Byla eP-20-968/2019
Dėl nutarimų dalių panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos energijos gamyba prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos energijos gamyba apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos energijos gamyba skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų dalių panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Akcinė bendrovė Lietuvos energijos gamyba (toliau – ir Bendrovė) 2015 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–21), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 157–162; III t., b. l. 90–96), prašydama panaikinti: 1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-562) 1.1 punktą; 2) Nutarimo Nr. O3-562 1.2 punktą ir jį keičiančius Komisijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-685 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-685) bei Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. O3-131 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-131); 3) Komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-579) 1.3 punktą ir jį keičiančių Komisijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3-687 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-687) 2 punktą bei Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. O3-133 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-133) 1.2 punktą.

72.

8Pareiškėjas skunduose, be kita ko, nurodė, kad ginčijamas Komisijos Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punktas, kurį pakeitė Nutarimo Nr. O3-687 2 punktas ir Nutarimo Nr. O3-133 1.2 punktas, yra neteisėtas, nes jis buvo priimtas vadovaujantis Komisijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. O3-757 (toliau – Nutarimas Nr. O3-757) bei šiuo nutarimo pagrindu pakeistu Komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 patvirtintos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 7.4.6 punktu.

93.

10Atsakovas atsiliepimuose prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 4–22; III t., b. l. 1–4) ir, be kita ko, nurodė, kad Nutarimu Nr. O3-757 Bendrovei buvo nustatyti įpareigojimai, kurių įgyvendinimo tvarką Komisija reglamentavo Metodikos 7.3.71 punkte. Atsižvelgdama į tai, bei siekdama, jog būtų išlaikomas teisinio reguliavimo nuoseklumas didelę įtaką turinčių asmenų atžvilgiu, t. y. būtų reguliuojamas tokių įmonių pelnas, Komisija pasirinko Metodikos papildymą 7.4.6 punktu. Pasak Komisijos, Metodikos 7.3.71 punkte bei 7.4.6 punkte įtvirtintas mechanizmas neprieštarauja įstatymams bei teisės principams.

11II.

124.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 41–51).

145.

15Teismas, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 Bendrovės skundą tenkino ir panaikino Nutarimo Nr. O3-757 1.1–1.2, 1.4–1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus, tačiau teismas taip pat nurodė, kad išanalizavus ginčijamų nutarimų turinį, matyti, jog šiuo nutarimu ar panaikintais jo punktais nebuvo remtasi priimant šioje byloje Bendrovės ginčijamus nutarimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijami nutarimai priimti vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais.

16III.

176.

18Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (IV t., b. l. 54–71). Apeliacinio skundo argumentus Bendrovė išskyrė į penkias grupes. Pirmiausia, Bendrovė nurodė, kad teismas neįvertino daugelio pareiškėjo argumentų ir įrodymų, nepagrįstai priskirdamas tam tikrus ginčijamus aspektus ekonominio tikslingumo kategorijai (apeliacinio skundo 19–38 punktai). Antra, Bendrovė nurodė, kad teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (apeliacinio skundo 39–64 punktai). Trečia, Bendrovė nurodė, kad teismas nepagrįstai nepasitelkė specialisto, turinčio specialių žinių, kurios būtinos visapusiškam bylos nagrinėjimui (apeliacinio skundo 65–91 punktai). Ketvirta, Bendrovė nurodė, kad teismas neįvertino, jog Nutarimu Nr. O3-579 įgyvendinamas Nutarimas Nr. O3-757, kurio 1.1–1.2, 1.4–1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktai buvo panaikinti LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu (apeliacinio skundo 92–107 punktai). Šiuo aspektu Bendrovė pažymėjo, kad Komisija Nutarimą Nr. O3-757 įgyvendino pakeisdama Metodiką, t. y. 2014 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3-851 (toliau – Nutarimas Nr. O3-851) papildydama Metodiką 7.3.71 punktu, o 2015 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. O3-564 (toliau – Nutarimas Nr. O3-564) papildydama Metodiką 7.4.6 punktu. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad šioje byloje ginčijamas Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punktas yra paremtas būtent Metodikos 7.4.6 punktu. Šią aplinkybę patvirtina 2015 m. spalio 28 d. pažymos Nr. O5-380 (toliau – ir Pažyma Nr. O5-380) IV dalyje atliktas sąnaudų vertinimas, kurioje yra aiškiai nurodoma, jog ši pažyma yra paremta Nutarimu Nr. O3-757, o minėta pažyma yra šioje byloje ginčijamo Nutarimo Nr. O3-579 priėmimo pagrindas. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog teismų panaikintais nutarimais ar jų punktais priimant šioje byloje ginčijamus nutarimus nebuvo remtasi. Penkta, Bendrovė nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog Komisijos nutarimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (toliau – VAĮ) (apeliacinio skundo 108–112 punktai).

