Byla 2K-496/2011
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

2281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimu.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Iš A. K. nukentėjusiosioms B. P. priteista 40 000 Lt, R. P. – 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria A. K. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

7A. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. sausio 6 d., apie 8.10-8.20 val., Plungės r. Kadaičių k. teritorijoje vietinės reikšmės kelyje vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. ( - )) pažeidė veikos padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 punkto reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 164 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 173 punkto reikalavimus, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nes jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų, jų turto saugumui, važiavo kaire kelio puse, turėdamas objektyvią galimybę pastebėti kaire kelio puse ta pačia kryptimi ėjusį ir jo vairuojamam automobiliui kliūtį sudariusį pėsčiąjį V. P. bei techninę galimybę išvengti jo partrenkimo, laiku nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamo automobilio arba nesukeldamas pavojaus neapvažiavo kliūties ir dėl to partrenkė V. P.; šis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymą, nuo masyvios plaučių arterijų tromboembolijos, išsivysčius ūmiam pulmokardialiniam nepakankamumui, 2006 m. vasario 3 d. 11.30 val. Klaipėdos miesto ligoninėje mirė.

8Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį ir nutraukti baudžiamąją bylą.

9Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistasis nurodo, kad ekspertė, apklausta pirmosios instancijos teisme, teigė, jog tikėtina, kad pėsčiojo partrenkimas įvyko kairėje kelio pusėje, nors nukentėjusysis buvo partrenktas dešine automobilio puse, kelio viduryje, nesant galimybės apvažiuoti, tik stabdyti. Taip pat ekspertė parodė, kad tikėtina, jog trūksta objektyvių duomenų, todėl nėra galimybės nustatyti pagrindinių eismo įvykio kilimo sąlygų, bei tikėtina ir tai, kad automobilis važiavo kaire kelio puse ir tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Kasatorius pažymi, kad 2007 m. birželio 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-1970 ekspertė L. Lazarenko nurodė, kad jeigu A. K. automobiliu „Volkswagen Golf“ važiavo 40-45 km/h greičiu ir jeigu jis kliūtį pamatė 5-6 metrų atstumu, tai jis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdydamas automobilį, tačiau tokiu atveju turėjo važiuoti kaire eismo juosta, o ne dešine. Toliau kasatorius tęsia, kad, neturint objektyvių duomenų apie kliūties (pėsčiojo) matomumą ir kelio matomumą buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, nėra galimybės nustatyti pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą, nes negalima spręsti, ar vairuotojo pasirinktas greitis pagal kelio matomumą buvo priimtinas ir kada objektyviai jis galėjo pamatyti kliūtį. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjo prašymą apklausti A. A., kuri po eismo įvykio matė V. P., kalbėjosi su juo, girdėjo jo išsakytą nuomonę dėl eismo įvykio kilimo priežasties. Apeliacinės instancijos teisme, pasak kasatoriaus, buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies,

10324 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nes teismas neatliko įrodymų tyrimo, neapklausė nukentėjusiosios B. P., kuri taip pat girdėjo V. P. nuomonę apie eismo įvykį.

11Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pats nukentėjusysis įvykio metu elgėsi neatsargiai, nes, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. 11-1881, eismo situacijoje pėsčiasis V. P. privalėjo eiti važiuojamosios dalies pakraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, tamsiu paros metu eidamas važiuojamąja kelio dalimi, turėjo neštis šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą.

12Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl neišsamaus bylos išnagrinėjimo ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. Prokuroras teigia, kad iš byloje esančių pirmosios instancijos teismo protokolų matyti, kad teismas ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes, išvadas padarė remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Prokuroras tvirtina, kad nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, jog jis esamomis eismo įvykio sąlygomis neturėjo galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismas įvertino byloje surinktus įrodymus bei nurodė motyvus, kodėl padarė išvadas, jog A. K. pažeidė KET reikalavimus (53, 164, 173 punktai), kurie įpareigoja vairuotoją laikytis atsargumo priemonių, važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto bei pasirinkti saugų greitį, užtikrinantį vairuojamos transporto priemonės sustabdymą iki pastebėtos kliūties arba atsiradusios kliūties apvažiavimą, lėmusius eismo įvykio kilimą. Prokuroro manymu, iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad jei A. K., laikydamasis KET reikalavimų, būtų ėmęsis būtinų atsargumo priemonių, t. y. būtų pasirinkęs saugų greitį, važiavęs kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei pasirinkęs saugų intervalą iš šono, jis būtų saugiai prasilenkęs su pėsčiuoju V. P., išvengęs jo partrenkimo, savo veiksmais nesukėlęs mirtinų pasekmių. Pasak prokuroro, teismas padarė teisingą išvadą, kad A. K. pažeidė KET reikalavimus ir kad tarp šių pažeidimų ir atsiradusių padarinių (V. P. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl A. K. padarytai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

13Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo detaliai įvertino tiek teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, atsakė į visus apeliantų argumentus, motyvuotai paaiškindamas, kodėl remiasi įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas išsamiai pasisakė ir dėl A. K. kaltės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Prokuroro manymu, kasatoriaus teiginiai, kad teismai nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti nukentėjusiąją A. P., nėra pagrindas teigti, kad byla išnagrinėta neišsamiai. Atsiliepime pažymima, kad nors kasatorius tokį prašymą motyvavo tuo, jog prieš nukentėjusiojo mirtį A. P. bendravo su vyru ir galėjo pateikti pastarojo prieš mirtį išsakytą nuomonę dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, tačiau, kaip nurodo prokuroras, byloje buvo apklausta nukentėjusioji R. P., mirusiojo V. P. dukra, kuri parodė po eismo įvykio taip pat bendravusi su tėvu ir papasakojo iš tėvo girdėtas eismo įvykio kilimo aplinkybes.

14Atsiliepime nukentėjusioji R. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš A. K.

15700 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą. Nukentėjusioji teigia, kad tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismai visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir nepadarė BPK 20 straipsnio pažeidimų. Atsiliepime pažymima, kad kasatorius iš esmės nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, tačiau įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nukentėjusiosios manymu, nors skunde yra cituojami byloje esantys ekspertizės aktai, specialistų išvados, tačiau išsamūs argumentai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, nepateikti. Kasaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė teismo netinkamas įrodymų vertinimas, kokie faktiniai duomenys tokiam vertinimui prieštarauja, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

16Nors A. K. dar teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme kėlė versiją, kad turėtų būti kritiškai vertinamas įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo esanti schema, tačiau, nukentėjusiosios manymu, šiuos prieštaravimus pavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Atsiliepime nurodoma, kad A. K. parodymai dėl jo judėjimo buvo paneigti 2007 m. birželio 29 d. ekspertizės aktu, kuriame nustatyta, jog tikėtina, kad pėsčiojo V. P. partrenkimas įvyko kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prieš automobilio stabdymo pėdsakus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad A. K. automobilis po eismo įvykio yra įvažiavęs į kairės pusės kelkraštį. Aplinkybę, kad nukentėjusysis V. P. judėjo kaire kelio puse, patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos B. B., B. A. bei nukentėjusioji R. P.. Šie parodymai yra netiesioginiai įrodymai byloje, nes paties eismo įvykio liudytojos nematė, tačiau jos tiesiogiai bendravo su V. P., jų parodymai nuoseklūs; liudytoja B. A. neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl buvo pagrindas remtis jos parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Ir priešingai, A. K. parodymai apie V. P. judėjimo trajektoriją buvo prieštaringi, nenuoseklūs, todėl, nukentėjusiosios manymu, pagrįstai vertintini kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. K. parodymai, kad jis V. P. bandė apvažiuoti iš kairės pusės, t. y. pakeitė eismo juostą ir persirikiavo į kairę kelio pusę, buvo paneigti 2007 m. birželio 29 d. ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad A. K. turėjo važiuoti kaire eismo juosta, nes per tą laiką kol nuvažiuotų 5-6 metrų atstumą, jis nebūtų spėjęs pakeisti eismo juostos. Nukentėjusiosios manymu, šių įrodymų visuma tik patvirtina, kad A. K. važiavo kaire eismo juosta, pažeisdamas KET 164 punkto reikalavimus. Be to, atsiliepime pažymima, kad ekspertė L. Lazarenko teismo posėdžio metu nurodė, jog esamoje situacijoje apvažiuoti pėsčiąjį iš kairės pusės techniniu požiūriu buvo nepriimtina.

17Nukentėjusioji atsiliepime nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, jog eismo įvykį lėmė nukentėjusiojo neatsargumas. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nors V. P. neturėjo atšvaito ar žibinto, sąlygos, kuriomis įvyko eismo įvykis, leido A. K. pastebėti V. P. ir buvo techninė galimybė išvengti susidūrimo. Nurodydama teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-19/2007, 2K-6/2008) nukentėjusioji teigia, kad darant išvadą apie priežastinio ryšio buvimą svarbu nustatyti, ar vairuotojo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Anot nukentėjusiosios, akivaizdu, kad A. K. padaryti KET pažeidimai buvo V. P. sužalojimo bei jo mirties priežastis, nes jeigu A. K. būtų važiavęs dešine eismo juosta ir laiku pastebėjęs nukentėjusįjį bei sustabdęs transporto priemonę, jis būtų išvengęs pėsčiojo patrenkimo ir sužalojimo. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, A. K. turėjo būti ypač atsargus, nes jis yra vietinis gyventojas ir jam žinoma, kad keliu atvažiuoja autoparduotuvė, kad apsipirkti susirenka gyventojai, atsižvelgiant į tai, jis galėjo numatyti, kad kelkraščiu gali eiti žmonės.

