Byla eA-2236-629/2018

Dėl nutarimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos energijos gamyba“) kreipėsi į teismą su skundu (kurį vėliau du kartus patikslino), prašydamas:

71) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-562) 1.1. punktą;

82) panaikinti Komisijos Nutarimo Nr. O3-562 1.2. punktą ir jį keičiančius Komisijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-685 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-685) bei Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. O3-131 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-131);

93) Komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-579) 1.3. punktą ir jį keičiančių Komisijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3-687 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-687) 2 punktą bei Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. O3-133 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-133) 1.2. punktą (toliau visi kartu vadinami – Nutarimai).

101.1.

11Pareiškėjo teigimu, Nutarimai turi esminių trūkumų, nes priimti įgyvendinant kitus Komisijos neteisėtus nutarimus (tiek taikant tam ginčijamus sąnaudų paskirstymo principus, tiek mažinant pajamas įgyvendinant apskųstus nutarimus), taikant klaidingai apskaičiuotą 2014 m. investicijų grąžos normą vertinant 2014 m. patirtas pareiškėjo faktines sąnaudas.

121.2.

13Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimais nustatydama antrinio ir tretinio galios rezervo kainų viršutines ribas ir VIAP lėšas 2016 m., Komisija be kitų pažeidimų įgyvendino neteisėtą Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, kuriuo nutarė pritarti 2014 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo planinio patikrinimo aktui Nr. E3-2 ir jame pateiktoms išvadoms, mažinti pareiškėjo Lietuvos elektrinės (LEL) gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010–2012 m. ataskaitinį laikotarpį ir įgyvendinti šį sprendimą 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu, bei mažinti pareiškėjo gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. Eur) suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010–2012 m. ataskaitinį laikotarpį ir įgyvendinti šį sprendimą 2015–2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Dėl šio Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-818 pareiškėjas yra kreipęsis į teismą, tačiau, nepaisant to, Komisija, priimdama Nutarimus, taikė 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte nurodytus neteisėtus sąnaudų vertinimo principus, taip pat mažino pareiškėjo gautinas pajamas (be kita ko, 2014 m. taikydama neteisingai matematiškai apskaičiuotą investicijų grąžos normą (vidutinę svertinę kapitalo kainą – WACC)). Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko buvo nustatytos neteisingos galios rezervo užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos ir skiriamos VIAP lėšos.

141.3.

15Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimo Nr. O3-562 1.1. ir 1.2. (pakeistas Nutarimu Nr. O3-685 ir Nutarimu Nr. O3-131) punktai, kuriais pareiškėjui nustatytos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo (1.1. p.) ir tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo (1.2. p.) paslaugų kainų viršutinės ribos, yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – ir KHAE) sąnaudoms, priskiriamoms 2016 m. antrinio galios rezervo paslaugai, nepagrįstai, netesėtai ir neatsižvelgiant į elektrinės technines charakteristikas taikomas proporcinis sąnaudų priskyrimas (t. y. tik 44,4 proc. (perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ (toliau – ir PSO) užsakomų 400 MW procentinė dalis iš visos galimos 900 MW KHAE galios) KHAE sąlyginai pastoviųjų sąnaudų priskirta antrinio galios rezervo paslaugai). Tačiau šis Komisijos pritaikytas proporcingas skaičiavimas praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas. Užsakius 400 MW/val. rezervo kiekį (kai vieno agregato generacijos galia yra 225 MW/val.), pareiškėjas privalo rezervuoti du agregatus, nes techniškai neįmanoma likusią dalį, t. y. 50 MW/val. (225x2-400=50), pajėgumų panaudoti kitoms pajamoms uždirbti. Tokiu būdu pareiškėjas, negalėdamas su šia likutine galia uždirbti pajamų, sąnaudas vis tiek patiria, nepriklausomai nuo to, ar paslauga yra teikiama / generacija vykdoma ar ne. Taigi susidaro situacija, kai nustatant reguliuojamos paslaugos kainas vertinamos KHAE patiriamos sąnaudos (ir atitinkamai numatomos pajamos), susijusios su elektrinės 400 MW galios dalimi, tačiau pareiškėjo faktiškai patiriamos sąnaudos teikiant antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą atitinka visas dviejų agregatų (450 MW galios) sąnaudas, kurių nepadengs gautos pajamos. Tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 daliai ir šios nuostatos pagrindu priimtiems kitiems teisės aktams ir metodikoms (Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 patvirtintos Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 27 p.). Be to, pareiškėjas pridūrė, jog Komisija, šiuo aspektu neįvertino ir neatsižvelgė į faktą, kad PSO užsakant 400 MW/val. antrinio galios rezervo, techniškai neįmanoma patiekti lygiai 400 MW/val., o kitus pajėgumus naudoti pareiškėjo nereguliuojamoje veikloje. Todėl rezervuojami du agregatai, o ne vienas. Šie faktai aiškiai žinomi tiek PSO, tiek Komisijai. Be to, tai objektyviai pagrindžiama ir Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto rašto „Dėl išvados byloje (Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ekspertinis vertinimas)“ (toliau – ir KTU išvada) 3 punkte, kuris patvirtinta, kad tokia „proporcinio skaičiavimo metodika“ yra negalima. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad proporcinis sąnaudų priskyrimas klaidingai, neteisėtai, nepagrįstai ir neatsižvelgiant į elektrinės technines charakteristikas ir galimybes taikomas vertinant ir faktines praėjusio laikotarpio (t. y. 2014 m.) KHAE sąnaudas (priskiriant 200 MW / 900 MW = 22,2 proc., o ne 225 MW / 900 MW = 25 proc. sąnaudų), priskirtinas antrinio galios rezervo paslaugai. Toks sąnaudų principas pirmą kartą buvo pritaikytas atliekant pareiškėjo 2010–2012 m. patikrinimą. Iki tol, nustatydama rezervų kainą, Komisija į skaičiavimus įtraukdavo visas pagrįstas antrinio galios rezervo palaikymo sąnaudas (pvz., net tuomet, kai ateinančiais metais vidutiniai planuojami užsakyti galios rezervų kiekiai siekdavo tik 240 MW, į rezervų kainos skaičiavimus buvo įtraukiamos 2 KHAE agregatų pastoviosios sąnaudos, nes, vadovaujantis PSO pateikta informacija, faktiškai užsakomi galios rezervų kiekiai galėjo būti ir didesni nei 240 MW; be to, ankstesniuose Komisijos nutarimuose dėl kainų nustatymo būdavo atsižvelgiama į elektrinės technines galimybes). Toks Komisijos praktikos pasikeitimas nėra suprantamas ir nėra pagrindžiamas teisės aktų nuostatomis. Taigi tokiu būdu Komisija taip pat pažeidžia Metodikos 7 punkte nustatytus apskaitos atskyrimo principus, be kita ko, priežastingumo ir objektyvumo principus, taip pat Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną sąnaudų padengimo reikalavimą.

161.4.

17Pareiškėjas teigė, kad, skaičiuodama kainų viršutines ribas, Komisija vadovavosi tais pačiais minėtame neteisėtu Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-818 patvirtintame 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte nurodytais kainų skaičiavimo principais ir dalį faktiškai pareiškėjo patirtų sąnaudų už 2014 m. nepripažino būtinosiomis reguliuojamos veiklos sąnaudomis, t. y. išmokų pagal kolektyvinę sutartį, transporto sąnaudų, susijusių su darbuotojų vežiojimu į darbą, mokymų bei su mokymų organizavimu susijusių papildomų kitų sąnaudų, išskyrus privalomus mokymus, spaudos leidinių ir taksi paslaugų. Šie Komisijos atlikti nubraukymai neturi jokio teisinio pagrindo ir yra nepagrįsti teisės normomis.

181.5.

19Dėl išmokų pagal kolektyvinę sutartį nurodė, jog pareiškėjo įsipareigojimai pagal kolektyvinę sutartį negali būti laikomi pertekliniais, nes jie nustatomi kolektyvinių derybų, kurios vyksta tarp darbuotojų kolektyvo, atstovaujamo profesinės sąjungos, ir darbdavio, rezultatas. Pareiškėjui nesilaikius kolektyvinės sutarties sąlygų, tai būtų pagrindas darbuotojų streikui. Be to, vienašališkas kolektyvinės sutarties nutraukimas nėra teisiškai pagrįstas ir galėtų kelti didelę netiesioginę grėsmę energetikos sistemos saugumui, todėl tokia sutartis, esanti dalimi bendro darbuotojams skirtų naudų paketo, yra neabejotinai reikalinga. Neturint tokios sutarties ir norint pritraukti bei išlaikyti esamus darbuotojus jiems turėtų būti kompensuojama kitais šaltiniais, pavyzdžiui, didesniu darbo užmokesčiu arba kitomis naudomis. Visa tai svarbu, kad pareiškėjas efektyviai, patikimai ir nepažeisdamas įstatymų ir vidaus teisės aktų reikalavimų vykdytų pagrindinę savo veiklą. Todėl išmokos pagal kolektyvinę sutartį turėtų būti priskiriamos prie būtinųjų sąnaudų reguliuojamai veiklai vykdyti.

201.6.

