Byla 1A-819-634-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kamantauskienei, nuteistajam T. B., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

2Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2013-09-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

4Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš T. B. nukentėjusiajam priteistas 1000 Lt turtinės žalos atlyginimas. Iš T. B. valstybei priteistos proceso išlaidos – 340 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6T. B. nuteistas už tai, kad 2013-10-02 advokato kontoroje, esančioje ( - ) turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajam A. V. nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jo nepilnamečiui sūnui reikalingą širdies operaciją bei lėšas operacijai atlikti, iš A. V. paėmė 1000 Lt, jų negrąžino, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. V. 1000 Lt turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

7Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-12 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d., prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi privalo kuo greičiau sugrįžti į namus ir rūpintis tėvu, kuriam atlikta sudėtinga širdies operacija. Skunde nuteistasis nurodo, kad pamelavo nukentėjusiajam A. V. pinigų skolinimosi priežastį, dėl to gailisi, tačiau neplanavo jo apgauti ir negrąžinti pinigų. Jau skolinimosi metu siūlė surašyti paskolos raštą, tačiau A. V. atsisakė, nes pasitikėjo apeliantu, kartu su juo buvo dirbęs Kauno miesto VPK. Pažymėjo, kad dėl įvykdytos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai, nurodė, kad skolinosi pinigus, bet nesugebėjo sutartu laiku jų grąžinti, pamelavo priežastį dėl ko reikėjo pinigų, todėl byloje turėjo būti taikomos BK 641 str. nuostatos. Kritiškai vertina nuosprendyje išdėstytą aplinkybę, jog iki nuosprendžio priėmimo dienos nukentėjusiajam jis nebuvo atlyginęs nei vieno lito, kadangi nuo 2014-02-06 atlieka paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl neturi galimybės grąžinti skolą.

8Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis A. V. prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad T. B. veiksmuose yra visi trys baudžiamosios apgaulės požymiai, t.y. 1) objektyviosios tiesos iškraipymas; 2) tikslas suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją. Nagrinėjamu atveju T. B. siekdamas apgaule užvaldyti nukentėjusiajam priklausantį turtą - pinigines lėšas, panaudojo apgaulę nurodydamas, kad 1000 litų yra būtini jo nepilnamečio sūnaus širdies operacijai atlikti, nors pateikdamas tokius duomenis iš anksto žinojo, kad jokia širdies operacija jo nepilnamečiam sūnui atliekama nebus. Būtent T. B. nurodytos aplinkybės, apie būtinybę skubiai atlikti širdies operaciją jo nepilnamečiam sūnui, šiuo atveju buvo esminės nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti jam 1000 litų. Po turto užvaldymo, T. B. toliau melavo apie tai, kad yra dirbantis ir grąžins nurodytus pinigus gavęs jam priklausantį darbo užmokestį, nors tikrovėje niekur nedirba, jokių pajamų negauna, jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi. Atlikdamas nurodytus nusikalstamus veiksmus ir siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą T. B. piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, kadangi nukentėjusysis pažinojo apeliantą kaip buvusį sąžiningą policijos pareigūną, kurio brolis ir šiai dienai tebedirba ( - ) ir yra ilgametis bei autoritetingas policijos pareigūnas. Atsižvelgiant į tai mano, jog apelianto veiksmuose yra akivaizdūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. požymiai. Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę BK 54 str. 2 d. numatytų reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, įvertino tai, kad nuteistasis už analogiškų veikų padarymą yra teisiamas jau šeštą kartą. Vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 182 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkis, kas neginčijamai patvirtina, kad apelianto teiginys apie pirmos instancijos teismo paskirtą tariamai per griežtą bausmę yra aiškiai nepagrįstas.

9Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

10Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

12Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį išteisinant.

13Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl T. B. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

14Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, pvz., meluodamas jiems, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, ir numato, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir nori apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309/2013). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

15Nagrinėjamu atveju T. B. iš esmės neneigia, kad iš nukentėjusiojo A. V. pasiskolino 1000 Lt ir pamelavo pinigų skolinimosi priežastį, tačiau mano, kad jo veiksmuose nebuvo esminio sukčiavimo požymio – apgaulės, kadangi pastarasis neplanavo apgauti nukentėjusiojo ir negrąžinti jam pinigų. Šiuo atveju apgaulę nuteistasis supranta formaliai, kaip tam tikrų įsipareigojimų, skolos grąžinimo nustatytu terminu, nevykdymą. Tačiau apgaulei sukčiavimo bylose baudžiamosios teisės prasme būdingas esminis informacijos nuslėpimas, jos iškraipymas, kuris lėmė nukentėjusiojo sprendimą savo turtą perduoti kitam asmeniui. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309/2013, 2K-312/2013, 2K-336/2013, 2K-523/2013, 2K-123/2014 ir kt.).

16Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu T. B. pripažino, jog prašydamas A. V. paskolinti pinigų pamelavo, jog pinigai reikalingi sūnaus operacijai. Tiesos nesakė, nes manė, kad A. V. tuomet pinigų neskolins. Taip pat pastarajam melavo, kad dirba, žadėjo pinigus grąžinti per savaitę (t. 2, b. l. 7). Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad T. B. prašė paskolinti 1000 Lt, kadangi pinigai reikalingi sūnaus širdies operacijai, minėjo, kad dirba, turi gauti atlyginimą, būtent šios aplinkybės ir nulėmė pinigų skolinimą. Be to, T. B. pažinojo kaip buvusį pareigūną, taip pat pažįsta pastarojo brolį, kuris ir šiai dienai yra garbingas policijos pareigūnas (t. 2, b. l. 8). Minėti duomenys iš esmės patvirtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste apgaulė pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu, pastarajam pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent T. B. nurodant, kad 1000 Lt suma reikalinga jo sūnaus širdies operacijai atlikti, tačiau iš anksto žinant, kad jokia širdies operacija atliekama nebus, bei nurodant, kad pinigai bus grąžinami savaitės laikotarpyje, iš gauto darbo užmokesčio, tačiau žinant, kad tikrovėje darbo užmokestis nebus gautas, kadangi asmuo niekur nedirba, jokių pajamų negauna, jokio nuosavybes teise priklausančio turto neturi. Šios aplinkybės lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą perduoti T. B. jo siekiamą neteisėtai užvaldyti pinigų sumą (1000 Lt).

17BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėčiai būtina tyčia. Aplinkybę, jog nuteistasis suvokė, kad jis sąmoningai apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir numatė, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas patvirtina paties T. B. parodymai, pastarasis nurodė, jog melavo, nes manė, kad kitu atveju A. V. pinigų neskolins. Be to pripažino, kad pažadas grąžinti skolą per savaitę buvo nerealus, pastarasis tikėjosi tai padaryti per mėnesį. Taigi tokie T. B. veiksmai, kuomet iš anksto sugalvota objektyvios tikrovės neatitinkanti pinigų skolinimosi priežastis nukentėjusiajam buvo pateikta kaip realiai egzistuojanti ir nulėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą perduoti turtą nuteistajam leidžia konstatuoti, kad T. B. tyčia apgaule užvaldyti nukentėjusiajam A. V. priklausantį turtą, t.y. 1000 litų buvo susiformavusi iš anksto.