18Nukentėjusiosios manymu, nepagrįsta ir ta kasacinio skundo dalis, kurioje teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 324 straipsnio 6 dalį. Atsiliepime nurodoma, kad B. P. pati eismo įvykio nematė, be to, jai bylos nagrinėjimo metu buvo suėję 83 metai, todėl teismas pagrįstai atmetė tokį kasatoriaus prašymą iškviesti ją į apklausą, o V. P. pasakojimus apie įvykį parodė kiti jo artimieji (R. P., B. B.).

19Nukentėjusioji, atsiliepime pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Priteista neturtinė žala visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Taip pat nurodoma, kad A. K. turtinė padėtis nebuvo pagrindas mažinti neturtinę žalą, be to, nuteistasis neatsiprašė, nepadėjo žuvusiojo šeimos nariams, priešingai, visą kaltę bandė suversti V. P..

20Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.

21Kasatorius skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisinių argumentų, pagrindžiančių šį teiginį, kasatorius nepateikia, tik pamini ekspertės L. Lazarenko parodymus, cituoja jos atliktos ekspertizės išvadą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio skundo teiginys apie pirmosios instancijos teismo neva padarytą BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą yra nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertų, specialistų išvadas, duomenis, gautus eksperimentų metu, bei kitą bylos medžiagą ir tik po to padarė atitinkamas išvadas dėl kaltinamojo kaltumo, dėl jo veikos kvalifikavimo ir kt., t. y. įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumą, taip įvykdydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

22Byloje nenustatytas paties nukentėjusiojo V. P. didelis neatsargumas, todėl kasatoriaus teiginys, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pats nukentėjusysis įvykio metu elgėsi neatsargiai, yra nepagrįstas.

23Skunde teigiama, kad nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau šis teiginys niekuo neargumentuojamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad deklaratyvus, bylos medžiagai prieštaraujantis teiginys negali būti pagrindas skundžiamiems teismų sprendimams naikinti ar keisti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo, skundžiamos nutarties turinio matyti, kad visi esminiai apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje yra aptarti ir motyvuotai paneigti. Kasatorius skunde pažymi ir teismo neva padarytą BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimą dėl to, kad liko neapklausta nukentėjusioji B. P. ir liudytoja A. A., kurios po įvykio matė V. P., kalbėjosi su juo ir girdėjo jo nuomonę dėl eismo įvykio priežasties. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą privalo atlikti tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jį būna atlikęs neišsamiai. Tuo tarpu šioje byloje kasatoriaus minima aplinkybė (žuvusiojo V. P. dar jam būnant gyvam išsakyta eismo įvykio versija) buvo nustatyta iš nukentėjusiosios R. P., liudytojų B. B., B. A., kurios V. P. lankė ligoninėje, parodymų.

24Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad tenkinti nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl jame nurodytų motyvų nėra pagrindo.

25Nukentėjusioji R. P. prašo iš nuteistojo priteisti 700 Lt išlaidų, kurias ji turėjo apmokėdama advokatui už jo teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prie prašymo prideda tas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašymas tenkintinas, nes jis atitinka BPK

26106 straipsnio 2 dalies nuostatas.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio

281 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.

30Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai R. P. 700 Lt jos turėtų išlaidų ją atstovavusio advokato pagalbai apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. 281 straipsnio 5 dalį ketverių metų laisvės atėmimu.... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas... 4. Iš A. K. nukentėjusiosioms B. P. priteista 40 000 Lt, R. P. – 25 000 Lt... 5. Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 7. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. sausio 6 d., apie 8.10-8.20 val.,... 8. Kasaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Plungės rajono... 9. Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą... 10. 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai, nes teismas neatliko įrodymų tyrimo,... 11. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą,... 12. Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 13. Prokuroras atsiliepime nesutinka ir su kasacinio skundo teiginiais, kad... 14. Atsiliepime nukentėjusioji R. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti... 15. 700 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į... 16. Nors A. K. dar teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme kėlė... 17. Nukentėjusioji atsiliepime nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, jog eismo... 18. Nukentėjusiosios manymu, nepagrįsta ir ta kasacinio skundo dalis, kurioje... 19. Nukentėjusioji, atsiliepime pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio,... 20. Nuteistojo A. K. kasacinis skundas atmestinas.... 21. Kasatorius skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20... 22. Byloje nenustatytas paties nukentėjusiojo V. P. didelis neatsargumas, todėl... 23. Skunde teigiama, kad nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės... 24. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad tenkinti nuteistojo A. K. kasacinį... 25. Nukentėjusioji R. P. prašo iš nuteistojo priteisti 700 Lt išlaidų, kurias... 26. 106 straipsnio 2 dalies nuostatas.... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 28. 1 punktu, teisėjų kolegija... 29. Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti.... 30. Priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai R. P. 700 Lt jos turėtų...