197.

20Atsakovas atsiliepime prašė Bendrovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (IV t., b. l. 76–87). Komisija atsikirtimus į Bendrovės apeliacinį skundą pateikė pagal Bendrovės apeliaciniame skunde pateiktą argumentų dėstymo struktūrą, pasisakydama dėl visų penkių apeliaciniame skunde Bendrovės dėstomų argumentų grupių. Dėl ketvirtosios Bendrovės apeliacinio skundo argumentų grupės (apeliacinio skundo 92–107 punktų) Komisija pažymėjo, kad Metodikos teisėtumo klausimas teismuose nebuvo nagrinėjamas. Pasak Komisijos, tai reiškia, kad visi Metodikos punktai (taip pat ir 7.4.6 bei 7.3.71 p.) yra galiojantys ir taikytini. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamų nutarimų preambulėse, kuriose nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis buvo priimti skundžiami nutarimai, nėra nurodytas nei vienas teismų panaikintas Komisijos nutarimas.

21IV.

228.

23LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartimi Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (IV t., b. l. 110–130).

249.

25Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į Bendrovės apeliacinio skundo argumentus.

2610.

27Vertindama Komisijos turimos diskrecijos ir pakankamos teisminės kontrolės santykį panašiose administracinėse bylose, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją ribotos teisminės kontrolės srityje. EŽTT, apibendrindamas savo jurisprudenciją dėl pakankamos kontrolės, įtvirtino taip vadinamą Sigma testą, pagal kurį kiekvienu atveju vertinama, ar teismo atlikta pozicijos kontrolė buvo pakankama. Pats Sigma testas susideda iš trijų kriterijų visumos (EŽTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Sigma prieš Kiprą, pareiškimo Nr. 32181/04, p. 151–157). Pirmasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybių sudėtingumas: kuo sudėtingesnėms aplinkybėms esant yra apibrėžta pozicija, tuo ribotesnė teisminė kontrolė gali būti, ir atvirkščiai – kuo aplinkybės yra paprastesnės, tuo griežčiau privalo būti patikrintas pozicijos teisėtumas. Antrasis bylos Sigma kriterijus yra institucijos laikymasis procedūrinių reikalavimų (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams), iki apibrėžiant poziciją: jeigu institucijos tokių reikalavimų laikosi, tai pozicijos kontrolė gali būti ribotesnė. Kuo griežčiau institucija (veikiant efektyviems teisiniams saugikliams) laikėsi visų procedūrinių įstatyminių reikalavimų apibrėždama poziciją, tuo teismo kontrolė gali būti ribotesnė ir atvirkščiai. Trečiasis bylos Sigma kriterijus yra aplinkybė, ar nacionalinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes bei atsakė į visus pareiškėjo reikalavimus. LVAT nurodė, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, nacionalinis teismas byloje privalo ištirti visus faktus, kurie yra esminiai ir jų neįvertinus nebūtų įmanoma teisingai išspręsti bylos (EŽTT 2001 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Potocka prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 33776/96, p. 57).

2811.

29Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas nevertins Bendrovės ekonominės svarbos, įgyvendinant valstybės energetinę politiką, argumentų dėl Bendrovės veiklos ypatumų, tačiau tikrins, ar viešojo administravimo subjektas, turėdamas pakankamai plačią ekonominių klausimų vertinimo laisvę, vadovavosi teisės normomis ir priėmė sprendimą, atitinkantį teisės normų reikalavimus.

3012.

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

3213.

33LVAT rėmėsi savo praktikoje pateiktu aiškinimu, kad administravimo subjektui įstatymo leidėjo deleguota diskrecijos teisė reguliuoti atitinkamą sritį lemia Komisijos teisę pasirinkti ekonomiškai bei teisiškai reikšmingus kriterijus, kad būtų įgyvendinti įstatymo tikslai (2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017). Įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais. Konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti (2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1359/2011). Teisėjų kolegija nurodė, jog tai reiškia, kad Komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galbūt taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Vienas iš kurių numatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Komisijai teisę nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą (2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017).