18Nuteistojo versija, jog jis nesiekė apgauti nukentėjusiojo, manė, jog pinigus sugebės grąžinti atmestina kaip nepagrįsta. Aplinkybės, jog pinigų skolinimosi metu T. B. melavo nukentėjusiajam apie turimą darbą ir gaunamą atlyginimą, nors realiai niekur nedirbo tik patvirtina, jog pastarasis nesiruošė grąžinti paskolos. Priešingai, net ir suėjus skolos grąžinimo terminui nuteistasis toliau melavo nukentėjusiajam apie neva po operacijos sveikstantį sūnų, jo buvimą reabilitacijos ligoninėje, darbo užmokesčio nesumokėjimą, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iškelta nuteistojo versija dėl tariamai neįvykusio sandėrio vertintina kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi jokie objektyvūs duomenys patvirtinantys nurodytas aplinkybes teismui nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad svetimas turtas apgaule buvo įgytas 2013-10-02, tačiau jokių nuteistojo pastangų grąžinti skolą nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijose teismas, jų apeliaciniame skunde nepateikė ir nuteistasis, priešingai, nepagrįstai teisindamasis atlikinėjama laisvės atėmimo bausme. Aptarta įvykių eiga pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad T. B. apgaule užvaldęs nukentėjusiojo pinigus realiai jų grąžinti neketino.

19Iš aukščiau aptartų aplinkybių galima neginčijamai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai, detaliai ir nuosekliai išanalizavo byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus bei padarė teisingas išvadas, jog T. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

20Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Tinkamai įvertinta ta aplinkybė, kad T. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis teisiamas 6 kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio tyčinius nusikaltimus, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl šiuo atveju bausmės rūšis parinkta tinkamai. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, yra nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Pirmos instancijos teismas, nusprendęs nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padaryto nusikaltimo sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkiui, nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. BK 61 str. 3 d. nustato, kad įstatyme (šiuo atveju BK 182 str. 1 d.) numatytos bausmės vidurkis skaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą padalijus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 182 str. 1 d. nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra treji metai. Tokiu atveju tikslus matematinis vidurkis sudarytų vienerius metus septynis mėnesius penkiolika dienų, todėl pirmos instancijos teismas, skirdamas T. B. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, BK 61 str. nuostatų nei formaliai, nei faktiškai nepažeidė.

21Pažymėtina, kad apylinkės teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendžiu jam paskirta bausme, bausmes iš dalies sudėdamas pagal BK 63 straipsnio nuostatas, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi nusikalstama veika, dėl kurios buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, padaryta 2013-10-02, tai yra jau po paskutinio (2013-09-30) nuosprendžio priėmimo, bausmės turėjo būti bendrinamos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau toks bendrinimas pablogintų nuteistojo padėtį, todėl, esant tik nuteistojo skundui, nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

22Nuteistojo teigimu jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 641 str. nuostatos, kadangi jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos, o byla buvo tiriama ir nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši nuteistojo pozicija neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Visų pirma, 2014-08-05 Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, kas paneigia ne tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą, bet ir formalų pagrindą taikyti BK 641 str. nuostatas. Be to, atsižvelgiant į bylos medžiagą, baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas, juolab, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl akivaizdu, jog nėra pagrindo taikyti BK 641 str. nuostatas.

23Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl geranoriško siūlymo skolinimosi metu nukentėjusiajam surašyti paskolos raštą, nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia ir nuteistojo kaltės nepaneigia. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pareigos rūpintis sergančiu tėvu ir kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

25Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

26Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2542, patvirtinančią 140 Lt ir pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4258 patvirtinančią 30 Lt dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo T. B. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Nutarė

28Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-30... 3. Į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2013-09-30 Kauno... 4. Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš T. B.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. T. B. nuteistas už tai, kad 2013-10-02 advokato kontoroje, esančioje ( - )... 7. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 8. Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis A. V. prašo... 9. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 10. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 12. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia... 13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 14. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 15. Nagrinėjamu atveju T. B. iš esmės neneigia, kad iš nukentėjusiojo A. V.... 16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismo posėdžio pirmosios... 17. BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėčiai būtina tyčia. Aplinkybę,... 18. Nuteistojo versija, jog jis nesiekė apgauti nukentėjusiojo, manė, jog... 19. Iš aukščiau aptartų aplinkybių galima neginčijamai konstatuoti, kad... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T.... 21. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, subendrindamas paskirtą bausmę su Kauno... 22. Nuteistojo teigimu jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 641 str. nuostatos,... 23. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl geranoriško... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 25. Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo... 26. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,... 28. Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti....