Byla 2K-523/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, išteisintajam V. Z., išteisintojo A. L. gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Laimos Mušauskytės Griciuvienės kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: V. Z. ir A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisinti ir baudžiamoji byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. V. Z. ekstradicijos išlaidos pripažintos valstybės išlaidomis.

3Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžiu buvo nuteisti:

4V. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Priteista iš V. Z. ir A. L. solidariai 82 785,17 Lt Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriui turtinei žalai atlyginti, iš V. Z. išieškota 5661,82 Lt proceso išlaidų valstybei.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo V. Z. ir išteisintojo A. L. gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8V. Z. ir A. L. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti už sukčiavimą – už tai, kad, veikdami kartu, apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y. 2001 m. rugsėjo 12 d. V. Z. sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 1 (su pakeitimais ir papildymais) tarp Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus (toliau – Pakruojo darbo birža) ir UAB „A“ dėl Pakruojo jaunimo laisvalaikio centro įkūrimo, 10 darbo vietų įsteigimo Pakruojo darbo biržoje registruotiems bedarbiams ir jų išlaikymo trejus metus, kurioje buvo nustatytos 80 000 Lt finansinės paramos UAB „A“ išmokėjimo sąlygos: 30 proc. avanso išmokėjimas per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, 50 proc. avanso išmokėjimas per 15 kalendorinių dienų, atlikus ne mažiau kaip 50 proc. projekte numatytų darbų ir gavus darbų atlikimą patvirtinančius specialius dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarime Nr. 399, o paskutinį išmokėjimą atlikti per 15 kalendorinių darbo dienų, gavus Pakruojo darbo biržos pasirašytą ir Lietuvos darbo biržos patvirtintą projekte numatytų darbų atlikimo aktą bei nustatyta tvarka patvirtintų finansinių dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, kopijas. Tuo pagrindu Pakruojo darbo birža 2001 m. rugsėjo 25 d. pervedė į UAB „A“ banko sąskaitą 24 000 Lt (30 proc. avansą). V. Z. ir A. L. žinant, kad prekės nebus perkamos, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2001 m. spalio 24 d., V. Z. pateikė Pakruojo darbo biržai suklastotus dokumentus: 2001 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 01-09-26, kad UAB „V“, atstovaujama direktoriaus pavaduotojo V. G., parduoda UAB „A“, atstovaujamai direktoriaus V. Z., biliardo įrangą už 52 545,87 Lt; 2001 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, kad UAB „V“, atstovaujama direktorės M. Š., parduoda UAB „A“ biliardo įrangą už 52 545,87 Lt; dėl to buvo išrašyti keturi mokėjimo pavedimai, pagal kuriuos UAB „A“ pervedė UAB „V“ pinigų sumas: 2001 m. rugsėjo 27 d. pavedimu Nr. 11 23 000 Lt, 2001 m. rugsėjo 28 d. Nr. 12 – 15 000 Lt, 2001 m. spalio 2 d. Nr. 12 – 545,87 Lt ir 2001 m. spalio 2 d. Nr. 13 – 14 000 Lt. Taip pat buvo surašyta 2001 m. spalio 3 d. sutartis Nr. 1003, kurioje įrašyti neteisingi duomenys, kad G. G. konsultacinė įmonė, atstovaujama G. G., parduoda UAB „A“, atstovaujamai komercijos direktoriaus A. L., kompiuterinę įrangą už 23 984,72 Lt; pagal šią sutartį buvo surašytas 2001 m. spalio 4 d. mokėjimo pavedimas Nr. 16, kuriuo UAB „A“ pervedė G. G. konsultacinei įmonei 10 000 Lt. Nurodytais suklastotais dokumentais grįsta tai, kad projektui įgyvendinti išleista daugiau kaip 50 proc. jame numatytų pinigų. Taip dėl apgaulės Pakruojo darbo birža 2001 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2 pervedė į UAB „A“ banko sąskaitą 40 000 Lt (50 proc. avansą). Po to UAB „A“ atsisakė pirkti kompiuterinę ir biliardo įrangą ir susigrąžino iš įmonių sumokėtus pinigus, t. y. iš G. G. konsultacinės įmonės – 23 984 Lt, iš UAB „V“ – 47 545,87 Lt. Pakruojo darbo birža, negavusi informacijos, kad kompiuteriniai stalai, kompiuterinė ir biliardo įranga nenupirkta, o už šias prekes sumokėti pinigai grąžinti UAB „A“, dėl šios apgaulės pasirašė 2001 m. gruodžio 27 d. UAB „A“ vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Jaunimo laisvalaikio centras“ atliktų darbų priėmimo aktą ir į UAB „A“ banko sąskaitą 2001 m. gruodžio 28 d. pervedė mokėjimo pavedimu Nr. 147 likusius paramai skirtus 16 000 Lt. Taip, neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, negrąžinus 80 000 Lt finansinės paramos Pakruojo darbo biržai ir neišsaugojus UAB „A“ išlaidas pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, V. Z. ir A. L. apgaule savo naudai įgijo didelės – 80 000 Lt – vertės Pakruojo darbo biržai priklausantį turtą.

9Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Laima Mušauskytė Griciuvienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį.

10Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 2 dalies) ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Prokurorės manymu, šis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, nuosprendyje pateikė tik apibendrintą išvadą ir nors rėmėsi tais pačiais kaltinamųjų V. Z., A. L., liudytojų parodymais, specialisto išvadomis kaip ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nenurodė, kodėl atmeta apkaltinamojo nuosprendžio išvadas.

11Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas kartu su kitais įrodymais (jų visuma) turėjo įvertinti 2012 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad UAB „A“ apskaitoje nėra atskirta veikla, susijusi su Jaunimo laisvalaikio centro įkūrimu, nuo kitos veiklos, be to, tyrimui nepateikti statybinių medžiagų nurašymo ir atliktų darbų aktai, todėl nėra galimybės nustatyti, kokios ir kiek medžiagų buvo panaudota (jeigu taip buvo) Jaunimo laisvalaikio centro remontui. Kasaciniame skunde pažymima, kad statybines medžiagas UAB „A“ pardavinėjo kitiems asmenims – D. V. įmonei parduota statybinių medžiagų, įsigytų iš UAB „V“, už 105 412,94 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nevertino to paties ekspertizės akto išvados, kad UAB „A“ iki 2001 m gruodžio 31 d. Jaunimo laisvalaikio centrui įrengti pateisino pirkimų 81 203,62 Lt mažiau negu buvo numatyta. Tai rodo, kad Jaunimo laisvalaikio centro pinigai nebuvo naudojami jam įkurti, o buvo reikalingi kitai veiklai vykdyti. Išteisinamajame nuosprendyje nemotyvuota, kodėl atmetama pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada (remiantis V. Z., A. L. ir liudytojų parodymais), kad priimti darbuotojai, kuriems nebuvo mokamas atlyginimas, į laisvalaikio centrą buvo kviečiami epizodiškai, iš esmės tik tada ir tam, kad pasirodytų komisijai ir kad paramos teikėjui sudarytų įvaizdį, jog šie asmenys dirba; taip buvo siekiama sudaryti sąlygas surašyti priėmimo perdavimo aktus ir gauti paramos teikėjo lėšas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atskirai remdamasis minėtų asmenų parodymais, kaip patvirtinančiais, kad Jaunimo laisvalaikio centro darbai buvo atliekami realiai, nevertino objektyvių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurias patvirtina įrodymų visuma.

12Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad neįrodyta, jog V. Z. ir A. L. iš anksto žinojo, kad pagal sudarytas sutartis su UAB „V“ ir G. G. konsultacine įmone prekės nebus perkamos, jos neargumentavo, nepasisakė, kodėl atmeta pirmosios instancijos teismo išvadas, kad prekių pirkimo dokumentai kaltinamiesiems buvo reikalingi tik kaip priedanga nusikalstamiems ketinimams įvykdyti ir kad tai tik rodo, jog sutartys buvo pasirašytos bei mokėjimų pavedimai padaryti esant iš anksto susiformavusiai tyčiai šiuos pinigus susigrąžinti (šias aplinkybes patvirtina liudytojo V. G. ir G. G. parodymai). Pagal V. G. parodymus, jis biliardo įrangos neturėjęs, tik žadėjęs paieškoti, o suradęs gavo avansą, tačiau vėliau jam buvo pasakyta, kad įrangos nebereikia, nes rado pigiau. Nepaisant to, kaip matyti iš bylos duomenų, pinigai UAB „V“ buvo pervesti, o vėliau susigrąžinti. G. G. taip pat nurodė kompiuterinės įrangos neturėjęs, sužinojęs kainas kitose įmonėse ir pagal tai nurodė jos kainą (su antkainiu).

13Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėtį sudarančius požymius, kurių apibūdinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, kurioje pažymima, kad sukčiavimo atveju nukentėjęs asmuo perduoda turtą kaltininkui, galvodamas, kad šis turi teisę į tą turtą. Esminis sukčiavimo požymis – apgaulė. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl prekių (biliardo ir kompiuterinės įrangos, kompiuterinių stalų) pirkimo dokumentų nesuklastojimo, taip pat nepagrįstai nepripažino suklastotų dokumentų pateikimo kaip apgaulės. Prokurorė nurodo, kad ūkinės operacijos pagal sutartis neįvyko, o įrodymų visuma patvirtina, jog jų ir nebuvo ketinama vykdyti, tačiau, nepaisant to, kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti dokumentai buvo pateikti Pakruojo darbo biržai kaip įrodymas, jog 2001 m. rugsėjo 9 d. sutartis yra vykdoma. Taip buvo siekiama gauti paramos lėšų ir, suklaidinus paramos davėją dėl tolesnių išmokų, buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas. Taigi atsirado teisiniai padariniai dėl suklastotų dokumentų, kurie nepagrindė ūkinės operacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad suklastotais dokumentais – sutartimis, sąskaita faktūra, mokėjimo pavedimu, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, buvo grindžiamas tariamas lėšų panaudojimas projektui įgyvendinti, todėl į UAB „A“ sąskaitą pervesta 40 000 Lt. Šiuo atveju suklastotas dokumentas iš esmės neturi teisinės galios, nes ūkinės operacijos (pagal sutartis) neįvyko, jų nebuvo ketinama vykdyti. Apeliaciniam teismui padarius netinkamą išvadą, nepripažįstant suklastotų dokumentų pateikimo (panaudojimo) sukčiavimo požymiu, tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 182 straipsnio 2 dalis) taikymą.

14Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. Z. ir A. L. buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimas inkriminuotas nepagrįstai, nes tai esą nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors V. Z. ir A. L. neigia pasisavinę gautus paramos 80 000 Lt, aiškina šiuos pinigus išleidę pastato remontui, jie, neišsaugodami buhalterinių dokumentų, nevesdami buhalterinės apskaitos, užkirto kelią nustatyti lėšų judėjimą įmonėje, o dėl to nebuvo galima nustatyti ir paramos panaudojimo. Taigi apskaitos netvarkymas nagrinėjamu atveju buvo priemonė sukčiavimui paslėpti, todėl laikytinas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Kasatorė aptaria teisinę situaciją esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, kai padarytos kelios veikos (viena po kitos) įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą įgyti pinigus (BK 182 straipsnis), tai gali įgyvendinti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas, kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą. Apibendrinant kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. Z. ir A. L. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą teisingomis, o jų duotus parodymus laikyti gynybine pozicija.

15Kasacinis skundas tenkintinas.

16Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad šis nuosprendis neteisingas, todėl naikintinas.

17( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Vadinasi, šio teismo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, nuosprendžio turiniui taikomos BPK 305 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios, kad išteisinamajame nuosprendyje būtų išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, išvados dėl išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2-4 punktai); apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Be to, ( - )straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas įrodymų vertinimą teismai privalo grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, galimas tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų išsprendimas, taigi ir teisingo nuosprendžio priėmimas.

18Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų BPK nuostatų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė, padarė esminių jų pažeidimų ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio dėl V. Z. ir A. L. išteisinimo priėmimą.

19Kaip matyti iš bylos medžiagos ir abiejų instancijų teismų nuosprendžių, byloje neginčijamai nustatytos šios faktinės aplinkybės. V. Z. atstovaujant UAB „A“, 2001 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaryta Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis su Pakruojo darbo birža dėl Pakruojo jaunimo laisvalaikio centro įkūrimo, pagal kurią į UAB „A“ sąskaitą pervesta iš viso 80 000 Lt finansinė parama tam, kad būtų įkurtas minėtas laisvalaikio centras, įsteigta dešimt darbo vietų Pakruojo darbo biržoje registruotiems bedarbiams su jų išlaikymu trejus metus. Šioje sutartyje (su pakeitimais ir papildymais) numatytos sąlygos finansinei paramai gauti, iš jų – UAB „A“ nustatyta pareiga nenaudoti projektui įgyvendinti skirtų paramos lėšų veiklai, nesusijusiai su jo vykdymu, nedelsiant informuoti Pakruojo darbo biržą apie įvykius, kurie gali pakenkti projekto vykdymui, numatyta finansinės paramos mokėjimo tvarka, terminai ir sąlygos: Pakruojo darbo birža pirmiausia kaip avansą sumoka 24 000 Lt, po to, gavusi projekte numatytų darbų (ne mažiau kaip 50 proc. iš visų numatytų) atlikimą patvirtinančius dokumentus, – 40 000 Lt ir po darbų atlikimo akto pasirašymo bei finansinių išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo – likusius 16 000 Lt. Be to, UAB „A“ privalėjo skirti projektui ne mažiau kaip 35 proc. savų lėšų viso projekto vertės. Pakruojo darbo birža nurodyto dydžio sumas pervedė į UAB „A“ sąskaitą 2001 m. rugsėjo 25 d. (24 000 Lt), 2001 m. spalio 24 d. (40 000 Lt) ir 2001 m. gruodžio 28 d. (16 000 Lt). Tačiau UAB „A“ sutartyje nurodytų tikslų (įkurti jaunimo laisvalaikio centrą, įsteigti dešimt darbo vietų trejų metų laikotarpiui) taip ir neįgyvendino, o gautos paramos negrąžino. Pažymėtina, kad patalpose, kuriose turėjo veikti laisvalaikio centras, turto rasta tik už 27 266,50 Lt, o vykdant 2002 m. gruodžio 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje, kuriuo iš UAB „A“ Pakruojo darbo biržai priteisti 80 000 Lt (t. y. suteikta finansinė parama atsakovui neįvykdžius prievolės), vykdomasis raštas grąžintas ieškovui 2004 m. gegužės 14 d. akte antstoliui konstatavus apie išieškojimo negalimumą.

20Sprendžiant klausimą, ar V. Z. ir A. L., dalyvavę sudarant ir įgyvendinant pirmiau nurodytą sutartį (projektą) bei gaunant finansinę paramą, veikė teisėtai ar apgaule užvaldė svetimą turtą, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad esminis BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymis yra apgaulė. Apgaulė įgyjant svetimą turtą (savo ar kitų naudai) reiškia turtą perleidžiančio asmens suklaidinimą dėl aplinkybių (ar faktų), lemiančių to asmens atitinkamą apsisprendimą. Vienas iš apgaulės būdų gali būti tai, kad kaltininkas pateikia suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus, praneša neteisingus duomenis ar, turėdamas teisinę pareigą, nepraneša apie esmines aplinkybes, kurioms esant turtas nebūtų perleistas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas veikia sąmoningai, suvokdamas daromos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti. Pažymėtina, kad dėl iš sutarčių kilusios prievolės nevykdymas savaime nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau civilinio delikto atveju asmuo elgiasi sąžiningai, neklaidina kitos šalies, nenuslepia nuo jos esminių aplinkybių ir prievolės neįvykdo dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių verslo aplinkybių ar pan.

21Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo V. Z. ir A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino kaip nepadariusius šios veikos, padarė išvadą, kad nėra nurodytos veikos požymio – apgaulės, be to, pažymėjo, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių išteisintųjų siekį (tikslą) ir tyčią neteisėtai įgyti Pakruojo darbo biržos skiriamą finansinę paramą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, jame daug vietos skirta įrodinėjimą, teismų sprendimų pagrindimą reglamentuojančių BPK nuostatų išdėstymui, BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių apibūdinimui, teismų praktikos išaiškinimui sukčiavimų bylose, taip pat keletą kartų pakartoti bendro pobūdžio teiginiai (išvados), kad bylos įrodymai neleidžia daryti išvados (ar objektyviai neįrodyta, neabejotinai nepatvirtinta, nenustatyta ir t. t.), kad V. Z. ir A. L. veiksmuose yra sukčiavimo sudėtis. Tačiau motyvuoto visų bylos įrodymų vertinimo ir argumentuoto pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių paneigimo išteisinamajame nuosprendyje nėra. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tuo, kad išdėstė kaltinime nurodytų dokumentų, kuriuos išteisintieji pateikė Pakruojo darbo biržai (kaip patvirtinančius sutarties dėl finansinės paramos sąlygų vykdymą), turinį ir formaliai preziumavo, kad juose įrašyti teisingi duomenys, o teigti apie jų suklastojimą nesudaro pagrindo ir tai, jog UAB „A“ atsisakė pirkti kompiuterinę įrangą iš G. G. bei UAB „V“ ir susigrąžino šiems pervestas (už pirkinius) pinigų sumas. Neaišku, kuo remdamasis ir iš kokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog finansinės paramos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį (ne projekto įgyvendinimui). Šiuo atveju teismo nuosprendyje tik išvardytos specialistų išvados, iš kurių turinio (taip pat ir kitų įrodymų) pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas, tačiau motyvuoto jų paneigimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra. Be to, išteisinamajame nuosprendyje nurodytas 2012 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2775(11), tačiau kokias konkrečias aplinkybes šio akto išvados paneigia ar patvirtina, teismas nepasisakė. Beje, iš šio ekspertizės akto matyti, kad jo išvados paremtos tam tikrais pateiktais dokumentais, todėl vertinant šį įrodymą, jis turėjo būti ne tik palygintas su kitais bylos įrodymais, bet ir atsižvelgta į tyrimo objektų pakankamumą akto išvadoms pateikti. Apeliacinės instancijos teismas kaip išteisinimo motyvą nurodė V. Z. ir A. L. pastangas 2002 m. kovo–rugpjūčio mėn. laikotarpiu išsinuomoti patalpas ir jas rekonstruoti pritaikant jaunimo laisvalaikio centro veiklai, tačiau šias aplinkybes vertino atskirai, neatsižvelgdamas į sutarties su Pakruojo darbo birža sudarymo, kitų jos sąlygų vykdymo laiką, nesusiedamas su kaltinime nurodytomis faktinėmis veikos padarymo laiko ir kitomis aplinkybėmis (iš esmės jų nepaneigdamas).

22Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad patys išteisintieji V. Z. ir A. L. nurodė apie lėšų trūkumą, neneigė turėję problemų įgyvendindami aptariamą projektą, kurio taip ir neįgyvendino. Esmė ta, kad, kaip nustatyta byloje, jie ne tik neįkūrė jaunimo laisvalaikio centro, neįsteigė naujų darbo vietų, bet ir teikė Pakruojo darbo biržai tikrovės neatitinkančius dokumentus apie biliardo įrangos pirkimą (už 5254,87 Lt) iš UAB „V“ (atstovaujamos V. G.), kompiuterinės įrangos pirkimą (už 23 984,72 Lt) iš G. G. konsultacinės įmonės, jais grindė, kad projektui įgyvendinti išleista daigiau kaip 50 proc. numatytų lėšų ir dėl to Pakruojo darbo birža 2001 m. spalio 24 d. pervedė į UAB „A“ sąskaitą 40 000 Lt, vėliau – 2001 m. gruodžio 28 d. – 16 000 Lt. Tačiau netrukus (praėjus kelioms dienoms) po nurodytų paramos pinigų, kuriais disponavo A. L. ir V. Z., gavimo UAB „A“ (veikiant už ją išteisintiesiems) atsisakydavo pirkti užsisakytas prekes ir susigrąžindavo iš jų pardavėjų už jas sumokėtus pinigus. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Pakruojo darbo biržai pateikiami dokumentai tebuvo priedanga, tariamai patvirtinusi įvykusius sandorius dėl įrangos, reikalingos įkurti laisvalaikio centrui, pirkimo ir kartu – sutartyje numatytų sąlygų įvykdymą, suteikiantys galimybę gauti finansinę paramą, kurią ir siekė įgyti V. Z. su A. L.. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paramos davėjas (Pakruojo darbo birža) buvo klaidinamas ne tik pateikiant šiuos dokumentus, bet ir nepranešant apie prekių pirkimo atšaukimą bei pinigų susigrąžinimą (tai privalėjo daryti), taip pat ir dėl darbo vietų įsteigimo, nes bendrovėje „A“ asmenys buvo įdarbinti iš esmės formaliai (to neneigė ir patys išteisintieji), į darbo vietą atvykdavo epizodiškai arba atvykę neatliko darbo sutartyse numatytų darbų, negaudavo nustatyto darbo užmokesčio. Antai I. K., dokumentaliai įdarbinta vadybininkės pareigoms, jų neatliko (atėjusi nuvalydavo dulkes, laukdavo vadovų, atlyginimo negaudavo), be to, kompiuterių, biliardo stalų nematė; D. G., priimta vadybininke dirbti su kompiuteriais, jų nematė, į darbą buvo atėjusi tris kartus, teiraudavosi, kada galės dirbti, ir taip tęsėsi pusę metų; S. O., priimta dirbti virėja, valė dulkes, o virtuvėje nieko nebuvo, už tariamai išdirbtų (jos žodžiais – „prabūtų“) pusę metų gavo 250 Lt atlygį; E. J., priimta dirbti pagalbine darbininke virtuvėje, kuri nebuvo įrengta, ateidavo į darbą, kai pakviesdavo, buvo apie dešimt kartų, atlyginimo negaudavo, tik atleista iš darbo gavo 300 Lt kompensaciją ir t. t. Vėliau kai kurie darbo biržos siųstieji bedarbiai ėmė skųstis, kad nėra darbo (pasak liudytojos S. L., tuometinės Pakruojo darbo biržos direktorės, tada ir paaiškėjo tikroji padėtis dėl laisvalaikio centro įkūrimo, buvo sukviesta komisija). Vienas iš dokumentų, kurių pagrindu suteiktos paskutinės iš skirtos finansinės paramos lėšos, buvo atliktų darbų priėmimo aktas, kurį 2001 m. gruodžio 27 d. pasirašė Pakruojo darbo biržos darbuotojai, kiti asmenys (komisija); taip pat (jo priedą) – V. Z.; akte (T. 3, b. l. 52; T. 7, b. l. 70-71) nurodyta, kad jaunimo laisvalaikio centrui priemonės nupirktos, įgyta įranga, tačiau įrengimai į pastatą neatvežti, patalpos remontuojamos, kad 2001 m. gruodžio 27 d. pradėjo dirbti dešimt prieš tai darbo biržoje registruotų bedarbių, jiems mokamas 430 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas ir kt. Byloje nustatyta, kad šis aktas neatitinka tikrovės, o jo pasirašymą lėmė ir tai, kad V. Z. ir A. L., pateikdami pirmiau nurodytus dokumentus apie projekto vykdymą, suklaidino Pakruojo darbo biržos darbuotojus. Beje, iš bylos duomenų paaiškėjo, kad V. Z. ir A. L., neįvykdę prievolės, vengė kontaktų su darbo biržos darbuotojais, nereagavo į įspėjimus dėl gautos paramos grąžinimo ir pan. Taip pat nustatyta, kad UAB „A“ nepateikė tyrimui finansinių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, statybinių medžiagų (skirtų išnuomotų patalpų remontui) užpajamavimą, nurašymą pateisinančių dokumentų, metinės inventorizacijos duomenų, 2001–2002 m. kasos apskaitos pirminių ir kitokių dokumentų, o pateikti apskaitos dokumentai rodo, kad faktiškai ši bendrovė vykdė maitinimo veiklą (tokia bendrovės veikla buvo numatyta dar iki aptariamos sutarties su Pakruojo darbo birža sudarymo). Tai, kad nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, neišsaugoti (nepateikti) dokumentai apie pinigų judėjimą (iš jų – ir pastato remontui panaudotų lėšų), pirmosios instancijos teismas įvertino kaip aplinkybes, rodančias išteisintųjų norą užkirsti kelią (nuslėpti) gautos finansinės paramos (ne)panaudojimo faktams. Teismas pažymėjo, kad išteisintųjų versija, jog projekto neįgyvendino dėl tai padaryti trukdžiusių valdžios institucijų veiksmų, tėra gynybinė, nes jokių skundų, prašymų, susijusių su tokiu trukdymu, nebuvo, tuo tarpu V. Z. ir A. L. veiksmai liudija išankstinę tyčią suklaidinti paramos davėją, sudaryti klaidingą įspūdį apie darbų išnuomotame pastate (kuriame turėjo būti įkurtas laisvalaikio centras) mastą, pateikti klaidinančius duomenis apie projekto įgyvendinimą ir sutarties sąlygų vykdymą. Būtent šie sąmoningi jų veiksmai lėmė paramos davėjo apsisprendimą išmokėti skirtus 80 000 Lt, kurie nebūtų buvę išmokėti, jei V. Z. ir A. L. nebūtų klaidinę paramos davėjo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, atskleisdamas V. Z. ir A. L. panaudotą apgaulę, jų tiesioginę tyčią neteisėtai gauti finansinę paramą, išvadas apie tai grindė liudytojų V. G., G. G., A. S., parodžiusių apie prekių pirkimo ir atšaukimo aplinkybes, parodymais, Pakruojo darbo biržos darbuotojų liudytojų S. L., R. K., R. V. parodymais, į UAB „A“ dirbti priimtų asmenų I. K., E. J., D. G., I. O. parodymais, šios bendrovės buvusios buhalterės R. B., bendrovės veiklą tikrinusios N. S. parodymais, specialistų išvadomis apie UAB „A“ ūkinę finansinę veiklą, kitais rašytiniais bylos įrodymais – finansiniais ir kitais dokumentais apie pinigų mokėjimus, grynųjų pinigų paėmimą iš UAB „A“ sąskaitos banke (konkrečiai – ir apie tai, kokias sumas, kada paėmė A. L. ir V. Z. po to, kai į sąskaitą buvo pervestos Pakruojo darbo biržos teiktos finansinės paramos lėšos). Be to, iš dalies teismas rėmėsi ir pačių kaltininkų parodymais. Taigi apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas įvertino šiuos ir kitus bylos įrodymus, aptarė bylos duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, visumą ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos, inkriminuotos V. Z. ir A. L., buvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas bylai svarbius faktus iš esmės ignoravo, savo išvadų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kartu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų motyvuotų išvadų, kuriomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis (( - ) straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK pažeidimai yra esminiai, jie lėmė klaidingas šio teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnis).

23Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. Z. ir A. L. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas, todėl paliktinas galioti (be pakeitimų).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo V. Z. ir A. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus civilinis ieškinys... 3. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžiu buvo... 4. V. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims... 5. A. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams,... 6. Priteista iš V. Z. ir A. L. solidariai 82 785,17 Lt Šiaulių teritorinės... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą,... 8. V. Z. ir A. L. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti, o... 9. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 10. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis... 11. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas kartu su kitais įrodymais... 12. Prokurorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad... 13. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į sukčiavimo, kaip nusikalstamos... 14. Kasatorė taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V.... 15. Kasacinis skundas tenkintinas.... 16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo... 17. ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo... 18. Nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytų BPK nuostatų apeliacinės instancijos... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir abiejų instancijų teismų nuosprendžių,... 20. Sprendžiant klausimą, ar V. Z. ir A. L., dalyvavę sudarant ir įgyvendinant... 21. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios... 22. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio... 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...