3414.

35Teisėjų kolegija kritiškai vertino Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam tikrus byloje ginčijamus aspektus priskyrė ekonominio tikslingumo kategorijai, nevertino argumentų dėl Komisijos padarytų skaičiavimo klaidų ir reikšmingų faktų, ir neatliko Komisijos diskrecijos teisės aktų ribose ekonominių vertinimų teisminės kontrolės ir atmetė pastaruosius kaip nepagrįstus.

3615.

37Dėl Bendrovės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LVAT 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija kritiškai vertino apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar Komisija, priimdama nutarimus, teisingai įvertino reikšmingus technologinius faktus, susijusius su KHAE veikla ir pastoviųjų sąnaudų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su Komisijos argumentu, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai tapatina KHAE agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo būtinųjų sąnaudų apskaičiavimu ir vertinimu, kurį Komisija atlieka nustatydama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo kainos viršutinę ribą. Taip pat pareiškėjas neįrodė, jog jo nurodomų patiriamų sąnaudų padengimas neprieštarauja imperatyviam įstatymuose įtvirtintam būtinųjų sąnaudų padengimo principui. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktą KTU išvadą.

3816.

39Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl taikytos klaidingai apskaičiuotos investicijų grąžos normos, dėl faktinių veiklos sąnaudų nepripažinimo – taikytų sąnaudų vertinimo principų. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad proporcinio sąnaudų principo taikymas pareiškėjo atžvilgiu buvo nagrinėjamas LVAT administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl Komisijos taikytų teisės aktuose įtvirtintų principų, privalomo energijos gamybos sąnaudų padengimo principo laikymosi, pritaikant pareiškėjui proporcinį sąnaudų apskaičiavimo būdą, nebuvo paneigtos LVAT 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi.

4017.

41Teisėjų kolegija konstatavo, kad deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino ginčo šalių pateiktus dokumentus, dėl ko neužtikrino teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir tik formaliai įvykdė teisingumą, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

4218.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad Komisija, veikdama savo kompetencijos ribose, nustatydama VIAP elektros energijos sektoriuje lėšas, taip pat antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų paslaugų kainų viršutines ribas, būtų neįvertinusi ar netinkamai įvertinusi Bendrovės veiklos unikalumą, jos pareigas, atsakomybę ir svarbą valstybės mastu užtikrinant elektros energijos tiekimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apribojančios Komisijos diskreciją atlikti efektyvią Bendrovės veiklos priežiūrą ir kontrolę, taip pat savaime nereiškia, kad Bendrovei nekyla pareiga veiklą vykdyti efektyviai, o į elektros kainos dedamąją traukti ne visas, o tik privalomas veiklos sąnaudas.

4419.

45Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Energetikos įstatymą vienas iš energetikos veiklos tikslų yra vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl Bendrovė, vykdydama tokio pobūdžio veiklą, nors ir siekia pelno, tačiau neįgyja pagrįstų lūkesčių, kad Komisija, kaip valstybinis ekonominis reguliuotojas, įgyvendindama reguliuojamą antrinio ar tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugą, prioritetą teiks jo ekonominiams interesams, o ne vartotojų teisių ir teisėtų interesų, pagrįstų siekiu gauti elektros energiją už ekonomiškai pagrįstą kainą, užtikrinimui.

4620.

47Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamų nutarimų neatitiktimi VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei jų priėmimo procedūros pažeidimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ginčijami nutarimai kartu su jų sudėtinėmis dalimis esančiomis 2015 m. spalio 20 d. pažyma Nr. O5-361 ir Pažyma Nr. O5-380 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Be to, Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti šių nutarimų neteisėtumą.

4821.

49Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

50III.

5122.

52Pareiškėjas kreipėsi į LVAT, prašydamas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu (IV t., b. l. 133–137). Bendrovė nurodo, kad yra įsitikinusi, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo procesinį sprendimą ir neatskleidė ginčo esmės dėl Komisijos Nutarimo Nr. O3-579 bei šį nutarimą keičiančių Komisijos aktų teisėtumo, todėl minėta apimtimi administracinė byla galėjo būti išspręsta neteisingai. LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 19 punkte nurodė, kad atsakys į Bendrovės apeliacinio skundo argumentus. Šiuos argumentus minėtas teismas nutarties 15 punkte suskirstė į penkias temines grupes, tačiau nutarties 15.4 punkte įvardytų aplinkybių, sudarančių savarankišką Komisijos nutarimų dėl VIAP lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo panaikinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir visiškai neanalizavo. Šis esminis proceso teisės normų pažeidimas neleidžia Bendrovei suprasti, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas pripažino Bendrovės apeliacinį skundą visiškai nepagrįstu. Iš teismo nutarties turinio matyti, jog apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių (net glaustų) motyvų dėl Bendrovės apeliacinio skundo 92–107 punktuose išdėstytų argumentų, susijusių su LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu panaikintų Komisijos Nutarimo Nr. O3-757 1.1–1.2, 1.4–1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktų įtakos Nutarimo Nr. O3-579 teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria be motyvų patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas atmesti Bendrovės skundo reikalavimą (dėl Nutarimų Nr. O3-579, O3-687 ir O3-133 nuostatų, negali būti palikta galioti, nes sukuria teisinį neaiškumą proceso šalims bei lemia asmenų nepasitikėjimą teismu, kaip teisingumą vykdančia institucija apskritai. Todėl procesas administracinės bylos Nr. eA-2236-629/2018 dalyje dėl Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punkto bei jį pakeitusių Nutarimo Nr. O3-687 2 punkto bei Nutarimo Nr. O3-133 1.2 punkto panaikinimo atnaujintinas ir administracinė byla šia apimtimi perduotina LVAT nagrinėti iš naujo.

5323.

54Atsakovas atsiliepime prašo Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti (IV t., b. l. 148–152). Komisija nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas kiekybiniu požiūriu išsamiai nedetalizavo savo motyvų dėl Bendrovės nurodomo argumento, savaime nesudaro būtinybės atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Pagal EŽTT jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimui gali pakakti pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais, juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama. Analogiško vertinimo laikomasi ir LVAT praktikoje, kurioje ne kartą konstatuota, kad įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ar bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą. Komisija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. nutarties 45 punkte aiškiai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylai išspręsti svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentacija. Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė pakankamai motyvuotą sprendimą.

55Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56VI.

5724.

58Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018.

5925.

60LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

6126.

62Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. spalio 30 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-2236-629/2018 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

6327.

64Bendrovė prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu (šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai sprendimas ar nutartis yra be motyvų). Jos nuomone, teismas nepateikė motyvų į LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 15.4 punkte išdėstytus jos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendime, nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, jog, priimdama ginčijamus Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punktą, jį keitusius Nutarimo Nr. O3-687 2 punktą ir Nutarimo Nr. O3-133 1.2 punktą, Komisija nesirėmė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu panaikintais Nutarimo Nr. O3-757 1.1–1.2, 1.4–1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktais.

6528.

66Vertinant šiuos Bendrovės motyvus, pirmiausiai paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT bylos Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91)), todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT bylą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). LVAT praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.). Nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, asmens, teikiančio prašymą atnaujinti procesą, nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-221/2011, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-99-492/2016). Asmens, prašančio atnaujinti procesą, netenkinantys teismo procesinio sprendimo motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-26-602/2017).

6729.

68Vertinamuoju aspektu pabrėžtina, kad LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 19 punkte konstatuota, jog „apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei ginčo santykių kvalifikavimu ir, nekeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, atsako į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus“. Tai reiškia, kad teisėjų kolegija, apeliacine tvarka tikrinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą, iš esmės pritarė jame išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

6930.

70Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo turinio (žr. motyvuojamosios dalies skyrių „Dėl Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 Nutarimo Nr. 03-687 2 punkto, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis“) matyti, kad šiame sprendime pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punkto, jį keitusių Nutarimo Nr. O3-687 2 punkto ir Nutarimo Nr. O3-133 1.2 punkto teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakė ir dėl pareiškėjo argumento, jog skundžiamos nuostatos yra neteisėtos, nes jos buvo priimtos inter alia (be kita ko) vadovaujantis LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu panaikintais Nutarimo Nr. O3-757 1.1–1.2, 1.4–1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktais. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ginčijamų nutarimų turinį, be kita ko, nustatė, jog nurodytais LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu panaikintais punktais nebuvo remtasi priimant paminėtus ginčijamus nutarimus, šie nutarimai priimti vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais.

