteisto 36 419,43 Eur įsiskolinimo išieškojimą.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašo taikyti išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštų materialinių reikalavimų esmės neatitinkančias ir nesusijusias su šių reikalavimų patenkinimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą dėl tokio prašymo nepagrįstumo. Taip pat pažymėjo, kad priešingu atveju būtų sukurtos teisinės prielaidos ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, kas prieštarautų įstatymų leidėjo valiai bei paneigtų teismo procesinių sprendimų, kuriais buvo apgintos ieškovės pažeistos teisės, vykdytinumas bei veiksmingumas.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

7. Atsakovė UAB ,,Agrovet“ atskirajame skunde (b. l. 17-19) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nutartį panaikinti ir prašymą patenkinti – sustabdyti išieškojimą, pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-526-613/2016 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už šį skundą sumokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

   10

1. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, pareikšti materialiniai reikalavimai atitinka ir yra susiję su šių reikalavimų patenkinimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Atsakovė siekia, kad būtų išlaikytas teisinis santykis toks, koks jis yra dabar, t. y. kad ieškovės pradėti vykdomo veiksmai būtų sustabdyti iki bus išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
2. Antstoliui pradėjus turto realizavimo procedūrą, pablogėtų atsakovės materialinė padėtis ir pasunkėtų teismo nutarties, kuria galimai bus patenkintas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvykdymas.
3. Teismas neatsižvelgė į itin reikšmingą aplinkybę, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pritarė atsakovės prašymui atidėti jai socialinio draudimo įmokų mokėjimą vieneriems metams, išdėstant mokėjimus dalimis. Aktyvus vykdymo procesas gali nulemti sudarytos sutarties su VSDFV Klaipėdos skyriumi nutraukimą, kadangi kils grėsmė sutartyje numatytiems mokėjimams atlikti, taigi ir ši aplinkybė pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

11Teisėja

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo

8. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami.
9. Pažymėtina, kad pagal įstatymą laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios ne su bet kokiais reikalavimais ar byloje pareikštais procesiniais prašymais, o būtent su tokiais reikalavimais, dėl kurių priimtinas galutinis teismo procesinis sprendimas toje konkrečioje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas dar tik galimus reikalavimus, kurie toje byloje nėra pareikšti, tokie išaiškinimai pateikti ir ankstesnėje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-482/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pasisakyta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose išvardintų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būtent būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-516/2017; 2016-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1332-196/2017).
10. Tokiu atveju akivaizdu, kad prašant taikyti bet kurias laikinąsias apsaugos priemones iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardinto jų sąrašo procesas toje konkrečioje civilinėje byloje dar neturėtų būti pasibaigęs ir teismo sprendimas dėl ginčo dalyko dar nepriimtas (arba priimtas, bet neįsiteisėjęs), antraip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų pačiu įstatymu įtvirtintos jų taikymo paskirties.
11. CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Ši sąvoka „bet kurioje civilinio proceso stadijoje“ aiškintina kaip asmens teisė pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tiek iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CPK 147 str. 3 d.), tiek kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau – iki to momento, kai byla nagrinėjama visų instancijų teismuose (CPK 147 str. 2 d.), bet ne tada, kai įsiteisėja dėl ginčo dalyko priimtas sprendimas ir, reikiamais atvejais, prasideda jo priverstinis vykdymas. Tokį aiškinimą lemia ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali būti paneigiamas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo bei jo vykdytinumo principas, įtvirtintas CPK 17 ir 588 straipsniuose. Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.
12. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, apeliantė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio A. Selezniovio vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/03493, pateikė kartu su 2017-09-28 prašymu atidėti ir išdėstyti jai Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-24 sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2017-07-13 nutartimi iš dalies buvo pakeistas, ieškovės AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“ naudai priteistos 36 4129,43 Eur skolos bei 5 534,71 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį apeliantė grindė siekiu užtikrinti galimai jai palankios teismo nutarties išdėstyti sprendimo vykdymą, tinkamą įvykdymą, atskirajame skunde taip pat keldama savo materialinės padėties pablogėjimo ir teismo nutarties, kuria galimai būtų patenkintas jos prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, apsunkinto vykdymo klausimus. Tačiau tokie skundo argumentai, viena vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio net nėra aktualūs, juolab kad priverstinio sprendimo vykdymo veiksmai visuomet sukelia suvaržymus asmeniui, iš kurio yra išieškoma. Kita vertus, šie skundo argumentai nėra ir pagrįsti, jie nepaneigia teismo padarytų išvadų, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nagrinėjamu atveju netaikytinas.
13. Civilinės bylos procesas dėl skolos priteisimo iš apeliantės jau yra pasibaigęs ir šalių ginčas galutinai išspręstas. Pateiktame procesiniame prašyme nėra pareikšta jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurių įvykdymas galėtų būti užtikrinamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta priemone. Apeliantė nesiekia paneigti (pareikšdama ieškinį) skolos priteisimą ir jos išieškojimą nulėmusių šalių teisinių santykių ar iš jų atsiradusių jos pareigų, nesiekia nuginčyti išieškojimo pagrindo, nekvestionuoja jokių antstolio atliekamų / atliktų veiksmų vykdymo procese teisėtumo.
14. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste aktualūs yra ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tuo atveju, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pvz., notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai, sandoriai ir pan.), arba trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-225/2009; 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
15. Taip pat nesama jokių faktinių ar teisinių prielaidų sutikti su apeliantės pozicija, kad teismo nutarties, jeigu jos prašymas būtų patenkintas ir skolos mokėjimas jai būtų išdėstytas arba atidėtas, įvykdymas būtų neįmanomas arba itin apsunkintas, laikinai nesustabdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Priešingai, jokių kliūčių tokios nutarties vykdymui apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

    14

16. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendimo vykdymo stadijoje dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo privalomuoju ar dispozityviuoju pagrindu CPK 625 ar CPK 626 straipsniuose nustatyta tvarka jau sprendžia antstolis, kuris tokius vykdymo veiksmus atlieka, o ne bylą, kurioje išsprendus šalių ginčą buvo išduotas vykdytinas dokumentas, išnagrinėjęs teismas. Apeliantė, turėdama svarių argumentų, gali pasinaudoti jai kaip vykdymo proceso dalyviui suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu.
17. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems be išimties asmenims, valstybės ir savivaldybės institucijoms (CPK 18 str.), pačiame įstatyme tiesiogiai yra įtvirtintos kelios išimtys, kuomet gali būti sustabdytas jau įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas: kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 510 str. 8 d.); kai paduodamas kasacinis skundas ir šis teismas nusprendžia sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo įsiteisėjusio sprendimo ar nutarties vykdymą (CPK 363 str.); kai paduodamas prašymas atnaujinti procesą užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje ir teismas nutaria vykdymą sustabdyti iki bus išspręstas toks prašymas (CPK 372 str. 2 d.). Apeliantės paduoto procesinio prašymo pobūdis (CPK 284 str.) nesudaro pagrindo išplėsti nurodytų išimčių sąrašą.
18. Tokiu atveju konstatuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, siekiant užtikrinti būsimos teismo nutarties dėl sprendimo vykdymo atidėjimo / išdėstymo įvykdymą, įstatymas nenumato, todėl apeliacinis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šioje proceso stadijoje prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

15Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimo

19. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis.
20. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas. Nors byloje nėra CPK 84 straipsnio reikalavimus atitinkančio teismo procesinio sprendimo, kuriuo šis prašymas išspręstas, tačiau, apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja 2017-10-18 rezoliucija šį skundą priėmė, sprendžia, jog de facto (faktiškai, iš tikrųjų) buvo patenkintas ir minėtas prašymas. Todėl apeliantės atskirąjį skundą atmetus, iš jos valstybei priteistinas už atskirąjį skundą mokėtinas ir iki šios teismo nutarties priėmimo atidėtas žyminis mokestis – 50 Eur. Teisinio pagrindo atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra, nes nutartis, kuria jai iškelta restruktūrizavimo byla, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dar neįsiteisėjusi.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrovet“ (j. a. k. 163185392) valstybei 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.