21Dėl transporto sąnaudų, susijusių su darbuotojų vežiojimu į darbą, nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas pritraukti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus ir juos išlaikyti bei garantuoti laiku ir nenutrūkstamą funkcijų atlikimą, turi užtikrinti jiems galimybę atvykti darbo dieną į Elektrėnus bei Kruonį iš kitų Lietuvos miestų (paprastai iš didžiųjų Lietuvos miestų), todėl patiriamos tam tikros su tuo susijusios sąnaudos. Taip yra sutaupomos ir kuro išlaidos, nei tuo atveju, jei kiekvienas darbuotojas važiuotų atskirai. Be to, dažnu atveju minėtos darbo funkcijos apima ne tik darbą nustatytoje darbuotojo darbo vietoje, bet ir keliones į skirtingose geografinėse vietovėse išsidėsčiusias pareiškėjo valdomas elektrines, taip pat keliones į kitus tiesiogiai su atliekamomis pareigomis susijusius objektus. Visos transporto sąnaudos yra susijusios su tiesioginiu darbuotojų funkcijų atlikimu. Neabejotina, jog nutraukus darbuotojų vežimą į darbą, pareiškėjui tektų ieškoti alternatyvių darbuotojų vykimo į darbo vietą elektrinėse išlaidų kompensavimo būdų, pavyzdžiui, didinti darbo užmokestį arba kitų naudų paketą.

221.7.

23Dėl mokymų bei su mokymų organizavimu susijusių papildomų kitų sąnaudų, išskyrus privalomus mokymus, nurodė, kad, siekiant pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, būtina suteikti jiems papildomas naudas, taip pat neišvengiamai darbuotojai privalo nuolatos tobulintis, todėl tam skiriamos darbuotojų vystymo išlaidos. Šios sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su tinkamo ir kokybiško reguliuojamų paslaugų teikimo užtikrinimu.

241.8.

25Dėl spaudos leidimų paslaugų pažymėjo, jog šios sąnaudos yra įprastinės bet kurio verslo sąnaudos, kurios protinga apimtimi turėtų būti priskiriamos ir reguliuojamai veiklai. Pareiškėjo atlikta neformali kitų subjektų, tarp jų energetikos sektorių prižiūrinčios biudžetinės įstaigos, viešųjų pirkimų analizė parodė, jog šių subjektų veiklai yra įprastos spaudos leidinių išlaidos, pavyzdžiui, specializuotų leidinių, įvairių kitų leidinių prenumerata bei išlaidos literatūrai įsigyti. Šiems subjektams keliami tokie pat aukšti reikalavimai dėl efektyvaus lėšų panaudojimo kaip ir reguliuojamą veiklą vykdantiems ūkio subjektams, todėl tokio pobūdžio išlaidų faktas leidžia pagrįsti susijusių išlaidų būtinumą ir reguliuojamiems ūkio subjektams. Palyginti, pareiškėjo reguliuojamai veiklai tenkanti spaudos leidinių sąnaudų suma 2014 m. buvo mažesnė nei energetikos sektorių prižiūrinčios biudžetinės įstaigos (atsakovo) viena sutartimi įsigyta leidinių prenumerata 2015 m. Pažymėtina, kad pareiškėjas visas minėtas sąnaudas patiria teikdamas reguliuojamas paslaugas ir jos yra aiškiai pagrindžiamos.

261.9.

27Pareiškėjo teigimu, klaidingai apskaičiuodama 2014 m. investicijų grąžos normą, t. y. vidutinę svertinę kapitalo kainą – WACC, pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1-3 dalių, Metodikos 24 punkto reikalavimus. Tai taip pat yra pagrindas naikinti Nutarimo Nr. O3-562 1.1. ir 1.2. punktus.

281.10.

29Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarimo Nr. O3-579 1.3. punktas (kurį pakeitė Nutarimo Nr. O3-687 2 p. bei Nutarimo Nr. O3-133 1.2. p.) taip pat neteisėtas, kadangi, vertindama 2014 m. faktines VIAP sąnaudas, Komisija ir šiuo atveju taikė ginčytinus sąnaudų nustatymo principus, įskaitant ir klaidingai apskaičiuotą WACC dydį, t. y. šiuo atveju taip pat buvo įgyvendintas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818, kuriuo pritarta 2014 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo planinio patikrinimo aktui.

301.11.

31Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarimo Nr. O3-579 1.3. punktas buvo priimtas vadovaujantis Komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“, kuriuo Komisija nusprendė, jog pareiškėjas užima dominuojančią padėtį elektros energijos gamybos rinkoje ir gali taikyti grobuoniškas ir / arba nepagrįstai aukštas kainas tokiu būdu ribodamas konkurenciją, todėl nustatė 5 skirtingus reguliacinius įpareigojimus pareiškėjui (šis nutarimas taip pat pareiškėjo apskųstas teismui), bei šio nutarimo pagrindu pakeistu Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279, (toliau – ir VIAP Metodika) 7.4.6. punktu, pritaikant nei Elektros energetikos įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme, nei pačiame Komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. O3-757 nenumatytą reguliacinę priemonę – sumažinti pareiškėjui išmokėtinas kompensacines VIAP lėšas už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina užtikrinti valstybės energetinį saugumą, (VIAP paslaugos teikimą), vien todėl, kad pareiškėjo pelnas (investicijų grąža) iš komercinio pobūdžio (į VIAP apimtį nepatenkančios) veiklos yra didesnis nei maksimalus pelnas (investicijų grąža) gaunamas iš minėtos reguliuojamos VIAP paslaugos teikimo. Taigi pagal pakeistą VIAP Metodikos 7.4.6. punktą Komisija iš esmės įtvirtino priverstinio kryžminio subsidijavimo taisyklę, pagal kurią ūkio subjektas, kurį atlikto rinkos tyrimo kontekste Komisija pripažino dominuojančiu, būtų priverstas dalį savo iš komercinių klientų gautų pajamų skirti būtent valstybės užsakymu teikiamos VIAP paslaugos sąnaudoms kompensuoti. Tai, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams.

321.12.

33Galiausiai, pareiškėjo teigimu, Nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kadangi, kaip minėta, Komisija nepagrindė tam tikrų sąnaudų nubraukymo jokiais objektyviais duomenimis, taikydama proporcinį sąnaudų skaičiavimą, kuris praktikoje negali būti techniškai neįgyvendinamas, Komisija taip pat pažeidė Metodikos 7 punkte nustatytus apskaitos atskyrimo principus (priežastingumo ir objektyvumo), be to, Nutarimus priėmė, įgyvendindama neteisėtą 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“, kurie ginčijami kitose administracinėse bylose, pažeidžiant principą, kad iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės (ex injuria jus non oritur).

341.13.

35Patikslindamas savo skundą pirmą kartą, pareiškėjas nurodė, kad Komisijos Nutarimas Nr. O3-685 ir Komisijos Nutarimas Nr. O3-687, kuriais buvo pakeisti atitinkami skundžiamų Komisijos Nutarimo Nr. O3-562 ir Nutarimo Nr. O3-579 punktai, buvo priimami, koreguojami tik tiek ir tik tuo pagrindu, kad tai buvo būtina padaryti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. priimtą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą ir jo pagrindu priimtus kitus poįstatyminius teisės aktus, tarp jų ir Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-678 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. O3-546 „Dėl elektros energijos rinkos kainos 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“, tačiau pareiškėjo išdėstyti Nutarimo Nr. O3-562 ir Nutarimo Nr. O3-579 priėmimo neteisėtumo argumentai nebuvo pakeisti ir / ar panaikinti, o buvo tik papildyti. Komisija Nutarimu Nr. O3-685 ir Nutarimu Nr. O3-687 tik pakoregavo VIAP lėšų poreikį, be kita ko, elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina užtikrinti valstybės energetinį saugumą, paslaugai (šiam ginčui aktuali VIAP paslauga) bei atnaujino ir atitinkamai perskaičiavo pareiškėjo padalinio Lietuvos elektrinės papildomų pajamų poreikį bandymų ir infrastruktūros palaikymo sąnaudoms padengti. Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-685 ir Nutarimą Nr. O3-687, nevertino pareiškėjo pirminiame skunde nurodytų argumentų, todėl pareiškėjo pirminiame skunde nurodytas faktinis pagrindas išlieka nepakitęs.

361.14.

37Patikslindamas savo skundą antrą kartą, pareiškėjas nurodė, kad Komisijos Nutarimas Nr. O3-131 ir Komisijos Nutarimas Nr. O3-133, kuriais buvo atitinkamai pakeisti Nutarimo Nr. O3-562 1.2 punktas bei Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punktas, buvo priimami, koreguojami tik tiek ir tik tuo pagrindu, kiek tai buvo būtina padaryti įvertinant pasikeitusią gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, perskaičiuotą prognozuojamą 2016 m. gamtinių dujų ir elektros energijos rinkos kainą, tačiau pareiškėjo išdėstyti Nutarimo Nr. O3-562 ir Nutarimo Nr. O3-579 priėmimo neteisėtumo argumentai nebuvo pakeisti ir / ar panaikinti, o buvo tik papildyti. Komisija Nutarimu Nr. O3-131 ir Nutarimu Nr. O3-133 atitinkamai pakoregavo VIAP lėšų poreikį elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina užtikrinti valstybės energetinį saugumą, paslaugai (šiam ginčui aktuali VIAP paslauga) bei pareiškėjo padalinio Lietuvos elektrinės tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos viršutinę kainos ribą. Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-131 ir Nutarimą Nr. O3-133, nevertino pareiškėjo pirminiame skunde nurodytų argumentų, todėl pareiškėjo pirminiame skunde nurodytas faktinis pagrindas išlieka nepakitęs.

382.

39Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

402.1.