7131.

72Pareiškėjo ginčytuose Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punkte, jį keitusių Nutarimo Nr. O3-687 2 punkte ir Nutarimo Nr. O3-133 1.2 punkte Komisija nustatė konkrečias VIAP lėšų 2016 metams elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, sumas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, motyvais, susijusiais su paminėtų nuostatų pagrįstumu, laikytini ir LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartyje pakankamai išsamiai išdėstyti motyvai dėl teismo, nagrinėjančio tokio pobūdžio ginčus, pakankamos kontrolės ir tokių institucijų, kaip Komisija, diskrecijos santykio (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 20–23 p.).

7332.

74Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartyje nėra motyvų dėl nurodytos nutarties 15.4 punkte išdėstytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, ar kad nurodytieji motyvai yra nepakankami. Tokie motyvai išdėstyti inter alia (be kita ko) LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 19, 20–23 punktuose ir, teisėjų kolegijos nuomone, juos vertinant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo motyvuojamosios dalies skyriuje „Dėl Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 Nutarimo Nr. 03-687 2 punkto, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis“ išdėstytų motyvų kontekste, yra pakankamai aiškūs. Tai, kad, kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą, šie motyvai netenkina Bendrovės ir (arba), jos nuomone, yra nepakankami, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir viso šio procesinio dokumento turinį motyvų pakankamumo aspektu, daro išvadą, kad iš šios teismo nutarties turinio pakankamai aišku, kuo vadovaudamasi administracinę bylą Nr. eA-2236-629/2018 nagrinėjusi teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, suformuluotų rezoliucinėje dalyje.

7533.

76Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 atsisakytina atnaujinti.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos energijos gamyba prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

79Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Akcinė bendrovė Lietuvos energijos gamyba (toliau – ir Bendrovė) 2015 m.... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunduose, be kita ko, nurodė, kad ginčijamas Komisijos... 9. 3.... 10. Atsakovas atsiliepimuose prašė Bendrovės skundą atmesti kaip nepagrįstą... 11. II.... 12. 4.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismas, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 16. III.... 17. 6.... 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 19. 7.... 20. Atsakovas atsiliepime prašė Bendrovės apeliacinį skundą atmesti, o... 21. IV.... 22. 8.... 23. LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutartimi Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir... 24. 9.... 25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodė, kad sutinka su pirmosios... 26. 10.... 27. Vertindama Komisijos turimos diskrecijos ir pakankamos teisminės kontrolės... 28. 11.... 29. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas nevertins Bendrovės... 30. 12.... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal... 32. 13.... 33. LVAT rėmėsi savo praktikoje pateiktu aiškinimu, kad administravimo subjektui... 34. 14.... 35. Teisėjų kolegija kritiškai vertino Bendrovės apeliacinio skundo argumentus,... 36. 15.... 37. Dėl Bendrovės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino... 38. 16.... 39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio... 40. 17.... 41. Teisėjų kolegija konstatavo, kad deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio... 42. 18.... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad Komisija,... 44. 19.... 45. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Energetikos įstatymą vienas iš... 46. 20.... 47. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčijamų... 48. 21.... 49. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 50. III.... 51. 22.... 52. Pareiškėjas kreipėsi į LVAT, prašydamas atnaujinti procesą... 53. 23.... 54. Atsakovas atsiliepime prašo Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo... 55. Teisėjų kolegija... 56. VI.... 57. 24.... 58. Byloje nagrinėjama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą... 59. 25.... 60. LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas... 61. 26.... 62. Taigi LVAT išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2018 m. spalio 30... 63. 27.... 64. Bendrovė prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies... 65. 28.... 66. Vertinant šiuos Bendrovės motyvus, pirmiausiai paminėtina, kad pareigos... 67. 29.... 68. Vertinamuoju aspektu pabrėžtina, kad LVAT 2018 m. spalio 30 d. nutarties 19... 69. 30.... 70. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo... 71. 31.... 72. Pareiškėjo ginčytuose Nutarimo Nr. O3-579 1.3 punkte, jį keitusių Nutarimo... 73. 32.... 74. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog LVAT 2018 m.... 75. 33.... 76. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 78. Pareiškėjo akcinės bendrovės Lietuvos energijos gamyba prašymo atnaujinti... 79. Nutartis neskundžiama....