41Nurodė, kad Komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi bei 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 5 punktu, pareiškėjui nustato elektros energijos rezervinės galios paslaugų, tarp kurių antrinio avarinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų, kainų viršutines ribas. Taip pat Komisijos kompetencijai, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, priskirta tvirtinti VIAP kainų skaičiavimo metodiką, nustatyti VIAP kainas. Taigi Komisijos įgaliojimai nustatyti pareiškėjui antrinio avarinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų kainų viršutines ribas, taip pat VIAP lėšas už sistemos rezervų užtikrinimą, reglamentuoti Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarkos aprašu (toliau – ir VIAP aprašas) bei įtvirtinti Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikoje (toliau – ir Rezervų metodika), VIAP metodikoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše (toliau – ir VIAP administravimo aprašas).

422.2.

43Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai tapatina KHAE agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo sąnaudų apskaičiavimu, kurį atlieka Komisija, nustatydama minėtos paslaugos kainą kiekvienais metais, atsižvelgdama į PSO pateiktus duomenis. PSO AB „Litgrid“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. SD-3415 informavo Komisiją, kad 2016 m. planuoja vidutiniškai užsakyti 400 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, kuris bus visus metus užtikrinamas KHAE. KHAE disponuoja keturiais agregatais, kurių kiekvieno generacijos galia yra 225 MW/val., t. y. bendra KHAE generacijos galia yra 900 MW/val. (225 MW/val. x 4 = 900 MW/val.). PSO, teikdamas Komisijai numatomą užsakyti vidutinį antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kiekį, nenurodo, nei kurie konkretūs KHAE agregatai turėtų būti naudojami šiai paslaugai teikti, nei kokia KHAE sąnaudų dalis turėtų būti nustatyta ar priskirta šiai paslaugai teikti. Taip pat Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik PSO numatomam užsakyti antriniam avariniam aktyviosios galios rezervui, o likusią KHAE generacijos pajėgumų dalį pareiškėjas gali laisvai naudoti nereguliuojamoje veikloje kitoms pajamoms uždirbti.

442.3.

45Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai, jog šiuo atveju reguliuojamai veiklai turėtų būti papildomai priskirta 50 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimui reikalingų sąnaudų, kadangi PSO užsakius 400 MW/val. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, pareiškėjas turėtų rezervuoti du KHAE agregatus po 225 MW, kurios būtų dengiamos vartotojų lėšomis, tačiau nebūtų panaudojamos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti, prieštarauja imperatyviam įstatymuose įtvirtintam būtinųjų sąnaudų padengimo principui. Komisijos įsitikinimu, atsižvelgiant į būtinųjų sąnaudų padengimo principą ir į tai, kad 2016 m. 400 MW rezervinei galiai teikti 2016 m. bus naudojama 44,44 proc. disponuojamos visos KHAE galios (900 MW), 44,44 proc. KHAE sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, buvo visiškai pagrįstai priskirta reguliuojamai antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimo veiklai 2016 m. Komisijos pritaikytas proporcinis skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą KHAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervui, t. y. nepriskiriant KHAE sąnaudų, kurios reikalingos užtikrinti didesnei nei PSO planuojamo užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai.

462.4.

47Atsakovas pažymėjo, kad Komisija proporcinį sąnaudų priskyrimo principą pareiškėjui taiko nuosekliai, t. y. šis principas taikytas tiek priimant Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. O3-818, 2014 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. O3-852 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“, tiek vertinant pareiškėjo 2014 m. faktiškai patirtas KHAE antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimo sąnaudas.

482.5.

49Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas aplinkybę, kad kitų, t. y. antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui nenaudojamų pajėgumų, pareiškėjas negali naudoti nereguliuojamoje veikloje, grindžia KTU išvados 3 punktu, kuris patvirtina, kad „proporcinio skaičiavimo metodika“ yra negalima. Tačiau šioje išvadoje nurodyta, jog joje pateikti atsakymai yra pagrįsti KTU Elektros ir elektronikos fakulteto turimomis specialiomis mokslo ir technikos srities žiniomis energetikos sektoriuje. Iš išvados bei prie jos pridėto išvados rengėjo prof. A. N. gyvenimo aprašymo matyti, kad rengėjas yra elektrikas inžinierius, technikos mokslų daktaras, jo rengėjo mokslinė veikla susieta su intelektinių metodų taikymu elektros sistemų valdymui, elektros apkrovų bei sistemų ir elementų patikimumo įvertinimui ir prognozavimui, elektrinių technologinių procesų tyrimu bei apimanti energetikos ir termoinžinerijos mokslo kryptis. Trečiasis pareiškėjo pateiktas klausimas susijęs ne su specialiomis mokslo ir technikos žiniomis, o su ekonominiu sąnaudų skaičiavimo vertinimu. Nei išvadoje, nei prie jos pridėtame išvados rengėjo gyvenimo aprašyme nėra nurodyta, jog KTU Elektros ir elektronikos fakultetas ar išvados rengėjas specializuojasi ar vykdo mokslinę veiklą ekonomikos srityje. Vadinasi, nei KTU Elektros ir elektronikos fakultetas, nei išvados rengėjas nėra kompetentingi ekonomikos mokslo srityje, todėl neturėdami atitinkamų ekonominių žinių ir pateikdami atsakymą į šį klausimą, akivaizdžiai viršijo savo kompetenciją. Taigi, Komisijos nuomone, pareiškėjo byloje pateikta išvada įrodymų vertinimo prasme negali būti vertinama kaip pagrįsta specialiomis mokslo ir technikos srities žiniomis energetikos sektoriuje, dėl kurių į KTU Elektros ir elektronikos fakultetą kreipėsi pareiškėjas, bei juo labiau paneigianti Komisijos, kaip kompetentingos ekonominės reguliavimo institucijos, atliktą proporcinį sąnaudų skaičiavimo principą rezervinės galios palaikymo KHAE sąnaudoms nustatyti. Be to, šios išvados objektyvumu galima abejoti ir dėl to, kad būtent KTU Elektros ir elektronikos fakultete Elektros inžinerijos bakalauro studijas baigė buvęs pareiškėjo generalinis direktorius ir Valdybos narys, o iki šiol esantis pareiškėjo Stebėtojų tarybos pirmininku ir pareiškėjo motininės įmonės UAB „Lietuvos energija“ Valdybos pirmininku bei generaliniu direktoriumi, savo ryšius su KTU palaikantis ir dalyvaujantis KTU Alumnų asociacijos veikloje kaip šios asociacijos prezidentas. Be to, KTU ir pareiškėjo motininę įmonę UAB „Lietuvos energija“ sieja bendri projektai, kur UAB „Lietuvos energija“ skiria finansavimą, kaip Lietuvos energijos taikomųjų tyrimų centro įsteigimas, kuriame KTU mokslininkai aktyviai dalyvauja susitikimuose su UAB „Lietuvos energijos“ grupės įmonėmis, o po to teikia savo pasiūlymus „technologinių sprendimų plėtojimui, kurios įgyvendinamos tais atvejais, jei sukuriama vertė bus didesnė, nei idėjos įgyvendinimui reikalingi ištekliai, taip pat, jei idėja leis prisidėti prie UAB „Lietuvos energijos“ grupės strateginio tikslo – grupės vertę iki 2020 m. padidinti du kartus“. Taigi dėl to galima abejoti KTU mokslininkų nešališkumu teikiant atitinkamas išvadas UAB „Lietuvos energija“ įmonių grupei, kurios dalimi yra pareiškėjas.

502.6.

51Pažymėjo, jog pareiškėjas, nurodydamas, jog Komisijos taikomas proporcinis sąnaudų atskyrimo principas prieštarauja ankstesnei Komisijos praktikai, kuomet Komisija, nustatydama rezervų kainą, atsižvelgdavo į elektrinės technines galimybes ir į skaičiavimus įtraukdavo visas pagrįstas antrinio galios rezervo palaikymo sąnaudas, nutyli esminę aplinkybę, kad patikrinimo metu buvo atliekamas 100 proc. pareiškėjo reguliuojamos veiklos sąnaudų auditas, peržiūrimi visi pirminiai dokumentai analizuojamu laikotarpiu. Tai reiškia, kad Komisija ekonominiu aspektu vertino palaikymo sąnaudų apimtis veikiant agregatams ir jiems esant budėjimo režime bei padarė išvadą, kad optimaliausias ir aiškiausiai atspindintis pareiškėjo patiriamus kaštus būdas yra vertinti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo palaikymo sąnaudas proporciniu principu, t. y. priskirti tik tą patiriamų sąnaudų dalį, kuri iš tikrųjų reikalinga reguliuojamai veiklai vykdyti. Komisijai, kuri atlieka elektros energetikos sektoriaus priežiūrą, reguliuojamų įmonių veiklos ypatumai yra žinomi ir vertinami, tačiau bendrieji ekonominio reguliavimo principai taikomi visoms reguliuojamoms energetikos įmonėms, vykdančioms monopolinę veiklą, todėl pareiškėjo argumentai, grindžiami specifiškos veiklos vykdymu, laikytini nepagrįstais.

522.7.

53Atsakovo įsitikinimu, Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 priimtas tinkamai ir sistemiškai taikant teisės aktus, atsižvelgiant į reguliavimo praktiką, teisingai aiškinant faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nepaisant to, jog galutinis teismo sprendimas dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo dar nėra priimtas, skundžiamo Nutarimo Nr. O3-562 priėmimo metu minėtas nutarimas galiojo, reikalavimo užtikrinimo priemonės jam nebuvo pritaikytos, vadinasi Komisija, priimdama Nutarimą Nr. O3-562, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi 2014 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo akte nurodytais sąnaudų vertinimo principais, kurie pareiškėjui yra privalomo pobūdžio.

542.8.

55Pabrėžė, kad Komisija nekvestionuoja pareiškėjo sudarytų kolektyvinių sutarčių tikslingumo ir poreikio užtikrinant socialinę darbuotojų gerovę. Nepaisant to, kolektyvinės sutartys, papildomos socialinės garantijos, yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio įsipareigojimai, kurie neturi būti dengiami visų elektros energijos vartotojų sąskaita. Komisija, eliminuodama išmokas pagal kolektyvines sutartis, vadovaujasi savo anksčiau priimtais sprendimais, kuriais nustatytas pareiškėjo reguliuojamos veiklos darbo užmokestis ir numatytos visos pagrindinės teisės aktais nustatytos socialinės garantijos. Komisijos įsitikinimu, šios sąnaudos išmokos pagal kolektyvines sutartis negali būti laikomos būtinomis sąnaudomis vykdant reguliuojamą veiklą ir įtraukiamos į reguliuojamas kainas, o pareiškėjas gali šias papildomas sąnaudas padengti iš reguliuojamos veiklos gaunamo pelno.

562.9.

57Pažymėjo, kad 2014 m. patikrinimo metu, vadovaujantis kruopštaus ir išsamaus tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, buvo nustatyta pagrįsta pareiškėjo kvestionuojamų transporto, mokymo, spaudos leidinių sąnaudų apimtis, kuri, Komisijos įsitikinimu, yra optimali pareiškėjui vykdyti reguliuojamą veiklą. Pareiškėjas, grįsdamas išlaidų transportui ir mokymams būtinybę pareiškėjo reguliuojamai veiklai vykdyti, lygina visiškai kitokio teisinio statuso subjektus (viešojo administravimo subjektas ir energetikos įmonė), kurių veikla absoliučiai skirtinga (viešasis administravimas, energetikos sektoriaus priežiūra, kontrolė ir reguliuojamų prekių ar paslaugų teikimas – į pajamų ir atitinkamo pelno gavimą orientuota veikla) ir kurių priežiūra, įskaitant lėšų panaudojimo efektyvumo kontrolę, yra paremta skirtingu teisiniu reglamentavimu. Nors pareiškėjas savo argumentus grindžia „atlikta neformalia kitų subjektų, tame tarpe ir Komisijos, analize“, tačiau nepateikia visiškai jokių išsamių ir visapusiškų faktinių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, skirtingai nei Komisija, atlikusi pareiškėjo patikrinimą, kurie pagrįstų, jog Komisija biudžeto lėšas neva naudojo ar naudoja neefektyviai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus.

582.10.

59Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, jog Komisija taikė klaidingai apskaičiuotą WACC, atsakovas pažymėjo, kad, Komisija, priimdama skundžiamus Nutarimus, vadovavosi Rezervų metodikoje, VIAP metodikoje įtvirtintomis rezervinės galios paslaugų kainų ir VIAP lėšų nustatymo taisyklėmis. Nors pareiškėjas ir teigia, kad Komisija klaidingai apskaičiavo 2014 m. WACC, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo teise Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skųsti Komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. O3-440 „Dėl Lietuvos energijos gamybos, AB elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2014 metams nustatymo“, tokiu būdu sutikdamas su Komisijos 2014 m. apskaičiuotu WACC. Nutarimas Nr. O3-440 nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl minėtu nutarimu nustatytos ir pareiškėjo neginčytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos ir peržiūrimos. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-852 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ 1–4 punktų bei Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ 1 punkto panaikinimo, kuriuo, be kita ko, ginčijo ir Komisijos 2015 m. apskaičiuotą WACC (6,79 proc.), Tai reiškia, kad pareiškėjas, teigdamas, jog Komisija, apskaičiuodama WACC 2015 m. neva ištaisė ankstesnę klaidą, vadovaujasi 2015 m. apskaičiuotu WACC dydžiu, kurį pats ginčija kaip neteisėtą ir kurio teisėtumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo skundą yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, kurioje iki šiol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas. Juo labiau, kad Komisija, priimdama skundžiamus Nutarimus, netaikė 2015 m. apskaičiuoto WACC, kadangi jis bus taikomas 2016 m., vertinant pareiškėjo 2015 m. prognozuotų ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumą. Taigi Komisija, priimdama skundžiamus Nutarimus, tinkamai vadovavosi tiek Rezervų metodika, tiek VIAP metodika ir tesėtai bei pagrįstai taikė 2014 m. apskaičiuotą WAAC (6,13 proc.).

602.11.

61Nurodė, kad, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 68, 74 straipsniais, VIAP aprašo bei VIAP administravimo aprašo nuostatomis, Komisija taiko tris reguliacinius režimus: 1) VIAP apimtyje, 2) infrastruktūrinei veiklai nustatant kainų viršutines ribas ir 3) nustačius didelę įtaką turinčius asmenis taikant atitinkamus įpareigojimus, įtvirtintus Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnyje. Todėl Komisija, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-757 pareiškėjui nustatė įpareigojimus, kuriais pirmiausia numatyta taikyti kainas, pagrįstas sąnaudomis, bei kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Šių įpareigojimų įgyvendinimo tvarką Komisija reglamentavo VIAP metodikos 7.3.71 punkte, pagal kurį įtvirtinamas rinkos mechanizmais paremtas asmenų, turinčių didelę įtaką elektros energijos rinkoje, įskaitant pareiškėją, kainų reguliavimas, t. y. reguliuojamas tokių įmonių pelnas, tokiu būdu apribojant jų elgesį ir paskatas siekti didinti kainas, kad būtų gautas didesnis pelnas, nes viršijus Komisijos nustatytą ribą, šis pelnas yra koreguojamas. Tokiu būdu buvo pasirinktas nedarantis įtakos kainos formavimui (bet ne kainos dydžiui) pareiškėjo reguliavimas per pelno dydį, kuris daro tiesioginę įtaką pareiškėjo formuojamai elektros energijos kainai. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo veikla yra reguliuojama, pareiškėjo gautas viršpelnis (t. y. pelno dalis, kuri yra didesnė nei Komisijos nustatytas), yra eliminuojamas mažinant VIAP schema reguliuojamos pareiškėjo veiklos sąnaudoms priskirtinas sumas, kartu pareiškėjui paliekant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą (Elektros energetikos įstatymo 68 str.). Visos būtinosios sąnaudos, įskaitant ir protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, šiuo pasirinktu modeliu yra užtikrinamos, nes Metodikos 7.3.71 punktu vertinama tik viršpelnio dalis, t. y. investicijų grąžos (pelno) dalis, kuri viršija protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1083) 4 punktu Vyriausybė nutarė nenustatyti remtinos elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, apimties 2016 m. Taip pat Nutarimo Nr. 1083 1.1 punkte nustatyta, kad VIAP aprašo 7.4 punkte nurodytą VIAP paslaugą (elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti) 2016 m. teiks pareiškėjo padalinys LEL. Tai reiškia, kad minėtą VIAP paslaugą įpareigoti teikti VIAP teikėjai, kurie teikdavo VIAP aprašo 7.3 punkte nurodytą VIAP paslaugą (elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energiją gaminti būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti), naudojant tuos pačius elektros energijos gamybos įrenginius. Atsižvelgdama į tai, bei siekdama, jog būtų išlaikomas teisinio reguliavimo nuoseklumas didelę įtaką turinčių asmenų atžvilgiu, t. y. būtų reguliuojamas tokių įmonių pelnas teikiant ne tik VIAP aprašo 7.3 punkte, bet ir VIAP aprašo 7.4 punkte nurodytą paslaugą, juolab, kad tokia paslauga yra teikiama naudojant tuos pačius elektros energijos gamybos įrenginius, kaip tinkamiausią ir efektyviausią įpareigojimų įgyvendinimo priemonę Komisija pasirinko VIAP metodikos papildymą 7.4.6 punktu. Taigi akivaizdu, kad tiek VIAP metodikos 7.3.71 punkte, tiek 7.4.6 punkte įtvirtintas mechanizmas, susijęs su asmenų, pripažintų turinčiais didelę įtaką, ir kurie remiami per VIAP schemą, reguliavimu, užtikrinantis didelę įtaką turinčių asmenų (įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėju) nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą nesudarant jokios neigiamos įtakos rinkoje, bet priešingai, leidžiant rinkos dalyviams nediskriminaciniais pagrindais veikti rinkoje bei apribojant didelę įtaką turinčių asmenų (įskaitant, bet neapsiribojant pareiškėju) galimybes daryti neigiamą įtaką elektros energijos kainų dydžiui, neprieštarauja Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir VIAP aprašo nuostatoms, ir teisės principams.

622.12.

63Atsakovo įsitikinimu, skundžiami Nutarimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tiek teismų praktikoje detalizuotą administracinį aktą priėmusio subjekto pareigų turinį. Nutarimai priimti Komisijos 2015 m. spalio 20 d. pažymos Nr. O5-361 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ ir 2015 m. spalio 28 d. pažymos Nr. O5-380 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ pagrindu, kurios yra sudėtinės skundžiamų Nutarimų dalys, Nutarimuose yra pateiktos aiškios nuorodos į jas. Pažymose detaliai ir išsamiai pateikiami skaičiavimai, Komisijos Elektros skyriaus atlikta analizė ir vertinimas bei nuorodos į šaltinius ir duomenis, kitus įvesties parametrus. Visos išvados padarytos vadovaujantis svariais bei išsamiais kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, atlikti skaičiavimai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra pakankami pagrįsti Nutarimus. Skundžiami Nutarimai priimti tinkamai pritaikius teisės normas, todėl visiškai atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, įtvirtintus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui yra puikiai žinomi 2014 m. patikrinimo bei skaičiavimų rezultatai, jis Nutarimų turinį turėjo bei galėjo numatyti, todėl negali remtis aplinkybe, jog Nutarimai neva yra neaiškūs, nesuprantami ar nemotyvuoti. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijai patikrinimo metu nustačius, jog dalis pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtų sąnaudų niekaip nebuvo susijusios su efektyvia, tinkama ir būtina vykdyti reguliuojama veikla, t. y. nustatytos gerokai didesnės apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, nei tuo metu buvo galima įsigyti rinkoje, papildomos socialinės lengvatos darbuotojams, ekonomiškai nepagrįstos kuro normos, taip pat pramogoms, prabangioms vakarienėms, egzotinėms kelionėms, poilsiui, reklamai ir kitoms nepagrįstoms išlaidoms susidariusios sąnaudos negali būti siejamos su pareiškėjo teisėtais veiksmais reguliuojamos veiklos sąnaudų pagrindimo prasme. Todėl pareiškėjas neturi teisės ginti savo interesų, vadovaudamasis principu ex injuria jus non oritur, kai pats pažeidžia ir nesilaiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

64II.

653.

66Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

67Dėl Komisijos Nutarimo Nr. O3-562 1.1. punkto, Komisijos Nutarimo Nr. O3-562 1.2. punkto ir jį keičiančio Komisijos Nutarimo Nr. O3-685

684.

69Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad KHAE sąnaudoms, kurios yra priskiriamos 2016 m. antrinio galios rezervo paslaugai, nepagrįstai, neteisėtai ir neatsižvelgiant į elektrinės technines charakteristikas taikomas proporcinis sąnaudų priskyrimas.

705.

71Pirmiausia, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d.) 74 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, jog, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, vertinamos ne visos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo išlaidos, tačiau tik būtinosios. Tik toks VIAP teikimui būtinųjų išlaidų vertinimas atitinka ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

726.

73Teismo vertinimu, KTU išvadoje pateikti atsakymai nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad proporcinis sąnaudų apskaičiavimas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sąnaudų nustatymui nėra tinkamas. Teismas pažymėjo, kad atsakydamas į klausimą, ar galimas proporcinis sąnaudų apskaičiavimas, specialistas nepateikia jokių skaičiavimų ar ekonominių argumentų, kodėl toks skaičiavimas yra netinkamas ar klaidingas. Taip pat išvadą teikiantis asmuo, atsakydamas į pareiškėjo šeštąjį klausimą, ar KHAE galėjo panaudoti likutinę antrojo agregato galią kokioms nors pajamoms uždirbti 2010–2012 m., atsako, kad tokios galimybės nebuvo dėl tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, tačiau ne dėl techninės galimybės. Taigi iš pateiktos išvados analizės teismas nustatė, kad joje nėra argumentų, kurie pagrįstų, jog proporcinis sąnaudų apskaičiavimo metodas negalimas būtent dėl techninės KHAE charakteristikos.

747.

75Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, šalių argumentus bei faktines aplinkybes, teismas vertino, kad Komisijos pažymoje dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 m. nustatymo nurodytas proporcinis sąnaudų apskaičiavimo būdas atitinka Energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apskaičiuojant KHAE sąnaudas pirmiausia nustatytina realiai naudojama elektrinės galia, o tuomet pagal naudojamos galios dalį proporcingai apskaičiuojamos patiriamos sąnaudos. Toks proporcingas skaičiavimo būdas leidžia įvertinti tik būtinąsias patiriamas išlaidas ir nedaro neigiamo poveikio elektros energijos kainai, kurią turi mokėti galutinis vartotojas. Priešingu atveju į sąnaudas būtų įtraukiama ta galios rezervo dalis, kuri nėra naudojama, taigi galutinė elektros energijos kaina išaugtų be pagrindo.

768.

77Teismas papildomai akcentavo, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktus, taip pat nurodydamas, kad KHAE pastovių veiklos sąnaudų apskaičiavimas pritaikant proporcinės dalies metodą praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas, todėl neteisingas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paaiškino, kad „įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčijamo nutarimo Nr. O3-18 turinį <...>, konstatuotina, kad išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjos patikrinimą, būtų padariusį esminių klaidų, iš esmės pažeidusių pareiškėjos teises, kurios sudarytų pagrindą dėl to Nutarimą Nr. O3-818 pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti“. Pareiškėjas 2015 m. spalio 5 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Taigi teismas padarė išvadą, kad proporcinis sąnaudų apskaičiavimo būdas KHAE veiklos sąnaudoms nustatyti laikytinas tinkamu ir pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog antrinio ir tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinės ribos buvo nustatytos neteisingai.

789.

79Teismas pareiškėjo argumentus, kad skundžiami Nutarimai (Nr. O3-562 jį keičiantis Nutarimas Nr. O3-685, t. y. jų punktai) yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis kitu neteisėtu Komisijos nutarimu Nr. O3-818, atmetė, kadangi vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 priimtu 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetęs pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko šį sprendimą nepakeistą. Todėl teismas sprendė, kad skundžiami Nutarimai, kuriais nustatytos pareiškėjo elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2016 m. šiais aspektais yra pagrįsti ir teisėti.

80Dėl Komisijos Nutarimo Nr. O3-579 1.3. punkto ir jį keičiančio Komisijos Nutarimo Nr. O3-687 2 punkto

8110.

82Teismas, vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, VIAP aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 23 d.) 7.4. punktu, pažymėjo, kad pareiškėjui už energetikos sistemos rezervų užtikrinimą yra kompensuojama per VIAP lėšas.

8311.

84Taip pat, vadovaudamasis VIAP metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 24 d.) 7, 7.3.5 punktais, Rezervų metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 24 d.) 24, 26 punktais, atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad Nutarimo Nr. O3-579 1.3. punktas ir jį keičiantis Nutarimo Nr. O3-687 2 punktas yra neteisėti, nes priimdama šiuos nutarimus Komisija vadovavosi 2015 m. spalio 28 d. pažymos dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 m. nustatymo Nr. O5-380 duomenimis, kas lėmė, kad Komisija, vertindama 2014 m. faktines VIAP sąnaudas, naudojo klaidingai apskaičiuotą investicijų grąžos normą procentais (WACC) – 6,13 proc., teismas akcentavo, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą, WACC skaičiavimas yra Komisijos kompetencija. Teismas pastebėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006, 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010, 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių motyvus, teismas nenustatė, kad Komisija, apskaičiuodama WACC, būtų padariusi esminių klaidų ar viršijusi jai suteiktus įgaliojimus. Nors pareiškėjas teigė, kad WACC apskaičiuotas netinkamai, pareiškėjo argumentai buvo bendro pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkretaus rodiklio, kuris būtų netinkamai apskaičiuotas skaičiuojant WACC. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Komisija, priimdama ginčijamus Nutarimus, iš naujo neskaičiavo WACC dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013 m. spalio 8 d. pažymoje Nr. O3-354, kuria remdamasi Komisija priėmė 2013 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. O3-440, nurodoma, jog investicijų grąža buvo apskaičiuota taikant Komisijos apskaičiuotą WACC normą – 6,13 proc. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. O3-440 neskundė, jis galioja ir yra taikytinas.

8512.

86Teismas pareiškėjo argumentą, kad ginčijami Nutarimo Nr. O3-579 1.3. punktas ir jį keičiantis Komisijos Nutarimo Nr. O3-687 2 punktas yra neteisėti, nes priimti vadovaujantis teismo panaikintais nutarimais, taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 pareiškėjo skundą tenkino, o Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus panaikino. Kitu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2833-815/2016, kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 6 d., teismas panaikino Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-941 2, 4, 5 punktus. Išanalizavęs ginčijamų Nutarimų turinį, teismas nustatė, kad nurodytais teismų panaikintais nutarimais ar jų punktais priimant šioje byloje ginčijamus Nutarimus nebuvo remtasi. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijami Nutarimai priimti vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais.

87Dėl Nutarimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams

8813.

89Vadovaudamasis VAĮ 3 straipsnio bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pažymėjo, kad skundžiami Nutarimai atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus. Įvertinęs Nutarimų turinį, teismas nustatė, kad juose aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis ginčijami Nutarimai yra priimti. Iš ginčijamų Nutarimų galima aiškiai suprasti jais reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, iš Nutarimų turinio aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas nenustatė, kad ginčijamus Nutarimus priėmusi Komisija būtų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais, ar būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami Nutarimai pareiškėjui nebūtų įteikti laiku ar pareiškėjas nebūtų informuotas apie šių Nutarimų priėmimą. Visa tai leido teismui daryti išvadą, kad ginčijami Nutarimai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9014.

91Apibendrinęs visa tai, teismas konstatavo, kad ginčijami Nutarimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jų ar jų punktų, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

92III.

9315.

94Pareiškėjas AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. spendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9515.1.

96Teismas, nepagrįstai priskirdamas tam tikrus byloje ginčijamus aspektus ekonominio tikslingumo kategorijai, neįvertino pareiškėjo argumentų, pagrindžiančių, kad Komisija nesirėmė reikšmingais faktais, kuriais turėjo remtis, bei padarė skaičiavimo ir akivaizdžių vertinimo klaidų. Teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl taikytos klaidingai apskaičiuotos investicijų grąžos normos, dėl faktinių veiklos sąnaudų nepripažinimo – taikytų sąnaudų vertinimo principų. Teismo sprendimo argumentacija kelia pagrįstų abejonių dėl visapusiško ir teisingo bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įvertinimo, bei sprendimo pagrįstumo. Teismas privalėjo įvertinti, ar Komisija neviršijo kompetencijos, ir atlikti Komisijos diskrecijos teisės ribose ekonominių vertinimų teisminę kontrolę, patikrinant akivaizdžių vertinimo klaidų nebuvimą, faktų, kuriais turėjo būti remiamasi, vertinimą ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-715/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-341/2009, 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-890/2011, 2013 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-801/2013, 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-400/2013, 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015). Nagrinėjamoje byloje yra iškilę ne ekonominio / politinio tikslingumo klausimai, o teismas iš esmės atsisakė tirti ir nagrinėti faktinio bei teisinio pobūdžio aplinkybes ir įrodymus. Būtent teismas visiškai nepagrįstai prie ekonominio / politinio tikslingumo priskyrė faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimą – kokiu būdu veikia pareiškėjas ir jo valdomi gamybos blokai (LEL ir KHAE), kaip šių gamybos blokų veikimas lemia sąnaudas ir jų pagrįstumo vertinimą teisine prasme, taip pat aplinkybes ir įrodymus, kokias kuro sąnaudas ir dėl kokių priežasčių patiria LEL, bei kokią teisinę reikšmę jos turi įvertinant sąnaudų pagrįstumą, taip pat aplinkybes ir įrodymus, kad gamybos įrenginiai tiesiog fiziškai negali veikti tokiu būdu, kaip vertina Komisija ir teismas. Sprendime deklaratyviai atkartodamas Komisijos nepagrįstus teiginius, teismas neįvertino dalies argumentų dėl patiriamų faktinių KHAE išlaidų, kurios turėjo būti priskirtos prie Nutarimu Nr. O3-562 reguliuojamų kainų sąnaudų. Teismas iš esmės nepateikė motyvų, kodėl nesivadovavo byloje pateikta KTU išvada, kuri pagrindė Komisijos taikyto proporcinio sąnaudų paskirstymo metodo taikymo negalimumą, ir kas buvo aiškiai pagrindžiama KHAE techniniais bei rinkos veikimo aspektais. Teismas nepatikrino, kad buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, susijusios su KHAE veikimu ir racionaliu sąnaudų paskirstymu, o tai lėmė akivaizdų Komisijos atlikto kainų nustatymo pažeidimą. Prie ekonominio tikslingumo taip pat negalėjo būti priskiriamas 2014 m. Komisijos naudotos klaidingai apskaičiuotos investicijų grąžos normos (WACC) skaičiavimo tikrinimas. Kadangi, kaip grindė pareiškėjas, WACC nebuvo tiksliai ir matematiškai teisingai apskaičiuotas, teismas turėjo tinkamai įvertinti WACC skaičiavimą ir motyvuoti jo teisingumą arba klaidingumą. Teismas neatlikto teisinės Komisijos atliktos ekonominės analizės, ekonominių duomenų vertinimo interpretacijos kontrolės Nutarimų priėmimui taikyto WACC atžvilgiu. Teismas neatliko pateiktų įrodymų materialinio tikrumo, patikimumo, nuoseklumo tikrinimo – į WACC skaičiavimo klaidingumo klausimus galėjo būti atsakoma tik esant ekspertinio lygio analizei. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl to neteisingai pritaikė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 2 dalį bei šias nuostatas įgyvendinančių kitų teisės aktų reikalavimus.

9715.2.

98Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas nevertino fakto, kad, laikantis akivaizdžiai klaidingos ir nepagrįstos Komisijos pozicijos, susidaro situacija, kai nustatant reguliuojamos paslaugos kainas, vertinamos KHAE patiriamos sąnaudos (ir atitinkamai numatomos pajamos), susijusios su elektrinės 400 MW galios dalimi, tačiau pareiškėjo faktiškai patiriamos sąnaudos, teikiant antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, atitinka visas dviejų agregatų (450 MW galios) sąnaudas, todėl pareiškėjas negali likusios agregato dalies (atitinkančios 50 MW galią) panaudoti kitai nereguliuojamai veiklai ir tokiu būdu uždirbti pajamų, kurios padengtų šias sąnaudas, nes įrenginio techninės charakteristikos neleidžia gamybos tokia galia. Teismas tik pažymėjo, kad, Komisijos teigimu, likusia elektrinės pajėgumų dalimi pareiškėjas gali laisvai disponuoti nereguliuojamoje rinkoje. Teismas, nevertindamas visų faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra argumentų, kurie pagrįstų, jog proporcinis sąnaudų apskaičiavimo metodas negalimas būtent dėl techninės KHAE charakteristikos. Tokie teismo teiginiai yra ne tik, kad neteisingi (prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams), bet ir nepagrįsti jokiais papildomais įrodymais. Teismas nesirėmė reikšmingais technologiniais faktais dėl KHAE veikimo bei neanalizavo, ar ir dėl to neteisingai vertino, kad PSO neužsakytos galios gali būti laisvai panaudojamos pajamoms uždirbti, ir padarė dvi akivaizdžias vertinimo klaidas. Pirmiausia, nevertino, kad pareiškėjas technologiškai negalėjo PSO siūlyti mažesnę nei 2 KHAE agregatus atitinkančią rezervinę galią (pvz., 1,5 KHAE agregato). Būtent KTU išvadoje yra aiškiai išdėstyta, jog proporcinės sąnaudų skaičiavimo metodikos taikymas rezervinės galios palaikymo KHAE sąnaudų nustatymui yra negalimas. Teigdamas, kad proporcingas skaičiavimo būdas leidžia įvertinti tik būtinąsias patiriamas išlaidas ir nedaro neigiamo poveikio elektros energijos kainai, kurią turi mokėti galutinis vartotojas; priešingu atveju į sąnaudas būtų įtraukiama ta galios rezervo dalis, kuri nėra naudojama, taigi galutinė elektros energijos kaina išaugtų be pagrindo, teismas iš esmės pripažįsta, kad teikiant rezervinės galios užtikrinimo paslaugas yra reikalinga galios rezervo dalis, kuri tiesiogiai nėra naudojama šiai paslaugai teikti, ir pripažįsta, kad dėl to atsiranda tam tikros sąnaudos, kurias įtraukus į pareiškėjui Komisijos Nutarimu Nr. O3-562 ir jo pakeitimais reguliuojamas kainas, padidėtų galutinė elektros energijos kaina. Taigi pareiškėjas patiria minėtas sąnaudas ir, vadovaujantis teisės aktais, jos privalo būti padengiamos. Susidariusi faktinė situacija teismo sprendime nėra kvestionuojama nei Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, nei kitų teisės aktų, kurie užtikrina pareiškėjo teisę į patiriamų sąnaudų padengimą, aspektu ir dėl to teismo sprendimas prieštarauja materialiosios teisės normoms, užtikrinančioms pareiškėjo teisę į sąnaudų padengimą. Antra, teismas visiškai nevertino Komisijos teiginio, kad likusia elektrinės pajėgumų dalimi pareiškėjas gali laisvai disponuoti nereguliuojamoje rinkoje, o tai prieštarauja sureglamentuotai prekybos elektros energija tvarkai. Taigi teismas neatliko išsamaus teisinio ekonominių rodiklių vertinimo ir nenustatė, ar Komisija, priimdama Nutarimus, teisingai įvertino reikšmingus technologinius faktus, susijusius su KHAE veikla ir pastoviųjų sąnaudų nustatymu, taip pat neįvertino rašytinių įrodymų, tarp jų nepriklausomo eksperto išvados – KTU išvados, o tik išreiškė savo abejonę, kad tai nesuponuoja vienareikšmės išvados. KTU išvados rengėjas yra technikos mokslų daktaras, kurio veikla susieta su intelektinių metodų taikymu elektros sistemų valdymui, elektros apkrovų bei sistemų ir elementų patikimumo įvertinimui, elektrinių technologinių procesų tyrimu. KTU išvadoje yra pateikiamas KHAE veikimo ekspertinis vertinimas, pagrįstas specialiomis mokslo ir technikos srities žiniomis. KTU išvada būtent yra parengta ir pagrįsta techniniais KHAE aspektais, kurie pagrindžia Komisijos pritaikyto proporcinio skaičiavimo įgyvendinimo negalimumą praktikoje. Byloje įrodymų, kurie paneigtų KTU išvadą, nėra pateikta. Teismas jokių konkrečių motyvų ar pagrindų nesutikti su KTU išvada ar ją atmesti nepateikė. Be to, teismas privalėjo pasitelkti kitą specialistą išspręsti klausimus, kurie byloje reikalauja specialių techninių žinių, tačiau to nepadarė ir savo abejonių naštą perkėlė pareiškėjo nenaudai. Taigi teismas netinkamai įvertino KTU išvadą, ja nepagrįstai nesivadovavo, taip nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos vertinimų teisminės kontrolės instrukcijų, pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

9915.3.

100Teismas nepagrįstai nepasitelkė specialisto, turinčio specialių žinių, kurios būtinos visapusiškai išnagrinėti bylą, dėl to neužtikrino pareiškėjo tinkamo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Teismas iš esmės nevertino, ar Komisija nepadarė vertinimo klaidos, ar rėmėsi visais WACC skaičiavimui reikšmingais faktais ir nesirėmė tais, kuriais neturėjo remtis, kadangi tai galėjo padaryti tik pasitelkusi specialistą. Tačiau teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai buvo bendro pobūdžio, pareiškėjas nenurodė konkretaus rodiklio, kuris būtų netinkamai apskaičiuotas, skaičiuojant WACC. Kadangi byloje nebuvo jokio nešališko ir objektyvaus Komisijos atliktų WACC skaičiavimų patikrinimo, kuris teismui galėtų aiškiai identifikuoti Komisijos atliktų WACC skaičiavimų klaidingumą, be to, WACC skaičiavime buvo ir daugiau netikslumų bei klaidų, kurie turėjo būti atskleisti bylos procese, pareiškėjas 2017 m. gegužės 16 d. teismui teikė prašymą iškviesti specialistą, suformuluodamas konkrečius klausimus, kurie turi būti atsakyti, siekiant įvertinti Komisijos apskaičiuotą ir taikytą WACC. Vis dėlto teismas nepagrįstai netenkino šio prašymo ir dėl to neiškvietė į teismo posėdį specialisto, siekiant, kad nagrinėjamoje byloje būtų tiksliai išsiaiškinti specialių žinių reikalaujantys klausimai, susiję su vidutinės svertinės kapitalo kainos skaičiavimu. Teigdamas, kad WACC skaičiavimas yra Komisijos kompetencija, o teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendinama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, teismas iš esmės atsisakė tirti ir nagrinėti faktinio bei teisinio pobūdžio aplinkybes ir įrodymus, susijusius su neteisingai apskaičiuoto WACC taikymu priimant Nutarimus. Teismas visiškai nepagrįstai prie ekonominio tikslingumo priskyrė faktines aplinkybes, susijusias su klaidingai apskaičiuotu ir taikytu WACC, bei jų teisinį vertinimą. Teismas šiuo atveju nepasinaudojo specialisto ar eksperto pagalba, siekdamas tinkamai įvertinti pareiškėjo argumentus dėl neteisingo WACC skaičiavimo, o pats negalėjo vertinti aplinkybių, reikalaujančių specialių žinių. Tai reiškia, kad teismo sprendimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisingu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-203/2011, 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1621/2013). Tokiu būdu teismas neužtikrino teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, tik formaliai įvykdė teisingumą. Adekvataus pobūdžio klausimo sprendimas teismų praktikoje yra aiškus, o teismas tokios praktikos nesilaikė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011). Be to, neteisingo WACC apskaičiavimo fakto negali eliminuoti tai, ar kas nors (šiuo atveju pareiškėjas) prieš tai jį skundė ar ne. Be kita ko, faktas, kad seniau atlikti Komisijos skaičiavimai nebuvo skųsti, neeliminuoja Komisijos pareigos imtis visų priemonių ištaisyti savo klaidą ir jos daugiau netaikyti ateityje. Taigi teismas, neatlikdamas išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų.

10115.4.

102Teismas neįvertino, kad Nutarimu Nr. O3-579 įgyvendinamas neteisėtas Komisijos rinkos tyrimo nutarimas, t. y. 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“, kuriuo Komisija pareiškėjui nustatė 5 skirtingus reguliacinius įpareigojimus, taikytinus nuo 2015 m. sausio 1 d., ir kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Tiek šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas analogiškas šiai bylai Komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. Nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (dėl neteisėto VIAP metodikos 7.3.71 p., dėl kurio neteisėtas ir analogiškas ginčui aktualus VIAP metodikos 7.4.6. p.) turi prejudicinę reikšme šioje byloje. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad nurodytais teismų panaikintais nutarimais ar jų punktais priimant šioje byloje ginčijamus Nutarimus nebuvo remtasi. Būtent Komisijos Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus ir Elektros skyriaus 2015 m. spalio 28 d. pažymos „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 5 puslapyje aiškiai įvardijamas Komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“. Komisija šiuo atveju buvo nurodžiusi, kad šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Komisija vertino, kad nutarimo 4, 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4 ir 4.3 punktų galiojimas jau tuo metu buvo sustabdytas, tačiau dar tuo metu jie nebuvo panaikinti. Todėl visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčijami Nutarimai priimti vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais. Tokio teiginio nei pagrįstumo, nei jo motyvų sprendime nėra. Teismas, nevertindamas, jog skundžiami Nutarimai buvo grindžiami dabar jau panaikintu Komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“, o Komisijos pareiškėjui pritaikyta priverstinio kryžminio subsidijavimo taisyklė jau yra pripažinta neteisėtai taikyta Komisijai skaičiuojant 2015 m. VIAP kainas, padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą ir priėmė neteisėtą sprendimą, nesilaikydamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

10315.5.

104Teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisijos Nutarimai neprieštarauja VAĮ. Komisija nepagrindė tam tikrų sąnaudų nubraukymo jokiais objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnis, todėl priimti Komisijos Nutarimai yra nemotyvuoti, nepagrįsti, neteisėti ir turi būti panaikinti kaip prieštaraujantys VAĮ 8 straipsnio 1 daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-277/2007). Be to, Komisija, taikydama proporcinį sąnaudų skaičiavimą, kuris praktikoje negali būti techniškai įgyvendinamas, pažeidė Metodikos 7 punkte nustatytus apskaitos atskyrimo principus, be kita ko, priežastingumo ir objektyvumo principus. Konstatuodamas, kad Komisijos Nutarimai atitinka VAĮ reikalavimus, teismas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 1 dalį.

10515.6.

106Visa tai sudaro pagrindą ne tik panaikinti neteisėtą teismo sprendimą, tačiau yra būtina įvertinti bei ištirti tam tikrus argumentus ir įrodymus, taip pat byloje į posėdį iškviesti specialistą, kad būtų atsakyti pareiškėjo suformuluoti klausimai, siekiant visapusiškai išnagrinėti bylą. Dėl to byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10716.

108Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, visiškai sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, nurodant, kad teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais, atsižvelgė, įsigilino ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tinkamai vadovavosi teismų suformuota praktika ir priėmė teisėtą bei teisės normomis pagrįstą sprendimą.

109Teisėjų kolegija

konstatuoja:

110IV.

11117.

112Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komijos Nutarimų, kuriais pareiškėjui AB „Lietuvos energijos gamyba“ nustatytos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2016 metams, taip pat VIAP lėšos ir jų kaina 2016 metams.

11318.

114Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

11519.

116Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

11720.

118Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuosekliai plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką panašiose kaip ši bylose, jau yra nustatęs ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi apibrėžtas tokių ginčų nagrinėjimo ribas, išskirdamas atsakovo diskrecijos teisę vertinti ekonominį tikslingumą bei tuo pagrindu įvertinti ir reguliuojamos srities dalyvių interesų pusiausvyrą. Ši nuostata glaudžiai siejasi su valdžių padalijimo principu ir jį iš esmės išreiškia – teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nesprendžia išimtinai politinių ar ekonominių klausimų bei, vykdydamas teisminę kontrolę, neatlieka administravimo subjektui priskirtų funkcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-382-858/2016; 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

11921.

120Vertinant atsakovo turimos diskrecijos ir pakankamos teisminės kontrolės santykį panašiose administracinėse bylose teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją ribotos teisminės kontrolės srityje. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja valstybių narių pareigas vykdyti pakankamą teisminę administracinių institucijų apibrėžiamų pozicijų kontrolę (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Schmautzer prieš Austriją, pareiškimo Nr. 15523/89, p. 34; EŽTT 1990 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Obermeier prieš Austriją, pareiškimo Nr. 11761/85, p. 70). Tik galintis nagrinėti teisės ir fakto klausimus teismas yra laikomas pilnos kompetencijos teismu, turinčiu teisę nagrinėti bylas (EŽTT 1996 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje Woningen prieš Daniją, pareiškimo Nr. 20641/92, p. 52; EŽTT 1994 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Beaumartin prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 15287/89, p. 38). EŽTT nedraudžia, bet ir privalomai nereikalauja, kad nacionalinis teismas turėtų neribotą pozicijos kontrolę byloje. Akcentuotina, kad ribota teisminė kontrolė, kai nacionalinis teismas nepakeičia institucijos pozicijos nauja pozicija, o tik patikrina jos teisėtumą, yra leidžiama ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms neprieštarauja (EŽTT 2005 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Alatulkkila prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 33538/96, p. 32). Nepaisant to, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis reikalauja iš nacionalinio teismo ne bet kokios, bet pakankamos teisminės kontrolės.

12122.

122EŽTT byloje Sigma (EŽTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Sigma prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 32181/04), apibendrindamas savo jurisprudenciją dėl pakankamos kontrolės, įtvirtino taip vadinamą Sigma testą, pagal kurį kiekvienu atveju vertinama, ar teismo atlikta pozicijos kontrolė buvo pakankama. Pats Sigma testas susideda iš trijų kriterijų visumos (EŽTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Sigma prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 32181/04, p. 151-157). Atsižvelgiant į Sigma kriterijus, jeigu nustatoma, kad nacionalinis teismas nepakankamai patikrino pozicijos teisėtumą, tai valstybė pripažįstama pažeidusia Konvencijos 6(1) straipsnio reikalavimą atlikti pakankamą apibrėžtos pozicijos teisminę priežiūrą. Pirmasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybių sudėtingumas: kuo sudėtingesnėms aplinkybėms esant yra apibrėžta pozicija, tuo ribotesnė teisminė kontrolė gali būti, ir atvirkščiai – kuo aplinkybės yra paprastesnės, tuo griežčiau privalo būti patikrintas pozicijos teisėtumas. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kuo sudėtingesnius vertinimus prieš apibrėždama poziciją institucija atlieka, tuo daugiau diskrecijos ji turi spręsdama dėl pozicijos, ir kuo daugiau diskrecijos turi institucija, tuo teisminė kontrolė tikrinant poziciją gali būti ribotesnė (EŽTT 2009 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Crompton prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 42509/05, p. 73). Antrasis bylos Sigma kriterijus yra institucijos laikymasis procedūrinių reikalavimų (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams), iki apibrėžiant poziciją: jeigu institucijos tokių reikalavimų laikosi, tai pozicijos kontrolė gali būti ribotesnė. Kuo griežčiau institucija (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams) laikėsi visų procedūrinių įstatyminių reikalavimų apibrėždama poziciją, tuo teismo kontrolė gali būti ribotesnė ir atvirkščiai (EŽTT 1995 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje Bryan prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 19178/91, p. 46-47). Trečiasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybė, ar nacionalinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes bei atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus. Pagal EŽTT jurisprudenciją, nacionalinis teismas byloje privalo ištirti visus faktus, kurie yra esminiai ir jų neįvertinus nebūtų įmanoma teisingai išspręsti bylos (EŽTT 2001 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Potocka prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 33776/96, p. 57).

12323.

124Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti pakankamą teisminę kontrolę (Konvencijos 6 str. 1 d.), tikrins skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas taisykles dėl panašaus pobūdžio ginčų nagrinėjimo ribų ir atsakovo diskrecijos teisės apimties bei minėtoje EŽTT jurisprudencijoje formuluojamą ribotos teisminės kontrolės srityje principą ir vadovaudamasi šioje jurisprudencijoje nustatytais Sigma testo kriterijais.

12524.

126Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nevertins pareiškėjo ekonominės svarbos, įgyvendinant valstybės energetinę politiką, argumentų dėl pareiškėjo veiklos ypatumų, tačiau tikrins, ar viešojo administravimo subjektas, turėdamas pakankamai plačią ekonominių klausimų vertinimo laisvę, vadovavosi teisės normomis ir priėmė sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus, tai atitinka ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi nustatytą tikrinimo apimtį. Teismui tikrinant atsakovo nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą taip pat yra reikšmingas ir ginčijamų nutarimų priėmimo procedūrų vertinimas, ar jos nebuvo pažeistos, nes vienas iš administracinio akto panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 91 straipsnyje, numato, kad administracinis aktas pripažįstamas neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

12725.

128Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

12926.

130Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administravimo subjektui įstatymo leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį, šiuo atveju nustatyti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas, taip pat VIAP lėšas už sistemos rezervų užtikrinimą, lemia atsakovo teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus, kad būtų įgyvendinti įstatymo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

13127.

132Įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais. Konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų. Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar, įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją, viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1359/2011).

13328.

134Tai reiškia, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galbūt taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Vienas iš kurių numatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Komisijai teisę nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

13529.

136Vadovaudamasi Nutarties 20-23 punktuose išdėstytomis teisės aiškinimo ir taikymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus Nutarties 15.1. punkte, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikrus byloje ginčijamus aspektus priskyrė ekonominio tikslingumo kategorijai, nevertino argumentų dėl Komisijos padarytų skaičiavimo klaidų ir reikšmingų faktų, ir neatliko Komisijos diskrecijos teisės aktų ribose ekonominių vertinimų teisminės kontrolės ir atmeta pastaruosius kaip nepagrįstus.

13730.

138Dėl Nutarties 15.1. punkte pareiškėjo nurodomos teisminės praktikos, kuria remiamasi, pažymėtina, jog, kaip minėta Nutarties 25 punkte, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, todėl nurodoma praktika negali būti remiamasi nagrinėjamu atveju, nes ji sukurta kitokių faktinių aplinkybių pagrindu.

13931.

140Dėl Nutarties 15.1-15.2 punktuose išdėstytų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

14132.

142Vadovaudamasi Nutarties 31 punkte nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Komisija, priimdama Nutarimus, teisingai įvertino reikšmingus technologinius faktus, susijusius su KHAE veikla ir pastoviųjų sąnaudų nustatymu.

14333.

144Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą bei Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 5 dalyje taip pat numatytas analogiškas principas, jog tvirtinant VIAP elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti VIAP, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, įpareigoja Komisiją laikytis jose suformuluotų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su tiekėjų strateginiais interesais. Šios nuostatos taip pat leidžia teigti, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas, atitinkamai ir į kainas vartotojams, įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

14534.

146Atsižvelgdama į tai, jog PSO, teikdamas Komisijai numatomą užsakyti vidutinę antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimtį, nenurodo, nei kurie konkretūs KHAE agregatai turėtų būti naudojami šiai paslaugai teikti, nei kokia KHAE sąnaudų dalis turėtų būti nustatyta ar priskirta šiai paslaugai teikti, taip pat, jog Komisija nustato antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainą tik PSO numatomai užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai ir pareiškėjui nenurodo, nei kokius konkrečius KHAE agregatus, nei kokią konkrečią agregato generacijos galią jis turi naudoti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugai teikti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Komisijos argumentu, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai tapatina KHAE agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo būtinųjų sąnaudų apskaičiavimu ir vertinimu, kurį Komisija atlieka nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą. Taip pat pareiškėjas neįrodė, jog jo nurodomų patiriamų sąnaudų padengimas neprieštarauja imperatyviam įstatymuose įtvirtintam būtinųjų sąnaudų padengimo principui. Dėl nurodytų argumentų taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktą KTU išvadą.

14735.

148Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Nutarties 15.1 punkte išdėstytais apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl taikytos klaidingai apskaičiuotos investicijų grąžos normos, dėl faktinių veiklos sąnaudų nepripažinimo – taikytų sąnaudų vertinimo principų.

14936.

150Nutarties 30-31 punktuose nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės suponuoja, kad pareiškėjo argumentų, kuriais ginčijamas investicijų gražos normos skaičiavimui Komisijos taikytos metodologijos pagrįstumas ir teisėtumas, teisinis vertinimas iš esmės grindžiamas tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

15137.

152Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, jie yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018).

15338.

154Proporcinio sąnaudų principo taikymas pareiškėjo atžvilgiu buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016, vertinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Komisijos taikytų teisės aktuose įtvirtintų principų, privalomo energijos gamybos sąnaudų padengimo principo laikymosi, pritaikant pareiškėjui proporcinį sąnaudų apskaičiavimo būdą, nebuvo paneigtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi.

15539.

156Deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko neužtikrino teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir tik formaliai įvykdė teisingumą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką ir teisingą teismą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1854-624/2018).

15740.

158Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad Komisija, veikdama savo kompetencijos ribose, nustatydama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje lėšas, taip pat antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų paslaugų kainų viršutines ribas, būtų neįvertinusi ar netinkamai įvertinusi pareiškėjo veiklos unikalumą, jo pareigas, atsakomybę ir svarbą valstybės mastu užtikrinant elektros energijos tiekimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apribojančios Komisijos diskreciją atlikti efektyvią pareiškėjo veiklos priežiūrą ir kontrolę, taip pat savaime nereiškia, kad pareiškėjui nekyla pareiga veiklą vykdyti efektyviai, o į elektros kainos dedamąją traukti ne visas, o tik privalomas veiklos sąnaudas.

15941.

160Pagal Energetikos įstatymą vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga (3 str. 1 d. 6 p.). Todėl pareiškėjas, vykdydamas tokio pobūdžio veiklą, nors ir siekia pelno, tačiau neįgyja pagrįstų lūkesčių, kad Komisija, kaip valstybinis ekonominis reguliuotojas, įgyvendindama reguliuojamą antrinio ar tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, prioritetą teiks jo ekonominiams interesams, o ne vartotojų teisių ir teisėtų interesų, pagrįstų siekiu gauti elektros energiją už ekonomiškai pagrįstą kainą, užtikrinimui.

16142.

162Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamų Nutarimų neatitiktimi Viešojo administravimo įstatymo 8straipsnio 1 dalies nuostatoms bei jų priėmimo procedūros pažeidimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ginčijami Nutarimai kartu su jų sudėtinėmis dalimis esančiomis 2015 m. spalio 20 d. pažyma Nr. O5-361 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ ir 2015 m. spalio 28 d. pažyma Nr. O5-380 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Vertinant skundžiamų Nutarimų motyvuotumą, turi būti atsižvelgta į pažymose nurodytų egzistuojančių aplinkybių bei pateikiamų motyvų visumą, nes jose pateikiami visi aktualūs skaičiavimai, Komisijos atlikta analizė ir vertinimas bei nuorodos į šaltinius ir duomenis, kitus įvesties parametrus.

16343.

164Be to, Komisija, priimdama ginčijamus Nutarimus, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti šių Nutarimų neteisėtumą. Pasisakydama dėl ginčijamų atsakovo Nutarimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Nutarimai priimti tinkamai pritaikius teisės normas.

16544.

166Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

16745.

168Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

169Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

170Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmesti.

171Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

172Nutartis neskundžiama.